Civilinė byla Nr. e2A-271-924/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13597-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5;

2.1.2.4.1.1; 2.4.2.9.1; 2.6.1.6.1; 3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Sujetienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P. ir K. P., atstovaujamų įstatyminės atstovės I. P., K. P., ir I. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. P., K. P. ir K. P., atstovaujamų įstatyminės atstovės I. P., ir I. P. ieškinį atsakovams V. D., M. D., Kauno miesto savivaldybei, A. P., V. P., E. M., V. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys notarai Eglė Klepackytė, Šarūnas Rulys.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai A. P., K. P. ir K. P., atstovaujami įstatyminės atstovės I. P., ir I. P. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2017-11-29 susitarimą dėl gyvenamojo namo 1A1p dalių (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp V. D., Kauno miesto savivaldybės, A. P. ir A. P.; 2) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2020-02-04 susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, sudarytą tarp M. D., V. D., A. P. ir V. P., kuria nustatyta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, registro Nr. EJ-1164, patvirtintą notarės Eglės Klepackytės; 3) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020-11-11 pirkimo–pardavimo sutarties dalį (IX skyrius), sudarytą tarp V. P. ir V. M., kuria nustatyta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, registro Nr. 2-12602, patvirtinta notaro Šarūno Rulio; 4) taikyti restituciją – A. P. nuosavybėn grąžinti pagal 2005-06-28 dovanojimo sutartį jam priklausiusias gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29/100 dalis, t. y. 54,63 kv. m.; 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad 2005-06-28 dovanojimo sutartimi Nr. 4701 atsakovė A. P. (ieškovų senelė) padovanojo ieškovų tėvui A. P. 29/100 dalis gyvenamojo namo (kas sudaro 54,63 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 29/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovų tėvas A. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Po tėvo mirties ieškovai kreipėsi į Kauno miesto 1-ojo notaro biuro notarę Ritą Lugienę ir priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, pagal turto apyrašą. Pagal 2021-05-26 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1894 ieškovams atiteko po ¼ dalį tėvo A. P. turto, t. y. po 23/400 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29/400 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei kitas turtas ir įsipareigojimai. Ieškovai paveldėjo ženkliai mažiau gyvenamojo namo ploto negu turėjo tėvas bei kitas ženkliai mažesnės vertės patalpas, kadangi buvo sudaryta keletas įstatymams prieštaraujančių bei ieškovų interesus pažeidžiančių sandorių, kuriais buvo sumažintas A. P. asmeninės nuosavybės teise priklausęs gyvenamojo namo plotas, sutartyse neteisingai nurodant gyvenamojo namo dalis. Sudarius 2017-11-29 susitarimą ir 2020-02-04 sutartį dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, 2020 m. A. P. nuosavybės teise liko 23/100 dalis gyvenamojo namo (kas sudaro 45,62 kv. m.). Pagal 2017-11-29 susitarimą neteisėtai buvo sumažintas ne tik turimas A. P. gyvenamojo namo plotas, bet ir paimtos pačios vertingiausios gyvenamos patalpos, o A. P. paskirtos rūsio ir pastogės patalpos. Ieškovų manymu, A. P. nepasirašė 2017-11-29 susitarimo ir kitų sandorių. Sandoriai prieštarauja imperatyvioms nuostatoms bei pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus.

3.       Atsakovai ir trečiasis asmuo notarė Eglė Klepackytė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 17 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Teismas priteisė atsakovui M. D. iš ieškovų I. P., K. P. po 625 Eur ir ieškovų A. P., K. P. įstatyminės atstovės I. P., 1 250 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovei V. P. iš ieškovų I. P., K. P. po 575 Eur, ir ieškovų A. P., K. P. įstatyminės atstovės I. P. 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovei V. M. iš ieškovų I. P., K. P. po 1 191,85 Eur ir ieškovų A. P., K. P. įstatyminės atstovės I. P. 2 383,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nustatė, kad:

5.1.                      2005-06-28 atsakovė A. P. dovanojimo sutartimi padovanojo sūnui A. P. asmeninės nuosavybes teise 29/100 dalis gyvenamojo namo 1A1p, kurio bendras plotas yra 188,39 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 29/100 dalis kiemo statinių (tvoros, šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartimi nustatyta, kad A. P. naudosis gyvenamojo namo patalpomis nr. R-l/13,47 kv. m. 4-4/16,78 kv. m., 4-5/9,30 kv. m., 4-3/12,59 kv. m., ½ dalimi 4-1/4,42 kv. m., ¼ dalimi a/5,19 kv. m.

5.2.                      2017-11-29 pasirašytas susitarimas dėl gyvenamojo namo 1A1p dalių, (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad: „gyvenamojo namo 1A1p (plotas - 196,76 kv. m.) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. D. 42/100 dalys, Kauno miesto savivaldybei 12/100 dalių, A. P. 29/100 dalys ir A. P. 17/100 dalių. Įregistravus gyvenamojo namo rekonstrukciją pagal 2005-09-29 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, pasikeitė namo bendrasis plotas. Vadovaujantis LR civilinio kodekso 4.77 ir 4.75 straipsniais, mes žemiau pasirašę patalpų savininkai susitariame, kad šio gyvenamojo namo dalys ir patalpos nuosavybės teise priklausys taip: V. D. - 51/100 dalis, patalpos nr. R-3/40,95 kv. m.; 3-1/20,72 kv. m.; 3-6/3,69 kv. m.; 3-2/4,62 kv. m.; 3-3/8,14 kv. m. ; 3-4/10,83 kv. m.; 3-5/1,50 kv. m.; 3-7/1,40 kv. m.; 3-8/1,89 kv. m.; 3-9/2,30 kv. m.; 6-1/3,23 kv. m., iš viso 99.27 kv. m.; Kauno miesto savivaldybė - 11/100 dalys, patalpos Nr. 2-1/11,79 kv. m.; 567/100 R-2/14,50 kv. m.; 14 a/5,19 kv. m., iš viso 22.61 kv. m.; A. P. ir A. P. - 23/100 dalys ir 15/100 dalys, patalpos nr. 433/100 R- 2/14,50 kv. m.; R-l/13,47 kv. m.; 14 a/5,19 kv. m.; 4-2/9,30 kv. m.; 4-1/16,78 kv. m.; 5-1/4,42 kv. m.; 5-2/9,86 kv. m.; 5-3/12,59 kv. m.“.

