Administracinė byla Nr. I3-1063-595/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03356-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2, 55.1.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. I. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas P. I. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - ir NMA) 2019 m. rugpjūčio 23 d. direktoriaus įsakymą Nr. PS1-1363 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. I.“, kuriuo pareiškėjui yra paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 11-24).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad tarnybinė nuobauda – pastaba jam ginčijamu įsakymu paskirta už tai, kad jis Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus (toliau – ir KOS) vyriausiasis specialistas vykdamas į komandiruotę neužtikrino įgalioto asmens patvirtinimo, neužtikrino tinkamo KOS darbo, nesilaikė nustatytų darbo procedūrų ir aprašų, taip pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktus, NMA KOS nuostatų, patvirtintų NMA direktoriaus 2010 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. BR1-1023 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos struktūrinių padalinių nuostatų patvirtinimo“ 2 punkto, 3.1 ir 4.3 papunkčių, NMA darbo reglamento, patvirtinto NMA direktoriaus 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 29, 104, 118, 123 punktų, NMA darbuotojo etikos taisyklių, patvirtintų NMA direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. BR1-189, 5 p., 5.5 papunkčio, 11 ir 14 punktų nuostatas.
Su paskirta nuobauda pareiškėjas nesutinka.
Nurodė, kad jis savo tiesioginio vadovo - KOS vedėjo M. S. nurodymu turėjo atlikti rizikingų pareiškėjų patikrų stebėjimus. Vykdydamas šį nurodymą, 2019 m. liepos 5 d. telefonu su Kontrolės departamento Panevėžio patikrų vietoje skyriaus vyr. specialistu T. S. suderino rizikingų pareiškėjų patikrų vietoje datą ir laiką. Atkreipė dėmesį, jog šio tipo patikrų vietoje stebėjimai įmanomi tik iš anksto susiderinus su patikrų vietoje skyriaus darbuotojais ir priskirtini skubiems atvejams, nes patikrų vietoje skyrių darbuotojai be šių patikrų vietoje turi ir kitų tiesioginių darbų, todėl galima susiderinti tik artimiausių dienų patikrų vietoje atlikimo laikus. Dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS) patalpino tarnybinį pranešimą ,,Dėl P. I. komandiruotės“ likus vienai darbo dienai iki planuojamos komandiruotės pradžios. Pažymėjo, jog tokią išlygą numato 2000 m. rugsėjo 29 d. NMA darbo reglamento 123 punktas. Tarnybiniame pranešime prašė 2019 m. liepos 8 d. jį komandiruoti į Panevežio r. sav., vykstant tarnybiniu automobiliu Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydamas kad komandiruotės tikslas - atlikti patikrų vietoje stebėjimus. Tą pačią dieną NMA KOS vedėją M. S. pavadavusi NMA KOS patarėja A. K. komandiruotės tarnybinį pranešimą patvirtino ir jis DVS buvo pateiktas rezoliucijos vykdytojui. Rezoliucijos tvirtinimui parinko NMA direktoriaus vyriausiąjį patarėją R. K.. Pastebėjęs, kad NMA direktoriaus vyriausiasis patarėjas R. K. netvirtina tarnybinio pranešimo, skambino jam DVS nurodytais kontaktais, tačiau jis neatsiliepė nei darbiniu telefonu, nei mobiliuoju telefonu. Pagal NMA praėjimo ataskaitos sistemos duomenis pamatė, jog NMA direktoriaus vyriausiasis patarėjas R. K. 2019 m. liepos 5 d. iš NMA išėjo keletą minučių po 9 val. ir nebegrįžo. Todėl telefonu susisiekė su NMA Personalo skyriaus vedėja R. K., kaip su asmeniu, tvirtinančiu vienos dienos komandiruočių tarnybinių pranešimų rezoliuciją, kai NMA direktoriaus vyriausiojo patarėjo R. K. NMA laikinai nėra darbe. NMA Personalo skyriaus vedėja R. K. pranešė, kad negali šiuo atveju patvirtinti rezoliucijos minėtame tarnybiniame pranešime, nes, jos turimomis žiniomis, NMA direktoriaus vyriausias patarėjas R. K. 2019 m. liepos 5 d. yra darbe. Vėliau tapo žinoma, kad 2019 m. liepos 5 d. NMA direktoriaus vyriausias patarėjas R. K. buvo komandiruotėje Kėdainiuose - minėta komandiruotė buvo įforminta DVS tarnybiniu pranešimu, tačiau apie savo laikiną nebuvimą darbe NMA direktoriaus vyriausias patarėjas R. K. NMA Personalo skyriaus vedėjos R. K. neinformavo. Nurodė, kad siekdamas (skubaus atvejo) komandiruotės tarnybinio pranešimo rezoliucijos patvirtinimo NMA direktoriaus vyriausiojo patarėjo R. K. darbiniu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 5 d. 13:01 išsiuntė el. laišką su antrašte („SKUBU !!!“ PATVIRTINTI TP REZOLIUCIJĄ), detalizuodamas faktines aplinkybes, kodėl tai reikia atlikti skubiai, tačiau automatinio atsakymo, kad jo tą dieną nėra darbe negavo. Pažymėjo, jog atsakymo į išsiųstą el. laišką nesulaukė iš viso.
