Baudžiamoji byla Nr. 1A-232-209/2017

              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39864-2016-2              Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

              1.1.7.2.5.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.1.3.; 2.4.6.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. kovo 22 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Švedienės, Lauretos Ulbienės,

sekretoriaujant Ilonai Lonskai,

dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui,

gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk,

nuteistajam K. G.,  

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 30 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir K. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016-10-11 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

              Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas iki bausmės vykdymo pradžios palikta nepakeista, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinta.

Iš K. G. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 255 eurai, S. M. 600 eurų ir D. K. 177 eurai turtinai žalai atlyginti. 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

K. G. nuteistas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d., apie 18.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, neturėdamas teisėto pagrindo bei leidimo, pro pagalbines patalpas, pateko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį restoraną „(duomenys neskelbtini)“ ir iš kasos aparato stalčiaus pagrobė 255 eurus, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą iš saugyklos pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 255 eurų vertės turtą.

Be to, K. G. nuteistas už tai, kad 2016 rugsėjo 3 d., apie 14.10 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, neturėdamas teisėto pagrindo bei nukentėjusiosios N. J. leidimo, įėjo į namą, adresu (duomenys neskelbtini), ir pagrobė piniginę 30 eurų vertės, kurioje buvo 5 eurai ir kiti N. J. priklausantys daiktai, neturintys materialinės vertės, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą ir nukentėjusiajai N. J. padarė 35 eurų turtinę žalą.

Be to, K. G. nuteistas už tai, kad 2016 rugsėjo 14 d., nuo 15.00 val. iki 17.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, neturėdamas teisėto pagrindo bei nukentėjusiosios R. P. leidimo, įėjo į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir iš koridoriaus pagrobė portfelį 50 eurų vertės, kuriame buvo 10 klasės mokykliniai reikmenys, raktų ryšulys, neturintys materialinės vertės, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą ir nukentėjusiajai R. P. padarė 50 eurų turtinę žalą.

Be to, K. G. nuteistas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 15 d., apie 12.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpose, neturėdamas teisėto pagrindo, pateko į trečiame aukšte esančią konferencijų salę ir nuo stalo pagrobė nukentėjusiajai S. M. priklausantį nešiojamą kompiuterį „Apple“ 600 eurų vertės, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą S. M. priklausantį 600 eurų vertės turtą.

Be to, K. G. nuteistas už tai, kad 2016 m. spalio 5 d., apie 20.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajai D. K. priklausantį kompiuterį „Lenovo Tab2 A10-30F“ 152 eurų vertės, su juodos spalvos apsauginiu dėklu 25 eurų vertės, bendros 177 eurų vertės, tokiu būdu pagrobė nedidelės vertės svetimą D. K. priklausantį 177 eurų vertės turtą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. G. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis nurodo, kad nuoširdžiai sutinka atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, turi 50 procentų neįgalumą, gyvena su neįgalia motina, kuriai reikalinga nuolatinė pagalba. Teigia, kad nors baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau teismas vis tiek skyrė griežtą laisvės atėmimo bausmę. 

Teismo posėdyje nuteistasis K. G. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo K. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis K. G. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neginčija, tačiau prašo sušvelninti bausmę. Nuteistojo kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas teisėjų kolegijai abejonių nekelia, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

BK 178 straipsnio 4 dalyje nenumatyta laisvės atėmimo bausmė, o BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta ne tik laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė, bet ir kitų rūšių bausmės.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. G. bausmes, BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir keturis tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (visos nusikalstamos veikos baigtos, pagrobtas turtas parduotas ir negrąžintas nukentėjusiesiems, o gauti pinigai panaudoti nuteistojo reikmėms), šių nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes (nusikalstamos veikos padarytos spontaniškai, iš savanaudiškų paskatų), padarytą žalą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. K. G. niekur nedirba, ne kartą buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro apsvaigimo nustatyto medicinės apžiūros kabinetą, kur jam diagnozuotas narkotinis apsvaigimas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, 11 kartų teistas, tame tarpe ir už turtinio pobūdžio nusikaltimus, nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Ankstesniais teismų sprendimais jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, įstatymas dėl amnestijos, tačiau jis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir vėl padarė nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad nuteistasis dėl savo nusikalstamų veiksmų išvadų nedaro, nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, kriminalinių polinkių neatsisako. Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas K. G. tinkamai paskyrė BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę bei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, jų dydžius nustatydamas didesnius nei minimalus šios sankcijos bausmės dydis.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, taikė tik dalinį bausmių bendrinimo, tačiau K. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje bei BK 178 straipsnio 2 dalyje, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis tikslintina dėl K. G. paskirtų bausmių subendrinimo, tačiau paliekamas pirmosios instancijos teismo nustatytas subendrintos bausmės dydis. 

Pažymėtina ir tai, kad K. G. prisipažino esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 641 straipsnio nuostatas, paskirtą subendrintą laivės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu. Paskirtoji galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad K. G. turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė, nes turi neįgalumą, jam reikia pasirūpinti neįgalia motina, kadangi šios aplinkybės neturi įtakos bausmės skyrimui. Juolab, kad tai nesutrukdė apeliantui nusikalsti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

nuteistojo K. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl bausmių bendrinimo K. G. patikslinti ir išdėstyti taip:

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 65 straipsniu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę K. G. paskirti laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                Stasys Lemežis

                                                                                                                 Virginija Švedienė

                                                                                                              Laureta Ulbienė