Civilinė byla Nr. e2-2020-761/2018

Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00186-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.3.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 21 d.

Šilalė

            Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėjas Osvaldas Briedis,

sekretoriaujant Virginijai Makarienei,

dalyvaujant ieškovei E. O.,  jos atstovei advokatei Enrikei Maksimavičienei,

institucijos teikiančios išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Kvietkauskienei,

              uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės  E. O. ieškinį atsakovui A. G., institucijai teikiančiai išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo.

              Teismas

n u s t a t ė :

              Ieškovė prašo nustatyti, kad A. G. nėra dukterų T. G., gim. (duomenys neskelbtini)ir V. G., gim. (duomenys neskelbtini)tėvas, o T. G. ir V. G. nėra A. G. dukros.

Ieškovė ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad ji 2014 m. pavasarį susipažino su atsakovu A. G.. Tuo metu ji jau augino dukrą T. Kai susipažino su A. G. ji jau laukėsi kitos dukros nuo kito vyro. Atsakovas ja rūpinosi visą nėštumo laikotarpį, domėjosi, siūlė gyventi kartu ir kurti bendrą šeimą. Praėjus kelioms dienoms po dukros V. gimimo (duomenys neskelbtini), jie apsigyveno kartu. Atsakovas dirbo pas ūkininką išlaikė ją ir dukras. Kadangi gerai sutarė A. G. pasiūlė patvirtinti dukros V. tėvystę. Ji sutiko su tuo ir nuvykus pas notarą A. G. patvirtino, kad jis yra V. G. tėvas. Po metu A. G. taip pat pas notarą patvirtino tėvystę ir dukrai T.. Po poros metų darnaus gyvenimo atsakovas pradėjo vartoti alkoholį, daryti administracinius teisės pažeidimus, dėl ko tarp jų kilo nesutarimai, barniai. Atsakovui ir toliau vartojant alkoholį nutrūko jų tarpusavio ryšys bei jo bendravimas su vaikais. Vyresnioji dukra T. niekada A. G. nevadino tėvu, nebuvo prisirišusi prie jo. V. atsakovą vadindavo tėčiu. Tačiau atsakovui pradėjus vartoti alkoholį vaikai pradėjo bijoti jo, nesiartindavo prie jo. Be to ir atsakovas neberodė dėmesio vaikams. 2017-04-01 A. G. išėjo iš jų namų ir nuo to laiko nutrūko bet koks jų šeimą jungiantis ryšys. Atsakovas nebendravo nei su ja nei su dukromis, nusišalino nuo vaikų auklėjimo, nebeteikė išlaikymo dukroms. Šiuo metu yra nutrūkę visi atsakovo ryšiai su dukromis, jos atsakovo nebeprisimena ir nepasigenda.

Atsakovas A. G. su ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad ieškovės vaikai yra ne jo, jis tik suteikė jiems savo  pavardes. Iš tiesų jis nėra vaikų tėvas, nes ir negalėjo juo būti. Kai 2014 metais susipažino su ieškove ji jau turėjo vieną dukrą, o antrosios laukėsi. Gyveno kartu, santuokos nebuvo sudarę. Vaikais rūpinosi, prisidėdavo prie išlaikymo pinigais. Su vaikais sutardavo labai gerai. Išsiskyrė 2017-04-01, dėl alkoholio vartojimo. Jo kaltė, kad kartu negyvena. Kai išėjo daugiau nebendravo. Išlaikymo neteikė kai išėjo, nes ne jo vaikai, todėl neturi jų išlaikyti. Žinojo, kad ieškovė yra nėščia, tačiau tai netrukdė jiems draugauti. Nenoriu toliau kartu gyventi bendrauti su vaikais, jiems nejaučia jokių jausmų.

