Civilinė byla Nr. 2A-1002-516/2021

Teisminio proceso Nr.2-59-3-00163-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.18.3; 3.3.1.20

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agroservis“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019  m. vasario 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-189-252/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agroservis“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Krekenavos projektai“ ir A. S. (S.) dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. C..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Agroservis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovių ūkininkės A. S. ir UAB „Krekenavos projektai“ 67 732,34 Eur skolą ir 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. ji ir atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. AS06/09/2017-01 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo pagaminti ir parduoti fermos įrangą bei įrenginius pagal atsakovės pateiktus brėžinius, o atsakovė UAB  „Krekenavos projektai“ įsipareigojo už juos sumokėti. Kadangi dėl lėšų trūkumo UAB  „Krekenavos projektai“ negalėjo vykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2017 m. gruodžio 5 d. tarp UAB „Agroservis“, UAB „Krekenavos projektai“ ir A. S. buvo sudarytas trišalis susitarimas Nr. 17/09/25/1 (toliau – Trišalis susitarimas), kuriame susitarta, kad su ieškove už pagal Sutartį atliktus darbus atsiskaitys tiesiogiai ūkininkė A. S., kuriai ir yra gaminama fermos įranga. 2018 m. kovo 19 d. ieškovė su UAB „Krekenavos projektai“ pasirašė įrangos perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo A. S. buvo perduotos teisės aktų reikalavimus atitinkančios ir tinkamos eksploatuoti 9 įrangos grupės. 2018 m. balandžio 13 d. ieškovė pareikalavo iš atsakovių atsiskaityti už pateiktus gaminius, tačiau atsakovės neįvykdė šios prievolės.

II.                      Pirmosios, apeliacinės instancijų teismų bei kasacinio teismo procesinių sprendimų esmė

3.       Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Teismas atmetė reikalavimus, pareikštus atsakovei A. S., ir 67 732,34 Eur skolą bei 6 proc. procesines palūkanas ieškovei priteisė iš atsakovės UAB „Krekenavos projektai“.

4.       Teismas konstatavo, kad šiuo atveju taikytina sutartinė atsakomybė. Atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ atsakomybę ieškovė kildino iš Sutarties ir priedo prie Sutarties, o atsakovės A. S. – iš Trišalio susitarimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje neįvardijo, kokia atsakomybės forma turėtų būti taikoma atsakovėms, ir tik teismo posėdyje nurodė, kad atsakovės turėtų atsakyti solidariai, tačiau nepagrindė, kaip pasireiškė atsakovių solidarioji atsakomybė.

5.       Teismas nesutiko su atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ pozicija, kad sudarius Trišalį susitarimą įvyko novacija ir UAB „Krekenavos projektai“ pareiga atsiskaityti su ieškove buvo perkelta A.  S.. Teismas vertino, kad Trišalis susitarimas realiai nebuvo įvykdytas. Po šio susitarimo sudarymo A. S. pagal UAB „Krekenavos projektai“ raštiškus nurodymus atsiskaitydavo ne su ieškove, bet su UAB „Krekenavos projektai“ pagal jų sudarytą 2016 m. gegužės 20 d. rangos sutartį Nr. 0517/2016 (toliau – Rangos sutartis). Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog Trišalis susitarimas realiai nebuvo pradėtas vykdyti, patvirtino ir trečiasis asmuo A. C., kuris, kaip A. S. įgaliotas asmuo, pasirašė Trišalį susitarimą, vadovavo fermos statybai ir, kaip jis pats teigia, finansavo statybą. Taip pat šias aplinkybes pagrindžia atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ A.  S. teiktos sąskaitos ir darbų atlikimo aktai, prašymai pervesti pinigus į šios atsakovės sąskaitą, tarpusavio finansinių operacijų ir skolos įskaitymo aktas.

