Civilinė byla Nr. 2A-1655-657/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01535-2013-0

                            Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

44.5.2.17.; 121.14.; 121.18.; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-87-475/2014 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Žaidas“, Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, trečiasis asmuo J. G. dėl žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Žaidas“, Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą 77.632,28 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 3-5).  Nurodė, kad įmonių turto draudimo sutarties pagrindu laikotarpiui nuo 2009-07-27 iki 2010-07-26 buvo apdrausti UAB „Krida“ gamybiniai įrengimai, atsargos, esantys adresu (duomenys neskelbtini). 2010-01-29 namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pastogėje trūkus vamzdžiui vandeniu užpilti UAB „Krida“ gamybiniai įrengimai, atsargos. Ieškovė, remdamasis žalą pagrindžiančiais dokumentais, bei įvertinęs nuostolių dydį nustatė, jog UAB „Krida“ nuostoliai sudaro 77.632,28 Lt. Ieškovas atlygino dėl užpylimo patirtą turtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovų CK 6.1015 str. 1 d. pagrindu. Pastogė nepriklauso atskiriems patalpų savininkams, todėl yra bendrojo naudojimo objektas. Atsakovas UAB „Žaidas“ paskirtas gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priežiūros administratoriumi. Mano, kad atsakovas UAB „Žaidas“ netinkamai administravo turtą (nevykdė laiku remonto, tinkamai neatliko profilaktinės patikros, laiku neorganizavo buto savininkų sprendimų priėmimo remonto ar rekonstravimo darbams vykdyti) dėl ko kilo žala, todėl atsakovas UAB „Žaidas“ yra atsakingas už turtinės žalos kilimą.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.2, b.l. 111-114; b.l. 121-126). Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų, jog apliejimas įvyko dėl (duomenys neskelbtini) namo palėpėje trūkusių vamzdynų bei kad šio įvykio priežastimi buvo netinkamas administratoriaus funkcijų vykdymas. Aplietos patalpos yra pirmame aukšte, tuo tarpu virš jų yra dar dvi gyvenamosios patalpos – butai antrame ir trečiame aukšte. Apliejimas galėjo įvykti nebūtinai dėl palėpėje esančių vamzdynų nesandarumo. 2011-02-04 apžiūros akte nurodyta, kad 2011-01-30 vykusio apliejimo priežastys – buto Nr. (duomenys neskelbtini) savavališkai atlikta intervencija į bendrojo naudojimo vamzdynus. UAB „Žaidas“ rūpestingai ir laiku atliko pastato (duomenys neskelbtini) konstrukcijų ir kitų elementų apžiūrą, laiku reagavo į gyventojų pranešimus bei vykdė prevencinius veiksmus ir susidėvėjusių elementų atnaujinimo darbus. Namo (duomenys neskelbtini) palėpė yra nesandari dėl prastos stogo dangos būklės, todėl temperatūra palėpėje sutampa su lauko temperatūra, o namo bendraturčiai nesutinka atlikti stogo remonto darbų. Būtent patalpų savininkai turi prisiimti atsakomybę dėl savo neveikimo ir UAB „Krida“ atsiradusios žalos. Ieškovė ieškinį grindžia tik UAB „Krida“ vienašališkai surašytu 2010-02-22 Aktu, kurį pasirašė suinteresuoti asmenys - įmonės darbuotojai. Be to, nėra aiškus žalos dydis. Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką UAB „Krida“ 42.864,48 Lt dalyje pagal Akto 3.1 - 3.5 p. turto kainą, tačiau nepateikta įrodymų, kokia buvo 3.1-3.5 p. nurodyto turto likutinė vertė įvykio dieną. Sumokėjęs žymiai didesnę išmoką, draudikas taip pasielgė savo rizika. Neįrodžius bent vienos iš visų būtinų CK 6.245-6.249 straipsniuose įtvirtintų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė UAB „Žaidas“ negali kilti.

