Administracinė byla Nr. eA-5516-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01935-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. L. (R. L.), I. L. (I. L.) ir D. L. (D. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. L. (R. L.), I. L. (I. L.) ir D. L. (D. L.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.       Pareiškėjai R. L. (R. L.), I. L. (I. L.) ir D. L. (D. L.) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-696(00734;00735) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų Ukrainos piliečiams R. L. ir D. L. panaikinimo“ ir 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-697(00736) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Ukrainos pilietei I. L., panaikinimo“.

2.       Pareiškėjai nurodė, kad nesutinka su atsakovu vertinimu, jog R. L. faktiškai negyvena Migracijos departamentui nurodytais adresais ir kad uždaroji akcinė bendrovė „Auto Lider“ (toliau – ir UAB „Auto Lider“) faktiškai nevykdė veiklos įmonės registracijos adresu (duomenys neskelbtini). Sprendime nepateikti jokie motyvai ir informacija, kada ir kokiu būdu Migracijos departamentas nustatė tokias aplinkybes. Pareiškėjai ir toliau gyvena (duomenys neskelbtini), o UAB „Auto Lider“ buveinė iki šiol pasiekiama ir randama (duomenys neskelbtini). Įstatymas nenustato pareigos laikinai gyvenančio Lietuvoje užsieniečio įsteigtai įmonei jos registruotu adresu nuolat laikyti darbuotojus, nedraudžia įmonės veiklai turėti / naudoti daugiau patalpų kitose vietose.

3.       Pareiškėjai pažymėjo, kad Migracijos departamentas sprendime neįvardijo asmenų, kurių apklausos rezultatais grindžia teiginį, kad pareiškėjas R. L. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Auto Lider“ įdarbintus Lietuvos Respublikos piliečius. Nėra duomenų, kad Migracijos departamentas būtų tikrinęs jų paaiškinimus. Atsakovo sprendimas grindžiamas prielaidomis, o R. L. net neturėjo galimybės paaiškinti, nes Migracijos departamentas tyrimą atliko jam nežinant ir jo neapklausus.

4.       Pareiškėjų teigimu, nedidelis ir laikinas mokamo darbo užmokesčio skirtumas nuo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto neturėtų būti pagrindas panaikinti leidimus laikinai gyventi įmonės vadovui ir dalyviams, kai šie asmenys turi tikslą vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje, moka mokesčius, o dėl darbo užmokesčio dydžio su darbuotojais nėra ginčo. UAB „Auto Lider“ atsižvelgia į darbo rinkos tendencijas ir pagal galimybes siekia didinti darbo užmokestį savo darbuotojams. Šiuo metu į įmonę priimti nauji darbuotojai Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems mokamo darbo užmokesčio suma visiškai atitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus reikalavimus, todėl net ir formalaus šių įstatymo normų pažeidimo nebeliko. Žemutinės darbo užmokesčio ribos nustatymas užsieniečių įsteigtoms įmonėms, neatsižvelgiant į darbuotojo pareigybes, gali riboti tokių įmonių konkurencines galimybes. Įmonės įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo biudžetui mokamas, o laikini veiklos sunkumai negali būti pagrindas įmonės dalyviams panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

5.       Pareiškėjai pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas sprendimą I. L. atžvilgiu, vadovavosi negaliojančiomis teisės normomis. Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančiame UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nenustatytas minimalus darbuotojų skaičius įmonėje, kurios dalyvis yra leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prašantis užsienietis. Atsakovas  netyrė, ar D. L. neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje kitu UTPĮ nustatytu pagrindu, nors jis sprendimo priėmimo metu buvo jau pilnametis.

6.       Pareiškėjai nurodė, kad leidimų laikinai gyventi pareiškėjams panaikinimo atveju, UAB „Auto Lider“ veikla sustotų, įmonė tikriausiai bankrutuotų, todėl pareiškėjai prarastų nuolatinį pajamų šaltinį, o įmonės kreditoriai patirtų didelių finansinių nuostolių.

7.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8.       Atsakovas nurodė, kad sprendimai priimti tiek įvertinus pareiškėjų pateiktus dokumentus, tiek atlikus reikalingus patikrinimo veiksmus, o atliktas tyrimas išsamus ir objektyvus, surinkti duomenys pakankami padaryti išvadas, nurodytas sprendimuose. Ginčijamame sprendime darbuotojo vardas, pavardė nenurodyti dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų.

