Administracinė byla Nr. eA-396-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04922-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 22.4.4
(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. liepos 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. T. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl darbo užmokesčio dalies ir delspinigių priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas L. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:                      1) priteisti jam neteisėtai neapskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką, kai turėjo būti mokama
50 proc. jo vidutinio darbo užmokesčio nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2021 m. balandžio 4 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis); 2) priteisti 0,07 proc. delspinigius nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2021 m. balandžio 4 d. ėjo Pajėgų valdymo valdybos viršininko pareigas. Pajėgų valdymo valdybos viršininko pareigybės paskirtis – užtikrinti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengtį, operatyvų pajėgų valdymą ir reagavimą, organizuoti informacijos keitimąsi apie įvykius, ekstremaliuosius įvykius ar ekstremaliąsias situacijas, todėl pareiškėjas buvo įtraukiamas į atsakingų pareigūnų sąrašą, kurie įvykus tam tikram įvykiui ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis, kaip galima greičiau arba per Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) operacijų centro koordinatoriaus nustatytą laiką privalo susirinkti. Pareiškėjas buvo atsakingas už sprendimų dėl išvykimų į incidentus priėmimą ir Operacijų centro sušaukimą. Pareiškėjas nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2021 m. balandžio 4 d. jam budint namuose ar iš anksto aptartoje vietoje praleido 3072 val., už kurias atsakovas jam nesumokėjo.

3.       Pareiškėjas pažymėjo, kad, siekiant nuolat užtikrinti ir sutelkti priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, Departamente sudaromi budėjimo grafikai einamajam mėnesiui. Budėjimo grafikuose suderinama iš anksto data, t. y. numatoma savaitė, per kurią atsakingas asmuo privalo būti nuolat pasiekiamas ir įvykus, Operacijų centro nuostatų 27 punkte numatytam įvykiui, privalo nedelsiant vykti į Departamento operacijų centro patalpas. Budėjimo grafikuose prie kiekvieno pareigūno nurodomas tarnybinis arba asmeninis pareigūno kontaktinis telefono numeris. Budėjimo grafikai derinami elektroniniu paštu, o suderinti išsiunčiami į Departamento Pajėgų valdymo valdybą Situacijų koordinavimo skyrių. Budintis pareigūnas budėjimo metu turi būti pasiekiamas budėjimo grafike nurodytais kontaktais, t. y. privalo ne tik darbo metu, bet ir po darbo laiko būti nuolat pasiekiamas, ir esant iškvietimui, kaip įmanoma greičiau atvykti į tarnybos vietą ir vykdyti tarnybines pareigas.

4.       Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, socialines ir kitas garantijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas). Pagal Vidaus tarnybos statuto 48 straipsnio 1 dalį pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį pareigūnas pagal iš anksto statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą budėjimo grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje (statutinėje įstaigoje, namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje) įprastiniu poilsio laiku tam, kad statutinės įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų (toliau – ir pasyvus budėjimas). Pareiškėjo teigimu, Departamentas vengia tvirtinti budėjimo grafikus, pasyvus budėjimas nežymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Pareiškėjas daug kartų kreipėsi į Departamento vadovus, prašydamas leisti žymėti pasyvaus budėjimo valandas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, tačiau Departamentas vengė atlikti savo pareigą – vesti apskaitą dėl pasyvaus budėjimo. Pareiškėjas, be kita ko, Departamento vadovų pasitarimuose kėlė budėjimų fiksavimo ir apmokėjimo klausimus, tačiau atsakovas ignoravo jo prašymus. Departamento vadovams buvo žinoma, kad pareigūnams pavedama pasyviai budėti, kadangi sąrašai su pasyviai budinčių pareigūnų vardais ir pavardėmis (toliau – ir Sąrašai) buvo siunčiami ir vadovams.

5.       Pareiškėjo nuomone, įpareigojimas nuolat būti pasiekiamam, ir, esant iškvietimui, kaip įmanoma greičiau atvykti į tarnybos vietą ir vykdyti tarnybines pareigas, suponuoja pareiškėjo teisę į apmokėjimą už pasyvaus budėjimo laiką, ir išlieka, nepaisant to, kad pasyvaus budėjimo laikas nebuvo apskaitomas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Pareiškėjas nurodė, kad jo darbo laiko norma per savaitę sudaro 40 val. Jis pagal iš anksto atsiųstus budėjimo grafikus pasyviai budėjo vieną savaitę per mėnesį, iš viso pasyviai budėjo 3072 val. nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2021 m. balandžio 4 d. Pareiškėjo vertinimu, darbo užmokesčio dalies nepriemoka susidarė dėl Departamento kaltės, todėl Departamentas turėtų ją sumokėti. Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, jog darbo santykiai su juo nėra nutrūkę, todėl Departamentas įpareigotinas už neišmokėtą darbo užmokesčio dalį ir delsimą ją atlyginti, sumokėti delspinigius.

