Administracinė byla Nr. A-699-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01546-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 17.2; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos teismo prašymą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ dėl norminio teisės akto ištyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas Klaipėdos apygardos teismas (toliau – ir pareiškėjas), nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ (toliau – ir AB „Klaipėdos vanduo“) patikslintą ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ (toliau – ir UAB „Agrovet“) dėl įpareigojimo sudaryti šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo – pardavimo sutartį ir skolos priteisimo, atsakovo UAB „Agrovet“ patikslintą priešieškinį atsakovui AB „Klaipėdos vanduo“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir piniginių lėšų priteisimo bei dėl nepagrįsto nuotekų kiekio ir padidinto nuotekų užterštumo skaičiavimo, nutartimi (I t., b. l. 6–7) nutarė kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą (toliau – ir KAAT) su prašymu ištirti: 1) ar 2010 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl AB „Klaipėdos vanduo“ kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. T11-613 (I t., b. l. 8) (toliau – ir Sprendimas Nr. T11-613) patvirtinto „Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) (I t., b. l. 9–11) 5 , 9.1.1, 9.1.4, 9.2., 9.3., 9.4., 9.5., 9.7 punktai bei priedo (toliau – ir Aprašo priedas) 1-4 punktai atitinka Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir GVTNTĮ, Įstatymas) 22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatas, 2) ar Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimas „Dėl pritarimo viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų – teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutarties projektui“ Nr. T11-591 (toliau – ir Sprendimas Nr. T11-591) (I t., b. l. 14) toje dalyje, kuria 2011 m. lapkričio 8 d. „Viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų – teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje“ sutarties Nr. 2011/SUT.05-107 (toliau – Sutartis Nr. 2011/SUT.05-107) (I t., b. l. 15–21) 6.1 punktu patvirtintos (pratęsiamos nustojusios galioti ir nustatytu laiku iš naujo nesuderintos) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos Klaipėdos rajono teritorijoje nuo 2012 m. sausio 1 d. atitinka GVTNTĮ 22 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi (toliau –ir Nutartis) (I t., b. l. 2–4) priimtas pareiškėjo Klaipėdos apygardos teismo prašymas atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai (toliau – ir Taryba), tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Agrovet“ dėl Sprendimu Nr. T11-613 patvirtinto AB „Klaipėdos vanduo“ kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo ištyrimo. Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atsisakyta priimti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Agrovet“ atskirąjį skundą, 2015 m. sausio 14 d. nutartimi (I. t., b. l. 107-113) atskirąjį skundą atmetė ir paliko galioti KAAT 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodė, kad prašymas ir jo patikslinimas (II t., b. l. 54–55) grindžiami šiais argumentais: 1) tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Agrovet“ yra kilęs civilinis ginčas dėl geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugų, t. y. AB „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, kad AB „Klaipėdos vanduo“ teikė UAB „Agrovet“ geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. pagal Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K03-201200153 (toliau – ir  Sutartis Nr. K03-201200153) sąlygas, nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. – pagal Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P04-201300179 (toliau – ir  Sutartis P04-201300179) sąlygas. Pažymėjo, jog tarp šalių nėra pasirašyta vandens tiekimo ir nuotekų valymo sutartis. Nurodė, jog Sprendimu Nr. T11-613 patvirtintame Apraše minėtos kainos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo suderintos su Lietuvos Respublikos valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir VKEKK, Komisija). Pabrėžė, kad Komisija 2010 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. O3-131 (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-131) 3 punktu įpareigojo AB „Klaipėdos vanduo“ kreiptis į Komisiją dėl suderintų kainų peržiūrėjimo. Pareiškėjas mano, jog kainų suderinimo laikotarpis buvo apibrėžtas ne konkrečia data, o įvykiu – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos pakeitimų patvirtinimu dėl padidintos ir specifinės nuotekų taršos kainų nustatymo. Akcentavo, jog Komisija 2011 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-174 patvirtino pakeistą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką, patvirtintą Komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92, kurios 9 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog, baigiantis geriamojo vandens tiekimo suderintų kainų taikymo laikotarpiui, vandens tiekėjas ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki suderintų kainų galiojimo pabaigos pateikia Komisijai prašymą dėl naujų kainų derinimo. Argumentavo, jog nėra duomenų, kad AB „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į Komisiją dėl kainų peržiūrėjimo.

Pareiškėjas abejoja, ar norminis administracinis aktas atitinka GVTNTĮ Nr. X-764 redakcijos, galiojusios nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d., 22 straipsnio 3, 4, 5 dalies nuostatas. Mano, jog, nepatikrinus AB „Klaipėdos vanduo“ naudotinų kainų nustatymo pagrįstumo, atitikties paslaugų kainodaros principams, gali būti pažeidžiami UAB „Agrovet“ kaip abonentės teisėti interesai mokėti tokią tiekimo ir paslaugų kainą, kuri būtų apskaičiuota vadovaujantis teisės aktais.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė. Pripažino, kad Sprendimu Nr. T11-613 patvirtinto Aprašo 5; 9.1.1;  9.1.4; 9.2; 9.3; 9.5; 9.7; bei Aprašo priedo 1–4 punktų nuostatos neprieštarauja GVNTĮ 22 straipsnio 5 dalies nuostatoms dėl kainų derinimo su Komisija, o norminės administracinės bylos dalį dėl Sprendimu Nr. T11-613 patvirtinto Aprašo 5; 9.1.1; 9.1.4; 9.2; 9.3; 9.5; 9.7; bei Aprašo priedo 1–4 punktų nuostatos atitikties GVNTĮ 22 straipsnio 3, 4, 5 dalims nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo procedūros, t. y. nesuderinimo su Komisija ir dėl Aprašu patvirtintų kainų nustatymo pagrįstumo, atitikties paslaugų kainodaros principams.

Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) šešioliktuoju skirsniu, nustatančiu pareiškimų ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą nagrinėjimo tvarką, rėmėsi LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-3065/2011 ir minėto teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I662-11/2013. Teismas tyrė ir vertino ginčijamo norminio administracinio akto teisėtumą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje suformuluoto prašymo (dalyko ir argumentų) ribose. Šioje byloje nebuvo nagrinėtas ginčas dėl mokesčio apskaičiavimo teisingumo, pagrįstumo ir ekonominio tikslingumo (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomo ištirti administracinio  akto  norminio pobūdžio, rėmėsi ABTĮ 2 straipsniu. Vadovavosi LVAT 2010 m. balandžio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr.A444-1406/2010 (Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010), LVAT 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-2649/2011, LVAT 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-259/201, LVAT Praktikos, taikant administracinių bylų teisenos įstatymo normas apibendrinimu, publikuotu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 23, 2012, p. 596-597.