6.       Teismas nusprendė, kad UAB „Krekenavos projektai“ argumentai ir bylos medžiaga neleidžia daryti išvados dėl įvykusios novacijos, nes vien Trišalio susitarimo pasirašymas nereiškia, kad novacija yra įvykusi. Teismas pažymėjo, kad A. S. nepriėmė jokios įrangos, nes įrangos priėmimo aktai yra pasirašyti tik Sutarties šalių, nors Trišalio susitarimo nuostatos įtvirtino, kad toks aktas turi būti pasirašytas Trišalio susitarimo šalių. Taip pat byloje nebuvo jokių įrodymų, kad atsakovei A. S. būtų buvusi išrašyta kokia nors sąskaita. Ieškovė, išrašydama PVM sąskaitas UAB „Krekenavos projektai“, savo konkliudentiniais veiksmais pripažino, kad Trišalio susitarimo nuostatos nebuvo vykdomos. Avansinės sumos sumokėjimas taip pat rodo, kad pati atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ pripažino, jog novacijos nėra, ir pati nevykdė Trišalio susitarimo reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad, nė vienai iš Trišalio susitarimo šalių nepradėjus jo vykdyti, bet, priešingai, ieškovei ir UAB „Krekenavos projektai“ savo veiksmais paneigus jo sąlygas, atsakovei A. S. negali kilti atsakomybė šio susitarimo pagrindu.

7.       Teismas kritiškai vertino atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ teiginius, kad 2017 m. kovo 29 d. paskolos sutarties pagrindu iš trečiojo asmens gauta 20 000 Eur suma buvo panaudota sumokėti avansą ieškovei. Sutartis, Trišalis susitarimas ir priedas dėl įrangos matmenų keitimo buvo pasirašyti daug vėliau, nei buvo gauta paskola. Avansas ieškovei buvo sumokėtas tik 2018 m. sausio 4 d. Byloje nebuvo jokių įrodymų, kad sumokant avansą buvo panaudoti paskolinti pinigai. A. S. mokėjimo nurodymai, atsakovių pasirašytas tarpusavio finansinių operacijų ir skolos įskaitymo aktas bei UAB „Krekenavos projektai“ vadovo paaiškinimai patvirtino, kad UAB „Krekenavos projektai“ gavo iš A. S. visas pagal Rangos sutartį mokėtinas sumas. Atsakovei A. S. sumokėjus Rangos sutartyje nurodytą kainą, atsakovei UAB „Krekenavos projektai“ pagal Sutarties nuostatas kilo pareiga atsiskaityti su ieškove.

8.       Teismas nurodė, kad UAB „Krekenavos projektai“ neginčija sąskaitų, išrašytų už ieškovės atliktus papildomus darbus, ir sutinka, kad jie buvo atlikti, todėl ji privalėjo už juos sumokėti. Šiuo atveju nebuvo reikšminga, ar nurodyti darbai buvo atlikti A. S. prašymu, nes pagal Rangos sutartį šalys už papildomą kainą galėjo susitarti dėl papildomų darbų ir papildomos įrangos tiekimo. Atsakomybė už nupirktą ir neapmokėtą fermos įrangą teko UAB „Krekenavos projektai“.

9.       Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė neginčija ieškinyje nurodytos mokėtinos sumos, o dėl atvirkštinio PVM sąskaitos išrašymo pažymėjo, kad atsakovė vykdė statybos rangos darbus, todėl ieškovė pagrįstai nurodė, kad PVM privalo mokėti atsakovė, o ne ieškovė.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ priteistas pinigų sumas priteisti iš atsakovės A. S. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.                      Teismas teisingai nustatė ginčo aplinkybes, tačiau jų pagrindu padarė bylos išsprendimui nereikšmingas išvadas. Teismas nesprendė ginčo iš esmės, bet vertino antraeilius, nereikšmingus klausimus, aptarė aspektus (pavyzdžiui, dėl Sutarties pakeitimų), kurie neturi jokios praktinės reikšmės sprendžiant šalių ginčą. Motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje nurodant nereikšmingas išvadas yra sudaromas įspūdis, kad ginčas yra sprendžiamas, nors esminiai ginčo klausimai nėra išspręsti.

10.2.                      Ieškovė neprivalo nurodyti ieškinio teisinio pagrindo ir jis nėra privalomas teismui. Teismas turi išimtinę teisę taikyti įstatymą. Klausimas, ar esant sutartiniams teisiniams santykiams gali kilti deliktinė atsakomybė, yra sudėtingas, todėl tik teismas gali jį tinkamai išspręsti.

10.3.                      Formuluodama patikslinto ieškinio dalyką, ieškovė aiškiai pareikalavo visas mokėtinas sumas priteisti iš atsakovės A. S. ir antrosios atsakovės UAB „Krekenavos projektai“. Lingvistiškai aiškinant sakinio konstrukciją, ieškovės reikalavimas vertintinas kaip subsidiarus, o ne solidarus. Reikalavimas, kad prievolę įvykdytų A. S., o jai negalint – UAB „Krekenavos projektai“, yra aiškus ir suprantamas. Jei teismas nesuprato jo esmės ir tokią formuluotę vertino kaip trūkumą, jis turėjo įpareigoti ieškovę jį ištaisyti.

