Civilinė byla Nr. 2-192/2011

Procesinio sprendimo kategorija 100

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo antstolio K. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-966-265/2010 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui antstoliui K. K. , dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

 

n u s t a t ė :

I.                    Ginčo esmė

 

Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti 1 049 726,90 Lt patirtų išlaidų kompensacijos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pasibaigus jo, kaip antstolio, įgaliojimams, atsakovui antstoliui K. K. buvo perduota 7 921 vykdomųjų bylų. Ieškovas nurodo, jog jis vykdomosiose bylose atliko vykdymo veiksmus, todėl jam turi būti atlygintos vykdymo išlaidos. 

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi paskyrė byloje ekonominę ekspertizę.

            Antstolis K. K. kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti ieškovą pateikti 23 596,50 Lt piniginį užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su ekspertizei atlikti pateiktinų dokumentų perdavimo, padengti. Nurodo, kad prašomų perduoti ekspertams dokumentų kiekis yra labai didelis, atsakovas, atsižvelgdamas į savo bei savo darbuotojų užimtumą bei pareigą tinkamai vykdyti jam priskirtas antstolio funkcijas, neturi galimybės pats aprašyti ir suruošti visų prašomų pateikti dokumentų, todėl šiems veiksmams atlikti turi samdyti archyvavimo paslaugas teikiančią bendrovę. UAB „Archyvų sistemos“ pateikė atsakovui komercinį pasiūlymą ir sutiko aprašyti perduotinas vykdomąsias bylas, suarchyvuoti bei jas tinkamai suruošti už 23 596,50 Lt.

 

II.                  Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsakovo antstolio K. K. prašymo netenkino, nurodė, kad byloje paskyrus ekonominę ekspertizę teismas sustabdė civilinę bylą. CK 166 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą. Be to, teismas pažymėjo, kad į antstolio funkcijas įeina vykdomųjų bylų tvarkymas bei jų archyvavimas.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Atskiruoju skundu atsakovas antstolis K. K. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis:

1. Teismas nepagrįstai formaliai, siaurai bei pažeisdamas sisteminį teisės normų aiškinimo metodą taikė CPK 166 straipsnio nuostatas, kadangi atsakovo prašomas užstatas atsakovo bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su ekspertizei atlikti pateiktinų dokumentų perdavimo, padengti yra neišvengiamai susijęs su teismo įpareigojimu tinkamai suruošti ir perduoti vykdomąsias bylas, su byloje paskirta ekspertize bei šios bylos atlikimu.
2. Teismas, nurodydamas, kad sustabdytoje byloje negali būti atliekami jokie veiksmai, išskyrus veiksmus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, išsprendė bylą iš esmės, nes, nurodydamas, kad į antstolio funkcijas įeina vykdomųjų bylų tvarkymas bei jų archyvavimas, pasisakė dėl prašymo nepagrįstumo.
3. Prašymas dėl užstato turėtų būti tenkinamas dar ir dėl to, kad būtent ieškovas, perduodamas atsakovui bylas, neatliko teisės aktuose nustatytos pareigos suarchyvuoti atsakovui perduodamų bylų.

 

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas V. Š. prašo skundo netenkinti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad įstatymas nenumato galimybės užstatu užtikrinti įrodymų pateikimo teismui išlaidas. Pažymi, jog atsakovo teiginius, kad ieškovas jam pateikė nesuarchyvuotas bylas, paneigia kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai. Ieškovo nuomone, atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir vilkina ekspertizės atlikimą.

 

IV.         Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi paskyrė byloje ekonominę ekspertizę, nagrinėjamą civilinę bylą sustabdė. Šios nutarties atsakovas neskundė, nepateikė atsikirtimų į prašymą dėl ekspertizės skyrimo, kurie būtų susiję su jo (atsakovo) galimomis išlaidomis bei jų (išlaidų) užtikrinimu, nors jau priimant minėtą teismo nutartį buvo aišku, jog būtent atsakovas privalės pateikti jam ieškovo perduotus dokumentus ekspertams.

