Civilinė byla Nr. e2A-1084-1097/2024

Teisminio proceso Nr.

2-68-3-14810-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1.4; 1.2.3.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

 (S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 4 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Plasta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Plasta“ darbininkų sąjungos ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Plasta“ dėl baudos skyrimo.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija, DGK) išnagrinėjo darbo bylą Nr. APS-131-13170, kurioje ieškovė akcinės bendrovės (toliau – AB) „Plasta“ darbininkų sąjunga (toliau – ir ieškovė) prašė pripažinti atsakovę AB ,,Plasta“ (toliau – ir atsakovė) pažeidus informavimo pareigą ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 205 straipsnį, taikyti atsakomybę. Darbo ginčų komisija 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. DGKS-4628 ieškovės prašymą tenkino iš dalies: 1) pripažino, kad atsakovė AB „Plasta“, tinkamai neinformavusi ieškovės apie 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. VI-045 „Dėl padalinių restruktūrizacijos ir pareigybių poreikio patvirtinimo“ ir 2023 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. PI-237 „Dėl Gamybos ir aptarnavimo padalinio (1500) reorganizacijos ir atnaujintų 1500 padalinio organizacinės struktūros ir pareigybių poreikio patvirtinimo“, pažeidė DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų nuostatas dėl informacijos pateikimo klausimais, turinčiais ypatingą svarbą ekonominei ir socialiniai darbuotojų padėčiai; 2) DK 217 straipsnio 2 dalyje nustatytos baudos neskyrė, vadovaudamasi DK 209 straipsnio 1 dalyje ir 217 straipsnio 2 dalyje numatyta diskrecijos teise dėl atsakomybės taikymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, teisingumo ir protingumo kriterijais, skatinant socialinį dialogą įgyvendinant socialinę partnerystę.

2.       Ieškovė AB ,,Plasta“ darbininkų sąjunga (toliau – ieškovė), nesutikdama su Darbo ginčų komisijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. DGKS-4628 darbo byloje Nr. APS-131-13170, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB „Plasta“ (toliau – atsakovė), prašydama skirti atsakovei 3 000 Eur baudą pagal DK 217 straipsnio 2 dalį, baudą išieškant ieškovei.

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2022 m. lapkričio 28 d. priėmė įsakymą Nr. VI-045 „Dėl padalinių restruktūrizacijos ir pareigybių poreikio patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. 1), kuriuo įsteigtas naujas padalinys, kiti padaliniai reorganizuoti, darbuotojai perkelti iš vieno padalinio į kitą. 2023 m. kovo 27 d. atsakovė priėmė įsakymą Nr. PI-237 „Dėl Gamybos ir aptarnavimo padalinio (1500) reorganizacijos ir atnaujintų 1500 padalinio organizacinės struktūros ir pareigybių poreikio patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. 2), kuriuo reorganizuotas padalinys, perskirstytos darbų funkcijos, panaikinti ir įsteigti kiti etatai (pareigybės). Apie įsakymų priėmimą ieškovė nebuvo informuota. 2023 m. balandžio 5 d. raštu „Dėl darbdavio piktnaudžiavimo savo teise“ ieškovė kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad ieškovei tapo žinoma, jog, atsakovei prisidengiant reorganizavimu ar įmonės pertvarka, atleidinėjami darbuotojai, o ieškovė apie pertvarką neinformuota, taip pat atsakovė paprašyta suteikti informaciją ieškovei raštu apie darbuotojų atleidimo aplinkybes. Atsakovė 2023 m. balandžio 12 d. ieškovei pateikė atsakymą, nurodydama, kad atsakovė nevykdė įmonės reorganizavimo, restruktūrizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo, nepriėmė kitų sprendimų, galinčių turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, todėl neturėjo pareigos ieškovės informuoti ir su ja konsultuotis.

4.       Ieškovė nurodė, kad 2023 m. balandžio 12 d. skundu „Dėl darbuotojų ir jų atstovų teisės į informavimą ir konsultavimą“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI). Skunde, be viso kito, pažymėta, kad pas atsakovę vyksta reorganizavimai ar kitokie įmonės pertvarkymai, turintys esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje, darbuotojų teisinei padėčiai, apie kuriuos ieškovė nėra informuojama. 2023 m. gegužės 15 d. gautas VDI raštas Nr. SD-1-11697, kuriame nurodyta, kad atsakovė, prieš priimdama Įsakymą Nr. 1, neinformavo ieškovės, nes vertino, kad dėl struktūrinio padalinio pakeitimo darbuotojus perkeliant į naujus skyrius, apmokėjimo sąlygos nesikeitė, o dėl Įsakymo Nr. 2 atsakovė nevykdė informavimo ir konsultavimo su ieškove pareigos, nes ieškovės pirmininkas 2023 m. kovo 14 d. elektroniniu laišku informavo, kad įmonės lokalinius aktus suderinti su ieškove bus neįmanoma, kol nebus pakeistas darbuotojų pagrindinis dokumentas (darbo sutartis). VDI rašte konstatuota, kad dėl Įsakymo Nr. 2, nevykdant informavimo ir konsultavimosi su darbininkų sąjunga, kilo kolektyvinis darbo ginčas dėl teisės.

5.       Ieškovė argumentavo, kad darbdavė atsakovė nevykdo DK nustatytos informavimo pareigos ir apie reikšmingus aktus profesinė sąjunga nebuvo informuota, įsakymus gavo tik VDI dėka. Paaiškino, kad darbdavės bendravimas su profesine sąjunga vykdavo elektroniniais laiškais ir ieškovė nebuvo informuota, jog informacija bus teikiama kitu būdu – per vidinę dokumentų valdymo sistemą BSS. Ieškovės pirmininkas suprato, kad informacija per nurodytą sistemą teikiama kaip darbuotojui, tačiau prisijungti prie sistemos jam nepavyko. Dėl to buvo prašoma, kad darbdavė profsąjungai skirtą informaciją siųstų elektroniniu paštu, kaip ir seniau. Tačiau atsakovė informacijos sąmoningai neteikė, pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir įstatyme įtvirtintas pareigas teikti profesinei sąjungai informaciją, todėl vien pažeidimo pripažinimas nėra pakankamas – atsakovei turi būti skirta bauda.

6.       Atsakovė AB „Plasta“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nepažeidė DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose nustatytos pareigos informuoti ieškovę. Pagal DK 205 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, atsakovė privalėjo pateikti ieškovei informaciją apie dabartinę ir būsimą įmonės veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę tik ieškovės reikalavimu iki einamųjų metų balandžio pirmosios dienos. Ieškovė neįrodė, kad būtų pareikalavusi iš atsakovės iki 2023 m. balandžio 1 d. pateikti jai rūpimą ir DK 205 straipsnio 2 dalies 1 bei 6 punktuose nurodytą informaciją, o atsakovė tokios informacijos nebūtų pateikusi. Dėl to ieškinys kaip nepagrįstas turėtų būti atmestas.

7.       Atsakovė taip pat nurodė, kad nebuvo pažeisti jokie terminai, numatyti DK 205 straipsnio 1 dalyje, ir atsakovė visiškai įvykdė savo pareigą informuoti ieškovę, nors ieškovė to ir nereikalavo. Įsakymą Nr. 1 ir Įsakymą Nr. 2 atsakovė privalėjo pateikti tik ieškovei pareikalavus ir tik iki einamųjų metų balandžio 1 dienos. Įsakymas Nr. 1 buvo priimtas 2022 m. lapkričio 28 d., tad apie jį, esant ieškovės reikalavimui, atsakovė galėjo informuoti ieškovę iki 2023 m. balandžio 1 d. Įsakymas Nr. 1, kuris yra atšaukto (dėl vidinių organizacinių įmonės valdymo priežasčių) 2022 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. PI-062 pakartojimas, ieškovės pirmininkui M. B. (toliau – ir pirmininkas) ir jo atstovaujamai profesinei sąjungai buvo pateiktas 2022 m. rugsėjo 2 d., per įmonėje veikiančią Verslo apskaitos programą BSS. 2022 m. rugsėjo 8 d. M. B. BSS programėlėje du kartus peržiūrėjo ir susipažino su Įsakymo Nr. 1 turiniu. Atsakovės teigimu, BSS programa į asmeninį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) ieškovės pirmininkui automatiškai išsiunčia pranešimą apie pateiktą dokumentą sistemoje susipažinti, o pirmininkui techniškai nepaspaudus ikonos „Susipažinau“, programa automatiškai kiekvieną dieną el. paštu siuntė pranešimą apie neįvykdytą veiklą. BSS programa naudojasi visi atsakovės darbuotojai. Tačiau, M. B., būdamas AB „Plasta“ profsąjungos pirmininku, sąmoningai ignoravo ir netvirtino susipažinimo su dokumentais. Atsakovės vadovybė, BSS programoje matydama, kad pirmininkas netvirtina susipažinimo su įsakymu, išsiuntė asmeniniu el. paštu (duomenys neskelbtini) priminimą, kad BSS programėlėje susipažintų su Įsakymu Nr. 1. Šį laišką ir priminimą pirmininkas sąmoningai ignoravo, neteikė jokio atsakymo ar komentaro. Programoje BSS yra nustatymas, leidžiantis pačiam vartotojui nustatyti, kad programa nesiųstų priminimų automatiškai kiekvieną dieną. Pirmininkas, prisijungęs prie programos, pats pasidarė nustatymą, kad programa nesiųstų priminimų apie neįvykdytas veiklas. Taigi, AB „Plasta“ darbininkų profsąjungos pirmininkas ne tik sąmoningai netvirtino vadovybės pateiktos informacijos, bet dar sąmoningai atjungė programos nustatymus, kad nuolatiniai pranešimai nebūtų siunčiami. Analogiška tvarka pirmininkas buvo informuotas ir susipažino su 2022 m. lapkričio 28 d. Įsakymu Nr. 1. Pirmininkas, kaip pakankamai įgudęs vartotojas bei sąmoningai atliko veiksmą, kad negautų el. paštu priminimų apie neįvykdytas veiklas, t. y. apie Įsakymą Nr. 1. Įsakymas Nr. 1 (pirminis jo variantas) buvo pasirašytas Generalinio direktoriaus 2022 m. rugsėjo 2 d., o turėjo įsigalioti nuo 2022 m. spalio 1 d., tad pirmininkas ir jo atstovaujama profesinė sąjunga turėjo vieną mėnesį laiko apsvarstyti įsakymo punktus bei pateikti darbdavei savo komentarus. Analogiškai per programą BSS 2023 m. kovo 30 d. pirmininkas buvo informuotas ir apie Įsakymą Nr. 2. Taigi, jokie DK 205 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai nebuvo pažeisti ir atsakovė visiškai įvykdė savo pareigą informuoti ieškovę, nors tokio reikalavimo iš ieškovės ir nebuvo pateikta.

8.       Atsakovė nesutiko su ieškinio teiginiu, kad atsakovė tariamai nevykdė pareigos informuoti darbo tarybą ir konsultuotis su ja, nes neva priimtas Įsakymas Nr. 2 galėjo turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje. Atsakovės teigimu, bendrovės vadovo 2023 m. kovo 27 d. įsakymas Nr. PI-237 „Dėl gamybos remonto ir aptarnavimo padalinio (1500) reorganizacijos ir atnaujintų 1500 padalinio organizacinės struktūros ir pareigybių poreikio patvirtinimo“ neturėjo esminės įtakos visos bendrovės darbo organizavimui, nes reorganizuoti ir perskirstyti darbų funkcijas, siekiant optimaliausių veiklos rezultatų buvo nuspręsta tik padalinyje 1500, panaikinus tris laisvas, vieną užimtą ir įsteigus vieną naują pareigybę, kas iš principo negalėjo ir neįtakojo visos bendrovės ar net jos esminės dalies darbo organizavimo. Ieškovės prašymo teiginiai apie bendrovės padalinio 1500 veiklos pakeitimus nepateko į DK 208 straipsnio 1 dalyje nustatytus kitus privalomus darbo tarybų informavimo ir konsultavimo su ja atvejus, todėl bendrovė nepažeidė DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punkto reikalavimų.

9.       Atsakovė paaiškino, kad, esant ekonominiam nuosmukiui ir AB „Plasta“ gaunant mažiau užsakymų, iškilo grėsmė įmonės stabilumui ir rentabilumui. Dėl to įmonės vadovybė peržiūrėjo ir dar labiau suefektyvino visas įmonės veiklas. Buvo nutarta suefektyvinti ir pagreitinti 3000 cecho įrengimų gedimų šalinimo laiką, įrengimų remonto darbuotojus atskirti nuo cecho gamybos darbuotojų, įsteigiant atskirą 3000 cecho įrangos remonto ir priežiūros skyrių, kuriam vadovautų tas pats vadovas, kuris vadovauja iki šiol, po reorganizacijos jis tampa pavaldus 1500 padalinio vadovui. Įsakymo 2022 m. rugpjūčio 31 d. Nr. PI-062 išleidimo pagrindinis tikslas – naujo Automatinio rūšiavimo linijų baro 2000 įsteigimas, tam, kad būtų galima pradėti vykdyti atskirą baro finansinę apskaitą dėl įrangos pirkimo, taip pat dėl įrangos gedimų šalinimo operatyvinimo, t. y. sutrumpinant įrangos remonto darbuotojų valdymo grandinę. Tačiau naujos įrangos nespėta nupirkti, todėl neliko tikslo iš anksto formuoti naują padalinį, įsakymas 2022 m. rugpjūčio 31 d. Nr. PI-062 buvo atšauktas, 2022 m. rugsėjo 15 d. atsakingiems asmenims, įskaitant ieškovės pirmininką, el. paštu buvo išsiųstas pranešimas. Darbuotojų darbo apmokėjimas ir darbo funkcijos, pakeitus padalinį, nesikeitė – tai nurodyta įsakyme. Nesikeitė ir darbo vieta bei pavaldumas. Pasikeitė tik padalinio pavadinimas. Įsteigus naują Automatinio rūšiavimo barą, kitų padalinių darbuotojai nebuvo perkelti. Tik techniškai, kol oficialiai nebuvo įsteigtas padalinys, naujai priimti darbuotojai, laikinai buvo priskirti prie 3000c. Įsteigus atskiru padaliniu, pakeistas tik darbo sutartyje padalinio pavadinimas. Fiziškai darbuotojai dirba toje pačioje darbo vietoje ir atlieka tas pačias funkcijas. Nė vienas anksčiau dirbęs darbuotojas kitame skyriuje nebuvo perkeltas, priimti nauji darbuotojai. Dėl padalinio pavadinimo pakeitimo, darbuotojų valdymo struktūros taip pat nesikeitė, nesikeitė ir darbo uždaviniai bei darbo organizavimas. Darbuotojų darbo funkcijos tai pat nesikeitė. Kituose skyriuose pareiginiai nuostatai nebuvo keisti. Tad nesant pagrindų, numatytų DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose, atsakovė neprivalėjo informuoti ieškovės papildomai dar kokiu nors būdu, nei tai padarė, ypač atsižvelgiant į tai, kad jokio ieškovės reikalavimo pateikti prašomą informaciją nebuvo.

