Civilinė byla Nr. e2-10136-862/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03619-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

2.6.10; 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.5.2; 3.4.1.10.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“ atstovui advokato padėjėjui A. M. G., trečiajam asmeniui R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano būstas Neris“, trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų - R. K..

Teismas

n u s t a t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-17 įsakymu buvo patenkintas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pareiškimas ir iš UAB „Mano būstas Neris“ priteista 566,54 EUR, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-02-17) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos bei 9 EUR bylinėjimosi išlaidos.

Nurodytas teismo įsakymas panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-14 nutartimi, priėmus ieškovės ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės 566,54 EUR žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad 2020-10-30 daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), dėl netinkamai prižiūrimo bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio buvo apgadintas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė, įvykio metu buvo apdraudusi šį butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios sutarties pagrindu ieškovei atsirado pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą. Ieškovė sureguliavo žalą ir išmokėjo 566,54 EUR draudimo išmoką padarytiems nuostoliams atlyginti. Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo administratoriumi ir buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų (tame tarpe ir nuotekų vamzdyno) priežiūrą. 

Atsakov

Ieškovė dubliku atsisakė reikalavimo 3,39 EUR dalyje. Nurodė, kad atsiliepime išdėstyti argumentai yra deklaratyvūs ir abstraktūs. Paaiškino, kad, gavus draudėjo pranešimą apie įvykį, atliko turto apžiūrą, įvertino sugadinimus ir siekė nustatyti žalos šaltinį. Tai patvirtina apgadinto turto fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti turto sugadinimai bei vietos iš kur skverbėsi vanduo, į bylą pateikta informacija apie atsakovės darbuotojų atliktus darbus likviduojant avariją. Žalos dydį patvirtina nuostolių apskaičiavimas (sąmata). Ši sąmata sudaryta naudojant UAB „Sistela“ (atestuota įmonė, kuriai suteikta teisė statinio dalies projektavimo ir ekspertizės darbus statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, ekonominės bei sąnaudų kiekių žiniaraščių rengimo srityse) programą ir joje detalizuoti konkretūs turto atstatymui reikalingi atlikti darbai ir medžiagos. Nurodė, kad draudėjo turtas paskutinį kartą remontuotas/įrengtas 2014 metais, todėl medžiagoms, kurios sąmatoje sudaro 70,68 EUR, skaičiuotinas 6 metų nusidėvėjimas, nekilnojamojo turto metinė nusidėvėjimo norma 0,8 proc (6*0,80 proc. = 4,8 proc.). Atitinkamai nusidėvėjimas apskaičiuotinas pagal formulę 70,60 * 4,8 proc. ir sudaro 3,39 EUR. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismui kartu su ieškiniu pateiktas 2021-10-30 atsakovės darbuotojo sudarytas atliktų darbų aktas, kuris patvirtina, kad įvykio priežastis - užsikimšimas bendrojo naudojimo nuotekų stove. Atsakovės darbuotojai nenustatė, kad įvykis būtų įvykęs dėl butų nuosavybės teisės ribose esančių vamzdynų trūkumų. Likviduojant avariją nebuvo nustatyta, kad nuotekų vamzdynas būtų užsikimšęs dėl neleistinų atliekų, šiukšlių įmetimo į ginčo vamzdyną. Išdėstė poziciją, kad to pakanka spręsti, kad atsakovė netinkamai prižiūrėjo nuotekų vamzdyną (nevalė, netikrino vamzdyno pralaidumo) ir dėl to apdraustam turtui buvo padaryta žala. Pažymėjo, jog turto apgadinimai užfiksuoti fotonuotraukose, kuriose matomos vandeniu sulietos apdrausto turto lubos. 

Atsakovė triplike nurodė, jog laikosi pozicijos, kad atsakovės neteisėtus veiksmus ieškovė grindžia tik formalia aplinkybe, kad atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Atsakovės nuomone, vien administravimo faktas nesuponuoja aplinkybės, jog atsakovė yra atsakinga už absoliučiai visas daugiabučiame name įvykusias avarijas. Nurodė, kad atsakovė vykdo teisės aktų nuostatas, todėl atlieka bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras, siekdama nustatyti jų būklę. Byloje yra pateiktos tik fotofiksacijos, nėra turto apžiūros aktų ir kitų dokumentų, kurie pagrįstų, jog draudiminių įvykių tyrimai vyko. Neaišku, kada su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos yra darytos ir jose neužfiksuotas apliejimo židinys. Atsakovei, nesant defektinių aktų ir duomenų, kaip atrodė turtas iki apliejimo, nėra aišku, ar darbai buvo atlikti būtent siekiant pašalinti padarytą žalą, o neatliekant einamąjį remontą, prisidengiant minėtu įvykiu.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad trečiasis asmuo apie įvykį nagrinėjamą šioje byloje informuotas nebuvo, nes byloje esančiame 2020-10-30 akte nustatyta įvykio priežastis – buto užliejimas užsikimšus bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžiui. Buvo užlietos ne virtuvės patalpos, o patalpos plane žymimos indeksais 8-1 ir 8-2. Trečiasis asmuo yra atlyginęs nuostolius ieškovei dėl įvykio, kuris įvyko 2021-01-29 ir kuris nėra šios bylos dalykas. Ieškovės atstovė paaiškino, kad draudikas du kartus tos pačios žalos neatlygina.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, ar atsakovė buvo informuota apie 2021 metų įvykį, po kurio trečiasis asmuo ieškovei atlygino nuostolius. Taip pat negalėjo paaiškinti, ar atsakovės atstovai buvo nuvykę likviduoti 2020-10-30 dienos įvykio padarinių, ar 2020-10-30 darbų priėmimo-perdavimo aktą sudarė atsakovės atstovas, Paaiškino, kad byloje nėra pateikę darbų, vykdytų atliekant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, žurnalo, nes tai, atsakovės nuomone, nėra susiję su nagrinėjama byla. 

