Civilinė byla Nr. 2-921-889/2013

                                                                     (Proceso Nr. 2-06-3-11636-2012-3)

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

44.2.4.1.; 99.3.; 110.4.; 116.1.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, dalyvaujant ieškovo atstovui A. M., atsakovui M. J. ir jo atstovui advokatui R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo LUAB „Finsonas“ ieškinį atsakovui M. J. dėl žalos priteisimo,

n u s t a t ė :

LUAB „Finsonas“ 2013-09-02 ieškiniu prašo iš atsakovo M. J. priteisti 86 852,17 Lt žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 64-67). Nurodo, kad ieškovui Klaipėdos apygardos teismo  2012-01-24 nutartimi iškelta bankroto byla. 2012-05-24 nutartimi įmonei taikyta supaprastinta bankroto procedūra. Nurodo, kad atsakovas – buvęs UAB “Finsonas” direktorius ir vienintelis akcininkas yra atsakingas dėl susidariusių nuotolių kreditoriams atlyginimo, nes neįvykdė Įmonių bankroto įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jo vadovaujamai įmonei iškėlimo. Teigia, kad tokia atsakovo pareiga atsirado 2010-01-01 sudarius UAB „Finsonas“ balansą, kurio duomenimis pradelsti kreditiniai įsipareigojimai sudaro 13 640,5 Lt, o turto yra 8 997,50 Lt. Įmonė tapo nemoki dar 2009 metais, tačiau veiklą vykdė iki 2011 m. lapkričio mėnesio. Atsakovas turi atlyginti žalą pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį. Teigia, kad UAB „Finsonas” bankroto byloje patvirtinta įmonės kreditorių įsipareigojimai sudaro 100 492,68 Lt, pradelsti įsipareigojimai nuo 2010-01-01 padidėjo 86 852,17 Lt, kurie ir sudaro ieškinio sumą.

Atsakovas atsiliepimas į ieškinį nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas nėra kaltas dėl ieškovo kreditorinių įsipareigojimų padidėjimo, nes atsakovas siekė atkurti ieškovo veiklą. Ieškovas apsiribojo deklaratyviais teiginiais ir neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų dėl prašomos priteisti žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 33-35, 52-54).

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Ieškovas LUAB „Finsonas“ prašo priteisti iš atsakovo 86 852,17 Lt žalos, padarytos įmonės kreditoriams, atlyginimo. Byloje sprendžiamas įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimas dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo savalaikio neįvykdymo. Byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas priklauso nuo tokių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių: 1) kada UAB ,,Finsonas“ tapo nemokia; 2) ar kilo ir kokiu momentu atsakovui pareiga inicijuoti bankroto procesą; 3) ar įmonės kreditoriams yra padaryta žala, ar ji yra sąlygota atsakovo nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (t.y. ar egzistuoja atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos). 

Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Ieškovas teigia, kad atsakovui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2010-01-01, sudarius UAB „Finsonas“ turto balansą už 2009 m., kuriame turto apskaityta už 8 997,50 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 65 039,96 Lt (t. 1. b. l. 29-31). 2010-01-01 skolų ir mokėtinų įsipareigojimų suma viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto, pagal ieškovo pateiktus duomenis įmonė 2010-01-01 turėjo 13 640,51 Lt pradelstų įsipareigojimų (t. 2, b. l. 68). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad 2010-01-01 dieną įmonė buvo nemoki ir atsakovas – UAB „Finsonas“ direktorius turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „Finsonas“ bankroto bylos iškėlimo (CPK 185 str., ĮBĮ 2 str. 8 d., 8 str. 1 d.).

Atsakovas, kaip įmonės vadovas, geriausiai žinodamas finansinę UAB „Finsonas“ padėtį, atliko veiksmus, dėl kurių įmonės finansinė padėtis nuo 2010-01-01 tik blogėjo ir veikla apskritai tapo neįmanoma, ką patvirtina ir aplinkybė, jog 2012-01-24 UAB „Finosnas“ buvo iškelta bankroto byla. Su ieškinio pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Finsonas“ iškėlimo kreipėsi kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius. Konstatuotina, kad atsakovas nuo 2010-01-01 nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir tokiu būdu pažeidė tiek bendrovės, tiek jos kreditorių interesus. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė, todėl atsakovo argumentas, jog jis neteisėtų veiksmų neatliko, yra nepagrįstas. Imperatyvi Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punkte numatyta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė laiku nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinį reiškia atsakovui Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, dėl to, kad jis, buvęs įmonės direktoriumi, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Byloje nustatyta, kad laikotarpiu, kai įmonė buvo nemoki, tai yra nuo 2010-01-01 iki bankroto bylos iškėlimo dienos ieškovo turtas padidėjo nuo 8 997,50 Lt iki 15 040 Lt, o įsipareigojimai kreditoriams išaugo nuo 65 039,96 Lt iki 130 839 Lt (2011-12-31 įmonės turto balanso duomenimis,                 t. 1. b. l. 24-31, t. 2, b. l. 68-73). 2010-01-01, 2010-12-31 ir 2011-12-31 UAB „Finsonas“ pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis įmonė veikė nuostolingai ir finansiniais metais patyrė atitinkamai                  49 769,89 Lt, 49 021 Lt bei 9 908 Lt nuostolių (t. 1, b. l. 26, 28, 31). Kadangi jau 2010 m. įmonė neturėjo pakankamai turto, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, nuo 2010-01-01 laikotarpiu įmonė veikė nuostolingai, o skoliniai įsipareigojimai išaugo ir keliskart viršijo įmonės turtą,                    LUAB „Finsonas“ bankroto byloje patvirtinta 100 492,68 Lt kreditinių reikalavimų suma, todėl konstatuotina, jog tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys.

