Baudžiamoji byla 1 A – 118 – 350 / 2019

Proceso Nr. 1-01-1-46002-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.23.2.2.1; 2.4.6.1

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2019 m. birželio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, 

dalyvaujant prokurorei Daliai Styrienei,   

gynėjai advokatei Vaivai Savickienei,

nuteistajam V. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo 8 metams 6 mėnesiams bausme atlikti pataisos namuose. 

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

NUSTATĖ:

1. V. Z. nuteistas už tai, kad jis kalėdamas (duomenys neskelbtini) areštinės kameroje, esančioje (duomenys neskelbtini), P. bei turėdamas tikslą platinti psichotropines medžiagas tarp (duomenys neskelbtini) nuteistųjų, neteisėtai disponavo dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – klonazepamo, o būtent 2016 m. rugsėjo 28 d. apie 10.38 val. galimai iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atneštame ir jam adresuotame siuntinyje, išėmęs šampūno buteliuką, jį perpjovęs ir išėmęs paketėlius su tabletėmis bei juos paslėpdamas savo gertuvės ,,Nutrend“ tinklelyje, taip neteisėtai įgijo 38 vnt. paketėlių, kurių kiekviename – po 3 vnt. baltos spalvos tablečių, viso 114 vnt. tablečių su dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurio bendroji masė yra 0,228 g ir šią neteisėtai įgytą psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė areštinės kameroje, po to prieš vedant jį į kratos kambarį, gertuvę su psichotropine medžiaga padėjo areštinės koridoriuje ant savo asmeninių daiktų, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą kol 2016 m. rugsėjo 28 d. apie 11.50 val. jo ir jam priklausančių daiktų apžiūros metu psichotropinė medžiaga policijos pareigūnų buvo aptikta ir paimta.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Z. skundžia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 15 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir jį išteisinti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nurodydamas, kad jis dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nuteistas nepagrįstai, nes tokių nusikalstamų veikų neatliko, narkotinių medžiagų platinti neketino, to daryti nenorėjo ir tai patvirtina liudytojo L. N. parodymai, į kuriuos apylinkės teismas neatsižvelgė.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti. Iš V. Z. pasisakymo apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu matyti, kad jis iš esmės prašo nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti ir jo veiką kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. V. Z. skundas iš esmės grindžiamas motyvu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

6. Sutinkamai su BPK 20 straipsnio nuostatomis, įrodymai yra baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o teisė juos vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

7. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį pagrindė teisme ištirtais įrodymais – apklausė kaltinamąjį, liudytojus, tyrė rašytinius įrodymus ir savo sprendimą pagrindė visų šių teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas neteisėtais būdais gautais įrodymais, ar kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismo išvados dėl nuteistojo V. Z. kaltės atitinka faktines bylos aplinkybes, yra pagrįstos ir teisingos.

7. Įrodymai baudžiamojoje byloje yra visi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teisėtai surinkti duomenys, tame tarpe ir įtariamojo (kaltinamojo) duoti parodymai.

8. Nagrinėjamu atveju V. Z. parodymai viso proceso metu buvo prieštaringi.

8.1 Po to, kai V. Z. 2016-09-26, t. y. sekančią dieną po to, kai psichotropinės medžiagos pas jį buvo rastos, jam buvo pareikštas įtarimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl šių medžiagų įgijimo ir laikymo, jis pareiškė, jog kaltu neprisipažįsta, teigė, jog dėl šio nusikaltimo nėra kaltas, tačiau išsamesnių parodymų nedavė, motyvuodamas tuo, kad jei duos parodymus, su juo gali būti susidorota (T. 4 b.l. 139-141).

