Civilinė byla Nr. e2-1293-407/2021

Civilinė byla Nr. e2-1367-407/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00527-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.1.18.3 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilines bylas pagal ieškovo K. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir ieškovo K. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, civilinėje byloje pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Marijampolės ligoninei dėl žalos paciento sveikatai atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų civilinėje byloje – „InterRisk Vienna Insurance Group AAS“, veikiantis per Lietuvos filialą, viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, viešoji įstaiga Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, viešoji įstaiga Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stotis.

Teismas 

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas K. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti, kad atsakovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Marijampolės ligoninė pažeidė ieškovo teisę į kokybiškas medicinos paslaugas, priteisti iš atsakovės 5 580,28 Eur turtinę ir 50 000 Eur neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinio netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovo kasacinį skundą, minėtus Lietuvos apeliacinio teismo ir Kauno apygardos teismo procesinius sprendimus panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3.       Ieškovas K. K. kreipėsi į teismą prašydamas išdėstyti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi priteistą 4 414,20 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą 36 mėnesių laikotarpiui po 122,62 Eur per mėnesį. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdyti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties vykdymą dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo tol, kol bus išnagrinėtas sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimas.

4.       Nurodė, kad dėl prarastos sveikatos yra praradęs darbą ir vienintelis jo pajamų šaltinis šiuo metu yra pašalpa, kuri sudaro kiek daugiau nei 385 Eur. Didžioji šių pajamų dalis yra skiriama vaistams ir sveikatos būklės gerinimui. Teismui yra pateiktas VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019 m. liepos 26 d. medicinos dokumentų išrašas (DOK-29999), kuriame atsispindi ieškovo bejėgiška būklė. Ieškovas patyrė nepataisomą žalą sveikatai (kojos amputacija), prarado darbą, gyvenimo džiaugsmą ir dėl besitęsiančios kovos teismuose, prarado viltį pasiekti teisingumą ir bent minimalios žalos atlyginimą, kuris sudarytų sąlygas ieškovui palengvinti savo nevisavertį gyvenimą. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas užtikrintų ieškovo realią galimybę sprendimą ir nutartį įvykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nutartyje nurodė tokius argumentus:

5.1.                      Civilinės bylos procesas dėl žalos paciento sveikatai atlyginimo priteisimo yra pasibaigęs ir šalių ginčas galutinai išspręstas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio ieškovas nepagrindė jokiais argumentais.

5.2.                      Sprendžiant prašymus dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo, jokie materialiniai teisiniai reikalavimai negali būti keliami, kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsiteisėjus. Teismas sprendė, kad prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis negali būti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu. Tai yra procesinė šalies teisė, tačiau tokios procesinės teisės įgyvendinimas negali paneigti teismo sprendimo dėl priteisimo privalomumo ir vykdytinumo savybių.

5.3.                      Teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento įvykdymas per įmanomai trumpiausią terminą yra priverstinio vykdymo tikslas. Šis tikslas negali būti laikomas neteisėtu ar kaip nors pažeidžiančiu skolininko interesus. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo modifikavimas. Net ir tenkinus tokį prašymą, skolininko prievolių apimtis pagal tokį teismo sprendimą liks nepakitusi. Dėl to, sprendžiant prašymus, pateiktus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio nustatyta tvarka, negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, numatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

5.4.                      Ieškovo prašymas negali būti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu, dėl to neegzistuoja laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamas apsaugoti materialinis teisinis interesas, todėl teismas nepasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.

5.5.                      Sprendimo vykdymo stadijoje dėl vykdymo veiksmų laikino sustabdymo privalomuoju ar dispozityviuoju pagrindu CPK 625 ar CPK 626 straipsniuose nustatyta tvarka sprendžia antstolis, kuris atlieka vykdymo veiksmus, o ne bylą, kurioje, išsprendus šalių ginčą, buvo išduotas vykdytinas dokumentas, išnagrinėjęs teismas. Ieškovas, turėdamas svarių argumentų, gali pasinaudoti jam, kaip vykdymo proceso dalyviui, suteikta teise kreiptis į antstolį su atitinkamu prašymu.

6.       Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 26 d. nutartimi prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkino iš dalies, išdėstė priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą 6 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, pirmus penkis mėnesius mokant po 294,28 Eur, o šeštąjį mėnesį – 2 942,80 Eur. Nutartyje nurodė tokius argumentus:

6.1.                      Ieškovas savo sunkiai turtinei padėčiai pagrįsti pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymą apie asmeniui išmokėtas sumas, iš kurios matyti, kad ieškovo pajamas sudaro 384,89 Eur netekto darbingumo pensija. Ieškovas nepateikė kitų duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, savo iniciatyva patikrino viešų registrų duomenis apie ieškovo turimą turtą. Iš Kelių transporto priemonių registro duomenų teismas nustatė, kad ieškovo vardu nėra įregistruotų kelių transporto priemonių. Vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir ¼ (viena ketvirtoji) dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

6.2.                      Teismas nurodė, kad ieškovo finansinę padėtį vertina kaip sunkią, ypač atsižvelgė į ribotas galimybes pagerinti ieškovo sveikatos būklę. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovo turtinė padėtis leidžia atsakovei priteistą 4 414,20 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sumokėti greičiau nei per 36 mėnesių laikotarpį. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgęs į aplinkybę, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso ¼ dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo. VĮ Registrų centro masinio vertinimo duomenimis, 2018 m. sausio 10 d. viso žemės sklypo vertė buvo 10 438 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovas gali gauti lėšų, reikalingų atsiskaityti su atsakove. Nors nekilnojamojo turto realizavimas gali užtrukti, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nepaneigia ieškovo turtinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvų.