6.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, o jame išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui tariamai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2021 m. balandžio 4 d.

7.       Atsakovas patvirtino, jog Departamente darbuotojų darbo laiko apskaita vedama darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (toliau – ir Žiniaraščiai), kuriuose žymimas darbo laikas, ir tai yra vienintelis dokumentas, pagrindžiantis darbuotojams mokėtinas sumas. Žiniaraščiai yra dokumentai, įrodantys darbo laiką, kurių pagrindu buvo skaičiuojamas darbo užmokestis. Pareiškėjas jam aktualių žiniaraščių neginčijo, todėl jie yra galiojantys.

8.       Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas Pajėgų valdymo valdybos viršininku, turėjo pareigą tvirtinti Departamento Pajėgų valdymo valdybos žiniaraščius, patvirtindamas jų tikrumą ir juose nurodytų duomenų teisingumą. Pareiškėjas, tvirtindamas žiniaraščius, nekėlė klausimų dėl netinkamo (netikslaus) žiniaraščių pildymo, suprasdamas, kad jokio pasyvaus budėjimo jis nevykdė. Įvertinus Žiniaraščius nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2021 m. balandžio 4 d., matyti, kad viename žiniaraštyje yra pažymėtas pareiškėjo budėjimo namuose laikas, t. y. 2020 m. gruodžio mėn., pareiškėjas budėjo namuose 56,5 val., už kurias jam buvo sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka. Šios aplinkybės patvirtino, kad, esant poreikiui, Departamente organizuojamas pasyvus budėjimas ir už jį mokama teisės aktų nustatyta tvarka. Kitų budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje valandų pareiškėjo nurodytu laikotarpiu žiniaraščiuose, kuriuos pats pareiškėjas tvirtino, nėra pažymėta, todėl pareiškėjo reikalavimas sumokėti už budėjimą namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje pareiškėjo nurodytu laikotarpiu, yra nepagrįstas.

9.       Atsakovo nuomone, jis neturėjo ir neturi jokio teisėto pagrindo mokėti išmokas, išskyrus tas, kurios apskaitomos žiniaraščiuose. Pareiškėjas kiekvieną mėnesį gaudavo informaciją apie paskaičiuotą ir išmokėtą jam darbo užmokestį, tačiau jokių nusiskundimų Departamentui nereiškė. Nors darbuotojų, gaunančių ir valdančių informaciją, sąrašai Departamente sudarinėjami daug metų, tačiau pareiškėjas reikalavimus dėl tariamai jam neišmokėtų sumų, pradėjo reikšti tik tarp pareiškėjo ir Departamento prasidėjus kitiems teisminiams procesams, kuriuos pats pareiškėjas ir inicijavo, siekdamas sutrikdyti Departamento darbą.

10.       Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti Departamento darbuotojų, gaunančių ir valdančių informaciją sąrašai nėra patvirtinti Departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens. Informacija gaunama ir valdoma pareigūno darbo metu. Pareigūnui nenustatyta pareiga informaciją gauti ir ją valdyti laisvu nuo tarnybos laiku. Pareiškėjo pateikti Sąrašai pagal jų paskirtį ir esmę neatitinka Vidaus tarnybos statuto 48 straipsnio ir nėra pasyvus budėjimas šio straipsnio prasme. Be to, pareiškėjas nepagrįstai Sąrašus traktuoja kaip budėjimo grafikus, kurie net iš pavadinimo matyti, jog nėra laikomi budėjimo grafikais.

