Baudžiamoji byla Nr. 1S-86-576/2022

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. 

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. R. gynėjo advokato Sergejaus Milovo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo T. R. atstovo advokato Sergejaus Milovo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. 59-1, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

n u s t a t ė :

1.                      T. R. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą, laisvės atėmimu 12 metų 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi atmestas nuteistojo gynėjo skundas ir Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendis paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis pakeista: iš nuosprendžio ir nutarties aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad T. R. nusikalstamas veikas, numatytas BK 265 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje padarė veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis; pagal BK 260 straipsnio 3 dalį T. R. paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 265 straipsnio 1 dalį palikta pirmosios instancijos teismo paskirta 80 parų arešto bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. R. paskirta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Kitos nuosprendžio ir nutarties dalys paliktos nepakeistos.

2.                      T. R. bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. gegužės 28 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. rugsėjo 9 d. Du trečdaliai laisvės atėmimo bausmės atlikti 2021 m. sausio 9 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. gruodžio 30 d. 2 metai 8 mėnesiai 10 dinų.

3.                      Komisijos 2022 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 59-1 nuteistajam T. R. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistojo pakartotinio elgesio rizika išlieka vidutinė. Nuostatos į darbinę veiklą bausmės atlikimo metu neigiamos. Būdamas Vilniaus pataisos namuose nedirba, stokoja oficialios darbinės patirties, nes dėl nuolatinių problemų su teisėsauga nesugebėdavo išlaikyti ilgalaikių darbinių santykių. Taip pat nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nėra nuoseklus ir disciplinuotas, nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį 16 kartų baustas ir 3 kartus skatintas. Nuteistasis vykdo tik tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stebėta nenuosekli nuteistojo elgesio dinamika. Nutarime nuteistajam rekomenduojama tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą bei atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje.

4.                      Nuteistojo T. R. gynėjas advokatas Sergejus Milovas, nesutikdamas su Komisijos nutarimu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant intensyvią priežiūrą.

5.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 18 d. nutartimi atmetė nuteistojo gynėjo advokato Sergejaus Milovo skundą. Teismas nurodė, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad T. R. padarė akivaizdžią, reikšmingą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų daryti išvadą, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę ne pataisos namuose, nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nuteistasis neatitinka formalių lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindų. Tačiau net jei nuteistasis atitiktų formalųjį lygtinio paleidimo iš pataiso įstaigos pagrindą, tai būtų tik lygtinio paleidimo svarstymo sąlyga, o ne pagrindas. Teismo nuomone, jeigu būtų patenkintas nuteistojo skundas, bausmės bendrosios ir specialiosios prevencijos tikslai šiuo konkrečiu atveju taptų deklaratyvūs ir nepasiekiami. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali nuteistajam suformuluoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų.

6.                      Nesutikdamas su pastarąja nutartimi, T. R. gynėjas advokatas Sergejus Milovas pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartį ir Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. sausio 6 d. nutarimą bei taikyti T. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

6.1.                      Skunde nurodoma, kad nuteistojo asmenybė nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip jo gyvenimo (biografijos) iki paskutinio nuteisimo kontekste, kadangi yra visiškai akivaizdu, jog T. R., kaip ir bet kuris kitas žmogus priklausomai nuo jį supančios aplinkos poveikio, laikui bėgant keičiasi. T. R., tiek ir kitų nuteistųjų, kurių atžvilgiu sprendžiama dėl jų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, asmenybė turi būti vertinama per jos keitimosi prizmę laikotarpiu nuo nuteisimo dienos iki momento, kada nuteistasis įgijo teisę į lygtinį paleidimą. Nuteistojo asmenybę, tame tarpe ir jo turimus teistumus, jau yra įvertinęs teismas, kuris priėmė nuosprendį ir atitinkamai parinko bausmės rūšį bei dydį, todėl dar kartą vertinti nurodytas aplinkybes kaip bloginančias nuteistojo padėtį, kaip tai padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, reikštų pažeisti tiek non bis in idem principą, tiek asmens teisę į teisingą teismą.

6.2.                      Nurodoma, jog T. R. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, susijusios su jo šeimynine padėtimi, turimais socialiniais ryšiais, kitomis savybėmis galinčiomis padėti adaptuotis laisvėje, vengiant pakartotinio nusikalstamumo rizikos, leidžia vertinti nuteistąjį, kaip asmenį, kurio tolesnės resocializacijos ir socialinės integracijos galima siekti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygomis.