10.       Atsakovė nurodė, kad, jei ir įvyko nesusikalbėjimas, tai atsitiko tik dėl ieškovės atstovo pirmininko veiksmų, ką patvirtina jo kategoriškas ir arogantiškas 2023 m. kovo 14 d. el. laiške nurodytas atsisakymas derinti atsakovės vidaus darbo tvarkos taisykles, nors atsakovė nuosekliai ir sąžiningai vykdė savo pareigas dėl darbo tarybų informavimo ir konsultavimosi su jomis. Atsižvelgiant į tai, bauda atsakovei negali būti skirta, net jei ir būtų nustatytos kokios nors prielaidos dėl tariamo atsakovės pareigų pažeidimo, nors tam nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1718-1171/2024, 

ieškinį tenkino iš dalies: skyrė atsakovei AB „Plasta“ ieškovės AB „Plasta“ profesinės sąjungos naudai 1 000 Eur baudą; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovės 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

12.       Teismas nustatė, kad ieškovė Darbo ginčų komisijai pateikė šiuos reikalavimus: pripažinti, kad AB „Plasta“ pažeidė DK 205 straipsnio nuostatas (DK 205 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 ir 6 punktus) dėl informacijos pateikimo; skirti 3 000 Eur baudą už DK 205 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą pagal DK 217 straipsnį; skirti 3 000 Eur baudą pažeidus informavimo pareigą priimant Įsakymą Nr. 1; skirti 3 000 Eur baudą pažeidus informavimo pareigą priimant Įsakymą Nr. 2. Darbo ginčų komisija 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-13170 pripažino, kad atsakovė, apie Įsakymą Nr. 1 ir Įsakymą Nr. 2 tinkamai neinformuodama ieškovės, pažeidė DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų nuostatas dėl informacijos pateikimo klausimais, turinčiais ypatingą svarbą ekonominei ir socialinei darbuotojų padėčiai; ieškovei tinkamai nepateikta informacija apie būsimą atsakovės veiklą, darbo santykių būklę pagal DK 205 straipsnio 1 dalies nuostatas. Vadovaudamasi DK 209 straipsnio 1 dalyje ir 217 straipsnio 2 dalyje nustatyta diskrecijos teise dėl atsakomybės taikymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, teisingumo ir protingumo kriterijais, skatinant socialinį dialogą įgyvendinant socialinę partnerystę, Darbo ginčų komisija DK 217 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos atsakovei neskyrė. Nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama skirti atsakovei AB „Plasta“ 3 000 Eur baudą pagal DK 217 straipsnio 2 dalį, baudą išieškant ieškovės naudai.

13.       Teismas sprendė, kad Darbo ginčų komisijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-13170 yra ginčijamas iš dalies, tai yra dėl jo ieškinį pateikė tik ieškovė. Atsakovė ieškinio nei priešieškinio dėl minėto sprendimo neteikė, nors Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovės prašymas pripažinti, kad atsakovė, apie Įsakymą Nr. 1 ir Įsakymą Nr. 2 tinkamai neinformuodama ieškovės, pažeidė DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų nuostatas dėl informacijos pateikimo klausimais, turinčiais ypatingą svarbą ekonominei ir socialiniai darbuotojų padėčiai, neatitinka atsakovės interesų, atsakovė sprendimo neginčijo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad minėta Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis yra įsiteisėjusi.

14.       Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl Darbo ginčų komisijos pripažinto ir atsakovės savarankiškai neginčyto fakto, kurio pagrindu ieškovė siekia, kad jai būtų iš atsakovės priteista bauda. Siekdamas atskleisti bylos esmę, teismas nurodė pasisakantis dėl atsakovės informavimo pareigą dėl Įsakymo Nr. 1 ir Įsakymo Nr. 2, t. y. dėl to, ar atsakovė tinkamai įvykdė įstatyme nustatytą informavimo pareigą DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų aspektu.

15.       Teismas pripažino nepagrįstais atsakovės teiginius, kad atsakovė privalėjo pateikti ieškovei informaciją apie dabartinę ir būsimą įmonės veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę tik ieškovės reikalavimu iki einamųjų metų balandžio pirmosios dienos. Teismas nurodė, kad nors pagal DK 205 straipsnio nuostatas, reguliarusis informavimas ir konsultavimas vykdomas pareiškus reikalavimą, tačiau pagal 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje (toliau – Direktyva) nuostatas, reguliarusis informavimas vykdomas privalomai, net ir nesant reikalavimo, o konsultavimas – pareikalavus.

16.       Teismas darė išvadą, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, jog ieškovės atstovas M. B., kaip AB „Plasta“ profesinės sąjungos pirmininkas, buvo tinkamai ir savalaikiai informuotas apie ginčo įsakymų priėmimą. Atsakovės argumentas, kad Įsakymas Nr. 1 pirmininkui ir jo atstovaujamai profesinei sąjungai buvo pateiktas dar 2022 m. rugsėjo 2 d. per įmonėje veikiančią Verslo apskaitos programą BSS, yra neįrodytas, šios aplinkybės nepatvirtina prie atsiliepimo į ieškinį 16 punkte nurodyti BSS sistemos ekrano duomenys. Teismo vertinimu, antrojoje lentelėje du kartus užfiksuoti dokumento peržiūrėjimo faktai nepatvirtina, jog buvo peržiūrėtas būtent Įsakymas Nr. 1. Bet to, iš atsakovės 2023 m. rugpjūčio 16 d. teiktų paaiškinimų Darbo ginčų komisijai matyti, jog pastarajai atsakovė paaiškino, jog 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. VI-045 yra atšaukto (dėl vidinių organizacinių įmonės valdymo priežasčių) įsakymo 2022 m. rugpjūčio 31 d. Nr. PI-062 pakartojimas, kuris pateiktas informacijai pirmininkui ir profesinei sąjungai 2022 m. rugsėjo 2 d. per įmonėje veikiančią Verslo apskaitos programą BSS. Tai reiškia, jog pati atsakovė nurodė, jog buvo siunčiamas 2022 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. PI-062, tačiau ne Įsakymas Nr. 1. Darbdavio naujai priimtas vidaus administracinis aktas, atkartojant prieš tai galiojusio vidaus akto turinį, nereiškia, jog tai yra tas pats aktas, susipažinimui turi būti pateiktas naujai priimtas vidaus administracinis aktas. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad pirmininkas 2022 m. rugsėjo 15 d. elektroniniu laišku buvo informuotas AB „Plasta“ Personalo projektų vadovės L. P., jog „įsakymas dėl 1500 ir 3000 padalinių restruktūrizacijos yra atšauktas. Niekas nesikeičia, lieka galioti senoji darbo organizavimo tvarka ir padalinių struktūra“. Atsakovės teigimu, analogiškai per BSS programą 2023 m. kovo 30 d. ieškovės atstovas buvo informuotas ir apie Įsakymą Nr. 2. Nors iš jo antraštės matyti, jog jis yra dėl padalinio reorganizacijos organizacinės struktūros ir pareigybių poreikio, tačiau apie jo priėmimą ieškovė laiku nebuvo informuota. Ieškovės pirmininkas tvirtino, jog negali naudoti BSS sistema, tai patvirtina ir 2022 m. lapkričio 28 d. jo el. laiškas, siųstas darbdavei el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pirmininkas nurodė, kad: „negaliu prisijungti, Sistema manęs neatpažįsta“, taip pat 2023 m. kovo 30 d. el. laiškas, siųstas AB „Plasta“ (duomenys neskelbtini) R. V., kuriame nurodė, kad „atsidaryti negali sistemos“ ir prašė dokumentus siųsti elektroniniu paštu.

17.       Teismas sprendė, kad, nors DK nenustato, kokiomis ryšio priemonėmis profesinei sąjungai turi būti teikiama informacija, darbdavys privalo pasirinkti realų ir patikimą informavimo būdą. Be to, darbdavys turi tinkamai profesinės sąjungos pirmininką, kaip socialinį partnerį, informuoti apie pasirinktą informavimo būdą ir įsitikinti, jog toks būdas yra tinkamas kitai šaliai ir prieinamas (Direktyvos 4 straipsnio 3 ir 4 dalys). Atsakovė nedaro atskirties tarp informavimo M. B., kaip AB „Plasta“ darbuotojo, ir M. B., kaip profesinės sąjungos pirmininko.

18.       Teismas, įvertinęs šalių atstovų paaiškinimus, darė išvadą, kad darbdavė M. B., kaip profesinės sąjungos pirmininko, tinkamai neinformavo apie tai, kad profesinės sąjungos primininko informavimas DK nustatytais atvejais vyks ne el. paštu, tačiau per įmonėje veikiančią Verslo apskaitos programą BSS. Teismo vertinimu, faktinė aplinkybė, kad vyko tam tikra ieškovės pirmininko komunikacija su atsakovės personalo skyriaus darbuotojais dėl jungimosi prie Verslo apskaitos programos BSS, nėra pakankama įrodyti, jog su M. B. buvo bendrauta ne kaip su darbuotoju, o turint tikslą profesinės sąjungos pirmininką tinkamai supažindinti su Verslo apskaitos programa BSS, juolab jog, kaip minėta, darbdavė jo neinformavimo, kad profesinės sąjungos informavimas bus per programą BSS.

19.       Teismas nesutiko su atsakovės argumentais dėl pagrindų, nustatytų DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose, nebuvimo. Teismo vertinimu, vien tik abiejų įsakymų antraštės nukreipia į tai, jog darbdavė Įsakymą Nr. 1 priėmė dėl restruktūrizacijos, Įsakymą Nr. 2 – dėl padalinio reorganizacijos, 1500 padalinio organizacinės struktūros atnaujinimo ir pareigybių poreikio patvirtinimo. Bylos duomenys patvirtina, jog nuo 2023 m. balandžio 28 d., vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, buvo atleistas vienas asmuo. Jau vien tai, jog darbdavė priėmė Įsakymą Nr. 1 ir Nr. 2, rodo, jog darbdavė turėjo tam tikrų tikslų, kuriuos realizavo per minėtų įsakymų priėmimą, todėl teismas atmetė atsakovės argumentus dėl poreikio informuoti ieškovę apie įsakymus nebuvimo.

20.       Teismas pripažino, kad atsakovė pažeidė DK 205 straipsnio nuostatas, nes, turėdama pareigą teikti Įsakymus Nr. 1 ir Nr. 2 profesinei sąjungai pagal DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų nuostatas, šios pareigos tinkamai neįvykdė.

21.       Teismo sutiko su ieškinio argumentais, kad atsakovei savalaikiai neteikiant informacijos, sunkinama profesinės sąjungos veikla, kartu tokiu būdu pažeidžiamas bendradarbiavimo principas, tinkamai neįgyvendinamas socialinės partnerystės principas, stokojama geranoriškumo ir pagarbos ieškovės teisėtiems interesams, įsipareigojimai realiai nevykdomi, o pažeidimo konstatavimas nėra tinkama satisfakcija. Dėl to teismas skyrė atsakovei 1 000 Eur baudą, kuri, teismo vertinimu, yra proporcinga pažeidimo sunkumui, padės atgrasyti darbdavę nuo teisės pažeidimo ateityje (DK 209 straipsnio 1 dalis, 217 straipsnio 2 dalis). Skirdamas baudą ir nustatydamas jos dydį, teismas įvertino tai, jog šio ginčo kilimą sąlygojo profesinės sąjungos pirmininko tinkamas neinformavimas dėl dviejų darbdavės vidaus aktų, santykyje su ieškove, kaip socialine partnere, darbdavė stokojo geranoriškumo, pagarbos ir pažeidė bendradarbiavimo principą, analogišku pagrindu ankščiau bauda darbdavei nebuvo skirta.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

22.       Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Plasta“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat atsakovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Teismas dalies ginčo nenagrinėjo, todėl sprendimas turėtų būti panaikintas. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad DGK 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-13170 yra iš dalies galiojantis. Pagal DK 231 straipsnio 1, 3, 4 ir 7 dalyse nustatytą teisinį reglamentavimą, tuo atveju, jei viena iš darbo ginčo šalių pateikia ieškinį teisme dėl darbo ginčų komisijos sprendimo ir teismas, išnagrinėjęs bylą, priima savo sprendimą, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės. Dėl to teismas turėjo iš esmės analizuoti ir nagrinėti visą ginčą dėl teisės, o ne spręsti tik dėl tokios Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies, dėl kurios ieškiniu kreipėsi ieškovė. Ieškovei pateikus ieškinį, jokia Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis neįsigaliojo ir neturėjo prejudicinės reikšmės nagrinėjant iš esmės šalių ginčą teisme.