Teismas, įvertinęs išvardintų teisės normų ir teismų praktikos analizę, padarė išvadą, jog Aprašas yra priimtas savivaldybės administravimo subjekto, t. y. viešojo administravimo subjekto, vykdančio viešojo administravimo funkcijas (ABTĮ 2 straipsnio 1, 3–5, 9 dalis; Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas), jis turi teisės aktui būtiną imperatyvumo požymį, skirtas individualiais požymiais neapibūdintai subjektų grupei – fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdantiems ūkinę veiklą, kurie yra AB „Klaipėdos vanduo“ abonentai (Aprašo 3 punktas). Aprašas nustato elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei (ABTĮ 2 straipsnio 9 ir 13 dalys). Norminis teisės aktas paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka (I t., b. l. 61–64). Šių nurodytų požymių pagrindu teisėjų kolegija sprendė, jog byloje tiriamas Aprašas yra norminis administracinis aktas.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomo ištirti norminio administracinio akto ryšio su individualia byla, rėmėsi ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, 110, 111, 112 straipsnių nuostatomis ir pažymėjo, jog pareiškėjo prašymas ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą siejamas su Klaipėdos apygardos  teisme nagrinėjama individualia civiline byla. Tam, kad būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad Aprašas realiai buvo taikomas ir tokiu būdu nulėmė realų ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Civilinės bylos Nr. 2-279-460/2015 medžiaga patvirtina, kad prašomas ištirti norminis administracinis aktas buvo taikomas. Kadangi tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Agrovet“ nėra pasirašyta vandens tiekimo ir nuotekų valymo sutartis, todėl buvo prašoma įpareigoti UAB „Agrovet“ pasirašyti šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. K03-201200153, taip pat prašoma priteisti įsiskolinimą už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. – 481 178,88 Lt sumą. Minėtas įsiskolinimas apskaičiuotas taikant ginčijamu sprendimu patvirtintos kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimą ir UAB „Klaipėdos vanduo“ tokiu būdu apskaičiuotą sumą už padidintą taršą, rastą nuotekose ir reikalaujama priteisti iš UAB „Agrovet“.

Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl to, ar Sprendimu Nr. T11-613 patvirtinto Aprašo 5; 9.1.1; 9.1.4; 9.2; 9.3; 9.5; 9.7 punktų bei Aprašo priedo 1–4 punktų nuostatos neprieštarauja GVTNTĮ 22 straipsnio 3, 4, 5 dalies nuostatoms. Pareiškėjas prašyme ir jo patikslinime suformulavo reikalavimą ištirti, ar ginčijamo Aprašo nuostatos neprieštarauja Įstatymo Nr. X-764 redakcijos, galiojusios nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d., nuostatoms.

Pareiškėjui 2015 m. kovo 10 d. nutartimi (II t., b. l. 179–181) buvo pasiūlyta patikslinti Įstatymo redakciją, tačiau patikslintame prašyme pareiškėjas nurodė minėtą įstatymo redakciją, nors ginčijamas Aprašas patvirtintas 2010 m. rugpjūčio 26 d. Teismas, atsižvelgdamas į prašomo ištirti Aprašo nuostatų galimą prieštaravimą Įstatymo nuostatoms, konstatavo, jog pareiškėjas prašyme nurodė netinkamą Įstatymo redakciją. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Įstatymo X-764 originalios redakcijos, tiek 2010 m. gruodžio 12 d. Įstatymo Nr. XI-1246 redakcijos, 22 straipsnio teisinis reglamentavimas nesikeitė, byloje tyrė, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja GVTNTĮ įstatymo originaliai redakcijai.

Teismas vertino ginčijamo administracinio akto atitiktį Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies reikalavimams toje apimtyje, kiek tai susiję su Aprašo derinimu su Komisija. Pažymėjo, kad Įstatymo 22 straipsnio 3, 4, 5 dalyse yra įtvirtintos nuostatos dėl tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo inter alia tai, kad viešieji vandens tiekėjai, vadovaudamiesi geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, apskaičiuoja tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir, suderinę su Komisija, teikia tvirtinti savivaldybių, kurių teritorijose tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas, taryboms.

Teismas vertino, ar nuotekų, kurių tarša yra padidinta ar specifinė, tvarkymo kaina turi ar gali būti nustatoma kitaip nei likusių nuotekų. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį nuotekos yra buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas arba perteklinis (kritulių, paviršinis, drenažinis ar pan.) vanduo, kurį jo turėtojas, naudodamasis nuotekų tvarkymo infrastruktūra, išleidžia į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Nuotekų tvarkymo reglamente yra detalizuojamos nuotekų sampratos (išskiriamos buitinės nuotekos ir gamybinės nuotekos), tačiau šis atskyrimas nepaneigia egzistuojančio reguliavimo, pasireiškiančio per tam tikrų teisių ir pareigų vykdymą, tvirtinant nuotekų tvarkymo paslaugų kainas.

Teismas pažymėjo, jog AB „Klaipėdos vanduo“, parengęs Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašą, 2010 m. birželio 14 d. raštu Nr. 2010/S01-1136 (II t., b. l. 3) pateikė minėtą Aprašą ir jį lydinčią rengimo medžiagą (II t., b. l. 4–36) bei prašymą derinti Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašą. Toks prašymas buvo nagrinėjamas Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje. 2010 m. birželio 14 d. VKEKK Vandens ir transporto skyriaus vedėjo pavaduotojas pažymoje Nr. O5-124 nurodė, jog siūlo registruoti AB „Klaipėdos vanduo“ 2010 m. birželio 14 d. prašymą Nr. 2010/S.01-1136 ir derinti padidintos taršos kainos nustatymo formulę (II t., b. l. 37). Komisijos Nutarimu Nr. O3-131 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ padidintos taršos kainų derinimo“ suderino 2010 m. birželio 14 d. rašte Nr. 2010/S.01-1136 pateiktą Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašą (II t., b. l. 38). Tokio nutarimo priėmimas nagrinėjamos situacijos kontekste laikomas Įstatyme įtvirtinto privalomo reikalavimo – suderinti su Komisija apskaičiuotas tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas - tinkamu įgyvendinimu.

Teismas pažymėjo, kad būtinybė derinti padidintų ir specifinių nuotekų valymo kainas su Komisija yra susijusi ir inter alia su vartotojų teisių apsauga. Tai pasireiškia tuo, kad tam tikroje savivaldybėje egzistuojanti specifinių nuotekų valymo kaina turi būti pagrįsta ir jos apmokėjimas neturi būti perkeltas galutinių paslaugos (nuotekų valymo) vartotojams tokia apimtimi, kuri būtų nepagrįsta, lyginant su kitose savivaldybėse egzistuojančiomis kainomis. Byloje neginčijamai nustačius, jog Kainos už padidintą ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašas buvo suderintas su Komisija nutarimu, kuris nebuvo ginčytas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, spręsta, jog nepagrįsti pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai dėl Aprašo prieštaravimo Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies reikalavimams derinti su minėta institucija.

Išdėstytų motyvų pagrindu daryta išvada, kad Sprendimas Nr. T11-613 dėl AB „Klaipėdos vanduo“, kuriuo buvo patvirtintas Aprašas toje dalyje, kurioje buvo nustatytos suderintos su Komisija nuotekų tvarkymo kainos, neprieštarauja 22 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam reikalavimui suderinti su Komisija viešojo vandens tiekėjo apskaičiuotas ir savivaldybės tarybai teikiamas kainas.

