Civilinė byla Nr. e2A-1667-936/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20936-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4; 3.3.1.19.2; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vaista“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Adosta“.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vaista“ 9 616,4 Eur skolą, 8 proc. procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas ieškovui yra skolingas 9 540,85 Eur pagrindinės skolos, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 35,55 Eur palūkanų už 17 pradelstų dienų skaičiuojant nuo laiku nesumokėtos 9 540,85 Eur sumos nuo 2020 m. liepos 5 d. Skolinis įsipareigojimas kilo iš to, jog pradinis kreditorius UAB „Adosta“ atsakovui UAB „Vaista“ suteikė paslaugas ir pristatė prekes, nurodytas 2020 m. birželio 5 d. PVM sąskaitoje-faktūroje serija ADO Nr. (duomenys neskelbtini) bei atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose. Atsakovas pretenzijų dėl paslaugų ir prekių kokybės ir/ar kitokių pretenzijų nereiškė, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus pasirašė (pasirašė atsakovo darbuotojas), PVM sąskaitos-faktūros kaip išrašytos be pagrindo negrąžino, tačiau su pradiniu kreditoriumi pilnai neatsiskaitė. Pradinis kreditorius 2020 m. birželio 17 d. perleido ieškovui reikalavimo teisę, tačiau ir su ieškovu atsakovas neatsiskaitė.
2. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 27 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai – priteisė 9 616,4 Eur skolą; 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos 9 616,4 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 27 d.) iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo; 708 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.
3. Atsakovas UAB „Vaista“ pateikė teismui prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriais prašė panaikinti 2020 m. liepos 27 d. preliminarų sprendimą bei priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. pavasarį atsakovas, atstovaujamas direktoriaus P. K., susitarė su UAB „Adosta“ dėl augalinio sijoto grunto pristatymo į objektą pagal poreikį. Tarp atsakovo vadovo ir UAB „Adosta“ vadovo buvo tarpusavio pasitikėjimas, todėl dėl prekių ir paslaugų teikimo šalys rašytinės sutarties nesudarė, prekių ir paslaugų kainų raštu nenustatė. Vykdydama susitarimą UAB „Adosta“ vežė gruntą į objektą, o atsakovo vadovas atsiskaitydavo su UAB „Adosta“. Atsiskaitymas vykdavo grynaisiais pinigais, tačiau pinigų priėmimo kvitų atsakovo vadovas negaudavo, nes atsakovo vadovas tikėjosi gauti vieną bendrą pinigų priėmimo kvitą už visą sumokėtą sumą pabaigoje, t. y. užbaigus prekių ir paslaugų teikimą. Atsakovas UAB „Adosta“ yra sumokėjęs iš viso 5 400,00 Eur sumą ir yra visiškai atsiskaitęs su UAB „Adosta“ už visas pristatytas prekes ir suteiktas paslaugas ir, kaip bus išdėstyta žemiau – yra permokėjęs. Atvykus į objektą atsakovo vadovui, paaiškėjo, kad UAB „Adosta“ į objektą vežamas gruntas yra nekokybiškas (atvežtas – ne augalinis sijotas gruntas), gruntas neatitinka įprastai tokio pobūdžio prekei keliamų kokybės reikalavimų – gruntas buvo su šiukšlėmis, akmenimis. Atsakovo vadovas paprašė UAB „Adosta“ išvežti pristatytą nekokybišką gruntą ir vietoje jo į objektą atvežti tinkamos kokybės prekes. UAB „Adosta“ nesutiko su atsakovo vadovo pareikštomis pretenzijomis dėl pristatyto grunto kokybės, tarp šalių kilo ginčas, tolesni pristatymai buvo nutraukti. UAB „Adosta“ neišvežė iš objekto nekokybiško grunto, tai teko daryti pačiam atsakovui, pasitelkiant jau kitus asmenis ir patiriant atitinkamus nuostolius (grunto išvežimo, gerbūvio sutvarkymo, kokybiško