22.2.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad, remiantis DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų nuostatomis, apeliantė privalėjo informuoti ieškovę laiku, tokiu būdu bei pateikiant tokį informacijos turinį, kad būtų sudaryta galimybė informaciją gavusiems asmenims atlikti adekvatų tyrimą ir, jei reikia, pasiruošti konsultacijoms. Teismas išėjo už ginčo dalyko ir, faktiškai vertindamas apeliantės veikimą, nesivadovavo DK 205 straipsniu. Ieškinyje ieškovė kaltino apeliantę tariamai pažeidus tik DK 205 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktų nuostatas, nesuteikus juose nurodytos informacijos. Ieškovė ieškinyje reikalavimo skirti baudą kitais DK pažeidimais negrindė. Todėl teismas turėjo taikyti išimtinai DK 205 straipsnio nuostatas, o ne sistemiškai aiškinti apeliantės kaip darbdavės pareigas ir jų turinį.

22.3.                      Teismas nepagrįstai ignoravo, kad pagal DK 205 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvų reguliavimą būtinas darbo tarybos reikalavimas gauti informaciją. DK 205 straipsnyje nustatytos informacijos teikimo (apeliantės pareigų vykdymo) sąlygos: kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos, darbo tarybos reikalavimu. Jokių kitokių sąlygų dėl informacijos teikimo darbo taryboms, o jei jų nėra – profesinėms sąjungoms, DK 205 straipsnio 1 dalis nenumato. DK 205 straipsnio 1 dalis nereikalauja, kad darbdavys teiktų informaciją prieš kiekvieną priimamą sprendimą, kaip kad numatyta DK 206 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 1, 2 dalyse, 208 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė apeliantės neprašė suteikti informacijos, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, jog apeliantė galėjo pažeisti DK 205 straipsnyje nustatytą informavimo pareigą. Priimant DK, buvo atsižvelgta ir į naująjį įstatymą įtrauktos aktualios Direktyvos nuostatas. Todėl, įstatymo leidėjui suformulavus DK 205 straipsnio 1 dalį ir nustatant, kad darbdaviui pareiga pateikti informaciją pagal DK 205 straipsnio nuostatas atsiranda tik esant suinteresuotos šalies reikalavimui, teismas neturėjo teisės aiškinti ir traktuoti DK 205 straipsnio 1 dalies kitaip, nei yra nustatyta šioje normoje.

22.4.                      Teismas nepagrįstai, esant priešingiems įrodymams byloje, nustatė, kad neva apeliantė neinformavo ieškovės per jos vadovą iki 2023 m. balandžio 1 d. apie apeliantės 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. VI-045 ir 2023 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. PI-237. Įsakymas Nr. 1 ieškovės pirmininkui ir jo atstovaujamai profesinei sąjungai buvo pateiktas dar 2022 m. lapkričio 28 d. per įmonėje veikiančią Verslo apskaitos programą BSS (toliau – BSS). Priešingų įrodymų į bylą nepateikta, ši aplinkybė byloje nepaneigta. Apeliantė byloje įrodė, kad per BSS programą pirmininkas buvo informuotas ir apie Įsakymą Nr. 2. Šias aplinkybes įrodo pateiktos programos duomenų kopijos, teismas nepagrįstai nesivadovavo šiais įrodymais.

22.5.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės pirmininkas nebuvo prisijungęs prie BSS programos ir negalėjo susipažinti su minėtais įsakymais. Teismas atsisakė apklausti liudytojais atsakingus apeliantės atstovus, kurių akivaizdoje ieškovės pirmininkas buvo prisijungęs prie BSS programos savo paskyros, susikūrė tik jam žinomą slaptažodį ir peržiūrėjo kai kuriuos tuo metu buvusius dokumentus, todėl tokiu būdu buvo apribotos apeliantės teisės įrodyti ieškovės pirmininko sakomą netiesą byloje. Dėl šios priežasties žodinio bylos nagrinėjimo metu būtų galima apklausti liudytojomis apeliantės darbuotoją personalo vadovę L. P., kuri nuvedė ieškovės pirmininką pas informacijos specialistę V. A., reaguodama į jo laišką dėl negalėjimo prisijungti prie BSS programos, ir informacijos specialistę V. A., kuri apmokė ieškovės pirmininką naudotis BSS programa ir kurios akivaizdoje M. B. buvo prisijungęs prie programos. Kita vertus, byloje buvo pateikti įrodymai, kad ieškovės pirmininkas buvo prisijungęs prie programos ir matė (peržiūrėjo) buvusius dokumentus, tačiau teismas visiškai nepagrįstai tokiais duomenimis nesivadovavo. Apeliantė pateikė teismui įrodymus – susirašinėjimą su informacijos specialiste V. A. ir jos paaiškinimus su atvaizdais iš BSS programėlės, kuriuose aiškiai matyti, kad pirmininkas buvo prisijungęs ir prie savo paskyros ir programoje peržiūrėjo jam pateiktus dokumentus. Ieškovės atstovo pateikti el. laiškai: 2022 m. lapkričio 28 d. siųstas darbdavei el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), t. y. buhalterijai, taip pat 2023 m. kovo 30 d. el. laiškas, siųstas AB „Plasta“ finansų analitikei, turėjo būti vertinami kritiškai, nes, viena vertus, prieštarauja apeliantės pateiktiems įrodymams, jog pirmininkas buvo asmeniškai personalo vadovės ir informacijos specialistės supažindintas su sistema ir peržiūrėjo dokumentus, kita vertus, šie laiškai turėtų būti atmesti dėl to, kad ieškovės pirmininkas tyčia dėl tariamos problemos nesikreipė į atsakingus atsakovės darbuotojus, nes, kai 2022 m rugsėjo 15 d. kreipėsi pagalbos, ji buvo suteikta ir ieškovės pirmininkas buvo pajungtas prie sistemos ir supažindintas su dokumentais. Ieškovės atstovas tyčia vengė kreiptis pagalbos prisijungiant, kad vėliau būtų galima inicijuoti šia bylą prieš apeliantę ir šiuos laiškus panaudoti kaip įrodymus apie tariamą negalėjimą susipažinti su dokumentais. Todėl teismas nepagrįstai laikė, jog neva ieškovės pirmininkas negalėjo matyti ir susipažinti su jam pateiktais dokumentais.

22.6.                      Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės argumentus, kad BSS programa į asmeninį el. paštą (duomenys neskelbtini) automatiškai išsiunčia pranešimą apie sistemoje pateiktą dokumentą susipažinti, o ieškovės atstovui nepaspaudus ikonos „Susipažinau“, programa automatiškai kiekvieną dieną siuntė pranešimą apie neįvykdytą veiklą. Ieškovės pirmininkas sąmoningai ignoravo ir netvirtino susipažinimo su dokumentais. Apeliantės vadovybė, BSS programoje matydama, kad pastarasis netvirtina susipažinimo su įsakymu, išsiuntė asmeniniu el. paštu (duomenys neskelbtini) priminimą, kad BSS programėlėje susipažintų su Įsakymu Nr. 1. Šį laišką ir priminimą ieškovės atstovas sąmoningai ignoravo, neteikė jokio atsakymo ar komentaro. Ieškovės pirmininkas, prisijungęs prie programos, pats pasidarė nustatymą, kad programa nebesiųstų jam priminimų apie neįvykdytas veiklas. Taigi, būdamas ieškovės pirmininku, jis ne tik sąmoningai netvirtino vadovybės pateiktos informacijos, bet sąmoningai atjungė programos nustatymus, kad nuolatiniai pranešimai nebūtų siunčiami.

22.7.                      Ši byla inicijuota tik kaip ieškovės spaudimas darbdavei tęsti pačios ieškovės nutrauktas derybas dėl kolektyvinės sutarties. Įsakymas Nr. 1 (pirminis jo variantas) buvo pasirašytas Generalinio direktoriaus 2022 m. rugsėjo 2 d., o turėjo įsigalioti nuo 2022 m. spalio 1 d., ieškovės pirmininkas ir jo atstovaujama profesinė sąjunga turėjo vieną mėnesį laiko iki jo atšaukimo apsvarstyti įsakymo punktus bei pateikti darbdaviui savo komentarus, tačiau pastabų ar konsultavimo inicijavimo iš ieškovės pusės dėl analogiško Įsakymui Nr. 1 akto nebuvo, darbuotojų teisės nebuvo ginamos, t. y. jokios žalos ieškovei ar jos atstovaujamiesiems nekilo ir negalėjo kilti.

22.8.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė nevykdė pareigos informuoti darbo tarybą ir konsultuotis su ja. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai pripažino apeliantės pareigą informuoti ieškovę apie įsakymus papildomai dar kokiu nors tai būdu, nei kaip apeliantė padarė. Įsakymas Nr. 2 neturėjo esminės įtakos visos bendrovės darbo organizavimui, nes reorganizuoti ir perskirstyti darbų funkcijas, siekiant optimaliausių veiklos rezultatų, buvo nuspręsta tik padalinyje 1500, panaikinus tris laisvas, vieną užimtą ir įsteigus vieną naują pareigybę, kas iš principo negalėjo daryti įtakos visos bendrovės ar net jos esminės dalies darbo organizavimui. Buvo nutarta suefektyvinti ir pagreitinti 3000 cecho įrengimų gedimų šalinimo laiką, įrengimų remonto darbuotojus atskirti nuo cecho gamybos darbuotojų, įsteigiant atskirą 3000 cecho Įrangos remonto ir priežiūros skyrių, kuriam vadovautų tas pats vadovas, kuris vadovauja iki šiol 3000c., po reorganizacijos, jis tampa pavaldus 1500 padalinio vadovui. 2022 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. PI-062 išleidimo pagrindinis tikslas – naujo Automatinio rūšiavimo linijų baro 2000 įsteigimas, tam, kad būtų galima pradėti vykdyti atskirą baro finansinę apskaitą dėl įrangos pirkimo, taip pat dėl įrangos gedimų šalinimo operatyvinimo, t. y sutrumpinant įrangos remonto darbuotojų valdymo grandinę. Nespėjus nupirkti naują įrangą, neliko tikslo iš anksto formuoti naują padalinį, todėl 2022 m. rugsėjo 15 d. įsakymas atšauktas, ieškovės pirmininkui el. paštu išsiųstas pranešimas. Darbuotojų darbo apmokėjimas ir darbo funkcijos, pakeitus padalinį, nesikeitė – tai nurodyta įsakyme. Taip pat nesikeitė ir darbo vieta bei pavaldumas. Pasikeitė tik padalinio pavadinimas. Įsteigus naują Automatinio rūšiavimo barą jokie kitų padalinių darbuotojai nebuvo perkelti. Šio baro veiklai vykdyti, tikslingai buvo atrinkti ir priimti nauji darbuotojai, būtent to baro funkcijoms ir darbams. Tik techniškai, kol oficialiai nebuvo įsteigtas padalinys, naujai priimti darbuotojai, laikinai buvo priskirti prie 3000c. Įsteigus atskiru padaliniu, pakeistas tik darbo sutartyje padalinio pavadinimas. Fiziškai darbuotojai dirba toje pačioje darbo vietoje ir atlieka tas pačias funkcijas. Dėl padalinio pavadinimo pakeitimo, darbuotojų valdymo struktūros taip pat nesikeitė, nesikeitė ir darbo uždaviniai bei darbo organizavimas. Nė vienas anksčiau dirbęs darbuotojas kitame skyriuje nebuvo perkeltas, tik priimti nauji darbuotojai. 

23.       Ieškovė AB „Plasta“ darbininkų sąjunga atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1.                      Teismas pagrįstai nurodė, nėra teisinio pagrindo nagrinėti darbo ginčą apimtyje, kurioje DGK tenkino ieškovės reikalavimą. Teismas pagrįstai pripažino, kad DGK 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-13170 dalis, kuria tenkintas ieškovės prašymas pripažinti, kad atsakovė, apie Įsakymą Nr. 1 ir Įsakymą Nr. 2 tinkamai neinformuodama ieškovės, pažeidė DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų nuostatas dėl informacijos pateikimo, atsakovei nepateikus skundo, įsiteisėjo. DK 229 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Ieškovė nesutiko su DGK sprendimo dalimi dėl baudos neskyrimo, su likusia DGK sprendimo dalimi sutiko. Atsakovė DGK sprendimo neginčijo, ieškinio, priešieškinio nereiškė. Be to, teismas, siekdamas atskleisti bylos esmę, pasisakė dėl to, ar atsakovė tinkamai įvykdė įstatyme nustatytą informavimo pareigą DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų aspektu. Atsakovė teismo posėdyje dalyvavo, teikė paaiškinimus ir dėl DK nustatytos informavimo pareigos, todėl ginčas buvo nagrinėtas iš esmės sprendžiant abu klausimus – tiek informavimo pareigos neįvykdymo klausimą, tiek baudos skyrimo klausimą. Teismas iš esmės išnagrinėjo bylą ir dėl reikalavimų pagrįstumo pasisakė.

