Civilinė byla Nr. e2-2388-965/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00607-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1 

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,

sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei,

dalyvaujant ieškovei Danai A. A., jos atstovei advokatei Vidai Šeikienei, 

atsakovų A. L. ir B. B. atstovui advokatui Sauliui Avižai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Danos A. A. ieškinį atsakovams A. L., B. B. dėl leidimo vykdyti savavališkos statybos įteisinimo veiksmus be bendraturčių sutikimo, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, bei pagal atsakovų A. L. ir B. B. priešieškinį ieškovei D. A. A. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo leisti ieškovei D. A. A. be atsakovų A. L. ir B. B. sutikimo atlikti medinės malkinės bei mūrinio garažo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), projektavimo ir statybos (savavališkos statybos padarinių šalinimo) darbus pagal E. K. projektavimo įmonės parengtą projektą, gauti statybą leidžiančius dokumentus, atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus šių statinių projektavimui ir statybai. Nurodo, kad medine malkine bei mūriniu garažu, žymimais 1I1ž ir 5I1p, jau daugelį metų naudojasi bei šiuos statinius valdo ieškovė. Šie pastatai buvo pastatyti maždaug prieš 60 metų ieškovės tėvų ir užfiksuoti, kaip esantys natūroje, (duomenys neskelbtini) atliktame žemės sklypo plane. Ginčo dėl ūkinių pastatų valdymo bei nuosavybės nėra, nes atsakovai gyvenamojo namo dalis įgijo gerokai vėliau – tik 2009 ir 2014 metais. Minėti pastatai yra pristatyti prie kitų ieškovei priklausančių ir teisiškai įregistruotų statinių – jos buto priklausinių, plane žymimų 3Ilž, 2I1m ir 4I1ž. Savavališkos statybos aktas dėl šių ūkinių pastatų – medinės malkinės ir mūrinio garažo buvo surašytas 2010-05-06. Reiškiamas reikalavimas apima ieškovės siekį įvykdyti 2013 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą civ. byloje Nr.2-3904-618/2013, kuriuo D. A. A. buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2010-05-06 savavališkos statybos akte, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunat statybą leidžiantį dokumentą. Terminas tokių veiksmų atlikimui yra pratęstas iki 2021 m. lapkričio 1 d. Ieškovė 2018 m. spalio mėn. pateikė atsakovams susipažinti supaprastintą statybos projektą, parengtą E. K. projektavimo įmonės, atskleidžiantį statytojos siekį įteisinti malkinės bei garažo statybą ir sprendinius. Su šiuo projektu žemės sklypo bendranaudotojai nesutinka. Toks atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas. Atsakovai piktnaudžiauja savo teise ir siekia savo interesų įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Be to, toks atsisakymas duoti sutikimą reiškia, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymas ieškovei tampa neįmanomu. Statybos darbai bus atliekami tik ieškovei priklausančių ūkinių pastatų priestatuose – malkinėje bei garaže, kuriais naudojasi tik ieškovė. Atsakovų interesai bei teisės nebus įtakojamos ar pažeidžiamos. 

