Civilinė byla Nr. e2A-539-798/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10782-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.6.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „REAL EASY“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,REMCO LT“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei ,,REAL EASY“ dėl skolos priteisimo
.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „REMCO LT“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „REAL EASY“ 43 400 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. liepos 3 d. sudarė statinio statybos valdymo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį (toliau – Paslaugų sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo teikti statinio statybos valdymo ir techninės priežiūros paslaugas statomame daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) pagal atsakovės techninį projektą ir kitą dokumentaciją, o atsakovė – sumokėti 100 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sutarties darbų kainą, kas mėnesį mokant atlyginimą už suteiktas paslaugas po 5 000 Eur (su PVM) pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Paslaugų teikimo terminas numatytas iki 2019 m. gegužės 30 d. Atsakovei statinio statybos valdymo ir techninės priežiūros paslaugos buvo teikiamos laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2018 m. gegužės 27 d. (imtinai), kada pritrūkus lėšų projektui vystyti ir negavus finansavimo, atsakovės iniciatyva statybos valdymo ir techninės priežiūros paslaugų teikimas sustabdytas. Atsakovė 2017 m. liepos 4 d. ieškovei sumokėjo 5 000 Eur avansą, dalinai apmokėdama suteiktas paslaugas už 2017 metų liepos mėnesį. Iš viso atsakovė už ieškovės suteiktas jai paslaugas 2017 metų rugpjūčio – 2018 metų vasario mėnesiais liko skolinga 43 400 Eur. Atsiskaityti su suteiktas paslaugas buvo delsiama ilgą laiką, motyvuojant tuo, kad atsakovė ieško finansavimo, kurį gavusi, atsiskaitys su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kad projekto vystymas sustojo dėl atsakovės kaltės – piniginių lėšų trūkumų, dėl ko ieškovė nebegalėjo toliau teikti paslaugų, ji yra įgijusi teisę į visą Paslaugų sutarties 5.1 papunktyje numatytą kainą, tačiau geranoriškai reikalauja sumokėti skolą, susidariusią tik už 2017 metų liepos – 2018 metų vasario mėnesiais suteiktas paslaugas.
2. Atsakovė UAB ,,REAL EASY“ su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad Paslaugų sutartis apėmė dvejopo pobūdžio paslaugų teikimą: 1) statinio statybos valdymą – statinio statybos ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbų organizavimą, kurį turėjo atlikti ieškovė, atstovaudama atsakovę statybos projekte; 2) statinio statybos techninę priežiūrą, kurios tikslas – kontroliuoti statybų eigą, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, laikantis normatyvinių statybos techninių, statinio saugos ir paskirties dokumentų bei teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) statybos darbai nebuvo pradėti, ieškovė atsakovei nei statybos valdymo, nei techninių priežiūros paslaugų nesuteikė. Atsakovė pripažino, kad ieškovė organizavo ir atliko teritorijos kiemo išvalymo darbus, taip pat ketino teikti Paslaugų sutartyje numatytas statybos valdymo paslaugas, dėl ko ieškovės direktorius T. G. dalyvavo susitikimuose su architektais ir kt., tačiau statybos darbai nebuvo pradėti, atitinkamai Paslaugų sutartyje numatytų paslaugų neteikiant. Atsakovė 2017 m. liepos 4 d. ieškovei sumokėjo 5 000 Eur avansą, taip pat atliko mokėjimus kitoms su ieškove susijusioms bendrovėms, t. y. UAB ,,GEOCON“ (sumokėta 10 000 Eur) ir UAB ,,RUMA“ (sumokėta 20 000 Eur). Dar 20 000 Eur UAB ,,GEOCON“ sumokėjo UAB ,,Arlitanus“, kuri taip pat turėjo dalyvauti daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) projekto įgyvendinime. Kadangi ieškovė Paslaugų sutartyje numatytų darbų vykdyti nepradėjo, o kitas paslaugas teikė trumpą laikotarpį ir epizodiškai, atsakovės manymu, ji yra visiškai atsiskaičiusi už ieškovės teiktas paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Ieškovės vadovas T. G. 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje duodamas paaiškinimus nurodė, kad pats su savo komanda betarpiškai dalyvavo vykdant sutartinius įsipareigojimus. Ginčo byloje nėra dėl to, kad techninis statybos projektas vykdyti statybas objekte (duomenys neskelbtini), pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas, netenkino atsakovės ir ji nusprendė samdyti UAB „RENOVA“, t. y. projektavimo paslaugas teikiančią bendrovę, daryti techninio projekto korektūrą. Ieškovės direktorius T. G., kaip fizinis asmuo, gavo įgaliojimą iš atsakovės, reiškiantį, kad jis gali tiek derėtis, tiek ir atstovauti atsakovę projektavimo metu su rangovais bei kitais trečiaisiais asmenimis Paslaugų sutarties pagrindu. Tokiu būdu, ieškovės vadovas pirmus mėnesius organizavo techninio projekto korektūrą, taip pat konstruktyvinės dalies darbo projekto rengimo kontrolę, priežiūrą ir siūlymų teikimą, ir ši aplinkybė byloje nepaneigta.
3.2. Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (toliau – SĮ) statybos darbus galima vykdyti tik turint darbo projektą, todėl, kol techninis projektas nebaigtas, neparuoštas darbo projektas, ieškovė negalėjo pradėti statybos darbų, o atsakingas už darbo projekto ruošimo priežiūrą ir kontrolę šioje projekto keitimo stadijoje buvo ieškovės vadovas. Iš teismo posėdžio metu teiktų atsakovės vadovo paaiškinimų akivaizdu, kad jo išsilavinimas bei patirtis nėra pakankama minėtiems darbams atlikti, dėl šios priežasties ir buvo pasitelktos ieškovės darbuotojų žinios bei patirtis. Ginčo byloje nėra dėl to, kad ieškovė bendraudavo su UAB „RENOVA“ direktoriumi, taip pat jo pasamdytu konstruktoriumi. Gavęs iš jų nurodymus, ieškovės vadovas organizavo statybvietėje konstrukcijų apžiūrą, kaip ieškovės atstovas nurodė teismo posėdžio metu, buvo kasamasi po pamatais, žiūrėta, kokio gylio jie yra, atlikti konkretūs darbai, taip pat ieškovės iniciatyva buvo vykstama pas gretimų statinių savininkus, t. y. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkę ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos, esančios (duomenys neskelbtini) vadovą, kalbamasi apie galimybes, konkrečiai su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos vadovu, naudotis jų kiemu užtikrinant tinkamą patekimą į objektą adresu (duomenys neskelbtini). Derybos vyko kurį laiką, nes Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga suprato, kad bus trukdoma jų nuomininkų veiklai, sumažės parkavimo vietų skaičius. Buvo būtina užsitikrinti tinkamą patekimą į objektą adresu (duomenys neskelbtini), siekiant sumažinti statybos kaštus.
3.3. Teismas sprendė, kad statybų valdymas reiškia, jog ieškovė turėjo organizuoti statybų procesą taip, kad jis vyktų sklandžiai, kokybiškai, minimalizuojant įmanomas rizikas bei biudžetą. Abiejų šalių atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad didžiąją dalį atsakovės nurodymų gaudavo žodžiu, taip pat elektroniniu paštu. Nepaneigta, kad vyko ieškovės atstovų susitikimai su tuometiniu atsakovės direktoriumi J. K. E., A. B., atskirais rangovais, kurių paieška ieškovės vadovas buvo įpareigotas rūpintis, ieškovės pastangomis surasta bendrovė, užsiimanti žemės sklypo paruošimu tolimesniems statybos darbams – UAB „Švarus kiemas“; šitą rangovę atrinko pateikdamas kainų suderinimo lentelę, kurią pasirašė A. B.; sudaryta statybos sutartis tarp atsakovės ir UAB „Švarus kiemas“, kuri buvo visiškai įvykdyta ir atsakovė apmokėjo už atliktus darbus tuo pačiu įrodydama, kad parengiamieji statybos darbai objekte vyko.