grunto atvežimo). Atsakovui tapo žinoma, kad UAB „Adosta“ jau po to, kai tarp šalių kilo ginčas, atgaline tvarka supildė ankščiau atsakovo darbuotojui pateiktus neužpildytus UAB „Adosta“ atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų blankus, t. y. įrašė į juos neva pristatytas prekes ir suteiktas paslaugas, vienašališkai sugalvotus prekių ir paslaugų kiekius bei kainas. Šių aktų pagrindu UAB „Adosta“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą ir, nepaisant to, kad už visas suteiktas paslaugas ar pristatytas prekes atsakovo vadovas jau buvo atsiskaitęs su UAB „Adosta“, pareikalavo šią PVM sąskaitą apmokėti, t. y. faktiškai pareikalavo už prekes ir paslaugas sumokėti antrą kartą. Atsakovui tapo žinoma, kad UAB „Adosta“ nepagrįstą ir realiai neegzistuojantį reikalavimą perleido ieškovui UAB „Juris LT“. Ieškovas, perėmęs tariamą reikalavimą, raštu pareikalavo atsakovo sumokėti iš viso 10 273,51 Eur sumą. Atsakovui atsisakius tai padaryti, galiausiai buvo pareikštas ieškovo ieškinys teismui. Be to, UAB „Adosta“ vienašališkai atgaline tvarka surašytuose atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodyti atvežtų prekių (grunto) ir/ar suteiktų paslaugų kiekiai neatitinka tikrovės, t. y. juose yra nurodyti didesni nei faktiškai į objektą pristatyti grunto kiekiai, o nurodytos prekių ir paslaugų kainos yra neprotingai didelės ir neatitinka rinkos kainos. Atsakovas niekada nėra sutikęs pirkti prekių ar paslaugų už tokią kainą, kokia nurodyta ir neturi pareigos mokėti tokią neadekvačią kainą, kurią vienašališkai nustatė pati UAB „Adosta“ jau po to, kai tarp šalių kilo ginčas. Ieškovo pateikti UAB „Adosta“ vienašališkai atgaline tvarka surašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai nėra pasirašyti atsakovo. Aktuose yra tik atsakovo darbuotojo (kaip minėta, pasirašyti tuščiuose aktų blankuose, kurie vėliau UAB „Adosta“ vienašališkai užpildyti), tačiau aktų apačioje specialiai tam skirtose vietose nėra nei UAB „Adosta“, nei atsakovo vadovų parašų, o atsakovo darbuotojas nėra ir niekada nebuvo įgaliotas bendrovės vardu nei priimti teikiamas paslaugas ar prekes, nei patvirtinti jų kiekius ar tinkamą kokybę. Nei ieškovas, nei UAB „Adosta“ nėra pateikę jokių dokumentų, kurie patvirtintų tokius atsakovo darbuotojo įgalinimus. Ieškovas dalį savo reikalavimo grindžia net ne UAB „Adosta“, o nežinomo trečiojo asmens UAB „Smėliukas“ atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu. Atsakovas pabrėžia, kad jis niekada jokių teisinių santykių su UAB „Smėliukas“ neturėjo, niekada iš šios bendrovės nėra užsakęs jokių prekių ar paslaugų, jokių prekių ar paslaugų nėra ir gavęs. Atsakovo vertinimu, prieštaravimuose nurodyti argumentai aiškiai patvirtina, kad ieškovo byloje pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas ir turėjo būti atmestas.
4. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriuose nurodė palaikantis ieškinio reikalavimus. Pažymėjo, kad ieškovas nebuvo tiesioginis pradinio kreditoriaus UAB „Adosta” ir atsakovo UAB „Vaista” teisinių santykių dalyvis, todėl neturi tikslių duomenų apie UAB „Adosta” ir UAB „Vaista” teisinių santykių eigą. Nurodė, kad atsakovas prieštaravimuose nurodė, jog skolą yra apmokėjęs grynais pinigais, tačiau jokių to įrodymų pateikti negali. Atsakovas yra juridinis asmuo, kuriam, kaip verslininkui, yra taikomi didesnio atidumo standartai, todėl sunkiai tikėtina, kad atsakovas yra mokėjęs tam tikras lėšas UAB „Adosta”. Nors atsakovas nurodė, kad UAB “Adosta” vienašališkai nustatė nepagrįstai dideles ir neadekvačias prekių ir paslaugų kainas, tokie teiginiai vėlgi nėra pagrįsti jokiais įrodymais.