CPK 166 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą. Teisėjų kolegija sutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad sustabdžius bylą pasitaiko situacijų, kai teismas privalo imtis tam tikrų neatidėliotinų veiksmų, kurių nesiėmus iki bylos atnaujinimo, būtų apsunkintas tolesnis bylos nagrinėjimas jau bylą atnaujinus. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių konstatuoti nėra pagrindo (CPK 185 str.), todėl ir nebuvo pagrindo nagrinėti atsakovo prašymo. Taigi, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismu, kad sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą, pažymi, jog teismas neturėjo pagrindo pasisakyti dėl prašymo dėl užstato pateikimo iš esmės. Tačiau kartu sprendžia, jog šis procesinės teisės pažeidimas negali būti pagrindu panaikinti nutartį, kuria klausimas iš esmės išspręstas teisingai. Kadangi tiek atskirajame skunde, tiek atsiliepime į jį išdėstomi argumentai, susiję su užstato nagrinėjamoje byloje pateikimu, teisėjų kolegija dėl jų pasisako.

Su užstato paskyrimu ir mokėjimu susijusius procesinius klausimus reglamentuoja atskiras CPK IX skyrius. Pagal šio skyriaus nuostatas užstato paskirtis yra dvejopa: visų pirma, šiuo institutu siekiama užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą, antra, juo siekiama užtikrinti būsimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (padengimą). Civilinio proceso teisėje užstatu vadinama pinigų suma, kurią teismo nurodymu, siekiant užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą arba būsimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, privalo įmokėti viena iš šalių. Prie bylinėjimosi išlaidų priskirtinos sumos, išmokėtos ekspertams, ekspertinėms įstaigoms (CPK 79, 88 str. 1 d. 1 p.), o ne užstato (pagal pobūdį - avansinio mokėjimo) suma, įmokėtina į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 101-102 str.). Nors užstato institutas tam tikra apimtimi (pagal paskiriamo užstato paskirtį) yra susijęs su bylinėjimosi išlaidomis, tačiau jis nėra laikytinas bylinėjimosi išlaidomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas užstato reikalauja kaip patiriamų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ekspertizės skyrimu, tačiau akivaizdu, jog tai nėra suma, mokėtina ekspertui.

CPK 101-102 straipsniuose vartojama užstato sąvoka suprantama kaip pinigų suma, kuri mokama užtikrinant procesinio veiksmo atlikimą (pvz., asmuo atvyks, leis paimti reikiamų atlikti ekspertizę pavyzdžių), o šio procesinio veiksmo neatlikimo atveju užstatas atitenka valstybei. Akivaizdu, kad atsakovo apmokamos UAB ,,Archyvavimo sistemos“ paslaugos nebus laikomos procesiniu veiksmu.  Tuo tarpu pinigų suma, įskaitoma į būsimus už atliekamą procesinį veiksmą mokėjimus, t. y. atliekanti mokėjimo funkciją, laikoma avansu ir visada atitenka konkretų procesinį veiksmą atlikusiam subjektui: ekspertui, liudytojui, kt. Tokį su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų padengimu teismo nustatyto dydžio avansinį mokėjimą reglamentuoja CPK 90-91 straipsniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-610/2009). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovo prašomas sumokėti užstatas nepatenka į minėtose normose apibrėžtą užstato sąvoką, nes tiek iš atsakovo prašymo, tiek iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad užstato tikslas – ne avansinis mokestis už atliekamą konkretų procesinį veiksmą byloje (pvz., mokestis ekspertui už ekspertizės atlikimą) ir ne mokestis užtikrinant procesinio veiksmo atlikimą, o siekis užtikrinti atsakovo išlaidas, kurios galbūt atsiras dėl dokumentų pateikimo teismo paskirtiems ekspertams (CPK 185 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad pats ekspertizės skyrimas yra procesinis veiksmas, kuris gali būti užtikrinamas užstatu (CPK 101 str. 1 d., 212 str. 1 d.). Tokiu atveju, kaip minėta, užstato tikslas – užtikrinti ekspertų bei valstybės galimų nuostolių padengimą bei įsitikinti, kad šalies ketinimai atlikti ekspertizę yra rimti, tačiau nagrinėjamu atveju užstatu atsakovo išlaidos negali būti užtikrinamos. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju jos nėra būtinos, nes, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, į antstolio funkcijas įeina vykdomųjų bylų tvarkymas bei jų archyvavimas, o ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovui ieškovo perduoti dokumentai buvo sudėti į archyvines dėžes, metus, kategorijas, saugojimo laiką. Todėl ieškovas neįrodė būtinybės dėl paskirtos ekspertizė naudotis UAB ,,Archyvų sistemos“ paslaugomis (CPK 178 str.).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                                      Vytas Milius

 

 

                                                                                                                     Marytė Mitkuvienė

 

 

                                                                                                                     Nijolė Piškinaitė