5.3.                      Tarp atsakovų M. D., V. D., V. P. ir A. P. 2020-02-04 sudarytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, kuriuo nustatyta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, registro Nr. EJ-1164, patvirtinta notarės Eglės Klepackytės, kuria nustatyta, kad A. P. naudosis pastato patalpomis pažymėtomis 83/100 (R-l/13,47) + 433/1000 (R-2/14,50) + 1/4 (a-1/5,19) + 5-1/4,42 + 5-2/9,86 + 5-3/12,59, viso 45,62 kv.m.

5.4.                      Tarp atsakovių V. P. ir V. M. 2020-11-11 buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria nustatyta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, registro Nr. 2-12602, patvirtinta notaro Šarūno Rulio.

5.5.                      Prienų rajono apylinkės teismo 2013-09-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1085-950/2013 buvo nutraukta I. P. ir A. P. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir priteistas nepilnamečiams vaikams K. P., K. P. ir A. P. išlaikymas. 2019 m. lapkričio 8 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5560-800/2019 patvirtinta taikos sutartis tarp I. P. ir A. P., pagal kurią buvo pakeistas 2013 m. rugsėjo 12 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1085-950/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktas ir iš A. P. priteista nepilnamečių vaikų K. P., K. P. ir A. P. išlaikymui kiekvienam po 120 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant šias lėšas uzufrukto tvarka valdyti vaikų motinai I. P.. Antstolis Saulius Užkuraitis vykdė išlaikymo išieškojimą iš A. P. pagal 2013 m. spalio 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-2085-950/2013. Išlaikymo įsiskolinimas iki 2020-05-10 sudarė 1 698,87 Eur.

5.6.                      Ieškovų tėvas A. P. mirė (duomenys neskelbtini). 2021-05-26 ieškovams buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 1894, pagal kurį ieškovams atiteko po ¼ dalį palikėjo tėvo A. P. turto – po 23/400 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29/400 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei kitas turtas ir įsipareigojimai.

6.       Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas, ar ieškovai prašydami pripažinti negaliojančiomis patalpų perleidimo bei naudojimosi patalpomis sutartis, savo pažeistas teises gali ginti remiantis actio Pauliana ieškinio institutu bei ar sudaryti sandoriai pripažintini negaliojančiais dėl imperatyvių normų pažeidimo.

7.       Teismas, spręsdamas dėl pirmosios actio Pauliana ieškinio sąlygos – kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, įvertinęs bylos aplinkybes, nustatė, kad ginčijamų sandorių sudarymo ir sprendimo priėmimo metu ieškovai buvo A. P. kreditoriai, tačiau paveldėję jo turtą, kreditoriaus statusą prarado. Viena vertus, nėra pateikta duomenų, koks sandorių sudarymo metu buvo A. P. įsiskolinimas ieškovams, tačiau išlaikymo įsiskolinimas buvo išieškomas priverstine tvarka, o pateikti duomenys patvirtina, jog jo mirties dieną išlaikymo įsiskolinimas buvo 1 698,87 Eur. Kita vertus, mirus A. P., jo ginčo namo turto vertė pagal Valstybės įmonės Registrų centras duomenis yra 11 649,05 Eur (50 000 Eur / 195,81 kv. m. x 45,62 kv.m.), mirusysis turėjo kito turto (2 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini)), todėl jo turto būtų pilnai pakakę skolai padengti. Be to, ieškovai, paveldėję savo skolininko tėvo A. P. turtą, tapo jo savininkais, atsakingais už palikėjo prievoles patiems ieškovams. Mirus skolininkui, o ieškovams (kreditoriams) paveldėjus turtą – prievolė baigėsi, nes skolininkas ir kreditorius sutapo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.126 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad faktiškai nėra pirmosios būtinos actio Pauliana ieškinio sąlygos.

8.       Teismas pažymėjo, kad ieškovai neįrodė, jog iš paveldėto palikėjo turto nebeįmanoma įvykdyti 1 698,87 Eur prievolės ar kad skolininkas niekur nedirbo, neturėjo pajamų ir nemokėjo išlaikymo ieškovams. Priešingai, iš antstolio patikslinto apskaičiavimo matyti, kad vaikų išlaikymui nuo 2016 m. vasario iki 2020-05-10 išieškota ir į išieškotojos sąskaitą pervesta 10 924 Eur. Ieškovai neįrodė, kad mirusiojo turtas po ginčijamų sandorių sudarymo gerokai sumažėjo t. y. į bylą nepateikė duomenų, kokia turto vertė buvo iki ginčo sandorių sudarymo ir kokia ji tapo po jų sudarymo, ir kad kreditorius dėl to prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovai pateikė įrodymus, jog namo vertė 2022-01-01 yra 61 700 Eur, kai 2021-01-01 buvo 50 000 Eur, kas reiškia, jog paveldimo namo dalies vertė padidėjo. Jeigu skolininko sudarytas sandoris kreditoriaus interesų nepažeidžia, pavyzdžiui, ir sudaręs sandorį jis turi pakankamai turto, kurio sąskaita galima visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimą arba jo mokumas nepasikeičia, actio Pauliana ieškinys negalimas.

9.       Teismas nurodė, kad ieškovų argumentai, jog ginčijamais sandoriais A. P. susimažino arba buvo sumažinta jo turto vertė yra deklaratyvi, nepagrįsta įrodymais, todėl daryti išvadą, kad minėtų sandorių šalys sudaryti neprivalėjo, taip pat, kad dėl sudaryto sandorio A. P. sumažino savo turto dalį ir dėl jo neturėjo realios galimybės atsiskaityti su ieškovais ir vykdyti išlaikymo prievolės, negalima. Mirusysis su kitais bendraturčiais susitarė dėl pastato nuosavybės dalių dydžio po patalpų rekonstrukcijos bei naudojimosi patalpomis tvarkos, savarankiškai nuspręsdamas, kurios patalpos jam yra tinkamiausios.

10.       Teismas nenustatė, kad skolininkas A. P., sudarydamas sandorius buvo nesąžiningas ir, kad siekė šiais sandoriais pažeisti tuometinių kreditorių teises. Teisė tikslinti priklausiančius nuosavybės dalis ir patalpų plotus, atlikus naujus kadastrinius matavimus ir nusistatyti su kitais bendraturčiais naudojimosi tvarką, yra numatyta įstatymu (CK 4.81 straipsnis). Teismas pažymėjo, jog prievolės atsiradimo momentas yra siejamas ne su skolininko priimto sprendimo momentu ar paaiškėjimu, kad atitinkama prievolė yra kilusi, o su aplinkybe, kada skolininkui realiai atsirado prievolė mokėti savo vaikams išlaikymą. Įvertinus ginčijamų sandorių sudarymo kontekstą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, matyti, jog skolininkui A. P. pareiga mokėti vaikams išlaikymą atsirado jau 2013 m., o ginčijami sandoriai sudaryti 2017 m., 2020 m., taip pat skolininkas dirbo ir gaudavo socialines išmokas, todėl teigti, jog skolininkas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai ir prisiėmė nepagrįstą riziką įgyvendindamas savo subjektines teises bei veikė skatinamas kitų motyvų, kurių neišviešino, pagrindo nėra.