Taip pat patikslintu ieškiniu ieškovė prašo nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal A. K. parengtą žemės sklypo planą, pagal kurį ieškovė D. A. A. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C/1304 (violetinė spalva), 1304 kv. m. ploto; atsakovė A. L. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais D1/64 ir D2/1226 (mėlyna spalva), bendro 1290 kv. m. ploto; atsakovas B. B. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu E/488 (raudona spalva), kurios plotas 488 kv. m.; o ieškovė ir atsakovai bendrai naudosis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais A/186 bei B/505 (pravažiavimo kelias) (geltona spalva). Nurodo, kad 0,3773 ha ploto žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)), kuriame stovi ieškovei ir atsakovams priklausantis gyvenamasis namas bei kiti pastatai, yra valstybinė žemė. Ieškovė D. A. A. (duomenys neskelbtini) sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį dėl 0,1597 ha šio žemės sklypo dalies nuomos. B. B. valstybinės žemės nuomos sutartį dėl 0,0597 ha žemės, o A. L. dėl 0,1579 ha žemės nuomos sudarė (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype yra šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, šulinys, elektros skydinė, ieškovei priklausantys ūkiniai pastatai, buitinių nuotekų išgriebimo duobė (ties šiaurine riba) ir nuotekų linija, o taip pat atsakovams priklausantys statiniai – voljeras ir stoginė. Ieškovei priklauso gyvenamajame name esantis butas Nr. 2 su rūsiu, suformuotas atskiru turtiniu vienetu, ir teisiškai įregistruoti ūkiniai pastatai, taip pat savavališkos statybos objektais pripažinti statiniai – malkinė ir garažas, kurių statybą ieškovė siekia įtesinti. Visi po vienu stogu esantys ūkiniai pastatai yra šiaurės rytinėje šio žemės sklypo dalyje. Ieškovė visada naudojosi ir naudojasi rytine sklypo dalimi, o atsakovai A. L. ir B. B. naudojasi vakarine žemės sklypo dalimi. Ieškovės siūloma naudojimosi tvarka atitinka šiuo metu nusistovėjusią tvarką. Be to, rytinėje žemės sklypo dalyje, plane žymimoje geltona spalva, yra pravažiavimo keliukas, kuriuo naudojasi tiek gaisrininkai, tiek miškininkai valydami mišką. Taigi pagal savo funkcinę paskirtį šis keliukas yra bendro naudojimo, todėl jis turi būti bendrai skiriamoje naudotis žemės sklypo dalyje. Pietinėje žemės sklypo dalyje, prieš pagrindinį įėjimą į gyvenamąjį namą, yra šulinys, kurį iškasė ieškovės tėvai. Šis šulinys laikytinas bendro naudojimo ir ieškovė turi teisę juo naudotis bei prieiti prie jo. Ant vakarinės sklypo ribos yra įrengta bendra elektros skydinė, prie kurios prieiti reikia ir ieškovei. Todėl žemės sklypo plane yra numatyta bendro naudojimo sklypo dalis.

Atsakovai A. L. ir B. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad gyvenamojo namo bendrasavininkai – ieškovė ir atsakovai yra ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojai. Šiame bendrai naudojamame žemės sklype D. A. A. yra neteisėtai pastačiusi ūkinius pastatus, kurių savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmus ir prašo leisti atlikti be atsakovų sutikimo. Ieškovės pateiktame projekte prašomi įteisinti statiniai yra įvardijami „nauja statyba“. Be to, ieškovės savavališkų statinių įteisinimas didintų nustatytą žemės sklypo užstatymo tankį ir prieštarautų 2013 m. gruodžio 13 d. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus priimtu įsakymu „Dėl žemės sklypo Neringoje, (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ Nr. V13-620 nustatytam žemės sklypo užstatymo tankiui – 6,9 %. Šiuo metu įregistruoti statiniai užima maksimalų leistiną žemės sklypo užstatymo tankį. Ieškovės pateikiamas E. K. projektavimo įmonės parengtas projektas neatitinka (duomenys neskelbtini) ir jo dalių bendrojo plano sprendinių, nes bendruoju planu buvo nustatyti konkretūs ir aiškūs reikalavimai žemės sklypui, kad galimas tik pastatų paprastasis remontas, kapitalinis remontas ir rekonstrukcija, o užstatymo tankumas negali būti keičiamas, paliekamas esamas. Sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nustatytos tik idealiosios kiekvienam iš žemės sklypo naudotojų (nuomininkų) tenkančios žemės sklypo dalys, tačiau nenustatytos konkrečios, realiosios, kiekvieno iš naudotojų faktiškai naudojamos žemės sklypo dalys, todėl sutikimas statybai negali būti duotas, nes neaišku, kokiomis žemės sklypo dalimis šalys naudosis. Atsakovų teigimu, ieškovės pateiktas projektas nėra suderintas su (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano sprendiniais, nėra sudarytas susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, taip pat, kad projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Be kita ko, atsakovai pateikė priešieškinį, patikslino reikalavimus ir prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jų pateiktą 2019-08-08 planą. Prašo nustatyti, kad ieškovė D. A. A. naudojasi žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „B“, pažymėta taškais: 3, 4, 5, 21, 22, 23, 24, 25, 15, 14, 10, 17, 18, 19, 20, 3 (mėlyna spalva); atsakovė A. L. naudojasi žemės sklypo dalimi pažymėta indeksais „C“, pažymėta taškais: 1, 31, 30, 29, 28, 27, 26, 16, 15, 25, 24, 23, 22, 21, 6, 7, 1 (mėlyna spalva); atsakovas B. B. naudojasi žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „D“, pažymėta taškais: 2, 20, 19, 18, 17, 9, 8, 16, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 2 (oranžinė spalva); Dana A. A., A. L. ir B. B. bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „A“, pažymėta taškais: 8, 9, 17, 10, 14, 15, 16, 8 (geltona spalva). Atsakovų teigimu, pagal jų siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką maksimaliai nustatomos kiekvieno iš bendranaudotojų individualiai naudojamos žemės sklypo dalys; minimaliai nustatomos bendro naudojimo zonos (tik po gyvenamuoju namu (bendro naudojimo konstrukcijos)); paliekama individualiai naudoti žemės sklypo ploto dalis prieš kiekvienos šalies buto langus, taip kiekviena iš šalių gali patekti prie jai priklausančio buto išorės; užtikrinamas privatumas, kad nei viena iš šalių nevaikščios palei kitai šaliai priklausančio buto langus. D. A. A. pasiūlyta naudojimosi tvarka nustatoma bendro naudojimo zona palei B. B. priklausančio buto langus, tuo tarpu palei jos buto langus nustatoma tik jos individualiai naudojama ploto dalis, tokiu būdu neužtikrinamos lygiateisės bendranaudotojų teisės. Tuo tarpu D. A. A. pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka yra neracionali, neproporcinga, nustatomos bendro naudojimo žemės sklypo zonos, sudarant prielaidas kilti bendraturčių ginčams ateityje.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašo šalių reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pateikė atsiliepimą, kuriame prašo šalių reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