9.       Atsakovas pažymėjo, kad priimdamas sprendimą pareiškėjos atžvilgiu vadovavosi UTPĮ redakcija, galiojusia iki 2017 m. sausio 1 d., nes tokį taikytiną reglamentavimą nustato UTPĮ pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis.

10.       Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad įmonės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), tačiau, atlikus patikrinimą, nustatyta, kad šiuo adresu įmonė veiklos nevykdo – tai negyvenamosios patalpos, iš kurių dalis yra apleistos. Taip pat tikrinant R. L. pateiktą informaciją nustatyta, kad jis realiai negyvena nurodytu adresu, o pareiškėjų įmonės skola buvo įvertinta duomenų visumoje.

11.       Atsakovas nurodė, kad D. L. leidimas laikinai gyventi išduotas UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl R. L. panaikinus leidimą laikinai gyventi, D. L. neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi išduoti ar pakeisti šeimos susijungimo atveju. Migracijos departamentas neturi duomenų, kad D. L. turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu UTPĮ pagrindu.

 

II.

 

12.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13.       Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatė, kad pareiškėja I. L., būdama UAB „Auto Lider“ dalyvė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) Migracijos valdybai 2016 m. birželio 21 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla UAB „Auto Lider“ adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pateikė galiojantį kelionės dokumentą, UAB „Auto Lider“ įstatus, įmonės steigimo aktą (sutartis), akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, darbo sutartis, akcininkų sąrašą ir kitus dokumentus. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyba 2016 m. rugsėjo 16 d. išdavė pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Nr. LT7395437, galiojusį iki 2018 m. rugsėjo 16 d. Pareiškėjas R. L., būdamas UAB „Auto Lider“ dalyvis ir vadovas, Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai 2017 m. birželio 26 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „Auto Lider“ adresu (duomenys neskelbtini). Prašyme, be kita ko, nurodė, kad Lietuvoje gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pateikė galiojantį kelionės dokumentą bei kitus dokumentus, reikalingus leidimui laikinai gyventi gauti (UAB „Auto Lider“ įstatus, UAB „Auto Lider“ verslo planą, UAB „Auto Lider“ banko sąskaitos išrašą, patalpų nuomos sutartį, darbo sutartis ir kitus dokumentus). Tą pačią dieną D. L. vardu jo tėvas R. L. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyba pareiškėjams R. L. ir D. L. 2017 m. rugsėjo 26 d. išdavė leidimus laikinai gyventi Nr. LT7419345, Nr. LT7419346, galiojančius iki 2019 m. rugsėjo 26 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, ginčijamu 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu panaikino pareiškėjai I. L. išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojusį iki 2018 m. rugsėjo 16 d. Tos pačios dienos sprendimu, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais ir 3 dalimi, panaikino leidimus laikinai gyventi pareiškėjams R. L. ir D. L., galiojančius iki 2019 m. rugsėjo 26 d.

14.       Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja UTPĮ. Nagrinėjamu atveju aktualios dvi UTPĮ redakcijos: redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. (pareiškėjos I. L. atveju) ir redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. (pareiškėjų R. L. ir D. L. atveju). Akcentavo ginčui aktualų UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 50 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktuose, 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą.

15.       Teismas iš ginčijamų sprendimų turinio nustatė, kad R. L. leidimas laikinai gyventi panaikintas dėl to, kad Migracijos departamentas, atlikęs patikrinimą, nustatė, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (jis faktiškai negyvena Migracijos departamentui nurodytais adresais, UAB „Auto Lider“ faktiškai nevykdo veiklos įmonės registracijos adresu, du bendrovės darbuotojai faktiškai bendrovėje nedirbo), UAB „Auto Lider“ neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų (bendrovėje įdarbintų, pilną darbo dieną dirbančių, Lietuvos Respublikos piliečių darbo užmokestis nesudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio). Pareiškėjui D. L. leidimas laikinai gyventi panaikintas dėl to, kad jis neatitinka sąlygų leidimui laikinai išduoti ar pakeisti šeimos susijungimo pagrindu, nes leidimas laikinai gyventi panaikintas jo tėvui R. L. I. L. leidimas laikinai gyventi panaikintas dėl to, kad UAB „Auto Lider“ neatitinka UPTĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių.

16.       Byloje pateiktais Sodros duomenimis teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 28 d. UAB „Auto Lider“ dirbo iš viso 5 darbuotojai (R. K. (R. K.), R. L., I. L., B. S. ir M. Z. (M. Z.)). Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad R. K. yra užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, o B. S. ir M. Z. – Lietuvos Respublikos piliečiai. Ginčijamo sprendimo pareiškėjos I. L. atžvilgiu priėmimo metu UAB „Auto Lider“ dirbo tik du Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl bendrovė neatitinka UTPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d., t. y. pareiškėjos prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo, kad joje būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, o tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi.