5. Trečiasis asmuo UAB „Adosta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė tenkinti ieškovo ieškinį bei priteisti trečiojo asmens naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tarp trečiojo asmens vadovo ir atsakovo vadovo buvo pasitikėjimas, todėl rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Pripažindamas susitarimą su trečiuoju asmeniu dėl grunto pristatymo, atsakovas taip pat patvirtino, kad buvo susitarta dėl esminių grunto pristatymo į objektą sąlygų: a) grunto kainos; b) grunto kiekio – pagal poreikį. Atsakovas taip pat nurodė neva sumokėjęs trečiajam asmeniui 5 400 Eur sumą už grunto pristatymą, šį teiginį trečiasis asmuo neigia, o atsakovas, teigdamas, jog tam tikrą kainą už gruntą mokėjo, nenurodo už kokį kiekį grunto neva atsiskaitė. Atsakovas prieštarauja pats sau – vienoje vietoje nurodo, kad už pristatytą gruntą apmokėjo (neginčijo kiekio, kainos), kitoje vietoje nurodo, kad grunto priėmimo-perdavimo aktų nepasirašė, aktuose nurodyti kiekiai ir kainos neatitinka. Nepagrįsti ir atsakovo teiginiai, kad neva atsakovo darbuotojas pasirašinėjo tuščius blankus, nes pagal nuo seno nusistovėjusią darbo praktiką, pristatant gruntą į tam tikrą objektą, procesas vyksta tokia tvarka: a) yra pateikiamas grunto atvežimo užsakymas (nagrinėjamu atveju žodžiu, telefonu), tuomet trečiojo asmens vairuotojas transporto priemone pristato gruntą reikiamu adresu ir su savimi atsiveža užpildytą atliktų darbų priėmimo-perdavimo blanką, kuriame nurodoma grunto rūšis ir kiekis; b) gruntą paprastai priima objekte esantis trečiojo asmens kontrahento darbuotojas, kuris sutikrina priėmimo-perdavimo akto duomenis, atvežto grunto kiekį ir, nepastebėjęs neatitikimų, aktą pasirašo, patvirtindamas grunto priėmimą. Nagrinėjamu atveju su atsakovu buvo suderintos tokios pačios grunto priėmimo-perdavimo sąlygos t. y. gruntą priima objekte esantis atsakovo darbuotojas. Jokių pretenzijų dėl grunto kokybės iš atsakovo, iki prieštaravimų pareiškimo, niekada nebuvo gauta, o pareikštos pretenzijos nepagrįstos jokiais įrodymais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 7 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. preliminarų sprendimą pakeitė: ieškovo ieškinį atsakovui atmetė visiškai bei priteisė atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, jog:
6.1. Iš visų duomenų, šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad šalys aiškiai nebuvo sutarę nei dėl dalyko (grunto) pristatymo, nei dėl kainos, nei kaip bus perduodamos PVM sąskaitos-faktūros ir vykdomas apmokėjimas. Žodžiu suderėtos sutarties sąlygos vertintinos kritiškai, kadangi kiekviena iš šalių gali nurodyti esą buvus kitokį susitarimą nei nurodanti priešinga šalis, o šioje byloje būtent ieškovui kilo pareiga įrodyti aplinkybes, kad atsakovas prekes užsakė iš trečiojo asmens ir sutartų sumų neapmokėjo pagal gautas PVM sąskaitas faktūras.