10.4.                      Trišalis susitarimas nepažeidžia įstatymų, trečiųjų asmenų teisių, atitinka sutarties laisvės principą, todėl jis neturi būti revizuojamas, bet vykdomas. Trišalio susitarimo tekstas yra aiškus, net A. S. neginčijo jo turinio ir neįrodinėjo, kad jis neaiškus.

10.5.                      Ieškovė įrodė, kad A. S. privalėjo įvykdyti Trišalį susitarimą ir pradėjo jį vykdyti – A. S. įgaliotas asmuo suderino projekto pakeitimus, A. S. priėmė ieškovės atliktus darbus savo fermoje ir nereiškė jokių pretenzijų dėl įrangos ar darbų kokybės. Tai, kad po Trišalio susitarimo sudarymo A. S. neatsiskaitė tiesiogiai su ieškove, nereiškia, jog šis susitarimas šalių nebuvo pradėtas vykdyti. Teismas turėjo konstatuoti, kad A. S. pažeidė Trišalį susitarimą ir tenkinti jos atžvilgiu pareikštus reikalavimus.

10.6.                      Teismas ne kartą nurodė, kad Trišalis susitarimas nebuvo pradėtas vykdyti, tačiau jis neatskleidė, kokie veiksmai turėjo būti atlikti, kad šis susitarimas įgautų galią ir turėtų būti vykdomas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad A. S. pagal minėtą susitarimą buvo pateiktos sąskaitos faktūros, o tai reiškia, kad susitarimas buvo pradėtas vykdyti. Teismas neatkreipė dėmesio į Trišalio susitarimo sąlygą, kad mokėjimai už įrangą turi būti vykdomi vadovaujantis Sutarties sąlygomis, todėl sąskaitas ir kitus atsiskaitymui reikalingus dokumentus galėjo išrašyti tiek ieškovė, tiek UAB „Krekenavos projektai“.

10.7.                      Teismas padarė išvadą, kad A. S. atsiskaitė su UAB „Krekenavos projektai“, todėl būtent ši atsakovė turi atsiskaityti su ieškove. Tačiau jis neatkreipė dėmesio į tai, kad A. S. pateikti darbų aktai yra už ankstesnį laikotarpį, nei buvo pasirašytas Trišalis susitarimas, ir ieškovės atlikti darbai nėra įtraukti į pateiktus aktus, pagal kuriuos tariamai A. S. atsiskaitė su UAB „Krekenavos projektai“. Teismas nevertino ieškovės argumentų, kad prisidengiant Sutartimi buvo atliekami mokėjimai už kitus darbus.

10.8.                      Teismas nenurodė jokių teisės normų, kuriomis remdamasis padarė išvadą, kad A. S. neprivalo atsiskaityti su ieškove. Jis turėjo pateikti argumentus, kodėl Trišalio susitarimo nevykdymo nekvalifikavo kaip šiurkštaus šio susitarimo pažeidimo, bet vertino, kad minėtas susitarimas nepradėjo galioti, kodėl jis laikė, kad A. S. pervedus pinigus ne ieškovei, kaip buvo nurodyta Trišaliame susitarime, o UAB „Krekenavos projektai“, Trišalis susitarimas buvo tinkamai įvykdytas, nėra aišku, kokia yra Trišalio susitarimo reikšmė, jei jis nėra privalomas A. S. Teismas neatskleidė bylos esmės, todėl yra pagrindas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

11.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė A. S. prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

11.1.                      Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė teigė, kad atsakovių atsakomybė yra solidari, taip pat kėlė klausimą, ar šiuo atveju egzistuoja deliktinė atsakomybė. Tačiau apeliaciniame skunde ji pakeitė poziciją ir teigia, kad atsiskaityti su ja turi A. S. Tokiu būdu ieškovė pareiškė apeliaciniame skunde naują reikalavimą, nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) yra draudžiama tai daryti.

11.2.                      Ieškovė privalo pati suformuluoti ieškinio reikalavimus, nurodyti jų teisinį pagrindą, pateikti įrodymus ir argumentus, kuriais grindžia reikalavimus. Teismas negali nurodyti ieškovei, kokius reikalavimus jai reikšti ir kuo juos pagrįsti. Teismas, nagrinėdamas bylą, buvo aktyvus, išsamiai aiškinosi bylai reikšmingas aplinkybes, ieškovei buvo sudarytos galimybės patikslinti ieškinį, taip pat buvo išaiškintos jos teisės ir pareigos.