17.       Teismas, vadovaudamasis UTPĮ pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 1, 2 dalimis, pažymėjo, kad pareiškėjai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikintas pagal jos 2016 m. birželio 21 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. prašymą, pateiktą iki 2017 m. sausio 1 d., todėl atsakovas pagrįstai pritaikė UTPĮ redakciją, galiojusią iki 2017 m. sausio 1 d.

18.       Teismas nustatė, kad pareiškėjo R. L. atveju leidimas laikinai gyventi panaikintas, nes nustatyta, jog jis norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, taip pat UAB „Auto Lider“ neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Teismas Sodros duomenimis nustatė, kad nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. UAB „Auto Lider“ įdarbintiems Lietuvos Respublikos piliečiams M. Z. išmokėtas 450 Eur darbo užmokestis, o B. S. – 900 Eur darbo užmokestis. Lietuvos statistikos departamento paskelbtas 2017 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 884,8 Eur, o du tokie dydžiai – 1 769,6 Eur. Bendrai sudėjus M. Z. ir B. S. išmokėtą darbo užmokestį, jų dydis sudaro mažiau nei 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, todėl Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Auto Lider“ neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.

19.       Teismas akcentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią UTPĮ  45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas dėl darbuotojų skaičiaus bei darbo laiko yra imperatyvus, šioje teisės normoje nustatyti reikalavimai visiems užsieniečiams taikomi vienodai, todėl nelaikytini diskriminaciniais.

20.       Teismas Juridinių asmenų registro duomenimis nustatė, kad UAB „Auto Lider“ įregistruota adresu (duomenys neskelbtini). Šis adresas nurodytas ir įmonės verslo plane bei pareiškėjo R. L. 2017 m. birželio 26 d. prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Byloje pateiktas laikinai einančio Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos vyriausiojo specialisto pareigas R. R. 2018 m. kovo 13 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-11127, kuriame nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), registruota daug įmonių, kuriose įdarbinti užsieniečiai ir ne kartą tikrinus šį adresą, nustatyta, kad tai negyvenamos patalpos, iš kurių dalis yra apleistos ir jokios įmonės šiuo adresu veiklos nevykdo, nėra jokių iškabų apie UAB „Auto Lider“ veiklą. Tas pats pareigūnas 2018 m. vasario 7 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad R. L. realiai negyvena Migracijos departamentui nurodytais adresais, UAB „Auto Lider“ adresu (duomenys neskelbtini), veiklos nevykdo, taip pat nenustatyta, kad ši įmonė turi kitų patalpų Vilniaus apskrityje, kuriose būtų įrengtas ofisas, atitinkantis elementarias darbo sąlygas. Patikrinimo metu Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Auto Lider“ įdarbintus Lietuvos Respublikos piliečius.

21.       Teismas Sodros duomenimis nustatė, kad E. G. (E. G.) UAB „Auto Lider“ dirbo nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2018 m. sausio 2 d. Darbo sutartimi Nr. 15/07, sudaryta 2015 m. balandžio 1 d. , jis buvo priimtas dirbti neterminuotai pagalbiniu darbininku. E. G. 2017 m. gruodžio 27 d. paaiškinime paaiškino, kad su UAB „Auto Lider“ pasirašė darbo sutartį, su R. L. nebendrauja jau ilgą laiką, 2017 m. su juo nėra bendravęs telefonu, apie tai, kad vis dar yra įdarbintas UAB „Auto Lider“, nežino, apie darbo sutarties nutraukimą nebuvo informuotas. Teismas pažymėjo, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, atsakovas taip pat įvertino G. V. (G. V.) 2017 m. gruodžio 28 d. paaiškinimus, kad nuo 2013 m. jis niekur nedirba, nes jam nustatytas neįgalumas, taip pat nieko nėra girdėjęs apie UAB „Auto Lider“ ir negali paaiškinti, kaip jo parašas atsirado darbo sutartyje. Teismas vertino, kad šio asmens paaiškinimai neturi įtakos ginčijamo sprendimo priėmimui, nes iš Sodros duomenų matyti, kad UAB „Auto Lider“ jis buvo įdarbintas nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2015 m. liepos 29 d., o pareiškėjas R. L. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė 2017 m. birželio 26 d. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ginčijamame sprendime konkrečiai neįvardijo šių asmenų, tačiau tai neturi esminės reikšmės ginčijamo sprendimo pagrįstumui, juolab, kad byloje yra pateikti jų paaiškinimai, kurie patvirtina sprendime nurodytas aplinkybes.