11.       Atsakovas, remdamasis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, nurodė, kad, įvykus tam tikram įvykiui ir Departamento vadovams priėmus sprendimą sušaukti Departamento Operacijų centrą, Departamento Pajėgų valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus pareigūnai, kurie dirba 24/7 režimu, informuoja operacijų centro grupių vadovus apie operacijų centro sušaukimą darbo metu nedelsiant, o poilsio ir švenčių dienomis – kaip galima greičiau arba per Departamento operacijų centro koordinatoriaus nustatytą laiką. Todėl darbuotojų, gaunančių ir valdančių informaciją, vaidmuo šiame procese gauti ir perduoti informaciją. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas Sąrašuose nurodytų darbuotojų funkcijas nepagrįstai tapatina su Operacijų centro narių pareiga susirinkti nedelsiant darbo metu, o ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis, kaip įmanoma greičiau arba per Departamento Operacijų centro koordinatoriaus nustatytą laiką. Departamentas neginčijo Operacijų centro narių pareigos, nustatytos Departamento direktoriaus įsakymu, tačiau pažymėjo, kad tais atvejais, kai Operacijų centro nariai susirenka ir Operacijų centras funkcijas vykdo ne darbo metu, jiems yra mokama už faktiškai išdirbtą laiką, t. y. už viršvalandinį darbą arba darbą poilsio ir švenčių dienomis. Toks Operacijų centro narių darbas ir apmokėjimas už jį neturi nieko bendro su pareiškėjo byloje teikiamais Sąrašais ir pasyviu budėjimu namuose. Todėl nei Operacijų centro nariai, nei Sąrašuose nurodyti Departamento darbuotojai nėra įpareigojami budėti ir būti pasiekiami ne darbo metu, ar pasirengę išvykti į įvykio vietą bet kuriuo metu. Sąrašai iš esmės yra informacinio pobūdžio dokumentai, reikalingi Departamento Pajėgų valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus pareigūnams organizuoti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų darbą tam tikro masto įvykių likvidavimo ar kitais nustatytais atvejais, t. y. yra vidaus darbo organizavimo priemonė, padedanti Departamento Pajėgų valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus pareigūnams operatyviau ir veiksmingiau sutelkti pajėgas.

12.       Atsakovas patvirtino, kad pareiškėjas teikė Departamentui tarnybinius pranešimus ir pasiūlymus dėl pasyvaus budėjimo organizavimo, tačiau atsakovo nuomone, tai nėra vienintelis ir nenuginčijamas pagrindas tokį budėjimą nustatyti. Pasirinkti efektyviausias, racionaliausias ir optimaliausias darbo ir tarnybos organizavimo formas bei būdus yra Departamento direktoriaus diskrecija ir atsakomybė. Departamente yra patvirtintas Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų (tiriančių gaisrų priežastis) budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje vietoje organizavimo, vykdymo ir laiko apskaitos tvarkos aprašas, pagal kurį valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas, budėdamas namuose ir gavęs ir įvertinęs informaciją apie kilusį gaisrą, nedelsdamas turi išvykti į gaisro kilimo vietą. Ši tvarka patvirtinta atsižvelgiant į tai, kad tai yra nuolatinio pobūdžio pareigūnų veikla, t. y., gaisrai kyla nuolat, iš anksto nėra įmanoma jų numatyti ir jiems pasiruošti, o tam tikrais atvejais neatidėliotiną informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimą yra būtina atlikti nedelsiant įvykio vietoje. Būtent todėl valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai, tiriantys gaisrų priežastis, pagal iš anksto patvirtintus grafikus privalo būti namuose ar iš anksto aptartoje vietoje įprastiniu poilsio laiku tam, kad gavę informaciją galėtų nedelsiant išvykti. Be to, esant būtinybei, užtikrinti bei vykdyti tam tikras funkcijas. Kai atsiranda realus poreikis pareigūnams budėti namuose, t. y., kai yra rizika, kad pareigūnai ne darbo metu gali būti iškviesti vykdyti neatidėliotinų užduočių, Departamente organizuojamas laikinas pasyvus budėjimas, t. y., pareigūnams laikinai pavedama budėti namuose ir būti pasirengusiems išvykti. Šį faktą pagrindžia Departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1-651 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statutinių valstybės tarnautojų 2020 m. gruodžio 24 d. – 2021 m. sausio 3 d. budėjimo namuose grafiko patvirtinimo“ patvirtintas Departamento statutinių valstybės tarnautojų budėjimo namuose grafikas. Šis įsakymas, priešingai nei Sąrašai, nustatė pareiškėjui pareigą budėti įprastiniu poilsio laiku tam, kad statutinės įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Akivaizdu, kad tai suprato ir pats pareiškėjas į darbo laiko apskaitos žiniaraštį įtraukęs tik šį budėjimo namuose atvejį.