Teisėjų kolegija vertino pareiškėjo kvestionuojamą Aprašo teisėtumą ir tuo aspektu, jog ginčijamu aprašu nustatytos kainos už specifinę ir padidintą taršą neatitinka paslaugų kainodaros principų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme iš esmės nėra pateikta teisinių argumentų, kokiam teisiniam reguliavimui konkrečiai prieštarauja Aprašo nuostatos. Prašyme tik nurodytos įstatymo nuostatos, tačiau jos nedetalizuotos. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip formuluojamas prašymas ir jo patikslinimas iš esmės grindžiamas ne teisiniais argumentais, o hipotetinio pobūdžio, neatskleisto turinio teiginiais. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjo abstrakčiame prašyme nurodytos abejonės dėl ginčo norminio administracinio akto atitikties minėtoms įstatymo nuostatoms negali būti pripažintos tinkamai motyvuotomis, kaip to reikalauja ABTĮ ir šio įstatymo nuostatas aiškinanti teismų praktika (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014, LVAT 2015-04-27 sprendimą administracinėje byloje Nr.I-2-438/15), tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas, KT) (Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 16 d., 2010 m. kovo 19 d., 2012 m. gruodžio 12 d., 2013 m. sausio 8 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d., 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimai).

Teismas nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatavo, kad šios bylos dalykas nėra tikrinti AB „Klaipėdos vanduo“ mokesčio apskaičiavimo teisingumą, pagrįstumą ir ekonominį tikslingumą.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Agrovet“ pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 143–157), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliantas nurodo, kad remiantis ABTĮ 111 straipsnio 2 dalimi, spręsdamas prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo klausimą, teismas privalo įvertinti tokio prašymo turinį, be kita ko, patikrinti, ar prašymas yra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla, ir įvertinti prašyme pateikiamą motyvaciją. Būtent ši nutartis, o ne pareiškėjo prašymas, apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir ribas (nutartyje turi būti konkrečiai apibrėžta, kokio norminio administracinio akto ar jo dalies teisėtumas bus tiriamas; turi būti konkrečiai nurodytos įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų nuostatos, kurioms galimai prieštarauja atitinkamas norminis administracinis aktas ar jo dalis; turi būti pateikta konkreti teisinė motyvacija, kurią teismas priėmė domėn ir kuri sudaro pagrindą abejoti norminio administracinio akto ar jo dalies atitikimu tam tikroms įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų nuostatoms). Tuo atveju, jei pagal pareiškėjo prašymą, o šiuo atveju – bendrosios kompetencijos teismo nutartį, administracinis teismas nutartyje pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą negali tiksliai nustatyti teisminio nagrinėjimo dalyko ir apibrėžti bylos nagrinėjimo ribų, esant atitinkamo dokumento trūkumų (pvz. nesant nurodytos teisinės argumentacijos), administracinis teismas turi įpareigoti pareiškėją nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 str. 1 d.). Apeliantas pažymi, kad šiuo atveju Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartyje buvo nurodyta, jog Klaipėdos apygardos teismo prašymas dalyje dėl ištyrimo norminio administracinio akto – Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. T11-613 teisėtumo atitinka ABTĮ 23, 111, 112, 113 straipsnių reikalavimus. Tokiu būdu teismas konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis atitinka ABTĮ 113 straipsnio reikalavimus, tarp jų ir 1 dalies 6 punkto reikalavimą dėl teisinių argumentų, kuriais teismas grindžia savo abejonę dėl ginčijamo akto (ar jo dalies) teisėtumo. Jokie Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties trūkumai nebuvo pastebėti ir vėliau bylos nagrinėjimo metu (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m.kovo 10 d. nutartimi tik buvo pasiūlyta pareiškėjui patikslinti GVTNTĮ redakciją), kas leidžia teigti, jog Klaipėdos apygardos teismo prašymo dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo esmė administraciniam teismui buvo aiški ir suprantama, bylos nagrinėjimo metu teismui nekilo jokių abejonių ir klausimų dėl teisinės motyvacijos, sudarančios pagrindą teigti, jog Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. T11-613 patvirtinto Aprašo 5, 9.1.1. - 9.1.4., 9.2., 9.3., 9.5., 9.7 bei Aprašo priedo 1-4 punktų galimai prieštarauja GVTNTĮ 22 straipsnio 3, 4, 5 dalių nuostatoms. Pažymi, jog itin išsamiai atitinkama teisinė motyvacija buvo nurodyta trečiojo asmens UAB „Agrovet“, būtent kurios prašymu ir iniciatyva Klaipėdos apygardos teismas kreipėsi į administracinį teismą, administraciniam teismui pateiktuose atsiliepimuose į pareiškėjo prašymą, teismo posėdžių metu šią teisinę argumentaciją labai aiškiai pateikė ir pagrindė UAB „Agrovet“ atstovas. Apelianto manymu, visos nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas labai gerai žinojo Klaipėdos apygardos teismo prašymo esmę ir motyvus, todėl ginčijamo teismo sprendimo motyvai apie tai, kad Klaipėdos apygardos teismo prašyme nėra išdėstyta išsamiais teisiniais argumentais pagrįsta pozicija dėl ginčijamo teisinio reguliavimo prieštaravimo įstatymui, kad prašyme neatskleistas GVTNTĮ 22 straipsnio 3, 4, 5 dalių turinys, šios nuostatos nepaaiškintos, neargumentuota kodėl ir kaip ginčijamas teisinis reguliavimas prieštarauja GVTNTĮ 22 straipsnio 3, 4, 5 dalių nuostatoms, nepagrįsti. Akcentuoja, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme norminė administracinė byla dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. T11-613 patvirtinto Aprašo 5, 9.1.1. - 9.1.4., 9.2., 9.3., 9.5., 9.7 bei Aprašo priedo 1-4 punktų teisėtumo buvo pradėta ir išnagrinėta nesant konkrečią administracinę bylą nagrinėjančio teismo nutarties pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Taigi, apelianto manymu, pats administracinis teismas netinkamai įvykdė savo procesinę pareigą ir nutartyje, kuria priėmė pareiškėjo prašymą, nenurodė, kokio norminio administracinio akto ar jo dalies teisėtumas bus tiriamas; nenurodė įstatymo nuostatų, kurioms galimai prieštarauja atitinkamas norminis administracinis aktas ar jo dalis; nepateikė teisinės motyvacijos, sudarančios pagrindą abejoti norminio administracinio akto ar jo dalies atitikimu tam tikroms įstatymo nuostatoms. Tokiu būdu, nesant administracinio teismo tinkamai byloje apibrėžto norminio administracinio teisės akto tyrimo dalyko ir ribų, atitinkamos norminės administracinės bylos tinkamas išnagrinėjimas negalimas, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas dėl proceso teisės normų pažeidimo turi būti panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 140 str. 1 d. 4 p., 142 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-75-502/2015).

