Civilinė byla Nr. e2-3560-986/2020
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00055-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.10; 2.6.1.1; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 19 d.
Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euruta“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Euruta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. B. 366,72 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovui ieškinys su priedais ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2020 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje numatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2019 m. rugsėjo 14 d. sudarė Darbų veiklos sutartį, kurios pagrindu ieškovė ir atsakovas, kooperuodami savo darbą ir žinias, įsipareigojo veikti bendrai atlikdami užsakovams šias paslaugas: sortimentų gamybą pagrindinio ir tarpinio naudojimo kirtimuose ir su kita miško ruoša susijusią veiklą. Pagal Darbų veiklos sutarties 1.2. punktą darbų sąmatą turėjo sudaryti užmokestis atsakovui už darbą, atsakovo suvartoto kuro bei tepalų kiekis ir kitos išlaidos. Darbų veiklos sutarties 2.1. punkte šalys numatė, kad prieš atliekant darbus, ieškovė atsakovui sumoka avansą. Atsakovui dar prieš sudarant šią sutartį, pagal 2019 m. rugsėjo 13 d. Pinigų išmokėjimo kvitą, Serija TSY Nr. 0086315, avansu ieškovė sumokėjo 70,00 Eur už miško retinimą. 2019 m. rugsėjo 14 d. pagal Pinigų išmokėjimo kvitą, Serija TSY Nr. 0086258, atsakovui avansu buvo sumokėta 70,00 Eur kurui, naudojamam miško darbams, įsigyti. 2019 m. rugsėjo 22 d. pagal Pinigų išmokėjimo kvitą, Serija TSY Nr. 0086316, ieškovė avansu atsakovui sumokėjo 50,00 Eur už miško retinimą. Atsakovas taip pat visą laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 14 d. iki 2019 m. rugsėjo 21 d. automobiliui, su kuriuo deklaravo vykstantis į miško ruošos darbus, pirko dyzelinį kurą, kurio sąnaudas padengė ieškovė. Dyzelinio kuro iš viso buvo pirkta už 176,72 Eur. Iš viso atsakovui buvo sumokėta 190,00 Eur avansu ir 176,72 Eur už kurą. Tačiau, ieškovės teigimu, jis neatliko jokių Darbų veiklos sutartyje numatytų su miško ruoša susijusių darbų ir nepirko kuro šiems darbams atlikti, todėl liko skolingas ieškovui.
Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių nuostolių sumokėjimą, darytina išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).
CK įtvirtintos šios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltė (CK 6.245–6.248 straipsniai, 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala yra būtinas civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas, nes nesant žalos civilinės atsakomybės teisinis santykis yra neįmanomas. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas. Remiantis CK 6.251 straipsniu padaryti nuostoliai, kurie yra žalos piniginė išraiška, turi būti atlyginti visiškai. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Siekiant tinkamo visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimo civiliniuose santykiuose, žalą patyręs asmuo privalo tiksliai įrodyti jam padarytos žalos dydį. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia status quo atstatymą, tai yra nukentėjusiojo grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius žalos. Nagrinėjamu atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovas tyčia, savo neveikimu, neatlikdamas darbų, numatytų 2019 m. rugsėjo 14 d. Darbų veiklos sutartyje, kurių atlikimui buvo suteikta 190,00 Eur avanso suma bei 176,72 Eur automobilio kuro išlaidoms, padarė ieškovei 366,72 Eur dydžio turtinę žalą. Su ieškiniu teikiami rašytiniai įrodymai pagrindžia ieškovei padarytą žalą dėl atsakovo neteisėto neveikimo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistini 366,72 Eur nuostoliai.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis ir 100 Eur išlaidos už advokato padėjėjos teisines paslaugas (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios (5,00 Eur dydžio) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 366,72 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt šešių eurų 72 ct) nuostolius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (366,72 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 115,00 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Euruta“, juridinio asmens kodas 302521033.
Atsakovas negali šio sprendimo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Teisėjas /pasirašyta elektroniniu parašu/ Mindaugas Nekrašas