Institucijos teikiančios išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Jolanta Kvietkauskienė su ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad vaikai turi teisę žinoti savo biologinius tėvus. Kadangi tarp atsakovo ir vaikų jokių ryšių nėra tai ieškinio patenkinimas nepakenks vaikų interesams.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovė E. O. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros T. G., o (duomenys neskelbtini)V. G.. E. O. su A. G. susipažino 2014 m. pavasarį. 2014-05-13 pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo A. G. pripažino, kad jis yra E. O. dukros V. gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas ir sutiko suteikti dukrai V. savo pavardę – G.. Tą pačią dieną, tai yra 2014-05-13 Šilalės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje E. O. dukros V. gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraše A. G. įregistruotas tėvu, o V. suteikta pavardė G.. 2015-04-17 pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo A. G. pripažino, kad jis yra E. O. dukros T. O. gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas ir sutiko suteikti dukrai savo pavardę – G.. 2015-04-17 Šilalės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje Civilinės būklės akto papildymo, pakeitimo ištaisymo įrašu Nr. 41, T. O. pavardė pakeista į G., o jos tėvu įrašytas A. G.. Su tuo, kad A. G. pripažintų save jos dukrų tėvu sutiko ir atsakovė E. O.. Santuoka tarp šalių nebuvo sudaryta. 2017-04-01 atsakovas išėjo iš ieškovės namų su vaikais nebendrauja, išlaikymo vaikams neteikia, nevykdo tėvo pareigų vaikams.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę ir biologinį tėvą įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje). Šio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) taiko tokią teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimo pagrįstumo įvertinimo schemą: teisės į privataus gyvenimo (plati sąvoka, apimanti taip pat ir tapatybės klausimus) gerbimą suvaržymas turi būti atliktas „pagal įstatymą“, jis turi turėti teisėtą tikslą (pvz., užtikrinti teisinį tikrumą / apibrėžtumą, šeiminių santykių saugumą ar pan.), ribojimas taip pat turi būti „būtinas demokratinėje visuomenėje“ – reikia pateikti svarbias ir pakankamas priežastis / motyvus suvaržymui pagrįsti. EŽTT yra pabrėžęs, kad šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28609/08), par. 61–68, kuriuo konstatuota, kad Konvencijos požiūriu pagrįstai pareiškėjas neturėjo galimybės nuginčyti paties pripažintą vaiko tėvystę (pareiškėjui aiškiai žinant, kad jis gali būti ne tėvas), vėliau moksliniams įrodymams patvirtinus, kad jis nėra vaiko tėvas, ir nesant aiškios galimybės nustatyti biologinį tėvą).

Sprendžiant apie vaiko interesą žinoti savo kilmę, paminėtina, kad EŽTT sprendimu ypač sureikšmino vaiko teisę žinoti tiesą apie savo šaknis (kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę), netgi šiam to nepageidaujant (žr. EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Mandet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 30955/12).

Iš šalių, institucijos teikiančios išvadą atstovės paaiškinimų nustatyta, kad A. G. su E. O. susipažino 2014 m. pavasarį. Tuo metu E. O. jau augino dukrą T., gimusią (duomenys neskelbtini). Be to tuo metu ieškovė jau buvo nėščia nuo kito vyro ir netrukus, tai yra (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros V.. Todėl A. G. negalėjo būti ir nėra E. O. dukrų T. G. ir V. G. biologinis tėvas. A. G. tėvystė T. G. ir V. G. buvo nustatyta tik dėl to, kad jis planavo gyventi ir bendrą ateitį kurti su vaikų mama E. O..

Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaikų ir tėvo. Šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį.

Atsakovui 2017-04-01 palikus E. O. šeimą jo ryšys su vaikais visiškai nutrūko. Iš šalių paaiškinimų matosi, kad tarp A. G. ir vyresniosios dukros T. G. nebuvo susiformavęs tvirtas emocinis ryšys, dukra nelaikė jo savo tėvu. A. G. dar gyvendamas su E. O. pradėjo vartoti alkoholį, o grįžus į namus išgėrusiam kildavo barniai, nesutarimai su ieškove, dėl ko atsakovo pradėjo bijoti vaikai. Dėl tokio atsakovo elgesio pablogėjo vaikų ir atsakovo bendravimas. Palikus E. O. šeimą atsakovas visiškai nustojo bendravęs su vaikais nustojo remti šeimą materialiai, nevykdė savo kaip tėvo pareigų. Atsakovas teismo posėdžio metu pareiškė, kad jis jokių ryšių su mergaitėmis nepalaiko, nemyli vaikų, atsisakė palaikyti bet kokius ryšius su vaikais. Ieškovė paaiškino, kad jai yra žinomi jos dukrų biologiniai tėvai ir ji kreipsis dėl tėvystės nustatymo savo dukroms. Todėl šiuo atveju A. G. tėvystės nuginčijimas labiau atitiktų vaikų interesus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-03-07 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.3.-(NTP-2)-18-T-485-4431, ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Ieškovės ieškinys patenkintas 100 %, todėl iš atsakovo priteistina 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 5 p.).

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė pažymą, kad suteikiant ieškovei E. O. teisinę pagalbą šios išlaidos sudarė 201,50 Eur. Teismas tenkino ieškovės reikalavimus 100 procentų, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą. 

Civilinės metrikacijos skyriui išsiunčiamas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl atitinkamų civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo ar papildymo atlikimo (CK 3.295 str., CPK 296 str. 1 d. 1 p., 392 str. 2d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 399 straipsniu  teismas

n u s p r e n d ž i a:

              Ieškinį patenkinti.

              Nustatyti, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra T. G. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o T. G. ir V. G. nėra A. G. dukros.

Priteisti iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

              Priteisti iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 201,50 Eur (du šimtus vieną eurą 50 centų) išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos išsiųsti Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl atitinkamų įrašų civilinės metrikacijos aktų įrašuose papildymo ar pakeitimo.

              Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėjas                                                                                                        Osvaldas Briedis