Atsakovas laiko, kad nepažeidė įstatyminės pareigos (ĮBĮ 8 straipsnis) kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nes, jo nuomone, tuo metu susidariusi įmonės įsiskolinimų suma laikytina laikina finansine padėtimi, nesudariusia būtinybės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi atsakovas tikėjosi, jog pavyks atsiskaitys su dalimi kreditorių, ir jis, kaip rūpestingas vadovas, atliko visus veiksmus, siekdamas gauti pajamas iš įmonės veiklos. Atsakovo teigimu, tai, kad įmonė veikė nepelningai 2009-2010 metais, atsižvelgus į sudėtingą ekonominę situaciją šalyje, pripažintina pateisinama verslo rizika. Su šiais argumentais nesutiktina. Ieškinys nebuvo grindžiamas CK 2.87 str. 7 d. numatytu teisiniu pagrindu žalai atlyginti, todėl įmonės vadovo veiksmų atitiktis įmonės interesams nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Bylos nagrinėjimo dalykas – žala įmonės kreditoriams dėl nesavalaikio bankroto bylos iškėlimo. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad 2010-01-01 m. įmonės balanso duomenimis, įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. 2011 metais per vienerius metus mokėtinų sumų ir turto santykis, rodantis įmonės faktinį nemokumą, iš esmės nepakito. Be to, nuo 2011 m. lapkričio mėnesio įmonė visai nustojo vykdyti veiklą. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2012-01-24 nutarties, dėl bankroto bylos UAB „Finsonas“ iškėlimo kreipėsi VSDFV Klaipėdos skyrius, ne atsakovas. Teismo vertinimu, atsakovo delsimas inicijuoti bankroto bylą, subjektyviai tikintis, kad pavyks pelningai vykdyti įmonės komercinę veiklą, neeliminuoja jo atsakomybės dėl įstatyminės pareigos nevykdymo. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Šiuo atveju, nustatant žalos dydį dėl savalaikio nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo pareigos neįvykdymo, būtina įvertinti įmonės išaugusią skolos apimtį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad LUAB „Finsonas“ bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismas 2012-05-10 nutartimi patvirtino 61 842,43 Lt kreditorių reikalavimų sumą, 2012-06-19 nutartimi padidino R. V. kreditorinį reikalavimą iki 48 288,68 Lt ir 2012-08-14 nutartimi patvirtino 11 374,70 Lt darbuotojų kreditiniai reikalavimai (t. 1, b. l. 11-15). Bylos duomenimis Klaipėdos apygardos teismo 2013-07-01 nutartimi į LUAB „Finsonas“ kreditorių sąrašą įtraukta ir antstolė M. T. su 272 Lt dydžio kreditiniu reikalavimu (t. 2, b. l. 74-75). Iš viso LUAB „Finsonas“ bankroto byloje patvirtinta 100 492,68 Lt kreditorių reikalavimų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra išaiškinęs, kad žala reiškiant reikalavimą dėl savalaikio bankroto bylos neinicijavimo laikoma ne bendra kreditorių patvirtintų reikalavimų suma, o nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma, kuri susidarė dėl savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Nustatyta, kad atsakovui 2010-01-01 atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei, kurios jis neįvykdė, todėl po šios datos padidėję arba atsiradę įmonės kreditiniai įsipareigojimai yra jo neteisėto neveikimo pasekmė. Ieškovas ieškinyje 86 852,17 lt žalą kreditoriams apskaičiuoja iš visų patvirtintų ieškovo kreditorių reikalavimų sumos 100 492,68 Lt atimdamas 13 640,51 Lt pradelstus kreditinius įsipareigojimus 2010-01-01 dienai, kai atsakovui atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nemotyvuoja, kodėl būtent taip skaičiuoja kreditorių patirtus nuostolius.