8.2 2016-11-21 V. Z. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė prašymą apklausti jį papildomai (T.4 b.l. 143), ir 2016-12-08 apklausos metu nurodė, kad jam būnant (duomenys neskelbtini), kitas nuteistasis S. M. jam pasakė, kad jis (V. Z.), iš P. turės jam parvežti narkotinių medžiagų. V. Z. to daryti nesutikus, S. M. pagrasino su juo susidoroti, dėl ko jis S. M. pažadėjo išpildyti šio reikalavimą, tačiau apie tai žodžiu informavo (duomenys neskelbtini) viršininką N.. 2016-09-28, jam būnant (duomenys neskelbtini) areštinėje, iš jam nežinomo asmens gavo siuntinį ir suprato, kad jame turi būti narkotinės medžiagos. Kai šias medžiagas siuntinyje jis rado, į kamerą įėjo areštinės pareigūnai ir jis narkotines medžiagas pareigūnams atidavė ir pareigūnams pasakė, kad informaciją apie tai, kad jam bus perduotos narkotinės medžiagos, buvo perdavęs kriminalinei žvalgybai. Be to, jam dar būnant (duomenys neskelbtini), dieną prieš išvažiuojant į P., T. V. klausė jo, kada jis bus P., iš ko jis suprato, kad jam perduotas siuntinys buvo skirtas S. M. arba T. V.. Apie tai, kad jam bus perduoti narkotikai jis buvo informavęs ir savo žmoną, kuriai liepė jokių daiktų perdavimui jam iš nieko neimti. Šiuo metu jis gauna grasinančio pobūdžio raštelius iš S. M., rašteliuose nurodyta jo (V. Z.) pravardė – U.. Pabrėžė, kad narkotines medžiagas įgijo ir laikė ne savo valia, kad buvo priverstas tai padaryti, kadangi priešingu atveju, to nepadarius, jam buvo grasinama fiziniu susidorojimu. Jis pats vaistus, kurių sudėtyje yra klonezepamo, yra vartojęs tik maždaug 1998 m., kai buvo patekęs į avariją. Po to karto tokių vaistų nevartojo. (T. 4, b.l. 147-150)

8.3 Šios apklausos metu V. Z. jį apklausiusiai tyrėjai pateikė 4 S. M. jam rašytus grasinančio pobūdžio raštelius (4 t., b.l. 151- 161)

8.4 2017-04-06 vykusios apklausos metu V. Z. parodė, kad kai būdamas (duomenys neskelbtini) areštinėje gavo siuntinį, kuriame buvo šampūno buteliukas su narkotinėmis medžiagomis, jis šį  buteliuką perpjovė ir tabletes išėmė ir jas plovė. Tuo metu, kai jis tabletes laikė rankoje, į kamerą atėjo policijos pareigūnai, kuriems tabletes parodė ir paprašė iškviesti komisarą. Apie tai, kad gavo tabletes, norėjo pranešti (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams, tačiau jie atėjo pirmiau, nei  jis spėjo tai padaryti. Dėl tablečių turėjimo nesijautė kaltas, kadangi 2016 m. liepos mėnesį apie tai, jog jam bus perduotos narkotinės medžiagos, buvo pranešęs kriminalinei žvalgybai. Nei vienos tabletės nesuvartojo, kadangi pats narkotinių medžiagų nevartoja. Dieną prieš jam atvažiuojant į P. areštinę, T. V. jo klausė kada jis bus P. ir suprato, kad T. V. to jo klausė dėl narkotinių medžiagų perdavimo. S. M., jam grįžus į (duomenys neskelbtini)  pataisos namus, pradėjo jam rašyti grasinančio pobūdžio raštelius, kad neduotų prieš jį parodymų (T. 4, b.l. 167-169)

8.5 Tuo tarpu apklausiamas apylinkės teisme V. Z. savo parodymus iš esmės pakeitė ir parodė, kad pas jį rastas psichotropines medžiagas jis, padedamas laisvės atėmimo bausmę kartu su juo atlikinėjusio T. V., iš laisvėje esančių asmenų įgijo išimtinai savo reikmėms. Už jas jo žmona sumokėjo T. V. pažįstamam asmeniui 200 eurų, kuris šias medžiagas kartu su kitais, T. V. skirtais daiktais, jam perdavė į (duomenys neskelbtini) areštinę, o, kai policijos pareigūnai psichotropines medžiagas pas jį rado jis, grįžęs į (duomenys neskelbtini) pataisos namus ten bausmę atlikinėjusio S. M. paprašė prisiimti jo kaltę ir kad parašytų jam skirtus grasinančio pobūdžio raštelius, nors iš tiesų niekas jam jokios įtakos, kad jis šias medžiagas įgytų ir atgabentų į (duomenys neskelbtini)  pataisos namus, nedarė ir, jam to nepadarius, negrasino.