11.       Teismas taip pat nenustatė ir V. P., V. M. ir E. M. nesąžiningumo, be to ieškovai neįrodė, kad šie asmenys žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pašaliniai asmenys neturėjo jokių įprastai prieinamų būdų papildomai sužinoti apie perkamo turto sandorių sudarymo metu esamų savininkų ar buvusių savininkų kreditorius ir realias jų finansines galimybes atsiskaityti su galimais jų kreditoriais. Parduodamam turtui nebuvo taikyti apribojimai ir šis turtas nebuvo areštuotas, ieškovai neteigė, kad turtas parduotas už gerokai mažesnę nei rinkos kainą, kad padaryta kitų pažeidimų. Apskritai, negalima teigti, jog visų nurodytų sandorių nuginčijimo pagrindai yra, ar gali būti vienodi, t. y. vien tik 2017-11-29 susitarimo ir 2020-02-04 susitarimo nuginčijimas savaime nelemtų ir 2020-11-11 pirkimo–pardavimo sutarties negaliojimo, o ir tokių įrodymų byloje nepateikta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad skolininko nesąžiningumas, sudarant ginčijamus sandorius, nėra įrodytas, todėl ši ieškinio dalis ir minėtos actio Pauliana sąlygos neatitinka.

12.       Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad A. P. sudarė sandorius, kuriais nustatytos gyvenamojo namo dalys ir naudojimosi tvarka nekilnojamu daiktu, tačiau tai jo nepadarė nemokiu ir nepajėgiu atsiskaityti su ieškovais, kadangi tiek sandorių sudarymo metu, tiek vėliau turėjo pajamų, taip pat turėjo kito turto, kurį paveldėjo jo vaikai, šios bylos ieškovai, be to neįrodytas ne tik jo, bet ir trečiųjų asmenų nesąžiningumas, t. y. nėra visų būtinų actio Pauliana sąlygų. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį ir jį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 straipsnis). Teismas nurodė, kad nustačius, jog ieškovų ieškinys neatitinka actio Pauliana ieškinio sąlygų, nėra prasmės aptarti senaties termino skaičiuotino šiam ieškiniui pareikšti.

13.       Teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą ieškovų reikalavimą pripažinti 2017-11-29 susitarimą negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms. Teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog A. P. laisvai ir tinkamai nesuformavo ir neišreiškė savo valios dėl teisinio rezultato (susitarimo dėl gyvenamojo namo dalių ir naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo). Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog A. P. buvo veiksnus, tiek 2013 m., tiek 2019 m. dalyvavo žodiniuose teismo posėdžiuose ir atitinkamai pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei taikos sutartį. Susitarimas pasirašytas visų šalių, abejoti jų parašų tikrumu nėra pagrindo. Teismas padarė išvadą, kad ginčijamas sandoris sudarytas esant esminiam valios elementui. Ginčijamas sandoris sudarytas rašytine forma, įregistruotas bei išviešintas registre, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti jį negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms.

14.       Teismas sprendė, kad atmetus ieškovų reikalavimus dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, atmetus reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kaip prieštaraujančius imperatyviosioms įstatymo normoms, nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimų dėl restitucijos taikymo.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

15.       Apeliaciniu skundu ieškovai A. P. ir K. P., atstovaujami įstatyminės atstovės I. P., K. P., ir I. P. (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neištyrė bei neįvertino esminės reikšmės ginčui teisingai išspręsti turinčių aplinkybių ir įrodymų, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl buvo neteisingai išspręsta byla.

15.2.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir neišnagrinėjo esminio ieškinio argumento, kad po ginčijamu 2017-11-29 susitarimu yra paslėptas nekilnojamojo turto perleidimo sandoris, kuriam yra privaloma rašytinė notarinė forma, kurios nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu, todėl toks sandoris naikintinas CK 1.80 straipsnio pagrindu.

15.3.                      Minėtu sandoriu A. P. nuosavybės dalis (turėtas gyvenamasis plotas 9,02 kv. m.) perleidžiamas kito bendraturčio nuosavybėn, todėl 2017-11-29 susitarimas neatitinka įstatymo reikalaujamos notarinės formos ir yra pagrindas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.74 straipsnis, 1.93 straipsnio 3 dalis) bei taikyti restituciją, A. P. nuosavybėn grąžinant pagal 2005-06-28 Dovanojimo sutartį jam priklausiusias gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29/100 dalis, t. y. 54,63 kv. m. (CK 1.93 straipsnio 5 dalis).

15.4.                      2017-11-29 susitarimu sumažėjo A. P. priklausanti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis nuo 29/100 (54,64 kv. m.) iki 23/100 (45,03 kv. m.), A. P. liko faktiškai jos turėtas 17/100 dalies plotas, o V. D. atiteko ženkliai didesnis nei priklauso gyvenamojo namo plotas, kadangi ji turėjo 79,1 kv. m., o susitarimu įgijo 99,27 kv. m. Nors įregistravus gyvenamojo namo rekonstrukciją pagal 2005-09-29 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, bendrasis namo plotas padidėjo, tačiau gyvenamojo namo ploto padidėjimas negali būti pagrindu sumažinti kito asmens turimą plotą.

15.5.                      Teismas nevertino ir ieškinio argumento, kad 2017-11-29 susitarimo ir kitų sandorių nepasirašė A. P.. Susitarimo paskutinėje grafoje nurodyta, jog turi būti nurodytas savininko vardas, pavardė ir parašas, tačiau jame nėra parašytas nei savininko vardas, nei pavardė, neįmanoma identifikuoti pasirašiusiojo asmens parašo, todėl toks dokumentas negali būti laikomas pasirašytas tinkamai to asmens.

15.6.                      Teismas taip pat nevertino ieškinio argumentų, kad susitarime neteisingai nurodytas A. P. ir A. P. turimas nuosavybės plotas. Iki susitarimo sudarymo A. P. nuosavybės teise priklausė 29/100 dalis (54,63 kv. m.), o A. P. priklausė 17/100 dalis (32,02 kv. m.) gyvenamojo namo, kurio plotas buvo 188,39 kv. m., todėl bendra šių asmenų gyvenamojo namo kvadratūra sudarė 86,65 kv. m. Susitarime nurodomi klaidingi duomenys, kad A. P. ir A. P. turimą plotą sudaro tik 75,29 kv. m. Tuo tarpu dalis minėtų asmenų ploto fiksuojama V. D. nuosavybe.