23.2.                      Teismas išsamiai išnagrinėjo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė turėjo pareigą teikti Įsakymus Nr. 1 ir Nr. 2 profesinei sąjungai pagal DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų nuostatas, bet šios pareigos tinkamai neįvykdė (DK 205 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 ir 6 punktai). Atsakovės Įsakymu Nr. 1 ir Įsakymu Nr. 2 pakeisti atsakovės struktūriniai padaliniai, įvykę personalo pokyčiai turėjo įtakos darbuotojų padėčiai, galėjo daryti įtaką darbuotojų atleidimui iš darbo. Įsakymas Nr. 1 priimtas 2022 m. lapkričio 28 d., įsigaliojo 2022 m. gruodžio 1 d. ir apėmė, kaip nurodyta Įsakymo Nr. 1 antraštėje, struktūrinių padalinių restruktūrizaciją. Šiuo pakeitimu įsteigtas naujas Automatinio rūšiavimo baras (2000), skirtas šio baro vadovas, perkelti darbuotojai iš cecho 3000 į minėtą naują barą linijos operatoriaus pareigoms; reorganizuota Antrinių žaliavų perdirbimo cecho 3000 ir Gamybos remonto ir aptarnavimo padalinio 1500 veikla, organizacinė struktūra (įsteigti struktūriniai skyriai, perkelti esami padalinio 1500 darbuotojai į cecho 4000 įrangos remonto ir priežiūros skyrių); 3000 ceche perkelti į padalinio 1500 cecho 3000 įrangos remonto ir priežiūros skyrių darbuotojai, patvirtinta 3000 cecho organizacinė struktūra. Įsteigus naują Automatinio rūšiavimo barą (2000), į šį barą perkeltų darbuotojų darbo organizavimas ir reikalingos kompetencijos, įgūdžiai tinkamam darbo atlikimui keitėsi, nes minėtas baras labiau automatizuotas, dėl ko veiklos specifika iš esmės skiriasi. Keitėsi cechų ir baro naujai priimti vadovai, dėl to keitėsi darbuotojams darbo uždaviniai, darbo apimtis ir darbo organizavimas. Įsakymas Nr. 2 apėmė struktūrinių padalinių reorganizaciją. Šiuo pakeitimu reorganizuotos ir perskirstytos darbų funkcijos (skyriuje 1200 panaikinta įrengimų priežiūros elektriko etatas, energetiko etatas, šaltkalvių-remontininkų etatai); perskirstytos ir išplėstos darbo funkcijos; šaltkalviai, derintojai, elektrikai perkelti iš 8 darbo valandų į 12 valandų pamainą, tai yra į suminę darbo laiko apskaitą (pakeistas darbo laiko režimas); darbuotojai iš vadovo pareigų perkelti į skyriaus meistro pareigas, kurie nesutiko, buvo atleisti pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, į jų vietą priimant naujus darbuotojus. Tokia pati situacija susiklostė ir su šaltkalviais, elektrikais, derintojais – nors Įsakyme Nr. 2 nurodyta, kad naikinami laisvi etatai, tačiau faktiškai buvo atleisti šias pareigas užėmę darbuotojai. Minėti darbuotojai, kurie nesutiko dirbti pasikeitusiomis darbo sąlygomis, buvo priversti išeiti iš darbo savo noru, arba pensinio amžiaus darbuotojams buvo leista išeiti pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą, o ieškovės nariai atleisti iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Dėl Įsakymo Nr. 2 priėmimo jame nurodytiems cechams įdiegta visiškai nauja darbo apmokėjimo sistema, kuri sukurta pagal naujai iškeltas užduotis.

23.3.                      Teismas tinkamai įvertino šalių atstovų viso proceso metu teiktus paaiškinimus bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, kad ieškovės atstovas, kaip AB „Plasta“ profesinės sąjungos pirmininkas, buvo tinkamai ir savalaikiai informuotas apie ginčo įsakymų priėmimą. Atsakovės argumentas, kad Įsakymas Nr. 1 ieškovei buvo pateiktas dar 2022 m. rugsėjo 2 d. per įmonėje veikiančią Verslo apskaitos programą BSS yra neįrodytas, šios aplinkybės nepatvirtina prie atsiliepimo į ieškinį 16 punkte nurodyti BSS sistemos ekrano duomenys. Antrojoje lentelėje du kartus užfiksuoti dokumento peržiūrėjimo faktai nepatvirtina, jog buvo peržiūrėtas būtent Įsakymas Nr. 1. Be to, iš atsakovės 2023 m. rugpjūčio 16 d. teiktų paaiškinimų Darbo ginčų komisijai matyti, jog pastarajai atsakovė paaiškino, jog 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. VI-045 yra atšaukto (dėl vidinių organizacinių įmonės valdymo priežasčių) įsakymo 2022 m. rugpjūčio 31 d. Nr. PI-062 pakartojimas, kuris pateiktas informacijai ieškovei 2022 m. rugsėjo 2 d. per įmonėje veikiančią Verslo apskaitos programą BSS. Tai reiškia, jog pati atsakovė nurodė, jog buvo siunčiamas 2022 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. PI-062, tačiau ne Įsakymas Nr. 1 (2022 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. VI-045). Teismas teisingai pažymėjo, jog darbdavės naujai priimtas vidaus administracinis aktas, atkartojant prieš tai galiojusio vidaus akto turinį, nereiškia, jog tai yra tas pats aktas, todėl susipažinimui turi būti pateiktas naujai priimtas vidaus administracinis aktas. Apie Įsakymą Nr. 2 ieškovė laiku nebuvo informuota. Ieškovės atstovas tvirtino, jog negali naudoti BSS sistema, tai patvirtina ir 2022 m. lapkričio 28 d., 2023 m. kovo 30 d. el. laiškai, prašymas informaciją ieškovei teikti el. paštu.   

23.4.                      Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad darbdavė ieškovės atstovo, kaip profesinės sąjungos pirmininko, tinkamai neinformavo apie tai, kad profesinės sąjungos primininko informavimas DK nustatytais atvejais vyks ne el. paštu, tačiau per įmonėje veikiančią Verslo apskaitos programą BSS. Faktinė aplinkybė, kad vyko tam tikra ieškovės pirmininko komunikacija su atsakovės personalo skyriaus darbuotojais dėl jungimosi prie Verslo apskaitos programos BSS, nėra pakankama įrodyti, jog su M. B. buvo bendrauta ne kaip su darbuotoju, o turint tikslą profesinės sąjungos pirmininką tinkamai supažindinti su Verslo apskaitos programa BSS, juolab jog, kaip minėta, darbdavė jo neinformavimo, jog informavimas bus per šią programą. Ieškovės atstovas ne kartą kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, jog jam nepavyksta atidaryti dokumentų, gautų per Verslo apskaitos programą BSS, dėl šios priežasties prašė dokumentus, susijusius su profesinės sąjungos veikla, teikti el. paštu. Atsakovė iki minėtų Įsakymo Nr. 1 ir Įsakymo Nr. 2, dokumentus susipažinimui teikė minėtu el. paštu, kartu prašydama patvirtinti apie jų gavimą. Tačiau ginčo įsakymai nebuvo pateikti ieškovei jau įprasta, sutarta ir nusistovėjusia tvarka.

23.5.                      Teismas pagrįstai skyrė baudą atsakovei ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovei savalaikiai neteikiant informacijos, sunkinama profesinės sąjungos veikla, kartu tokiu būdu pažeidžiamas bendradarbiavimo principas, tinkamai neįgyvendinamas socialinės partnerystės principas, stokojama geranoriškumo ir pagarbos ieškovės teisėtiems interesams, įsipareigojimai realiai nevykdomi, o pažeidimo konstatavimas nėra tinkama bei pakankama satisfakcija.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

 

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

25.       Pažymėtina, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

26.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

27.       Šioje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas ieškinį tenkino iš dalies, ir, pripažinęs, kad atsakovė pažeidė DK 205 straipsnio nuostatas, t. y. turėdama pareigą informuoti profesinę sąjungą apie Įsakymus Nr. 1 ir Nr. 2 pagal DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų nuostatas, šios pareigos tinkamai neįvykdė, už informavimo pareigos pažeidimą taikė atsakovei DK 217 straipsnio 2 dalyje nustatytą atsakomybę – skyrė atsakovei 1 000 Eur baudą (DK 209 straipsnio 1 dalis, 217 straipsnio 2 dalis).  

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų apklausos

28.       Apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus – apklausti liudytojus. Prašymai grindžiami tuo, jog apeliantė ginčija teismo išvadą dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovės pirmininkas nebuvo prisijungęs prie BSS programos ir todėl negalėjo susipažinti su minėtais ginčo įsakymais. Pirmosios instancijos teismas atsisakė apklausti liudytojais atsakingus apeliantės atstovus (darbuotojus), kurių akivaizdoje ieškovės pirmininkas buvo prisijungęs prie savo paskyros BSS programoje, susikūrė tik jam žinomą slaptažodį ir peržiūrėjo kai kuriuos tuo metu buvusius dokumentus, todėl, atsakovės teigimu, atmetus prašymą apklausti liudytojus, buvo apribotos atsakovės teisės įrodyti ieškovės pirmininko sakytą netiesą byloje. Dėl šios priežasties atsakovė apeliacinės instancijos teismo prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad galima būtų dėl pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių apklausti liudytojomis atsakovės darbuotoją personalo vadovę L. P., kuri, atsakovės teigimu, nuvedė ieškovės pirmininką pas informacijos specialistę V. A., reaguodama į jo laišką dėl negalėjimo prisijungti prie BSS programos, ir informacijos specialistę V. A., kuri, atsakovės teigimu, apmokė ieškovės pirmininką naudotis BSS programa ir kurios akivaizdoje ieškovės pirmininkas buvo prisijungęs prie programos.

29.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nors apeliacinės instancijos teismas ir turi iš esmės absoliučią diskreciją pasirinkti kitą bylos nagrinėjimo formą, t. y. nagrinėti bylą žodinio ar rašytinio proceso tvarka, šalys gali nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018). Apeliacinės bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka galimas išimtiniais atvejais (išimtis iš bendrosios taisyklės), o byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismo neįpareigoja tokį procesą surengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022).

30.       Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia poreikiu teismo posėdžio metu apklausti liudytojus. Taigi, prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo kyla iš prašymo priimti naują įrodymą – apklausti liudytojus.   

31.       Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

32.       Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos (pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašų) matyti, kad atsakovė prašymą apklausti nurodytas liudytojas buvo pateikusi ir pirmosios instancijos teismui. Šis prašymas buvo atmestas. Atsakovė, grįsdama prašymą apklausti liudytojas apeliacinės instancijos teisme, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė jas apklausti, o liudytojos, atsakovės teigimu, patvirtintų faktines aplinkybes, jog ieškovės primininkas buvo prisijungęs prie savo paskyros BSS programoje, buvo apmokytas šia programa naudotis. 

33.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nenustatė pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas prašymą dėl liudytojų apklausos būtų atmetęs nepagrįstai. Atsakovė nurodytą prašymą grindė aplinkybe, kad prašomos apklausti liudytojos – atsakovės darbuotojos – patvirtintų faktines aplinkybes, jog ieškovės pirmininkui nurodžius, kad jam nepavyksta prisijungti prie BSS programos, jis buvo nuvestas pas atsakingą darbuotoją, kuri kartu su juo prisijungė prie programos ir parodė, kaip ta programa naudotis. Tačiau iš 2024 m. vasario 7 d. teismo posėdžio įrašo girdėti, kad ieškovės atstovas šių faktinių aplinkybių neginčijo, t. y. pripažino, kad, išklius problemų naudojantis BSS programa, apie tai buvo informuoti darbdavės atstovai ir jis buvo nuvestas pas atsakingą darbuotoją, kuri prisijungė prie jo paskyros, aiškino, kaip naudotis programa; į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, jog ieškovės atstovui buvo siųstos prisijungimo prie BSS programos instrukcijos. Taigi, atsakovės nurodytų liudytojų galimos patvirtinti faktinės aplinkybės nebuvo ginčijamos. Kita vertus, atsižvelgiant į prašomo priimti naujo įrodymo – minimų liudytojų apklausos – galimą įtaką sprendžiant ginčą, pažymėtina, kad vien aplinkybės, jog atsakovės darbuotoja parodė ieškovės atstovui, kaip naudotis BSS programa bei nusiuntė pastarajam BSS programos naudojimosi instrukciją, pati savaime nei paneigia, nei patvirtina, kad ieškovės pirmininkas susipažino su ginčo Įsakymais Nr. 1 ir Nr. 2, taip pat, nei patvirtina, nei paneigia aplinkybės, jos ieškovės atstovas turėjo techninę galimybę, naudodamasis BSS, peržiūrėti Įsakymų turinį, juolab, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, M. B. buvo apmokomas ir jungimasis prie BSS programos fiksuotas 2022 m. rugsėjo 8 d., tuo tarpu ginčo Įsakymai priimti vėliau.

34.       Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas prašymą dėl liudytojų apklausos būtų atmetęs nepagrįstai, o nurodytų liudytojų parodymai turėtų / galėtų turėti esminės reikšmės ginčui išnagrinėti. Nenustatęs, kad reikšmingoms aplinkybėms atskleisti nurodytų liudytojų apklausa būtų tikslinga ar būtina, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principais, teismas pagrįstai šį prašymą atmetė. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės šios išvados nepaneigia. Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, pakanka įvertinti bei padaryti išvadą dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl to prašymas apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojas atmestinas.