6.2. Teismui paprašius ieškovo pateikti įrodymus, kad prekės buvo gabentos atsakovui, pavyzdžiui, krovinio gabenimo važtaraščius ar kitus dokumentus, pastarieji nebuvo teismui pateikti. Priešingai, iš neva suderintų darbų priėmimo-perdavimo aktų (kurių nėra pasirašęs atsakovo įgaliotas asmuo), be to, teismo posėdžio metu apklausus pasirašiusį asmenį ir jam paliudijus, jog jis parašo nedėjo, teismas tokius įrodymus vertina kritiškai. Byloje išklausius šalių atstovus, apklausus liudytojus nustatyta, kad atsakovo atstovas savo reikmėms užsakinėjo gruntą (ne atsakovo, įmonės, vardu ar jo interesais).
6.3. Teismas, įvertinęs tai, kad šalys, prisiimdamos riziką, nutarė veikti be rašytinės sutarties, tai, kad ieškovas negalėjo pagrįsti ginčijamoje sąskaitoje nurodytų prekių pristatymą, tai, kad apklausiami liudytojai negalėjo nurodyti jokių papildomų aplinkybių ar kitų asmenų, kuriuos būtų galima apklausti liudytojais byloje ir taip įrodyti, kad gruntas buvo užsakytas ir pristatytas atsakovui, tai, kad ieškovo ir liudytojo parodymai prieštaringi, laiko, kad ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų neatsiskaitęs su ieškovu, todėl laikytina, kad atsakovas pagal nurodytą 2020 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra skolingas ieškovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas UAB „Juris LT“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai; 2) nustačius, jog egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, panaikinti 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ginčijamas teismo sprendimas iš esmės be motyvuojamosios dalies. Teismas sprendime netyrė byloje pateiktų įrodymų, teismo sprendime nurodytų išvadų nepagrindė konkrečiais bylos duomenimis. Tai yra grubus procesinės teisės normų pažeidimas. Tokiais atvejais, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), yra konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiuo atveju buvo padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Iš sprendimo motyvų nėra aišku, kokiais bylos įrodymais ir motyvais remiantis teismas nenustatė, kad atsakovas būtų neatsiskaitęs su ieškovu.
7.2. Paprastai tokio pobūdžio santykiuose viena iš esminių susitarimo sąlygų būna kaina, dėl kurios šalys susitarė. Šias aplinkybes patvirtino ir UAB „Adosta“ vadovas savo paaiškinimuose teismui. Kartu ieškovas pažymėjo, kad atsakovo pozicija dėl kainos sutarimo taip ir liko neaiški, ir nenuosekli – procesiniuose dokumentuose atsakovas teigė, kad yra sumokėjęs 5 400 Eur grynais pinigais (nėra pateikti jokie tokio mokėjimo įrodymai), vėliau teigė, kad grunto kaina turėjo būti 3 957,50 Eur. Pabrėžtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančiu, kad atsakovas ir trečiasis asmuo susitarė dėl grunto kainų, kurios nurodytos specialisto D. K. išvadoje. Atsakovas taip pat nepaaiškino, kokį grunto kiekį įvertino 5 400 Eur. Todėl atsakovo pozicija byloje tiek dėl grunto kiekio, tiek dėl kainos yra nenuosekli ir turėtų būti vertintina kritiškai.
7.3. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad būtent ginčo laikotarpiu darbuotojas E. S. atsakovo įmonėje dirbo, kas reiškia, jog E. S. gruntą priėmė būtent atsakovo UAB „Vaista“ vardu. Pažymėtina, kad atsakovas, vėlgi iš esmės keisdamas savo poziciją, byloje nurodė, jog gruntą iš UAB „Adosta“ užsakė pats atsakovo vadovas P. K., tačiau tokie teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais ir prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, kadangi P. K. nepaaiškino, kokiu pagrindu už jį gruntą galėjo priimti UAB „Vaista“ darbuotojas. Kaip nurodė liudytoju apklaustas J. G., kuris vežė gruntą atsakovo naudai, E. S. priiminėjo gruntą ir kartu tikrino jo kiekį. Be to, nors teismas ir nurodė, kad atsakovo darbuotojas buvo apklaustas teismo posėdžio metu, tačiau jis net nebuvo atvykęs į teismo posėdį.