15.7.                      Priešingai teismo išvadai, teisiniai argumentai ir byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos ieškovų teisės ir egzistuoja visos actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygos (CK 6.66 straipsnis).

15.8.                      Ieškovų tėvas A. P. sudarė 2017-11-29 susitarimą, kuriuo perleido ir sumažino jam priklausančią turto dalį. A. P. neteikė ieškovams išlaikymo, buvo susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, todėl ieškovai buvo A. P. kreditoriais tiek 2017-11-29 ir 2020-02-04 susitarimų, tiek 2020-11-11 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. A. P. turi ir daugiau kreditorių, kurie nurodyti tiek 2020-09-29 turto apyraše, tiek 2021-05-26 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime. A. P. priklausiusiam turtui antstoliai Saulius Užkuraitis, Valdas Zubinas, Lina Ugnė Novikienė, Audronė Adomaitienė yra pritaikę areštus. Teismas klaidingai sprendė, kad ieškovai nebuvo A. P. kreditoriais ir neturėjo galiojančios reikalavimo teisės, nes mirus skolininkui A. P., o ieškovams paveldėjus turtą, prievolė baigėsi, kadangi skolininkas ir kreditorius sutapo. 2020-09-29 turto apyrašas, 2021-05-26 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad ieškovai paveldėjo daugiau tėvo skolų nei turto. Iš 2020-09-29 turto apyrašo matyti, kad A. P. turto vertė yra 12 720,96 Eur, o skolų – 13 955,65 Eur, todėl paveldimo turto nepakanka net skoloms padengti. Iš 2021-05-26 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad ieškovai paveldėjo ir turi grąžinti 16 198,66 Eur. Iš antstolio Sauliaus Užkuraičio 2020-08-30 patikslinto apskaičiavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo matyti, kad A. P. išlaikymo įsiskolinimas ieškovams 2020-05-10 sudarė 1 698,87 Eur. Esant šiems duomenims, akivaizdu, kad jokiu būdu ieškovai kaip skolininkai ir kreditoriai nesutampa.

15.9.                      Teismas nesivadovavo ir netaikė CK 3.194 straipsnio 5 dalies, kurioje numatyta norma reiškia, kad ieškovai turi ir įgijo teisę gauti išlaikymą iš velionio tėvo A. P. paveldimo turto. Aplinkybė, kad paveldimas turtas buvo ženkliai sumažintas pažeidžiant ieškovų teisę gauti išlaikymą negali būti pateisinamas ir priešingai teismo sprendimo motyvams, patvirtina, kad ieškovai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininko A. P. turtą.

15.10.                      Ieškovams apie skolininko A. P. sudarytą 2017-11-29 susitarimą tapo žinoma tik paveldėjus tėvo turtą, t. y. 2021-05-26, todėl nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Skolininkas A. P. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, kadangi juo visiškai nepagrįstai ir neatlygintinai buvo sumažinta jam priklausiusio turto dalis. Skolininkas buvo nesąžiningas, kadangi žinojo, kad turi išlaikymo įsiskolinimą ieškovams ir vis tiek sudarė ginčijamą susitarimą, kuriuo sumažino jam priklausančio turto dalį, todėl pažeidė ieškovų, kaip kreditorių, teises. 2017-11-29 susitarimas buvo sudarytas neatlygintinai, todėl pripažintinas negaliojančiu nepaisant trečiųjų asmenų sąžiningumo ar nesąžiningumo.

15.11.                      Bylos duomenys patvirtina, kad V. P., V. M. ir E. M. buvo nesąžiningi, sudarydami 2020-11-11 pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi minėti asmenys žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises. Ieškovų atstovė kreipėsi į V. P., prašydama užtikrinti, jog nebus sudaromi jokie sandoriai ar kiti veiksmai, kurių pagrindu V. P. priklausanti turto dalis būtų perleista tretiesiems asmenims pažeidžiant bendraturčių pirmenybės teisę (CK 4.79 straipsnis). 2020-07-30 raštu buvo kreiptasi į V. D., informuojant ją apie 2017-11-29 susitarime esančius neatitikimus bei pasiūlyta notarų biure pasirašyti notarinę patalpų naudojimosi sutartį, kuri atitiktų bendraturčių interesus ir Lietuvos Respublikos įstatymus. Nei V. P., nei V. D. nepateikė jokio atsakymo. V. P. 2020-11-11 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė gyvenamojo namo dalį E. M. ir V. M., pažeisdama ieškovų pirmumo teisę.

15.12.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovų atsakovams 9 567,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, kadangi jos yra nepagrįstos ir per didelės, o jų priteisimas prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Jei šios išlaidos ir neviršija teisės aktais nustatytų maksimalių dydžių, tačiau turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kad ieškovai yra nepilnamečiai ar vos pradėję pilnamečių gyvenimą, neturi pajamų ir turto mokėti tokio dydžio išlaidas.

16.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės V. P. ir A. P. prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 17 d. sprendimą nepakeistą. Priteisti iš ieškovų atsakovių apeliacinėje instancijoje patirtas 700 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      A. P. neturėjo nuosavybės teisių nei į 9,02 kv. m. namo plotą, nei į 54,63 kv. m. namo plotą. Viešojo registro duomenyse ir A. P. 2005-06-28 sudarytame dovanojimo sandoryje nustatyta, jog jam yra perleidžiamos nuosavybės teisės ne į namo plotą (kvadratinius metrus), o į namo idealiąją 29/100 dalį. 2017-11-29 Susitarime nėra įvardinamas joks perleidžiamas turtas, kvadratiniais metrais ar idealiąja dalimi, taip pat nėra įvardinamas ir asmuo, kuriam neva yra perleidžiama A. P. turimos ginčo namo nuosavybės teisių dalies dalis. 2017-11-29 susitarimas namo savininkams nustatė tik pasikeitusio/padidėjusio namo dalis, o ne sukėlė nekilnojamojo turto dalių perleidimo vienas kitam teisines ar faktines pasekmes.