9. Esant tokiems prieštaringiems V. Z. parodymams, teismas jais vadovaujasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

10. Iš byloje esančių įrodymų – specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. Z. priklausančioje gertuvėje jo kratos (duomenys neskelbtini) areštinėje kratos metu rastų tablečių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurio bendroji masė 0,228 g., o toks šios psichotropinės medžiagos kiekis pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, kuriomis, sutinkamai su BK 269 straipsnio 2 dalies nuostata, būtina vadovautis nustatant narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį, laikomas dideliu. 

11. Liudytoja policijos pareigūnė G. K. parodė, kad 2016-09-28, apie 10.30 val. iš karto po to, kai V. Z. buvo perduotas siuntinys, jo elgesys jai sukėlė įtarimą, nes jis, stovėdamas kameroje prie kriauklės, leido daug vandens, kriauklė buvo pilna putų. Nuėjusiai į kamerą jai V. Z. aiškino, kad kažką skalbia, o paprašius parodyti ką turi rankoje, pasakė, kad vaistus nuo skausmo, nors rankoje buvo matyti peršviečiamas maišelis, su granulių pavidalo medžiaga, po ko buvo nuspręsta atlikti detalią V. Z. ir jo daiktų apžiūrą. Išvedus V. Z. į kratos kamerą apžiūrai, jis, kartu su gautu lagaminu, iš kameros išsinešė ir peršviečiamą gertuvę, kurią, eidamas koridoriumi link vietos, kur turėjo būti atlikta jo ir daiktų apžiūra, padėjo ant kitų ten buvusių daiktų. Liudytoja, apžiūrėjusi šią gertuvę, jos dangtelyje rado paslėptas psichotropines medžiagas.

12. Analogiškas aplinkybes apklausiamas nurodė ir policijos pareigūnas D. D., kuris minimas aplinkybes išsamiai išdėstė iš karto po psichotropinių medžiagų radimo rašytame tarnybiniame pranešime (T. 1 b.l. 56).

13. V. Z. veiksmai, atitinkantys šių liudytojų parodymus, yra užfiksuoti ir areštinės vaizdo stebėjimo kameromis (T.1 b.l. 129- 132)

14. Iš apžiūros protokolo matyti, kad psichotropinės medžiagos buvo rastos būtent gertuvėje, kurią V. Z. išsinešė iš kameros bei paliko areštinės koridoriuje, ir kurią iš šios vietos paėmė būtent pareigūnė G. K. (T. 1 b.l. 52-56)

15. Šie įrodymai visiška paneigia V. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę, kad jis pats savanoriškai policijos pareigūnams atidavė jam skirtame siuntinyje buvusias psichotropines medžiagas, ar kad bent ketino tai padaryti.

16. Dėl to aplinkybė, kad 2016-07-02 V. Z. buvo kreipęsis į (duomenys neskelbtini)  pareigūnus ir pranešęs apie tai, jog 2016-07-05 jam į (duomenys neskelbtini) areštinę bus perduotos narkotinės medžiagos, kurias jis turės nugabenti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, o jis to daryti nenorintis, ką patvirtino liudytojas L. N., nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant ir į tai, kad nagrinėjamu atveju psichotropinės medžiagos V. Z. buvo perduotos tik 2016-09-28, ir apie tai jis jokių pareigūnų nebuvo informavęs, be to, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu pats V. Z., tokią informaciją kriminalinės žvalgybos pareigūnui jis suteikė siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ateityje, kai šias medžiagas realiai įgis, tai jo kaltės nei šalina, nei švelnina jo atsakomybę.