Todėl atsižvelgiant į tai kad suderinti patikrų vietoje stebėjimai turėjo prasidėti 2019 m. liepos 8 d., 9 val. Panevėžio patikrų vietos skyriuje - 2019 m. liepos 8 d. į darbą jis atėjo 6:55 val. Norėjo patikrinti, ar patvirtinta tarnybinio pranešimo rezoliucija, tačiau įsijungus, DVS neveikė. Todėl jis registravo IT incidentą, kuris nebuvo išspręstas iki jam išvykstant iš NMA (2019 m. liepos 8 d., 7:14). Nurodė, kad atlikus minėtus stebėjimus, jis surašė stebėjimo ataskaitas, kurias patvirtino Panevėžio patikrų vietos skyriaus darbuotojas T. S..
Kaip nurodė NMA KOS patarėja A. K. 2019 m. liepos 8 d. 16:06 telefonu 6875 skambino NMA direktoriaus vyriausiajam patarėjui R. K., norėdama informuoti, kad atneš pasirašymui popierinį pareiškėjo tarnybinio pranešimo dėl vienos dienos komandiruotės (esant DVS neveikimui) variantą, bet NMA direktoriaus vyriausiasis patarėjas R. K. informavo, jog tarnybinio pranešimo nenešti, nes jis jo nepasirašys, kadangi jam buvo neaišku, kur ir kokiu tikslu vykstama, bet nepasakė, kad 2019 m liepos 5 d. negalėjo tvirtinti jokių dokumentų, nes buvo vienos dienos komandiruotėje. NMA KOS patarėjos A. K. teigimu, ji papildomai pasakė, koks yra komandiruotės tikslas, bet NMA direktoriaus vyriausias patarėjas R. K. sprendimo dėl dokumento pasirašymo nepakeitė, todėl popierinis tarnybinio pranešimo variantas nebuvo pasirašytas.
Pareiškėjas nurodė, kad nei NMA vidaus tvarką reglamentuojantys teisės aktai, nei „Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklės“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1433 redakcija) nenumato prievolės vykstant į vienos dienos komandiruotę aiškiai nurodyti į kokią konkrečią vietą / vietovę (pagal galimybę nurodant adresą), kokio pareiškėjo/paramos gavėjo ūkį yra vykstama, nurodyti kokio konkrečiai pobūdžio patikra bus atliekama, nurodyti vykimo priežastis. Tiek jis pats, tiek ir NMA KOS patarėja A. K. dėjo visas galimas pastangas dėl 2019 m. liepos 5 d. tarnybinio pranešimo „Dėl P. I. komandiruotės“ rezoliucijos patvirtinimo, tačiau dėl aukščiau išdėstytų NMA direktoriaus vyriausiojo patarėjo R. K. veiksmų to nepavyko padaryti.