Atsakovas Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą dar nurodė, kad ieškovės reikalavimas atsakovo atžvilgiu kildinamas iš draudimo teisinių santykių, todėl tokiam reikalavimui taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, todėl atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 38-48). Teismas nustatė, kad ieškovė už draudiminį įvykį atsakingą asmenį nustatė, atsižvelgdama į Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nustatytas aplinkybes, kad avarija įvyko dėl šildymo sistemos vamzdžio trūkimo namo (duomenys neskelbtini), pastogėje, t.y. bendrojo naudojimo patalpose, kurių priežiūrą vykdo namo administratorius - atsakovas UAB „Žaidas“. Kitokiais įrodymais ieškovė, nustatydama dėl žalos atsiradimo kaltą asmenį, nesirėmė, į namo administratorių dėl avarijos aplinkybių nustatymo nesikreipė. Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Žaidas“, nustačiusi administruojamo namo stogo būklę, informavo bendraturčius dėl reikalingų remonto darbų, organizavo susirinkimus ir apklausas raštu, kuriuose kėlė namo stogo remonto ir vamzdyno keitimo bendraturčių lėšomis klausimą, tačiau namo bendraturčiai nesutiko dėl stogo remonto darbų atlikimo. Tai, jog neapšiltinto stogo vamzdžiai pastogėje buvo ne kartą trūkę, patvirtino ir liudytojas A. K.. Iš atsakovės UAB „Žaidas“ pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad stogas yra nesandarus, o 2011-02-04 apžiūros akte ir foto nuotraukose, užfiksuota, jog avarija įvyko dėl 15 buto savininko savavališkai atliktų darbų. Įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, teismas darė išvadą, kad namo administratorė atsakovė UAB „Žaidas“ užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą ir atliko jos kompetencijoje esančius veiksmus, ir sprendė, kad atsakovė administratoriaus funkcijas atliko tinkamai. Teismas konstatavo, kad tarp atsakovės UAB „Žaidas“ veiksmų (neveikimo), įgyvendinant jos kaip namo administratoriaus funkcijas, ir 2010-01-29 įvykusios avarijos, kurios metu UAB „Krida“ turtui padaryta žala, priežastinio ryšio nėra. Teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kaip patikrino UAB „Krida“ 2010-02-22 surašytame akte nurodytą informaciją. Vertindamas byloje pateiktus duomenis dėl draudimo išmokos dydžio apskaičiavimo aplinkybių, svarbia aplinkybe teismas laikė tai, jog ieškovė yra draudimo bendrovė, užsiimanti draudimo veikla ir yra šios srities žinovė, turinti didelius žmogiškuosius ir finansinius resursus. Išmokant 77.632,28 Lt dydžio draudimo išmoką, kai dalis jos buvo apskaičiuota remiantis tik žalą patyrusio asmens surašytu sugadintų prekių aktu, ieškovė prisiėmė didelę riziką. Teismo nuomone, liudytoja I. S. negalėjo nurodyti, ar 2010-02-06 Medžiagų, prekių nurašymo akte nurodytos prekės buvo sunaikintos. Iš byloje esančių UAB „Krida“ susirašinėjimų su Bauerfeind AG atstovu nėra aišku, kokius darbus ir kokia apimtimi atliko Bauerfeind AG atstovas, 2010-02-01 susirašinėjime buvo nurodytas tik programinės įrangos instaliavimas, tačiau apie prekių vertinimą nėra kalbama. Teismas sprendė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl dokumentų, kuriais remiantis buvo apskaičiuota UAB „Krida“ patirtos žalos apimtis, patikimumo, todėl sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtos žalos dydžio. Be to, teismas nurodė, kad ieškovė draudimo išmokas išmokėjo 2010 metais, o ieškinys pareiškė tik 2013-10-31. Be to, ieškovė į prašymus dėl senaties termino taikymo atsikirtimų nepareiškė ir ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių nenurodė. Teismas konstatavo, jog ieškovė praleido įstatymo nustatytą vienerių metų terminą reikalavimams UAB „Žaidas“ civilinę atsakomybę apdraudusiam atsakovui Seesam Insurance AS pareikšti ir tuo pagrindu ieškinį šiam atsakovui atmetė. Atsižvelgęs, kad UAB „Žaidas“ savo, kaip turto administratoriaus, funkcijas atliko tinkamai, neesant civilinės atsakomybės sąlygų viseto, bei konstatavus, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui atsakovui Seesam Insurance AS pareikšti, teismas ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 57-62). Apeliantės nuomone:

1. Teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad atsakovė UAB „Žaidas“ neprivalėjo atlikti darbų, apsaugančių palėpėje esančius vandens vamzdžius nuo užšalimo ir trūkimo ir tinkamai atliko pareigas dėl pastato stogo. Teismas neanalizavo atsakovės UAB „Žaidas“ veiksmų (neveikimo), susijusių su palėpėje esančių vamzdžių priežiūra, nors atsakovė UAB „Žaidas“ nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, turtą prižiūrėti ir jį naudoti taip, kad turtas nekeltų žalos tretiesiems asmenims. Teismas netyrė aplinkybės, kad užpylimas galėjo įvykti dėl bute Nr. (duomenys neskelbtini) trūkusio vamzdžio. Atsakovei UAB „Žaidas“ netinkamai administruojant gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), užšalo ir sutrūko palėpėje esantis vandens vamzdis ir ieškovės draudėjai atsirado žala. Tarp vandens išsiliejimo iš palėpėje trukusio vamzdžio ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

2. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą dėl žalos pagrindimo. Ieškovė į bylą pateikė ne tik daugybę nuostolių dydį pagrindžiančių dokumentų, bet tas aplinkybes patvirtino ir liudytoja I. S.. Ieškovė tinkamai apskaičiavo UAB „Krida“ padarytus nuostolius ir išmokėjo pagrįsto dydžio draudimo išmoką.

3. Teismas, taikydamas vienerių metų ieškinio senaties terminą, iš esmės pažeidė CK 1.125 straipsnio 7 dalį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios normos taikymo ir aiškinimo praktikos. Atsakovės UAB „Žaidas“ bendrosios civilinės atsakomybės draudimas yra savanoriškas draudimas, o tokio draudimo atveju taikomos skirtingos teisės normos nei susiklosčius privalomojo civilinės atsakomybės draudimo teisiniams santykiams. Tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Žaidas“ susiklostė žalos atlyginimo teisiniai santykiai, todėl ieškovė subrogacijos teisę turi įgyvendinti pagal deliktinės atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką UAB „Krida“, įgijo subrogacijos teisę į atsakingą už žalą - atsakovę UAB „Žaidas“, ir perėmė draudėjos teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo per trejų metų ieškinio senaties terminą. Pradinį ieškinį ieškovė pateikė teismui nepraleidusi trejų metų ieškinio senaties termino.

Atsiliepimais į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai UAB „Žaidas“ ir Seesam Insurance AS prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą; be to, atsakovas Seesam Insurance AS prašo iš ieškovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 67-70, 73-76). Atsakovų nuomone, apeliantė neįrodė sprendimo neteisėtumo pagrindų. Pirmos instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylai svarbias faktines aplinkybes. Atsakovo „Seesam Insurance AS“ teigimu teismas teisingai taikė ieškinio senatį.

Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje buvo keliamas CK 6.1015 straipsnio taikymo klausimas, kai draudikas AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiems asmenims dėl įvykio, kurio metu buvo sugadintas turtas, regreso tvarka reikalauja atlyginti žalą iš kalto dėl to asmens.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ laikotarpiu nuo 2009-07-27 iki 2010-07-26 buvo apdraudęs UAB „Krida“ turtą – gamybinius įrenginius ir atsargas, esančius (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 5-6). 2010-01-29 patalpos, esančios(duomenys neskelbtini), buvo užlietos, dėl ko buvo sugadintas UAB „Krida“ turtas (T.1, b.l. 8-11). 2010-02-02 Turto sunaikinimo, sugadinimo akte buvo užfiksuoti sugadinti gamybiniai įrenginiai, bei pridedamas sugadintų prekių aktas (T.1, b.l. 8-11). UAB „Krida“ sugadintų atsargų aktą sudarė 2010-02-22 (T.1, b.l. 12-13). Ieškovė pagal 2010-02-22 aktą ir 2010-02-02 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą apskaičiavo draudimo išmoką – 31.170,39 Lt už sugadintas atsargas ir 46.461,89 Lt už sugadintus gamybinius įrenginius (T.1, b.l. 14-17). Ieškovė 2010-03-22 UAB „Krida“ sumokėjo 31.170,39 Lt, o 2010-05-21 sumokėjo 46.461,89 Lt draudimo išmoką, iš viso – 77.632,28 Lt (T.1, b.l. 18-19, 33-34). 2010-02-02 Turto sunaikinimo, sugadinimo akte užfiksuota, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo užlietos dėl šildymo sistemos avarijos, bendro naudojimo patalpoje – pastogėje trūkus vamzdžiui (T.1, b.l. 22-23). Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratore yra atsakovė UAB „Žaidas“ (T.1, b.l. 24-26), kurios civilinę atsakomybę bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi laikotarpiu nuo 2009-12-23 iki 2010-12-22 buvo apdraudusi atsakovė Seesam Insurance AS (T.2, b.l. 115-116, 127-134). Ieškovė išmokėtos sumos – žalos atlyginimo reikalauja solidariai iš atsakovių UAB „Žaidas“ ir Seesam Insurance AS.