Teismo

Atsakovų atstovas palaikė atsiliepime bei priešieškinyje išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti, o atsakovų reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos tenkinti pagal atsakovų pateiktą planą.

Teismas

konstatuoja :

ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. L., B. B. ir D. A. A. yra pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, t. y. gyvenamajame name yra 3 butai, iš kurių po vieną butą priklauso kiekvienam nurodytam asmeniui. Pastatas-gyvenamasis namas yra valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Visi gyvenamojo namo bendrasavininkai yra ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojai. Nacionalinė žemės tarnyba ieškovei ir atsakovams išnuomojo teisės aktų nustatyta tvarka paskaičiuotas žemės sklypo dalis. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nuomos sutartimi ieškovei D. A. A. išnuomotas 0,1597 ha žemės sklypo plotas; (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nuomos sutartimi atsakovei A. L. išnuomotas 0,1579 ha žemės sklypo plotas; (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nuomos sutartimi atsakovui B. B. išnuomotas 0,0597 ha žemės sklypo plotas. Sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nustatytos tik idealiosios kiekvienam iš žemės sklypo naudotojų (nuomininkų) tenkančios žemės sklypo dalys, naudojimosi tvarka žemės sklypu nenustatyta. 2010 m. gegužės 6 d. surašytas savavališkos statybos aktas, kuriame nurodyta, jog patikrinus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad be statybos leidimo pastatytas medinis priestatas prie ūkinio pastato bei mūrinis garažas. 2013 m. lapkričio 12 d. teismo sprendimu ieškovei D. A. A. yra nustatytas terminas įteisinti savavališkos statybos padarinius, o to nepadarius – nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę. Terminas savavališkos statybos padarinių pašalinimui yra pratęstas iki 2021 m. lapkričio 1 d.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės (LAT 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-403/2019).

Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (LAT 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011). 

Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, pagal kurią ieškovė D. A. A. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C/1304 (violetinė spalva), 1304 kv. m. ploto; atsakovė A. L. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais D1/64 ir D2/1226 (mėlyna spalva), bendro 1290 kv. m. ploto; atsakovas B. B. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu E/488 (raudona spalva), kurios plotas 488 kv. m.; o ieškovė ir atsakovai bendrai naudosis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais A/186 bei B/505 (pravažiavimo kelias) (geltona spalva). 