Pareiškėjas nurodė ir tai, kad išvadoje apie tyrimo rezultatus nurodymas, kad NMA direktoriaus vyriausiasis patarėjas R. K. galėjo atlikti įprastines darbo funkcijas būdamas komandiruotėje, prieštarauja 2016 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. BR1-141 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymų dėl komandiruočių Lietuvos Respublikoje pasirašymo ir tarnybinių pranešimų dėl vienos dienos komandiruotės Lietuvos Respublikoje tvirtinimo“ nuostatoms. Pareiškėjo nuomone, tyrimo metu nėra objektyviai tirta, kodėl 2019 m. liepos 5 d. NMA direktoriaus vyriausiasis patarėjas R. K. nereagavo į gautą el. laišką, kodėl netvirtino minėto tarnybinio pranešimo, nors jį 2019 m. liepos 5 d. buvo atsidaręs. Taip pat visai neanalizuoti NMA direktoriaus vyriausiojo patarėjo R. K. teiginiai, išsakyti 2019 m. liepos 8 d. NMA KOS patarėjos A. K. ir NMA direktoriaus vyriausiojo patarėjo R. K. telefoninio pokalbio metu. Todėl tyrimo išvados pagrindu skirta nuobauda yra visiškai nepagrįsta. Pareiškėjas skundą grindžia ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3035-1047/2019.
Atsakovė NMA atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka (b. l. 63-72).
Nurodė, kad pareiškėjo tarnybinis pranešimas dėl komandiruotės buvo įkeltas į DVS 2019 m. liepos 5 d., tačiau nebuvo laikomasi nustatytos komandiruočių tvirtinimo tvarkos, kadangi pagrindinis rezoliucijos vykdytojas, NMA direktoriaus vyriausiasis patarėjas R. K., nepatvirtino tarnybinio pranešimo, t. y. pareiškėjui nebuvo patvirtintas leidimas vykti į 1 d. komandiruotę. Nepatvirtinus komandiruotės, pareiškėjas į patikrą vietoje (atlikti rizikingų pareiškėjų patikrų vietoje stebėjimus) neturėjo įgaliojimo vykti. Pareiškėjas pažeidė procedūras ir teisės aktus, reglamentuojančius vykimo į komandiruotę (ir vykimo įforminimo) tvarką. Išvykimas į komandiruotę negavus atsakingo asmens pritarimo, traktuotinas kaip netinkamas funkcijų vykdymas, procedūrų pažeidimas. Tokiais veiksmais nebuvo laikomasi įstatymų, NMA vidaus tvarkos ir darbo procedūrų reikalavimų.
Nurodė, kad įvertinus susidariusią situaciją, pateiktą pareiškėjo paaiškinimą ir prie jo pridėtus dokumentus, teisės aktų nuostatas, buvo priimtas sprendimas, jog negali būti vienareikšmiškai teigiama, kad padarytas pažeidimas gali būti laikomas formaliu.
Nurodė ir tai, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas vyko į patikrų vietoje stebėjimus galimai suderintus su Panevėžio patikrų vietoje skyriumi. Nėra patvirtinta, kad apie komandiruotę buvo sužinota vėliau nei prieš 2 d. d. iki numatomos komandiruotės. Neaišku, kodėl visais kitais atvejais pareiškėjas derina galimus patikrų vietoje atlikimo laikus el. paštu, o šiuo atveju galimai derino telefonu. Pareiškėjo teiginiai dėl neva skubios komandiruotės poreikio nėra pagrįsti. Todėl yra nepagrįsta remtis NMA darbo reglamento 123 p., kuriame numatyta, kad tarnybinis pranešimas dėl komandiruotės gali būti pateikiamas DVS vėliau kaip prieš dvi darbo dienas, kai apie vykimą sužinoma vėliau.
Be to, teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai tikėjosi, kad per mažiau nei vieną darbo dieną bus suderintas tarnybinis pranešimas dėl šios komandiruotės. Dviejų darbo dienų terminas patvirtinti tarnybinį pranešimą dėl 1 d. komandiruotės yra skirtas tam, kad būtų pakankamai laiko jį suderinti. Pareiškėjas sukūrė tokią situaciją, kad tarnybinio pranešimo patvirtinimui buvo skirtos vos kelios valandos, kas nėra proporcinga, įvertinus direktoriaus vyriausiojo patarėjo R. K. vizuojamų ir pasirašomų dokumentų kiekius.
Teigia, kad komandiruotės dieną pareiškėjas galėjo ir turėjo galimybę palaukti, kol į darbą atvyks direktoriaus vyriausiasis patarėjas R. K. bei įsitikinti, kad tarnybinis pranešimas yra patvirtintas bei yra suteiktas leidimas vykti į komandiruotę. NMA darbo reglamentas apibrėžia situacijas, kokių veiksmų turi būti imamasi, kai neveikia DVS – dokumentai yra pasirašomi ranka. Tokiu atveju, pareiškėjas turėjo užtikrinti, kad tarnybinis pranešimas dėl komandiruotės atsakingų asmenų būtų pasirašomas ranka. Be to, pareiškėjas galėjo susisiekti su direktoriaus vyriausiuoju patarėju R. K. 2019 m. liepos 8 d. ryte telefonu. Tai, kad pareiškėjas užregistravo informacinių sistemų gedimo incidentą (dėl DVS neveikimo) niekaip neįrodo fakto, kad pareiškėjas dėjo kokias nors pastangas siekiant išvengti susidariusios situacijos bei įsitikinti, ar gali vykti į komandiruotę. 2019 m. liepos 8 d. NMA direktoriaus vyriausiasis patarėjas R. K. nepasirašydamas patvirtinimo dėl komandiruotės elgėsi pagal NMA darbo reglamentą.
Pažymėjo, kad NMA direktoriaus vyriausiasis patarėjas R. K., kaip įgaliotas asmuo, kuris tvirtina tarnybinius pranešimus dėl komandiruočių, turėjo teisę įsitikinti ir suprasti, koks yra komandiruotės tikslas. Nurodė, kad būdamas komandiruotėje R. K. galėjo atlikti įprastines darbo funkcijas, atlikdamas svarbias NMA vadovybės funkcijas į jam siunčiamus el. laiškus atsakinėja visuomet, kai yra galimybė, tačiau būdamas išvykęs ir vykdydamas kitas tiesiogines savo darbo funkcijas nedelsiant atsakinėti į gaunamus laiškus ne visuomet gali, jeigu tuo metu neturi tokios galimybes. Niekur nėra apibrėžta, per kiek laiko NMA vadovybės atstovas turi atsakyti į gaunamus el. laiškus.
Nurodė, kad nėra jokio pagrindo remtis VAAT sprendimu, kadangi jis nėra įsiteisėjęs – VAAT sprendimo pagrįstumas šiuo metu nagrinėjamas LVAT. Nors ir nebuvo gauta duomenų apie realiai atsiradusią materialinę žalą, tačiau tokia VAAT formuojama praktika sukuria nepagrįstas prielaidas kitiems darbuotojams piktnaudžiauti ir nesilaikyti darbo tvarką reglamentuojančių teisės aktų. Pareiškėjas, privalo laikytis nustatytos tvarkos, kadangi tikrindami kitų padalinių darbą, tačiau patys jos nesilaikydami, daro neigiamą įtaką kitiems darbuotojams bei menkina tiek padalinio, tiek NMA vardą. Tokios situacijos, kai darbuotojai vyksta į komandiruotes nesant atsakingo asmens patvirtinimo (leidimo vykti į jas) negali būti toleruojamos. Susidaro galimybė ir piktnaudžiavimo atvejams, kuomet tarnybiniai automobiliai ir kitas NMA turtas būtų naudojamas asmeniniams darbuotojų poreikiams tenkinti. Be to, patekus į autoįvykį su tarnybiniu automobiliu susidarytų probleminė situacija, kuomet darbuotojas gali nukentėti darbo metu, tačiau neturint patvirtinimo vykti į komandiruotę, dėl to kyla problemų su draudimo bendrovėmis, gydymo įstaigomis ir kt.
Remiantis išdėstytais argumentais prašo skundą atmesti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Skundas tenkintinas.
Ginčas kilo dėl NMA direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. PS1-1363 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. I.“ teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 57).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas P. I. 2019 m. liepos 5 d. per DVS pateikė tarnybinį pranešimą dėl 1 dienos komandiruotės, prašė 2019 m. liepos 8 d. jį komandiruoti į Panevėžio rajono savivaldybę tikslu - atlikti patikrų vietoje stebėjimus pagal tiesioginio vadovo duotą pavedimą. Tarnybinį pranešimą patvirtino NMA KOS vedėją M. S. pavadavusi NMA KOS patarėja A. K. ir jis DVS buvo pateiktas rezoliucijos vykdytojui NMA direktoriaus vyriausiajam patarėjui R. K..
2019 m. liepos 8 d. pareiškėjas išvyko į komandiruotę tarnybiniu automobiliu. Pareiškėjas atlikęs patikrinimus, surašė ir pateikė stebėjimo ataskaitas (b. l. 36-39).
Pareiškėjo tarnybinis pranešimas dėl komandiruotės nebuvo patvirtintas.
2019 m. liepos 10 d. tarnybiniu pranešimu NMA direktorius buvo informuotas dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo, kadangi pareiškėjas išvyko į komandiruotę, nors jo tarnybinis pranešimas nebuvo patvirtintas (b. l. 41).
2019 m. liepos 15 d. P. I. buvo įteiktas pranešimas Nr. PS9-8 „Apie tarnybinį nusižengimą“ (b. l. 42-43).
2019 m. liepos 22 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą „Dėl nepadaryto tarnybinio nusižengimo“ (b. l. 44-47).
2019 m. rugpjūčio 5 d. buvo parengta Išvada apie tyrimo rezultatus Nr. VT-10, kurioje NMA direktoriui siūloma KOS vyriausiajam specialistui P. I. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 48-53).
2019 m. rugpjūčio 23 d. NMA direktoriaus įsakymu Nr. PS1-1363 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. I.“ pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b. l. 57).
Pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-98-575/2016, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-261/2017). Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2416/2012).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktus, NMA KOS nuostatų, patvirtintų NMA direktoriaus 2010 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. BR1-1023 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos struktūrinių padalinių nuostatų patvirtinimo“ 2 punkto, 3.1 ir 4.3 papunkčių, NMA darbo reglamento, patvirtinto NMA direktoriaus 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 29, 104, 118, 123 punktų, NMA darbuotojo etikos taisyklių, patvirtintų NMA direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. BR1-189, 5 p., 5.5 papunkčio, 11 ir 14 punktų nuostatų pažeidimą.
Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis (4 punktas), laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (6 punktas).
NMA darbo reglamento, patvirtinto NMA direktoriaus 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 29 104 punkte įtvirtinta, kad NMA tarnautojų ir darbuotojų išvykimo į komandiruotes Lietuvos Respublikoje ir užsienyje klausimus sprendžia NMA direktorius ar jo įgaliotas asmuo. NMA darbo reglamento 118 punkte numatyta, kad siuntimas į tarnybinę komandiruotę vienai darbo dienai Lietuvos Respublikos teritorijoje įforminamas tarnybiniu pranešimu ir teikiamas NMA direktoriaus 2016 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. BR1-141 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymų dėl komandiruočių Lietuvos Respublikoje pasirašymo ir tarnybinių pranešimų dėl vienos dienos komandiruotės Lietuvos Respublikoje tvirtinimo“ įgaliotam asmeniui, kuris rezoliucija patvirtina, kad tarnybinis pranešimas išvykti iš nuolatinės darbo vietos suderintas. NMA darbo reglamento 123 punkte numatyta, kad tarnybinis pranešimas dėl siuntimo į komandiruotę turi būti pateikiamas DVS rezoliucija tvirtinančiam asmeniui ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas (išskyrus atvejus, kai apie vykimą į komandiruotę sužinoma vėliau) iki planuojamos komandiruotės pradžios.
NMA Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus nuostatų, patvirtintų NMA 2010 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. BR 1-1023 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos struktūrinių padalinių nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai), 2 punkte nurodoma, kad skyrius savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucija, LR įstatymais, LR Vyriausybės nutarimais, LR žemės ūkio ministro įsakymais, NMA nuostatais ir darbo reglamentu bei šiais nuostatais, taip pat kitais pagal kompetenciją taikytinais LR ir Europos teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės ir ES paramos lėšų tvarkymą bei kitą NMA veiklą, o 3.1 papunktyje nurodoma, kad skyriaus uždavinys vykdyti NMA administruojančių valstybės ir ES paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei padalinių veiklos kokybės kontrolę, atliekant administracinius tikrinimus, patikras vietoje bei vidinę vindikaciją. Pagal šių Nuostatų 4.3 papunktį, skyrius atlieka patikrinimus vietoje siekiant nustatyti galimus pažeidimus ar galimus neteisėto paramos naudojimo atvejus ir rengia atliktų tikrinimų ataskaitas.
NMA darbuotojo etikos taisyklėse, patvirtintose NMA direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. BR1- 189 (toliau – ir Etikos taisyklės) 5 punkte numatyta, kad prisidedant prie NMA strateginių tikslų įgyvendinimo darbuotojas savo profesinėje veikloje privalo vadovautis NMA vertybėmis ir etikos principais, o 5.5 papunktyje numatyta, kad NMA darbuotojai savo profesinę veiklą privalo vykdyti skaidriai bei laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir teismų sprendimų reikalavimų, NMA vidaus tvarkos ir darbo procedūrų reikalavimų (5.5.1. p.), 11 punkte įtvirtinta, kad laikytis Etikos taisyklių - kiekvieno NMA darbuotojo pareiga. Etikos taisyklių 14 punkte numatyta, kad už Etikos taisyklių reikalavimų nesilaikymą NMA darbuotojui gali būti taikoma atsakomybė Valstybės tarnybos įstatyme, Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
Iš byloje esančių šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų yra nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 8 d. išvyko į komandiruotę be įgalioto asmens patvirtinimo, Panevėžio miesto savivaldybėje atliko patikrą vietoje pagal tiesioginio vadovo nurodymą. Tai patvirtina pareiškėjo pateiktos stebėjimų ataskaitos (b. l. 36-39).
Pareiškėjas nurodė, kad patikrų vietoje stebėjimai įmanomi tik iš anksto suderinus su patikrų vietoje skyriaus darbuotojais ir priskirtini skubiems atvejams, nes patikrų vietoje skyrių darbuotojai be šių patikrų vietoje turi ir kitų tiesioginių darbų, todėl galima suderinti tik artimiausių dienų patikrų vietoje atlikimo laikus. Šių aplinkybių atsakovė nepaneigė, nėra pagrindo abejoti, kad būtent 2019 m. liepos 5 d. iškilo būtinybė suderinus laiką patikrą vietoje pagal gautą pavedimą pareiškėjui atlikti 2019 m. liepos 8 d., 9.00 val. Juolab, kad NMA KOS skyriaus funkcijos yra specifinės, atliekami patikrinimai turi būti išlaikyti paslaptyje.
Pažymėtina, kad NMA darbo reglamento 123 punktas nedraudžia pateikti tarnybinį pranešimą dėl komandiruotės tvirtinti likus 1 dienai iki komandiruotės pradžios, iškilus tokiai būtinybei. Byloje esantys duomenys ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų dėl tarnybinio pranešimo rezoliucijos patvirtinimo: 2019 m. liepos 5 d. skambino vyriausiajam patarėjui, rašė elektroniniu paštu, domėjosi, kodėl netvirtina tarnybinio pranešimo. Kadangi patikrų laikas buvo suderintas, 2019 m. liepos 8 d. 7:14 val. išvyko į patikros vietą. Pareiškėjas prieš išvykdamas patikrino, ar patvirtinta komandiruotė, pamatęs, kad neveikia DVS, registravo IT gedimą (b. l. 34).
Tarnybinį pranešimą dėl P. I. komandiruotės buvo siekta patvirtinti ir komandiruotės dieną (NMA KOS patarėja A. K. norėjo atnešti pasirašymui vyriausiajam patarėjui R. K. popierinį pareiškėjo tarnybinio pranešimo dėl vienos dienos komandiruotes (esant DVS neveikimui) variantą, bet NMA direktoriaus vyriausiasis patarėjas informavo, jog tarnybinio pranešimo nenešti, nes jis jo nepasirašys, nurodydamas, kad jam buvo neaiškus komandiruotės tikslas bei kad 2019 m liepos 5 d. negalėjo tvirtinti jokių dokumentų, nes buvo vienos dienos komandiruotėje). Atsakovė yra nurodžiusi, kad R. K. 2019 m. liepos 5 d. buvo išvykęs komandiruotėje (atliekant savo tiesiogines funkcijas), pavadavimas jam nebuvo skirtas, kadangi jis prie darbinės informacinės sistemos aplinkos gali prisijungti nuotoliniu būdu (atlieka vizavimo užduotis). Taigi, galėjo atlikti įprastines darbo funkcijas (pasirašyti dokumentą). Kaip nurodyta, 2019 m. liepos 5 d. R. K. buvo atsidaręs pareiškėjo elektroninį laišką su antrašte („SKUBU !!!“ PATVIRTINTI TP REZOLIUCIJĄ), kuriame pareiškėjas buvo nurodęs, kad patikrą reikia derinti, kad bus atliekamas patikros stebėjimas, ir kad tai skubu (b. l. 33).