16.2.                      Atsakovai D. 2005-09-29 aktu užbaigtos rekonstrukcijos metu padidino ginčo namą, jo plotą. 2017-11-29 namo bendraturčiai, įskaitant ir tokio padidinimo nevykdžiusius A. P. bei atsakovę A. P., sutiko ir raštu susitarė tiek dėl D., tiek ir dėl A. P. turėtų ginčo namo idealiųjų dalių, nors pastarojo faktiškai turėtas ir naudotas namo plotas visiškai nepasikeitė. Ieškovų kaip A. P. kreditorių ir/ar įpėdinių teisės niekaip nebuvo pažeistos: A. P. iš esmės priklausė tiek pat turto, kiek priklausė ir iki ginčo 2017-11-29 susitarimo sudarymo. Ginčo sandoriu nebuvo perleidžiamas joks A. P. turtas (o apeliantai net nenurodė, konkrečiai kam ir koks jo turtas atiteko), tai toks sandoris ir neprivalėjo būti sudarytas notarine forma.

16.3.                      Apeliantai vardina, kokios apimties tėčio skolas jie paveldėjo (16 198,66 Eur), tačiau šie asmenys jokio ieškinio nereiškia, be to, apeliantai paveldėjo turtą pagal apyrašą, t. y. iš patiems apeliantams priklausančio turto niekada nebus išieškoma. Apeliantai paveldėjo ne tik ginčo turtą, bet ir 2 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), vertus mažiausiai 1 980 Eur ir 4 840 Eur. Viso paveldėto turto vertė buvo mažiausiai 18 359,33 Eur. Apeliantai neįrodė, kad sudarytais 2 ginčo sandoriais realiai buvo sumažinta skolininko A. P. galimybė atsiskaityti ir su kitais palikėjo kreditoriais. Apeliantai visiškai neįrodinėjo aplinkybės, kokia ginčo turto (palikėjui priklausiusi namo dalies) vertė buvo iki (ir tapo ir karto po) ginčijamo 2017-11-29 susitarimo ar 2020-02-04 sutarties dėl naudojimosi turtu tvarkos pakeitimo sudarymo. Iš pačių šių sandorių esmės niekaip neišplaukia, kad palikėjui priklausiusi turto masė sumažėjo ir/ar kaip nors suprastėjo iki tol buvusios jo galimybės atsiskaityti su bet kuriuo iš savo kreditorių.

16.4.                      Apeliantai teigia, kad teismas priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas, tačiau prašo jų iš viso nepriteisti. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokia teisės norma, kuri leistų tiek sumažinti teismo neįvertintas kaip per didelėmis bylinėjimosi išlaidas, tiek ir visiškai nepriteisti tokių išlaidų. Toks apeliantų prašymas negali būti tenkinamas, kadangi priešingu atveju apeliantai be jokio teisinio pagrindo ir nesąžiningai, be to, pateikę visiškai nepagrįstą ieškinį, sukeltų ypatingai didelius ir jokia teisės norma nepateisinamus praradimus atsakovėms.

17.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 17 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      A. P. su kitais bendraturčiais susitarė dėl pastato nuosavybės dalių dydžio po patalpų rekonstrukcijos bei naudojimosi patalpomis tvarkos, savarankiškai nuspręsdamas, kurios patalpos jam yra tinkamiausios.

17.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovai neįrodė, jog A. P. laisvai ir tinkamai nesuformavo ir neišreiškė savo valios dėl teisinio rezultato (susitarimo dėl gyvenamojo namo dalių ir naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo). Susitarimas pasirašytas visų šalių, abejoti jų parašų tikrumu teismas pagrįstai neturėjo jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ginčijamas sandoris sudarytas esant esminiam valios elementui. Ginčijamas sandoris sudarytas rašytine forma, įregistruotas bei išviešintas registre, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturėjo jokio pagrindo pripažinti jį negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms.

18.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai V. D. ir M. D. prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 17 d. sprendimą nepakeistą. Priteisti iš ieškovų atsakovų apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nenustatytos visos būtinos CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos ir kad teismas klaidingai sprendė, jog ieškovai nebuvo A. P. kreditoriais ir neturėjo galiojančios reikalavimo teisės. Šie apeliantų argumentai visiškai nepagrįsti. Priešingai nei teigia apeliantai, teismas pripažino, jog ieškovai abiejų ginčijamų Susitarimų pasirašymo metu buvo tėvo kreditoriais, tačiau prievolė baigėsi vadovaujantis CK 6.126 straipsnio 1 dalimi.

18.2.                      Apeliantai savo tėvo turtą paveldėjo pagal antstolio Sauliaus Užkuraičio 2020 m. rugsėjo 29 d. Turto apyrašą Nr. 0034/20/00674, todėl už palikėjo skolas kitiems kreditoriams atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Ieškovai paveldėjo ne vien dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), du žemės sklypus, bet ir 278,90 Eur pinigines lėšas, esančias palikėjo banko sąskaitoje. Teismas spręsdamas šalių ginčą ir aiškindamas ar ieškovų ginčijami sandoriai pažeidė ieškovų teises, pagrįstai ir teisingai nurodė, kad ieškovai neįrodė, jog iš paveldėto turto neįmanoma įvykdyti 1 698,87 Eur prievolės. Ieškovų teiginius, jog skolininkas A. P. niekur nedirbo, neturėjo pajamų ir nemokėjo išlaikymo ieškovams, paneigia pačių ieškovų į bylą pateiktas antstolio Sauliaus Užkuraičio 2020 m. rugpjūčio 30 d. Patikslintas apskaičiavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo, kuriame nurodyta, kad dukters I., sūnaus K., sūnaus K. bei sūnaus A. išlaikymui nuo 2013-10-15 iki 2020-05-10 iš A. P. buvo išieškota 10 924,67 Eur suma ir liko tik 1 698,87 Eur skola. Teismas sprendime įvertino ir tai, jog pagal atsakovų pateiktus įrodymus ginčo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2022-01-01 dienai padidėjo nuo 50 000 Eur iki 61 700 Eur, todėl sprendime pagrįstai nurodė, jog skolininko sudaryti sandoriai kreditorių (ieškovų) interesų nepažeidžia, nes ir pasirašius ginčijamus Susitarimus ieškovų tėvas turėjo pakankamai turto ir galima pilnai patenkinti kreditoriaus reikalavimus, todėl ieškovų apeliacinio skunde nurodyti teiginiai dėl ieškovų teisių pažeidimo, dėl tėvo A. P. turėto nekilnojamojo turto sumažinimo 2017-11-29 ir 2020-02-04 Susitarimais yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

18.3.                      A. P. apie jo pasirašytą ieškovų ginčijamą 2017-11-19 Susitarimą buvo žinoma, nes jis buvo įregistruotas ir registrų įmonėje bei jis buvo įrašytas ir 2020-02-04 Susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo 2.2 punkte ir šį notariškai patvirtintą Susitarimą perskaitė A. P., jį pasirašė ir 2017-11-19 Susitarimo niekada neginčijo.

