Civilinė byla Nr. e2-477-467/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02841-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.2

                                                                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo K. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio ir nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui K. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo – D. V.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Šiaulių apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui K. V. dėl 348 992,12 Eur negrąžintos paskolos, 255 566,46 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą (348 922,12 Eur) nuo 2020 m. lapkričio 15 d. priedo prie sutarties neįvykdymo momento iki visiško paskolos grąžinimo, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. kovo 29 d. sprendimu priėmė ieškinio dalies dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą (348 922,12 Eur) nuo 2020 m. lapkričio 15 d. priedo prie paskolos sutarties nevykdymo momento iki visiško paskolos grąžinimo atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė. Kitą ieškinio dalį teismas patenkino – priteisė iš atsakovo K. V. ieškovei E. L. 348 992,12 Eur negrąžintą paskolą, 193 895,15 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (542 887,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 577 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3.       Atsakovas K. V. dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 29 d. sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vinitas“ už atsakovą sumokėjo 500 Eur dalį žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė jį atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo, o šio  prašymo netenkinus, prašė likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti. Nurodė, kad jokio turto neturi, kadangi į jo turtą yra nukreiptas išieškojimas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi atsakovo K. V. prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkino ir nustatė atsakovui 10 dienų terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti likusią 4 547 Eur žyminio mokesčio dalį už paduodamą apeliacinį skundą bei teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

5.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas teismui nepateikė išsamių duomenų apie savo turtinę padėtį ir realų negalėjimą sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį. Teismas atsakovo pateiktą vienos jo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad sąskaitos likutis 0,00 Eur, disponuojamas likutis –137 495,66 Eur, 2024 m. balandžio 29 d. rezervuotos lėšos – 137 495,66 Eur (PLAIS apribojimas), įvertino neleidžiančiu daryti objektyvių išvadų apie apelianto turtinę padėtį ar konstatuoti, kad ji yra sunki. Be to, atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jo dabartiniai finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir jis bus pajėgus sumokėti atidėtą žyminio mokesčio dalį tuo atveju, jeigu teismas priims jam nepalankų sprendimą.

6.       Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė sunkios turtinės padėties, dėl kurios jis nėra finansiškai pajėgus sumokėti teismo nustatytos žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą. Todėl nustatė atsakovui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti likusią 4 547 Eur žyminio mokesčio dalį.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovas K. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartį ir patenkinti jo prašymą atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Netenkinus šio prašymo, atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 3 d.  nutartį ir patenkinti atsakovo prašymą atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1.       Siekdamas pagrįsti, kad neturi galimybės sumokėti už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, atsakovas teismui pateikė atsiskaitomosios sąskaitos išrašą, iš kurio matyti PLAIS apribojimas – areštuota 137 495,66 Eur ir yra neigiamas sąskaitos likutis šiai sumai. Atsakovas negali sumokėti reikiamo žyminio mokesčio, kadangi jo sąskaita yra areštuota; vykdomi išieškojimai iš atsakovo pajamų ir turto trukdo sutaupyti žyminiam mokesčiui reikalingą sumokėti sumą.   

7.2.       Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 1) išrašą iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenų bazės; 2) antstolio patvarkymą, 3) duomenis apie gaunamas pajamas. Nurodė, kad jis neturi nekilnojamojo turto. Jo gaunamos pajamos yra apie 800 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. Iš jo turto vyksta priverstinis išieškojimas, todėl atsakovas neturi galimybės sumokėti papildomai 4 547 Eur už paduotą apeliacinį skundą.

7.3.       Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus apie savo turtinę padėtį, tačiau teismas juos įvertino nepakankamais. Atvejis, kai priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą paaiškėja, kad neužteko įrodymų aptariamai faktinei bylos aplinkybei įrodyti, priskirtinas prie Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatytos sąlygos taikymo atvejų.