6.3.                      Nurodoma, jog nors T. R. pakartotinio elgesio rizika 2014 m. spalio 10 d., 2015 m. lapkričio 17 d. ir 2020 m. spalio 16 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip vidutinė, tačiau 2021 m. vasario 24 d. atlikto vertinimo metu, jo nusikalstamo elgesio rizikos lygis sumažėjo ir buvo įvertintas kaip žemas. Analogišką vertinimą atliekant tik po dviejų mėnesių, rizika ir vėl šoktelėjo iki vidutinės rizikos, tokia pati ji išliko ir per 2021 m. gruodžio 14 d. vertinimą. Vilniaus pataisos namų administracija paaiškino, jog 2021 m. vasario 24 d. vertinimas buvo atliktas naudojant „Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys“ 2 versiją, o atliekant 2021 m. balandžio 29 d. ir 2021 m. gruodžio 14 d. vertinimus – OASys 1 versiją. Šios versijos skiriasi metodologija ir taškų skaičiavimo aprašais, todėl negali būti lyginamos, o vertinimo rezultatas nereiškia nuteistojo elgesio pakitimo į neigiamą pusę. Skunde prašoma T. R. nusikalstamo elgesio riziką laikyti žema, kaip tai buvo nustatyta per 2021 m. gruodžio 14 d. įvertinimą.

6.4.                      Nurodoma, jog paskutinė nuobauda nuteistajam buvo skirta 2019 m. lapkričio 22 d., tai yra gerokai daugiau nei prieš 2 metus. Per tą laiką T. R. ne tai, kad nepadarė režimo ir drausmės pažeidimų, bet priešingai, buvo tris kartus skatintas, nuolat tęsia 2014 m. spalio 14 d. sudarytame ir 2015 m. lapkričio 17 d. pakoreguotame individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, pavyzdingai laikosi nustatytos tvarkos.

6.5.                      Nurodoma, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuolat keitėsi teigiamai, o jo dinamika, progresas ir esami rezultatai suponuoja vienareikšmę išvadą, jog pasiekta akivaizdžios pažangos. Tai lemia, kad tolimesnės T. R. resocializacijos ir socialinė integracijos galima siekti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygomis, kad ir taikant intensyvią priežiūrą, juolab, kad išvadoje tam yra konstatuotos visos prielaidos.

6.6.                      Skunde nurodoma, jog teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos kontekste, jis vis dar yra atlikęs per trumpą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, yra teisiškai ydinga. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo, neturi diskrecijos plečiamai aiškinti BVK 157 straipsnyje imperatyviai nustatytos bausmės dalies, kurią atlikęs nuteistasis gali būti lygtinai paleistas. Įstatymo nustatytas terminas teismo negali būti vertinamas kaip per trumpas ar per ilgas.

6.7.                      Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su T. R. tariamu nedarbu ir nenoru dirbti pataisos namuose, prisidengiant sveikatos būkle, yra visiškai neapgrįsti. Nėra aišku, kuo remdamasis teismas padarė tokią išvadą, kadangi bylos medžiaga byloja apie visai ką kita. Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo 2021 m. gruodžio 16 d. išvadoje konstatuota, kad nuteistasis norėtų dirbti, tačiau jam darbas nebuvo pasiūlytas. Nurodoma, jog nuteistasis ne kartą teikė prašymą dėl leidimo dirbti, užsiimti individualia veikla. T. R., siekdamas padidinti savo galimybės dirbti pataisos namuose mokėsi ir 2015 m. įgijo apdailininko, 2016 m. siuvėjo, 2017 m. elektros įrenginių remontininko, 2021 m. mūrininko ir betonuotojo padėjėjo profesines kvalifikacijas.

7.                      Atsiliepimų į T. R. gynėjo advokato Sergejaus Milovo skundą negauta.

Nuteistojo T. R. gynėjo advokato Sergejaus Milovo skundas atmetamas.

8.                      Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės (nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo). Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis). Taigi, tik esant bent vienam iš dviejų nurodytų formaliųjų kriterijų, yra pagrindas svarstyti, ar bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės. BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, neatlikus visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės.

9.                      Nors T. R. gynėjas advokatas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartimi, tačiau aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant BVK 157 straipsnio nuostatų.  Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą būtina vertinti tiek nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, tiek elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10.                      Iš T. R. asmens bylos nustatyta, kad jis buvo svarstomas dėl lygtinio paleidimo taikymo instituto trečią kartą. 2021 m. gruodžio 16 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis vykdė 2021 m. gegužės 6 d. lygtinio paleidimo komisijos nutarime nurodytas rekomendacijas. Nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose, kur buvo perkeltas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimu „Dėl nuteistojo perkėlimo“.  