18.4.                      Teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog abejoti, kad ieškovų ginčijamą 2017-11-29 Susitarimą pasirašė ne A. P. nėra jokio pagrindo ir ieškovų nepateikta įrodymų, kad šis ginčijamas sandoris sudarytas nesant esminiam A. P. valios elementui, jis sudarytas rašytine forma, įregistruotas viešajame registre, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti jį negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms. Tai, kad namo bendraturčiai privalo tik notarine forma tvirtinti savo susitarimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo akivaizdžiai paneigia ir CK 4.81 straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai.

18.5.                      Tai, kad patys ieškovai pripažino, kad tėvui A. P. mirties dieną teisėtai priklausė 23/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. 45,62 kv. m., kad jam priklausė su bendraturčiais Susitarimu teisėtai nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka, patvirtina pačių ieškovų į bylą pateiktas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kurį jiems išdavė Kauno miesto 1-ojo notarų biuro notarė R. Lugienė, ir kurį ieškovai, su juo sutikdami, jo neginčydami ir įregistravo viešajame registre.

18.6.                      Atmestini kaip nepagrįsti apeliantų teiginiai dėl bylinėjimosi išlaidų iš jų priteisimo atsakovams. Atsakovai prašė priteisti 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas, kurias sudarė atsiliepimo ir tripliko surašymas, konsultacijos, pasiruošimas bylos nagrinėjimui bei dalyvavimas dviejuose teismo posėdžiuose. Šios išlaidos neviršija teisės aktais nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsakovams šios išlaidos buvo priteistos pagrįstai. Tai, kad ieškovus atstovaujanti jų motina vaikų vardu reiškia nepagrįstus ieškinius, o iš jų priteisiamos kitų asmenų turėtos išlaidos, atsakomybė tenka nepilnamečių vaikų motinai.

19.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai V. M. ir E. M. prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 17 d. sprendimą nepakeistą. Priteisti iš ieškovų atsakovų apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                       Nors ieškovai savo ieškinį grindė actio Pauliana instituto normomis, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių jų teisę kreiptis tuo pagrindu, įskaitant laiką, nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino, nepateikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog neegzistavo kreditorių neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, nes, paveldėję A. P. turtą, ieškovai kreditorių statusą prarado.

19.2.                      Ieškovų argumentai apie ginčijamais sandoriais sumažėjusią ar sumažintą A. P. turto vertę yra deklaratyvi ir nepagrįsta įrodymais. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ginčo sandorių šalys sudaryti neprivalėjo bei, kad dėl jų A. P. sumažino savo turto dalį ir neturėjo realios galimybės atsiskaityti su ieškovais ir vykdyti nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolės. A. P. su kitais bendraturčiais galėjo susitarti ir iš byloje esančių duomenų, akivaizdu, susitarė dėl pastato nuosavybės dalių po patalpų rekonstrukcijos bei naudojimosi patalpomis tvarkos, nuspręsdamas ir tai, kurios gyvenamojo namo patalpos jam yra tinkamiausios.

19.3.                      Ieškovai, reikšdami actio Pauliana ieškinį ir siekdami nuginčyti sandorius, privalėjo įrodyti, ne tik tai, kad A. P. buvo nesąžiningas ir, kad žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeis kreditoriaus teises, tačiau ginčydami vėliau parduoto turto dalies perleidėjų tretiesiems asmenims sandorius, privalėjo įrodyti, kad ir visi asmenys, sudarę dvišalius sandorius, buvo nesąžiningi. Teismas iš byloje esančių duomenų nenustatė ir negalėjo nustatyti, kad skolininkas A. P., sudarydamas sandorius buvo nesąžiningas ir, kad siekė šiais sandoriais pažeisti tuometinių kreditorių teises.

19.4.                      Apeliantai nesugebėdami pagrįsti savo teiginių dėl atsakovų V. M. ir E. M. veiksmų nesąžiningumo, apeliaciniame skunde naujai nurodo visiškai nepagrįstus motyvus (skirtingai nei viso pirmosios instancijos teismo proceso metu) dėl neva pažeistų jų pirmumo teisių įsigyti gyvenamojo namo dalį.

19.5.                      Apeliacinio skundo motyvas, jog, priėmus tėvo palikimą, ieškovai paveldėjo ženkliai mažiau gyvenamojo namo ploto, nei pagal 2005-06-28 dovanojimo sutartį turėjo tėvas, kitas ženkliai mažesnės vertės patalpas, nesukuria jokio teisinio pagrindo nuginčyti notariškai patvirtintos 2020-11-11 pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovių V. P. ir V. M..

19.6.                      Atsižvelgiant į atsakovų pateiktų teismui procesinių dokumentų dydį bei sugaištą jiems parengti laiką ir juose atliktą visapusišką aplinkybių teisinį vertinimą, jie patyrė didesnės apimties bylinėjimosi išlaidas, nei kiti atsakovai, tai yra 4 767,40 Eur. Teismas priteisė atsakovų pateiktas bylinėjimosi išlaidas, o šį klausimą išnagrinėjo detaliai ir išsprendė vadovaudamasis taikytinais teisės aktais ir suformuota teismų praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovų jaunas amžius nesuteikia jiems privilegijų nerūpestingai naudotis procesinėmis teisėmis, o taip pat nesudaro išimčių dėl sąžiningo pareigų, kaip vienos iš proceso šalių – ieškovų – vykdymo ir jokia apimtimi nepagrindžia poreikio mažinti sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

21.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.6 ir 1.80 straipsnių pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22.       Ieškovė byloje įrodinėjo, jog jų tėvo A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 29 d. susitarimas, sudarytas su V. D., Kauno miesto savivaldybe ir A. P., dėl nuosavybės teisių į po rekonstrukcijos pasikeitusias gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis, taip pat 2020 m. vasario 4 d. susitarimas, sudarytas su M. D., V. D. ir V. P., dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, bei 2020 m. lapkričio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos su V. P. ir V. M., dalis (IX skyrius), kuria nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, pažeidė jų kaip kreditorių ir paveldėtojų interesus, nes neteisėtai buvo sumažintas turėtas A. P. (skolininko/palikėjo) gyvenamojo namo plotas (nuosavybės dalis), neteko pačių vertingiausių gyvenamųjų patalpų. Be to, ieškovų teigimu, A. P. galimai netgi nepasirašė 2017 m. lapkričio 29 d. susitarimo.

