Civilinė byla Nr. e2S-463-777/2021

                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01555-2020-1

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:

 3.1.7.13; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.6; 3.2.4.11; 3.3.1.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5;

                                 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų N. S. ir R. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų K. M. ir V. M. patikslintą ieškinį atsakovams N. S. ir R. S. dėl avansinių mokėjimų, baudos, turto pagerinimo išlaidų ir kitų nuostolių atlyginimo bei atsakovų N. S. ir R. S. priešieškinį dėl nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, panaudos sutarties pažeidimo, netesybų bei nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 23 000 Eur dydžio sumokėtą avansą, 5 000 Eur baudą, 3 462,41 Eur išlaidas, patirtas už atliktus gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimo darbus, 2 000 Eur sumą už patirtus kitus nuostolius, 5 procentų metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo prašomos priteisti bendros skolos sumos (33 462,41 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi prašymą tenkino bei areštavo atsakovams nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų, t. y. 33 462,41 Eur ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovo N. V. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, esančias lėšas, pareikšto reikalavimo (7 640 Eur) ribose.

3.       2021 m. vasario 23 d. teisme gautas atsakovų atsiliepimas į ieškovų patikslintą ieškinį, kuriuo be kita ko buvo prašoma panaikinti 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad įvertinus iš esmės pasikeitusią teismų praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įvertinus tai, kad ieškovai nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, jog atsakovai yra nesąžiningi, laikinosiomis priemonėmis nepagrįstai yra varžoma atsakovų nuosavybės teisė. Manė, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie būtinybę taikyti atsakovų nuosavybės teisės suvaržymą, todėl 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra naikintinos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi atsakovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino.

5.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai: 

5.1.                      Nurodė, kad atsakovai, nesutikdami su 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, turėjo teisę per įstatyme nustatytą ir nutartyje nurodytą terminą, sumokėję žyminį mokestį, pateikti atskirąjį skundą, o praleidę šį terminą dėl svarbių priežasčių, turėjo teisę teikti prašymą atnaujinti praleistą terminą, tačiau atkreipė dėmesį, jog atsakovai šia galimybe nepasinaudojo.

5.2.                      Nurodė, kad ieškovai ieškinyje pagrindė pavojų dėl galimai jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymo ir atsakovų nesąžiningų veiksmų. Akcentavo, jog teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartyje įvertinęs ieškovų nurodytas aplinkybes, jog atsakovai internetiniuose portaluose yra patalpinę viešus skelbimus dėl turto pardavimo, t. y., atsakovai, nepaisydami fakto, kad ieškovai dėl atsakovų nesąžiningų, kaltų veiksmų yra patyrę didžiulių nuostolių, siekia perleisti jiems priklausantį turtą tretiesiems asmenims, ko pasėkoje egzistuoja pavojus, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.       Atskiruoju skundu atsakovai prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovų prašymą tenkinti ir panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

7.       Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1.                      Nurodė, jog pirmos instancijos teismas skundžiamą nutartį grindžia iš esmės vienu argumentu, t. y. kad ieškovai neva tai pagrindė pavojų dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų, nes skelbimas nekilnojamojo turto pardavimo portale patvirtina, kad atsakovai ketina parduoti namą. Mano, jog nors teismas pateikė tokią išvadą, tačiau jos tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė. 

7.2.                      Teigia, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad skelbimas dėl namo pardavimo egzistavo dar iki civilinės bylos iškėlimo. Mano, kad šis nekilnojamojo turto pardavimo tikslas apskritai nesusijęs su vengimu įvykdyti teismo sprendimą.

7.3.                      Atkreipė dėmesį, jog teismas visiškai neįvertino to, kad gyvenamasis namas yra ne vienintelis atsakovų turtas, kuris teismo nurodytu skelbimu net nepardavinėjamas. Mano, jog nėra absoliučiai jokio pavojaus ir atsakovų veiksmų nesąžiningumo. Konstatavo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai vertino įrodymus ir aplinkybes, todėl darė nepagrįstą išvadą dėl tariamo pavojaus ar atsakovų nesąžiningumo siekiant parduoti dalį savo viso turimo turto.

7.4.                      Nurodė, kad ieškovai, prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visiškai nenurodė argumentų, pagrindžiančių jų taikymo būtinumą, taip pat nepagrindė prašymo jokiais prašymo padavimo dieną aktualiais įrodymais, todėl mano, kad teismas be pagrindo sprendė, kad nėra pagrindo naikinti laikinąsias apsaugos priemones.