Ieškovė nurodo, kad visada naudojosi ir naudojasi rytine sklypo dalimi, o atsakovai A. L. ir B. B. naudojasi vakarine žemės sklypo dalimi. Ieškovės teigimu, jos siūloma naudojimosi tvarka atitinka šiuo metu nusistovėjusią tvarką, tačiau su tuo sutikti nėra teisinio pagrindo. Iš ieškovės pateikto plano matyti, jog ieškovei siūloma palikti naudotis rytine žemės sklypo dalimi, kurioje yra jai priklausantys ūkiniai pastatai, atsakovams paliekant naudotis vakarine žemės sklypo dalimi. Taip pat ieškovė siekia, kad naudojimosi tvarka sudarytų galimybę jai pateikti prie šulinio, elektros skydinės bei gyvenamojo namo pagrindinio įėjimo, o rytinėje žemės sklypo dalyje, plane žymimoje geltona spalva, esantis pravažiavimo keliukas, kuriuo naudojasi tiek gaisrininkai, tiek miškininkai valydami mišką, būtų skirta ieškovei ir atsakovams naudotis bendrai.

Bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (LAT 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).

Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovės plane geltona spalva pažymėtas pravažiavimo keliukas iš tikrųjų žemės sklype nėra suformuotas. Ieškovė teikia į bylą duomenis, kad minėtas pravažiavimas per šalių nuomojamą žemės sklypą reikalingas miškininkams, nors žemės sklypui jokie suvaržymai ar servitutai nenustatyti, nėra duomenų, kad šalys būtų įpareigotos sudaryti galimybę tretiesiems asmenims naudotis jų nuomojama žemės sklypo dalimi. Iš atsakovų pateiktų nuotraukų matyti, kad vakarinėje sklypo pusėje esančiu keliu yra tokios pačios galimybės privažiuoti prie miško, todėl sutiktina su atsakovų pozicija, jog ieškovės nurodytas pravažiavimas nėra vienintelė galimybė pasiekti mišką. Atsižvelgiant į tai, ieškovės siūloma bendro naudojimo žemės sklypo dalis yra neracionali, neatitinka visų žemės sklypo bendranaudotojų interesų. Pagal ieškovės pateiktą planą atsakovas B. B. per savo žemės sklypo dalį iš viso negalėtų pateikti prie rytinėje pusėje esančios geltona spalva žymimos žemės sklypo dalies, tai sukeltų nepatogumų. Be to, iš ieškovės pateikto plano matyti, jog ieškovė siekia nustatyti bendrai naudojamas žemės sklypo dalis, kad būtų galima laisvai patekti prie bendrosios nuosavybės teise valdomo šulinio bei elektros skydinės. Atkreiptinas dėmesys, jog patekimą prie elektros skydinės ieškovė siekia nustatyti per A. L. priskirtą žemės sklypo dalį. Įvertinus pateiktą planą, teismo nuomone, tokia tvarka nėra racionali atsakovės A. L. teisių ir teisėtų interesų jai tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu. Visų pirma, iš pateiktų nuotraukų matyti, jog elektros skydinė yra sklypo išorėje, prie kurios šalys gali patekti net ir apeidamos žemės sklypą. Teismo vertinimu, patekimas prie elektros skydinės nėra toks dažnas reiškinys, kuris nepagrįstai apsunkintų galimybes ją pasiekti ne per A. L. valdomą žemės sklypo dalį. Be kita ko, esant ieškovės siūlomai naudojimosi tvarkai, šalims būtų sudaroma galimybė ne tik elektros skydinę pasiekti per A. L. priskirtą žemės sklypo dalį, tačiau taip pat ir patekti prie pagrindinio gyvenamojo namo įėjimo, kuris, beje, B. B. ieškovės teikiamame plane nenumatomas. Įvertinus kiekvieno bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi per racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijus, ieškovės siūloma tvarka būtų neproporcingai mažinama individualiai naudojamos žemės sklypo dalis, be to, taip būtų sudaromos sąlygos kitiems bendraturčių ginčams dėl naudojimosi bei žemės sklypo priežiūros kilti.

Atsakovai, pateikdami savo siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką, prašo nustatyti, kad ieškovė D. A. A. naudojasi žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „B“, (žalia spalva); atsakovė A. L. naudojasi žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „C“, (mėlyna spalva); atsakovas B. B. naudojasi žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „D“, (oranžinė spalva); Dana A. A., A. L. ir B. B. bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „A“, (geltona spalva). Atsakovų teigimu, pagal jų siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką maksimaliai nustatomos kiekvieno iš bendranaudotojų individualiai naudojamos žemės sklypo dalys; bendro naudojimo zonos nustatomos tik po gyvenamuoju namu.