23.       Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovai, kurie yra palikėjo vaikai bei įstatyminiai įpėdiniai priėmę palikimą, bei jų teigimu ir palikėjo kreditoriai (dėl išlaikymo įsiskolinimo), ieškiniu dėl sandorių nuginčijimo, įrodinėjo actio Pauliana instituto taikymą lemiančių sąlygų egzistavimą (CK 6.66, 6.67 straipsniai), taip pat prašė pripažinti negaliojančiomis patalpų perleidimo bei naudojimosi patalpomis sutartis, kaip prieštaraujančias imperatyvioms normoms (CK 1.80 straipsnis).

24.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovai neįrodė actio Pauliana instituto taikymą lemiančių sąlygų egzistavimo bei to, kad A. P. sudaryti sandoriai neatitiko jo valios bei prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

25.       Apeliantai nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodydami, kad teismas neatskleidė bylos esmės, neištyrė bei neįvertino esminės reikšmės ginčui teisingai išspręsti turinčių aplinkybių ir įrodymų, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka.

Dėl Actio Pauliana instituto taikymo

26.       Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, vengiančių vykdyti jų atžvilgiu turimas prievoles; CK 6.66, 6.67 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę nuginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko sandorius ir apginti savo teisėtą interesą gauti prievolės įvykdymą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditoriaus teises pažeidžiančiais laikomi sandoriai, jeigu dėl jų skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

16.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020).

17.       Šiuo atveju ieškovai byloje neįrodinėjo, kad A. P., sudarydamas ginčijamus susitarimus, buvo nemokus arba tapo nemokus dėl šių sandorių sudarymo. Byloje buvo įrodinėjama, kad su namo bendraturčiais sudarydamas susitarimą dėl nuosavybės teisių į mažesnę nei priklausė gyvenamojo namo dalį ir su mažiau vertingomis namo patalpomis, jų tėvas A. P., miręs (duomenys neskelbtini), kuris turėjo išlaikymo įsiskolinimą, pablogino savo turtinę padėtį, todėl nepakanka paveldėto turto jo buvusiai prievolei įvykdyti (išlaikymo įsiskolinimui padengti).

18.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad sudaryti ginčijami sandoriai pažeidė jų kaip kreditorių teises. Byloje nekilo ginčo, kad A. P. išlaikymo įsiskolinimas ieškovams (duomenys neskelbtini), t. y. jo mirties dieną, sudarė 1 698,87 Eur. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad vaikų išlaikymui nuo 2013 m. spalio 15 d. iki 2020 m. gegužės 10 d. iš A. P. buvo išieškota 10 924,67 Eur suma (skolos likutis 1 698,87 Eur). Aiškių duomenų, būtent koks išlaikymo įsiskolinimas buvo ginčijamo sandorio sudarymo metu (2017 m. lapkričio 29 d.) byloje nėra, kita vertus, nėra ginčo, kad skola buvo. Byloje nustatyta, kad ieškovai po A. P. mirties paveldėjo 45,62 kv.m. dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurios vertė 2022 m. sausio 1 d. buvo 14 374,92 Eur (61 700 Eur /195,81 kv. m. x 45,62 kv.m., 2021 m. balandžio 27 d. buvo – 11 649,05 Eur (viso namo vertė 50 000 Eur), du žemės sklypus ((duomenys neskelbtini)), kurių vidutinė rinkos vertė 2021 m. balandžio 1 d. buvo 6820 Eur (4840 Eur + 1980 Eur), 278,90 Eur sumą piniginių lėšų. 2021 m. gegužės 26 d. ieškovams išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime Nr. 1894 nurodyta, kad paveldimo nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 18 370 Eur. Tuo tarpu palikėjo skoliniai įsipareigojimai, nurodyti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, sudarė 14 499,79 Eur. Pažymėtina ir tai, kad gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertės nuo 2021 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. sausio 1 d. yra padidėjusi, todėl atitinkamai padidėjo ir palikėjo kaip skolininko turto vertė. Taigi, visų pirma, akcentuotina tai, kad apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog skolininkui mirus, o ieškovams (kreditoriams) paveldėjus turtą – skolininko prievolė baigėsi, nes skolininkas ir kreditorius sutapo. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantais, kad nagrinėjamojoje situacijoje turėtų būti taikomos CK 3.194 straipsnio 5 dalies nuostatos, pagal kurią prievolė teikti išlaikymą pereina įpėdiniui, priėmusiam palikimą, nes šiuo atveju vaikai, kuriems buvo teikiamas išlaikymas bei susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, visą turtą paveldėjo pagal įstatymą patys, t. y. išlaikymo prievolė pasibaigė kreditoriaus ir skolininko sutapimu (CK 6.126 straipsnio 1 dalis). Šią aplinkybę papildomai patvirtina ir tai, kad nei antstolio sudarytame turto apyraše, nei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nėra nurodyta palikėjo skola (išlaikymo įsiskolinimas) palikimą priėmusiems jo vaikams. Antra, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovai neįrodė, kad mirusiojo turto vertė po ginčijamų sandorių sudarymo iš esmės sumažėjo bei dėl to jo nepakako išlaikymo įsiskolinimui padengti. Priešingai, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad po ginčijamų sandorių sudarymo A. P. turėto turto būtų visiškai pakakę išlaikymo įsiskolinimui padengti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

19.       Nenustačiusi kreditoriaus (apeliantų) teisių pažeidimo sudarant ginčijamus sandorius bei to, kad ieškovai vis dar turi galiojančią reikalavimo teisę, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo šiuo atveju taikyti actio Pauliana instituto. Akcentuotina, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorius negaliojančius. Atitinkamai dėl kitų actio Pauliana sąlygų egzistavimo (dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį, dėl skolininko ir trečiojo asmens, sudariusių acio Pauliana ieškiniu ginčijamą neatlygintinį sandorį, (ne)sąžiningumo), iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo atliktam vertinimui, teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes tai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl sandorių ginčijimo kitais pagrindais