11.3.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, esą A. S. turėjo pareigą su ja atsiskaityti, nes UAB „Krekenavos projektai“ finansinė padėtis buvo kritinė. Ieškovė neįrodinėjo sunkios UAB „Krekenavos projektai“ finansinės padėties, o teismas teisingai nurodė, kad ši atsakovė buvo gavusi iš A.  S. rangos sutartyje nurodytą sumą ir turėjo lėšų, kuriomis galėjo disponuoti. Teismas teisingai nurodė, kad ieškovė ir UAB „Krekenavos projektai“ savo veiksmais paneigė Trišalio susitarimo egzistavimą ir kartu sutiko, kad A. S. jo nevykdytų, taip pat kad A. S. atsiskaitė su UAB „Krekenavos projektai“.

11.4.                      Norėdamos pakeisti atsiskaitymo pagal rangos sutartį tvarką, šalys turėjo pakeisti šią sutartį, tačiau to nepadarė. Todėl net vertinant, kad Trišalis susitarimas galioja, jis gali būti vykdomas tik tiek, kiek neprieštarauja rangos sutarčiai. Nepakeitus rangos sutarties Trišalis susitarimas nėra aktualus. Fermos statyba ir įrengimas yra vykdomi pagal Lietuvos kaimo plėtos 2014–2020 metų programą, A. S. yra pasirašiusi paramos sutartį ir visi jos mokėjimai turi būti vykdomi rangos sutartyje nustatyta tvarka.

11.5.                      UAB „Krekenavos projektai“ patvirtino, kad A. S. su ja visiškai atsiskaitė, todėl jos prievolė pasibaigė. Ieškovė ir UAB „Krekenavos projektai“ savo veiksmais paneigė Trišalio susitarimo galiojimą, todėl jis tapo neaktualus A. S. 

11.6.                      UAB „Krekenavos projektai“ turėjo atlikti visus fermos statybos ir įrengimo darbus, jų buvo daugiau, nei buvo nurodyta ieškovės ir UAB „Krekenavos projektai“ sudarytoje Sutartyje, todėl vien dėl šios priežasties pagal skirtingas sutartis išrašytuose darbų aktuose nurodyti darbai negali būti visiškai tapatūs. Ieškovė teigia, kad A. S. buvo sudariusi ir kitų rangos sutarčių, tačiau šių aplinkybių neįrodinėjo.

12.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ atžvilgiu atmesti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą arba iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

12.1.                      Dar Sutartyje ieškovė ir UAB „Krekenavos projektai“ nurodė, kad įranga bus pradedama gaminti tik po to, kai bus pasirašyta Sutartis ir Trišalis susitarimas. Trišaliame susitarime visos šalys pripažino, kad šis susitarimas yra sudaromas, nes UAB „Krekenavos projektai“ yra nemoki, ir susitarė, kad už ieškovės pagamintą ir sumontuotą įrangą turi sumokėti A. S. Trišaliame susitarime nebuvo jokių nuostatų, kurias įvykdžius jis įsigaliotų ir taptų privalomas jo šalims. Tai reiškia, kad Trišaliame susitarime nurodytos teisės ir pareigos šalims atsirado nuo jo pasirašymo momento, o ne nuo vėlesnių veiksmų atlikimo. Trišalio susitarimo nuostatų pažeidimas negali paneigti fakto, kad šalys buvo sudariusios šį susitarimą ir turi jį vykdyti.

12.2.                      Teismas nepagrįstai nurodė, esą A. S. atsiskaitė su UAB „Krekenavos projektai“ ir todėl neturi atsiskaityti su ieškove. A. S. vykdė mokėjimus UAB „Krekenavos projektai“ nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. sausio 31 d., o ieškovė atliko darbus ir išrašė sąskaitas vėliau, nei buvo atlikti minėti mokėjimai. A. S. po 2018 m. sausio 31 d. neatliko jokių mokėjimų, susijusių su fermos statyba ir įrengimu nei ieškovei, nei UAB „Krekenavos projektai“. A. S. negalėjo sumokėti už nepagamintą įrangą ir neatliktus darbus anksčiau, nes fermos statyba buvo finansuojama iš Europos Sąjungos lėšų, kuriomis gali būti apmokami tik realiai atlikti darbai ir sumontuota įranga. A. S. nepateikus įrodymų, kad po 2018 m. sausio 31 d. ji atliko kokius nors mokėjimus už fermos įrangos gamybos ir montavimo darbus, ieškovės atlikti darbai ir sumontuota įranga turėtų būti vertinami kaip papildomi darbai UAB „Krekenavos projektai“ iki 2018 m. sausio 31 d. atliktų darbų atžvilgiu.