Iš byloje esančios medžiagos matyti ir šalys šių aplinkybių neginčijo, jog žemės sklype yra šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, šulinys, elektros skydinė, ieškovei priklausantys ūkiniai pastatai, buitinių nuotekų išgriebimo duobė (ties šiaurine riba) ir nuotekų linija, o taip pat atsakovams priklausantys statiniai – voljeras ir stoginė. Ieškovei priklauso gyvenamajame name esantis butas Nr. 2 su rūsiu, suformuotas atskiru turtiniu vienetu, ir teisiškai įregistruoti ūkiniai pastatai, taip pat savavališkos statybos objektais pripažinti statiniai – malkinė ir garažas. Ieškovės teigimu, pietinėje žemės sklypo dalyje, prieš pagrindinį įėjimą į gyvenamąjį namą, yra šulinys, kurį iškasė ieškovės tėvai. Šis šulinys yra bendro naudojimo ir ieškovė turi teisę juo naudotis bei prieiti prie jo.

Nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (LAT 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

Prašydami nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jų parengtą planą, atsakovai nurodo, kad tai iš esmės atitinka faktinę situaciją, nes ieškovė ir šiuo metu nesinaudoja šuliniu bei pagrindiniu įėjimu į gyvenamąjį namą. Ieškovės teigimu, bendrosios nuosavybės objektais ji nesinaudoja, nes atsakovai yra užtvėrę vielinę tvorą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovų siūlomoje naudojimosi tvarkoje bendro naudojimo zonos numatytos tik po gyvenamuoju namu, nors šalys žemės sklype turi ir daugiau bendrosios nuosavybės teise valdomų objektų. Pirma, byloje nebuvo ginčo, jog ieškovės minimas šulinys priklauso ieškovei ir atsakovams bendrai. Vien ta aplinkybė, kad šiuo metu ieškovė juo nesinaudoja ar jai nesudaromos galimybės juo naudotis, nepaneigia ieškovės nuosavybės teisės į minėtą objektą. Antra, iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių duomenų nustatyta, jog tam tikros gyvenamojo namo patalpos, į kurias patenkama per pagrindinį įėjimą, šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pirmame aukšte esantis koridorius, iš kurio patenkama į gyvenamąsias bei rūsio patalpas priklauso visiems bendraturčiams. Pagal atsakovų siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką pagrindinis įėjimas į gyvenamąjį namą patenka išimtinai tik į A. L. priskirtą naudotis žemės sklypo dalį. Atsakovo atstovas posėdžio metu nurodė, kad iš bendro koridoriaus ieškovė į savo gyvenamąsias patalpas patekti negali, į jas patenka per jai priklausančią verandą, o rūsio patalpas pasiekia per jos sklypo dalyje įrengtą įėjimą. Su tokia pozicija sutikti nėra pagrindo. Nors šiuo metu patekimas į ieškovei priklausančias gyvenamąsias patalpas yra laikinai ar nuolatos panaikintas, tačiau šios aplinkybės negali paneigti ieškovės teisės patekti į bendrosios nuosavybės teise jai priklausantį koridorių. Nėra duomenų, kad nuosavybės ar naudojimosi juo teisė atsakovei būtų apribota, plane patekimas į gyvenamąsias patalpas iš bendro naudojimo koridoriaus tebėra pažymėtas. Be to, šalys posėdžio metu nesutarė dėl ieškovės galimybės patekti į rūsio patalpas iš jai skiriamos naudotis žemės sklypo dalies. Ieškovės teigimu, į rūsį ji patenka per landą, skirtą mesti malkoms, kuri yra nepritaikyta žmogui patekti į patalpas. Iš byloje pateikto gyvenamojo namo patalpų plano negalima vienareikšmiškai teigti, jog yra atskirai įrengtas patekimas į minėtas patalpas iš ieškovės žemės sklypo dalies. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nepaisant to, kad ieškovė dalimi nuosavybės teise valdomų objektų nesinaudoja, atsakovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka apribotų ieškovės galimybes įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teises ir ateityje. Be to, tokios tvarkos nustatymas gali sukelti daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių ir dėl esamos mini infrastruktūros (sodų, želdinių, išlikusių pamatų ir kt.). Ieškovės teigimu, pagal atsakovų siūlomą planą į jų naudojamas žemės sklypo dalis patektų ilgą laiką jos šeimai priklausęs sodas, daug sentimentų sukelianti jos šeimos narių prieš daug metų sodinta liepa ir pan.

Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju, būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (LAT 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-403/2019). Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (LAT 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017, 18 punktas). Ne tik teismas, spręsdamas bendraturčių ginčus, bet ir civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Šalių pasiūlyti naudojimosi tvarkos nustatymo projektai, teismo nuomone, neužtikrina racionalesnio bendrai valdomo sklypo naudojimo negu nusistovėjusi faktinė bendro naudojimosi tvarka. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog ieškovės ir atsakovų pasiūlytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nėra racionalios ir teisingos, pažeidžia kitų bendraturčių teisėtų lūkesčių ir protingumo principus.

Dėl teisės pripažinimo atlikti savavališkos statybos įteisinimą be žemės sklypo bendranaudotojų sutikimo

CK 4.75 str. 1 d. nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad norint gauti statybą leidžiantį dokumentą, būtinas žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Nagrinėjamoje byloje atsakovai, būdami žemės sklypo, kuriame stovintiems ūkiniams pastatams ieškovė siekia gauti statybą leidžiančius dokumentus, bendranaudotojai, tokio sutikimo nedavė.

Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 str. nuostatų (pvz. LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-96/2012; 2012-08-14 nutartis c.b. Nr. 3K-3-390/2012). Atsižvelgiant į tai, bendraturtis turi teisę daryti fizinę įtaką bendrai valdomam daiktui ar vykdyti statybas bendrame daikte (žemės sklype), tačiau tą daryti jis gali tik laikydamasis teisės normose nustatytų atitinkamų taisyklių. Vienas iš tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra statytojui teisės aktais įtvirtintas įpareigojimas gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (LAT 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Bendrame žemės sklype vykdant statybas neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, sumažėja insoliacija, užstojamas vaizdas ir pan.), tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą statybai. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Dėl to bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad statyba lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki tol, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pavyzdžiui, turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, turi būti išlaikyti atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatyme (LAT 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia atsakovų sutikimo, gaunant statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos – malkinės bei mūrinio garažo – padariniams pašalinti. Atsakovai ir jų atstovas vienu iš nesutikimo su statyba bendrame žemės sklype motyvu nurodė tai, kad šiuo metu įteisinti žemės sklype esantys statiniai atitinka maksimalų šio žemės sklypo, esančio Neringoje, užstatymo tankį. Leidžiant ieškovei įteisinti savavališkai pastatytą malkinę ir garažą, bus viršijamas leidžiamas žemės sklypo užstatymo tankis. Be to, atsakovų teigimu, pagal detaliojo plano sprendinius nauja statyba šiame žemės sklype negalima. 

Akivaizdu, jog tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio kito bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti savo siekius. Pagal įstatymą reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Be to, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir jos atlikimo laikotarpį. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnį bendraturčio sutikimo pateikimas būtinas, kreipiantis statybą leidžiančio dokumento. Teismo vertinimu, pagrindinis kriterijus, lemiantis bendraturčio apsisprendimo galimybę – bendraturčiui pateikiamos informacijos apie būsimą statybos apimtį, būdą, pagrindinius techninius parametrus pakankamumas. Ši informacija išsamiausiai atskleidžiama pateikiant statinio projektą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovams pateikė statinio projektą, todėl pateiktos informacijos išsamumas yra pakankamas. Atsakovai teigia, kad ieškovė siekia gauti leidimą naujam statiniui, tačiau iš pateikto projekto matyti, kad projektas parengtas jau pastatytiems statiniams, kuriems statybos leidimas prieš atliekant statybą nebuvo gautas. Projekte statybos rūšis nurodyta „Nauja statyba“, nes Statybos įstatymas nenumato savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, kaip tokios statinio statybos rūšies. Atsižvelgiant į tai, vien formalus sąvokų aiškinimas nėra pagrindas atmesti ieškinį.