Apeliantas tvirtina, kad teismas nepagrįstai tyrė Aprašas prieštaravimą GVTNTĮ 22 straipsnio 5 dalies reikalavimui, kad viešojo vandens tiekėjo apskaičiuotos ir savivaldybės tarybai teikiamos kainos būtų suderintos su VKEKK. Apeliantas mano, kad teismas iš esmės neteisingai traktavo pareiškėjo prašymą, todėl pasisakė dėl norminio teisės akto teisėtumo tuo aspektu, kuriuo šio akto teisėtumas net nebuvo ginčijamas, o dėl argumentų, kuriais buvo ginčijamas, ir dėl klausimo esmės teismas visiškai nepasisakė, kas reiškia, kad teismas faktiškai pareiškėjo prašymo neišnagrinėjo, norminio teisės akto teisėtumo neištyrė, o teismo padarytos išvados ir jų pagrindu priimtas sprendimas yra ne dėl ginčo esmės. Pažymi, kad abonentai negalėjo ginčyti nutarimo, kuriuo suderinta kaina, nes jis tiesiogiai sukelia pasekmes tik vandens tiekėjui. Kainos suderinimas, kol jis nėra patvirtinamas atitinkamoje savivaldybės taryboje, abonentams teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti skundžiamas. Kainos apskaičiavimo ir suderinimo procesuose dalyvauja tik ribotas kiekis subjektų, o apskaičiavimo medžiaga nėra viešai skelbiama ir nėra abonentams prieinama. Nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad kainos suderinimas su VKEKK automatiškai reiškia, jog nuotekų tvarkymo kaina yra laikoma atitinkančia kainodaros principus ir galutinai nustatyta ar nebegali būti kvestionuojama. Pažymi, kad VKEKK kainos apskaičiavimų ir suderinimo medžiagos abonentui nepateikė, motyvuodama, jog turima informacija apie būtinąsias sąnaudas sudaro AB „Klaipėdos vanduo“ komercinę paslaptį. Informacija apie būtinąsias sąnaudas buvo išreikalauta per teismą. UAB „Agrovet“ prašė, kad teismas įtrauktų VKEKK į bylos nagrinėjimo procesą, nes tik ji gali paaiškinti, kaip buvo vykdomas kainų derinimo procesas, tačiau prašymas buvo atmestas. Pažymi, kad GVTNTĮ 11 straipsnio 3 punkte aiškiai nustatyta, jog savivaldybių tarybos, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų nustatymo metodika, nustato viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. Tai reiškia, kad Savivaldybės negali patvirtinti tokių kainų, kurios neatitinka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų nustatymo metodikos nuostatų, nepaisant to, kad jos buvo suderintos su VKEKK. Tvirtina, kad pareiškėjas nutartyje nenurodė ir neginčijo, kad Komisija 2010 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. O3-131 suderino AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktą Aprašą ir tai atitinka GVTNTĮ 22 straipsnio 5 dalies nustatytą reikalavimą, kad viešojo vandens tiekėjo apskaičiuotos ir savivaldybės tarybai teikiamos kainos būtų suderintos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, o teismo sprendimas, kuriuo tik buvo patvirtintas toks pareiškėjo neginčijamas atitikimas, nėra ir negali būti laikomas bylos išnagrinėjimu iš esmės. Pareiškėjo abejones dėl Aprašo nuostatų teisėtumo sukėlė tai, kad, Komisijai patvirtinus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos pakeitimus dėl padidintos ir specifinės nuotekų taršos kainų nustatymo, AB „Klaipėdos vanduo“, kaip tai įpareigojo tas pats Komisijos 2010 m. liepos 20 d. nutarimas Nr. O3-131, per 30 dienų nesikreipė į Komisiją dėl šiuo nutarimu suderinto Aprašo peržiūrėjimo, o toliau taikė anksčiau suderintame Apraše nustatytas kainas ir tokiu būdu, Klaipėdos rajono savivaldybei nekontroliuojant, kad kainos iš naujo pagal pakeistą metodiką būtų suderintos su Komisija ir po to jai pateiktos tvirtinti, buvo pažeistos GVTNTĮ 22 straipsnio 5 dalies nuostatos. Būtent toks bylos nagrinėjimo dalykas buvo suformuluotas Klaipėdos apygardos teismo nutartyje (I t., b. l. 2–3 ), būtent tai itin akcentavo savo procesiniuose dokumentuose UAB „Agrovet“ ir šios bendrovės atstovas teismo posėdžių metu. Teismas į nurodytas esmines aplinkybes savo sprendime visiškai neatsižvelgė, netyrė ir nepasisakė dėl Klaipėdos rajono savivaldybės neveikimo ir netinkamo jai įstatymu priskirtų funkcijų atlikimo neužtikrinant, kad Sprendimu Nr. T11-613 patvirtintos kainos per 30 dienų būtų iš naujo suderintos su Komisija ir savivaldybės patvirtintos (LVAT teismas 2012 m. kovo 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A492-1353/2012).

Apeliantas nurodo, kad UAB „Agrovet“ ir UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ yra sudarę 2008 gruodžio 1 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr.2008/12-01, kurioje sutartyje nebuvo numatyta jokių sankcijų už nustatytų parametrų viršijimą, o taip pat nebuvo numatyta ir jokių nuorodų į tiriamo norminio administracinio akto nuostatas. Paaiškina, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. visas nuotekų tvarkymo paslaugas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje teikia iš UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ visas teises ir pareigas perėmusi AB „Klaipėdos vanduo“. Pažymi, kad pagal GVTNTĮ 22 straipsnio 5 dalį įmonės veiklos ir plėtros planai turi esminės reikšmės paslaugų kainoms. 2012 m. sausio 1 d. pasikeitus ir ženkliai išsiplėtus geografinei AB „Klaipėdos vanduo“ paslaugų teikimo teritorijai (Paslaugos pradėtos teikti visoje Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje), neabejotinai pasikeitė nuotekas tvarkančios įmonės patiriamos būtinosios sąnaudos, todėl AB „Klaipėdos vanduo“ privalėjo perskaičiuoti kainas, kaip to reikalauja GVTNTĮ 22 straipsnio 5 dalis, tačiau AB „Klaipėdos vanduo“ to nepadarė ir nesikreipė dėl kainų peržiūrėjimo, nors buvo imperatyviai įpareigota kreiptis į Komisiją dėl suderintų kainų peržiūrėjimo, Komisijai patvirtinus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos (Žin., 2006, Nr. 143-5455) pakeitimus dėl padidintos ir specifinės nuotekų taršos kainų nustatymo per 30 dienų. Aprašo suderinimo laikotarpiui pasibaigus (kainos buvo suderintos terminuotam laikotarpiui), AB „Klaipėdos vanduo“ dėl kainų suderinimo į VKEKK nesikreipė, todėl Savivaldybė jokiais savo aktais negalėjo pratęsti kainų, kurių suderinimo laikotarpis pasibaigęs, taikymo laikotarpio. 2011 m. liepos 29 d. VKEKK nutarimo “Dėl nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir specifinę taršą skaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. O3-217, 2 dalyje nustatyta, kad: „pagal patvirtintą Aprašą nuotekų valymo kainą už padidėjusią ir specifinę taršą skaičiuojama teikiant derinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas. Pažymi, kad nuotekų tvarkymo kainos, neviršijančios didžiausios leistinos koncentracijos, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje ir Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje buvo su VKEKK suderintos ir taikytinos iki 2011 m. gruodžio 31 d. Apelianto tvirtinimu, administracinis teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas ginčijamą sprendimą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybė pagal Vietos savivaldos įstatymo nustatytą kompetenciją ir įgaliojimus privalėjo užtikrinti viešųjų paslaugų teikėjo – AB „Klaipėdos vanduo“, viešųjų paslaugų teikimo veiklą, tame tarpe kontroliuoti ir prižiūrėti, kad ši bendrovė savo veikloje laikytųsi įstatymų bei kitų teisės aktų, o konkrečiu atveju – kad bendrovės abonentams taikoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina būtų apskaičiuota pagal galiojančius teisės aktus (pakeistą metodiką), bei imtis iniciatyvos tokią teisės aktus atitinkančią kainą patvirtinti. Klaipėdos rajono savivaldybės nurodytų veiksmų neteisėtas savalaikis neatlikimas sąlygoja jos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu patvirtino Aprašo 5, 9.1.1. - 9.1.4., 9.2., 9.3., 9.5., 9.7 bei Aprašo priedo 1-4 punktų nuostatų neteisėtumą, nes šios nuostatos prieštarauja GVTNTĮ 22 straipsnio 3, 4, 5 dalių nuostatoms.