13.       Atsakovas akcentavo, kad ne visi pareiškėjo pateiktuose Sąrašuose nurodyti darbuotojai yra Operacijų centro nariai, todėl Sąrašas negali būti laikomas budėjimo namuose pagrindu dar ir todėl, kad pagal minėtą Vidaus tarnybos statuto nuostatą, budėjimo namuose esmė yra būti pasirengus išvykti atlikti neatidėliotinus veiksmus. Pagrindo, kodėl Sąraše nurodyti pareigūnai, kurie nėra Operacijų centro nariai, privalėtų išvykti nėra, taigi, įvykus tam tikram įvykiui ir Departamento vadovams priėmus sprendimą sušaukti Departamento Operacijų centrą, Sąraše esantiems darbuotojams nekiltų pareiga išvykti, todėl jų, pareiškėjo teigimu, „budėjimas“ neatitinka esminio budėjimo namuose Vidaus tarnybos statuto prasme kriterijaus, t. y. pasirengimo išvykti neatidėliotiniems veiksmams.

14.       Atsakovas patvirtino, kad jis su pareiškėju yra visiškai atsiskaitęs, todėl neturi jokio teisinio pagrindo paskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui jo prašomas priteisti sumas.

 

II.

 

15.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 15 d. sprendimu patenkino pareiškėjo L. T. skundą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo darbo užmokesčio dalį už budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką 50 proc. jo vidutinio darbo užmokesčio nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2021 m. balandžio 4 d. bei 0,07 proc. dydžio delspinigius nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

16.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. sausio 4 d. iki  2021 m. balandžio 4 d. buvo įtrauktas į atsakingų pareigūnų sąrašą, kurie įvykus tam tikram įvykiui, ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis, kaip įmanoma greičiau arba per Departamento Operacijų centro koordinatoriaus nustatytą laiką privalo susirinkti. Šią aplinkybę patvirtino byloje pateikti Sąrašai. Pareiškėjo pareigybės aprašymo 6.7 punkte numatyta, kad pareiškėjas nustatyta tvarka išvyksta į įvykius, ekstremaliuosius įvykius ir ekstremaliąsias situacijas, organizuoja pajėgų valdymą; 6.17 punkte nustatyta, kad dalyvauja departamento Operacijų centro veikloje. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas buvo atsakingas už sprendimų dėl išvykimų į incidentus ir Operacijų centro sušaukimą, o Sąrašuose nurodytomis dienomis pareiškėjas vykdė budėjimą namuose laisvu nuo darbo metu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad Departamente nebuvo patvirtinti budėjimo grafikai ir nebuvo budėjimas namuose žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, tačiau nepaisant to, pasyvus budėjimas realiai vyko.

17.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas daug kartų kreipėsi į Departamento vadovus, prašydamas reglamentuoti pasyvaus budėjimo namuose tvarką Departamente, leisti žymėti pasyvaus budėjimo valandas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, tačiau atsakovas vengė atlikti savo pareigą – vesti apskaitą dėl pasyvaus budėjimo. Šias aplinkybes patvirtino byloje pateikti rašytiniai įrodymai – pareiškėjo tarnybiniai pranešimai bei Departamentui pateikti pasiūlymai. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad tai, jog nebuvo patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka budėjimo grafikai, ir nebuvo žymimas budėjimo laikas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, nereiškia, jog pareiškėjas pasyviai nebudėjo pagal pareiškėjo byloje pateiktus Sąrašus.

18.       Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas, būdamas Pajėgų valdymo valdybos viršininku, buvo vienas iš Operacijų centro narių. Teismo vertinimu, pareiškėjas turi teisę į neišmokėtos darbo užmokesčio už budėjimą namuose dalies ir delspinigių atlyginimą. Departamentas nepateikė į bylą pareiškėjui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies pažymos, aktualios ginčo laikotarpiu, todėl teismas įpareigojo atsakovą paskaičiuoti pareiškėjui neišmokėtą darbo užmokesčio dalį ir išmokėti šią sumą kartu su delspinigiais.

 

III.

 

19.       Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

20.       Atsakovo manymu, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidus materialiosios ir proceso teisės normas, nesilaikius suformuotos teismų praktikos. Teismas išnagrinėjo ginčą formaliai ir paviršutiniškai, neatlikdamas išsamaus, objektyvaus ir visapusiško įrodymų tyrimo pagal įrodymų vertinimo taisykles.