11.                      Nustatyta, jog nuteistasis dalyvavo įvairiose elgesio pataisos programose, būnant pataisos namuose mokėsi: 2015 m. Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo apdailininko, 2016 m. siuvėjo, 2017 m. elektros įrenginių remontininko, 2021 m., mūrininko bei betonuotojo padėjėjo profesines kvalifikacijas. Nuteistasis nurodo, jog ketina mokytis anglų ir ispanų kalbų, užsiiminėja joga. Taigi, visos šios išdėstytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Visgi atliekant laisvės atėmimo bausmę elgtis tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nėra vieninteliai, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

12.                      Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog T. R. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, susijusios su jo šeimynine padėtimi, turimais socialiniais ryšiais, kitomis savybėmis galinčiomis padėti adaptuotis laisvėje, sudaro pagrindą teigti, kad resocializacijos ir socialinės integracijos galima siekti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygomis. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su tėvais Z. ir J. R., vyresniuoju broliu, žmona Ž. R., sūnumi M., dukra E., skambindamas jiems telefonu, žmona ir vaikai jį lanko pasimatymų metu. Nuteistasis savo santykius su artimaisiais apibūdina kaip palaikančius bei artimus. Su žmona santykiai nenutrūksta, jis laukiamas grįžtant namo, yra žmonos remiamas finansiškai. Visgi, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog tai, kad nuteistasis turi stiprius socialinius ryšius su artimaisiais yra vertintina teigiamai, tačiau nesudaro pagrindo iškelti jo asmeninius interesus aukščiau bausmės tikslų, kurie Komisijos nutarimo priėmimo dieną dar negalėjo būti pasiekti taikius lygtinį paleidimą, bei nukentėjusiųjų ir visuomenės interesų. Be to, artimuosius nuteistasis turėjo dar iki tol, kol pradėjo daryti nusikalstamas veikas, tačiau ši aplinkybė T. R. nebuvo tiek svarbi, kad sulaikytų jį nuo jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, todėl ir šiuo atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog nuteistojo artimų socialinių ryšių palaikymas atgrasys T. R. nuo naujų nusikalstamų veikų galimo padarymo.

13.                      Pažymėtina ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nors T. R. šiuo metu geba atpažinti savo problemas bei jas susieti su nusikalstamą elgesį lėmusiais veiksniais, tačiau praeityje, nors ir turėjo nusikalstamo ir bausmių atlikimo patirties, ir toliau buvo linkęs spręsti savo asmenines problemas nusikalstant. Nurodoma, jog nuteistasis išskirtine empatijos stoka nepasižymi, geba įsijausti į kitos asmens poziciją, visgi, nusikalstamo elgesio pasekmių iš nukentėjusiųjų pozicijos nelinkęs analizuoti. Analizuojant T. R. kriminalinę istoriją, nustatyta, jog nuteistojo nusikalstamumas iki šios įkalinimo bausmės nuosekliai reiškėsi apie keturiolika jo gyvenimo metų. T. R. turi trylikos teistumų/ teisės pažeidimų kriminalinę patirtį, pasižyminčią sunkėjančia dinamika. Pagal socialinio tyrimo išvadą, T. R. vertybinės nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi, tačiau jo įvykdyti nusikaltimai, suponuoja prielaidas apie nuteistajam būdingas tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas bei visuomenėje priimtinų taisyklių praeityje ignoravimą.

14.                      Teismas pažymi, kad iš T. R. asmens bylos matyti, kad jis bausmės atlikimo metu ne vieną kartą pažeidinėjo taisykles, baustas 16 kartų, be to, nuo bausmės atlikimo pradžios jis skatintas tik tris kartus. Sutiktina su skundo argumentu, kad paskutinė nuobauda nuteistajam buvo skirta 2019 m. lapkričio 22 d., tai yra gerokai daugiau nei prieš 2 metus, o po to jis buvo tik skatintas. Teismas teigiamai vertina aplinkybę, kad nuteistasis nuo 2019 m. nepažeidinėja vidaus taisyklių bei laikosi nustatytos tvarkos, tačiau tai tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Šiuo atveju pritartina komisijos išvadai, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo metu nėra nuoseklus ir disciplinuotas.