35.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašymas iškviesti liudytojas atmetamas, nenustačius išimtinių aplinkybių, kurios lemtų žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme būtinybę, atmestinas ir atsakovės prašymas dėl žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo. Byloje pareikšti reikalavimai ir šalių pozicijos yra aiškios, šalys buvo išklausytos pirmosios instancijos teismo posėdžių metu. Byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuos analizuojant kartu su šalių paaiškinimais bei apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytais argumentais, tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso tvarka. Nenustačius pagrindo tenkinti atsakovės prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

36.       Byloje kilo ginčas dėl informacijos pateikimo profesinės sąjungos atstovui tinkamumo, t. y. dėl iš DK 205 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktų nuostatų kylančios atsakovės, kaip darbdavės, informavimo pareigos vykdymo. Atsižvelgiant į tai, esminę reikšmę ginčui išspręsti turi faktinės aplinkybės, susijusios su informacijos teikimu profesinės sąjungos atstovui. Klausimas keliamas dėl profesinės sąjungos informavimo apie atsakovės 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. VI-045 „Dėl padalinių restruktūrizacijos ir pareigybių poreikio patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. 1) ir 2023 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. PI-237 „Dėl Gamybos ir aptarnavimo padalinio (1500) reorganizacijos ir atnaujintų 1500 padalinio organizacinės struktūros ir pareigybių poreikio patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. 2).

37.       Ieškovė AB „Plasta“ darbininkų sąjunga yra profesinė sąjunga, kurios vadovas (pirmininkas) – M. B. (e. t. 1, b. l. 57–59).

38.       Atsakovė AB ,,Plasta“ nurodė, kad 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. VI-045 yra atšaukto (dėl vidinių organizacinių įmonės valdymo priežasčių) 2022 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. PI-062 pakartojimas, o Įsakymas Nr. PI-062 pateiktas informacijai profesinės sąjungos pirmininkui 2022 m. rugsėjo 2 d. per įmonėje veikiančią Verslo apskaitos programą BSS (e. t. 2, b. l. 11). M. B. 2022 m. rugsėjo 15 d. el. laišku buvo informuotas AB „Plasta“ Personalo projektų vadovės L. P., jog „įsakymas dėl 1500 ir 3000 padalinių restruktūrizacijos yra atšauktas. Niekas nesikeičia, lieka galioti senoji darbo organizavimo tvarka ir padalinių struktūra“ (e. t. 1, b. l. 56).

39.       AB „Plasta“ 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. VI-045 „Dėl padalinių restruktūrizacijos ir pareigybių poreikio patvirtinimo“ įsakoma nuo 2022 m. gruodžio 1 d.: 1) įsteigti Automatinio rūšiavimo barą (2000); 1.1. skirti automatinio rūšiavimo baro vadovu darbuotoją D. M.; 1.2. patvirtinti Automatinio rūšiavimo baro (2000) organizacinę struktūrą ir pareigybių poreikį (priedas Nr.1); 1.3 perkelti 4 darbuotojus iš cecho 3000 į barą 2000 linijos operatoriaus pareigoms; 2. peorganizuoti Antrinių žaliavų perdirbimo cecho 3000 ir Gamybos remonto ir aptarnavimo padalinio 1500 veiklą, organizacinę struktūrą ir pareigybių poreikį: 2.1. 1500 padalinyje: 2.1.1. įsteigti struktūrinius skyrius: 2.1.1.1. cecho 4000 įrangos remonto ir priežiūros (1400); 2.1.1.2. cecho 3000 įrangos remonto ir priežiūros (1300); 2.1.1.3. baro 2000 įrangos remonto ir priežiūros (1200); 2.1.2. tvirtinti 1500 padalinio organizacinę struktūrą ir pareigybių poreikį (priedas Nr.2); 2.1.3. Perkelti esamus padalinio 1500 darbuotojus į cecho 4000 įrangos remonto ir priežiūros skyrių (1400), pagal pridedamą sąrašą (priedas Nr.3); 2.2. 3000 ceche: 2.2.1. Perkelti į padalinio 1500, Cecho 3000 įrangos remonto ir priežiūros skyrių, darbuotojus, pagal pridedamą sąrašą (priedas Nr.4); 2.2.2. Tvirtinti 3000 cecho organizacinę struktūrą ir pareigybių poreikį (priedas Nr.5).; 3. tvirtinti atnaujintą AB „Plasta“ organizacinę struktūrą (e. t. 1, b. l. 7–13).

40.       AB „Plasta“ 2023 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. PI-237 „Dėl Gamybos remonto ir Aptarnavimo padalinio (1500) reorganizacijos ir atnaujintų 1500 padalinio organizacinės struktūros ir pareigybių poreikio patvirtinimo“, siekiant suefektyvinti Gamybos remonto ir aptarnavimo padalinio (1500) veiklą nuo 2023 m. balandžio 1 d. įsakoma: 1. reorganizuoti ir perskirstyti darbų funkcijas, siekiant optimaliausių padalinio 1500 veiklos rezultatų: 1.1. skyriuje 1200 panaikinti vieną iš dviejų, šiuo metu laisvas, Įrengimų priežiūros elektriko etatą; 1.2. skyriuje 1300: 1.2.1. panaikinti Energetiko etatą; 1.2.2. pakeisti Įrengimų derintojų grupės vadovo pareigų pavadinimą į 1300 skyriaus meistras; 1.3. skyriuje 1400: 1.3.1. įsteigti 1400 skyriaus meistro etatą; 1.3.2. panaikinti 2, šiuo metu laisvus, šaltkalvių – remontininkų etatus. Patvirtinti: 2.1. atnaujintą 1500 padalinio organizacinę struktūrą (priedas Nr. 1); 2.2. atnaujinti 1500 padalinio pareigybių poreikį (priedas Nr. 2) (e. t. 1, b. l. 16–18).

41.       Bylos medžiaga patvirtina tam tikras šalių atstovų bendravimo informacijos teikimo ir jungimosi prie atsakovės dokumentų valdymo sistemos klausimais aplinkybes:

41.1.                      Iš pateikto el. laiško matyti, kad darbdavės atstovė 2022 m. rugsėjo 8 d. persiuntė M. B. Dokumentų valdymo savitarnos (DVS) sistemos prisijungimo nuorodą ir naudojimosi instrukciją (prisegtuke); laiške minima, kad laiškas išsiųstas iš karto po to, kai ,,(duomenys neskelbtini) viską jam parodė bei pats sėdo prie kompo prisijungė ir pasikeitė slaptažodį“ (e. t. 4, b. l. 51–56).

41.2.                      2022 m. lapkričio 28 d. el. laišku atsakovės atstovė kreipėsi į ieškovės pirmininką, informuodama, kad Dokumentų valdymo sistemoje jam yra priskirta nauja veikla; el. laiško pavadinimas – ,,Veiklos įsakymas­-dėl padalinių restruktūrizacijos VI-045“. AB ,,Plasta“ darbininkų sąjungos pirmininkas atsakydamas el. paštu nurodė - ,,negaliu prisijungti, sistema manęs neatpažįsta“ (e. t. 4, b. l. 120).

41.3.                      2023 m. kovo 30 d. el. laišku atsakovės atstovė nurodė ieškovės atstovui: ,,Kaip žinote, įmonėje dokumentai yra tvarkomi įdiegtoje Dokumentų valdymo savitarnos sistemoje. Jūs nesate dar patvirtinęs nei vieno Jums priskirto dokumento“. Atsakydamas ieškovės pirmininkas nurodo, kad: ,,aš atidaryti sistemos negaliu, gal galima elektroniniu paštu man dokumentus siųsti“ (e. t. 4, b. l. 121).

41.4.                      Darbdavės personalo projekto vadovė L. P. 2023 m. lapkričio 21 d. el. paštu persiuntė darbdavei programuotojų informaciją: M. B. jungėsi prie sistemos; asmuo jungėsi ne su naudotojo vardu ir slaptažodžiu; jungėsi naudotojo ir darbuotojo kortelėje nurodytu telefono numeriu; jungėsi, be kita ko, 2022 m. rugsėjo 8 d. (6 kartus), 2022 m. spalio 11 d. (3 kartus), 2022 m. spalio 16 d. (3 kartus), 2022 m. gruodžio 1 d. (4 kartus), 2023 m. sausio 25 d. (3 kartus); matė šiuos dokumentus: DOK-00001066 Prašymas dėl kasmetinių apmokamų atostogų; DOK-00001316 Įsakymas dėl cecho 3000 ir padalinio 1500 restruktūrizacijos ir pareigybių poreikio patvirtinimo; DOK-00001635 Įsakymas dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo; DOK-00002046 Veiklos įsakymas dėl padalinių restruktūrizacijos; DOK-00003366 Potvarkis darbuotojų apklausa Plasta tvarumo prioritetai (e. t. 4, b. l. 29–30).

42.       Ieškovė 2023 m. balandžio 5 d. raštu „Dėl darbdavio piktnaudžiavimo savo teise“ kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad ieškovė gavo informaciją, kad atsakovei, prisidengiant reorganizavimu ar įmonės pertvarka, atleidinėjami darbuotojai, o ieškovė apie pertvarką neinformuota; taip pat atsakovė paprašyta suteikti informaciją ieškovei raštu, visą informaciją siunčiant į oficialų profesinės sąjungos el. paštą (duomenys neskelbtini); pažymėta, kad kitokiu būdu siunčiama informacija bus laikoma negauta (e. t. 1, b. l. 20).  

43.       Atsakovė 2023 m. balandžio 12 d. ieškovui pateikė atsakymą, nurodydama, kad atsakovė nevykdė įmonės reorganizavimo, restruktūrizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo, nepriėmė kitų sprendimų, galinčių turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, todėl neturėjo pareigos ieškovės informuoti ir su ja konsultuotis, taip pat pateikė prašomą informaciją apie darbuotojų atleidimo aplinkybes (e. t. 1, b. l. 21–24). Kartu su raštu ginčo Įsakymai ieškovei nepateikti.

44.       Ieškovė 2023 m. birželio 29 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydama pripažinti atsakovę pažeidus informavimo pareigą, priimant Įsakymą Nr. 1 ir Įsakymą Nr. 2, taip pat DK 205 straipsnį, ir taikyti atsakomybę (e. t. 1, b. l. 34–40). DGK 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu (sprendimo registracijos numeris ir data 2023 m. rugpjūčio 21 d. Nr. DGKS-4628) (toliau — DGK sprendimas) ieškovės prašymą tenkino iš dalies, pripažino, kad atsakovė AB „Plasta“ apie Įsakymą Nr. 1 ir Įsakymą Nr. 2 tinkamai neinformuodama ieškovės, pažeidė DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų nuostatas dėl informacijos pateikimo klausimais, turinčiais ypatingą svarbą ekonominei ir socialiniai darbuotojų padėčiai. Tuo būdu ieškovei tinkamai nepateikta informacija apie būsimą atsakovės veiklą, darbo santykių būklę pagal DK 205 straipsnio 1 dalies nuostatas. Vadovaudamasi DK 209 straipsnio 1 dalyje ir 217 straipsnio 2 dalyje numatyta diskrecijos teise dėl atsakomybės taikymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, teisingumo ir protingumo kriterijais, skatinant socialinį dialogą įgyvendinant socialinę partnerystę, Darbo ginčų komisija DK 217 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos atsakovei neskyrė (e. t. 1, b. l. 41–45; e. t. 2, b. l. 113–116).

45.       Ieškovė AB ,,Plasta“ darbininkų sąjunga, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. DGKS-4628 darbo byloje Nr. APS-131-13170, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB „Plasta“, prašydama skirti atsakovei 3 000 Eur baudą pagal DK 217 straipsnio 2 dalį, baudą išieškant ieškovei.

46.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: skyrė atsakovei AB „Plasta“ ieškovės AB „Plasta“ profesinės sąjungos naudai 1 000 Eur baudą; kitą ieškinio dalį atmetė.

47.       Atsakovė (apeliantė), ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, kelia klausimus dėl darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo teisme ribų, dėl atsakovės informavimo pareigos (ne)turėjimo, dėl informavimo (ne)tinkamumo ir informavimo pareigos (ne)pažeidimo.

Dėl darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo teisme ribų

48.       Pirmosios instancijos ginčijamame sprendime nurodė, kad Darbo ginčų komisijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-13170 yra ginčijamas iš dalies, tai yra ieškovė pateikė ieškinį, prašydama skirti atsakovei 3 000 Eur baudą pagal DK 217 straipsnio 2 dalį, baudą išieškant ieškovei, o atsakovė ieškinio nei priešieškinio dėl minėto sprendimo neteikė, nors Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis, kurioje yra tenkintas ieškovės prašymas pripažinti, kad atsakovė, apie Įsakymą Nr. 1 ir Įsakymą Nr. 2 tinkamai neinformuodama ieškovės, pažeidė DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų nuostatas dėl informacijos pateikimo klausimais, turinčiais ypatingą svarbą ekonominei ir socialiniai darbuotojų padėčiai, neatitinka atsakovės interesų, atsakovė sprendimo neginčijo, todėl DGK sprendimas minėtoje dalyje yra įsiteisėjęs. Teismas sprendė, kad ginčas byloje kilo dėl Darbo ginčų komisijos pripažinto ir atsakovės savarankiškai neginčyto fakto, kurio pagrindu ieškovė siekia, kad jai būtų priteista bauda. Vis dėlto, siekdamas atskleisti bylos esmę, teismas pasisakė dėl atsakovės informavimo pareigos apie Įsakymą Nr. 1 ir Įsakymą Nr. 2 (ne)vykdymo, t. y. ar atsakovė tinkamai įvykdė įstatyme nustatytą informavimo pareigą DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų aspektu.

49.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad DGK 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-13170 yra iš dalies galiojantis. Be to, teismas nepagrįstai nenagrinėjo dalies ginčo, todėl, atsakovės teigimu, teismo sprendimas turėtų būti panaikintas (DK 231 straipsnio 1, 3, 4 ir 7 dalys). Apeliantės nuomone, teismas turėjo iš esmės analizuoti ir nagrinėti visą ginčą dėl teisės, o ne spręsti tik dėl tokios Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies, dėl kurios ieškiniu kreipėsi ieškovė. Apeliantės teigimu, jokia Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis, ieškovei kreipusis su ieškiniu į teismą, neįsigaliojo ir neturėjo prejudicinės reikšmės iš naujo nagrinėjant iš esmės šalių ginčą teisme.