22.       Teismas atkreipė dėmesį, kad nei UTPĮ, nei Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), nenustato Migracijos departamentui pareigos kiekvieno patikrinimo metu apklausti užsienietį.

23.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei ištyręs pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad atsakovas pareiškėjų R. L. ir I. L. atžvilgiu pagrįstai taikė UTPĮ nuostatas ir panaikino leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nustatęs, kad pareiškėjas R. L. teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis bei tai, kad UAB „Auto Lider“ neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, kurios turėjo esminės reikšmės ginčijamiems sprendimams priimti.

24.       Teismas pažymėjo, kad D. L. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas šeimos susijungimo pagrindu, todėl panaikinus leidimą laikinai gyventi jo tėvui R. L., pagrįstai panaikintas leidimas laikinai gyventi ir D. L.. Pastarasis nepateikė atsakovui duomenų, kad turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu UTPĮ pagrindu. Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi (UTPĮ 40 straipsnio 5 dalis).

25.       Teismas konstatavo, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti pareiškėjų nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo.

 

III.

 

26.       Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d.  sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti, prijungti prie bylos su apeliaciniu skundu teikiama rašytinį įrodymą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį kviečiant liudytojus E. G. ir R. V..

27.       Pareiškėjai teigia, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialiosios ir procesinės teisės normas.

28.       Pareiškėjai nurodo, kad teismas, vadovaudamasis Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos vyriausiojo specialisto tarnybiniais pranešimais, netikrino šiuose pranešimuose nurodytų teiginių santykyje su į bylą pateiktais įrodymais pagrįstumo, neįvertino, jog: nepateikta jokios informacijos, kaip ir kada buvo nustatyti pranešimuose nurodomi duomenys, nepateikta ir net nenurodyta jokių konkrečių įrodymų jiems pagrįsti; iš pranešimų galima spręsti, jog konkretus tyrimas dėl UAB „Auto Lider“ buveinės nebuvo atliekamas, o vadovautasi bendra ankstesnių tyrimų (neaišku kada ir kaip atliktų) informacija; šių tarnybinių pranešimų duomenys prieštarauja bylos rašytiniams įrodymams, t. y. patalpų (duomenys neskelbtini) panaudos sutarčiai, kitų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčiai, tarp jų – juridinių asmenų registro duomenims apie UAB „Auto Lider“ buveinės adresą, Gyventojų registro duomenims apie pareiškėjų gyvenamąją vietą. Tarnybiniai pranešimai neatitinka įrodymams keliamų patikimumo kriterijų.

29.       Pareiškėjų teigimu, teismas nepagrįstai atsisakė apklausti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininką R. V., kuris būtų patvirtinęs, jog pareiškėjų pateikti duomenys apie gyvenamąją vietą šiuo adresu yra teisingi.

30.       Pareiškėjai pažymi, kad teismo sprendime taip pat neįvertinta aplinkybė tiesiogiai paneigianti 2018 m. vasario 7 d. tarnybinio pranešimo duomenis, o tuo pačiu kelianti pagrįstų abejonių kitų tarnybinio pranešimo duomenų patikimumu. Nors pranešime teigiama, jog nenustatyta, kad UAB „Auto Lider“ turi kitų patalpų Vilniaus apskrityje, duomenys apie kitas veiklos patalpas adresu (duomenys neskelbtini), buvo pateikti atsakovui dar 2017 m. R. L. prašant pakeisti (pratęsti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

31.       Pasak pareiškėjų, teismo sprendime neįvertintas ryšio su įmone faktorius. Kol įmonės buveinė neperregistruota kitu adresu, teikti duomenų apie buveinės pasikeitimą atsakovui nėra teisinio pagrindo. Jei buveinės adresu užtikrinamas korespondencijos gavimas, galima susisiekti su įmone, teikti kito adreso atsakovui nėra ir faktinio pagrindo.

32.       Pareiškėjai akcentuoja, kad UTPĮ nenumato pareigos laikinai gyvenančio Lietuvos Respublikoje užsieniečio įsteigtai įmonei jos registravimo adresu nuolat laikyti darbuotojų, nedraudžia įmonės veiklai turėti / naudoti daugiau patalpų kitose vietose.