3.4. Kita ieškovės darbų dalis buvo organizuoti būsimus statybos darbus, atrenkant potencialius rangovus. Ieškovė konkrečiai nurodė, kad įvyko susitikimai su UAB „DAIVEKA“ dėl žemės darbų sklype vykdymo, UAB „NUO IKI“ direktoriumi dėl konstruktyvinių darbų vykdymo, taip pat buvo apklaustos bendrovės UAB „GEOCON“, UAB „Projektana“, UAB „Geotechnikos grupė“, su kai kurių iš jų atstovais buvo susitikta ir aiškinamasi kaip ir kokiu būdu gali būti atliekami pamatų statybos darbai, taip pat ilga laiką bendrauta ir su UAB „Kultūros vertybių paieška“, t. y. archeologais, pasiekti susitarimai, suderinta sutartis ir buvo laukiama pranešimo, kada ją galima pasirašyti.
3.5. Pagal Paslaugų sutartį su atsakove susitarta dėl 100 000 Eur atlygio už paslaugas bei sėkmės mokesčio, jeigu pasisektų sutaupyti statybos biudžetą. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė elgėsi apdairiai ir paslaugų teikimą nusprendė savo iniciatyva nutraukti nuo 2018 metų vasario mėnesio, t. y. tuomet, kai nebegavo pranešimų dėl galimybės toliau finansuoti projektą – ieškovė sustabdė visus projektavimo, rangovės atrankos darbus ir apie tai žodžiu informavo atsakovės atstovą A. B., kuris vis dar tikėdamasis surasti investuotojus į objektą, dar 2018 metų balandžio, gegužės mėnesiais kreipėsi į ieškovę ir prašė atlikti tam tikrus darbus, kad investuotojai būtų surasti ir užtikrintas objekto finansavimas, ką patvirtina byloje esantys įrodymai.
3.6. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tarp šalių visą laiką buvo glaudus bendradarbiavimas – nors sutartis buvo nevykdoma nuo pat pradžių, tiek ieškovė teikė paslaugas pasitikėdama atsakovės atstovais ir jų galimybėmis apmokėti suteiktas paslaugas, tiek atsakovė, tvirtindama, kad finansavimas bus surastas. Be to, ginčo byloje nėra ir dėl tos aplinkybės, kad ieškovės vadovas nuo 2017 metų liepos mėnesio iki 2018 metų vasario mėnesio ruošėsi susitikimams su bankinėmis institucijomis (ieškovei teko „Swedbank“, AB bankui ir AB DnB bankui teikti informacijos, rengti biudžetus, vizualizacijas, siųsti techninę dokumentaciją), į bankus ieškovės atstovas ėjo kartu su atsakovės direktoriumi J. K. E., tačiau atsakovė finansavimo negavo. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė dėjo visokeriopas pastangas, netgi ėjo į susitikimus su potencialiais investuotojais ir objekto finansuotojais, kad būtų pradėti darbai. Akivaizdu, kad iš visų darbų, kurie buvo nurodyti sutartyje, didžioji dalis apsiribojo projekto korektūra, objekto valymo darbais, statybos darbų rangovų konkursavimu, t. y. paieška, analize ir atranka. Tai vyko iki 2018 m. sausio 1 d., kada buvo pasiekta tam tikra projekto korektūros stadija; buvo matyti, kad yra galimybė startuoti su konkrečiais darbais.
3.7. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad pagal Paslaugų sutartį nebuvo atlikti techninės priežiūros darbai. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad sutartį sudarė tam, kad ieškovė valdytų statybos darbus, konkursuotų rangovus, atliktų techninę statybos priežiūrą ir nurodė, kokie darbai atlikti – statybvietės valymo darbai, atrinkta bendrovė, suteikusi minėtas paslaugas. Kitų darbų nespėta atlikti, nes po kelių savaičių nuo sutarties pasirašymo su projektuotoju atsakovė gavo pranešimą apie jos nutraukimą. 2017 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesį akcijų pirkimo-pardavimo sutartis nutraukta; pardavėjai liko 100 000 Eur. Hipoteka turtas neįkeistas, nes su pardavėja neatsiskaityta. Visą tą laiką, iki 2018 metų, buvo ieškoma investuotojų projekto finansavimui, t. y. kad tą projektą galėtų nupirkti ir toliau vystyti.
3.8. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai nurodė, kad sutartis apėmė dvejopo pobūdžio paslaugų teikimą: 1) statinio statybos valdymą – statinio statybos ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbų organizavimą, kurį turėjo atlikti ieškovė, atstovaudama atsakovę statybos projekte; 2) statinio statybos techninę priežiūrą, kurios tikslas – kontroliuoti statybų eigą, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, laikantis normatyvinių statybos techninių, statinio saugos ir paskirties dokumentų bei teisės aktų reikalavimų. Tačiau nepagrįstai prašo atmesti ieškinį dėl to, kad daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbai nebuvo pradėti, o ieškovė atsakovei nei statybos valdymo, nei techninių priežiūros paslaugų nesuteikė. Paslaugų sutarties 3.1 punktas apima visas ieškovės pareigas, iš viso pareigos numatytos net 26 papunkčiuose. Iš šių pareigų turinio akivaizdu, kad numatytas mėnesinis mokestis ieškovei nėra siejamas su visų jų atlikimu kiekvieną mėnesį – statybos verslo specifika yra ta, kad statybos darbai yra suskirstyti etapais ir jei pradiniuose etapuose yra svarbūs projektavimo ar statybos darbų konkurso skelbimo darbai, tai vėlesniuose etapuose yra aktualūs darbai (paslaugos), susiję su rangovų kontrole, dokumentų, reikalingų statybos darbams užbaigti, rengimu. Tai, kad ieškovė statybos valdymo, ar techninių priežiūros paslaugų nesuteikė, nereiškia, kad ji savo iniciatyva, o ne atsakovės pavedimu, derino techninio projekto korekcijų atlikimą su projektuotojais, rengė bei kuravo projekto įgyvendinimui reikalingus veiksmus, gautiną dokumentaciją, nustatinėjo darbų eiliškumą, sudarinėjo grafikus, ieškojo asmens, galinčio atlikti archeologinius tyrimus, techninę priežiūrą atliekančio asmens bei ieškojo statybos darbų rangovus, derino darbų atlikimo kainas, taip pat derino sandorių sąlygas (pvz., byloje nustatyta, kad ieškovė organizavo objekto kiemo valymo darbus), atliko polių, lifto įrengimo darbus, tvarkė su projekto vystymu ir darbų atlikimu susijusią dokumentaciją, net dalyvavo derybose dėl projekto finansavimo.