7.5.                      Teigia, jog susipažinus su ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis tampa akivaizdu, kad ieškovai nutyli eilę reikšmingų bylos aplinkybių, bei elgiasi galimai nesąžiningai. Pažymėjo, kad atsakovo pateiktame teismui atsiliepime nurodomos faktinės aplinkybės ir argumentai, kurie patvirtina, kad ieškovų reiškiamas reikalavimas ne tik yra nepagrįstas, tačiau ieškovai apskritai neturi pagrindo reikšti ieškinyje nurodyto reikalavimo o šis ginčas yra ne kas kita, o tik ieškovų siekis bet kokiomis priemonėmis pakenkti atsakovams, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tik viena iš priemonių siekti savo tikslų.

7.6.                      Nurodė, kad ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turtui grindžiamas tik neva atsakovų nesąžiningumu bei internete esančiu tik dalies viso turimo nekilnojamojo turto pardavimo skelbimu, kuris sukurtas iki bylos iškėlimo, t. y. ne teismo sprendimo vykdymo vengimo tikslu. Atkreipia dėmesį, jog šis skelbimas patalpintas dar 2018 metais ir daugiau jokių aktyvių pardavimo veiksmų atsakovai nesiėmė. Mano, kad nėra jokių atsakovų nesąžiningų veiksmų.

8.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašo apeliantų (atsakovų) atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9.       Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9.1.                      Nurodė, kad atsakovai tiek savo prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atskiruoju skundu ne įrodinėja faktinės situacijos pasikeitimą (pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti išnykimą), bet iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusį ir galutinį teismo procesinį sprendimą, įrodinėdami, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, netinkamai įvertinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas ir neatsižvelgus į teismų praktiką.

9.2.                      Nurodė, kad būtent atsakovai, teikdami prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi pateikti savo prašymą pagrindžiančius įrodymus, o ne teismas rinkti juos savo iniciatyva. Teigia, jog atsakovai savo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo negrindė tuo, kad jie turi daug turto ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ginčo turtui yra nebūtinas. Pažymėjo, kad pagal ieškovų 2021 m. kovo 1 d. gautą informaciją iš antstolių kontoroje užvestos vykdomosios bylos matyti, jog 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo gautas atsakovų 2020 m. rugsėjo 23 d. prašymas aprašyti kitą (žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini)) nei jau aprašytas turtas, motyvuojant tuo, kad antstolis aprašė turto žymiai daugiau negu reikia ieškiniui užtikrinti. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina faktą, jog atsakovams jau 2020 m. rugsėjo 23 d. buvo aiškus 2020 m. rugsėjo 21 d. teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas, ko pasėkoje vietoj to, kad ginčytų teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovai teikė prašymą antstoliui A. S. aprašyti kitą nei jau aprašytas turtą.

9.3.                      Teigia, jog pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė ne tik nepažeidžia atsakovų interesų, bet, priešingai, ji užtikrina padėties bylos nagrinėjimo metu tarp šalių stabilumą ir nors eliminuoja galimybę atsakovams disponuoti ginčo turtu, tačiau neapriboja tokių teisių nuosavybės teisės grupių kaip valdymas ir naudojimas. Mano, jog šia laikinąja apsaugos priemone siekiama užtikrinti, kad, patenkinus ieškinį, ginčo turto perleidimas kitiems asmenims neapsunkintų sprendimo vykdymo. Priešingu atveju, turto perleidimas kitiems asmenims iki bylos išnagrinėjimo gali sukelti naujus teisinius ginčus, dėl kurių kiti asmenys turėtų būti įtraukti į bylos nagrinėjimą arba jiems būtų keliamos naujos bylos, ginčijant su jais sudarytas sutartis.

9.4.                      Nurodo, jog kiti atsakovų atskirojo skundo teiginiai yra subjektyvūs išvedžiojimai bei ne kartą minėtas – negalimas ir neleistinas 2020 m. rugsėjo 21 d. įsiteisėjusios teismo nutarties kvestionavimas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovų prašymas panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

12.       CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

13.       Kartu su atskiruoju skundu atsakovai į bylą pateikė naują įrodymą, t. y. VĮ Regitrų centras duomenų bazės išrašą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog nors atsakovai nenurodė jokių priežasčių, kodėl minėtas išrašas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgus į tai, kad minėtas įrodymas yra susijęs su nagrinėjama byla, atsakovai šiuo įrodymu remiasi savo atskirajame skunde, be to įvertinus tai, kad ieškovai turėjo galimybę atsiliepimu į atskirąjį skundą pasisakyti dėl šio įrodymo (kas faktiškai ir buvo padaryta), daro išvadą, kad šio įrodymo pridėjimas prie bylos, bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl atsakovų pateiktas duomenų banko išrašas prie bylos pridėtinas.

Dėl atskirojo skundo reikalavimų

14.       Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Civilinio proceso kodeksas numato, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 straipsnio 1 dalis). Nors minėtame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-138-370/2020). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių naikinimo sąlygos yra alternatyvios, t. y. pakanka įrodyti bent vienos iš jų egzistavimą – dėl pasikeitusių aplinkybių išnykusį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų.

