Administracinė byla Nr. eAS-998-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00462-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2016 m. rugsėjo 22 d. gautas pareiškėjos V. R. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriuo ji prašė panaikinti: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) 2016 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. (10.1) R3-6834; 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (6.5) I-1908; 3) VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (10.68) R3-29338 4) VSDFV 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4917;  5) priteisti iš atsakovų VSDFV Utenos skyriaus ir VSDFV pareiškėjos naudai jos sutuoktiniui S. R. neapskaičiuotą ir neišmokėtą valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją (toliau – ir invalidumo pensija) už laikotarpį nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. sausio 13 d.  

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi neatnaujino termino skundui dėl VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. vasario 12 d. sprendimo Nr.( 10.1) R3-6834 ir VSDFV 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. (6.5) I-1908 panaikinimo paduoti. Pareiškėjos  skundą dėl šių sprendimų panaikinimo ir S. R. neapskaičiuotos ir neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos už laikotarpį nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. iki 2011m. sausio 13 d. priteisimo atsisakė priimti. Skundo dalį dėl VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. (10.68) R3-29338 panaikinimo ir VSDFV 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. (6.5) I-4917 panaikinimo priėmė nagrinėti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašė atnaujinti terminą skundui dėl VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. (10.1) R3-6834 ir VSDFV 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. (6.5) I-1908 panaikinimo paduoti, kadangi terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja teigė, kad ji negali tiksliai nurodyti datos, kada jai buvo įteiktas skundžiamas VSDFV 2016 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. (6.5) I-1908, tačiau ji nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. sirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl negalėjo pasirūpinti dokumentų parengimu teismui. Be to, per savo neapdairumą ir dėl piniginių lėšų stygiaus nepasinaudojo profesionalaus teisininko pagalba. Ji savo jėgomis bandė kreiptis į teismą, 2016 m. birželio 1 d. kreipėsi į teismą, tačiau skundas neatitiko įstatymo reikalavimų, todėl teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi buvo įpareigota pašalinti skundo trūkumus. Kadangi per teismo nurodytą terminą skundo trūkumų nepašalino, todėl 2016 m. birželio 22 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinis teismas jos skundą laikė nepaduotu. Tada kreipėsi teisinės pagalbos ir 2016 m. birželio 30 d. raštu vėl kreipėsi su prašymu į VSDFV Utenos skyrių, prašydama patenkinti jos prašymą ir išmokėti jai teisėtai priklausančią mirusio sutuoktinio invalidumo pensiją.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)  (galiojančio nuo 2016 m. liepos 1 d.) 29 straipsnio 1 dalimi, 28 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjos skundo ir prie jo pridėtų priedų matyti, kad pareiškėja į Panevėžio apygardos administracinį teismą kreipėsi su skundu dėl VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. (10.1) R3-6834 ir VSDFV 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. (6.5) I-1908  panaikinimo akivaizdžiai praleidusi vieno mėnesio apskundimo terminą.

Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažįstama, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose. 

Įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, teismas nematė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios ar ekstraordinarios. Priešingai, teismas nurodė, jog skundo padavimo terminą pareiškėja yra praleidusi dėl subjektyvių priežasčių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad klaidingas įstatymo nuostatų suvokimas ir netinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas, pareiškėjos atveju – pačios pareiškėjos pasirinktas, o ne įstatymo numatytas pažeistų teisių gynimo būdas, kreipiantis į kitas institucijas, o ne įstatymų nustatyta tvarka tiesiogiai į teismą. Pareiškėjai  per teismo nurodytą terminą nepašalinus skundo trūkumų ir teismui 2016 m. birželio 22 d. nutartimi skundą grąžinus pareiškėjai, ji nebesikreipė į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, pateikiant skundą, atitinkantį įstatymo reikalavimus, o 2016 m. birželio 30 d. raštu vėl kreipėsi su prašymu į VSDFV Utenos skyrių, prašydama patenkinti jos prašymą ir išmokėti jai teisėtai priklausančią mirusio sutuoktinio invalidumo pensiją.

Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl termino skundui paduoti praleidimo yra subjektyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo atnaujinti terminą. Atsižvelgiant į tai, atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui dėl VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. (10.1) R3-6834, ir VSDFV 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. (6.5) I-1908 panaikinimo paduoti.

Pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovų VSDFV Utenos skyriaus ir VSDFV pareiškėjos naudai jos sutuoktiniui S. R. neapskaičiuotą ir neišmokėtą valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją už laikotarpį nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. iki 2011m. sausio 13 d., teismo vertinimu, yra išvestinis iš reikalavimo nuginčyti minėtus skundžiamus sprendimus. Skundo dalį dėl minėtų sprendimų panaikinimo bei dėl išvestinio reikalavimo atsisakyta priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalis 9 punktas).

Skundo dalis dėl VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. (10.68) R3-29338 panaikinimo ir VSDFV 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. (6.5) I-4917 panaikinimo priimta nagrinėti.

III.

Pareiškėja V. R. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį ir prašymą dėl termino atnaujinimo patenkinti.

Atskirajame skunde pareiškėja pažymi, kad pateikė duomenis, jog laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. sirgo, todėl turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Nurodo, jog per savo neapdairumą ir dėl piniginių lėšų stygių negalėjo pasinaudoti profesionalaus teisininko pagalba. Pažymi, jog čia antras kartas, kada paduoda skundą teismui, nes anksčiau pateiktas skundas neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarties dalies, kuria dalį pareiškėjos skundo atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja V. R. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti: 1) VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. (10.1) R3-6834; 2) VSDFV 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (6.5) I-1908; 3) VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (10.68) R3-29338 4) VSDFV 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4917;  5) priteisti iš atsakovų VSDFV Utenos skyriaus ir VSDFV pareiškėjos naudai jos sutuoktiniui S. R. neapskaičiuotą ir neišmokėtą valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją už laikotarpį nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. sausio 13 d.  

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi dalį pareiškėjos skundo atsisakė priimti. Teismas neatnaujino termino skundui dėl VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. vasario 12 d. sprendimo Nr.( 10.1) R3-6834 ir VSDFV 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. (6.5) I-1908 panaikinimo paduoti. Pareiškėjos skundą dėl šių sprendimų panaikinimo ir S. R. neapskaičiuotos ir neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos už laikotarpį nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. iki 2011m. sausio 13 d. priteisimo atsisakė priimti. Teismas atsisakė priimti skundo dalį ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu – administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-920-492/2016). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Nors pareiškėja tiksliai nenurodo, kada ji gavo VSDFV 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (6.5) I-1908, tačiau į Panevėžio apygardos administracinį teismą kreipėsi su skundu dėl VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. (10.1) R3-6834 ir VSDFV 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. (6.5) I-1908 panaikinimo praleidusi vieno mėnesio apskundimo terminą. Minėto fakto neginčija ir pati pareiškėja.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos nurodytas skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastis, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jos valios, todėl vertintinos kaip subjektyvios bei nesudarančios pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pabrėžtina, kad šiuo atveju pareiškėja terminą skundui dėl VĮ Registrų centro 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (1.1.4)s-2000 panaikinimo paduoti praleido būtent dėl savo neveiklumo, t. y. nesiimdama jokių aktyvių veiksmų ir delsdama jį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Argumentai, susiję su pareiškėjos teisiniu neišprusimu ir neapdairumu, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011).

Nors pareiškėja nurodo, jog laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. sirgo, šis faktas negali pagrįsti, kodėl pareiškėja skundą teismui pateikė tik 2016 m. rugsėjo mėnesį. Minėto vertinimo nekeičia ir tai, jog pareiškėja 2016 m. birželio 1 d. kreipėsi į teismą, tačiau skundas neatitiko įstatymo reikalavimų, todėl teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi buvo įpareigota pašalinti skundo trūkumus. Kadangi per teismo nurodytą terminą skundo trūkumų nepašalino, 2016 m. birželio 22 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinis teismas jos skundą laikė nepaduotu. Įvertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad toks pareiškėjos elgesys nagrinėjamos bylos kontekste vertintinas kaip nepateisinama priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti dalį pareiškėjos skundo, paliktina nepakeista.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                  Ričardas Piličiauskas

                                                                                                  Veslava Ruskan

                                                                                                  Arūnas Sutkevičius