Atsakovai teigia, jog projekte numatytas užstatymo tankis neatitinka detaliojo plano sprendinių. Šioje vietoje pažymėtina, kad būsimo statybų proceso teisėtumą lemia ne vien bendraturčio sutikimo gavimas, bet ir kitos sąlygos. Statybos proceso dalyvių teises ir pareigas, statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos statybos procese principines nuostatas nustato Statybos įstatymas.

Taigi Statybos įstatyme reglamentuoti pagrindiniai reikalavimai ir veiklos principai statybos srityje, o šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą nustato kiti teisės aktai, kuriuose yra išvardyti statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir kiti reikalavimai, taisyklės, bendrieji principai bei charakteristikos – statybos techniniai reglamentai (STR), statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos. Statybą leidžiančius dokumentus išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, išskyrus atvejus, kai naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostoje išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 ir 3 dalys). Statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams Statybos įstatymo nustatyta tvarka atlieka šiame įstatyme nurodytos institucijos. Bendraturčių sutikimas yra vienas iš dokumentų, kurį statytojas turi pareigą pateikti savivaldybei, siekdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalis). Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovės prašymas buvo atmestas, nes nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai statybos leidimui gauti, t. y. bendraturčių sutikimas. Taigi ieškovės pateikto projekto sprendinių atitiktis detaliojo plano sprendiniams bei įstatymo reikalavimas nebuvo vertinta atitinkamų institucijų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje teismas nesprendžia dėl statybos leidimo išdavimo, taip pat nevertina, ar projektinė dokumentacija bei jos sprendiniai atitinka reikalavimus. Priešingu atveju, būtų paneigta Statybos įstatyme nurodytų institucijų kompetencija spręsti dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo. Statybą leidžiantis dokumentas gali būti ginčijamas teisme vėlesnėse stadijoje – kai yra išduotas ir kompetentingos institucijos įvertinusios statybos projekto sprendinius.

Be kita ko, statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad ne tik atitiktų esminius statiniui keliamus reikalavimus, nustatytus Statybos įstatymo, bet taip pat užtikrinant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas, kurias jie turėjo iki statybų proceso pradžios, ir kurias pakeisti galima tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (Statybos įstatymo 6 str. 4 d.). Todėl teismas pažymi, kad projekto sprendinių atitiktį detaliojo plano sprendiniams patikrina ir įstatyminių statytojo pareigų laikymąsi kontroliuoja statybų priežiūrą vykdantys asmenys bei institucijos. 