15.       Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs atskirojo skundo argumentus konstatuoja, jog apeliantai iš esmės ginčija ne skundžiama nutartimi nustatytas faktines aplinkybes bei cituojamą teisinį reglamentavimą, tačiau kvestionuoja Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos prašomos panaikinti laikinosios apsaugos priemonės. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog tiek prašymu panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tiek šiuo atskiruoju skundu apeliantai neįrodinėja pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių išnyko pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovų nesąžiningus veiksmus vien tuo faktu, jog atsakovai ketina parduoti savo namą. Apeliantų teigimu, skelbimas dėl namo pardavimo egzistavo dar iki civilinės bylos iškėlimo. Mano, kad šis nekilnojamojo turto pardavimo tikslas apskritai nesusijęs su vengimu įvykdyti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

16.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovų nesąžiningumas nustatytas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, nenuginčyta, apeliantai jos neskundė, todėl laikytina, jog visi šia nutartimi nustatyti faktai yra teisingi. Nors atskiruoju skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė savo išvadų dėl atsakovų nesąžiningumo, tačiau kaip minėta, šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl papildomai šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nustatinėti neprivalėjo. Akcentuotina, jog nustatyto atsakovų nesąžiningumo fakto pasikeitimo, ar išnykimo aplinkybę, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), šiuo atveju privalo įrodyti atsakovai.

17.       Siekdami paneigti pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nustatytą atsakovų nesąžiningumą, atsakovai teigia, jog skelbimas dėl namo pardavimo egzistavo dar iki civilinės bylos iškėlimo, todėl šis nekilnojamojo turto pardavimo tikslas apskritai nesusijęs su vengimu įvykdyti teismo sprendimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad skelbimas apie parduodamą namą į nekilnojamojo turto pardavimų portalą www.aruodas.lt buvo įdėtas 2020 m. rugpjūčio 4 d., o ieškovai į teismą kreipėsi 2020 m. rugsėjo 17 d. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovai, sužinoję apie atsakovų ketinimą parduoti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, kreipėsi į teismą dėl jų manymu pažeistų savo teisių gynimo, todėl akivaizdu, jog minėto nekilnojamojo turto pardavimas gali būti susijęs su vengimu įvykdyti teismo sprendimą.

18.       Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, jog teismas visiškai neįvertino to, kad gyvenamasis namas yra ne vienintelis atsakovų turtas, kuris teismo nurodytu skelbimu net nepardavinėjamas. Mano, jog nėra absoliučiai jokio pavojaus ir atsakovų veiksmų nesąžiningumo. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui ar turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑1494-464/2017). Kaip minėta šios nutarties 15-17 punktuose, atsakovų nesąžiningumo faktas nustatytas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, o tai reiškia, jog esant duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, aplinkybės, susijusios su atsakovų turto apimtį reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui neturi, kadangi šiomis priemonėmis nėra siekiama sukaupti kuo daugiau turto, tačiau siekiama išsaugoti atsakovų turtą iš kurio vėliau, esant palankiam ieškovams teismui sprendimui, būtų galima išieškoti ieškovams priteistas sumas.

19.       Nepagrįstais laikytini ir skundo argumentai, jog ieškovai, prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visiškai nenurodė argumentų, pagrindžiančių jų taikymo būtinumą, taip pat nepagrindė prašymo jokiais prašymo padavimo dieną aktualiais įrodymais. Kaip minėta, ieškovų argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išnagrinėti įsiteisėjusia minėta Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi. Tai reiškia, jog būtent apeliantams, siekiantiems laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teko pareiga įrodyti prašyme nurodytas aplinkybes, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus (CPK 12, 178 straipsniai), tačiau tokių įrodymų apeliantai į bylą nepateikė.

20.       Atsakovai skundu be kita ko teigia, jog pateiktame teismui atsiliepime į ieškinį nurodomos faktinės aplinkybės ir argumentai, kurie patvirtina, kad ieškovų reiškiamas reikalavimas ne tik yra nepagrįstas, tačiau ieškovai apskritai neturi pagrindo reikšti ieškinyje nurodyto reikalavimo, o šis ginčas yra ne kas kita, o tik ieškovų siekis bet kokiomis priemonėmis pakenkti atsakovams, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tik viena iš priemonių siekti savo tikslų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, todėl šioje bylos stadijoje nėra pagrindo analizuoti ir pasisakyti dėl aplinkybių, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje.

21.       Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

22.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas bei formuojamą teismų praktiką, todėl konstatuotina, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.       Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas, todėl šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėjami.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeista.

Teisėja                                                         Jolanta Gailevičienė