8. Trečiasis asmuo pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. galutinį sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. preliminarų sprendimą arba panaikinti galutinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas yra be motyvų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nepagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, o paremtas paties teismo išgalvotomis aplinkybėmis, aptakiomis spėlionėmis ir prielaidomis, po ko net neįmanoma identifikuoti, kokie bylos duomenys, pasak teismo, patvirtina vieną ar kitą išvadą, todėl negali būti laikomas atitinkančiu teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimas ir turėtų būti naikintinas.
8.2. Atsakovas savo prieštaravimuose, kurie buvo pateikti teismui, labai aiškiai nurodė, kad 2019 m. UAB „Vaista“, o ne atsakovo vadovas P. K., susitarė su UAB „Adosta“ dėl augalinio grunto pristatymo į objektą pagal poreikį. Visame prieštaravimų tekste yra kalbama apie atsakovo UAB „Vaista“ ir trečiojo asmens UAB „Adosta“ santykius, teigiama, kad atsakovas sumokėjo už gruntą 5 400 Eur, nurodoma, kad atsakovo darbuotojas pasirašydamas priėmimo-perdavimo aktuose nebuvo įgaliotas veikti UAB „Vaista“ vardu ir panašiai. Tik teismo posėdžių metu imta įrodinėti, kad atsakovo vadovas gruntą užsisakė savo poreikiams, byloje nėra absoliučiai jokių tai pagrindžiančių įrodymų.
8.3. Pagrindinis atsakovo vadovo argumentas, kodėl atsakovas iš trečiojo asmens neva neužsakinėjo grunto buvo tas, kad atsakovas neužsiima aplinkos tvarkymo ir gerbūvio tvarkymo darbais. Bet trečiasis asmuo į bylą pateikė viešus duomenis, iš kurių matyti, kad viena iš atsakovo UAB „Vaista“ veiklų yra būtent aplinkos tvarkymas ir gerbūvio darbai.
8.4. Atsakovas vėlesniuose procesiniuose dokumentuose teigė, kad atsakovo vadovas mokėjo trečiajam asmeniui už gruntą iš savo asmeninių lėšų, todėl jis laikytinas pagrindiniu grunto užsakovu, tačiau trečiasis asmuo nėra gavęs jokių mokėjimų iš atsakovo vadovo ir atsakovas nepateikė absoliučiai jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Net jeigu mokėjimas ir būtų atliktas iš atsakovo vadovo lėšų (su kuo trečiasis asmuo visiškai nesutinka), paties vadovo parodymai suponuoja, kad mokėjimas iš vadovo lėšų buvo atliktas ne todėl, kad grunto užsakovas yra vadovas, o todėl, kad atsakovas tuo metu neturėjo apyvartinių lėšų. Be to, teisinių santykių dalyvius apibrėžia ne tai, kas moka pinigus, o tai tarp kokių subjektų įvyksta susitarimas dėl teisinių santykių. Vertinant visas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad teisiniai santykiai susiklostė tarp atsakovo ir trečiojo asmens, o ne tarp atsakovo vadovo ir trečiojo asmens.
9. Atsakovas UAB „Vaista“ pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuo prašo apeliacinius skundus atmesti ir priteisti atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovas kategoriškai nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė subjektus, tarp kurių susiklostė teisiniai santykiai. 2020 m. rugpjūčio 19 d. prieštaravimuose atsakovas nurodė, kad 2019 m. pavasarį atsakovas UAB „Vaista“, atstovaujamas direktoriaus P. K., susitarė su UAB „Adosta“ dėl augalinio sijoto grunto pristatymo į objektą pagal poreikį. 2021 m. gruodžio 7 d. posėdžio metu (tiek, visų pirma, po UAB „Vaista“ vadovo P. K., kuris buvo apklaustas, tiek ir po to sekusių trečiojo asmens UAB „Adosta“ darbuotojų J. G. ir V. J. liudijimų) paaiškėjo, kad P. K. susitarė dėl grunto pristatymo kaip fizinis asmuo. P. K. dėl grunto vežimo sutarė ne kaip UAB „Vaista“ vadovas, bet kaip fizinis asmuo. Tiek atsakovo vadovas teismo posėdžio metu, tiek ir paties trečiojo asmens UAB „Adosta“ darbuotojai labai aiškiai ir konkrečiai paliudijo, kad užsakovas buvo ne UAB Vaista“, gruntas buvo vežamas „P.“.