21.       Atsakovo teigimu, teismo sprendime nenurodoma jokių argumentų, kodėl priimant šį sprendimą nebuvo atsižvelgta į imperatyvias Vidaus tarnybos statuto 48 straipsnio nuostatas, Departamento atsiliepime išdėstytus argumentus bei pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjo byloje pateikti Sąrašai, kuriais remdamasis pareiškėjas grindžia tariamą budėjimo namuose faktą, pagal jų paskirtį ir esmę neatitinka Vidaus tarnybos statuto 48 straipsnio, ir negali būti laikomi budėjimu šio straipsnio prasme. Sąrašų prilyginimą budėjimo grafikams teismas grindė bendro pobūdžio bei pareiškėjo skundo argumentais, neįvertinęs atsakovo nurodytų argumentų. Sąrašai yra vidinė Departamento darbo organizavimo priemonė, padedanti pareigūnams tam tikro masto įvykių likvidavimo ar kitais nustatytais atvejais, operatyviau ir veiksmingiau sutelkti pajėgas. Departamento direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui nepatvirtinus Sąrašų, jie nesukūrė pareiškėjui pareigos budėti ir būti pasiekiamam Sąrašuose nurodytais kontaktais, o esant iškvietimui – atvykti į tarnybos vietą ir vykdyti tarnybines pareigas.

22.       Pareiškėjas L. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23.       Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o jame nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju buvo ištirti visi byloje surinkti įrodymai, teismas tinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei atsižvelgė į įrodymų visumą. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus, bylos duomenis arba jiems nepritarė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir padarė bylos faktais bei galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą.

24.       Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad Sąrašai buvo sudaromi tam, jog Departamento vadovams būtų lengviau spręsti savaitgaliai ir nedarbo valandomis iškilusius klausimus. Ši aplinkybė patvirtina, jog budintiems ir Sąrašuose nurodytiems pareigūnams teko prievolė budėti, būti pasiekiamais Sąrašuose nurodytais kontaktais bei vykdyti tarnybines funkcijas.

25.       Pareiškėjas pažymi, kad pareiga tinkamai įforminti įstaigos dokumentaciją tenka darbdaviui. Šiuo atveju Departamentui tenka pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad buvo tinkamai organizuojamas pareigūnų dalyvavimas Operacijų centro veikloje, tinkamai apskaitomas darbo laikas bei mokamas darbo užmokestis. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybės, jog nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti budėjimo grafikai ir nebuvo žymimas budėjimo laikas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, nereiškia, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu pasyviai nebudėjo pagal sudarytus Sąrašus. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

26.       Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl, pareiškėjo teigimu, neapskaičiuotos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2021 m. balandžio 4 d. ir 0,07 proc. delspinigių nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisimo.

27.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28.       Iš atsakovo apeliacinio skundo matyti, kad Departamentas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtindamas, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neatlikus išsamaus, objektyvaus ir visapusiško tyrimo.

29.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad būtina pareiškėjo byloje pateiktus Sąrašus prilyginti budėjimo grafikams ir vertinti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu vykdė budėjimą namuose.

30.       Visų pirma, teismas pažymi, kad Vidaus tarnybos statuto 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį pareigūnas pagal iš anksto statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą budėjimo grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje (statutinėje įstaigoje, namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje) įprastiniu poilsio laiku tam, kad statutinės įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Taigi pagal šią Vidaus tarnybos statuto nuostatą pavesti pareiškėjui budėti tiek darbo vietoje, tiek namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje, turi teisę tik Departamento direktorius arba jo įgaliotas asmuo pagal iš anksto patvirtintą budėjimo grafiką, įprastiniu poilsio metu.

31.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad sąvoka „darbo laikas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2003/88, apima visus budėjimo (įskaitant pasyvųjį budėjimą) laikotarpius, kai darbuotojui nustatyti apribojimai yra tokie, kad objektyviai ir labai stipriai paveikia jo galimybę šiais laikotarpiais laisvai valdyti laiką, kuriuo nereikalaujama atlikti profesinių funkcijų, ir skirti šį laiką savo interesams (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-344/19 Radiotelevizija Slovenija, 37 p.). Taigi, be kitų aplinkybių, šioje byloje reikia įvertinti ar pareiškėjo nurodomais laikotarpiais jam buvo taikomi tokie dideli suvaržymai, kad objektyviai ir labai stipriai paveikė jo galimybę tais laikotarpiais laisvai valdyti laiką, kuriuo nereikalaujama atlikti profesinių funkcijų, ir skirti šį laiką savo interesams.