12.3.                      Sudarius Trišalį susitarimą įvyko novacija – pasibaigė UAB „Krekenavos projektai“ pareiga atsiskaityti su ieškove ir atsirado A. S. prievolė. Priešinga teismo išvada prieštarauja kasacinio teismo praktikai.

12.4.                      Ieškovė pripažino, kad 2018 m. spalio 26 d. sąskaita faktūra – tai atvirkštinio apmokestinimo sąskaita, todėl joje nurodyta PVM suma neturi būti mokama ieškovei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatomis, analogiška atvirkštinio apmokestinimo tvarka turėtų būti taikoma ir ieškovės 2018 m. vasario 27 d., 2018 m. balandžio 5 d., 2018 m. birželio 22 d. išrašytoms sąskaitoms. Ieškovė negali reikalauti sumokėti pagal jas PVM. Tokiu būdu ieškovei priteistina suma gali sudaryti 66 776,84 Eur, o ne 67 732,34 Eur.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14.       Byloje nustatyta, kad 2016 m. gegužės 20 d. atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ ir A. S. sudarė Rangos sutartį, kuria UAB „Krekenavos projektai“ įsipareigojo pagal A. S. užduotį atlikti projektavimo ir fermos statybos darbus ir pateikti fermos vidaus įrangą, o A. S. įsipareigojo priimti darbus ir tinkamai už juos atsiskaityti. Fermos įrangos gamybos darbams atlikti UAB „Krekenavos projektai“ pasitelkė ieškovę UAB „Agroservis“, su šia sudarė 2017 m. rugsėjo 6  d. Sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti ir parduoti fermos įrangą bei įrenginius pagal UAB „Krekenavos projektai“ pateiktus fermos brėžinius. Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju tarp byloje dalyvaujančių asmenų buvo susiklostę sutartiniai rangos teisiniai santykiai, kai ieškovė yra subrangovė, atsakovė A. S. – užsakovė, o atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ – generalinė rangovė. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad 2017 m. spalio 5 d. užsakovė, rangovė ir subrangovė sudarė Trišalį susitarimą, kuriame susitarė dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, t. y. kad A. S. atsiskaitys tiesiogiai su subrangove už jos tinkamai ir laiku atliktus bei priimtus darbus, tačiau net ir po Trišalio susitarimo sudarymo šio susitarimo šalys ir toliau atsiskaitinėjo ankstesne tvarka, t. y. A. S. už atliktus darbus mokėjo ne ieškovei, o UAB „Krekenavos projektai“, ieškovė sąskaitas už pagamintą fermos įrangą teikė UAB „Krekenavos projektai“, o ne A. S.

15.       Pažymėtina, kad byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama antrą kartą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Agroservis“ apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ priteistas pinigų sumas priteisti iš atsakovės A. S., 2020 m. spalio 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

16.       Teisėjų kolegija, įvertinusi Trišalio susitarimo turinį, konstatavo, kad šio susitarimo tikslas buvo nustatyti tokią atsakovės ūkininkės A. S. atsiskaitymo pagal Rangos sutartį tvarką, pagal kurią jos atliekami (už rangos darbus) mokėjimai būtų vykdomi tiesiogiai rangovės (UAB „Krekenavos projektai“) kontrahentei, t. y. įrangos pagal Sutartį pardavėjai ieškovei UAB „Agroservis“, ir įskaitomi kaip mokėjimai pagal Rangos sutartį. Tačiau teisėjų kolegija nusprendė, kad tokio susitarimo nėra pagrindo vertinti kaip sukūrusio A. S. prievolę atsiskaityti su ieškove už jos parduotas prekes pagal Sutartį. Pagal pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias nuostatas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.344 straipsnį) ir Sutartį, sumokėti daiktų kainą yra pirkėjo (atsakovės UAB „Krekenavos projektai“) pareiga. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad šiuo atveju Trišalis susitarimas negali būti vertinamas nei kaip skolos perkėlimo sutartis (CK 6.115–6.116 straipsniai), nei kaip susitarimas dėl novacijos (CK 6.141 straipsnis), kadangi juo tik buvo nustatyta A. S. atsiskaitymo pagal Rangos sutartį tvarka ir jame nėra sąlygų dėl to, kad ji perima UAB „Krekenavos projektai“ pareigą sumokėti už perkamus daiktus pagal Sutartį ir (ar) kitas pirkėjo pareigas. Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl perduotų daiktų kainos sumokėjimo atsakovei UAB „Krekenavos projektai“, faktiškai patvirtino, kad Trišalis susitarimas neatleido pirkėjos (atsakovės UAB „Krekenavos projektai“) nuo prievolės sumokėti daiktų kainą įvykdymo, t. y. ši prievolė neperkelta ir pradinis skolininkas neatleistas nuo prievolės vykdymo.