9.2. UAB „Adosta“ atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų blankus pasirašė E. S., statinių apdailos darbus (nesusijusius su žemės darbais) dirbęs UAB „Vaista“ darbuotojas. Tai atsakovo vadovui tapo žinoma tik iškilus ginčui. Pažymėtina, kad P. K. niekam nėra suteikęs teisės pasirašinėti dokumentus nei jo, nei UAB „Vaista“ vardu.
9.3. Atsakovo vadovui atvykus į objektą, paaiškėjo, kad į objektą vežamas gruntas yra nekokybiškas (atvežtas – ne augalinis sijotas gruntas), gruntas neatitinka įprastai tokio pobūdžio prekei keliamų kokybės reikalavimų – gruntas buvo su šiukšlėmis, akmenimis. Atsakovo vadovas paprašė UAB „Adosta“ vadovo išvežti pristatytą nekokybišką gruntą ir vietoje jo į objektą atvežti tinkamos kokybės prekes, o jam nesutikus tarp šalių kilo ginčas. Nei UAB „Adosta“ vadovui, nei įmonės darbuotojams neišvežus grunto, tai teko daryti pačiam atsakovo vadovui.
9.4. UAB „Adosta“ jau po to, kai tarp šalių kilo ginčas, atgaline tvarka supildė ankščiau atsakovo UAB „Vaista“ darbuotojui E. S. pateiktus neužpildytus UAB „Adosta“ atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų blankus, t. y. įrašė į juos neva pristatytas prekes ir suteiktas paslaugas, vienašališkai sugalvotus prekių ir paslaugų kiekius bei kainas, taip pat skiltyje „užsakovas“ nurodė UAB „Vaista“. Šių aktų pagrindu UAB „Adosta“ išrašė PVM sąskaitą – faktūrą ir, nepaisant to, kad už visas suteiktas paslaugas ar pristatytas prekes atsakovo vadovas atsiskaitė su UAB „Adosta“ vadovu, pareikalavo šią PVM sąskaitą apmokėti. Be to, reikalavimą pareiškė ne atsakovo vadovui, o atsakovui. Be to, UAB „Adosta“ vienašališkai atgaline tvarka surašytuose atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktuose nurodytos prekių ir paslaugų kainos yra neprotingai didelės ir neatitinka rinkos kainos. Tai, kad sąskaitoje – faktūroje nurodytos grunto kainos net kelis kartus viršija 2019 m. rinkoje buvusias kainas, teismo posėdžio metu patvirtino ir ekspertas D. K.. Atsakovo vadovas nei kaip fizinis asmuo, nei kaip UAB „Vaista“ vadovas niekada nėra sutikęs pirkti prekių ar paslaugų už tokią kainą ir neturi pareigos mokėti tokią neadekvačią kainą, kurią vienašališkai nustatė pati UAB „Adosta“ jau po to, kai tarp šalių kilo ginčas.