Apeliantas pažymi, kad teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad neva Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nebuvo pateikti teisiniai argumentai, kokiam teisiniam reguliavimui konkrečiai prieštarauja Aprašo nuostatos, neatskleistas jų turinys, o teismo prašymas neva grindžiamas ne teisiniais argumentais, o hipotetiniais teiginiais. Apelianto manymu, nurodyti administracinio teismo teiginiai visiškai nepagrįsti ir net prieštarauja paties teismo sprendimo turiniui. Pažymi, kad abejones sukėlusio Aprašo bei GVTNTĮ 22 straipsnio 3, 4, 5 dalių nuostatų, kurioms galima prieštarauja Aprašo bei Aprašo priedo 1-4 punktai, turinys labai detaliai buvo atskleistas tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje suinteresuoto asmens – atsakovo UAB „Agrovet“ procesiniuose dokumentuose bei atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu. Pažymi, kad pagal tiriamas Aprašo nuostatas geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kaina nebuvo pagrįsta būtinosiomis viešosios paslaugos teikėjo sąnaudomis, nors pagal byloje Komisijos pateiktą medžiagą, AB „Klaipėdos vanduo“ turėjo visas galimybes pagal įvairius parametrus apskaičiuoti sąnaudas už padidėjusią taršą. AB „Klaipėdos vanduo“ vietoj būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo principo, pasinaudodama savo monopolistine padėtimi rinkoje, ėmė taikyti neadekvačias šimtatūkstantines sankcijas. Kainos už padidintą ir specifinę nuotekų taršą įmonėms, kai jų išleidžiamos nuotekos viršija sutartyje deklaruotas nuotekų taršos elementų koncentracijas arba abonento nuotekose randami taršos elementai, kurie nebuvo deklaruoti sutartyje, yra sankcijos (nagrinėjamu atveju netgi dešimt kartų didesnė kaina) įmonėms, todėl prieštarauja GVTNTĮ nustatytam būtinųjų sąnaudų principui. VKEKK privalėjo nederinti Aprašo punktų, kurie pasižymi baudine speficika. Pažymi, kad iš 2010 m. liepos 12 d. VKEKK Pažymos „Dėl AB „Klaipėdos vanduo“ padidintos taršos nuotekų kainų derinimo“ Nr. O5-124, skirtos tarybos posėdžiui matyti, kad VKEKK nesvarstė jokių nuostatų, susijusių su sankcijų (dešimtkartės kainos) taikymu.

Mano, kad Aprašu nustatytų baudų taikymas diskriminuoja tokio viešojo vandens tiekėjo abonentus, lyginant su kitų savivaldybių abonentais, kuriems taikomos pagal teisės aktus nustatytos kainos, kadangi AB „Klaipėdos vanduo“ abonentams yra taikoma nepagrįsta atsakomybė (dešimtkartės baudos) už specifinių nuotekų išleidimą, kai tuo tarpu kitų savivaldybių abonentai tiesiog moka už pagrįstas padidėjusias vandens tiekėjo sąnaudas, susijusias su specifinių nuotekų valymu. Būtent tokių situacijų ir siekė įstatymo leidėjas išvengti, nustatydamas pamatinius kainodaros principus GVTNTĮ 22 straipsnyje ir suteikdamas teisę Komisijai detalizuoti šios kainodaros įgyvendinimą ir derinti viešųjų vandens tiekėjų kainų apskaičiavimą. Remiasi administracinėje byloje Nr. A858-888/11 suformuotomis taisyklėmis. Mano, kad ginčijamame Apraše suabsoliutintas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad patirtos sąnaudos būtų susigrąžinamos iš subjekto, kuris išleidžia padidintos ir specifinės taršos nuotekas, tačiau visiškai ignoruojamas būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo principas, o abonentas verčiamas mokėti būtinosiomis sąnaudomis nepagrįstą kainą, kas savo pobūdžiu reiškia ne ką kitą kaip baudinių sankcijų taikymą. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo civiline byla Nr. 3K-3-29/2014. Pažymi, kad Apraše nustatyti du atvejai, kai abonentas gali išleisti didesnės taršos nei nuotekas priimančios įmonės nustatyti baziniai taršos elementai nuotekas: 1) kai abonentas iš anksto sutartyje deklaruoja didesnės taršos koncentracijos nuotekas ir 2) kai abonentas išleidžia didesnės nei sutartyje deklaruota ar nedeklaruotų elementų taršos nuotekas. Antrasis nuotekų išleidimo atvejis nėra draudžiamas, todėl abiem atvejais nuotekų tvarkymo kaina apskaičiuojama tuo pačiu pagrindu, tik antruoju atveju ji yra dar papildomai didinama.

Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamos Kretingalės nuotekų valyklos taršos ir integracijos leidime yra kontroliuojami tiktai du parametrai (riebalai ir BDS7). AB „Klaipėdos vanduo“ dėl nuotekose esančių azoto ir fosforo taršos parametrų nepatiria papildomų padidėjusių sąnaudų, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad iš nuotekų valyklos išleidžiamose į aplinką nuotekose dažnai aptinkami didesnė azoto ar fosforo parametrų koncentracija, tačiau AB „Klaipėdos vanduo“ apmokestina abonentus už taršos parametrų (fosforo, azoto), kurių faktiškai neišvalo ir kurių išvalymo lygis toje nuotekų valykloje apskritai nėra nekontroliuojamas. Nustatant kainą, privaloma įvertinti visas būtinąsias sąnaudas nuotekoms su padidintu užterštumu išvalyti iki privalomų nuotekų išleidimui į aplinką nustatytų ribų, nustatytų Aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamente. AB „Klaipėdos vanduo“ dėl azoto išvalymo nepatiria sąnaudų, nes Kretingalės valymo įrenginiai pagal AB „Klaipėdos vanduo“ turimą TIPK leidimą šio elemento neprivalo kontroliuoti. Nepaisant to, AB „Klaipėdos vanduo“ iš abonento reikalauja ne tik menamų sąnaudų susigrąžinimo (kurias iš tiesų patiria tik azotą valančios nuotekų valyklos), bet ir dešimtkartės nuotekų kainos. Tokia kainos apskaičiavimo tvarka paneigia būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo principą, nes nuotekų kaina susideda iš nuotekų surinkimo, transportavimo, išvalymo, apskaitos, tyrimo, išleidimo į aplinką dumblo ir kitų atliekų tvarkymo (Metodikos 53.10 punktas). GVTNTĮ 22 straipsnio 4 dalyje įstatymų leidėjas imperatyviai numato, jog nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi priklausyti nuo abonentų išleidžiamų teršalų kiekio ir pobūdžio. Bendrojo azoto kiekis yra susijęs tik su nuotekų išvalymo kaštais, todėl visiškai nepateisinamas ir būtinosiomis sąnaudomis nepagrįstas bendros kainos (į kurią įskaičiuotos nuotekų tvarkymo sudedamosios dalys nepriklausančios nuo nuotekų užterštumo ir valymo) taikymas. Tai pažeidžia GVTNTĮ 22 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytą reikalavimą, nuotekų paslaugų kainas apskaičiuoti pagal Komisijos nustatytas sąnaudas atskiroms nuotekų tvarkymo veiklos dalims. UAB „Agrovet“ viršijus taršos elementų abonentui kaina buvo didinama ne tik ta apimtimi, kurią nulemia būtinosios sąnaudos padidėjusiai taršai sutvarkyti, bet kaina buvo neproporcingai didinama visomis nuotekų tvarkymo kainos sudedamosiomis dalimis. Nuotekų apskaitos, nuotekų surinkimo ir pan. sąnaudos, neturi jokio tiesioginio ryšio ir nėra sąlygotos padidėjusios nuotekų taršos, todėl kategoriškai pažeidžia būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo principo esmę. AB „Klaipėdos vanduo“ skaičiuoja ne tik papildomą kainą už nuotekose esančių azoto ir fosforo parametrų taršą, bet dar ir skiria dešimtkartes baudas už šių parametrų viršijimus, nors techniškai pati AB „Klaipėdos vanduo“ Kretingalės nuotekų valykloje negali išvalyti ir realiai nuotekas į aplinką išleidžia beveik su tokiomis pačiomis šių elementų koncentracijomis, kaip kad jos atitikėjo (valomi ir TIPK leidime kontroliuojami tiktai riebalai ir BDS7). Apeliantui akivaizdu, kad AB „Klaipėdos vanduo“ reikalaudama mokėti kainą už padidintą taršą, pažeidė reikalavimą apskaičiuoti padidėjusias nuotekų taršos sąnaudas tenkančias Kretingalės nuotekų valyklai ir neatsižvelgė į individualius Kretingalės nuotekų valyklos TIPK leidime nustatytus kontroliuojamus parametrus. Be to, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. T11-613 patvirtinto Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo 9.1.1. punkte nustatyta žemesnės koncentracijos (BDS7 -217 mgO2/l, SM -189 mg/l, bendrojo azoto - 38 mg/l, bendrojo fosforo – 6 mg/l) prieštarauja 2011 m. liepos 29 d. VKEKK nutarimu Nr. O3-217 patvirtinto “Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir specifinę taršą skaičiavimo tvarkos aprašo Nr. O3-217 4 dalyje nustatytoms bazinėms taršos elementų koncentracijoms.

Apibendrindamas apeliantas teigia, kad Aprašo nuostatų teisėtumo klausimas taip ir liko neišspręstas, kas objektyviai itin apsunkina ar net daro negalimu teisingą Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos išnagrinėjimą ir teisingo sprendimo šioje byloje priėmimą. Dėl nurodytų priežasčių Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas, kaip neteisėtas, nepagrįstas, turi būti panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą (II t., b. l. 161) į apeliacinį skundą prašydamas trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Agrovet“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas palaiko Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendime išdėstytus argumentus ir sutinka su motyvais. Naujų argumentų nepateikia.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė atsiliepimą (II t., b. l. 162 –164) į apeliacinį skundą, prašydamas pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:

1. Apeliantai netvirtina, jog teismas neteisingai išsprendė bylą būtent dėl to, kad pažeidė (apelianto manymu) procesines teisės normas. Tokių aplinkybių byloje nėra, o jeigu ir būtų procesinių pažeidimų, kuriuos įžvelgė apeliantas, jie nesudarytų pagrindo panaikinti sprendimą, nesant Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliu – ir CPK) 142 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, t. y. kad būtent dėl padarytų pažeidimų būtų neteisėtai išspręstas ginčas.

2. Teismas nepadarė procesinių normų pažeidimų, apie kuriuos nurodo apeliantas. Teismas tinkamai įvykdė šių normų reikalavimus. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, jog administracinis teismas dar turėjo papildomai priimti nutartį „pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą“, be kurios negalėjo nagrinėti šios bylos. Įstatymas reglamentuoja kitaip: ABTĮ 111 straipsnio 3 dalis nustato, kad tokio pobūdžio (kaip minėjo apeliantas) nutartis priimama, jeigu netaikomas šio įstatymo (ABTĮ) 112 straipsnis. Esamu atveju taikoma ABTĮ 112 straipsnio 1 dalis , t. y. viskas, ko reikalauja įstatymas, nurodyta bendrosios kompetencijos teismo nutartyje t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje. Apelianto išvados, neva pažeisti procesinės teisės normų reikalavimai, yra neteisingos, nepagrįstos ir neteisėtos.

3. Teismas ištyrė byloje svarbias aplinkybes ir nustatė, jog 2010 m. rugpjūčio 26 d. Sprendimas Nr. T11-613 toje dalyje, kurioje buvo nustatytos nuotekų tvarkymo kainos, suderintas su Komisija, neprieštarauja GVTNTĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatytam reikalavimui, kad viešojo vandens tiekėjo apskaičiuotos ir savivaldybės tarybai teikiamos kainos būtų suderintos su Komisija. Vėliau atsiradusios aplinkybės, nepanaikina  kainų suderinimo fakto ir negali atgaline data turėti įtakos tiriamo sprendimo teisėtumui. Šie apelianto motyvai yra susiję su tiriamo sprendimo įgyvendinimu ir tolimesniu vykdymu, apeliantas kalba apie aplinkybes, kurios atsirado po šio sprendimo priėmimo. Bet tokios aplinkybės (kaip ir skunde minėtas savivaldybės veiklos įvertinimas) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas bei negali turėti įtakos anksčiau priimto sprendimo teisėtumui.

4. Apelianto argumentai prieštarauja administracinį procesą reglamentuojančioms teisės normoms. LVAT suformuota praktika nustato, kad būtent bendrosios kompetencijos teismo nutartis prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra tas procesinis dokumentas, kuris apibrėžia iškeliamos administracinės bylos nagrinėjimo dalyką bei ribas ir pagal kurį ši byla turi būti nagrinėjama. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-3065/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2013m. gegužės 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-662-11/2013). Todėl teismas nagrinėjamoje byloje tyrė ir vertino ginčijamo norminio akto teisėtumą Klaipėdos apygardos teismo nutartyje suformuluoto prašymo, dalyko ir argumentų ribose. Apelianto pasiūlymas tirti norminio akto teisėtumą ribose, kurias nustato jo, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens, procesiniai dokumentai ir jo paaiškinimai, yra aiškiai neteisėtas.