20.       Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad ginčijame 2017 m. lapkričio 29 d. susitarime nėra išreikšta A. P. valia, nes šio susitarimo paskutinėje grafoje nenurodžius jo vardo ir pavardės, neįmanoma identifikuoti pasirašiusiojo asmens parašo. Kaip matyti iš šio susitarimo turinio, 3 eilutėje, kurioje nurodyta A. P. ir A. P. priklausanti gyvenamojo namo dalis, yra rankraštiniai įrašai (parašai). Iš prie ieškinio pridėtos A. P. asmens tapatybės kortelėje esančio jo parašo, spręsti, jog 2017 m. lapkričio 29 d. susitarime pasirašė ne A. P. teismas neturi jokio pagrindo. Ieškovai jokių objektyvių įrodymų, kad 2017 m. lapkričio 29 d. susitarime esantis rankraštinis įrašas būtų ne A. P. parašas į bylą nepateikė. Ta aplinkybė, jog pasirašant 2017 m. lapkričio 29 d. susitarimą nėra rankraštinio įrašo, nurodant vardą bei pavardę, nekeičia to fakto, jog byloje nepaneigta, kad susitarimas yra pasirašytas A. P. bei jame išreikšta jo valia. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybę, jog A. P. apie 2017 m. lapkričio 29 d. susitarimą buvo žinoma, patvirtina ir tai, jog šis susitarimas buvo įregistruotas viešajame registre, susitarimas buvo vienas iš pagrindų bendraturčiams 2020 m. vasario 4 d. susitariant dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad 2017 m. lapkričio 29 d. susitarimas nebuvo pasirašytas A. P. bei neatitiko jo valios. Dėl to ieškinio reikalavimas pripažinti susitarimą negaliojančiu šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė.

21.       Apeliantų teigimu, 2017 m. lapkričio 29 d. susitarimu A. P. nuosavybės dalis (9,02 kv. m.), nesilaikant įstatyme reikalaujamos notarinės formos ir klaidingai nurodant A. P. ir A. P. turimą gyvenamojo namo plotą ( 75,29 kv. m), buvo perleista kito bendraturčio nuosavybėn, todėl yra pagrindas šį susitarimą pripažinti negaliojančiu bei taikyti restituciją. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka. Visų pirma, byloje nekilo ginčo, jog 2017 m. lapkričio 29 d. bendraturčių susitarimas sudarytas padidinus bendrąją dalinę nuosavybę (rekonstravus namą) ir pasikeitus bendraturčio (-ių) bendrosios nuosavybės dalims (CK 4.47 straipsnis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Taigi, bendraturtis pagal įstatymą turi teisę įgyvendinti savo teisę padidinti bendrosios dalinės nuosavybės dalis, ir atitinkamai bendraturčių sutarimu (nesant ginčo) gali būti pasikeistos bendrosios dalinės nuosavybės dalys. Toks bendraturčių susitarimas nelaikomas vieno iš bendraturčių nuosavybės teisių perleidimu kito bendraturčio nuosavybėn ir šiam bendraturčių susitarimui sudaryti įstatymas nereikalauja laikytis notarinės formos, todėl nėra pagrindo jį pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms.

22.       Kaip jau buvo minėta, byloje duomenų, kad 2017 m. lapkričio 29 d. susitarimas neatitiko A. P. valios nėra. Priešingai, iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad šis susitarimas buvo sudarytas bendraturčių laisva valia, šiuo susitarimu buvo susitarta dėl namo idealiųjų dalių, susitarimas įregistruotas viešajame registre. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. vasario 4 d. sudarytas susitarimas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, patvirtintas notarės Eglės Klepackytės, kuria nustatyta, kad A. P. naudosis pastato patalpomis pažymėtomis 83/100 (R-l/13,47 )+433/1000 (R- 2/14,50)+1/4 (a-1/5,19)+5-1/4,42+5-2/9,86+5-3/12,59, viso 45,62 kv. m. Taigi, byloje ieškovams neįrodžius, kad šalių susitarimai neatitiko A. P. valios, kad šie sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais.

23.       Ieškovų reikalavimas dėl 2020 m. lapkričio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalies (IX skyrius), sudarytos tarp V. P. ir V. M., kuria nustatyta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, registro Nr. 2-12602, patvirtinta notaro Šarūno Rulio, pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo, yra išvestinis iš pirmųjų jų reikalavimų. Todėl nepripažinus ieškovų ginčijamo 2017 m. lapkričio 29 d. susitarimo dėl šalims nuosavybės teise priklausančios namo dalies po atliktos rekonstrukcijos ir 2020 m. vasario 4 d. susitarimo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ir šio ieškinio reikalavimo. Apeliantų argumentai dėl pažeistos jų pirmumo teisės, sudarant 2020 m. lapkričio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį, nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl nėra vertinami (CPK 312 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

27.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, atmetęs ieškinį, iš ieškovų atsakovei V. P. priteisė 2 300 Eur turėtų atstovimo išlaidų, atsakovui M. D. – 2 500 Eur atstovimo išlaidų, atsakovei V. M. –4 767,40 Eur atstovimo išlaidų.

28.       Apeliantai nesutinka su iš jų atsakovams teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Nurodo, kad teismo priteistos išlaidos yra nepagrįstos ir per didelės bei jų priteisimas iš nepilnamečių ar ką tik tapusių pilnamečių asmenų, kurie neturi pajamų ir turo, prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

29.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

30.       Lietuvos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8 punktas nustato maksimalius rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl atlygintinų teisinių paslaugų dydžio visų pirma turi būti įvertinami Rekomendacijų 8 punkte nustatyti dydžiai, o tada atsižvelgiama į Rekomendacijų 2 punkte esančius kriterijus.

31.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

32.       Pirmosios instancijos teisme atsakovė V. P. pateikė prašymą priteisti jos naudai iš ieškovų 2 300 Eur, atsakovas M. D. – 2 500 Eur, o atsakovė V. M. – 4 767,40 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kartu su prašymais teismui buvo pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo kvitai, pavedimai).

33.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų V. P., M. D. ir V. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro konsultacijos, atsiliepimų į ieškinį, triplikų parengimas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra tinkamai pagrįstos bei atitinka bylos sudėtingumą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, todėl pirmosios instancijos teismas jas pagrįstai priteisė iš ieškovų. Aplinkybė, kad ieškovai yra/buvo nepilnamečiai vaikai, kai jų interesus gynė jų įstatyminė atstovė, pareiškiant nepagrįstą ieškinį, nesudaro teisinio pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių bei mažinti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

35.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti (ar pakeisti) apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovų apeliacinis skundas yra atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantams neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

37.       Atsakovas M. D. pateikė duomenis dėl patirtų 1 500 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovė V. P. pateikė duomenis dėl patirtų 700 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovų prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos lygiomis dalimis priteistinos iš apeliantų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų A. P. ir K. P., atstovaujamų įstatyminės atstovės I. P., K. P. ir I. P. atsakovui M. D. 1500 Eur (tūkstančio penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų A. P. ir K. P., atstovaujamų įstatyminės atstovės I. P., K. P., ir I. P. atsakovei V. P. 700 Eur (septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                     Evaldas Burzdikas 

                                                     Edvardas Paliokas

              Jurgita Sujetienė