17.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 8 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

18.       Kasacinės instancijos teismas nustatė, kad nors A. S. nagrinėjamoje situacijoje yra galutinė naudos gavėja, tačiau teisėjų kolegija nepritarė ieškovės pozicijai, kad ši aplinkybė savaime gali nulemti A. S. pareigą atsiskaityti su ieškove, nes toks aiškinimas neatitiktų rangos santykius reglamentuojančių teisės nuostatų (CK 6.650 straipsnio 4 dalis).

19.       Kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje Trišaliu susitarimu šalys nusistatė kitokią atsiskaitymo už fermos įrangos gamybos darbus tvarką, nei buvo nustatyta Rangos sutartyje ir Sutartyje. Pagal Trišaliame susitarime įtvirtintą tvarką užsakovė A. S. su subrangove atsiskaito tiesiogiai. Byloje nenustatyta, kad toks susitarimas prieštarautų imperatyviosioms teisės normoms. Tačiau net ir po Trišalio susitarimo sudarymo šio susitarimo šalys ir toliau atsiskaitinėjo ankstesne tvarka, t. y. A. S. už atliktus darbus mokėjo ne ieškovei, o UAB „Krekenavos projektai“, ieškovė sąskaitas už pagamintą fermos įrangą teikė UAB „Krekenavos projektai“, o ne A. S. Kasacinio teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovė ir atsakovės iš esmės nevykdė Trišaliu susitarimu prisiimtų įsipareigojimų, nepaneigė šio susitarimo galiojimo, o vien ta aplinkybė, kad Trišalis susitarimas yra galiojantis, taip pat savaime nereiškė, kad nagrinėjamu atveju A. S. iš tiesų kilo pareiga atsiskaityti su ieškove. Pažymėjo, kad šalys įgijo pagrindą nukrypti nuo bendrųjų statybos rangos taisyklių, pagal kurias subrangovas negali reikšti piniginių reikalavimų tiesiogiai užsakovui dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, tiek, kiek jos Trišaliu susitarimu tuo klausimu suderino savo valią. Kasacinis teismas konstatavo, kad sprendžiant klausimą dėl A. S. pareigos atsiskaityti tiesiogiai su subrangove už atliktus darbus, svarbu išsiaiškinti Trišaliu susitarimu prisiimtų įsipareigojimų turinį ir sąlygas.

20.       Kasacinio teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nes neanalizavo Sutarties, Rangos sutarties ir Trišalio susitarimo tarpusavio ryšio, Trišalio susitarimo turinio, juo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo tvarkos. Nors Trišaliame susitarime įtvirtinta, kad A. S. atsiskaito tiesiogiai su UAB „Agroservis“, tačiau teismai nesiaiškino, kada, kokiomis sąlygomis šalys susitarė, kad atsiskaitymas už rangos darbus vyks būtent tokia tvarka. Teismai taip pat neatsižvelgė į Trišalio susitarimo sudarymo aplinkybes, jo sudarymo kontekstą, neatliko Trišalio susitarimo teksto analizės, tinkamai nevertino faktinio šalių elgesio vykdant Trišalį sutartį.

21.       Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad teismai byloje konstatavo, jog avansą ieškovei sumokėjo UAB „Krekenavos projektai“, tokių veiksmų UAB „Agroservis“ neginčijo ir avansą priėmė, atliktų darbų aktus pasirašė tik UAB „Agroservis“ ir UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Agroservis“ PVM sąskaitas faktūras išrašė ir teikė tik atsakovei UAB „Krekenavos projektai“, o UAB „Krekenavos projektai“ priiminėjo iš A. S. gaunamus mokėjimus, tačiau šias aplinkybes nepagrįstai vertino kaip paneigiančias Trišalio susitarimo vykdytinumą, o ne kaip aplinkybes, svarbias Trišalio susitarimo turinio aiškinimui.