33.       Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad pagrįstai tikėjosi, jog vien esamų ir į bylą teikiamų dokumentų pakaks nemotyvuotai atsakovo išvadai apie tariamą veiklos nevykdymą įmonės registracijos adresu paneigti. Kadangi teismas a priori (nepatikrinus faktų) vadovavosi šiomis atsakovo išvadomis, susipažinus su teismo sprendimu iškilo būtinybė pateikti papildomus įrodymus, t. y. 2018 m. spalio 16 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota, jog (duomenys neskelbtini), įrengtos UAB „Auto Lider“ ofiso patalpos, darbo vietos, yra pašto korespondencijos priėmimo dėžutė. Šie duomenys paneigia Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos vyriausiojo specialisto tarnybinio pranešimo duomenis.

34.       Pareiškėjų teigimu, teismas be pagrindo a priori vadovavosi atsakovo pateiktu E. G. paaiškinimų protokolu. Neatsižvelgė, jog vien paties atsakovo fiksuoti paaiškinimai negali būti laikomi didesnės galios įrodymu, nei oficialūs dokumentai apie šio asmens įdarbinimą. Šie paaiškinimai buvo fiksuojami būtent tam, jog būtų galima įrodyti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo tariamą nepagrįstumą. Nurodyto asmens paaiškinimų esmė yra kitokia, nei nurodyta teismo sprendime: E. G. paaiškino, kad UAB „Auto Lider“ dirbo, turėjo konkrečias pareigas statybos objektuose. Aplinkybės, kada ir su kuo jis buvo susitikęs, šiame kontekste nelaikytinos esminėmis, ar bent jau reikalaujančios papildomo patikrinimo, kuris nei atsakovo, nei teismo nebuvo atliekamas. Neaiškiomis aplinkybėmis gauti vieno asmens paaiškinimai, pareiškėjų teigimu, negali paneigti rašytinių įrodymų ir oficialios informacijos. Atsakovas neatliko šių paaiškinimų teisingumo patikrinimo. Teismas nepagrįstai atsisakė apklausti šį asmenį, nors šio asmens paaiškinimų patikimumo klausimas buvo keliamas tiek skunde, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu.

35.       Pareiškėjų vertinimu, teismo sprendimo dalis dėl pareiškėjų atitikimo UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams įmonės darbuotojų darbo užmokesčio kontekste yra formali. Teismas neįvertino, kad: nurodytos teisės normos nesilaikymas buvo nedidelis ir laikinas, t. y. skirtumas tarp nustatyto minimalaus darbo užmokesčio ir Lietuvos Respublikos piliečių gauto 2017 m. vasario mėn. darbo užmokesčio nebuvo ženklus. Šis skirtumas skundo nagrinėjimo metu buvo pašalintas. Nedidelis ir laikinas mokamo darbo užmokesčio skirtumas neturėtų būti pagrindu leidimo panaikinimui, kai įmonė turi tikslą vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje, generuoja pajamas, moka mokesčius ir darbo užmokestį darbuotojams, kai dėl darbo užmokesčio dydžio su darbuotojais nėra ginčo; nurodytos teisės normos tikslas – gerinti Lietuvos Respublikos piliečių darbo sąlygas. Palikus galioti skundžiamus sprendimus, UAB „Auto Lider“ dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių darbo sąlygos pablogės, kadangi įmonė negalės pelningai veikti ir greičiausiai bankrutuos; nurodytu teisiniu reglamentavimu diskriminuojami užsieniečiai, ribojamos įmonės konkurencinės galimybės. Šių aplinkybių vertinimo teismas neatliko.  

36.       Pareiškėjų teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad: 2017 m. rugsėjo 22 d. išduodant leidimą laikinai gyventi R. L. UAB „Auto Lider“ dirbo tie patys du Lietuvos Respublikos piliečiai ir jie gavo tokį patį darbo užmokestį, kaip ir ginčijamo sprendimo priėmimo metu. Leidimo panaikinimas nepasikeitus faktinėmis aplinkybėmis pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus principus, pareiškėjų teisėtus lūkesčius.

37.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepasisakė dėl ginčijamo sprendimo, priimto pareiškėjos atžvilgiu, teisinio pagrindo, o tai reiškia, kad pareiškėjos skundo dalis dėl ginčijamo sprendimo nepagrįstumo liko nepaneigta. Be to, teismas netinkamai aiškino ir taikė 2016 m. rugsėjo 15 d. UTPĮ pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies normas bei nepagrįstai vadovavosi nebegaliojančia ir netaikytina UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, galimai prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).