15.                      Be to, skunde nurodoma, kad T. R., kaip ir bet kuris kitas žmogus, priklausomai nuo jį supančios aplinkos poveikio, laikui bėgant keičiasi. Apelianto teigimu, teismas turėtų vertinti nuteistojo asmenybę nuo nuteisimo dienos iki momento, kada nuteistasis įgijo teisę į lygtinį paleidimą, nes turimus teistumus jau yra įvertinęs teismas, priimdamas nuosprendį. Tačiau tokie skundo argumentai atmestini. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismui reikšminga aplinkybė yra paties nuteistojo asmenybė, kuri vertinama atsižvelgiant į aplinkybių visumą, o ne tik į aplinkybes, atsiradusias po asmens nuteisimo. Asmens ankstesni teistumai yra vertinami visų duomenų kontekste, sprendžiant, ar asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo. Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino visumą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui reikšmingas aplinkybių, kurios sudarė pagrindą išvadai, kad nuteistojo neizoliuoto nuo visuomenės taisyti dar negalima. Be kita ko, teismas itin svarbia aplinkybe laiko tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai, atskirųjų nuomonių nepareikšta. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis gali laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis sąlygomis ir juo labiau, kad jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

16.                      Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai, susiję su T. R. tariamu nedarbu ir nenoru dirbti pataisos namuose, prisidengiant sveikatos būkle, yra visiškai neapgrįsti. Aukštesnysis teismas sutinka su skunde nurodytais argumentais, jog bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis sutinka dirbti, visgi, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis pats iniciatyvos dirbti nerodė, o tik tai, jog darbas šiam nebuvo pasiūlytas. Teismo vertinimu, tai rodo nuteistojo darbinės motyvacijos stoką, o nustatyta aplinkybė nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nutartį.

17.                      Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistasis vis dar yra atlikęs per trumpą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, yra teisiškai ydinga. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas imperatyviai nurodo privalomą atlikti bausmės dalį, kuriai suėjus gali būti svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas (BVK 157 straipsnis). Visgi, nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai turintis įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

18.                      Lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo T. R. pažangą, aukštesnysis teismas pažymi, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stebėta nenuosekli nuteistojo elgesio dinamika, tačiau pastaruoju metu stebimos pastangos laikytis nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų, kryptingai siekti savo padėties pokyčių, pozityvios iniciatyvos asmeninių pokyčių formavimo bei palaikymo srityje. Tai, jog nuteistasis deda pastangas sumažinti rizikas vertintinas teigiamai, tačiau, kita vertus, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos laipsnis nėra priskiriamas žemai rizikos grupei, o vis dar priklauso vidutinei rizikos grupei. Pateiktoje išvadoje nurodoma, jog darbinės patirties stygius, nuolatinė veika skatinanti nusikalstamumą, pajamų ir išlaidų valdymo ypatumai, nusikalstamo elgesio užsienio šalyse raiška, impulsyvus elgesys, problemų sprendimo įgūdžių stoka, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, savęs vertinimo ypatumai, negatyvi nuostatų į visuomenę raiška, sunkumai laikytis nustatytų draudimų bei tvarkos yra vertinami kaip nuteistojo kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, todėl nuteistasis turi dar pakankamas galimybes mažinti kintamus dinaminius veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

19.                      Apeliaciniame skunde prašoma T. R. nusikalstamo elgesio riziką laikyti žema. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apelianto nurodytomis aplinkybėmis, jog atliekant paskutinius nuteistojo vertinimus buvo naudojama OASys 1 versija, kuri skiriasi nuo ankstesnės naudotos programos versijos savo metodologija ir taškų skaičiavimo aprašais, todėl paskutiniai vertinimai negali būti lyginami su anksčiau atliktais, o vertinimo rezultatas nereiškia nuteistojo elgesio pakitimo į neigiamą pusę. Visgi, kaip nurodė Vilniaus pataisos namai atsakyme į 2021 m. gruodžio 22 d. nuteistojo prašymą – egzistuoja dvi OASys 1-13 dalių versijos – OASys1 ir OASys2. Pažymėtina, jog abi šios versijos yra tinkamos ir tai įstaigos, atliekančios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, diskrecija pasirinkti kurią iš šių programos versijų taikyti. Taigi, vadovaujantis oficialiai patvirtina programos versija atlikto vertinimo rezultatas laikomas tinkamu ir nėra pagrindo šio rezultato – t. y. šiuo atveju nustatytos vidutinės rizikos vertinti kaip žemos. Teismas pažymi, jog Vilniaus pataisos namai atsakyme į 2021 m. gruodžio 22 d. nuteistojo prašymą nuteistajam pažymėjo, jog atliktų įvertinimų kriminogeninių sričių skaitinės reikšmės nėra lygintinos tarpusavyje.

20.                      Atsižvelgdamas į išdėstytą, aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas T. R. gynėjo advokato Sergejaus Milovo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. 59-1 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam T. R., netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 364 straipsnio 9 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo T. R. gynėjo advokato Sergejaus Milovo skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                            Nida Vigelienė