Trečiasis asmuo R. K. teismo posėdyje  paaiškino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2021 metais virtuvėje, prie lango buvo lūžės čiaupas ir buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo tai sužinojęs atvyko į butą ir užsuko vandens padavimą į butą. Aplieto buto savininkė neįleido trečiojo asmens į butą. Patvirtino, kad 1680 EUR nuostolius, kurie buvo padaryti užliejus kaimynų butą 2021 metais, sugedus virtuvės čiaupui, esančiam netoli virtuvės lango, atlygino. Taip pat paaiškino, kad apie 2020 metų spalio mėnesio įvykį, kurio metu iš bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio buvo užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), jam nėra žinoma. Paaiškino, kad, jo žiniomis, paskutinį kartą nuotekų vamzdis buvo valomas 2014 metais. nurodė, kad po 2014 metų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atstovai į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kartą į metus atvyksta tik patikrinti kaip veikia šildymo sistema. Kalbėdamas apie byloje esančias nuotraukas paaiškino, kad jam pateiktos nuotraukos yra nespalvotos ir iš jų jis negali spręsti ar tai tokios pat buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukos, kurios jam buvo teiktos žalos byloje dėl 2021 metų įvykio. 

Ieškinio dalies reikalavimų atsisakymas priimamas ir byla šioje dalyje nutraukiama.

Kitoje dalyje ieškinys tenkinamas visiškai. 

Byloje esantis Gyventojų turto draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini) patvirtina, ieškove ir byloje nedalyvaujantis asmuo V. P. buvo sudariusi gyventojų turto draudimo sutartį, kurios pagrindu nuo 2020-08-25 iki 2021-08-24 buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užklausa iš interneto svetainės ir 2020-10-30 darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad apie įvykį buvo informuota avarinė tarnyba ir atsakovė bei tai, kad dėl užsikimšusio bendro kanalizacijos stovo (vamzdžio) anksčiau nurodytam butui buvo padaryta žala. Ieškovės pateikta turto žalos įvertinimo skaičiuoklė ir nuotraukos patvirtina, kad žala padaryta luboms, sienoms, sieninei spintai, o 2020-12-04 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)  patvirtina, kad padarytos žalos atlyginimui ieškovė išmokėjo 566,54 EUR dydžio draudimo išmoką draudėjai.  

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas.  

Atsakovė atsiliepime argumentuoja, jog ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos (nuostolių) ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Su šiais atsakovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. 

Civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kurio esminė taisyklė, įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą. Ieškovė ieškinį grindžia faktine aplinkybe, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala dėl užsikimšusio bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio į butą prasiskverbus vandeniui (skysčiui). Šią faktinę aplinkybę ieškovė įrodinėja minėtais užklausa iš interneto svetainės ir 2020-10-30 aktu, kuriame įvardinta buto užpylimo priežastis –užsikimšęs bendrojo naudojimo kanalizacijos stovas. Turtui padarytus sugadinimus, kaip minėta, patvirtina ieškovės pateiktos nuotraukos, kiti ieškovės pateikti įrodymai.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004, 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas numato bendrą draudiko pareigą tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas (98 straipsnio 2 dalis). Teisės aktai neįpareigoja ieškovės kaip draudiko, administruojant žalą pagal gautą pranešimą iš draudėjo, žalos kilimo priežasčiai nustatyti skirti ekspertizes, be kita ko, pavedant jas atlikti tretiesiems asmenims, todėl nėra pagrindo abejoti ieškovės padarytų vertinimų pagrįstumu. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytų įrodymų visuma, patvirtina, kad žala bute, esančiame (duomenys neskelbtini), padaryta ieškovės nurodytu būdu – dėl užsikimšusio kanalizacijos vamzdžio į butą prasiskverbus vandeniui (CPK 185 straipsnis) ir šios išvados nepaneigia atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomi bendro pobūdžio samprotavimai bei atsiliepime ir triplike cituojamas aktualus pranešimas apie įvykį, kuris kilo 2021-01-29 ir kuriuo priežastis, kaip patvirtina trečiojo asmens paaiškinimai, - virtuvės kriauklės čiaupo gedimas.  