38.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjas D. L. skundą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo grindė ir tuo pagrindu, jog sprendimo priėmimo metu buvo jau pilnametis, todėl atsakovas turėjo įvertinti, ar pareiškėjas neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje kitu UTPĮ nustatytu pagrindu. Pareiškėjas negalėjo pateikti tokių duomenų, nes apie atsakovo atliekamą tyrimą nei jam, nei kitiems pareiškėjams nebuvo pranešta.

39.       Pareiškėjų teigimu, tai, kad UTPĮ ir Aprašas nenumato imperatyvios būtinybės informuoti ir apklausti užsienietį, negali būti pateisinama priežastimi, kai tam tikri klausimai buvo neišnagrinėti ar išnagrinėti nepakankamai, netinkamai, sprendimo panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi LR priėmimo metu.

40.       Atsakovas Migracijos departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atnaujinti terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti.

41.       Atsakovas nurodo, kad tyrimui aktualūs duomenys apie pareiškėjų gyvenamąją vietą ir UAB „Auto Lider“ veiklos vykdymo adresą yra nustatytos Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos tarnybiniuose pranešimuose. Apeliacinio skundo argumentai, kad tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenis prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams ir kad R. L. registruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o UAB „Auto Lider“ buveinė yra registruota (duomenys neskelbtini), neįrodo, kad R. L. realiai gyveno nurodytu adresu ar, kad UAB „Auto Lider“ vykdė savo veiklą įmonės registracijos adresu. Tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad dėl UAB „Auto Lider“ buvo atliktas ne vienas tyrimas, todėl neabejotina, kad bendrovė realios veiklos nevykdė pareiškėjo prašyme dėl leidimo laikinai gyventi nurodytu adresu. Sutartis dėl patalpų Fabijoniškių gatvėje nuomos neleidžia daryti išvados, kad įmonės buveinė ar veiklos vykdymo vieta yra (duomenys neskelbtini), o įmonės veiklos patikrinimas buvo atliekamas būtent adresu Pramonės g. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos nepranešė, kad jo bendrovės buveinės adresas būtų pasikeitęs.

42.       Atsakovas atkreipia dėmesį, kad skundžiami sprendimai buvo priimti ne tik dėl to, kad UAB „Auto Lider“ faktiškai nevykdo veiklos įmonės registracijos adresu, bet ir todėl, kad neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo dėl įdarbintiems piliečiams mokamo darbo užmokesčio, kas yra savarankiškas pagrindas panaikinti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

43.       Dėl apeliaciniame skunde akcentuojamų E. G. paaiškinimų ir jų vertinimo atsakovas nurodo, kad patikrinimo metu buvo nustatyti nurodyto asmens darbo sutartyje esančio parašo klastojimo požymiai. Parašas skiriasi nuo šio asmens paaiškinime esančio parašo. Formalus darbo sutarčių sudarymas neįrodo UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų dėl darbuotojų darbo laiko ir jiems mokamo darbo užmokesčio išpildymo. Šioje dalyje aktualūs Sodros duomenys. Teisinis reglamentavimas dėl mokamo darbo užmokesčio yra imperatyvus.

44.       Dėl apeliaciniame skunde akcentuojamo diskriminacinio aspekto atsakovas nurodo, kad UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto normoje nustatytos ne verslo vykdymo sąlygos, o leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo (pakeitimo) sąlygos, kurios yra vienodos visiems užsieniečiams, pretenduojantiems gauti tokius leidimus konkrečiais UTPĮ nustatytais pagrindais.

45.       Atsakovo teigimu, tinkamos UTPĮ normos redakcijos taikymą patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

46.       Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai nepagrindžia, jog dėl to, jog jie administracinės procedūros metu nebuvo išklausyti buvo priimti neteisėti sprendimai. Be to, užsieniečio apklausa nėra privaloma.

47.       Atsakovo teigimu, skundžiami sprendimai buvo priimti vertinant tuos dokumentus, kuriuos pateikė pareiškėjai teikdami prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi ir patikrinimo metu surinktą informaciją, todėl su pareiškėjų apeliaciniu skundu teikiami dokumentai negali būti vertinami. Pareiškėjai nepagrindė šių dokumentų prijungimo prie bylos būtinumo.

48.       Atsakovo nuomone, prašomų apklausti liudytojų apklausa nėra tikslinga, kadangi į šį prašymą teismas motyvuotai atsakė teismo posėdžio metu.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

49.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-696(00734;00735) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų Ukrainos piliečiams R. L. ir D. L. panaikinimo“ ir 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-697(00736) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Ukrainos pilietei I. L., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

50.       Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo į teismo posėdį kviesti ir apklausti liudytojais E. G. ir R. V., pridėti prie bylos 2018 m. spalio 16 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

51.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti, o nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

52.       Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis).