9.5. Dalį savo reikalavimo ieškovas grindžia net ne UAB „Adosta“, o nežinomo trečiojo asmens UAB „Smėliukas“ atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu. Atsakovas pabrėžia, kad jis niekada jokių teisinių santykių su UAB „Smėliukas“ neturėjo, niekada iš šios bendrovės nėra užsakęs jokių prekių ar paslaugų, jokių prekių ar paslaugų nėra ir gavęs. Ieškovo į bylą pateikta reikalavimo teisės perleidimo sutartis patvirtina, kad ieškovas reikalavimo teisę į Atsakovą perėmė iš UAB „Adosta“, o ne iš UAB „Smėliukas“. Be to, net ir pateikta sutartis yra nepasirašyta. Todėl akivaizdu, kad ieškovo reikalavimas ir šioje dalyje yra visiškai nepagrįstas, ieškovas apskritai neturi reikalavimo teisės šioje dalyje.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
11. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
12. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išvardinti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jais pripažįstami esminių proceso teisės nuostatų (nustatančių teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t. t.) pažeidimai. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-1075/2019).
13. Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, t. y. kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų – atsakovo UAB „Vaista“ vadovo P. K. bei UAB „Smėliukas“ materialiųjų teisių ir pareigų.
14. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi), turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015).
16. Byloje ieškovas UAB „Juris LT“ reiškė reikalavimą dėl 9 616,4 Eur skolos priteisimo iš atsakovo UAB „Vaista“. Reikalavimą grindė tomis aplinkybėmis, kad pradinis kreditorius UAB „Adosta“ atsakovui UAB „Vaista“ suteikė paslaugas ir pristatė prekes, nurodytas 2020 m. birželio 5 d. PVM sąskaitoje-faktūroje serija ADO Nr. (duomenys neskelbtini) bei atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose. Atsakovas pretenzijų dėl paslaugų ir prekių kokybės ir/ar kitokių pretenzijų nereiškė, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus pasirašė (pasirašė atsakovo darbuotojas), PVM sąskaitos-faktūros kaip išrašytos be pagrindo negrąžino, tačiau su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. Pradinis kreditorius 2020 m. birželio 17 d. perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo skolą, tačiau atsakovas ir su ieškovu neatsiskaitė.
17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo argumentus bei pateiktus įrodymus 2022 m. balandžio 7 d. galutiniu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Sprendimo motyvuojamoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „Byloje išklausius šalių atstovus, apklausus liudytojus nustatyta, kad atsakovo atstovas savo reikmėms užsakinėjo gruntą (ne atsakovo, įmonės, vardu ar jo interesais)“.
18. CPK 37 straipsnis numato, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį šio Kodekso 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys šio Kodekso 442 straipsnyje išvardytose bylose, šio Kodekso 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai.
19. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nustatyta, kad byloje dalyvaujantys asmenys buvo ieškovas UAB „Juris LT“, atsakovas UAB „Vaista“ ir trečiasis asmuo UAB „Adosta“.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo vadovas P. K. byloje dalyvavo pagal CPK 55 straipsnį (vienasmenis valdymo organas), tačiau ne kaip fizinis asmuo. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad būtent P. K. savo reikmėms (ne atsakovo vardu, kaip atstovas) užsakinėjo gruntą, nusprendė dėl jo, kaip fizinio asmens, teisių ir pareigų, tačiau fizinis asmuo P. K. byloje trečiuoju asmeniu nedalyvavo.
21. CPK 47 straipsnio 1 dalis numato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.
22. Iš UAB „Vaista“ pirmosios instancijos teismui pateiktų prieštaravimų nustatyta, jog jau prieštaravimuose atsakovo vadovas įrodinėjo, kad gruntas buvo užsakytas jo asmeniniams poreikiams. Atsižvelgiant į minėtą CPK normą, pirmosios instancijos teismui kilo pareiga spręsti dėl P. K. įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu.
23. Pastebėtina, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad: „pradinio kreditoriaus vairuotojas, per klaidą, atsakovo darbuotojui pateikė užpildyti ne UAB „Adosta“, o UAB „Smėliukas“ (pradinis kreditorius UAB „Adosta“ ir UAB „Smėliukas“ yra susijusios įmonės) atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto blanką, kuris atsakovo darbuotojo buvo pasirašytas 2019 m. balandžio 10 d.“ Pirmosios instancijos teismui pasisakius dėl ieškovo pateiktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, pasisakant dėl jų nepagrįstumo, konstatavus, kad jie yra nepatvirtinti, buvo pasisakyta ir dėl UAB „Smėliukas“, kuris viename iš darbų atlikimo priėmimo-perdavimo akte buvo nurodytas kaip darbus atlikęs subjektas, t. y. turintis reikalavimo teisę, materialiųjų teisių ir pareigų. Bylos duomenimis, UAB „Smėliukas“ jokiu procesiniu statusu byloje nedalyvavo, nors, apeliacinės instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, turėjo būti įtrauktas į bylą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu.
24. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad P. K. gruntą įsigijo savo asmeninėms reikmėms, bei tai, kad teismas nusprendė, jog priėmimo-perdavimo aktai yra nepatvirtinti, kai vienas iš šių aktų buvo susijęs ne su ieškovo, o su UAB „Smėliukas“ materialiuoju reikalavimu, taip nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl šios priežasties sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
25. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime nurodė, kad: <..> be to, teismo posėdžio metu apklausus pasirašiusį asmenį ir jam paliudijus, jog jis parašo nedėjo, teismas tokius įrodymus vertina kritiškai. Apeliacinės instancijos teismui perklausius teismo posėdžių garso įrašus nustatyta, kad atsakovo darbuotojas E. S., kuris, anot ieškovo, pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, byloje iš tikrųjų nebuvo apklaustas.
26. CPK 177 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, remdamasis įrodymais, konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 192 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kiekvienas liudytojas šaukiamas į teismo posėdžio salę ir apklausiamas atskirai. Šiuo atveju nustačius, kad liudytojas iš tikrųjų nebuvo apklaustas, spręstina, kad teismas konstatavo, kad yra įrodymų, kurie pagrindžia atsakovo atsikirtimus, nors realiai šių įrodymų (liudytojo parodymų) net neturėjo ir nevertino. Teismas, padarydamas išvadą, neturėdamas šią išvadą patvirtinančių įrodymų veikė ultra vires, o tokia išvada neatitinka bylos medžiagos bei CPK keliamų reikalavimų įrodymų vertinimui ir laikytina procesinių teisės normų pažeidimu (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
27. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl byloje nedalyvavusių asmenų teisių ir pareigų. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
28. Teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinių skundų argumentų nepasisako, kadangi bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš naujo bus nustatomos ir vertinamos visos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės. Bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme, siūlytina iš naujo spręsti dėl visų reikalingų apklausti ir/ar įtrauktinų į bylos nagrinėjimą asmenų, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių specifiką. Atsižvelgiant į tai, kad asmenys sutartį dėl grunto įsigijimo, jo pristatymo sudarė žodžiu, be to, iš šalių, trečiojo asmens paaiškinimų bei apklaustų trijų liudytojų parodymų matyti, kad gruntas faktiškai buvo į objektą pristatytas, bet byloje yra kilęs ginčas dėl esminės grunto pirkimo pardavimo sutarties sąlygos – kainos, ši turi būti nustatoma vadovaujantis CK 6.313 straipsnio 2 dalimi. Taigi šalims siūlytina apsvarstyti dėl būtinybės pateikti teismui įrodymus apie kainą, kuri sutarties sudarymo metu buvo įprastai toje prekybos srityje mokama už tokius pat daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – protingumo kriterijus atitinkančią kainą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Bylą grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo, nes visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidos, susijusias su šalių turėtomis atstovavimo išlaidomis, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).
30. CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad panaikinus teismo sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, yra grąžinamas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 115 Eur, trečiasis asmuo, teikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo už jį 216 Eur žyminį mokestį, todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl įstatyme nustatyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, ieškovui ir trečiajam asmeniui sumokėtos žyminio mokesčio sumos grąžintinos. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, 115 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (mokėjimo užduoties kodas (ID) (duomenys neskelbtini)).
Grąžinti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje uždarajai akcinei bendrovei „Adosta“, juridinio asmens kodas 301011682, 216 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (mokėjimo užduoties kodas (ID) (duomenys neskelbtini)).
Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė
Urmila Valiukienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė