Civilinė byla Nr. e2-1001-775/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00087-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.3

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Diaspolis sp. z.o.o. (Diaspolis Spółka z Ograniczoną Odpowiedzialnością) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Galinta ir partneriai“ dėl sutarties nutraukimo, skolos ir kitų patirtų išlaidų priteisimo,

n u s t a t ė:

1.       Ieškovas Diaspolis sp. z.o.o. (Diaspolis Spółka z Ograniczoną Odpowiedzialnością) (toliau – ieškovas) prašo nutraukti 2020 m. gruodžio 15 d. tarp ieškovo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Galinta ir partneriai“ (toliau – atsakovė) sudarytą sutartį Nr. V16-379; priteisti iš atsakovės ieškovui jo sumokėtą 76 800 Eur sumą už nekokybiškas prekes; 37 177,26 Eur nuostolių atlyginimą; 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad šalys 2020 m. gruodžio 15 d. sudarė sutartį Nr. V16-379, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo ieškovui parduoti 48 tonų ekologiškų grikių už 1 600 Eur/t, kurių kokybės specifikacijos atitinka Europos Sąjungos reikalavimus, aflatoksinų, sunkiųjų metalų ir pesticidų likučių kiekis turėjo neviršyti Europos Sąjungos reikalavimų (toliau tekste – „grikiai“) (toliau tekste – „Sutartis“). Tarp šalių 2021 m. sausio 11 d. sudaryta sutartis Nr. V16-386 ir 2021 m. sausio 15 d. sutartis Nr. V16-390, kuriomis atsakovė ieškovui taip pat įsipareigojo perduoti ekologiškus grikius. Bendrai sutarčių pagrindu atsakovė ieškovui perdavė 108 tonas grikių. Sutarties pagrindu atsakovė ieškovui pateikė dvi sąskaitas faktūras 2021 m. sausio 26 d. PVM sąskaitą–faktūrą Serija FGG Nr. 010280 – 38 400 Eur sumai, kurią ieškovas apmokėjo 2021 m. vasario 19 d. ir 2021 m. vasario 23 d. mokėjimo pavedimais bei 2021 m. sausio 26 d. PVM sąskaitą–faktūrą Serija FGG Nr. 010281 – 38 400 Eur sumai, kurią ieškovas apmokėjo 2021 m. kovo 11 d. mokėjimo nurodymu. Tik po to, kai grikiai buvo atvežti ieškovui, juose buvo aptiktos ekologinėje gamyboje neleistinos medžiagos – glitimas, glifosatas ir haloksifopas, dėl ko 2021 m. kovo 25 d. Lenkijos tyrimų ir sertifikavimo centras priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad grikiuose yra pesticidų, 2021 m. spalio 15 d. sprendimu uždraudė ieškovui grikius tiekti į rinką. 2021 m. balandžio 28 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat pateikė pranešimą apie nesaugius grikius. Ieškovas pesticidų aptikimo grikiuose faktą nedelsiant atskleidė atsakovei. Nurodė, kad jis 2021 m. vasario 8 d. informavo atsakovę apie grikiuose aptiktą glitimą, 2021 m. vasario 19 d. informavo, kad grikiuose aptiktas glifosatas, 2021 m. kovo 12 d. pakartotinai informavo, kad grikiuose rastas glifosatas ir haloksifopas, o 2021 m. kovo 16 d. atsakovė dar kartą ieškovo buvo informuota, kad grikiuose aptikta pesticidų. Nepaisant to, atsakovė nesiėmė jokių priemonių, kad grikiai būtų pakeisti tinkamos kokybės grikiais. Ieškovo vertinimu, atsakovė pažeidė esminę Sutarties sąlygą, kadangi pateikė ieškovui nekokybiškus grikius, dėl ko, ieškovas patyrė nuostolius, kuriuos kartu su ieškovo atsakovei sumokėtomis sumomis už jam pristatytus nekokybiškus grikius teismo prašo priteisti iš atsakovės.

3.       Atsakovei ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame buvo nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, 2023 m. kovo 13 d. buvo išsiųsti per Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (toliau – VEP posistemis) ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnio 10 dalimi laikomi įteikti 2023 m. kovo 14 d. Atsakovės LITEKO VEP paskyra buvo aktyvi, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės atstovas prie atsakovės paskyros paskutinį kartą jungėsi 2023 m. balandžio 6 d. Per teismo nustatytą 20 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos terminą ir per protingą laiką jam pasibaigus, atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neprašė pratęsti nustatyto termino. Ieškovas nurodė, kad esant CPK numatytiems pagrindams neprieštarauja, kad sprendimas už akių būtų priimtas atsakovės atžvilgiu, todėl atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovui neprieštaraujant, teismas nusprendė priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

4.       Teismas sprendime už akių pažymėjo, kad įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, darytina išvada, jog atsakovė sutartimi įsipareigojo ieškovui pateikti prekę – grikius, kurios specifikacijos atitinka taikomus ES standartus, aflatoksino, sunkiųjų metalų ir pesticidų likučių kiekis neviršija ES nustatytų normų, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui tinkamai neįvykdė. Nustačius grikių kokybės trūkumų faktą, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgiant aplinkybę, kad atsakovė sutartimi ieškovui garantavo grikių kokybę, jai tenka pareiga įrodyti, kad šie kokybės trūkumai atsirado po jų perdavimo ieškovui, tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas ir rašytiniais įrodymais pagrįstas aplinkybes, teismui nepateikė. Teismas konstatavo, kad ieškovo byloje pateikti ir teismo aptarti įrodymai patvirtina jo teigiamas aplinkybes, todėl nustačius esminį šalių sudarytos sutarties pažeidimą, ieškovo reikalavimą nutraukti šalių sudarytą 2020 m. gruodžio 15 d. sutartį, tenkino (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Teismas taip pat vadovaudamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ieškovui iš atsakovės priteisė jo atsakovei sumokėtą 76 800 Eur kainą už atsakovės ieškovui pateiktas prekes bei vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.251 straipsnio 1 dalimi, priteisė iš atsakovės ieškovei 37 177,26 Eur nuostolių sumą, kurią sudaro grikių transportavimo iš atsakovės tretiesiems asmenims ir jų transportavimo iš trečiųjų asmenų atgal į ieškovo sandėlį išlaidos, išlaidos, susijusios su grikių kokybės tyrimais ir negautos pajamos.

5.       Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-817-775/2023 nagrinėjimą iš esmės. Prašyme nurodo, kad atsakovė neturi nuolatinio teisininko, todėl gautos korespondencijos (gautos tiek popierine forma, tiek elektroninių ryšių priemonėmis) perdavimo funkcija yra perduota atsakovės administratorei. Teisinę informaciją atsakovė perduoda teisinių paslaugų teikėjams, kurie atstovauja atsakovę teisiniuose procesuose. Dėl nuo 2023 m. įvykusios darbuotojų kaitos, atsakovei buvo pateikiama visa korespondencija popierine forma, todėl nebuvo pagrindo daryti išvados, kad dėl žmogiškos klaidos nėra savalaikiai patikrinama elektroninė teismų sistema dėl gautų dokumentų elektronine forma. Pastaroji sistema buvo patikrinta 2023 m. balandžio 24 d. ir apie gautą sprendimą nedelsiant informuoti atsakovo atstovai. Atsakovė gavusi ieškinį tik elektronine forma bei dėl įvardintų susidėjusių aplinkybių, neturėjo galimybių laiku sureaguoti į ieškinį. Taigi, atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį ne todėl, kad sąmoningai pasirinko pasyvią poziciją byloje, o todėl, kad faktiškai ieškinio negavo.

6.       Pareiškime pažymėjo, kad kruopų perdavimo metu atsakovė ieškovui pateikė sąskaitas–faktūros, eksporto sąskaitos–faktūras, važtaraščius, kokybės sertifikatus, išrašytus kruopų pardavimo metu, taip pat kruopų arbitražinius mėginius. Tokie patys arbitražiniai mėginiai liko ir pas atsakovę, jie atsakovės buvo ištirti, tačiau užterštumas nenustatytas. Atsakovė teigia, jog kruopų kokybė jų perdavimo, įvykusio iki vežimo, momento atitiko sutarčių sąlygas. Tai taip pat patvirtina faktas, kad atsakovė turi ilgametę patirtį birių produktų gamyboje bei prekyboje. Atsakovė (jos filialas) reguliariai sertifikuojamas VšĮ Ekoagros ekologinių produktų gamybai ir turėjo teisę vykdyti ekologinių produktų gamybą. Vadovaujantis tam tikra nustatyta procedūra, dar iki žaliavos patekimo į atsakovės aruodą, kiekvieno iš tiekėjų žaliava yra patikrinama, o taip pat žaliavos mėginys suformuojamas tiek tiekėjui, tiek atsakovei, yra atitinkamai žymimas ir plombuojamas bei saugomas ne trumpiau kaip 1,5 metų. Tik po aukščiau aprašytų veiksmų grikių žaliava supilama į atsakovės filiale naudotą vienintelį ekologinei produkcijai skirtą aruodą EKO 222. Atsakovė pati neaugina žaliavos, o gamyboje kenksmingų medžiagų nenaudoja, ji, įsigydama žaliavą iš tiekėjų, didžiausią dėmesį ir skiria būtent žaliavos kokybei. Paimdama kiekvieno iš tiekėjų ekologiškos žaliavos mėginius, atsakovė turi galimybę nustatyti taršos šaltinį ir reikalauti žalos atlyginimo iš konkretaus tiekėjo. Tačiau atsakovė, vykdydama veiklą, neapsiriboja vien tik tiekėjų žaliavos mėginių ėmimu. Atsakovė vykdo savikontrolės procedūrą ir periodiškai tikrina įsigytos žaliavos kokybę. Todėl teismui pateikė aruodo mėginio, įvardijamo kaip jungtinis aruodo mėginys, rezultatus užfiksuotus J.S. H. laboratorinių tyrimų ataskaitoje Nr. 25765/21/SE ir atskirų tiekėjų, iš kurių žaliavos pagamintos kruopos, laboratorinių tyrimų analizes. Visos įvardintos aplinkybės patvirtina, kad iki kruopų perdavimo, iš ekologiškos žaliavos buvo pagamintos kokybiškos kruopos. Atsakovės teigimu, jos pateikti įrodymai patvirtina, jog kruopų sugadinimo faktai įvyko jau po kruopų perdavimo ieškovui, galimai dėl to, kad prekės buvo gabenamos tinkamai neparuoštose transporto priemonėse ar kartu su chemizuotais produktais. Tai įrodinėdama atsakovė pateikė specialisto paaiškinimus dėl galimos kryžminės taršos produkcijos vežimo bei sandėliavimo metu. Atsakovė pažymėjo, kad atsakovė kruopas pakraudavo į kitas bei kitai įmonei priklausančias transporto priemones nei faktiškai deklaruodavo kruopų pardavimo metu ir būdavo užfiksuota atsakovės užpildytuose pirkimo dokumentuose, pagal kuriuos sprendžiama dėl prekės atsekamumo. Kadangi ieškovas neužtikrino kruopų atsekamumo vežimo etape, todėl nėra galimybės nustatyti ar vežimo metu ieškovas laikėsi ekologinei produkcijai vežti nustatytų reikalavimų. Atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovas kruopas pardavė ne tik tiems pirkėjams, kuriuos deklaravo Lenkijos sertifikavimo institucijai, todėl nėra aišku, iš kokio pirkėjo atsiimtas krovinys ir kas apskritai atsiimta, nes įvardintas tik krovinio svoris, bet ne krovinio sudėtis bei konkretus siuntėjas, kuriam buvo parduotos kruopos. Atsakovės nuomone, ieškovo pateiktų duomenų neužtenka nuostolių dėl kruopų atsiėmimo faktui patvirtinti. Pirmąją teiktą pretenziją dėl kruopų užterštumo pateikė ne pats ieškovas, o ieškovo pirkėjas. Iš tos pretenzijos nebuvo aišku nei tai, ar ji atlikta sertifikuotoje laboratorijoje, nei tai, kas ją atliko, tai neatitiko sutarties sąlygų. Vėliau, 2021 m. kovo mėnesį ieškovas pradėjo reikšti pretenzijas dėl kruopų partijų užterštumo skirtingais pesticidais, tačiau toks skirtingas užteršimas įvairiomis medžiagomis objektyviai negalimas, ypač kai ieškovas teigia, kad kruopos pagamintos iš vieno ir to paties atsakovo aruodo. Minėtu atveju atsakovė pasiūlė ištirti kruopų likučius, esančius arba pas ieškovą, ar pas jo pirkėjus, kad neįsitikinus dėl kruopų užterštumo fakto nereikėtų patirti transportavimo kaštų, atsiimant kruopas iš ieškovo kontrahentų. Tačiau su tokiu pasiūlymu ieškovas nesutiko ir nurodė pirma atlyginti kruopų transportavimo pas ieškovą į sandėlį kaštus, o tada organizuoti bendrą kruopų tyrimą. Tai rodo, kas su ieškovu nebuvo galimybės konstruktyviai susitarti. Atsakovė nurodė, kad sprendimu nutraukta ginčo sutartis, ieškovui priteistos už kruopas sumokėtos lėšos, tačiau nepasisakyta dėl šalių grąžinimo į pradinę padėtį, t. y. dėl aplinkybės, kad kruopos priteisiamos atsakovei. Apibendrindama atsakovė pažymėjo, kad sprendimo teisėtumui įtakos turinčios aplinkybės yra šios: egzistuoja įrodymai paneigiantys galimą netinkamą kruopų kokybę iki jų perdavimo ieškovui momento; ieškovas nepagrindė reikalaujamų nuostolių dydžio (akcentuotina, kad ieškovas teikia kruopų vežimo duomenis, nesutampančius su kokybės sertifikatais, važtaraščiais ir sąskaitomis, nors tokie atsekamumo trūkumai negalimi, ieškovas nepateikė duomenų, ar susigrąžinama prekė yra kruopos, nepagrindė, kad visas kruopas susigrąžino iš tų subjektų, kuriems jas ir pardavė ir ar susigrąžino ta pačia forma kaip ir pardavė); ieškovas vadovaujasi aplinkybėmis, nustatytomis sprendimuose, kurie nėra įsiteisėję, ir apskritai nesusiję sprendžiant dėl kruopų kokybės trūkumų.

7.       Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo atmesti atsakovės pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir civilinės bylos Nr. e2-817-775/2023 atnaujinimo kaip nepagrįstą bei palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimą už akių. Atsiliepime nurodo, kad atsakovė neįrodė svarbių paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių. Atsakovė pareiškime pripažįsta aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja priežastys, dėl kurių sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, taip pat neginčija sprendime nustatytos aplinkybės, kad prie EPP sistemos atsakovė jungėsi 2023 m. balandžio 6 d., todėl atsakovė ir jos atstovai turėjo galimybę ir galėjo susipažinti su atsakovei CPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytu būdu siųstais ir įteiktais procesiniais dokumentais. Atitinkamai, galėjo ir turėjo teisę pateikti atsiliepimą į ieškinį. Nepaisant deklaratyvių ir tikrovės neatitrinkančių teiginių nurodymo, atsakovė jokių pareiškime nurodomus teiginius galinčių patvirtinti įrodymų taip ir nepateikė. Pažymėjo, kad atsakovės teiginiai dėl nuolatinio teisinio atstovo neturėjimo vertintini kritiškai. Atsakovę Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-394-601/2022 atstovavo advokatė Ž. G., kurios kontora yra įsteigta ir veikla vykdoma atsakovės veiklos vykdymo adresu (duomenys neskelbtini). Minėtos atstovės viešai nurodomas elektroninio pašto adresas yra su atsakovės domenu. Todėl atsakovės nurodomi teiginiai dėl nuolatinio teisės patarėjo neturėjimo vertintini ne tik kaip nepagrįsti jokiais įrodymais, bet ir kritiškai. Aplinkybė, kad atsakovę atstovauja ir kiti teisės patarėjai, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu. Pasisakydamas dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, pažymėjo, kad grikių kokybės trūkumų faktas bei atsakovės pareiškime dėstomos gynybinės pozicijos nepagrįstumas yra patvirtintas ne tik civilinėje byloje ir sprendime aptartais įrodymais, bet ir 2023 m. gegužės 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-306-464/2023, kuria buvo atmestas atsakovės apeliacinis skundas dėl 2022 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-394-601/2022 bei 2023 m. kovo 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartimi administracinėje byloje, kurioje taip pat pateikti šiai civilinei bylai aktualūs išaiškinimai. Šiais procesiniais sprendimais atsakovės pareiškime naudojami gynybiniai teiginiai yra paneigti. Minėtose nutartyse nustatytos aplinkybės ir pateikti išaiškinimai negali būti kvestionuojami. Atsakovės su pareiškimu pateikti įrodymai buvo įvertinti tiek minėtose bylose. Jokių papildomų ar naujų įrodymų, kurių jau nebūtų įvertinę teismai atsakovė nepateikė, išskyrus 2023 m. balandžio 14 d. Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos elektroninį laišką. Taigi, atsakovė nenurodė ir neįrodė jokių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovės deklaratyvūs teiginiai, kad grikiai galėjo būti užteršti transportavimo metu, neatitinka tikrovės, neįrodyti ir paneigti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Atsakovė, įrodinėdama grikių užterštumo faktą transportavimo metu, pateikė tik 2023 m. balandžio 14 d. elektroninį laišką, kuriame nevertinta ar nagrinėjamu, konkrečiu atveju grikiai galėjo būti užteršti transportavimo metu, todėl šis įrodymas neatitinka nei įrodymų sąsajumo, nei įrodymų leistinumo kriterijų. Minėtame laiške pateikta tik nuomonė, kad tokia tikimybė egzistuoja tik kaip teorinė. Dar daugiau, tokia galimybė galėtų egzistuoti tik jeigu grikiai būtų transportuojami „palaidai“. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju grikiai buvo transportuojami pakuotėse, kurias pagamino (užsakė) pati atsakovė bei grikius į šias pakuotes supakavo taip pat atsakovė. Pažymėtina, kad kartu su pareiškimu atsakovė pateikė ir 2021 m. gruodžio 10 d. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos elektroninį laišką, kuriame teigiama priešingai – haloksifopas gali atsirasti tik augi(ni)mo metu. Atsakovė vienu metu ir teigia vienas aplinkybes, ir neigia, o tai nėra suderinama nei su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią negalima to paties kartu ir teigti, ir neigti, nei su teisės principais. Pats ieškovas 2023 m. gegužės 15 d. kreipėsi į ekspertą Z. C., kuris pateikė išvadą, pagal kurią mažai tikėtina, kad transportuojant grikius didmaišiuose grikiai galėtų būti užteršti pesticidais. Dar daugiau ekspertas nurodė, kad pagal 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiško produkto ženklinimo, ekologiškos veiklos vykdytojai užtikrina, kad ekologiški produktai būtų pakuojami, vežami ir laikomi laikantis III priede nustatytų taisyklių, todėl bet kuriuo atveju, atsakomybė dėl netinkamo grikių pakavimo, t. y. neatitinkančio teisės aktų reikalavimų, tektų išimtinai irgi tik atsakovei. Ieškovas nesutiko su atsakovės teiginiu, kad ieškovas tariamai grikius pakrovė į kitai bendrovei priklausančią transporto priemonę, o ne į tą, kuri faktiškai buvo deklaruota grikių perdavimo metu, todėl nebuvo galima užtikrinti grikių transportavimo atsekamumo. Ir pateikė įrodymus, kad atsakovė buvo informuota, jog grikių paėmimui atvyks automobilis. Galiausiai, ši atsakovės gynybinė pozicija paneigta ir 2023 m. gegužės 18 d. nutartyje, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, jog atsakovės teiginiai, kad grikiai galėjo būti užkrėsti juos gabenant iš Lietuvos į Lenkiją nagrinėjamo ginčo kontekste nėra teisiškai reikšmingi, o atsakovės teiginiai, kad aplinka galėjo paveikti grikių kokybę, stokoja pagrįstumo. Atsakovė nepagrįstai siekia sudaryti įspūdį, kad atsiimant grikius iš Eicholt GmbH sandėlio, tariamai galėjo būti atsiimti grikiai ne iš ieškovo kontrahentų. Ieškovas pirkėjui Ziegler & Co. GmbH iš viso pristatė 48 t grikių, todėl akivaizdu, jos toks kiekis grikių galėjo būti ir buvo pristatytas į kelis sandėlius, tačiau atsiimdamas grikius iš Eicholt GmbH sandėlio ieškovas atsiėmė juos iš Ziegler & Co. GmbH. Taip pat ieškovas pažymėjo, kad sprendimas priimtas dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų, todėl teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo sprendime spręsti dėl civilinėje byloje nepareikštų reikalavimų, t. y. dėl grikių grąžinimo. Jei nori, atsakovė pati gali reikšti reikalavimą dėl grikių grąžinimo, tačiau to nedaro. Be to, atsakovė turi pareigą susigrąžinti grikius dar nuo 2021 m. balandžio 22 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimo dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo Nr. 22SV-14 įteikimo dienos, tačiau atsakovė daugiau nei 2 metus šio sprendimo sąmoningai nevykdo. 2022 m. sausio 24 d. elektroniniu laišku atsakovė buvo informuota, kad turi ir gali atsiimti visus grikius, tačiau jokių veiksmų, kad grikius atsiimtų taip ir nesiėmė. Ieškovas nurodytų aplinkybių bei teisinių argumentų kontekste prašo atsakovės pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

8.       CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

9.       Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 35/03-11/06) teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2010 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime taip pat konstatuota, jog pagal CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip reiškiančios, kad esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Šios nuostatos negalima aiškinti ir kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010).

10.       Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo vertintinas aptarto teisinio reguliavimo bei teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų kontekste (žr., 8-9 punktus).

Dėl asmens procesinio pasyvumo

11.       Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje nustatyta šalių pareiga rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, domėtis nagrinėjamo bylos eiga.

12.       Nagrinėjamu atveju, ieškovas inicijavo elektroninę teismo proceso bylą. Teismo pranešimas ieškovui buvo įteiktas elektroninių ryšių priemonėmis, naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (CPK 1751 straipsnio 9-10 dalys). Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys patvirtina, kad atsakovė yra EPP vartotoja, tai yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, o jos LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti 2023 m. kovo 13 d., o atsakovės atstovas M. M. prie atsakovės paskyros jungėsi 2023 m. balandžio 6 d. Aktyvuodama paskyrą, pirmą kartą prisijungusi prie EPP sistemos ir autentifikuodamasi Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) (suvestinė redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d., toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka, atsakovė patvirtino, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutiko laikytis jų sąlygų, be kita ko, sutiko gauti teismų siunčiamus procesinius dokumentus EPP paskyroje (Taisyklių 7.2. punktas). Taisyklių 34 punkte numatyta, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą. Taisyklių 35 punkte numatyta, kad paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus tenkinti tokį prašymą ir LITEKO pažymėjus, kad paslaugų gavėjui procesiniai dokumentai teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, šios bylos procesinių dokumentų teikimas į paslaugų gavėjo paskyrą tampa nebegalimas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka būtų atšaukusi sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. LITEKO sistemoje nėra pažymėta, jog atsakovei kaip EPP sistemos vartotojai, procesiniai dokumentai nesiunčiami per EPP sistemą, todėl teismas pagrįstai procesinius dokumentus atsakovei siuntė per EPP sistemą. Atsižvelgiant į tai, argumentas, kad atsakovė laiku neperskaitė jai atsiųsto dokumento, kadangi ne visuomet prisijungia prie sistemos, negali būti laikoma objektyvia aplinkybe, apribojusia atsakovės galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise įstatyme numatytu terminu. Atsakovės pareiškime nurodomos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, todėl konstatuotina, kad atsakovė, būdama juridiniu asmeniu, turėdama aktyvią LITEKO VEP posistemio paskyrą, elgėsi pasyviai ir savalaikiai nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis).

13.       Tačiau konstatavus asmens procesinį pasyvumą, savaime nėra pagrindas atmesti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jeigu yra pagrindo manyti, jog tam tikrų aplinkybių neįvertinimas galėjo turėti įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 35/03-11/06). Šaliai tiek neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, tiek nepateikus atsiliepimo į ieškinį, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių. Atsižvelgiant į tai, teismas pasisako dėl antrosios grupės aplinkybių, susijusių su sprendimo už akių pagrįstumu.

Dėl sprendimo už akių pagrįstumo ir teisėtumo

14.       Nagrinėjamu atveju atsakovė, pasisakydama dėl priimto sprendimo už akių pagrįstumo ir teisėtumo, iš esmės nurodė: pirma, kad atsakovės teikiami įrodymai (pareiškimo 4–5 priedai) patvirtina, jog kruopų kokybė jų perdavimo, įvykusio iki vežimo, momentu atitiko sutarčių sąlygas, todėl kruopų tarša galima jau po prekės perdavimo ieškovui, nes prekės galėjo būti gabenamos tinkamai neparuoštose transporto priemonėse, kartu su chemizuotais produktais ar netinkamai sandėliuojamos; antra, ieškovas nepagrindė reikalaujamų nuostolių dydžio (ieškovas teikia kruopų vežimo duomenis, nesutampančius su kokybės sertifikatais, važtaraščiais ir sąskaitomis, nors tokie atsekamumo trūkumai negalimi, ieškovas nepateikė duomenų, ar susigrąžinama prekė yra kruopos, nepagrindė, kad visas kruopas susigrąžino iš tų subjektų, kuriems jas ir pardavė ir ar susigrąžino ta pačia forma kaip ir pardavė); trečia, ieškovas vadovaujasi aplinkybėmis nustatytomis sprendimuose, kurie nėra įsiteisėję ir apskritai nesusiję sprendžiant dėl kruopų kokybės trūkumų.

15.       Teismo vertinimu,  atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju tam tikrų aplinkybių ir įrodymų neįvertinimas galėjo turėti įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

16.       Atsakovė, teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neginčija žalos fakto, tačiau teigdama, kad žala galėjo kilti dėl pačios ieškovės netinkamo elgesio (gabenimo tinkamai neparuoštose transporto priemonėse ar kartu su chemizuotais produktais bei netinkamo sandėliavimo) jau po kruopų perdavimo, pagal kasacinio teismo praktiką turi pareigą šias aplinkybes įrodyti. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Kauno apygardos teisme tarp tų pačių šalių buvo išnagrinėta kita civilinė byla Nr. e2-394-601/2022 dėl grikių pardavimo pagal 2019 m. lapkričio 5 d., 2021 m. sausio 11 d. ir 2021 m. sausio 15 d. šalių sudarytas sutartis. Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo nutraukti 2020 gruodžio 15 d. ekologiškų grikių pardavimo sutartį, kuri buvo sudaryta tuo pačiu laikotarpiu, įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje, todėl ieškovas pagrįstai vadovavosi aplinkybėmis, nustatytomis teismų sprendimuose byloje Nr. e2-394-601/2022.

17.       Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėtoje byloje nustatė, kad atsakovas (šioje byloje ieškovas, pirkėjas) įrodė apeliantės (pardavėjos) jam perduotų prekių, dėl kurių pirkimo buvo sulygta ginčo sutartyse – ekologiškų lukštentų, neskrudintų grikių be glitimo – esminį kokybės trūkumą (juose buvo rasta pesticidų), o apeliantė (atsakovė) įrodymų, kad pardavė sutartį atitinkančias prekes (ekologiškus grikius), nepateikė.

18.       Visa ši produkcija (grikiai) iki jos pardavimo atsakovui (ieškovui) buvo laikoma specialiame apeliantės (atsakovės) aruode Nr. Eko222. Apeliantė (atsakovė) negali užtikrinti, kad tokia nekokybiška žaliava į aruodą Nr. Eko222 iš viso nepatektų, juo labiau kad atsakovei (ieškovui) pristatytoje partijoje buvo rastas toks pat pesticidas (haloksifopas). Pažymėtina, jog 2023 m. kovo 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtoje nutartyje taip pat patvirtinta, kad grikių žaliavos atsekamumas negalimas, nes į pareiškėjo (atsakovės) aruodą pilami vis naujo gavimo ekologiniai grikiai, todėl nėra galimybės nustatyti, iš kokio tiekėjo grikių grūdų pagaminta kiekviena grikių partija; filialo pateikti ir Lenkijos sertifikavimo įstaigos turimų dokumentų duomenys nesutampa.

19.       Taip pat apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad pardavėjos apeliacinio skundo argumentai, jog pirkėja nebendradarbiavo, todėl dėl jos kaltės neįmanoma patikrinti perduotos produkcijos kokybės (skirti ekspertizę), stokoja pagrįstumo. Teisėjų kolegija nurodė, kad kaip matyti iš byloje esančio apeliantės ir atsakovo elektroninio susirašinėjimo, vykusio 2021 m. vasario 8 d. – 2021 m. kovo 17 d. laikotarpiu, atsakovas ne tik iš karto informavo apeliantę apie iš klientų, kuriems jis perpardavė produkciją, gautą informaciją apie grikių kokybės trūkumus, pateikė tai patvirtinančius tyrimų protokolus, bet ir pasiūlė apeliantei pačiai atvykti ir įsitikinti jų kokybe, tačiau apeliantė (atsakovė) tai padaryti atsisakė, nusprendusi kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. 

20.       Apeliacinis teismas sprendė, kad atsakovo (ieškovo) į bylą pateiktų įrodymų gavimo laikas, taip pat kitų juose esančias išvadas patvirtinančių įrodymų byloje buvimas sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovo (ieškovo) pateikti įrodymai yra patikimesni, nei apeliantės (atsakovės) pateikti įrodymai.

21.       Pažymėtina ir tai, kad Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, jog grikiai buvo atgabenti ir sandėliuojami sandariose pakuotėse, kurių pažeidimų nebuvo identifikuota. Todėl argumentai, kad aplinka galėjo paveikti prekių kokybę, stokoja pagrįstumo. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju grikiai buvo transportuojami pakuotėse, kurias pagamino (užsakė) pati atsakovė bei grikius į šias pakuotes supakavo taip pat atsakovė, todėl atsakomybė dėl netinkamo grikių pakavimo, t. y. neatitinkančio teisės aktų reikalavimų, taip pat tektų atsakovei.

22.       Taigi, teismas, vertindamas atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes bei įrodymus, remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytomis išvadomis Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-394-601/2022 ir sprendžia, jog atsakovė nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė naujų įrodymų, kurie nebuvo aptarti ir įvertinti priimant sprendimą už akių bei kitoje, jau apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje. Atsakovės pateiktame 2023 m. balandžio 14 d. Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos el. laiške nurodyta bendro pobūdžio informacija, kuri  nagrinėjamu konkrečiu atveju jokių reikšmingų bylai aplinkybių nepatvirtina.

23.       Atsakovė pareiškime nurodė, kad atsakovė kruopas pakraudavo į kitas bei kitai įmonei priklausančias transporto priemones nei faktiškai deklaruodavo kruopų pardavimo metu ir būdavo užfiksuota atsakovės užpildytuose pirkimo dokumentuose, todėl neužtikrino prekės atsekamumo. Vis tik prie ieškovo atsiliepimo pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas informaciją apie pasikeitusį transportą ieškovei pateikė ir ji šią informaciją priėmė. Be to, įvertinus Apeliacinio teismo išvadą, kad atsakovo teiginiai, jog aplinka galėjo paveikti grikių kokybę, stokoja pagrįstumo, ši aplinkybė esminės reikšmės byloje neturi.

24.       Atsakovė teigė, jog ieškovas neįrodė nuostolių dydžio, nes nepateikė duomenų, ar jo susigrąžinama prekė yra kruopos, nepagrindė, kad visas kruopas susigrąžino iš tų subjektų, kuriems jas ir pardavė ir ar susigrąžino ta pačia forma kaip ir pardavė. Šiuos prieštaravimus teismas laiko deklaratyviais, nes ieškovas savo patirtus nuostolius įrodė prie ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais (ieškinio priedai Nr. 21–29), kurių atsakovė niekaip nepaneigė.

25.       Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog atsakovė nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, galėjusių turėti įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pareiškimas netenkintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

26.       Po teismo sprendimo už akių priėmimo, 2023 m. balandžio 21 d. ieškovo prašymu byloje buvo priimtas papildomas sprendimas dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės pagrįstai buvo priteistos papildomos 4 913,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudarė 3 900 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti bei 1 013,50 Eur vertimo išlaidos (CPK 93 straipsnis). Dėl šio sprendimo atsakovė 2023 m. gegužės 12 pateikė apeliacinį skundą ir prašė panaikinus sprendimą už akių, panaikinti ir papildomą sprendimą, kuriuo buvo išspręstas procesinis prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2023 m. gegužės 12 rezoliucija teisėja nusprendė apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti, išnagrinėjus atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismui nusprendus netenkinti atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovės apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo, priimtinas, tačiau laikytinas sudėtine pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dalimi. Atsakovei išaiškintina, kad visi argumentai, kuriais nesutinkama su papildomu sprendimu, gali būti nurodyti skundžiant šią nutartį, nes papildomas sprendimas yra sudėtinė sprendimo už akių dalis.

27.       Atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 2 711,93 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas dėl atsiliepimo parengimo. Pateikti įrodymai – sąskaita faktūra ir bankinio mokėjimo pervedimo kopija patvirtina, kad už atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą buvo patirtos ieškovo nurodyto dydžio išlaidos. Ši suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, todėl priteistina iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287–288 straipsniais, 290–291 straipsniais,

n u t a r i a:

netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“, juridinio asmens kodas 134958886 ieškovui Diaspolis sp. z.o.o. (Diaspolis Spółka z Ograniczoną Odpowiedzialnością), juridinio asmens kodas 100932551, 2 711,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                      Edita Šliumpienė