53.       Pareiškėjai, prašydami apklausti liudytojus, nenurodo, kokias konkrečias bylai reikšmingas aplinkybes gali patvirtinti minėti liudytojai, t. y. nepagrindė šių įrodymų sąsajumo su nagrinėjama byla. Pažymėtina ir tai, kad byloje yra E. G. rašytinis paaiškinimas (II t, b. l. 445–446), tačiau pareiškėjai, teikdami prašymą šį asmenį apklausti liudytoju, nepaaiškino dėl kokių naujų, bylai reikšmingų aplinkybių, galėtų duoti parodymus šis asmuo. Todėl pareiškėjų prašymas apklausti liudytojais E. G. bei R. V. netenkinamas.

54.       Kaip matyti iš prašomo pridėti prie bylos 2018 m. spalio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 128-18-2071 turinio, jame yra užfiksuota patalpų, kurios yra nurodytos, kaip UAB „Auto Lider“ buveinė, esančių (duomenys neskelbtini), būklė, buvusi 2018 m. spalio 16 d. Tačiau, nagrinėjamu atveju vertinant ginčijamų administracinių sprendimų pagrįstumą, iš esmės yra reikšmingos tos faktinės aplinkybės, kuriomis buvo remtasi priimant šiuos individualius administracinius aktus, t. y. aplinkybės, buvusios ginčijamų administracinių sprendimu priėmimo metu. Be to, pareiškėjai nepagrindė, dėl ko toks įrodymas negalėjo būti pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl 2018 m. spalio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 128-18-2071 nepridedamas prie bylos.

55.       Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis).

56.       Pareiškėjai būtinumą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, motyvuoja tuo, kad, jų nuomone, byloje būtina apklausti liudytojus. Netenkinus pareiškėjų prašymo apklausti liudytojus, šis motyvas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka yra nereikšmingas. Sprendžiant pareiškėjų prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos, atsižvelgtina ir į tai, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjų atstovas, kuris turėjo galimybę teismui betarpiškai išdėstyti pareiškėjų poziciją, be to, šalių procesiniuose dokumentuose yra pateikti išsamūs paaiškinimai. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka yra netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

57.       Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, nesant ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, byla apeliacine tvarka nagrinėtina neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

58.       Migracijos departamento 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (15/5-7)11U-696(00734;00735) buvo panaikintas pareiškėjui R. L. UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies
1 punkte (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki
2018 m. sausio 1 d.) numatytu pagrindu 2017 m. rugsėjo 26 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo sprendimu taip pat buvo panaikintas pareiškėjui D. L. pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą (šeimos susijungimas) 2017 m. rugsėjo 26 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

59.       Ginčijamą sprendimą dėl pareiškėjui R. L. išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo atsakovas, be kita ko, grindė ir tuo, jog nuo 2018 m. kovo 1 d. UAB „Auto Lider“ buvo įdarbinti penki asmenys (trys užsieniečiai, turintys leidimus laikinai gyventi ir du Lietuvos Respublikos piliečiai), o Lietuvos Respublikos piliečiams bendrai mokamas darbo užmokestis buvo mažesnis už 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžius.

60.       Šios aplinkybės pareiškėjai neginčija, tačiau apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovo nustatytas UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų nesilaikymas buvo nedidelis ir laikinas, todėl neturėtų būti pagrindas laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimui.

61.       UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas (2017 m. gegužės 25 d. įstatymo Nr. XIII-382 redakcija) numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, arba įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2-1 ar 2-2 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

62.       UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju - turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų - užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

63.       Pažymėtina, jog leidimo išdavimo pagrindas apibrėžia sąlygas, kurių asmuo turi laikytis siekdamas atitikti tokio leidimo turėjimo pagrindus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4565-858/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad iš UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad šioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvos, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad įmonė atitiktų šių reikalavimų (sąlygų) visumą. Ši UTPĮ norma yra imperatyvi ir jokių išimčių nenumato (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3329-662/2017; 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5255-1062/2018).

64.       Atsakovas, nustatęs, kad UAB „Auto Lider“ neatitiko imperatyvaus UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) dėl darbuotųjų darbo užmokesčio dydžio reikalavimo, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu pagrįstai panaikino pareiškėjui R. L. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nors pareiškėjų teigimu, darbo užmokesčio dydžio skirtumas skundo nagrinėjimo metu jau buvo pašalintas ir buvusio pažeidimo nebeliko, atsižvelgiant nurodytas  aplinkybes, buvusias atsakovo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-696(00734;00735) priėmimo metu, nėra pagrindo spręsti, kad šis sprendimas pareiškėjo R. L. atžvilgiu buvo priimtas nepagrįstai ir neteisėtai.