22.       Kasacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, teismai tinkamai neįvertino Trišalio susitarimo sąlygų, neatsižvelgė į Trišalio susitarimo sudarymo aplinkybes, jo sudarymo kontekstą, neatliko Trišalio susitarimo teksto analizės, tinkamai nevertino faktinio šalių elgesio vykdant Trišalį susitarimą ir taip pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles.

23.       Atsižvelgdama į paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus ir remdamasi CPK 362 straipsnio 2  dalimi, nustatančia, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, teisėjų kolegija toliau vertina ir pasisako tik dėl šalių sudaryto Trišalio susitarimo aiškinimo ir vykdymo.

24.       Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 1  dalyje nustatyta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne remiamasi vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šioje normoje įtvirtintas subjektyvus sutarčių aiškinimo principas, pagal kurį pirmenybė teiktina ne lingvistinei sutarties teksto reikšmei, o šalių tikriesiems ketinimams nustatyti. Nustatant tikruosius šalių ketinimus atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas).

25.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį, skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, prioritetas teiktinas pažodiniam (lingvistiniam) sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 30, 31 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

26.       Iš Trišalio susitarimo teksto turinio darytina išvada, kad šio susitarimo tikslas buvo nustatyti tokią atsakovės ūkininkės A. S. atsiskaitymo pagal Rangos sutartį tvarką, pagal kurią jos atliekami (už rangos darbus pagal 2016 m. gegužės 20 d. rangos sutartį) mokėjimai būtų vykdomi tiesiogiai rangovės (UAB „Krekenavos projektai“) kontrahentei, t. y. įrangos pagal ieškovės UAB „Agroservis“ ir atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ 2017 m. rugsėjo 6 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjai ieškovei UAB „Agroservis“, ir užskaitomi kaip mokėjimai pagal Rangos sutartį. Taigi, Trišaliu susitarimu šalys siekė susitarti ne dėl naujos mokėjimo prievolės sukūrimo, o siekė, kaip nurodyta Trišaliame susitarime, operatyviau ir mažesnėmis sąnaudomis vykdyti anksčiau sudarytas Rangos ir Pirkimo–pardavimo sutartis.

27.       Pažymėtina, kas teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad svarbus ir šalių elgesys po sutarties sudarymo: pats sutarties vykdymas, jos netinkamas vykdymas, šalių reiškiami reikalavimai viena kitai, pretenzijos, pranešimai apie vykdymo trūkumus, įvykdymo priėmimas, atsisakymas priimti įvykdymą ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių elgesys po sutarties sudarymo vis dėlto negali įrodyti tikrosios šalių valios ir net gali būti priešingas tam, ko šalys siekė sudarydamos sutartį, tačiau vis dėlto jis tam tikrais atvejais gali leisti įžvelgti tai, ko šalys siekė sudarydamos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

28.       Pažymėtina, kad Trišaliu susitarimu buvo nustatyta ne tik nauja atsakovės A. S. atsiskaitymo su kitomis susitarimo šalimis tvarka, bet šalys taip pat susitarė ir dėl kitokio savo prievolių pagal rangos ir subrangos sutartis vykdymo tvarkos, antai – jog priėmimo perdavimo aktas bus pasirašomas Susitarimo šalių, kad užsakovei sumokėjus avansą ir kitus mokėjimus ieškovei, ieškovė išrašo PVM sąskaitą faktūrą. Taigi, aiškinant Trišalį susitarimą pažodžiui būtų pagrindas teigti, kad A. S. turėjo atsiskaityti tiesiogiai su ieškove, tačiau ieškovė, savo ruožtu, turėjo būtent jai išrašyti PVM sąskaitas faktūras, o visos šio susitarimo šalys turėjo pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą, t. y. darbus subrangovė (ieškovė) turėjo perduoti ne tik rangovei (atsakovei UAB „Krekenavos projektai“), bet ir užsakovei (atsakovei A.S.).

