Nr. 1S-855-116/2014
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.12.; 2.5.19.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos 23 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. K. gynėjo advokato Geručio Varanavičiaus skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria Kalėjimų departamento Pataisos inspekcijos teikimas tenkintas ir nuteistajam D. K. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, ir jis pasiųstas atlikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-09-13 nuosprendžiu paskirtą 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, ir
n u s t a t ė:
D. K. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-09-13 nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d. ir 2 d., bausmės vykdymas jam buvo atidėtas 2 metams, apribojant elgesį vieneriems metams: įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis arba dirbti, per 6 mėnesius neatlygintinai atidirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis ir nekeisti gyvenamosios vietos be kontroliuojančių institucijų žinios.
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005-12-21 nutartimi, nustačius, kad nuteistasis D. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be pateisinamos priežasties neįvykdė teismo paskirtų įpareigojimų – nebūdavo namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nedirbo ir nesimokė, darė administracinius teisės pažeidimus, jis buvo įspėtas, kad bausmės vykdymo atidėjimas, paskirtas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-09-13 nuosprendžiu, gali būti pratęstas arba panaikintas.
Skundžiama Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 7 d. nutartimi buvo tenkintas Kalėjimų departamento Pataisos inspekcijos teikimas ir nuteistajam D. K. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, ir jis pasiųstas atlikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-09-13 nuosprendžiu paskirtą 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Skundu apygardos teismui nuteistojo D. K. gynėjas advokatas Gerutis Varanavičius prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006-04-07 nutartį, kuria buvo panaikintas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-09-13 nuosprendžiu D. K. paskirtos 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis buvo pasiųstas atlikti paskirtos bausmės, ir atleisti jį nuo bausmės pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui, arba perduoti teikimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, arba panaikinti skundžiamą nutartį ir BK 96 str. l d., l p., c) p. p pagrindu nutraukti baudžiamąjį procesą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senačiai, arba, nenustačius pagrindo tenkinti šiuos prašymus, į nuteistajam D. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal BK 65 str. numatytas taisykles, įskaičiuoti visą per ekstradicijos procesą paskirto nuteistojo laisvės apribojimo laiką.
Skunde nurodo, kad D. K. visas jam inkriminuotas veikas padarė būdamas nepilnametis ir Šiaulių miesto apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo dieną jam buvo tik (duomenys neskelbtini) metų, taigi nuteistojo gynėjas abejoja, ar dėl savo nepilnametystės bei ne brandos jis visiškai aiškiai bei sąmoningai suvokė jam paskelbto apkaltinamojo nuosprendžio nevykdymo pasekmes. Taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje D. K. atstovavo atstovas pagal įstatymą R. K., kuris privalėjo pasirūpinti nepilnamečiu nuteistuoju ir užtikrinti nuosprendžio vykdymo kontrolę, t. y. užtikrinti, kad nuteistasis jo sūnus nepriekaištingai laikytųsi visų jam teismo paskirtų įpareigojimų bei draudimų. Tačiau, pasak advokato, nei atstovas pagal įstatymą – nuteistojo tėvas R. K., nei jo motina savo nepilnamečiu sūnumi nesirūpino, nes jau tuo metu jie abu buvo ir dabar tebėra asocialūs. Nurodo, jog tėvai ne tik neatliko savo pareigos prižiūrėti savo sūnų ir juo rūpintis, bet jie, būdami asocialūs, dar iki sūnaus teismo