Teismo

Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad atsakovai savo atsisakymą duoti sutikimą taip pat vieningai grindė tuo, kad naudojimosi tvarka žemės sklypu nėra nustatyta, be to, ieškovė neprižiūri savo naminių gyvūnų, todėl jai negali būti sudaromos prielaidos praplėsti savo ūkinius pastatus. Teismas įvardintų atsakovų atsisakymo duoti sutikimą statybai argumentų svariais ir protingai motyvuotais nepripažįsta. Iš ieškovės pateikto ginčo žemės sklypo 1964 m. plano matyti, kad savavališki statiniai – malkinė bei garažas natūroje jau tuo metu buvo pažymėti, tik neįregistruoti. Atsakovai žemės sklype esančio gyvenamojo namo bendraturčiais tapo 2009 m. ir 2014 m., valstybinės žemės nuomos sutartį sudarė tik 2018 m. Taigi atsakovams apie žemės sklype pastatytą malkinę bei garažą jau buvo žinoma įsigyjant turtą. Ginčijami statiniai yra sujungti su kitais ieškovei priklausančiais ir teisiškai įregistruotais ūkiniais pastatais. Atsakovai nepateikė duomenų, kad siekia naudotis būtent ta žemės sklypo dalimi, kuri yra ieškovės užstatyta. Nėra duomenų, kad minėti statiniai sąlygoja nepakankamą insoliaciją (apšvietimą), kenkia atsakovų augantiems augalams ar pan. Be kita ko, įstatyme nenustatytas draudimas statyti statinius bendrai kelių asmenų naudojamame sklype ar kitaip juo naudotis, jei nėra nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmiausia bendraturčiai bendru daiktu naudojasi ir juo disponuoja bendru sutarimu. Nors tarp šalių naudojimosi žemės sklypu nėra nustatyta, tačiau iš byloje esančių nuotraukų bei paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad faktinė naudojimosi tvarka tarp šalių visgi yra. Ieškovės teigimu, atsakovai nesinaudoja ir niekada nesinaudojo sklypo dalimi, kurioje yra jai priklausantys ūkiniai pastatai, be to, patys atsakovai žemės sklypą išilgai yra perskyrę vieline tvora. Šių aplinkybių atsakovų atstovas nepaneigė. Atstovų atstovas vienu iš nesutikimo motyvų nurodė ir ieškovės laikomus naminius gyvūnus. Pažymėtina, kad ieškovė neneigia fakto, jog turi ožką ir keletą vištų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės siekiami įteisinti statiniai yra malkinė bei garažas, kurių paskirtis paprastai nėra naminių gyvūnų laikymas, todėl atsakovų argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Ieškovė savo ieškinyje, paaiškinimuose teismo posėdžio metu, taip pat apklausta E. K. patvirtino, kad statybos leidimas reikalingas, siekiant įgyvendinti 2013 m. teismo sprendimą ir taip įteisinti savavališkai pastatytus statinius. Ieškovė paaiškino, kad nauji statiniai nebus statomi. Be kita ko, liudytoja E. K., kuri parengė projektą, nurodė ir teismas neturi pagrindo tuo netikėti, kad į projektą perkelti natūroje esantys statiniai, nieko nekeičiant.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, manytina, kad atsakovų nurodomos atsisakymo duoti sutikimą priežastys konkrečių atsakovų teisių ar interesų pažeidimo neatskleidžia, paremtos prielaidomis. Įvertinęs abiejų ginčo šalių interesus, į tai, kad projektuojamais statiniais ieškovė siekia pasinaudoti jai teismo sprendimu suteikta galimybe įteisinti savavališkus statinius, nesant duomenų, kokią neigiamą įtaką atsakovų teisėms gali turėti minėtų statinių įteisinimas, teismas pripažįsta, kad žemės sklypo bendranaudotojų atsisakymas duoti sutikimą ieškovės malkinės bei garažo statybai pripažintinas nepagrįstu. Remiantis išdėstytais argumentais, į bylą pateikto projekto pakanka nuspręsti, kad projektiniai sprendiniai esminio poveikio atsakovų teisėms ir interesams neturės.

Tai konstatavus, ieškovei pripažintina teisė atlikti jai priklausančių ūkinių pastatų – medinės malkinės bei mūrinio garažo statybos darbus pagal E. K. projektavimo įmonės parengtą projektą be žemės sklypo bendranaudotojų sutikimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovės ieškinyje pareikšti du neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie apmokestinami po 75 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Ieškovė pateikė duomenis, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė 1450 Eur atstovavimo išlaidų. Patenkinus 50 proc. ieškovės reikalavimų, iš atsakovų priteistina iš viso 800 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo priteistina po 400 Eur. Teismas vertina, kad išlaidų suma atitinka šios bylos sudėtingumą, bylos trukmę, posėdžių skaičių, advokato darbo laiko sąnaudas, rengtų procesinių dokumentų skaičių ir neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose numatytų dydžių. Išlaidas patvirtina dokumentai.

Šalys pateikė duomenis apie patirtas išlaidas, rengiant atsiliepimus į ieškinius dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, atstovaujant teisme, kurie teismo yra atmesti.

Atmetus ieškovės ieškinio bei atsakovų priešieškinio reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, įvertinus, kad šalių priešpriešiniai reikalavimai dėl advokato pagalbos išlaidų atlyginimo yra vienarūšiai, tai taikant jų įskaitymą, ir įvertinus tai, kad jos yra beveik lygios, šalims turėtos advokatų pagalbos išlaidos, rengiant atsiliepimus į ieškinius dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, atstovaujant teisme, neatlygintinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovei D. A. A. teisę atlikti jai priklausančių ūkinių pastatų – medinės malkinės bei mūrinio garažo statybos darbus pagal E. K. projektavimo įmonės 2018 m. parengtą projektą Nr. 18/01-SSP-SA be žemės sklypo bendranaudotojų atsakovų B. B. ir A. L. sutikimo.

Priteisti iš atsakovų A. L. ir B. B. po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės Danos A. A. naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                             Erika Tamošaitienė