3.9. Ginčo byloje nėra ir dėl to, kad atsakovė su ieškove neatsiskaitė; teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad atsakovė ieškojo finansavimo, ir, jei būtų tokį gavusi, sutartis būtų vykdoma, t. y. atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, jog atsakovė ketina nutraukti sutartį (tokia galimybė sutartyje numatyta, teismo posėdžio metu atsakovės ieškovas taip pat neatskleidė, kodėl tokia galimybe nepasinaudojo), taip pat nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovė būtų nepatenkinta tuo, kaip sutartį vykdo ieškovė (pvz., nurodytų trūkumus ir atsisakytų dėl tos priežasties sumokėti), taip pat nėra nei vieno įrodymo, leidžiančio spręsti, jog sutarties vykdymas siejamas su tam tikrais atsakovo veiksmais (pvz., finansavimo paieškomis, akcininkų pasikeitimu ar pan.). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, taip pat į tai, kad ginčo projekto vystymas sustojo dėl atsakovės kaltės – nepriklausomai nuo to, ar atsakovė nesugebėjo įvertinti rizikos, ar dėl piniginių lėšų trūkumo – ieškovė nebegalėjo toliau teikti paslaugų pagal sutartį ne dėl nuo ieškovės priklausančių aplinkybių, ir, atsakovei nenutraukus su ieškove sutarties, ji yra įgijusi teisę į visą sutarties 5.1 papunktyje numatytą kainą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo netenkinti ieškinio, juo labiau, kad ieškovė reikalauja sumokėti skolą, susidariusią tik už 2017 metų liepos – 2018 metų vasario mėnesiais suteiktas paslaugas, ir nereikalauja už likusį laikotarpį, nors sutartį vykdė.
3.10. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiais, kad PVM sąskaitos faktūros jai išrašytos ne dėl sutarties vykdymo. Byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, leidžiančio spręsti, kad PVM sąskaitos-faktūros būtų išrašytos dėl kitame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), ar dar kažkur kitur, darbų atlikimo, paslaugų suteikimo. Aplinkybė, kad ieškovė per savo akcininką ir vadovą T. G. susijusi su tokiomis įmonėmis kaip UAB ,,RUMA“, UAB ,,GEOCON“, UAB ,,Investera“, neatleidžia atsakovės nuo pareigos atsiskaityti su ieškove pagal sutartį. Taip pat, atsakovės su trečiaisiais asmenimis sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos ar galiojimas niekaip nesąlygoja ginčo Paslaugų sutarties galiojimo. Atsakovė nepasinaudojo galimybe ginčo Paslaugų sutartį nutraukti, todėl turi prisiimti šios sutarties nevykdymo pasekmes.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB ,,REAL EASY“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Tiek statybos valdymo, tiek statybos techninė priežiūra civilinės teisės prasme yra atitinkamai atstovavimo (statybos valdymas) ir atlygintinų paslaugų teikimo (statybos techninė priežiūra) teisiniai santykiai, kurie egzistuoja tik statybos darbų vykdymo procese, t. y. kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį (SĮ 2 straipsnio 85 punktas) ir kuriam prasidėti SĮ 3 straipsnio 2 dalis nustato tris privalomas sąlygas. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų asmuo negali būti statytoju, todėl atitinkamai negali būti ir paties statybos proceso dalyviu. Nagrinėjamo ginčo esmė, kad atsakovė UAB ,,REAL EASY“ tik planavo tapti statytoju, perimdama juridinio asmens UAB ,,Algirdo namai“, kuris nuosavybės teise valdė administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastato savininkui išnuomotame valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), valdymą (akcijas) iš UAB ,,AURESTA“. Tuo tikslu atsakovė 2017 m. liepos 3 d. sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį su UAB ,,AURESTA“, kuria nupirko visas statytoju turėjusia ir galėjusia tapti UAB ,,Algirdo namai“ akcijas ir tą pačią dieną sudarė Paslaugų sutartį su ieškove dėl atstovavimo ir techninės priežiūros paslaugų atsakovo planuotame vykdyti UAB ,,Algirdo namai“ statybos projekte, rekonstruojant UAB ,,Algirdo namai“ nuosavybės teise priklausantį administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
4.2. Tačiau atsakovės planuotas statybos procesas niekada neprasidėjo, kadangi būsimo statytojo UAB ,,Algirdo namai“ akcijas atsakovei pardavusi UAB ,,AURESTA“ 2017 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu nutraukė 2017 m. liepos 3 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir atsakovė atitinkamai neįgijo statytojo UAB ,,Algirdo namai“ akcijų bei valdymo, todėl niekada nevykdė ir negalėjo vykdyti jokio statybos proceso, kuriame kaip statybos valdytoja (statytojo atstovė) ir techninė prižiūrėtoja turėjo dalyvauti ieškovė pagal 2017 m. liepos 3 d. bylos šalių sudarytą statinio statybos valdymo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį.
4.3. Kadangi ginčo šalių sudarytoje 2017 m. liepos 3 d. Paslaugų sutartyje šalys buvo susitarusios, kad už visą statybos procesą (statybos valdymą ir techninę priežiūrą) ieškovei bus sumokėti 100 000 Eur be PVM, ieškovė ne mažiau nei atsakovė buvo suinteresuota, kad UAB ,,REAL EASY“ įvykdytų akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytus įsipareigojimus, t. y. perimtų statytojo UAB ,,Algirdo namai“ akcijas ir pradėtų šiai bendrovei priklausančio administracinio pastato rekonstrukcijos procesą. Būtent dėl bendro abiejų šalių suinteresuotumo įvykdyti akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytus įsipareigojimus UAB ,,AURESTA“, šalys po 2017 m. rugsėjo 4 d., kuomet buvo nutraukta UAB ,,Algirdo namai“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, nenutraukė tarpusavio 2017 m. liepos 3 d. Paslaugų sutarties, nors atsakovei UAB ,,REAL EASY“ netekus statytoju turėjusios būti UAB ,,Algirdo namai“ akcijų, buvo akivaizdu, kad ginčo šalių sudaryta sutartis negalės būti vykdoma, t. y. ieškovė sutarties su atsakove pagrindu negalėjo būti statytojo UAB ,,Algirdo namai“ atstovu ir atitinkamai negalėjo vykdyti statybos techninės priežiūros, nes jokia statyba nevyko, o su potencialiu statytoju UAB ,,Algirdo namai“ ir jo valdytoju UAB ,,AURESTA“ ieškovė neturėjo jokio susitarimo.
4.4. Ginčo šalims jau 2018 m. pradžioje tapo aišku, kad atsakovė negaus būtino finansavimo ir atitinkamai neįgis UAB ,,Algirdo namai“ akcijų bei nevykdys administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto.
4.5. Tiek šalis, tiek jų atstovus (per susijusias bendroves) siejo santykiai ir dėl visiškai kitų statybos ir kitokių projektų vykdymo, įskaitant su ieškove per akcininką T. G. susijusios bendrovės UAB ,,GEOCON“ su atsakove UAB ,,REAL EASY“ 2018 m. kovo 12 d. sudarytą statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projektavimo rangos sutartį, pagal kurią UAB ,,GEOCON“ įsipareigojo atsakovei UAB ,,REAL EASY“ parengti sutartyje nurodytą projektinę medžiagą ir pagal ją atlikti statybos rangos darbus kitame atsakovės planuotame statybos objekte – (duomenys neskelbtini). Už būsimus projektavimo ir rangos darbus UAB ,,GEOCON“ buvo sumokėtas 30 000 Eur avansas, tačiau šie darbai niekada nebuvo pradėti, kadangi prasidėjo teisminis ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 14 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) (Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23312-2018-1). Kada UAB ,,REAL EASY“ 2019 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į UAB ,,GEOCON“ dėl sumokėto 30 000 avanso grąžinimo, T. G. Vilniaus miesto apylinkės teismui UAB ,,REMCO LT“ vardu padavė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės skolas, kurias kildino tiek iš UAB ,,REMCO LT“, tiek iš UAB ,,GEOCON“ su atsakove sudarytų sutarčių, reikalaudama priteisti iš atsakovės visose sudarytose sutartyse numatytus atlyginimus už paslaugas, kurios realiai nebuvo teiktos.
4.6. Apeliantės teigimu, Vilniaus apygardos teismo teisėja, išnagrinėjusi šią civilinę bylą buvo šališka, pažeidė galiojančius dispozityvumo ir rungtyniškumo principus, nurodinėjo atsakovės atstovui į kokius klausimus atsakinėti, atsakovės atstovą nuolatos pertraukinėjo ir savo replikomis nevengė demonstruoti nepasitenkinimo atsakovės atstovo parengiamojo teismo posėdžio metu išsakytai pozicijai. Taigi, apeliantės atstovai sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl ginčo esmės.
4.7. Pirmosios instancijos teismas ignoruoja šalių sudarytos Paslaugų sutarties turinį, neatskleisdamas nei sutartimi numatytų sukurti teisinių santykių turinio (pavedimo santykiai statybos procese ir techninė priežiūra), nei analizuodamas sutarties 3.1. punkte detaliai (papunkčiui) išvardintus ieškovo įsipareigojimus ir atitinkamai nevertindamas, kokie ieškovo pateikti įrodymai patvirtinta atitinkamo įsipareigojimo (paslaugos) suteikimą, kada ir kokia sutartyje numatyta paslauga buvo suteikta ir koks turėtų būti tokios paslaugos apmokėjimas. Pabrėždamas sutarties galią ,,teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma“ teismas neatkreipia dėmesį, kad Paslaugų sutartyje atlyginimo ieškovei mokėjimas (po 5 000 eurų už mėnesį) buvo siejamas ne su pačiu sutarties sudarymo faktu, o atlyginimas buvo numatytas už ieškovės atstovavimo paslaugas statybos procese ir byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad joks statybos procesas niekada neprasidėjo. Tačiau teismas šiam faktui neteikė jokios reikšmės.
4.8. Pirmosios instancijos teismas ieškovės pastangas pradėti statybos procesą ir atitinkamai 2017 m. liepos 3 d Paslaugų sutarties vykdymą nepagrįstai prilygina pačios Paslaugų sutarties vykdymui, kas reiškia, kad teismas ne tik plečiamai aiškina šalių sudarytą sutartį, bet sukuria visiškai naujas normas dėl kurių šalys niekada nebuvo susitarusios. Pavyzdžiui, teismas priteisia ieškovei sumas už tai, kad ieškovės vadovas nuo 2017 metų liepos mėnesio iki 2018 metų vasario mėnesio ruošėsi susitikimams su bankinėmis institucijomis ir kartu su atsakovės direktoriumi ėjo į banką. Nors byloje nėra ginčo, kad ieškovės vadovas dalyvavo kažkokiuose susitikimuose, nėra aišku kaip jis sugeba įkainoti tą savo dalyvavimą, jeigu nei šalių sudarytoje Paslaugų sutartyje, nei jokiuose kituose rašytiniuose ar žodiniuose susitarimuose šalys nebuvo susitarusios dėl tokio pobūdžio ieškovės direktoriaus veiklos įkainavimo ar apmokėjimo, o tokia veikla nėra numatyta nei šalių sudarytos sutarties 3.1 punkte nustatytiems įsipareigojimas, nei gali būti laikoma statybos valdymu ar statybos technine priežiūra. Teismui nekilo klausimas, kaip ieškovė apskaičiavo ir įvertino jos teiktas paslaugas ir kaip nustatė, kad atsakovė jai skolinga būtent 43 400 eurų sumą.
4.9. Anot apeliantės, statybos valdymo santykiai yra atstovavimo teisiniai santykiai, bet tai nereiškia, kad statybos valdymu gali būti laikomi bet kokie atstovavimo santykiai. Statybos valdymas yra specifinė atstovavimo santykių sritis, kuri gali atsirasti tik tarp statytojo teises turinčio subjekto ir jo pasirinkto atstovo, ir kurie apima tik statybos darbų vykdymo procesą. Netgi statytojo ir statybos valdytojo atstovavimo santykiai, kurie nesusiję su statybos darbų vykdymu (statybos valdymu) nepatenka į statybos valdymą ir negali būti vertinami bei įkainojami remiantis statybos valdymo paslaugų įkainiais ir juo labiau tokiais santykiais negali būti laikomi ir kaip tokie vertinami santykiai tarp subjekto, kuris nėra statytojas, ir kurį kitas asmuo atstovauja ne statybos teisiniuose santykiuose.
4.10. Nagrinėjamu atveju ginčo esmė yra ta, kad ieškovė nevykdė nei statybos valdymo, nei techninės priežiūros paslaugų, atitinkamai nebuvo jokių 2-3 kvalifikuotų žmonių, kurie kiekvieną darbo dieną būtų dirbę ieškovės naudai ir interesais, sutaupydami jai galimus statybos kaštus ir užtikrindami sklandų statybos darbų procesą, o ieškovė atitinkamai nepatyrė su tokiu procesu susijusių kaštų, kaip ir atsakovė negavo statybos valdymo Paslaugų sutartimi siekiamų tikslų. Nors atsakovė iš tikrųjų suteikė ieškovei tam tikrus atstovavimo santykius, dalyvavo perimant projektinę dokumentaciją iš projekto autoriaus, dalyvavo susitikimuose su banku, tos paslaugos savo esme buvo ne statybos valdymo paslaugos, bet teisinis atstovavimas, t. y. veiklą, kurios ieškovė realiai netgi nevykdo. Įprastai tokio pobūdžio paslaugas teikia advokatai, kurių įkainis už tokias paslaugas (pagal ieškovės nurodytą paslaugų mastą, t. y. visus buvusius susitikimus) net nesiektų atsakovės ieškovei sumokėtų 5 000 Eur.
5. Atsiliepime į atsakovės UAB ,,REAL EASY“ apeliacinį skundą ieškovė UAB ,,REMCO LT“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Šalys Paslaugų sutarties 3 punkte numatė, kokias konkrečiai paslaugas turi teikti ieškovė. Atsižvelgdama į nurodytą Paslaugų sutarties punktą ieškovė atsakovei suteikė tokias paslaugas – patikrino projektą ir derino projekto korekcijas, organizavo ir prižiūrėjo rangovo atliekamus kiemo valymo darbus, konkurso būdu ieškovė surado įmonę, atlikusią kiemo valymo darbus, derino su gretimų statinių savininkais sutikimus dėl būsimų statybos darbų vykdymo, surado rangovus, galinčius atlikti archeologinius žvalgymus, ardymo darbus, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės lifto įrengimo darbus, polių įrengimo darbus, atliko techninę priežiūrą atliekančio asmens paiešką, derino sutarties sąlygas, aktyviai dalyvavo derinant projektą ir jo korekcijas, tvarkė su projekto vystymu ir darbų atlikimu susijusią dokumentaciją, teikė ją atitinkamiems asmenims, parengė projekto įgyvendinimo grafiką, nustatė būtinus atlikti darbus, eiliškumą, darbų atlikimo grafikus, su rangovais derino darbų pobūdį, apimtis, įkainius.