Dėl ieškinio senaties. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos sprendimu nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė vienerių metų ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį atmetė. CK 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tokia reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovų UAB „Žaidas“ bei Seesam Insurance AS sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovėms kyla deliktinė atsakomybė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisių santykių atsirandantiems reikalavimams, tuo tarpu reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. CK 6.16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veiksmai, kuriais nutraukiamas ieškinio senaties terminas kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių santykiams, turi tokią pat reikšmę to paties kreditoriaus santykiams su kitais bendraskoliais. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai yra solidarioji reikalavimo teisė. Byloje nustatyta, jog ieškovė galutinai draudimo išmoką draudėjai UAB „Krida“ išmokėjo 2010-05-21, todėl ieškinio senaties terminas prasidėjo 2010-05-22. Ieškinys teisme gautas 2013-01-31 (išsiųstas 2013-01-29, patikslintas 2010-10-31). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą atsakovės Seesam Insurance AS atžvilgiu. 

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t.y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos.

CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, ar atsakovai yra atsakingi už kilusią žalą (CK 6.246-6.249 str.) ir ieškinį atsakovų atžvilgiu atmetė, nurodydamas, kad atsakovė UAB „Žaidas“ atlikdama apžiūras, surašydamas aktus ir apie jų išvadas informuodamas bendraturčius, keldama namo stogo remonto ir vamzdynų keitimo klausimą susirinkimuose ir apklausose, užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą pagal Reglamento 11 punktą ir atliko jo kompetencijoje esančius veiksmus, jog namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai būtų informuoti apie padėtį, galimus neveikimo padarinius, aktyviai siekė bei skatino bendraturčius priimti sprendimą dėl stogo remonto ir vamzdynų keitimo darbų. Teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Žaidas“ administratoriaus funkcijas atliko tinkamai, todėl tarp atsakovo UAB „Žaidas“ veiksmų (neveikimo), įgyvendinant jo kaip namo administratoriaus funkcijas, ir 2010-01-29 įvykusios avarijos, kurios metu buvo aplietos patalpos, esančio (duomenys neskelbtini), ir UAB „Krida“ turtui padaryta žala, priežastinio ryšio nėra.

Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Kaip jau minėta, atsakovė UAB „Žaidas“, kaip daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratorius, administruoja pastato, kuriame yra savininkams priklausančios patalpos, bendrojo naudojimo objektus bei atlieka kitus su tuo susijusius darbus ir tarpininkauja teikiant komunalines paslaugas, o savininkai moka už tai administratoriui. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-04 įsakymu Nr. A-788 (Kauno  miesto  savivaldybės administracijos  direktoriaus 2007 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. A-1492 redakcija) patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 4 punkte numatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, įgyvendindamas šį uždavinį vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą bei remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiūrų, name suvartojamos šilumos energijos, pastato energinio naudingumo sertifikato ar energinio audito duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus (toliau – darbų planai), juose nurodo konkrečius darbus, preliminarią darbų kainą, lėšų šaltinius; imasi priemonių šiems planams įgyvendinti ir vykdo šių darbų užsakovo funkcijas (Nuostatų 5.3-5.4 p.; žr. http://www.kaunas.lt/index.php?3070210907).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninį reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ nustatyta, kad namo administratoriai atlikdami privalomuosius darbus (atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą) turi užtikrinti gyvenamojo namo (jo patalpų, konstrukcijų ir inžinerinės įrangos) bei namo aplinkos naudojimą pagal paskirtį; nuolat stebėti ir prižiūrėti namo ir jo aplinkos būklę (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu, patalpų valymu, priskirtos teritorijos tvarkymu ir kitais prevenciniais darbais); racionaliai valdyti pastato energetinį ūkį; atlikti avarinės būklės likvidavimo darbus; planuoti statybos darbais – pastato ar jo dalių remontą ar rekonstrukciją, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (Reglamento 1-2, 7, 13-14 p.).

Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale (T.1, b.l. 56) nurodyta, jog 2009-12-17 buvo užšalęs šalto vandens stovas palėpėje (p. 55), tačiau atsakovė UAB „Žaidas“ į bylą nepateikė jokių įrodymų, kokių priemonių ėmėsi, kad būtų išvengta analogiškų situacijų ateityje. Įrašas žurnale, kad 2010-01-29 trūko vandentiekio vamzdis 15 bute (p. 56) yra paneigiamas kitais byloje surinktais įrodymais – Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu (T.1, b.l. 8-11), ieškovės ir ADB „Ergo“ susirašinėjimo ir fotonuotraukų (T.1, b.l. 35-42), skelbimu dėl įvyksiančio susirinkimo 2009 m. balandžio 28 d., kur nurodyta, kad susirinkime turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuolat užšąlančio vamzdyno (T.1, 133), 2010-02-01 buto Nr. 13 apžiūros aktu (T.1, b.l. 134-135), liudytojų E. Z., A. K., I. S. parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, jog išskyrus atsakovės įrašą žurnale, byloje nėra jokių įrodymų, kad 2010-01-29 vamzdis trūko bute Nr. (duomenys neskelbtini), juolab, kad toks teiginys yra paneigiamas ir atsakovės UAB „Žaidas“ 2010-11-29 rašte Nr. Ž-IR-10-1145 nurodyta aplinkybe, kad į virš aplietos patalpos esančio buto patalpas patekti nepavyko (T.1, b.l. 139). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovui pateikus pirmiau nurodytus įrodymus dėl užpylimo židinio, atsakovė savo atsikirtimus grindė paaiškinimais, kad šie įrodymai yra nepakankami, kad vanduo prasiskverbė iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus dėl vandens prasiskverbimo židinio palėpėje trūkus vamzdžiui, atsakovė nepateikė, taip pat neprašė teismo skirti ekspertizę tiksliai užpylimo priežasčiai nustatyti. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra priskirtina bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, kategorijai. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytus byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad užpylimo židinys buvo palėpėje bendro naudojimo patalpoje.

Byloje taip pat nėra pateikta namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir lėšų poreikio ilgalaikių ir trumpalaikių planų, kaip to reikalavo administravimo nuostatai. Teisėjų kolegijos nuomone, visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas privalėjo ne tik patikimai ir saugiai eksploatuoti namo šildymo ir karšto vandens bei šalto vandentiekio ir nuotekų sistemas, bet ir organizuoti tinklų bei šilumos vartojimo įrenginių remontą, sudaryti tinklų ir vartojimo įrenginių priemonių, saugančių nuo avarijų, planą, o taip pat imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus – juos šalinti. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad, būtent, atsakovė UAB „Žaidas“ yra atsakingas už inžinerinių tinklų ir (ar) naudojimo įrenginių techninę būklę ir jų priežiūros (eksploatavimo) organizavimą. Tuo tarpu atsakovė UAB „Žaidas“ nepateikė jokių duomenų, kad šias funkcijas jis būtų vykdęs tinkamai. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo duomenys patvirtina, kad atsakovas UBA „Žaidas“ vykdė namo priežiūrą (nuolatinius stebėjimus, kasmetines apžiūras, neeilines apžiūras), o 2008-08-26 UAB „Žaidas“ darbuotojai, apžiūrėję gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogą, akte pateikė išvadas, kad molinio čerpių stogo danga nebeužtikrina kokybiško statinio naudojimo saugos reikalavimų, todėl stogui būtinas remontas ar 2009-04-28 buvo organizuotas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų susirinkimas klausimui dėl stogo remonto darbų, nepaneigia aukščiau nurodytų aplinkybių, kad atsakovė nepakankamai atidžiai ir rūpestingai vykdė teisės aktais jai pavestas funkcijas.  