29.       Kaip jau nustatyta byloje, jau po šio susitarimo sudarymo avansą ieškovei sumokėjo ne A. S., o UAB „Krekenavos projektai“, tokių veiksmų UAB „Agroservis“ neginčijo ir avanso mokėjimą priėmė. Atliktų darbų aktus pasirašė tik UAB „Agroservis“ ir UAB „Krekenavos projektai“, be to, UAB „Agroservis“ PVM sąskaitas faktūras išrašė ir teikė tik atsakovei UAB „Krekenavos projektai“, o UAB „Krekenavos projektai“, savo ruožtu, ir po susitarimo sudarymo priiminėjo iš A. S. gaunamus mokėjimus ir nepersiųsdavo jai apmokėti iš UAB „Agroservis“ gaunamų sąskaitų. Laikotarpiu nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2018 m. liepos mėn. ieškovė būtent atsakovei UAB „Krekenavos projektai“ išrašė keturias iš viso 104 535,14 Eur sumos (su PVM) PVM sąskaitas faktūras. Visos šios paminėtos aplinkybės rodo, kad ne tik atsakovė A. S., bet visos susitarimo šalys šio Trišalio susitarimo sąlygų realiai nevykdė, o vykdė anksčiau jų sudarytas rangos ir pirkimo pardavimo (pagal turinį – subrangos) sutartis; be to, ieškovė reikalavimus įvykdyti piniginę prievolę pagal Trišalį susitarimą taip pat teikė UAB „Krekenavos projektai“, o ne A. S., nors, kaip minėta, Trišaliu susitarimu šalys nustatė, kad A. S. atsiskaitys tiesiogiai su ieškove. Ieškinį šioje byloje ieškovė taip pat reiškia abiem atsakovėms, kaip solidariosioms skolininkėms ir tik apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą skolą priteisti iš A. S.. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nors šalys ir sudarė Trišalį susitarimą, kurio tikslas buvo operatyvesnis rangos sutarties vykdymas atsiskaitant pagal subrangos (pavadintos pirkimo–pardavimo) sutartį, tačiau realiai šalys ir toliau vykdė anksčiau sudarytus dvišalius susitarimus ir nesivadovavo Trišalio susitarimo nuostatomis, nukrypo nuo jame numatytos tvarkos.

30.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovei UAB „Krekenavos projektai“, net ir po Trišalio susitarimo sudarymo, atsakovei ūkininkei A. S. išrašius ir pateikus apmokėti sąskaitas faktūras pagal atsakovių sudarytą Rangos sutartį, o atsakovei A. S. atsiskaičius su atsakove UAB „Krekenavos projektai“ pagal Rangos sutartį, atsakovė A. S. turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, jog tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, o prievolė atsiskaityti su ieškove pagal pirkimo–pardavimo sutartį tokiu atveju tenka atsakovei UAB „Krekenavos projektai“. Taigi, ieškovės nurodomą skolą priteisus iš A. S., o tik jai negalint sumokėti – iš UAB „Krekenavos projektai“, būtų akivaizdžiai pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai, nes atsakovei A. S. su UAB „Krekenavos projektai“ atsiskaičius, susidarytų netoleruotina situacija, kai atsakovė A. S. turėtų už tą pačią fermos įrangą sumokėti du kartus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Trišalio susitarimo aiškinimas negali lemti akivaizdaus neteisingumo vienos iš susitarimą pasirašiusių šalių atžvilgiu, kai kitos šalys savo valia to susitarimo nevykdė.

31.       Nurodytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis kvalifikavimas sudaro pagrindą atmesti ieškovės apeliacinį skundą bei juo keliamą reikalavimą – pirmosios instancijos teismo priteistas sumas iš atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ priteisti iš atsakovės ūkininkės A. S..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliantės UAB „Agroservis“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

33.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė A. S. įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė ūkininkė A. S. nurodo, kad patyrė 560 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Šias išlaidas ji grindžia byloje pateikta 2019 m. balandžio 1 d. sąskaita ir 2019 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymu. Atsakovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl jos priteistinos iš ieškovės.

34.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, panaikinęs 2020 spalio 8 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą paliko spręsti apeliacinės instancijos teismui.

35.       Nustatyta, kad atsakovė A. S. už atsiliepimo į ieškovės kasacinį skundą parengimą prašė priteisti 871,20 Eur advokato pagalbos išlaidų. Šioms išlaidoms pagrįsti buvo pateikusi 2021 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą faktūrą ir akcinės bendrovės „Swedbank“ mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad minėta sąskaita 2021 m. kovo 18 d. buvo apmokėta. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

36.       Iš viso atsakovei A. S. iš ieškovės  priteistina 1 431,20 Eur (560 Eur + 871,20 Eur) advokato pagalbos išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. S. (S.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agroservis“ (juridinio asmens kodas 303060233) 1 431,20 Eur (tūkstantį keturis šimtus trisdešimt vieną eurą ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                Danguolė Martinavičienė

                                        Antanas Rudzinskas