5. Svarbu pažymėti, jog teismas įvertino ginčijamo administracinio akto atitiktį GVTNTĮ 22 straipsnio 3 dalies, 4 dalies ir 5 dalies reikalavimams (kaip siūloma skunde) toje apimtyje, kiek tai susiję su Aprašo derinimu su VKEKK ir išsamiai pasisakė apie tai Sprendime Nr. T11-613. Tuo metu apelianto argumentai nėra susiję su administracinėje byloje nagrinėjamu dalyku ir su administracinėje byloje tiriamomis aplinkybėmis. Šioje skundo dalyje apeliantas nagrinėja ne administracinės bylos, bet civilinės bylos aplinkybes; analizuoja, kokia yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose, kuriose nagrinėjami civiliniai ginčai dėl atsiskaitymo už nuotekų tvarkymo paslaugas. Visa tai nėra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Šios administracinės bylos dalykas nėra tikrinti AB „Klaipėdos vanduo“ mokesčių apskaičiavimo teisingumo, pagrįstumo, ekonominio tikslingumo ir tiriamo norminio akto taikymo sąlygų. Administracinis teismas, tirdamas norminį teisės aktą, nėra kompetentingas spręsti pareiškėjo iškelto teisės aktų taikymo klausimo. Šis klausimas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjant individualią bylą. Taigi nėra pagrindo naikinti administracinio teismo sprendimą remiantis ir šioje skundo dalyje pateiktais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi priėmė dalį Klaipėdos apygardos teismo prašymo ištirti ar atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. T11-613 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo 5; 9.1.1; 9.1.4; 9.2; 9.3; 9.5; 9.7 punktai bei aprašo priedo 1-4 punktų nuostatos atitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3, 4, 5 dalies nuostatas. Trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į administracinę bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo buvo įtraukti AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Agrovet“.

Prašyme Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2011 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-174 patvirtino pakeistą „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką“, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92, kurios 9 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog baigiantis geriamojo vandens tiekimo suderintų kainų taikymo laikotarpiui, vandens tiekėjas ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki suderintų kainų galiojimo pabaigos pateikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai prašymą dėl naujų kainų derinimo. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-217 patvirtino Nuotekų valymo kainos už padidėjusią taršą skaičiavimo tvarkos aprašą, jame įtvirtintos taisyklės, kuriomis privalo būti grindžiamas tokių nuotekų valymo kainos skaičiavimas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2011 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. O3-131 3 punktu įpareigojo AB „Klaipėdos vanduo“ kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl suderintų kainų peržiūrėjimo Komisijai patvirtinus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos pakeitimus dėl padidintos ir specifinės nuotekų taršos nustatymo, ir tai, teismo teigimu, suponuoja išvadą, kad kainų suderinimo laikotarpis buvo apibrėžtinas ne konkrečia data, bet įvykiu – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos pakeitimų patvirtinimu dėl padidintos ir specinės nuotekų taršos nustatymo.

AB „Klaipėdos vanduo“ nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. taikė paslaugų kainą, kuri buvo patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T11-330 „Dėl AB „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo“, taip pat Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. T11-613 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašas. Klaipėdos apygardos teismui kilo abejonės, ar pastaruoju administracinius aktu nustatytos kainos buvo teisės aktų nustatyta tvarka suderintos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, yra pagrįstos, atitinka paslaugų kainodaros principus, ar šis administracinis aktas atitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3, 4, 5 dalies nuostatas.

Teisėjų kolegija, aptardama nagrinėjamos bylos dėl norminio administracinio akto teisėtumo ypatumus, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą šios kategorijos bylų nagrinėjimo praktiką.

Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei administracinių bylų teisenoje lemia jų teisėtumo tyrimo ypatumus. Įstatymų leidėjas norminių administracinių aktų teisėtumui ištirti nustatė specialią procesinę tvarką, įtvirtintą ABTĮ 110-117 straipsniuose. Norminių administracinių teisės aktų tyrimo specifika lemia tai, kad tokią bylą nagrinėjantis apygardos teismas turi nustatyti, ar atitinkamo teritorinio ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (jo dalis) atitinka aukštesnės galios teisės aktus – įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminius aktus (ABTĮ 110 straipsnis). Norminėje administracinėje byloje turi būti atlikta tiriamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatų analizė atitinkamų aukštesnės galios teisės aktų nustatyto teisinio reguliavimo kontekste <...>. ABTĮ šešioliktojo skirsnio, nustatančio pareiškimų ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą nagrinėjimo tvarką, matyti, kad norminės administracinės bylos nagrinėjimo ribas pirmiausia apibrėžia pareiškėjo pareiškime pateiktas prašymas, jo apimtis, taip pat šį prašymą pagrindžiantys teisiniai argumentai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-1503/2013).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 2 dalis, be kita ko, reikalauja patikrinti, ar prašymas [ištirti norminio administracinio akto teisėtumą] yra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla, ir įvertinti prašyme pateikiamą motyvaciją. Norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas < ... > gali būti pradėtas tik tuo atveju, kai yra priimta < ... > nutartis pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, kurioje apibrėžtas tokio tyrimo dalykas ir ribos (nurodytas konkretus norminis administracinis aktas ar jo dalis, kurių teisėtumas bus tiriamas; nurodytos konkrečios įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų nuostatos, kurioms galimai prieštarauja atitinkamas norminis administracinis aktas ar jo dalis; pateikta konkreti teisinė motyvacija, sudaranti pagrindą abejoti norminio administracinio akto ar jo dalies atitikimu tam tikroms įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų nuostatoms). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog tokia teismo nutartis turi dvejopą pobūdį. Ji fiksuoja konkrečios nagrinėjamos (civilinės arba administracinės) bylos proceso eigą ir yra tos bylos procesinis dokumentas, tačiau kartu ši nutartis yra ir kitos (norminės) administracinės bylos procesinis dokumentas, kuriuo ta kita byla pradedama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-3065/2011).

Teismas prašyme dėl norminio administracinio akto ištyrimo argumentuodamas savo nuomonę dėl šio akto prieštaravimo įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat tuo, kad norminis administracinis aktas, teismo manymu, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijamo administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimtimi, jo nuomone, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Teismas, formuluodamas teisinius argumentus, keliančius abejonių norminio administracinio akto teisėtumu, turi išnagrinėti tiek byloje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) turinį, tiek aukštesnės galios teisės akto (įstatymo ar Vyriausybės norminio akto) turinį ir pateikti savo nuomonę dėl prieštaravimų tarp šių aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-442-20/2009; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3553/2011).

Byloje, pradėtoje dėl norminio administracinio akto teistumo tyrimo ryšium su individualia byla, pareiškėju laikomas nutartį pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (ABTĮ 111 straipsnio 3 dalis) ar nutartį kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 straipsnio 1 dalis) priėmęs teismas, nepriklausomai nuo to, ar norminė byla pradėta (kreiptasi dėl akto teisėtumo patikrinimo) esant Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nurodytam prašymui, ar – paties konkrečią individualią bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-355/2014, 2016 m. balandžio 4 d., Nr. A-641-442/2016 ).