5.2. Nors atsakovė teigia, kad ieškovė savo iniciatyva dalyvavo „kažkokiuose susitikimuose“, už kuriuos Paslaugų sutartis nenumatė atlygio, tačiau būtina pažymėti, jog ieškovė dalyvavo derybose dėl projekto finansavimo atsakovės prašymu, nes, kaip bylos nagrinėjimo metu patvirtino atsakovės vadovas, jis neturi nei pakankamai patirties, nei kompetencijos tokio objekto statyme. Tuo tarpu siekiant gauti finansavimą objekto statymui finansuotojui būtina pristatyti projektą, būtinus atlikti projektavimo, statybos darbus, preliminarią sąmatą, projekto įgyvendinimo terminą. Būtent ieškovė disponavo visa šia informacija, turėjo pakankamai žinių ir patirties, todėl jos dalyvavimas buvo būtinas, siekiant atsakyti į banką dominančius klausimus. Šią aplinkybę patvirtina ir pridedami 2018 m. balandžio 5 d., 2018 m. gegužės 27 d. elektroniniai laiškai, iš kurių matyti, kad atsakovės atstovo prašymu ieškovė teikia preliminarią darbų sąmatą ir detalizaciją, o taip pat kviečiama atvykti su projektu, nes pats negalėtų jo paaiškinti.
5.3. Taigi, ieškovė vykdė sutartinius įsipareigojimus. Pažymėjo, kad atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu neneigė, jog ieškovė atliko nurodytus darbus. Tik apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad ieškovės darbai apsiribojo pasirengimu statybos darbams ir dalyvavimu derybose dėl finansavimo, nors rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai akivaizdžiai paneigia apeliantės teiginius.
5.4. Nors šalių sudaryta sutartis numatė ir statybos valdymo bei techninės priežiūros darbus, tačiau pažymėtina, kad šių darbų ieškovė neatliko ne dėl savo kaltės, o dėl atsakovės kaltės nutrūkusio projekto vykdymo. Visgi sąskaitos už šiuos darbus ir nebuvo išrašytos. Taip pat pažymėtina, kad sutartis numatė ženkliai didesnę pinigų sumą, nei ieškovės prašoma priteisti suma, t. y. ieškovė prašo priteisti tik už faktiškai suteiktas paslaugas.
5.5. Ieškovei nėra suprantami apeliacinio skundo argumentai, kad ji ir atsakovė turėjo bendrą tikslą rasti finansavimą, kad projektas būtų vykdomas. Tarp šalių nebuvo sudarytas joks jungtinės veiklos sandoris, todėl ieškovė šiuo projektu buvo suinteresuota tik tiek, kiek ji turėjo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.
5.6. Apeliantės teigimu, ji, nebūdama sklypo ar pastato savininke, negalėjo sudaryti statybų valdymo sutarties ir dėl to jai nekyla pareiga atlyginti ieškovei už suteiktas paslaugas. Ieškovė su tokiu argumentu nesutinka. Atsakovės nurodyta kasacinio teismo praktika ir išaiškinimai dėl statybų valdymo sutarties yra susiję išimtinai su statybos valdytojo ir statytojo atsakomybės rangovams atskyrimu, nepateikiant išaiškinimų dėl užsakovo ir statybos valdytojo tarpusavio atsiskaitymo, todėl šiuo atveju yra visiškai neaktuali. Ieškovei apie akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą nebuvo žinoma. Atsakovė niekada neinformavo ieškovės nei apie Paslaugų sutarties sustabdymą, nei jos nutraukimą.
5.7. Ieškovė, nebūdama 2017 m. liepos 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties šalis, nežino tiksliai, kokie konkrečiai susitarimai sieja UAB „AURESTA“, UAB „Algirdo namai“ ir atsakovę, taip pat ar akcijų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo atnaujinta, bet akivaizdu, kad vien sutarties nutraukimas šalių saistytų susitarimų nenutraukė.
5.8. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad visiškai nėra aišku kaip ieškovė apskaičiavo susidariusią skolą. Paslaugų sutarties 2.1 punktas nustatė, kad atsakovė už teikiamas paslaugas įsipareigojo sumokėti ieškovei 100 000 Eur be PVM, mokant kas mėnesį po 5 000 Eur plius PVM. Paslaugų sutartis nenumatė jokių išimčių, kada mokestis neturėtų būti mokamas, nenustatė jokių sąlygų, kurioms atsiradus atlygis turėtų būti mokamas. Taigi šalys nuo sutarties sudarymo susitarė mokėti fiksuotą atlygį į mėnesį, nenumatydami jokių išimčių. Savo skunde apeliantė pripažino, kad susitarimas mokėti mėnesinį atlygį už teikiamas paslaugas yra įprasta verslo praktika, nes sunku įrodyti visą atliktą darbą, t. y. susitikimus, derybas telefonu, dokumentų tikrinimą ir tvarkymą, skaičiavimų atlikimą ir pan. Atsakovė niekada ieškovei nereiškė pretenzijų nei dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nei dėl jų kokybės ar apimties, niekada nenutraukė Paslaugų sutarties, nesustabdė paslaugų teikimo (šią aplinkybę patvirtino atsakovės vadovas bylos nagrinėjimo metu), todėl ir šiuo atžvilgiu nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo piniginės prievolės vykdymo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo visiškai patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB ,,REMCO LT“ pateikė Juridinių asmenų registro išrašą apie UAB „Algirdo namai“. Anot ieškovės, pateikiamas išrašas patvirtina atsakovės vadovo ir UAB „Algirdo namai“ tarpusavio ryšį. Kadangi atsakovė teigia, kad nekilnojamojo turto vystymo projektas buvo nutrauktas, nes atsakovė neįgijo UAB „Algirdo namai“ akcijų, pateikiamas naujas įrodymas patvirtina buvus ir iki šiol tęsiantis atsakovės ir UAB „Algirdo namai“ ryšiams ir suinteresuotumui vystomu projektu, atitinkamai ir ieškovės teiktomis paslaugomis.
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su į bylą pateikto naujo rašytinio įrodymo turiniu, sprendžia, kad pateiktas rašytinis įrodymas gali turėti įtakos sprendžiant pirmosios instancijos teismo ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl priima jį į bylą ir vertina kartu su kitais, byloje esančiais, įrodymais.
Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
11. Byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 3 d. šalys sudarė Paslaugų sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo teikti statinio statybos valdymo ir techninės priežiūros paslaugas statomame daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) pagal atsakovės techninį projektą ir kitą dokumentaciją, o atsakovė – sumokėti 100 000 Eur (be PVM) sutarties darbų kainą, kas mėnesį mokant atlyginimą už suteiktas paslaugas po 5 000 Eur (su PVM) pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Paslaugų teikimo terminas numatytas iki 2019 m. gegužės 30 d.
12. Ginčo tarp šalių nėra dėl to, kad Paslaugų sutartis tarp šalių sudaryta atsakovei ketinant perimti iš BUAB ,,STATYBŲ LINIJA“ statytojo teises į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) pagal UAB ,,RENOVA“ parengtą techninį projektą.
13. Iš BUAB ,,STATYBŲ LINIJA“ projektą nupirko UAB ,,Algirdo namai“, tačiau statybos darbų taip pat nepradėjo.
14. UAB ,,Algirdo namai“ akcininkė sudarė bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove, kuria ši įsipareigojo sumokėti akcijų pardavimo kainą (įsipareigojimą įvykdė) ir grąžinti UAB ,,Algirdo namai“ paskolą (įsipareigojimo neįvykdė).