17. Be to, aplinkybę, kad V. Z. ne tik iš anksto žinojo, jog jam skirtame siuntinyje su legaliais daiktais bus perduotos ir psichotropinės medžiagos, bet žinojo ir tikslią jų paslėpimo siuntinyje vietą, neginčytinai patvirtina tai, kad nežiūrint į tai, jog siuntinyje buvo daug įvairių daiktų – rūbų, higienos prekių ( net kelios pakuotės šampūno, dezodoranto, kremo), buteliukų su vitaminais ir kt., jis iš siuntinio iš karto pasėmė būtent buteliuką su šampūnu, kuriame šios psichotropinės medžiagos buvo paslėptos, ir, šį buteliuką perpjovęs, jame buvusias paslėptas, polietileniniuose maišeliuose supakuotas, psichotropines medžiagas perdėjo po savo gertuvės dangteliu. Tuo tarpu liudytojas D. P., kuris liudytojos V. V. prašymu jos paruoštą siuntinį nugabeno į (duomenys neskelbtini) areštinę ir perdavė jos nurodytam asmeniui – V. Z., parodė, kad dėl savo saugumo jis visus siuntinyje sudėtus daiktus, prieš juos perduodamas, kruopščiai apžiūrėjo ir patikrino, tačiau jokių įtartinų draudžiamų perduoti daiktų nerado, tokių daiktų tikrindami V. Z. perduodamą siuntinį neaptiko ir jį įstatymo nustatyta tvarka tikrindami policijos pareigūnai, o pats V. Z. psichotropines medžiagas siuntinyje surado per labai trumpą laiką: iš byloje esančio areštinės patalpų vaizdo įrašo matyti, kad siuntinys jam į kamerą buvo perduotas 10.38 val., o jau po keturių minučių – 10.42 val., pareigūnė G. K. stebi, kas vyksta kameros viduje (tai akivaizdžiai patvirtina šios liudytojos parodymus, kad jai V. Z. elgesys kameroje iš karto po siuntinio gavimo sukėlė įtarimą), o 11 val. V. Z. pareigūnų buvo išvestas iš kameros į patalpą, kur buvo atlikta krata. Kaip minėta, iš vaizdo įrašo matyti ir tai, kad V. Z. iš kameros išeina vienoje rankoje nešdamas lagaminą, o kitoje – gertuvę, kurią padeda ant koridoriuje esančių kitų daiktų, o toliau, į kratos patalpą, nueina nešdamas tik lagaminą.  

18. Šių įrodymų visetas akivaizdžiai įrodo, kad V. Z. ne tik žinojo, kad kartu su siuntinyje buvusiais kitais daiktais jam bus perduotos psichotropinės medžiagos ir jų tikslią slėpimo vietą, tačiau ir siekė, kad jo ir jo daiktų kratos metu policijos pareigūnai nerastų. Akivaizdu ir tai, kad nuteistas iš anksto ruošėsi jam perduotas psichotropines medžiagas toliau laikyti tam tinkamoje talpoje – gertuvėje (kokteilių plaktuve), kurios dizainas tam itin tiko – gertuvės kaklelyje gamykliniu būdu įmontuotas tinklelis, ant kurio padėtų medžiagų, užsukus gertuvės dangtelį, visiškai nematyti.  

19. Tokiu būdu byloje neginčijamai įrodyta, kad V. Z. tyčia neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį šios psichotropinės medžiagos, ko jis, duodamas parodymus teisme jau neginčijo, tačiau teigė, kad šias medžiagas jis įgijo savo iniciatyva asmeniniam vartojimui ir neturėjo tikslo jų platinti. Iš to darytina išvada, kad V. Z., duodamas parodymus teisme, iš esmės prisipažino kaltu nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, numatančio atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar/ ir psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti, už ką baudžiamasis įstatymas numato maksimalią bausmę laisvės atėmimą iki dviejų metų, padarymu.