32.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, jog Departamento direktorius arba jo įgaliotas asmuo būtų pavedęs pareiškėjui, tais atvejais, kai jis buvo įtrauktas į Sąrašus, budėti tiek darbo vietoje, tiek namuose ar iš anksto aptartoje vietoje įprastiniu poilsio metu.

33.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo vienas iš Operacijų centro narių, šios aplinkybės atsakovas neneigia. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nuostatų, patvirtintų departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1-169 25 punkte (taikoma redakcija galiojusi ginčo teisinių santykių metų 2019 m. sausio 4 d. iki 2021 m. balandžio 4 d. metu) buvo nustatyta, kad darbo metu departamento operacijų centro nariai turi susirinkti nedelsdami, o ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis – kaip galima greičiau arba per departamento operacijų centro koordinatoriaus nustatytą laiką. Teisėjų kolegija, aiškindama šią teisės normą, pažymi, kad tokia formuluotė susirinkti „ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis – kaip galima greičiau arba per departamento operacijų centro koordinatoriaus nustatytą laiką“ neįpareigojo pareiškėją L. T. budėti, ar būti pasiekiamu telefonu ir neapribojo jo galimybės ilsėtis jam priimtinu būdu.

34.       Pareiškėjo pateikti Departamento darbuotojų, gaunančių ir valdančių informaciją sąrašai, nei pagal pavadinimą, nei pagal turinį negali būti laikytini budėjimo grafikais. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo pateikti sąrašai ir Departamento Operacijų centro narių sąrašas yra skirtingi, tarpusavyje nesusiję, sąrašai (pareiškėjo pateiktuose sąrašuose nurodyti darbuotojai nebūtinai yra ir Departamento Operacijų centro nariai), kad sąraše nurodytų darbuotojų funkcijų (gauti ir perduoti informaciją), negalima tapatinti su Departamento Operacijų centro narių funkcijomis, nustatytomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nuostatuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas šių atsakovo teiginių nenuginčijo.

35.       Pažymėtina, kad pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog per visą ginčo laikotarpį Departamento Operacijų centras ne darbo metu šaukiamas nebuvo, taip pat jam, kaip pareigūnui, gaunančiam ir valdančiam informaciją, t. y. esančiam sąraše, neteko ne darbo metu, poilsio ar švenčių dienomis vykti į tarnybą atlikti neatidėliotinų veiksmų. Be to, pareiškėjas ginčo laikotarpiu ėjo departamento Pajėgų valdymo valdybos viršininko pareigas, todėl turėjo pareigą tvirtinti Departamento Pajėgų valdymo valdybos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip liudydamas jų tikrumą ir juose nurodytų duomenų teisingumą. Pareiškėjas, tvirtindamas darbo laiko apskaitos žiniaraščius, netinkamo (netikslaus) žiniaraščių užpildymo klausimo (kad nėra įtrauktas neva jo pasyvaus budėjimo laikas) nekėlė, taigi, akivaizdu, kad jis realiai jokio pasyvaus budėjimo nevykdė.

36.       Atsižvelgus į tai, pareiškėjo byloje pateikti Sąrašai, kuriais remdamasis pareiškėjas grindžia tariamą budėjimo namuose faktą, pagal jų paskirtį ir esmę, negali būti pripažįstami budėjimo grafikais. Sąrašai yra vidinė Departamento darbo organizavimo priemonė, padedanti pareigūnams tam tikro masto įvykių likvidavimo ar kitais nustatytais atvejais, operatyviau ir veiksmingiau sutelkti pajėgas. Šie Sąrašai nesukūrė pareiškėjui pareigos budėti poilsio metu ir būti pasiekiamam Sąrašuose nurodytais kontaktais, o esant iškvietimui – atvykti į tarnybos vietą ir vykdyti tarnybines pareigas. Taip pat Sąrašai nesukėlė pareiškėjui didelių suvaržymų, objektyviai ir labai stipriai nepaveikė jo galimybės laisvai valdyti savo poilsio laiką.

37.       Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.

38.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir taikė teisės normas, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

pareiškėjo L. T. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

 

Teisėjai        Ričardas Piličiauskas

 

 

        Arūnas Sutkevičius

 

 

        

Dalia Višinskienė