15. Dėl neįvykdytų su UAB ,,Algirdo namai“ sudarytos akcijų pirkimo pardavimo sutarties sąlygų neįvyko daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), perėmimas.
16. Pagal ginčo Paslaugų sutartį atsakovė 2017 m. liepos 4 d. ieškovei sumokėjo 5 000 Eur avansą, dalinai apmokėdama suteiktas paslaugas už 2017 metų liepos mėnesį. Daugiau mokėjimų pagal sutartį atsakovė neatliko.
17. Ieškovės paskaičiavimu, pagal 2017 m. liepos 25 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija REM Nr. 00017 (neapmokėtas skolos likutis – 1 050 Eur), 2017 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija REM Nr. 00018, 2017 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija REM Nr. 00019, 2017 m. spalio 25 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija REM Nr. 00020, 2017 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija REM Nr. 00021, 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija REMCO Nr. 000041, 2018 m. sausio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija REM Nr. 00022, 2018 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija REM Nr. 00023 atsakovės skolos suma iš viso sudaro 43 400 Eur.
Dėl teisėjos (ne)šališkumo
18. Apeliantė skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja, išnagrinėjusi šią civilinę bylą buvo šališka, pažeidė galiojančius dispozityvumo ir rungtyniškumo principus, nurodinėjo atsakovės atstovui į kokius klausimus atsakinėti, atsakovės atstovą nuolatos pertraukinėjo ir savo replikomis nevengė demonstruoti nepasitenkinimo atsakovės atstovo parengiamojo teismo posėdžio metu išsakytai pozicijai. Taigi, apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl ginčo esmės.
19. Pirmiausia yra pažymėtina, kad teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.
20. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais dėl bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo, parengiamojo ir bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdžio garso įrašais, sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo neparemti jokiomis pagrįstomis aplinkybėmis. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas (net tuo atveju, jeigu jie nepalankūs apeliantui) savaime negali būti vertinami kaip teisėjo šališkumo įrodymas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė nereiškė bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimo nei po parengiamojo teismo posėdžio, kurio metu, jos teigimu, jos atstovas buvo pertraukiamas ir jo pasisakymai replikuojami, nei perėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės. Įvertinus išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad skunde išdėstytos apeliantės abejonės nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį teismo sprendimą byloje, buvo šališkas. Taip pat nėra jokio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turėjo išankstinę nuomonę dėl byloje kilusio ginčo.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)pagrįstumo
21. Pirmiausia apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad nagrinėjamo ginčo esmė yra ta, jog atsakovė UAB ,,REAL EASY“ tik planavo tapti statytoja, perimdama juridinio asmens UAB ,,Algirdo namai“, kuris nuosavybės teise valdė administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastato savininkui išnuomotame valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), valdymą (akcijas) iš UAB ,,AURESTA“. Tuo tikslu atsakovė 2017 m. liepos 3 d. sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį su UAB ,,AURESTA“, kuria nupirko visas statytoju turėjusia ir galėjusia tapti UAB ,,Algirdo namai“ akcijas ir tą pačią dieną sudarė Paslaugų sutartį su ieškove dėl atstovavimo ir techninės priežiūros paslaugų atsakovo planuotame vykdyti UAB ,,Algirdo namai“ statybos projekte, rekonstruojant UAB ,,Algirdo namai“ nuosavybės teise priklausantį administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovės planuotas statybos procesas niekada neprasidėjo, kadangi būsimo statytojo UAB ,,Algirdo namai“ akcijas atsakovei pardavusi UAB ,,AURESTA“ 2017 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu nutraukė 2017 m. liepos 3 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir atsakovė atitinkamai neįgijo statytojo UAB ,,Algirdo namai“ akcijų bei valdymo, todėl niekada nevykdė ir negalėjo vykdyti jokio statybos proceso, kuriame kaip statybos valdytoja (statytojo atstovė) ir techninė prižiūrėtoja turėjo dalyvauti ieškovė pagal 2017 m. liepos 3 d. bylos šalių sudarytą statinio statybos valdymo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį.
22. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016 41 punktas; 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018 3 punktas).
23. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018 73 punktas).
24. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 49 punktas; 2019 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-421/2019 57 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
25. Nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apeliantės argumentų nenuoseklumą. Apeliantė skunde pažymėjo, kad ginčo šalims jau 2018 m. pradžioje tapo aišku, kad atsakovė negaus būtino finansavimo ir atitinkamai neįgis UAB ,,Algirdo namai“ akcijų bei nevykdys administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad rekonstrukcijos (statybos) darbus adresu (duomenys neskelbtini) siejo išimtinai su UAB ,,Algirdo namai“ akcijų įgijimu. Pagrįsta spręsti, kad aplinkybė, jog statybos procesas ginčo objekte neprasidės, apeliantei turėjo būti žinoma nuo UAB ,,AURESTA“ 2017 m. rugpjūčio 29 d. pranešimo dėl 2017 m. liepos 3 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo gavimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantė derėjosi su UAB ,,AURESTA“ dėl UAB ,,Algirdo namai“ akcijų pirkimo ateityje. Nors teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad ieškovės atstovą informavo apie tai, jog akcijų pirkimo – pardavimo sutartis yra nutraukta, tačiau nereiškė reikalavimo nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės 2017 m. liepos 3 d. sudarytą Paslaugų sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, vykdydama su apeliante sudaryta Paslaugų sutartį, neturėjo pagrindo domėtis 2017 m. liepos 3 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties vykdymu ir / arba nevykdymo pasekmėmis, kadangi ieškovė nebuvo minėtos sutarties šalimi, bet apeliantė galėjo nutraukti tarp šalių sudarytą Paslaugų sutartį, supratusi, kad projekto įgyvendinti nepavyks. Tačiau apeliantė sutarties nutraukimo klausimo nesvarstė net ir 2018 m. pradžioje, kai jos teigimu, šalims jau tapo visiškai aišku, kad atsakovė negaus būtino finansavimo ir atitinkamai neįgis UAB ,,Algirdo namai“ akcijų bei nevykdys administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto. Pažymėtina ir tai, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo nutraukta dėl apeliantės kaltės, o apeliantė teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji už sutarties nevykdymą turėjo sumokėti UAB ,,AURESTA“ sutartyje numatytą baudą.
26. Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai) (SĮ 2 straipsnio 99 punktas).