iš vis išėjo iš namų nenurodydami būsimos pastovios gyvenamosios vietos ir savo nepilnametį sūnų D. K. paliko su mamos broliu E. A., kuriam tada buvo (duomenys neskelbtini) metų ir kuris neturėjo visiškai jokio pragyvenimo šaltinio, nes buvo visiškai neįgalus, sirgo 4 stadijos vidaus organų vėžiu ir šiuo metu jau yra miręs. Taip pat nurodo, kad susiklosčius tokiai sunkiai turtinei ir šeimyninei situacijai bei nesulaukus jokios pagalbos iš valstybinių institucijų, kurios tokią pagalbą privalėjo suteikti bei nematydamas kitos išeities, D. K. padarė kelis nusikaltimus, dėl kurių buvo sulaikytas ir už kuriuos buvo nuteistas. Gynėjo teigimu, matydama tokią padėtį D. K. teta I. M., kuri tuo metu gyveno ir dabar tebegyvena (duomenys neskelbtini), grįžo į Lietuvą, pasiėmė nepilnametį sūnėną D. K. ir net neklausdama jo nuomonės arba jos nepaisydama, 2006-03-31 įsodino jį į mikroautobusą ir nusivežė į (duomenys neskelbtini). I. M., apelianto teigimu, nežinojo apie sūnėnui teismo paskirtus įpareigojimus arba į juos tinkamai nesureagavo (tai galėtų patikslinti ji pati), tačiau bet kokiu atveju, D. K. tokiam jos veiksmui pasipriešinti niekaip negalėjo. Toliau, grįsdamas skundo reikalavimus, nurodo, kad nuvežtas į (duomenys neskelbtini) nepilnametis, taip pat neklausiant jo nuomonės, praktiškai tą pačią dieną buvo įdarbintas į mėsos perdirbimo fabriką, paskui į pramoninio skalbimo fabriką, paskui į lentpjūvę, kur dirbo prie „gaterio“ (lentų ir balkių iš neapdirbtų rąstų pjovimo įrenginys), paskui dirbo medinių palečių gamybos ceche. Nurodo, jog Nuo 2009 m. spalio mėnesio ir iki dabar nuteistasis (duomenys neskelbtini) dirba žemės ūkio bendrovėje, kurioje jis charakterizuojamas kabai gerai, yra laukiamas ir jo darbo vieta bus išsaugota. 2006 metais D. K. su E. J. sukūrė faktinę šeimą, 2012 m. su ja oficialiai susituokė ir kartu šeimoje gyvena iki šiol, (duomenys neskelbtini) metais jiems gimė dukra E. K.. Teigia, kad D. K. savo šeimą išlaiko praktiškai vienas (žmona dėl gimdymo, pogimdyminės traumos ir dėl komplikuoto vaiko auginimo ilgai negalėjo dirbti, paskui negalėjo rasti darbo, o jį suradus, uždirba labai mažai), be to, nurodo ir tai, kad D. K. (duomenys neskelbtini) išlaiko ir žmonos mamą V. J., kuri dėl širdies veiklos sutrikimų, dėl kraujagyslių, kraujo apytakos ligų bei kitų susirgimų yra visiškai neįgali ir nedarbinga. Nurodo, kad visas šias nuteistojo gyvenimo Lietuvoje, jo išvykimo bei jo gyvenimo (duomenys neskelbtini) aplinkybes, gali paliudyti jo teta I. M., kuri liepos mėnesį grįš į Lietuvą, bei buvęs policijos pareigūnas, dabar esantis pensijoje, V. G., gyvenantis (duomenys neskelbtini) raj. Advokato įsitikinimu, visos šios aprašytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad D. K. nebuvo deramai išaiškinta apie Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio nevykdymo pasekmes, be to, dėl savo nepilnametystės, išsilavinimo stokos, lėtoko mąstymo bei teisinio neišprusimo jis į šį nuosprendį galėjo sureaguoti neadekvačiai. Be to, pasak gynėjo, lemtingą vaidmenį šioje situacijoje suvaidino ir tai, kad D. K. praktiškai prievarta buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini), o dėl nepilnametystės jis pats šių veiksnių kontroliuoti negalėjo ir privalėjo paklusti tetos sprendimui, nes nuo jos buvo visiškai priklausomas, tuo labiau, kad teta tuo metu jam buvo vienintelis ir artimiausias žmogus. Be to, nurodo ir tai, kad labai svarbus faktas, galintis turėti įtakos apeliacinės instancijos teismo sprendimui yra tai, kad nuteistajam D. K. visiškai nieko nebuvo žinoma apie Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartį, kuria jam bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti paskirtos bausmės. Apie šią nutartį, advokato teigimu, jis neoficialiai sužinojo iš savo gynėjo jau parvežtas į Lietuvą ir uždarytas į (duomenys neskelbtini) TIK, o oficialiai jam ši nutartis buvo įteikta tik 2014-06-27 (nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas ir jos skundimo terminas). Teigia, kad į Lietuvą nuteistasis D. K. buvo parvežtas 2014-06-04 ir nedelsiant patalpintas į (duomenys neskelbtini) TIK, nors (duomenys neskelbtini), jo valstybės paskirti advokatai bei už ekstradiciją atsakingi teismo pareigūnai buvo įspėję, kad ši kalinimo įstaiga (duomenys neskelbtini) yra žinoma, kad ji visiškai neatitinka Aukštųjų Šalių – J. K. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasirašytos sutarties „Dėl ekstradicijos sąlygų“, o šių sąlygų nevykdymas Lietuvoje, t. y. perduodamo asmens patalpinimas, būtent, šioje įstaigoje, jau savaime gali būti pakankamu pagrindu ekstradicijos procesą atšaukti ir perduotą asmenį grąžinti į J. K.. Taigi mano, kad visos šios aprašytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad nuteistasis D. K. niekaip negalėjo vykdyti teismo paskirtų įpareigojimų, nes dėl nepilnametystės buvo visiškai priklausomas nuo kito asmens. Be to, pasak gynėjo, dėl tos pačios priežasties nuteistasis nežinojo apie jam paskirtą įspėjimą dėl įpareigojimų nevykdymo, negalėjo dalyvauti teisme nagrinėjant teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir tokiu būdu niekaip negalėjo pasiteisinti, t. y. negalėjo pateikti tokį savo elgesį pateisinančių priežasčių ir negalėjo apsiginti. O teismas, nuteistojo gynėjo įsitikinimu, nežinodamas tokių svarbių faktų, nagrinėdamas teikimą nuteistajam nedalyvaujant, negalėjo objektyviai įvertinti visų aplinkybių ir tai galėjo atsiliepti, būtent, tokiam sprendimui, kuris nuteistajam yra labai nepalankus. Atsižvelgiant į tai, advokatas daro išvadą, kad panaikinus skundžiamą nutartį, teikimas galėtų būti perduotas nagrinėti iš naujo, kad būtų objektyviai įvertintos visos svarbios bylos aplinkybės. Taip pat nurodo, kad visos aprašytos objektyvios aplinkybės taip pat akivaizdžiai patvirtina, kad D. K. į (duomenys neskelbtini) buvo išvežtas prieš savo valią, todėl negalima teigti, kad jis slapstėsi, nes nuo pat pirmos dienos šioje Europos Sąjungos valstybėje jis visur prisistatinėjo savo tikrąja pavarde. Darbe, gydymo įstaigose, socialinio draudimo įstaigose, bankuose ir visur kitur jis pateikinėjo savo vardu išduotus dokumentus, net valstybinį egzaminą vairuotojo teisėms gauti išlaikė ir vairuotojo pažymėjimą jis gavo savo vardu. Todėl mano, kad šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas manyti, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartis buvo priimta nežinant visų objektyvių ir nuteistojo kaltę šalinančių aplinkybių, todėl ji nelaikytina pakankamai pagrįsta ir turėtų būti panaikinta, taip pat nuteistasis turėtų būti atleistas nuo bausmės, nes bausmės vykdymo atidėjimo laikas jau yra pasibaigęs prieš 7 metus. Be to, nurodo ir tai, kad jei apeliacinės instancijos teismas nutartų, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir paliktų ją galioti, tada nuteistojo D. K. atžvilgiu turėtų būti pritaikyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis, numatyta BK 96 str. l d., l p., c) p. p., kur nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per penkerius metus kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija penkerių metų. Šiuo atveju, pasak advokato, nuteistojo D. K. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis nebuvo įvykdytas per beveik 9 metus. Be kita ko nurodo ir tai, kad jei apeliacinės instancijos teismas nuteistojo D. K. atžvilgiu nerastų pagrindo taikyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties, tai į jam paskirtos bausmės laiką turi būti įskaičiuojamas jo suėmimo laikas (duomenys neskelbtini) vykstant ekstradicijos procesą ir visas nuteistajam (duomenys neskelbtini) taikyto griežto laisvės apribojimo laikas. Taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad praėjus tiek daug laiko po bausmės paskyrimo, jos vykdymas šiuo metu būtų visiškai netikslingas visomis prasmėmis.