Tiriant norminio administracinio akto teisėtumą nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Taigi bylų dėl norminių administracinių aktų nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne pažeistų subjektinių teisių apsauga, o abstrakti viešojo administravimo subjektų veiklos, priimant norminius administracinius aktus, teisėtumo kontrolė. Dėl šios priežasties administracinių teismų kompetencija, nagrinėjant bylas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, yra aiškiai apibrėžta įstatyme ir plečiamai neaiškintina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje A-556-1333/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1285/2010; 2014 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-778/2014).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi priėmęs dalį Klaipėdos apygardos teismo prašymo ištirti ar atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. T11-613 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo 5; 9.1.1; 9.1.4; 9.2; 9.3; 9.5; 9.7 punktai bei aprašo priedo 1-4 punktų nuostatos atitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3, 4, 5 dalies nuostatas, nagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos apygardos teismo prašyme pateiktus argumentus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Sprendimu Nr. T11-613 patvirtinto Aprašo 5; 9.1.1;  9.1.4; 9.2; 9.3; 9.5; 9.7 punktų bei Aprašo priedo 1–4 punktų nuostatos neprieštarauja GVNTĮ 22 straipsnio 5 dalies nuostatoms dėl kainų derinimo su Komisija. Sprendimo ir Aprašo nuostatų atitikties Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. O3-131 3 punkto nuostatoms tyrimas nebuvo nagrinėjamos bylos dalyku.

Apeliacinį skundą pateikęs trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtrauktas subjektas UAB „Agrovet“, iš esmės nekvestionuodamas pastarosios pirmos instancijos teismo išvados dėl ginčijamų Sprendimo ir Aprašo nuostatų atitikties GVNTĮ 22 straipsnio 5 dalies reikalavimams dėl kainų derinimo su Komisija, teigia, kad kainos suderinimas su VKEKK automatiškai neturėtų reikšti, jog nuotekų tvarkymo kaina yra laikoma atitinkančia kainodaros principus ir galutinai nustatyta ar nebegali būti kvestionuojama, bei tuo pačiu nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria norminės administracinės bylos dalis dėl Sprendimu Nr. T11-613 patvirtinto Aprašo 5; 9.1.1; 9.1.4; 9.2; 9.3; 9.5; 9.7 punktų bei Aprašo priedo 1–4 punktų nuostatos atitikties GVNTĮ 22 straipsnio 3, 4, 5 dalims nutraukta.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas dalį norminės administracinės bylos nutraukė nustatęs, kad pareiškėjo Klaipėdos apygardos teismo prašyme iš esmės nėra pateikta teisinių argumentų dėl Aprašo nuostatų prieštaravimo konkrečiam teisiniam reguliavimui, nurodytos įstatymo nuostatos nedetalizuotos, nėra atskleistas prieštaravimų turinys, todėl prašymas laikytas hipotetiniu, prašyme nurodytos abejonės dėl ginčo norminio administracinio akto atitikties minėtoms įstatymo nuostatoms pripažintos netinkamai motyvuotomis. Tokie pirmosios instancijos teismo argumentai atitinka jau minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką. Administracinę bylą dėl norminio administracinio akto ištyrimo nagrinėjantis teismas yra saistomas pareiškėjo prašyme išdėstytų argumentų ir negali peržengti juo nustatytų norminio administracinio akto tyrimo ribų. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašyme, bet ne trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukto subjekto procesiniuose dokumentuose išdėstyti teiginiai ir argumentai sudaro bylos nagrinėjimo dalyką, todėl pastarųjų pirmosios instancijos teismas ir neturėjo nagrinėti, jais grįsti priimamą teismo sprendimą nebuvo procesinio pagrindo. Taip pat pirmosios instancijos teismas neturėjo nagrinėti argumentų, susijusių su subjektinių teisių gynimu – dėl neteisingos kainos taikymo, nuotekų netinkamo valymo ir kt., kas galėtų būti civilinio ginčo dalyku.

Minėta, kad pareiškėju byloje laikomas nutartį pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (ABTĮ 111 straipsnio 3 dalis) ar nutartį kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 straipsnio 1 dalis) priėmęs teismas. Atsakovu byloje dalyvauja norminį administracinį aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas. ABTĮ šešioliktajame skirsnyje, kuris reglamentuoja pareiškimų ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą nagrinėjimo ypatumus, subjektų dalyvavimas trečiaisiais suinteresuotaisiais asmenimis procese nėra aptartas, todėl jų įtraukimas turi būti grindžiamas bendrosiomis šiame įstatyme nustatytomis proceso taisyklėmis, atsižvelgiant į aptariamos kategorijos bylų specifiką. Remiantis ABTĮ 48 straipsnio 2 dalimi tretieji suinteresuoti asmenys yra tie subjektai, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos.

Norminę bylą nagrinėjantis teismas atlieka norminio administracinio akto teisėtumo kontrolės funkciją ir nieko nesprendžia dėl suinteresuotųjų asmenų subjektinių teisių gynimo. Norminio administracinio akto teisėtumo kontrolės proceso ypatybė yra tai, kad jo rezultatas turi poveikį teisėms ir pareigoms neribotam subjektų ratui – t. y. visiems, kuriem kvestionuojamas norminis administracinis aktas gali būti pritaikytas. Tokia situacija nėra tapati teismo sprendimo individualaus pobūdžio ginče priėmimui, kai daromas poveikis konkretaus teisinio santykio dalyvių teisėms ir pareigoms. Taigi poveikis AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Agrovet“ individualių teisių ir pareigų apimčiai sietinas ne su norminio administracinio akto teisėtumo kontrolės proceso rezultatu, bet su civilinio ginčo išsprendimu. Pažymėtina, kad šie asmenys nėra subjektai, galintys savarankiškai teikti prašymus dėl norminių administracinių aktų ištyrimo, jiems įstatymo leidėjas numatė teisę reikšti atitinkamą prašymą ir kartu galimybę teikti savo argumentus individualų ginčą nagrinėjančiam teismui dėl kreipimosi ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Jie taip pat nėra subjektai, dalyvaujantys (sprendžiantys) dėl konkrečių norminių aktų priėmimo. Apibendrinant darytina išvada, kad nėra teisinių nei faktinių prielaidų įtraukti individualaus civilinio ginčo šalis AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Agrovet“ į norminės bylos nagrinėjimo procesą trečiaisiais suinteresuotaisiais asmenimis.

Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (ABTĮ 136 str.). Atsižvelgdama į tai bei į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad trečiaisiais suinteresuotais asmenimis AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Agrovet“ į norminės bylos nagrinėjimą buvo įtraukti nesant įstatyme nustatyto procesinio pagrindo. Šių subjektų nepagrįstas įtraukimas į norminės bylos procesą negali būti pagrindu jiems suteikti procesines teises, kuriomis gali disponuoti tik pagrįstai ir teisėtai dalyvaujantys administracinės bylos procese asmenys, taigi ir pateikti apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šalina iš dalyvaujančių trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Agrovet“ bei apeliacinį procesą pagal UAB „Agrovet“ apeliacinį skundą nutraukia kaip paduotą nedalyvaujančio byloje asmens dėl teismo sprendimo, kurio poveikis yra nukreiptas į neapibrėžtą subjektų ratą ir netapatintinas su sprendimo individualaus ginčo byloje poveikiu (ABTĮ 133 str., 134 str. 3 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 133 straipsniu, 134 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 7 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pašalinti iš dalyvaujančių administracinėje byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis akcinę bendrovę „Klaipėdos vanduo“ ir  uždarąją akcinę bendrovę „Agrovet“.

apeliacinį procesą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ apeliacinį skundą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.