65.       Vertindama pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus dėl minėto Migracijos departamento sprendimo neproporcingumo, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista imperatyvi UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) nuostata, kurios reikalavimus turėjo atitikti UAB „Auto Lider“, tam, jog pareiškėjas R. L. turėtų teisę išlaikyti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. UAB „Auto Lider“ tokių reikalavimų šio atsakovo sprendimo priėmimo metu neatitiko, todėl nėra pagrindo spręsti, kad toks atsakovo sprendimas yra neproporcingas.

66.       Vien tai, jog UAB „Auto Lider“ neatitiko UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, buvo pakankamas pagrindas ginčijamam Migracijos departamento 2018 m. gegužės 28 d. sprendimui Nr. (15/5-7)11U-696(00734;00735) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų Ukrainos piliečiams R. L. ir D. L. panaikinimo“ priimti.  Šiame administraciniame sprendime nurodytos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo R. L. gyvenamosios vietos, UAB „Auto Lider“ veiklos vykdymo įmonės registracijos adresu bei faktiškai minėtoje bendrovėje dirbančių asmenų skaičiaus, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl šio ginčijamo sprendimo pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija detaliai nepasisako dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, susijusių su minėtų faktų nustatymu.

67.       Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, jog UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas yra diskriminacinio pobūdžio ir nustato užsieniečiams nekonkurencingas sąlygas, yra atmestini, kadangi UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos ne verslo vykdymo sąlygos, o leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo (pakeitimo) sąlygos, kurios yra vienodos visiems užsieniečiams, pretenduojantiems gauti tokius leidimus konkrečiais UTPĮ nustatytais pagrindai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje eA-4983-624/2017). Tokia UTPĮ nuostata mažinama fiktyvių įmonių steigimo rizika ir užkertamos galimybės piktnaudžiauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sistema (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4880-662/2017; 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4926-662/2017; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje bylos Nr. eA-3999-492/2018). Tokio teisinio reglamentavimo tikslai suponuoja, kad užsieniečių veikla rinkoje siejama su aukštesnių nei vietos ūkio subjektams reikalavimų vykdymu, kad būtų užtikrinamas tokių ūkio subjektų veiklos realumas ir skaidrumas, išvengta bet kokių piktnaudžiavimo imigracija faktų. Tokios priemonės yra pateisinamos ir proporcingos siekiamiems tikslams, todėl nevertintinos kaip diskriminacinės (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5142-415/2018).

68.       UTPĮ 50 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.

69.       Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas D. L. turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu UTPĮ nustatytu pagrindu, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir pareiškėjui D. L..

70.       Migracijos departamento 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (15/5-7)11U-697(00736) buvo panaikintas pagal pareiškėjos I. L. 2016 m. birželio 21 d. prašymą 2016 m. rugsėjo 16 d. jai UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1193 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) įtvirtintu pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šis sprendimas buvo priimtas nustačius, kad nuo 2018 m. kovo 1 d. UAB „Auto Lider“ yra įdarbinti penki asmenys (trys užsieniečiai, turintys leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir du Lietuvos Respublikos piliečiai). Kadangi UAB „Auto Lider“ nėra visą darbo laiką dirbančių trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, todėl minėta bendrovė neatitinka UTPĮ
 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1193 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatytų sąlygų.

71.       UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1193 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju - turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų - užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

72.       Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo dėl pareiškėjos I. L. priimto sprendimo teisėtumą, nepagrįstai vadovavosi UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., nuostatomis. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai ir motyvuotai, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodyta dėl ko, sprendžiant Migracijos departamento 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-697(00736) teisėtumo klausimą, būtina vadovautis UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1193 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) nuostatomis. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams dėl UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1193 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) taikymo, todėl jų nekartoja.

73.       Migracijos departamentas, nustatęs, kad UAB „Auto Lider“ neatitiko imperatyvaus UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1193 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) reikalavimo dėl darbuotųjų skaičiaus, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu pagrįstai panaikino pareiškėjai I. L. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

74.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

 

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

R. L. (R. L.), I. L. (I. L.) ir D. L. (D. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                   Stasys Gagys

 

                                                                                                              

Romanas Klišauskas

 

                                                                                                              

Dainius Raižys