7.4.       Pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad byloje nepakanka duomenų nustatyti tikrąją atsakovo turtinę padėtį, naujai pateikiamais įrodymais atsakovas įrodinėja pagrindą jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Pateikiami nauji įrodymai yra reikšmingi ir padės įvertinti atsakovo finansinę padėtį. Šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo pirmosios instancijos teismui netenkinus atsakovo prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo. Atsakovas prašo šiuos įrodymus priimti ir vertinti juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.  

2.       Ieškovė E. L. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.   

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo į bylą

8.       Kartu su atskiruoju skundu atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus – išrašą iš VĮ Registrų centro duomenų bazės, antstolio patvarkymą, duomenis apie gaunamas pajamas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismui nusprendus, jog byloje nepakanka duomenų nustatyti tikrąją atsakovo turtinę padėtį, naujai pateikiamais įrodymais atsakovas įrodinėja pagrindą jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl pateikiami nauji įrodymai yra reikšmingi ir padės įvertinti atsakovo finansinę padėtį. Šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo pirmosios instancijos teismui netenkinus atsakovo prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo. Atsakovas prašo šiuos įrodymus priimti ir vertinti juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

9.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką ginčo klausimui išspręsti.

10.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kartu su atskiruoju skundu atsakovo teikiamais papildomais įrodymais įrodinėjamų aplinkybių reikšmę teisingam bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimui, juos priima į bylą ir vertins pasisakydamas dėl atskirajame skunde nurodytų aplinkybių.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

11.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti 4 547 Eur žyminio mokesčio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 329, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teisme priimtu sprendimu atsakovas pateikė apeliacinį skundą. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį, už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Turtiniame ginče už apeliacinį skundą žyminis mokestis apskaičiuojamas nuo ginčijamos sumos. Nagrinėjamu atveju už paduodamą apeliacinį skundą atsakovas privalo sumokėti 5 047 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13.       UAB „Vinitas“ už atsakovą sumokėjo dalį – 500 Eur už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio. Apeliaciniame skunde atsakovas pareiškė prašymą nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo jį atleisti, o jeigu toks prašymas nebūtų patenkintas, atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodė, kad neturi jokio turto, į jo turėtą turtą nukreiptas išieškojimas. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą atmetė, nustatė terminą sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį – 4 547 Eur už paduotą apeliacinį skundą ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė detalių duomenų apie savo turtinę padėtį, o kartu su apeliaciniu skundu pateiktą atsakovo banko sąskaitos išrašą pripažino nepakankamu įrodymu atsakovo sudėtingai turtinei padėčiai pagrįsti.

14.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

15.       Žyminio mokesčio sumokėjimo, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

16.       Remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Tokią galimybę įstatymas suteikia tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį. CPK 83 straipsnio 3 dalies tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju pagal prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pateikusio asmens nurodytus motyvus bei jo pateiktus įrodymus būtina spręsti, ar jis gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį ar tik jo dalį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-54/2008).

17.       Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tai yra asmeniui būtų suteikta reali teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-166/2008).

18.       Atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju turi būti vertinami ne tik asmens sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, taip pat į ginamą teisinį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-551/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-549/2008).

19.       Teismų praktikoje pažymėta, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat duomenys iš Juridinių asmenų registro, pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nurodyti duomenys iš registrų ir kredito įstaigų turi būti pateikiami ne „momentiniai“, o „su istorija“, nes duomenys apie banko sąskaitose esamą likutį neparodo jose esančių piniginių lėšų judėjimo, o iš registrų pateiktos pažymos apie šiuo metu asmens turimą turtą neleidžia spręsti apie asmens veiksmus netolimoje praeityje (pavyzdžiui, galima situacija, kai asmuo visai neseniai pardavė didelės vertės turtą, o gautas pinigines lėšas laiko ne kredito įstaigoje). Šie duomenys leidžia nuspręsti ne tik tai, ar ieškovo turtinė padėtis yra labai sunki, bet ir išsiaiškinti tikrąsias tokios padėties atsiradimo priežastis bei priimti teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje 2-347/2007; 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-549/2008).  