Įvertinus tai, matyti, kad nepagrįsti atsakovės argumentai, kad nebuvo nurodytas komandiruotės tikslas. Komandiruotės tikslo įgyvendinimą patvirtina stebėjimų ataskaitos. Kaip nustatyta, pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų dėl komandiruotės, kuri buvo pateikta tvirtinimui vieną dieną prieš komandiruotę (to nedraudžia NMA darbo reglamentas) patvirtinimo, be to, kaip patvirtina rašytiniai įrodymai, komandiruotės tikslas įgyvendintas.
Taigi, nustatyta, kad pareiškėjas P. I. išvyko į komandiruotę, matydamas, kad komandiruotė nėra patvirtinta įgalioto asmens. Teismas pripažįsta, kad tik dėl to, jog išvyko neturėdamas patvirtinimo iš įgalioto asmens, P. I. padarė tarnybinį nusižengimą – esant jo kaltei (žinojo (turėjo žinoti), kad komandiruotė turi būti patvirtinta įgalioto asmens. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą tarnybinį pranešimą dėl komandiruotės įkeldamas 1 dieną prieš komandiruotę.
Teismas pažymi, kad pareiškėjo skunde minimoje administracinėje byloje Nr. eI-3035-1047/2019, išnagrinėtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo yra nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios tai, kad dėl tarnybinių komandiruočių NMA KOS skyriuje tvirtinimo vėliau nei prieš dvi darbo dienas, komandiruotės dieną ir po jos buvo įprasta praktika NMA. Pažymėtina, kad teismas toje byloje pareiškėjų skundą, grindžiamą analogiškomis aplinkybėmis kaip ir šioje byloje, patenkino pilnai, teismo sprendimas įsiteisėjo. Tokia praktika yra reikšminga sprendžiant dėl paskirtų tarnybinių nuobaudų proporcingumo padarytam pažeidimui, tačiau savaime nenaikina veikos neteisėtumo ir neatitikimo teisės aktų reikalavimams.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui P. I. paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba. Atsižvelgiant į visas nustatytas pareiškėjo atsakomybei reikšmingas aplinkybes teismas laiko, kad paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba – nėra proporcinga ir adekvati pagal padaryto nusižengimo pobūdį, vertinant ir susiklosčiusią komandiruočių tvirtinimo praktiką NMA. Teismo vertinimu, pareiškėjo tarnybinis nusižengimas, kuomet jis išvyko į komandiruotę negavęs įgalioto asmens patvirtinimo, buvo išimtinai formalaus pobūdžio ir nesukėlė neigiamų pasekmių atsakovei, priešingai, patikrų vietoje tikrinimas įvykdytas, stebėjimų ataskaitos yra pateiktos. Pareiškėjas pats aktyviais veiksmais siekė komandiruotės patvirtinimo.
Pažymėtina, kad teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda „gali būti skiriama“. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į neigiamų pasekmių nebuvimą, darbdavio toleruotą susiklosčiusią praktiką, pareiškėjo elgesį, pasiektą komandiruotės tikslą, pareiškėjo nustatytas padarytas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimas yra neproporcingas ir nuobauda pareiškėjui apskritai neturėjo būti paskirta. Mažareikšmių tarnybinių nusižengimo vertinimo taisykles nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LVAT 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1530-438/2017).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkintinas pareiškėjo skundas, ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. PS1-1363 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. I.“ naikintinas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų dėl skundo parengimo. Pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus: 2019 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą bei 2019 m. rugsėjo 23 d. pinigų priėmimo kvitą (b. l. 58-59).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Kadangi pareiškėjo skundas yra tenkintas, remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės priteistina pareiškėjui 450 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasis ABTĮ 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo P. I. skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. PS1-1363 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. I.“.
Priteisti iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 288739270, 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui P. I..
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Vita Valeckaitė