50.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog nagrinėjamu atveju, ieškovei kreipusis į teismą su ieškiniu, jokia Darbo ginčų komisijos dalis neįsigaliojo, todėl nagrinėtinas visas ginčas dėl teisės, o ne tik ieškovės reikalavimas dėl baudos atsakovei skyrimo bei jos dydžio.

51.       DK 229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus šio kodekso 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad, jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Iš tokios įstatymo formuluotės matyti, kad dalinis Darbo ginčų komisijos sprendimo įsigaliojimas įmanomas tik tuo atveju, kai ieškovas teikia kelis savarankiškus ir tarpusavyje nesusijusius reikalavimus, kurie gali būti sprendžiami ir vertinami nepriklausomai vienas nuo kito.

52.       Pagal DK 231 straipsnio 1 dalį, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. DK 231 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, o 7 dalyje reglamentuota, jog, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

53.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).

54.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas skirti atsakovei 3 000 Eur baudą pagal DK 217 straipsnio 2 dalį, baudą išieškant ieškovei, nėra savarankiškas, tiesiogiai nesusijęs su Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kurios ieškovė neginčijo ir kuria atsakovė pripažinta pažeidusi informavimo pareigą, priimant Įsakymą Nr. 1 ir Įsakymą Nr. 2. Abi šios Darbo ginčų komisijos sprendimo dalys neatskiriamai susijusios ir negali būti laikomos savarankiškais reikalavimais DK 229 straipsnio 2 dalies prasme, nes tik pripažinus, jog priimant Įsakymą Nr. 1 ir Įsakymą Nr. 2 atsakovė pažeidė informavimo pareigą, įvertinus pažeidimo mastą bei pobūdį, gali būti darbo teisės normas ar šalių susitarimus pažeidusiai šaliai kitos šalies naudai skirta iki 3 000 Eur bauda pagal DK 217 straipsnio 2 dalį. Taigi, jeigu yra šalių ginčas dėl baudos atsakovei skyrimo pagal DK 217 straipsnio 2 dalį, nagrinėjamu atveju negali būti laikoma, kad Darbo ginčo komisijos sprendimo dalis, kuria atsakovė pripažinta pažeidusi informavimo pareigą apie ginčo įsakymus, šalims dėl šios dalies nepareiškus ieškinio bei atsakovei dėl jos šioje byloje nepareiškus priešieškinio, įsiteisėjo. Taigi, nagrinėjamu atveju, dėl pareigos pažeidimo ir baudos už jį (ne)skyrimo aplinkybių tarpusavio ryšio ir susietumo, ieškovei kreipusis į teismą su ieškiniu, visas Darbo ginčų komisijos sprendimas neįsigaliojo, todėl nagrinėtinas visas ginčas dėl teisės, o ne tik ieškovės reikalavimas dėl baudos atsakovei (ne)skyrimo ir / ar jos dydžio.

55.       Vis dėlto, pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

56.       Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, šalių procesinių dokumentų argumentus bei teiktus įrodymus, paaiškinimus teismo posėdžių metu, nėra pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad teismas nenagrinėjo dalies ginčo dėl atsakovės turimos informavimo pareigos, nustatytos DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose, (ne)pažeidimo ir dėl to skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo ir bylos medžiagos, nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Darbo ginčų komisijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo dalis, kuria yra tenkintas ieškovės prašymas pripažinti, jog atsakovė, apie Įsakymą Nr. 1 ir Įsakymą Nr. 2 tinkamai neinformuodama ieškovės, pažeidė DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų nuostatas, yra įsiteisėjusi, tačiau, siekdamas atskleisti bylos esmę, tyrė ir pasisakė dėl atsakovės informavimo pareigos turinio bei jos (ne)vykdymo. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo visą šalių darbo ginčą iš esmės, ištyrė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias tiek su atsakovės informavimo pareigos, priimant Įsakymą Nr. 1 ir Įsakymą Nr. 2, vykdymo (ne)tinkamumu, tiek ir su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl baudos atsakovei skyrimo, t. y. atskleidė bylos esmę visa apimtimi. Apeliantės skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo dalies ginčo, neatitinka faktinės situacijos, ir, atitinkamai, atmestini kaip formalūs bei nesudarantys pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo išsamumu.

57.       Konstatuotina, kad teismo klaidingi teiginiai dėl dalies Darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamu atveju neturėjo įtakos teisminio bylos nagrinėjimo apimčiai, todėl šis procesinis pažeidimas nėra esminis ir neturėjo reikšmės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, o paminėti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Dėl atsakovės informavimo pareigos (ne)turėjimo

58.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė turėjo pareigą teikti Įsakymus Nr. 1 ir Nr. 2 profesinei sąjungai pagal DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų nuostatas, bet šios pareigos tinkamai neįvykdė, taip pažeidė minėtas DK 205 straipsnio nuostatas. Teismas, vadovaudamasis DK 203 straipsnio 1 dalimi, 204 straipsnio 1 dalimi, 205 straipsnio 1 dalimi, 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, o taip pat Direktyvos nuostatomis, pagal kurias reguliarusis informavimas vykdomas privalomai, sprendė, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog ji privalėjo pateikti informaciją apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei – ir darbovietės) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę ieškovei tik ieškovės reikalavimu iki einamųjų metų balandžio pirmosios dienos. Teismas taip pat sprendė, kad ginčo Įsakymų Nr. 1 ir Nr. 2 nuostatos atitinka DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytą informaciją, kuri turi būti pateikiama darbo tarybai, o jei jos nėra, – profesinei sąjungai. Teismas argumentavo, jog vien tik abiejų įsakymų antraštės nukreipia į tai, jog darbdavė Įsakymą Nr. 1 priėmė dėl restruktūrizacijos, Įsakymą Nr. 2 – dėl padalinio reorganizacijos, padalinio organizacinės struktūros atnaujinimo ir pareigybių poreikio patvirtinimo, o bylos duomenys patvirtina, jog nuo 2023 m. balandžio 28 d. vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, buvo atleistas vienas asmuo. Dėl to, teismo vertinimu, atsakovė turėjo pareigą informuoti ieškovę apie ginčo įsakymus.

59.       Nesutikdama su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, jog apeliantė galėjo pažeisti DK 205 straipsnyje nustatytą informavimo pareigą: DK 205 straipsnyje nustatytos informacijos teikimo (apeliantės pareigų vykdymo) sąlygos (atsižvelgiant į Direktyvos nuostatas): kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos, darbo tarybos reikalavimu, taigi, atsakovės teigimu, nereikalaujama, kad darbdavys teiktų informaciją prieš kiekvieną priimamą sprendimą, kaip kad numatyta DK 206 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 1, 2 dalyse, 208 straipsnio 1 dalyje, o ieškovė apeliantės neprašė suteikti informacijos. Be to, apeliantės nuomone, teismas pripažino atsakovės pareigą informuoti ieškovę nesant DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose nustatytų pagrindų: Įsakymas Nr. 2 neturėjo esminės įtakos visos bendrovės darbo organizavimui, nes reorganizuoti ir perskirstyti darbų funkcijas, siekiant optimaliausių veiklos rezultatų, buvo nuspręsta tik padalinyje 1500, panaikinus tris laisvas, vieną užimtą ir įsteigus vieną naują pareigybę, kas iš principo negalėjo ir neįtakojo visos bendrovės ar net jos esminės dalies darbo organizavimo (buvo nutarta suefektyvinti ir pagreitinti 3000 cecho įrengimų gedimų šalinimo laiką, įrengimų remonto darbuotojus atskirti nuo cecho gamybos darbuotojų, įsteigiant atskirą 3000 cecho Įrangos remonto ir priežiūros skyrių, kuriam vadovautų tas pats vadovas, kuris vadovauja iki šiol 3000c., po reorganizacijos, jis tampa pavaldus 1500 padalinio vadovui); darbuotojų darbo apmokėjimas ir darbo funkcijos, pakeitus padalinį nesikeitė – tai nurodyta Įsakyme. Taip pat nesikeitė ir darbo vieta bei pavaldumas. Pasikeitė tik padalinio pavadinimas. Įsakymu Nr. 1 įsteigus naują Automatinio rūšiavimo barą jokie kitų padalinių darbuotojai nebuvo perkelti. Šio baro veiklai vykdyti, tikslingai buvo atrinkti ir priimti nauji darbuotojai, būtent to baro funkcijoms ir darbams. Tik techniškai, kol oficialiai nebuvo įsteigtas padalinys, naujai priimti darbuotojai, laikinai buvo priskirti prie 3000c. Įsteigus atskiru padaliniu, pakeistas tik darbo sutartyje padalinio pavadinimas. Fiziškai darbuotojai dirba toje pačioje darbo vietoje ir atlieka tas pačias funkcijas. Dėl padalinio pavadinimo pakeitimo, darbuotojų valdymo struktūros taip pat nesikeitė, nesikeitė ir darbo uždaviniai bei darbo organizavimas. Darbuotojų darbo funkcijos taip pat nesikeitė. Atsakovės vertinimu, ji neturėjo pareigos apie nurodyto turinio įsakymus informuoti ieškovės.

60.       DK 203 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojai per darbo tarybas turi teisę būti informuojami ir dalyvauti konsultacijose su darbdaviais ir jų atstovais su darbuotojų darbo, socialinių, ekonominių teisių bei interesų įgyvendinimu ir gynimu susijusiais klausimais. Įstatyme pateiktos tikslios informavimo ir konsultavimo sąvokos: pagal DK 204 straipsnio 1 dalį informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojams ar darbo tarybai, siekiant supažindinti su klausimo, susijusio su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais, esme; konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbo tarybų ir darbdavio užmezgimas ir plėtojimas. Informavimo metu darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbo tarybai ir atsako už šios informacijos teisingumą (DK 204 straipsnio 2 dalis).

61.       Pagal DK 205 straipsnio 1 dalį, darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos, pateikia informaciją darbo taryboms apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei – ir darbovietės) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę darbo tarybos reikalavimu ir privalo konsultuotis su jomis.

62.       DK 205 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „darbdavys turi pateikti informaciją apie: 1) darbdavio būklę, struktūrą, galimus įmonės, įstaigos ar organizacijos ir jos padalinių užimtumo pokyčius, ypač iškilus grėsmei užimtumui, įskaitant informaciją apie darbuotojų skaičių, kategorijas, tarp jų ir laikinuosius darbuotojus, įvykusius ir planuojamus personalo pokyčius, galinčius turėti lemiamą reikšmę darbuotojų darbo sąlygoms ir daryti įtaką darbuotojų atleidimui iš darbo; <...>; 6) kitus klausimus, turinčius ypatingą svarbą ekonominei ir socialinei darbuotojų padėčiai.“ Kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl šios informacijos (DK 205 straipsnio 4 dalis).

63.       Pažymėtina, kad nurodytu DK darbdavio informavimo ir konsultavimosi su darbo taryba (profesine sąjunga) teisiniu reglamentavimu įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos Bendrijoje nuostatos. Pagal Direktyvos 1 straipsnio 1 dalį jos tikslas – sukurti bendrą sistemą, nustatančią minimalius darbuotojų teisės į informavimą ir konsultavimąsi reikalavimus Bendrijos įmonėse ir padaliniuose. Direktyvos 1 straipsnio 2, 3 dalys nustato, kad praktiniai susitarimai dėl informavimo ir konsultavimosi apibrėžiami ir įgyvendinami pagal konkrečios valstybės narės nacionalinės teisės aktus ir nusistovėjusią darbo santykių tvarką, kad būtų užtikrintas jų veiksmingumas. Apibrėžiant ar įgyvendinant praktinius informavimo ir konsultavimosi susitarimus, darbdavys ir darbuotojų atstovai bendradarbiauja ir paiso abipusių teisių ir pareigų bei atsižvelgia tiek į įmonės arba padalinių, tiek ir į darbuotojų interesus. Tinkamas informavimas ir konsultavimasis Direktyvos 4 straipsnio 3 ir 4 dalių prasme reiškia, kad informuoti reikia tokiu laiku, tokiu būdu ir pateikiant tokio turinio informaciją, kad pirmiausia būtų sudaryta atitinkama galimybė darbuotojų atstovams atlikti adekvatų tyrimą, o jei reikia, pasiruošti konsultavimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-687-2020).

64.       Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad DK 205 straipsnyje nustatytos informacijos teikimo (apeliantės pareigų vykdymo) sąlygos: teikti informaciją kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos, darbo tarybos reikalavimu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, jog ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl informacijos pateikimo, nepagrįsti ir neatitinka faktinės situacijos (CPK 178, 185 straipsniai). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2023 m. balandžio 5 d. raštu „Dėl darbdavio piktnaudžiavimo savo teise“ kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad ieškovė gavo informaciją, jog atsakovei, prisidengiant reorganizavimu ar įmonės pertvarka, atleidinėjami darbuotojai, o ieškovė apie pertvarką neinformuota, taip pat atsakovė paprašyta suteikti informaciją ieškovei raštu apie darbuotojų atleidimo aplinkybes ir kt. Atsakovė 2023 m. balandžio 12 d. ieškovei pateikė atsakymą į raštą, nurodydama, kad atsakovė nevykdė įmonės reorganizavimo, restruktūrizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo, nepriėmė kitų sprendimų, galinčių turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, todėl neturėjo pareigos ieškovės informuoti ir su ja konsultuotis, taip pat pateikė tam tikrą prašomą informaciją apie darbuotojų atleidimo aplinkybes. Taigi, ieškovė 2023 m. balandžio 5 d. raštu „Dėl darbdavio piktnaudžiavimo savo teise“ kreipėsi į atsakovę dėl informacijos apie dabartinę įmonės, darbo santykių būklę, įmonės, įstaigos ar organizacijos ir jos padalinių užimtumo pokyčius, įvykusius ir planuojamus personalo pokyčius pateikimo. Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistavo DK 205 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, t. y. profesinės sąjungos reikalavimas, kuriai esant, atsižvelgiant į darbdavės pareigos informuoti turinį ir esmę, atsakovei kilo pareiga pateikti ieškovei DK 205 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą informaciją.