20. Tačiau tokie jo parodymai prieštarauja byloje esančių įrodymų visetui, ir vertintini kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje padarymą, todėl atmetami.

21. Byloje surinkti įrodymai patvirtina ir tai, kad V. Z. jam perduotas psichotropines medžiagas įgijo turėdamas tikslą jas platinti.

22. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai kritiškai, kaip V. Z. pasirinktą gynybos versiją ir siekimą padėti V. Z. išvengti baudžiamosios atsakomybės, vertino V. Z. ir jo žmonos A. Z. parodymus, duotus tik teisme, kad pas V. Z. rastas psichotropines medžiagas jis įgijo iš kito, kartu su juo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlikusio nuteistojo T. V. nurodyto šio pažįstamo asmens, kuriam A. Z. neva sumokėjo 200 eurų, kadangi jie ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių nenurodė. Be to, byloje neginčijamai įrodyta, kad siuntinys, kuris buvo perduotas V. Z. (duomenys neskelbtini) areštinėje, iš tikrųjų buvo skirtas nuteistajam T. V. – šį siuntinį suruošė ir į (duomenys neskelbtini) atsiuntė šio motina V. V., kuri be kita ko parodė, kad visi siuntinyje buvę daiktai buvo skirti jos sūnui, o dalį į siuntinį įdėtų daiktų jai buvo davę T. V. draugai, kurių ji neįvardino. Į areštinę siuntinį pristatė V. V. bei T. V. pažįstamas D. P., kuris parodė, jog jis jokių daiktų į siuntinį nedėjo.

23. Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, jog po to, kai pas V. Z. buvo rastos psichotropinės medžiagos, 2016-09-30 jam buvo atliktas narkotikų testas, kurio metu V. Z. organizme jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nebuvo rasta (T. 4 b.l. 177), kas iš esmės patvirtina V. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog jis tuo laikotarpiu psichiką veikiančių medžiagų nevartojo, bei į tai, kad T. V., kuriam realiai buvo skirtas V. Z. gautas siuntinys, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose buvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą 2015-12-29, 2016-03-08, 2016-05-10 bei 2016-11-04 (T. 1 b.l. 195), taip pat į liudytojo S. M. parodymus, kad V. Z., prašydamas parašyti jam grasinančio pobūdžio raštelius, sakė, jog pas jį rastas psichotropines medžiagas ketino platinti kitiems (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, kas iš esmės patvirtina paties V. Z. parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie psichotropinių medžiagų įgijimo tikslą, akivaizdu, kad V. Z. turėjo tikslą šias medžiagas platinti, t. y. perduoti jas kitų asmenų dispozicijon.

24. Šiuo atveju aplinkybė, kad V. Z. po daugiau nei metų po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo, 2017-12-05 laisvės atėmimo vietoje buvo baustas už amfetamino ir opiatų vartojimą (T.6 b.l. 110), kuo apeliantas taip pat grindė savo skundą, jo veikos kvalifikavimui jokios reikšmės neturi.

25. Tokiu būdu visuma aukščiau aptartų įrodymų duoda pagrindą išvadai, kad V. Z. įgijo ir laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų, kurias ketino perduoti laisvės atėmimo vietoje esantiems asmenims ir tokiu būdu jas platinti, todėl kaltu BK 260 straipsnio 2 dalį

26. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamą nusikaltimą V. Z. padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, jam paskirtos vienintelės BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurios dydis visiškai artimas šios bausmės minimumui, laikyti aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo.

27. Apibendrinusi kolegija daro išvadą, kad apelianto kaltė dėl minėtos nusikalstamos veikos įrodyta, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai pirmos instancijos teismo išvadų nepaneigia, todėl tenkinti V. Z. prašymą ir išteisinti jį dėl šio nusikaltimo padarymo nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                 Algirdas Gaputis

                                                        Danutė Švitinienė

                                                        Evaldas Vanagas