Visi atsakovės veiksmai (2011-07-19 bendrasavininkių nesutikimas dėl atsakovo UAB „Žaidas“ organizuojamų stogo remonto darbų kainos, 2012 m. rugsėjo mėn. ir 2013 m. sausio mėn. organizuotų apklausų raštu dėl stogo remonto ir vamzdyno keitimo, 2011-02-04 apžiūros aktas ir fotonuotraukos, apie apžiūrą dėl 2011-01-30) atlikti po įvykio, t.y. po 2010-01-29 šios bylos nagrinėjimui teisinės reikšmės neturi.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, tuo tarpu deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos padarymo, kuri nesusijusi su sutartiniais veiksmais, kai nesilaikoma bendro pobūdžio elgesio standarto elgtis atidžiai, rūpestingai (CK 6.245 str. 3 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis.

Atsakovė UAB „Žaidas“, būdama daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens, bei šalto vandentiekio ir nuotekų sistemos prižiūrėtoju, privalėjo užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, tai yra privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek ir korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Atsakovė privalėjo savalaikiai nustatyti vamzdyno būklę (susidėvėjimą) bei apie būtinybę juos pakeisti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, todėl darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus, todėl yra atsakingas už kilusią žalą. CPK 178 straipsnis numato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, dėl ko būtų pagrindas pripažinti, kad iki 2010-01-29 tinkamai atliko savo pareigas – užtikrinant namo inžinerinių tinklų techninę būklę bei saugų naudojimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas byloje įrodė atsakovo kaltę ir neteisėtą veiką, o atsakovas savo kaltės dėl netinkamos tinklų būklės priežiūros byloje nepaneigė.

Dėl žalos dydžio. Byloje nustatyta, kad ieškovė draudėjui UAB „Krida“ išmokėjo 77.632,28 Lt draudimo išmoką remdamasi 2010-02-02 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu bei sugadintų prekių aktu, bei 2010-02-22 Aktu dėl žalos nustatymo (T.1, b.l. 8-13), 2010-02-06 Medžiagų nurašymo aktu (T.1, b.l. 106-116), Prekių įsigijimo dokumentais (T.2, b.l. 8-91; 139-231). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje atsakovės nepateikė jokių kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovo paskaičiuotą ir draudėjui atlygintą žalą už turto sugadinimą užliejus patalpas. Nesant tokių duomenų, teisėjų kolegija vertina, jog yra pagrindas remtis ieškovės pateiktais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovai privalo atlyginti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 77.632,28 Lt dydžio žalą, kurią ieškovė patyrė išmokėdama draudėjui draudimo išmoką pagal draudimo sutartį.

Dėl taikytino procesinių palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010), todėl iš atsakovų priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės UAB „Žaidas“ atsakomybės ir žalos atlyginimo klausimus, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, motyvuodamas sprendimą nesivadovavo CPK 270 straipsnio 4 dalimi, nevertino įrodymų pakankamumo, jų visumos, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą (CPK 185 str., CPK 330 str.). Atsižvelgus į išdėstytą, skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei priteistinos iš atsakovių (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teisme ji patyrė šias bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus: 2.329,00 Lt žyminį mokestį (T.1, b.l. 27), 1.300,00 Lt advokato išlaidas už ieškinio parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme (T.1, b.l. 29-30). Prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos ir neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl ieškovei priteistina 3.629,00 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Ieškovė taip pat prašė priteisti 2.629,00 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (2.329,00 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą bei 300,00 Lt už apeliacinio skundo parengimą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Nurodytos išlaidos yra pagrįstos, todėl šis prašymas tenkintinas. Viso ieškovei priteistina 6.258,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, po 3.129,00 Lt iš kiekvienos atsakovės.

Taip pat perskirstytinos valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu 85,00 Lt suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Ieškinį patenkinus, ši suma priteistina iš atsakovių, po 42,50 Lt iš kiekvienos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 330 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Žaidas“ (juridinio asmens kodas 149650823), Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 302677744) ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 77.632,28 Lt (septyniasdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du litus) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-02-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų UAB „Žaidas“ (juridinio asmens kodas 149650823) ir Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 302677744) ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) po 3.129,00 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą dvidešimt devynis litus) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovų UAB „Žaidas“ (juridinio asmens kodas 149650823) ir Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 302677744) valstybei po 42,50 Lt (po keturiasdešimt du litus penkiasdešimt centų) iš kiekvienos išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB Swedbank,  įmokos kodas 5660).

Teisėjai                                                                                                                    Žibutė Budžienė

                                                                                    Raimondas Buzelis

                 Leonas Jachimavičius