27. Teisėjų kolegija, susipažinusi su į bylą pateiktos Paslaugų sutarties sąlygomis ir šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu, nustatė, kad 2017 m. liepos 3 d. Paslaugų sutarties sąlygoms įvykdyti apeliantė tą pačią dieną išdavė T. G. įgaliojimą, kurio pagrindu jis įgijo teisę bendrovės vardu ir savo nuožiūra pasirašyti sutartis, visus kitus susitarimus ir dokumentus, kurie yra būtini, siekiant bendrovės vardu vykdyti statybos darbus (duomenys neskelbtini) objekte, atstovauti bendrovę visose administracinėse ir kontrolės institucijose, teikiant prašymus, paaiškinimus, atsiliepimus bei gaunant dokumentus susijusius su (duomenys neskelbtini) statybos objektu, atstovauti bendrovę santykiuose su statybos proceso dalyviais, atstovauti bendrovę tariantis dėl būtinų infrastruktūros pasijungimo sąlygų, sutarčių be galimybės tokio pobūdžio sutartis pasirašyti bendrovės vardu, atstovauti bendrovę kitose institucijose / kaimynystėse siekiant užtikrinti tinkamą statybos proceso organizavimą. Nurodytas įgaliojimas buvo išduotas dvejiems metams. Atitinkamai nenutraukus tarp šalių sudarytos Paslaugų sutarties, nebuvo atšauktas ir ieškovės atstovui duotas įgaliojimas. Apeliantė teismo posėdžio metu patvirtino, kad su ieškovės atstovu bendravo gana dažnai, kadangi juos siejo ir kiti projektai. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad nors faktiškai apeliantė ir neįgijo statytojos statuso nutraukus akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tolimesni jos veiksmai ruošiantis projekto įgyvendinimui ir finansavimo paieškos rodo, kad apeliantė laikė save statytoja. Priešingu atveju, apeliantė būtų tinkamai ir laiku nutraukusi Paslaugų sutartį, atšaukusi ieškovės atstovui išduotą įgaliojimą bei pareikalavusi nutraukti visus ieškovės atliekamus parengiamuosius veiksmus projekto įgyvendinimui. To nepadarius, apeliantei tenka prisiimti visas su tuo susijusias pasekmes.
28. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas taip pat pažymėjo, kad ginčo Paslaugų sutartis nebuvo nutraukta dėl tos priežasties, jog tiek ieškovės vadovą, tiek atsakovės vadovą siejo santykiai dėl kitų projektų įgyvendinimo statybos objektuose. Visgi, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad Paslaugų sutartyje yra aiškiai apibrėžtas sutarties dalykas – daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Todėl net ir sutikus su apeliantės paaiškinimais, pasirašyta su ieškove Paslaugų sutartis ir joje numatytos nuostatos negalėtų būti taikomos vykdant statybos darbus kituose objektuose ir / arba atsiskaitant už kituose objektuose teikiamas paslaugas.
29. Apeliantė taip pat nurodė, kad tiek ginčo šalis, tiek jų atstovus (per susijusias bendroves) siejo santykiai dėl visiškai kitų statybos ir kitokių projektų vykdymo, įskaitant su ieškove per akcininką T. G. susijusios bendrovės UAB ,,GEOCON“ su atsakove UAB ,,REAL EASY“ 2018 m. kovo 12 d. sudarytą statybos rangos sutartį statybos rangos darbams atlikti kitame atsakovės planuotame statybos objekte – (duomenys neskelbtini). Už būsimus projektavimo ir rangos darbus UAB ,,GEOCON“ buvo sumokėtas 30 000 Eur avansas, tačiau šie darbai niekada nebuvo pradėti, kadangi prasidėjo teisminis ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 14 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) (Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23312-2018-1). Kada UAB ,,REAL EASY“ 2019 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į UAB ,,GEOCON“ dėl sumokėto 30 000 Eur avanso grąžinimo, T. G. Vilniaus miesto apylinkės teismui UAB ,,REMCO LT“ vardu padavė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės skolas, kurias kildino tiek iš UAB ,,REMCO LT“, tiek iš UAB ,,GEOCON“ su atsakove sudarytų sutarčių, reikalaudama priteisti iš atsakovės visose sudarytose sutartyse numatytus atlyginimus už paslaugas, kurios realiai nebuvo teiktos.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nekilo ginčas dėl to, jog apeliantę su ieškove ir jų atstovus siejo įvairūs teisiniai santykiai. Apie tai, kad UAB ,,GEOCON“ su atsakove UAB ,,REAL EASY“ 2018 m. kovo 12 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina byloje esantys įrodymai ir ieškovė to neginčija. Visgi, apeliantės ir UAB ,,GEOCON“ tarpusavio santykiai ir teisminiai ginčai niekaip nei patvirtina, nei paneigia, šioje civilinėje byloje keliamus ieškovės reikalavimus, ar apeliantės atsikirtimus. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas šalių ginčas dėl to, ar pagrįstai apeliantė UAB ,,REAL EASY“ už būsimus projektavimo ir rangos darbus UAB ,,GEOCON“ sumokėjo 30 000 Eur avansą, ar – ne, todėl šie argumentai neturi įtakos pasisakant dėl nagrinėjamoje byloje priimto pirmosios instancijos teismo ginčijamo sprendimo (ne)pagrįstumo. Tais pačiais argumentais yra atmestini apeliantės argumentai, kad apeliantei sumokėjus UAB ,,GEOCON“ 30 000 Eur, šioje byloje turi būti laikoma, jog apeliantė su ieškove bent iš dalies atsiskaitė pagal Paslaugų sutartį.
31. Taigi, nenutraukus Paslaugų sutarties ir nepanaikinus ieškovės atstovui išduoto įgaliojimo, sutartis liko galioti ir privalėjo būti vykdoma. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neatkreipė dėmesio į tai, kad Paslaugų sutartyje atlyginimo ieškovei mokėjimas (po 5 000 eurų už mėnesį) buvo siejamas ne su pačiu sutarties sudarymo faktu, o atlyginimas buvo numatytas už ieškovės atstovavimo paslaugas statybos procese ir byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad joks statybos procesas niekada neprasidėjo. Tačiau teismas šiam faktui neteikė jokios reikšmės. Be to, anot apeliantės, ieškovė jokių paslaugų pagal sutartį apeliantei neatliko.
32. Pažymėtina, kad sutartiniuose teisiniuose santykiuose asmenys dalyvauja laisva valia, jie patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne (CK 6.156 straipsnis). Ši civilinių teisinių santykių dalyvių galimybė patiems apsispręsti dalyvauti ar ne sutartiniuose teisiniuose santykiuose, nulemia tai, kad, priėmusi sprendimą tapti sutartinių teisinių dalyve, sutarties šalis privalo elgtis sąžiningai ir prisiimtus įsipareigojimus tinkamai vykdyti, nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.716 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi būti apibrėžtos tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektais, t. y. nagrinėjant tokį ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 37 punktas).
33. Nagrinėjamu atveju, apeliantės vadovas patvirtino, kad jis neturėjo tinkamos kompetencijos atlikti Paslaugų sutartyje sulygtiems darbams atlikti, todėl su ieškove tam tikslui ir buvo sudaryta Paslaugų sutartis. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad ieškovės vadovas organizavo statybvietėje konstrukcijų apžiūrą, kaip ieškovės atstovas nurodė teismo posėdžio metu, buvo kasamasi po pamatais, žiūrėta, kokio gylio jie yra, atlikti konkretūs darbai, taip pat ieškovės iniciatyva buvo vykstama pas gretimų statinių savininkus, t. y. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkę ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos, esančios (duomenys neskelbtini) vadovą, kalbamasi apie galimybes, konkrečiai su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos vadovu, naudotis jų kiemu užtikrinant tinkamą patekimą į objektą adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas taip pat patvirtino, kad buvo atlikti statybos objekto valymo darbai. Apeliantės teigimu, šie darbai buvo nereikalingi, todėl nepatenka į Paslaugų sutarties galiojimo ribas. Tačiau šiuos apeliantės argumentus paneigia ieškovės vadovo paaiškinimai, kad valymo darbus buvo būtina atlikti, kadangi jų neatlikus nebūtų įmanoma toliau įgyvendinti projekto.