Atsakovė savo atsikirtimus grindžia taip pat tuo, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų apie atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus ar neveikimą, lėmusius ieškinyje nurodomos žalos atsiradimą. Teismas sutinka su tuo, kad įrodyti neteisėtų veiksmų ar neveikimo faktą žalos atlyginimo bylose privalo ieškovė, tačiau nesutinka, kad šios pareigos nagrinėjamu atveju ieškovė neįvykdė. Byloje nustatyta, kad žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kilo dėl į butą prasiskverbusio vandens užsikimšus bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžiui. Byloje nėra ginčo, kad kanalizacijos vamzdis yra namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektas, kurį prižiūrėti teisės aktų nustatyta tvarka prieš įvykį ir jo metu pareiga teko atsakovei kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.84 straipsnis).   

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, numato, kad gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją, kurie kartu vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai gyvenamojo namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (84, 85 punktai). Tokioms priemonėms buvo priskiriami nuolatiniai gyvenamojo namo būklės stebėjimai, periodinės (sezoninės) gyvenamojo namo, atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros pavasarį, rudenį (87.1, 87.2 punktai), kurių metu periodiškai (ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir esant pagrindui dažniau vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti (91 punktas), o gyvenamojo namo būklės įvertinimai fiksuojami ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose (44.1, 44.2, 51 punktai). Būtent šie dokumentai – techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai, yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriui pavestas funkcijas. Kadangi nurodytų įrodymų atsakovė nepateikė, teigdama, kad jie nėra susiję su ginčo dalyku, o trečiasis asmuo, davęs priesaiką, patvirtino, kad po 2014 metų nėra atliktas profilaktinis vamzdžio valymas, atsakovės argumentai, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais. Namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis, prižiūrėti ir tai yra pagrindinė administratoriaus funkcija. Teiginiai, kad atsakovė neturėjo galimybės valdyti pastato, negalėjo veikti be bendrasavininkų sutikimo, jų lėšų ir, kad bendrasavininkai yra atsakingi už pastato trūkumus, yra nepagrįsti, nes viena atsakovės pareigų - laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus, profilaktinėmis priemonėmis tausoti statinius ir jų konstrukcijas, tame tarpe pagal poreikį ir ne rečiau kaip kas tris metus valyti ir dezinfekuoti vėdinimo kanalus ir vamzdynus.

Atsakovė taip pat ginčija ieškovės patirtos žalos sumą, nurodydama, jog ieškovė nėra nurodžiusi žalos apskaičiavimo pagrįstumo, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nėra pateikusi įrodymų. Patalpų apliejimo atveju nuostoliais yra pripažįstamos patalpų remontui reikalingos lėšos, kurios gali būti patirtos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai, jei remontas dar nepadarytas. Atsakovė neteikė įrodymų, kuriais būtų galima remtis apskaičiuojant ieškovės patirtų nuostolių dydį arba kurie paneigtų ieškovės pateiktų dokumentų įrodomąją reikšmę (CPK 12, 178 straipsniai), todėl nagrinėjamu atveju žalos dydžiui pagrįsti pakanka ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, o šiai faktinei aplinkybei nustatyti papildomos specialiosios žinios nereikalingos (CPK 185, 219 straipsniai). Šioje vietoje svarbu paminėti, jog ieškovė pripažino, kad draudimo išmoka pagal draudimo sutarties sąlygas buvo sumokėta nevertinus nusidėvėjimo ir tai įvertinusi ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą (atsisakė ieškinio reikalavimo dalies) 3,39 EUR suma.

Ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimamas, civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Atsakovė, būdama namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, tinkamai neprižiūrėjo jos administruojamo namo kanalizacijos vamzdžio ir tai lėmė jo užsikimšimą, dėl kurio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko vandens išsiliejimas, kurio rezultate šis butas buvo apgadintas. Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką ir patyrė nuostolius, kuriuos ieškovei turi atlyginti atsakovė, todėl yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės 563,15 EUR žalos atlyginimą (CK 6.263, 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai, 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Remiantis nurodytu, ieškovės reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (563,15 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-02-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo iš atsakovo tenkinamas.

Kiti šalių, trečiojo asmens nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė ieškinyje yra pareiškusi prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Už ieškinį ieškovė sumokėjo 18 EUR žyminį mokestį, kiti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai nėra pateikti, todėl ieškinį patenkinus iš atsakovės priteistina 18 EUR bylinėjimosi išlaidos.

Bylos nagrinėjimo metu patirta 26,88 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 EUR) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą, todėl ieškinį patenkinus iš atsakovės valstybei priteistinos 27 EUR bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mano būstas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222, ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 563,15 EUR žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (563,15 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-02-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mano būstas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222, valstybei 27 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Rasita Kurakienė