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmiausia pažymima, kad 2014-07-09 Šiaulių apygardos teisme buvo gautas nuteistojo D. K. gynėjo advokato G. Varanavičiaus prašymas jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 364 straipsnio, reglamentuojančio su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimą ir skundų nagrinėjimą, 6 dalis numato, kad kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio dieną, neatvykimas nesustabdo skundo nagrinėjimo. Jeigu skundu siekiama pabloginti nuteistojo padėtį, reikiamais atvejais suimtas nuteistasis pristatomas į teismą. Šiuo atveju iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo gynėjo skundas nepatenka į teismo posėdyje privalomai nagrinėjamų skundų kategoriją, kitų duomenų, kurie duotų pagrindą skundą nagrinėti dalyvaujant nuteistajam ir jo gynėjui, nenustatyta, todėl nuteistojo gynėjo prašymas jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas ir skundas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, nuteistajam ir jo gynėjui nedalyvaujant.
Taip pat netenkintinas nuteistojo gynėjo skundo reikalavimas – panaikinti skundžiamą nutartį ir BK 96 str. l d., l p., c) p. p pagrindu nutraukti baudžiamąjį procesą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senačiai. BK 96 straipsnio, reglamentuojančio apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį, 1 dalies 1 punkto c papunktis iš tiesų numato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per penkerius metus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija penkerių metų. Tačiau to paties straipsnio 3 dalyje numatyta ir tai, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo bausmę atlikti vengė, todėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis laikytina sustojusia iki D. K. sulaikymo, o naikinamasis penkiolikos metų terminas, suėjęs nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, D. K. atžvilgiu nutraukti baudžiamąjį procesą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senačiai, nėra teisinio pagrindo.
Tačiau aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad nuteistajam D. K. būtų buvę tinkamai pranešta ne tik apie skundžiamos Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 7 d. nutarties priėmimą, bet ir apie šios bylos nagrinėjimą, kaip ir apie Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutarties priėmimą, kuria jis buvo įspėtas, kad bausmės vykdymo atidėjimas, paskirtas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-09-13 nuosprendžiu, gali būti pratęstas arba panaikintas, bei apie šios bylos nagrinėjimą. Be to, bylos medžiagoje net nėra duomenų, kad D. K. būtų buvęs rašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teismui jo asmens byla – nepateikta. Nesant visų šių anksčiau nurodytų duomenų, patvirtinančių / paneigiančių nuteistojo gynėjo skunde nurodytas aplinkybes, nėra ir galimybės objektyviai išnagrinėti skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad siekiant visapusiško bylos išnagrinėjimo, kuris galėtų patvirtinti ar paneigti skundžiamojoje nutartyje padarytas išvadas, yra tikslinga išsiaiškinti nuteistojo gynėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su nuteistojo D. K. išvykimu iš Lietuvos, galbūt apklausti nuteistojo gynėjo skunde minimus asmenis.
Esant tokiai situacijai, t. y. trūkstant duomenų patvirtinančių Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 7 d. nutartyje padarytas išvadas, skundžiama nutartis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, ir yra naikintina, o dėl nuteistojo gynėjo skundo priimtinas naujas sprendimas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – Kalėjimų departamento Pataisos inspekcijos teikimą dėl nuteistajam D. K. skirto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, ir jo pasiuntimo atlikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-09-13 nuosprendžiu paskirtą 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę – grąžinti iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Vaclovas Iždonas