34. Nekartojant pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, su kuriais iš esmės teisėjų kolegija sutinka, sutiktina ir su teismo išvada, kad iš visų darbų, kurie buvo nurodyti sutartyje, didžioji dalis apsiribojo projekto korektūra, objekto valymo darbais, statybos darbų rangovų konkursavimu, t. y. paieška, analize ir atranka. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie darbai atitinka Paslaugų sutarties 3 punkte nurodytas paslaugas (pavyzdžiui, Paslaugų sutarties 3.1.1, 3.1.2, 3.1.3, 3.1.8). Teisėjų kolegijos manymu, apeliantė nepaneigė nustatytų aplinkybių, kad ieškovė patikrino projektą ir derino projekto korekcijas, o išvados apeliantei buvo pateiktos žodžiu, ieškovė parengė darbų atlikimo grafiką, suderino su projektuotojais projektavimo etapus ir terminus, surado rangovus, suderino įkainius, organizavo ir prižiūrėjo rangovo atliekamus kiemo valymo darbus, konkurso būdu surado įmonę, atlikusią kiemo valymo darbus, derino su gretimų statinių savininkais sutikimus dėl būsimų statybos darbų vykdymo, surado rangovus, galinčius atlikti archeologinius žvalgymus, ardymo darbus, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės lifto įrengimo darbus, polių įrengimo darbus, atliko techninę priežiūrą atliekančio asmens paiešką, derino sutarties sąlygas. Priešingai, apeliantės vadovas patvirtino, kad ieškovė aktyviai dalyvavo derinant projektą ir jo korekcijas, tvarkė su projekto vystymu ir darbų atlikimu susijusią dokumentaciją, teikė ją atitinkamiems asmenims. Šiuos ieškovės argumentus patvirtino ir byloje esantys rašytiniai įrodymai.
35. Galiausiai apeliantė nepaneigė aplinkybės, kad ji ieškovei niekuomet nereiškė pastabų ar pretenzijų dėl suteiktų paslaugų kokybės, nepareikalavo teikiamas paslaugas nutraukti. Taigi, nagrinėjamu atveju yra pagrindo teigti, kad ieškovė sutartį vykdė ir vykdė ją tinkamai.
36. Kaip teisingai ginčijamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, sutartis apėmė dvejopo pobūdžio paslaugų teikimą: 1) statinio statybos valdymą – statinio statybos ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbų organizavimą, kurį turėjo atlikti ieškovė, atstovaudama atsakovę statybos projekte; 2) statinio statybos techninę priežiūrą, kurios tikslas – kontroliuoti statybų eigą, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, laikantis normatyvinių statybos techninių, statinio saugos ir paskirties dokumentų bei teisės aktų reikalavimų. Byloje nekilo ginčo, kad statybos procesui taip ir neprasidėjus antroji sutarties dalis įgyvendinta nebuvo. Tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tas faktas, kad Paslaugų sutarties antroji dalis taip ir nepradėta vykdyti, nėra pagrindas visiškai atmesti ieškovės ieškinį, kadangi iš esmės ieškovė skolos reikalauja tik už tas paslaugas, kurias ji apeliantei suteikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovė statybos valdymo, ar techninių priežiūros paslaugų apeliantei nesuteikė, nereiškia, kad ji atlikdama 32 nutarties punkte nurodytus darbus veikė savo iniciatyva, o ne apeliantės pavedimu, kadangi byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančiu, kad ieškovė kokiems nors tretiesiems asmenims turėjo pareigas atlikinėti kokius nors darbus ar teikti jiems paslaugas objekte (duomenys neskelbtini).
37. Apeliantė taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino kaip ieškovė apskaičiavo prašomą priteisti skolą. Su šiais apeliantės argumentais, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti.
38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu; pagal atlygintinų paslaugų sutartį teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 26 punktas); CK XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 34 punktas); kilus ginčui dėl atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių egzistavimo, į bylos įrodinėjimo dalyką įeina šių sąlygų nustatymas: 1) šalių valia sukurti tarpusavio paslaugų teikimo santykius, 2) suteikiamų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) ar kitokių paslaugų rūšis, 3) atlyginimo už šias paslaugas dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 66 punktas).
39. Kaip minėta, šalių ginčas kilo dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas dydžio ir apeliantės pareigos jį mokėti. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi, šiuo atveju aplinkybę, kad buvo susitarta dėl konkretaus dydžio užmokesčio už atlygintines paslaugas, turėjo įrodyti ieškovė, prašanti tokio atlyginimo priteisimo iš apeliantės, o apeliantei teko pareiga teikti ieškinyje nurodytus faktus paneigiančius įrodymus.
40. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 28 punktas).
41. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 23 punktas).
42. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, 39 punktas; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje nr. e3K-3-8-248/2018, 36-38 punktai).
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, Paslaugų sutarties 2.1 punktas nustatė, kad atsakovė už teikiamas paslaugas įsipareigojo sumokėti ieškovei 100 000 Eur be PVM, mokant kas mėnesį po 5000 Eur plius PVM. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė ieškovei sumokėjo 5 000 Eur avansą ir daugiau jokių pavedimų ieškovei neatliko. Kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, Paslaugų sutartis nenumatė jokių išimčių, kada mokestis neturėtų būti mokamas, nenustatė jokių sąlygų, kurioms atsiradus atlygis turėtų būti mokamas. Taigi, šalys nuo sutarties sudarymo susitarė mokėti fiksuotą atlygį į mėnesį, nenumatydami jokių išimčių. Taigi, konstatavus, kad Paslaugų sutartį ieškovė vykdė tinkamai, apeliantė įgijo pareigą su ieškove atsiskaityti.
44. Kaip minėta byloje nėra jokių įrodymų galinčių patvirtinti, kad apeliantė buvo nepatenkinta ieškovės teikiamų paslaugų kokybe, ketino nutraukti Paslaugų sutartį. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, projekto vystymas sustojo ir nebuvo tęsiamas dėl apeliantės kaltės, taigi ieškovė negalėjo toliau teikti atsakovei paslaugų dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Apeliantė nepaneigė nei vienos į bylą pateiktos ieškovės apeliantei išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei nepagrindė, kad šios sąskaitos galimai buvo išrašytos dėl paslaugų teikimo kituose statybos objektuose. Kadangi apeliantė nepasinaudojo savo teise Paslaugų sutartį nutraukti, o sutartis privaloma vykdyti, todėl ji turi prisiimti sutarties nevykdymo pasekmes.
45. Apibendrinus visus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, o apeliantės skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Galiausiai teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien tik ta aplinkybė, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje neaptarė absoliučiai visų apeliantės išdėstytų ar teismo posėdžio metu nurodytų teiginių, savaime nereiškia, jog sprendimas yra netinkamai motyvuotas arba kad teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų bei šalių pateiktų nurodytų argumentų.
46. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Apeliantė UAB ,,REAL EASY“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo priteisti 876 Eur žyminio mokesčio ir 900 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, ruošiant apeliacinį skundą. Iš viso 1 460 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Kadangi apeliantės skundas yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
48. Atsiliepime į apeliantės UAB ,,REAL EASY“ apeliacinį skundą ieškovė UAB ,,REMCO LT“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 726 Eur. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.
49. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju sudaro 1 818,05 Eur sumą. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad apeliantės skundas yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, bei į tai, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodomą dydį sprendžia, kad ieškovei iš apeliantės priteistina 726 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą teismo sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir faktinių aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą, neatitinkančius CPK 270 straipsnio reikalavimų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB ,,REAL EASY“ (juridinio asmens kodas 304517877) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovės UAB ,,REMCO LT“ (juridinio asmens kodas 302875377) naudai.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Antanas Rudzinskas
Aldona Tilindienė