65.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepagrįstas ir atsakovės pareigos teikti informaciją nepaneigia atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad ginčo Įsakymų Nr. 1 ir Nr. 2 nuostatos neatitinka DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytos informacijos, kuri turi būti pateikiama darbo tarybai, o jei jos nėra, – profesinei sąjungai. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė priėmė 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. VI-045 „Dėl padalinių restruktūrizacijos ir pareigybių poreikio patvirtinimo“, kuriuo įsteigtas naujas Automatinio rūšiavimo baras (2000); paskirtas jo vadovas, patvirtinta baro (2000) organizacinė struktūra ir pareigybių poreikis, perkelti 4 darbuotojai iš cecho 3000 į barą 2000 linijos operatoriaus pareigoms; perorganizuota Antrinių žaliavų perdirbimo cecho 3000 ir Gamybos remonto ir aptarnavimo padalinio 1500 veikla, organizacinė struktūra ir pareigybių poreikis (įsteigti struktūriniai skyriai, patvirtinta 1500 padalinio organizacinė struktūra ir pareigybių poreikis, perkelti esami padalinio 1500 darbuotojai į cecho 4000 įrangos remonto ir priežiūros skyrių, perkelti į padalinio 1500, Cecho 3000 įrangos remonto ir priežiūros skyrių darbuotojai, patvirtinta 3000 cecho organizacinė struktūra ir pareigybių poreikis, patvirtinta atnaujinta AB „Plasta“ organizacinė struktūra. Šios nuostatos vertintinos kaip informacija apie įmonės struktūrą, įmonės, įstaigos ar organizacijos ir jos padalinių užimtumo pokyčius, darbuotojų skaičių, kategorijas, įvykusius personalo pokyčius, galinčius turėti lemiamą reikšmę darbuotojų darbo sąlygoms ir daryti įtaką darbuotojų atleidimui iš darbo, t. y. atitinka DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytą informaciją.

66.       Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad AB „Plasta“ 2023 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. PI-237 „Dėl Gamybos remonto ir Aptarnavimo padalinio (1500) reorganizacijos ir atnaujintų 1500 padalinio organizacinės struktūros ir pareigybių poreikio patvirtinimo“, siekiant suefektyvinti Gamybos remonto ir aptarnavimo padalinio (1500) veiklą nuo 2023 m. balandžio 1 d. atsakovė reorganizavo ir perskirstė darbų funkcijas, siekiant optimaliausių padalinio 1500 veiklos rezultatų: skyriuje 1200 panaikino vieną iš dviejų, tuo metu laisvą, Įrengimų priežiūros elektriko etatų; skyriuje 1300 panaikinto Energetiko etatą; pakeitė Įrengimų derintojų grupės vadovo pareigų pavadinimą į 1300 skyriaus meistro; skyriuje 1400 įsteigė 1400 skyriaus meistro etatą; panaikino 2 laisvus, šaltkalvių – remontininkų etatus, patvirtino atnaujintą 1500 padalinio organizacinę struktūrą ir atnaujintą 1500 padalinio pareigybių poreikį. Šios įsakymo nuostatos vertintinos kaip informacija apie įmonės struktūrą, įmonės, įstaigos ar organizacijos ir jos padalinių užimtumo pokyčius, darbuotojų skaičių, kategorijas, įvykusius personalo pokyčius, galinčius turėti lemiamą reikšmę darbuotojų darbo sąlygoms ir daryti įtaką darbuotojų atleidimui iš darbo, t. y. atitinka DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytą informaciją.

67.       Šių išvadų nepaneigia atsakovės detaliai dėstomi paaiškinimai dėl tikrojo ginčo įsakymų turinio ir jais atliktų pertvarkymų esmės bei apimties. Atsižvelgiant į darbdavei įtvirtintą pareigą teikti tam tikrą informaciją darbuotojų atstovams, nurodytos informacijos pobūdis yra pakankamas konstatuoti esant pareigą tokią informaciją teikti, nepriklausomai nuo to, kaip tokių pokyčių turinį ar apimtį vertina darbdavė. Informavimo paskirtis – sudaryti darbuotojų atstovams galimybes įvertinti vykstančius procesus ir suformuluoti savo poziciją, jei, jų nuožiūra, tai būtų reikalinga. Dėl to darbdavės subjektyvus vertinimas dėl pokyčių turinio nepanaikina įtvirtintos darbuotojų atstovų teisės žinoti susijusią informaciją ir ją įvertinti patiems, atstovaujant darbuotojų interesus. Nagrinėjamu atveju tokį poreikį iliustruoja ir ieškovės 2023 m. balandžio 5 d. rašto turinys, iš kurio matyti darbuotojų atstovų nerimas dėl situacijos, kai jiems nežinomas priimamų sprendimų, susijusių su pertvarkomis, turinys. Tinkamas informavimo pareigos atlikimas tokioje situacijoje atitiktų bendradarbiavimo turinį ir užkirstų kelią nerimui bei netikrumui.

68.       Teismo vertinimu, atsakovės atsakant į ieškovės 2023 m. balandžio 5 d. raštą pateikta informacija nepatvirtina tinkamos informavimo pareigos įvykdymo, nes, viena vertus, didžiąja atsakovės rašto dalimi yra ginčijama ieškovės teisė gauti informaciją ir argumentuojamas atsakovės atsisakymas tokią teikti, kita vertus, pateikiama informacija apibendrinanti, o patys ginčo įsakymai taip ir nepateikti. Taigi, gavusi tokią informaciją, ieškovė neturėjo realios galimybės įvertinti situaciją ir darbdavės priimamų sprendimų turinį.  

69.       Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė DK 205 straipsnio nuostatas ir pagrįstai pripažino, jog atsakovė turėjo pareigą teikti informaciją apie Įsakymus Nr. 1 ir Nr. 2 profesinei sąjungai pagal DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų nuostatas, o ginčo įsakymų Nr. 1 ir Nr. 2 nuostatos atitinka DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytą informaciją, kuri turi būti pateikiama darbo tarybai, o jei jos nėra, – profesinei sąjungai. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė turėjo pareigą informuoti ieškovę apie ginčo įsakymus, nesant DK 205 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos – profesinės sąjungos reikalavimo bei nesant DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose nustatytų pagrindų, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog informavimas turi būti tinkamas, t. y. informuoti reikia tokiu laiku, tokiu būdu ir pateikiant tokio turinio informaciją, kad, pirmiausia, būtų sudaryta atitinkama galimybė darbuotojų atstovams atlikti adekvatų tyrimą, o jei reikia, pasiruošti konsultavimuisi.

Dėl informavimo (ne)tinkamumo ir informavimo pareigos (ne)pažeidimo

70.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, jog ieškovės atstovas, kaip AB „Plasta“ profesinės sąjungos pirmininkas, buvo tinkamai ir savalaikiai informuotas apie ginčo įsakymų priėmimą (ir jų turinį).

71.       Teismas argumentavo, jog: neįrodyta, kad Įsakymas Nr. 1 profesinei sąjungai buvo pateiktas dar 2022 m. rugsėjo 2 d. per įmonėje veikiančią Verslo apskaitos programą BSS, juolab, kad, kaip nurodė pati atsakovė, ieškovės atstovui buvo siųstas 2022 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. PI-062, kuris vėliau panaikintas. Teismo teigimu, susipažinimui turėjo būti pateiktas naujai priimtas vidaus administracinis aktas. Taip pat teismas konstatavo, kad nėra įrodymų, jog ieškovės atstovas buvo supažindintas su Įsakymu Nr. 2, juolab, kad ieškovės atstovas M. B. tvirtino, jog negali naudoti BSS sistema, tai patvirtina 2022 m. lapkričio 28 d. jo elektroninis laiškas, siųstas darbdavei el. paštu, kuriame ieškovės atstovas nurodė, kad „negaliu prisijungti, Sistema manęs neatpažįsta“, taip pat 2023 m. kovo 30 d. el. laiškas, kuriame ieškovės atstovas taip pat nurodė, kad „atsidaryti negali sistemos“ ir prašė dokumentus siųsti el. paštu. Teismas vertino, kad, nors DK nenustato, kokiomis ryšio priemonėmis profesinei sąjungai turi būti teikiama informacija, tačiau darbdavė privalo pasirinkti realų ir patikimą informavimo būdą. Be to, darbdavė turi tinkamai profesinės sąjungos pirmininką, kaip socialinį partnerį, informuoti apie pasirinktą informavimo būdą ir įsitikinti, jog toks būdas yra tinkamas kitai šaliai bei prieinamas.

72.       Atsakovė, nesutikdama su šiomis teismo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai, esant priešingiems įrodymams byloje, nustatė, jog neva apeliantė neinformavo ieškovės per jos vadovą apie apeliantės ginčo įsakymus; atsakovės teigimu, minėti įsakymai M. B. ir jo atstovaujamai profesinei sąjungai buvo pateikti per įmonėje veikiančią Verslo apskaitos programą BSS; teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojais atsakingus apeliantės atstovus, kurių akivaizdoje ieškovės atstovas buvo prisijungęs prie BSS programos savo paskyros, susikūrė tik jam žinomą slaptažodį ir peržiūrėjo kai kuriuos tuo metu buvusius dokumentus; byloje buvo pateikti įrodymai, kad ieškovės atstovas buvo prisijungęs prie programos ir matė (peržiūrėjo) jame buvusius dokumentus, tačiau teismas visiškai nepagrįstai jais nesivadovavo; ieškovės atstovo pateikti elektroniniai laiškai: 2022 m. lapkričio 28 d. siųstas darbdavei el. pašto adresu buhalterijai, taip pat 2023 m. kovo 30 d. el. laiškas, siųstas AB „Plasta“ finansų analitikei, turėjo būti vertinami kritiškai, nes, viena vertus, prieštarauja apeliantės pateiktiems įrodymams, kita vertus, dėl to, kad ieškovės atstovas tyčia dėl tariamos problemos nesikreipė į atsakingus darbuotojus, kad vėliau būtų galima inicijuoti šia bylą prieš apeliantę; atsakovės teigimu, AB „Plasta“ darbininkų profsąjungos pirmininkas ne tik sąmoningai netvirtino vadovybės pateiktos informacijos, bet sąmoningai atjungė programos nustatymus, jog nuolatiniai pranešimai apie įkeliamus dokumentus bei užduotis jam nebūtų siunčiami.

73.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atsakovės argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, nepagrindžia atsakovės teiginių dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo netinkamumo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai, visapusiškai įvertino bei išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, todėl pagrįstai pripažino, kad atsakovė neįrodė, jog tinkamai informavo ieškovę apie Įsakymą Nr. 1 ir Įsakymą Nr. 2.

74.       Nors iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad 2022 m. lapkričio 28 d. Įsakymas Nr. 1 M. B. buvo išsiųstas 2022 m. lapkričio 28 d. per BSS (e. t. 2, b. l. 11, 15, 19), o 2023 m. kovo 27 d. Įsakymas Nr. 2 ieškovės atstovui buvo išsiųstas per BSS 2023 m. kovo 30 d. (e. t. 2, b. l. 11, 15), tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovė įteikė ieškovei ginčo įsakymus per BSS, t. y. jog ieškovės atstovas ginčo įsakymus peržiūrėjo ir / ar turėjo techninę galimybę tai padaryti; ieškovė duomenų apie šių įsakymų peržiūrą BSS sistemoje nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Aplinkybės, jog ieškovės atstovas būtų peržiūrėjęs Įsakymą Nr. 1, nepatvirtina prie atsiliepimo į ieškinį 16 punkte nurodyti BSS sistemos ekrano duomenys. Pažymėtina, jog antrojoje lentelėje du kartus užfiksuoti dokumentų peržiūrėjimo 2022 m. rugsėjo 8 d. įrašai nepatvirtina, jog buvo peržiūrėtas būtent Įsakymas Nr. 1. Bet to, iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, jog 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. VI-045 yra atšaukto 2022 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. PI-062 pakartojimas, kuris pateiktas informacijai M. B. ir profesinei sąjungai per įmonėje veikiančią Verslo apskaitos programą BSS. Tai reiškia, jog pati atsakovė nurodė, jog buvo siunčiamas 2022 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. PI-062, tačiau ne Įsakymas Nr. 1 (2022 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. VI-045). Teismas teisingai pažymėjo, jog darbdavio naujai priimtas vidaus administracinis aktas atkartojant prieš tai galiojusio vidaus akto turinį nereiškia, jog tai yra tas pats aktas, todėl susipažinimui turėjo būti pateiktas naujai priimtas vidaus administracinis aktas. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad M. B. 2022 m. rugsėjo 15 d. el. laišku buvo informuotas AB „Plasta“ Personalo projektų vadovės, jog „įsakymas dėl 1500 ir 3000 padalinių restruktūrizacijos yra atšauktas. Niekas nesikeičia, lieka galioti senoji darbo organizavimo tvarka ir padalinių struktūra“.