Įmonės vadovas, įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.). Jei atsakovas 2010-01-01 būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės kreditorių reikalavimų suma būtų ne tik pradelsti kreditiniai įsipareigojimai 2010-01-01 dienai, bet ir visi kiti finansiniai įsipareigojimai, nepaisant jų įvykdymo terminų, nes iškėlus bankroto bylą visų prievolių vykdymo terminai pasibaigia. Vadinasi, jei atsakovas 2010-01-01 būtų kreipęsis dėl bankroto bylos UAB „Finsonas“ iškėlimo, tos dienos balanse nurodyto 65 039,96 Lt dydžio mokėtinų sumų ir įsipareigojimų terminai pasibaigtų ir ši suma taptų  įmonės kreditorių reikalavimų suma, kuri nebūtų laikoma kreditorių nuostoliais Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 4 d. prasme (t. 1, b. l. 30, ĮBĮ 16 str.). Kadangi atsakovas 2010-01-01 nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo ir toliau vykdė veiklą, su didžiąja dalimi 2010-01-01 buvusių įmonės kreditorių buvo atsiskaityta – bankroto byloje iš visų                   100 492,68 Lt kreditorių tik trys skolos yra atsiradę iki 2010-01-01: kreditoriui UAB „Aisuva“                  65,01 Lt, UAB DK „PZU Lietuva“ 4823,02 Lt ir G. G. 2292,94 Lt (t. 2, b. l. 71-72). Vadinasi, dėl to, kad 2010-01-01 įmonės direktorius nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, vieniems kreditoriams buvo nauda, o kiti patyrė žalą (CK 6.249 str. 6 d.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant žalos dydį turi būti vertinama ne išaugusi skolos apimtis konkrečiam kreditoriui, bet bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku. Taigi įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ir padidėjusi, ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad įmonės kreditorių žalą sudaro kreditorių reikalavimų sumos padidėjimas nuo 65 039,96 Lt įsipareigojimų kreditoriams sumos, kuri būtų atsiradusi atsakovui                    2010-01-01 kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Finsonas“,  iki ieškovo bankroto byloje patenkintų kreditorių reikalavimų sumos 100 492,68 Lt. Konstatuotina, kad ieškovo kreditoriai dėl to, kad atsakovas 2010-01-01 nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Finsonas“ patyrė                             35 452,72 Lt žalą (ĮBĮ 8 str. 4 d., CPK 185 str.).

Byloje nėra įrodymų, paneigiančių ieškovo kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo (CPK 178 str., 185 str.). Sutartys su AB „Teo“ buvo nutrauktos ir baudos priskaičiuotas iki bankroto bylos iškėlimo 2012-01-24 (t. 1, b. l. 94-101, t. 2, b. l. 21-28). Įmonės darbuotojai R. V. po 2010-01-01 buvo neišmokėtas nedidelis 6162,26 Lt darbo užmokestis jos atleidimo iš darbo dieną 2010-03-31, kas sąlygojo įstatyme nustatyto vidutinio darbo užmokesčio priteisimą už uždelstą atsiskaityti atsakovo vadovaujamos įmonės laiką – jei bankroto byla būtų buvusi iškelta 2010-01-01, ši uždelsta išmokėti darbo užmokesčio suma  nebūtų atsiradusi ir padidėjusi iki 48 288,68 Lt išmokų dydžio (DK 141 str. 1 d., t. 1, b. l. 79-82, 162-163, t. 2, b. l. 4-12, 72). Aplinkybė, kad įmonės bankrotas nebuvo pripažintinas tyčiniu yra kitokio teisinio santykio vertinimas ir nepašalino įmonės direktoriaus – atsakovo – pareigos atsiradus Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, 4 straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams kreiptis dėl bankroto bylos jo vadovaujamai įmonei UAB „Finsonas“ iškėlimo ir negali pašalinti jo civilinės atsakomybės dėl žalos įmonės kreditoriams atlyginimo pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį.

Ieškovas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų neteikė. Atsakovas pateikė duomenis, kad turėjo 1000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 30-32). Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovo priteistina 590 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimo (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Valstybei iš atsakovo priteistina 1064 Lt žyminio mokesčio už patenkintus ieškinio reikalavimus (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje mažesnės nei įstatyme nustatytas išieškotinas minimumas, todėl jos nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Teismo 2012-10-19 nutartimi atsakovo turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sumažintinas iki priteistos 35 452,72 Lt sumos ir jos paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 1, b. l. 42-43, CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d., 150 str. 3 d.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui LUAB „Finsonas“ iš atsakovo M. J. 35 452,72 Lt žalos atlyginimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui M. J. iš ieškovo LUAB „Finsonas“ 590 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti Valstybei iš atsakovo M. J. 1 064 Lt žyminio mokesčio.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartimi atsakovui M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),, Klaipėdoje, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – mąstą jį sumažinant iki 35 452,72 Lt, ir palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                Milda Valiulytė