20.       Nagrinėjamu atveju atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2024 m. balandžio 29 d. banko sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, kad minėtą dieną atsakovo banko sąskaitoje nebuvo pinginių lėšų, o jos likutis buvo neigiamas – 137 495,66 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, vadovaujantis šioje nutartyje aptarta teismų praktika, šie duomenys nebuvo pakankami nuspręsti apie atsakovo turtinę padėtį, dėl kurios jis negali šiuo metu sumokėti viso už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio (CPK 178 straipsnis).

21.       Kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė išrašą iš VĮ Registrų centro duomenų bazės, antstolio patvarkymą ir duomenis apie gaunamas pajamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie duomenys taip pat nėra pakankami pagrįsti sunkią atsakovo finansinę padėtį. Šie duomenys pagrindžia atsakovo turtinę padėtį šiuo metu, tačiau neįrodo jo sunkios finansinės padėties, kadangi neleidžia nuspręsti apie atsakovo veiksmus netolimoje praeityje. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, sveikatos būklės, negali dirbti darbo, už kurį gautų didesnį atlyginimą.

22.       Teisiškai reikšminga aplinkybe vertintina ir tai, kad atsakovo apeliacinis skundas yra apmokėtas vos 9,9 procentų dydžio žyminiu mokesčiu (500 Eur) už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (5 047 Eur). Atleidimas praktiškai nuo 90 procentų žyminio mokesčio dalies sumokėjimo prilygtų visiškam atsakovo atleidimui nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o tai galima tik išimtiniais, konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, jog atsakovo procesinė padėtis atitinka CPK 83 straipsnio 1 dalies dispoziciją. 

23.       Vadovaudamasis šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pagrindo atsakovo atleisti nuo likusios 4 547 Eur nesumokėtos žyminio mokesčio dalies, mokėtinos už apeliacinį skundą.    

24.       Atskirajame skunde atsakovas taip pat prašo, netenkinus jo prašymo atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, šios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti.

25.       CPK 84 straipsnis nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Šios nuostatos, kaip ir atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tikslas yra užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio.

26.       Pažymėtina, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia ieškovo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pareigos. Šio instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu ieškovui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-954/2008).

27.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, svarbiausia nustatyti, ar asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra apeliacinio skundo pateikimo teismui metu (CPK 84 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-824/2008; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-926/2008 ir kt.). 

28.       Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui yra pagrįstas ir tikslingas tuo atveju, jei atsakovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio už teikiamą procesinį dokumentą, tačiau pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Aplinkybę, kad atsakovas galės atlikti šią pareigą vėliau, turi patvirtinti byloje esančios aplinkybės. Nesant byloje duomenų, kad atidėjus žyminio mokesčio sumokėjimą, atsakovas galės vėliau sumokėti žyminį mokestį, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-54/2008).

29.       Pažymėtina, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, jog asmens turtinė padėtis dabar neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, tačiau ateityje tokią galimybę jis įgis (CPK 178 straipsnis). Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar asmuo šiuo metu negali sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, ar ateities perspektyvoje jis galės tą padaryti. Įstatymas nustato, kad pareiga pateikti prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus tenka būtent prašymą atleisti nuo mokesčio ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pateikusiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-330/2023).

30.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas nei atskirajame skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, leidžiančių spręsti apie tai, jog yra reali tikimybė, kad atsakovo turtinė padėtis gali pasikeisti ir pagerėti iki bylos apeliaciniame teisme išnagrinėjimo pabaigos. 

31.       Kaip matyti iš antstolio patvarkymo ir atsakovo banko sąskaitos išrašo, iš jo išieškoma suma sudaro 137 495,66 Eur, tuo tarpu atsakovas nurodė, kad jo pajamos per mėnesį sudaro tik apie 800 Eur. Kito turto atsakovas neturi. Vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktais rašytiniais įrodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovo finansiniai sunkumai yra laikini ir kad atsakovas galės pareigą apeliacinį skundą apmokėti žyminiu mokesčiu atlikti vėliau. 

Dėl bylos procesinės baigties 

32.       Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33.       Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams – žyminio mokesčio daliai sumokėti – pašalinti yra pasibaigęs, apeliantei nustatytinas naujas procesinis terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui K. V. 10 (dešimties) dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti 4 547 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą.

Teisėja