75.       Pažymėtina, kad nurodyti dokumentų peržiūrėjimo įrašų atvejai 2022 m. rugsėjo 8 d. savo laiku sutampa su bylos medžiaga apie atsakovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovės darbuotojos mokė ieškovės atstovą prisijungti prie BSS programos. Šių aplinkybių dėl atsakovės darbuotojų atlikto parodymo, kaip naudotis sistema, neginčijo ir ieškovės atstovas, teismo posėdžių metu nuosekliai aiškindamas, kad, nepaisant jam teiktų paaiškinimų apie naudojimąsi BSS programa, jam prie jos prisijungti nepavyko (kad prisijungta buvo tik tuo metu ir tą kartą, kai atsakovės darbuotojos atliko programos demonstravimą, o prisijungė pačios atsakovės darbuotojos, o ne ieškovės atstovas). Taigi, vien aplinkybės, jog atsakovės darbuotoja parodė ieškovės atstovui, kaip naudotis BSS programa, bei nusiuntė pastarajam BSS programos naudojimosi instrukciją, nei paneigia, nei patvirtina, kad M. B. susipažino su ginčo įsakymais, juolab, kad M. B. buvo apmokomas ir jungtasi prie BSS 2022 m. rugsėjo 8 d., tuo tarpu ginčo įsakymai priimti vėliau. Dėl nurodytos priežasties atsakovės darbuotojų paaiškinimai apie ieškovės atstovo mokymą dirbti su BSS programa, viena vertus, nėra ginčijami, kita vertus, negali patvirtinti ar paneigti duomenų, kad / ar ginčo įsakymai BSS programoje ieškovės atstovo buvo peržiūrėti bei kad pastarasis turėjo tokią galimybę. Pažymėtina, jog ieškovės atstovas M. B. nuosekliai tvirtino, jog negali naudoti BSS sistema, apie tai ne kartą informuota ir darbdavė: tą patvirtina ir darbdavei siųsti 2022 m. lapkričio 28 d., 2023 m. kovo 30 d. el. laiškai, kuriuose, kaip ir profesinės sąjungos oficialiai darbdavei adresuotuose raštuose, prašoma profesinei sąjungai skirtą informaciją siųsti el. paštu. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtais ieškovės atstovo el. laiškais ir / ar juos vertinti kritiškai, nes juose esanti informacija, priešingai nei nurodo atsakovė, kitiems byloje esantiems įrodymams neprieštarauja. Atsakovės teiginiai, jog ieškovės atstovas tyčia neperžiūrėjo ginčo įsakymų, atmestini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti, ypač atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, patvirtinančius, jog atsakovės atstovai buvo informuoti apie ieškovės atstovo sunkumus jungiantis prie BSS sistemos, be to, ir patys fiksavo aplinkybę, kad pirmininkas prie sistemos nesijungia ir užduočių neperžiūri, dėl ko atsakovės atstovė kreipėsi į ieškovą el. laišku. Pažymėtina, jog atsakovės teikti duomenys iš BSS sistemos iš esmės daugiausia fiksuoja dokumentų išsiuntimą, tačiau nepatvirtina jų peržiūrėjimo. Taip pat dalis duomenų pateikiami kaip atsakovės procesinių dokumentų sudedamoji dalis ir nėra galimybės įvertinti jų šaltinio, pavyzdžiui, pateikiama atsakovės darbuotojo sudaryta jungimosi prie sistemos lentelė, nepateikiant tiesioginių duomenų iš nurodytos programos. Vertinant tai, kad byloje nepateikti BSS duomenys būtent apie ginčo įsakymų peržiūrėjimą, nėra pagrindo teigti, jog byloje esantys duomenys, kad ieškovės atstovo vardu 2022 m. rugpjūčio 9 d., 2022 m. rugsėjo 8 d., 2022 m. spalio 11 d., 2022 m. spalio 16 d., 2022 m. gruodžio 1 d. ir 2023 m. sausio 25 d. atsakovės fiksuoti prisijungimai prie BSS sistemos patvirtintų ir tai, kad ginčo įsakymai buvo peržiūrėti ieškovės atstovo. Pastebėtina, kad, atsakovės teigimu, ieškovės atstovas su BSS programa naudotis buvo apmokytas 2022 m. rugsėjo 8 d., tačiau bylos medžiagoje esantys vėlesni ieškovės pirmininko el. laiškai leidžia nustatyti, kad prisijungimo prie sistemos problema išspręsta nebuvo, nes pirmininkas pakartotinai nurodė negalintis prie jos prisijungti, prašė informaciją teikti kaip įprastai – el. paštu.

76.       Tokiame įrodomosios medžiagos kontekste pažymėtina, kad CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

77.       Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

78.       Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

79.       Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartą byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažintina, kad teismas byloje pateiktus įrodymus įvertino laikydamasis pirmiau aptartų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių. Tai, kad atsakovė siekia įvertinti kitaip, sau palankiai į bylą pateiktus įrodymus, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai juos įvertino, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar proceso teisės normas.

80.       Atsižvelgiant į paminėtą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju bylos medžiaga sudaro pagrindą pripažinti, jog atsakovė tinkamai neinformavo ieškovės atstovo apie ginčo įsakymus. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, didžiąja dalimi grindžiami kitokiu, nei atliko teismas, tų pačių duomenų įvertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo.

81.       Pažymėtina ir tai, kad, kaip pirmiau minėta, tinkamas informavimas ir konsultavimasis Direktyvos 4 straipsnio 3 ir 4 dalių prasme reiškia, kad informuoti reikia tokiu laiku, tokiu būdu ir pateikiant tokio turinio informaciją, kad pirmiausia būtų sudaryta atitinkama galimybė darbuotojų atstovams atlikti adekvatų tyrimą, o jei reikia, pasiruošti konsultavimuisi. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nedaro skirties tarp informavimo M. B., kaip AB „Plasta“ darbuotojo, ir M. B., kaip profesinės sąjungos pirmininko. Šalių atstovų paaiškinimai patvirtina, jog darbdavė AB „Plasta“ M. B., kaip profesinės sąjungos pirmininko, tinkamai neinformavo apie tai, kad profesinės sąjungos informavimas DK nustatytais atvejais vyks ne elektroniniu paštu, tačiau per įmonėje veikiančią Verslo apskaitos programą BSS. 

82.       Šiame kontekste pripažintina ir tai, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, laikantis bendradarbiavimo ir partnerystės principų, tam tikras informacijos teikimo būdas tarp darbdavės ir profesinės sąjungos turėtų būti suderintas, kaip priimtinas abiem šalim. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė iki minėtų ginčo įsakymų dokumentus susipažinti ieškovės atstovui teikė el. paštu, o ginčo įsakymai nebuvo pateikti ieškovei jau įprasta, sutarta ir nusistovėjusia tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų derinusi informacijos teikimo profesinei sąjungai būdo pakeitimo klausimą ir šalys būtų susitarusios dėl informavimo BSS programa. Pritartina teismo teiginiams, kad ieškovės pirmininkas šiame kontekste negali būti prilygintas atsakovės darbuotojui ta prasme, kad, jei atsakovė, kaip darbdavė, turi teisę teikti nurodymus darbuotojui dėl tam tikrų komunikacijos būdų, tai santykiuose su profesine sąjunga šie klausimai turėtų būti suderinti abipusiu sutarimu. Nagrinėjamu atveju, priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės atstovas aiškiai nurodė, kad susiduria su kliūtimis gauti informaciją per BSS programą, prašė teikti profesinei sąjungai skirtus duomenis įprastu būdu per el. paštą, tačiau atsakovė nebendradarbiaudama į tai neatsižvelgė. Matydama, kad profesinės sąjungos atstovas realiai susiduria su sunkumais gaunant informaciją, atsakovė neieškojo būdų informavimo pareigą atlikti realiai ir tinkamai.

83.       Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, kad ieškovė 2023 m. balandžio 5 d. raštu „Dėl darbdavio piktnaudžiavimo savo teise“ kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad ieškovė gavo informaciją, kad atsakovei, prisidengiant reorganizavimu ar įmonės pertvarka, atleidinėjami darbuotojai, o ieškovė apie pertvarką neinformuota, taip pat prašydama suteikti informaciją ieškovei raštu apie darbuotojų atleidimo aplinkybes, o atsakovė 2023 m. balandžio 12 d. ieškovei pateikė atsakymą, nurodydama, kad atsakovė nevykdė įmonės reorganizavimo, restruktūrizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo, nepriėmė kitų sprendimų, galinčių turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, todėl neturėjo pareigos ieškovės informuoti ir su ja konsultuotis, taip pat pateikė tam tikrą prašomą informaciją, tačiau ginčo įsakymų ieškovei nepateikė, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad reikiamos pakankamos informacijos neperdavimas darbuotojų atstovei, kad ši galėtų susipažinti ir išnagrinėti klausimo dalyką, rodo informavimo pareigos pažeidimą. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė pažeidė minėtas DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų nuostatas, tokiu būdu vilkino ir užkirto kelią profesinei sąjungai savalaikiai gauti informaciją, siekiant įvertinti Įsakymą Nr. 1 ir Įsakymą Nr. 2 ir esant būtinybei ginti darbuotojų teises ir jų teisėtus interesus.

Dėl baudos dydžio

84.       DK 209 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbdavys pažeidė informavimo ir konsultavimosi pareigas, darbo taryba ar profesinė sąjunga per du mėnesius nuo sužinojimo apie pažeidimą turi teisę inicijuoti darbo ginčą dėl teisės. Jeigu šis kodeksas nenustato kitaip, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas turi teisę panaikinti darbdavio sprendimus ir įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, taip pat taikyti šiame kodekse ar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytą atsakomybę.

85.       DK 217 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nagrinėdamas kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės, darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę darbo teisės normas ar šalių susitarimus pažeidusiai šaliai kitos šalies naudai skirti iki 3 000 Eur baudą. Baudos dydis turi būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir atgrasyti nuo teisės pažeidimo ateityje.

86.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes, pagrįstai skyrė atsakovei 1 000 Eur baudą, kuri, teismo vertinimu, yra proporcinga pažeidimo sunkumui ir padės pasiekti tokios priemonės tikslus –  atgrasyti darbdavę nuo teisės pažeidimo ateityje (DK 209 straipsnio 1 dalis, 217 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nei apeliaciniame skunde, nei atsiliepime į jį nėra keliamas klausimas dėl skirtos baudos dydžio nustatymo, apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties 

87.       Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbdavio informavimo pareigą bei darbdavio atsakomybę už darbo teisės normų pažeidimą, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir darbo ginčus nagrinėjančio organo teisę skirti darbo teisės normas ar šalių susitarimus pažeidusiai šaliai kitos šalies naudai baudą, todėl, vertinant šiais aspektais, priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo. 

88.       Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė DK 229 straipsnio 2 dalies nuostatas, dėl to nepagrįstai sprendė, jog Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis, kuria yra tenkintas ieškovės prašymas pripažinti, kad atsakovė pažeidė DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų nuostatas, yra įsiteisėjusi. Tačiau, taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės ieškinį, nagrinėjo visą šalių ginčą iš esmės, išspręsdamas atsakovės informavimo pareigos, priimant Įsakymą Nr. 1 ir Įsakymą Nr. 2, vykdymo (ne)tinkamumo ir ieškovės ieškinio reikalavimo dėl baudos atsakovei neskyrimo (ne)pagrįstumo klausimus, todėl darytina išvada, kad šis procesinis pažeidimas nėra esminis ir neturėjo reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

89.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimas yra vientisas dokumentas, kurio rezoliucinė dalis negali būti vertinama atskirai nuo kitų, taip pat ir motyvuojamosios, sprendimo sudedamųjų dalių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006, 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023). Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas pasisakė ne tik dėl ieškinio reikalavimo skirti atsakovei baudą (ne)pagrįstumo, bet ir dėl ieškovės dar ikiteisminėje stadijoje reikšto reikalavimo dėl atsakovės informavimo pareigos pažeidimo, tačiau, kaip nustatyta iš sprendimo rezoliucinės dalies, sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl atsakovės informavimo pareigos pažeidimo nepasisakė.

90.       Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog visas Darbo ginčų komisijos sprendimas neįsiteisėjęs, pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus visą šalių darbo ginčą dėl teisės, tačiau, kaip nustatyta iš sprendimo rezoliucinės dalies, sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl atsakovės informavimo pareigos pažeidimo nepasisakius, siekiant kad dėl skundžiamo sprendimo nekiltų jokių neaiškumų dėl išnagrinėto darbo ginčo dėl teisės išsprendimo iš esmės, patenkintų ir atmestų reikalavimų, ginčijamas teismo sprendimas patikslintinas, papildant jo rezoliucinę dalį pirmosios instancijos teismo nustatyta išvada, jog atsakovė pažeidė DK 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų nuostatas, bei patikslinant ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies dalį dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo galiojimo, nurodant, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-13170 laikyti netekusiu galios visa apimtimi.

91.       Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023). Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 157/1996/776/977), 59–60 punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese

92.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

93.       Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės (apeliantės) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovei iš apeliantės galėtų būti priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, tačiau ieškovė nepateikė teismui prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, atlyginimo, ir tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl nėra pagrindo spręsti dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

94.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

 

nutaria:

        

atsakovės akcinės bendrovės „Plasta“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1718-1171/2024, iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį iš ją išdėstant taip:

„ieškovės akcinės bendrovės „Plasta“ profesinės sąjungos ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovė akcinė bendrovė „Plasta“ pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 205 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose nustatytą informavimo pareigą.

Skirti atsakovei akcinei bendrovei „Plasta“ (j. a. k. 110639887) ieškovės akcinės bendrovės „Plasta“ profesinės sąjungos (j. a. k. 125079946) naudai 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-13170 laikyti netekusiu galios.

Priteisti valstybei iš atsakovės akcinės bendrovės „Plasta“ (j. a. k. 110639887) 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).“

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėja                                                                       Rūta Latvelė