6.3.                      Teismas atkreipė dėmesį, kad nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo yra praėję daugiau nei 5 mėnesiai. Nors didžiąją šio laikotarpio dalį sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, ieškovas negalėjo nesuprasti, kad egzistuoja reali galimybė, jog procesas baigsis jam nepalankiai ir teks atlyginti atsakovės turėtas išlaidas. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad per daugiau nei mėnesį nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, lėmusio pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimą, jis pradėjo vykdyti savo turtinę prievolę. Ši aplinkybė ieškovo argumentus dėl jam reikalingo laikotarpio teismų procesiniams sprendimams įvykdyti leidžia vertinti kaip nepagrįstus.

6.4.                      Teismas, siekdamas šalių interesų pusiausvyros, iš ieškovo priteistą sumą išdėstė 6 mėnesių laikotarpiui, pirmus penkis mėnesius mokant po 294,28 Eur, o šeštąjį mėnesį – 2 942,80 Eur. Nurodė, kad tokiu būdu ne tik bus užtikrinta galimybė ieškovui mokant einamąsias įmokas surasti lėšų galutiniam mokėjimui atlikti, bet ir atsiskaitymas įvyks jo pernelyg neuždelsiant, t. y. neproporcingai nesuvaržant atsakovės teisių.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7.       Ieškovas K. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti – sustabdyti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties vykdymą dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš K. K. tol, kol byla bus išnagrinėtas prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Nurodo šiuos argumentus:

7.1.                      Ieškovo prašymas išdėstyti priteistą 4 414,20 Eur sumą 36 mėnesių laikotarpiui pateikiamu grafiku yra pagrįstas. Ieškovas ne tik nurodė aplinkybes, susijusias su ieškovo ypač ribotomis finansinėmis galimybėmis atlikti mokėjimą visai sumai iš karto, bet ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Be to, ieškovas papildomai atkreipė teismo dėmesį į tai, kad ieškovas neturi realios galimybės susirasti darbą dėl prastos sveikatos ir apribotos galimybės judėti amputavus koją.

7.2.                      Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų apribota galimybė užtikrinti prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis. Taip pat būtų apribota galimybė palaikyti ar gerinti ieškovui sveikatos būklę savo lėšomis. Sprendimo vykdymas iš karto būtų finansiškai nepakeliamas ieškovui.

7.3.                      Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas yra proporcingas, nes užtikrina veiksmingą prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis įgyvendinimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesuteiks nei vienai iš šalių didesnio pranašumo ir nei viena iš šalių per šį laikotarpį nepatirtų jokių didelių suvaržymų ir nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Byloje būtų išlaikyta ginčo šalių interesų pusiausvyra ir taikomos priemonės būtų efektyvios bei proporcingos.

8.       Atsakovė VšĮ Marijampolės ligoninė atsiliepime prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

8.1.                      Nagrinėjamoje civilinėje byloje 2021 m. rugsėjo 29 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 4 414,20 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš ieškovo, tačiau atsakovė šio vykdomojo dokumento antstoliui vykdyti iki šiol nėra pateikusi, todėl priverstinio išieškojimo procesas, kurį laikinai prašo stabdyti ieškovas, apskritai nėra prasidėjęs ir netgi nėra inicijuotas. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Taigi ieškovo prašymo tenkinimas civilinėje byloje nesukels jokių teisinių pasekmių.

8.2.                      Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik labai konkrečiais atvejais. Prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis negali būti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu. Tai yra procesinė šalies teisė, tačiau tokios procesinės teisės įgyvendinimas negali paneigti teismo sprendimo dėl priteisimo privalomumo ir vykdytinumo savybių.

9.       Ieškovas K. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą tenkinti ieškovo prašymą išdėstyti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi priteistą 4 414,20 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą 36 mėnesių laikotarpiui, po 122,62 Eur per mėnesį. Nurodo šiuos argumentus:

9.1.                      Ieškovo prašymas yra pagrįstas, jis neturi finansinių galimybių sumokėti priteistas bylinėjimosi išlaidas, o dėl pra0stos sveikatos būklės ieškovas negali dirbti. Apelianto sutuoktinė yra pensininkė, gaunanti minimalią pensiją, todėl ir prašoma išdėstyti suma yra pakankamai didelė, sukelianti sunkią materialinę naštą.

9.2.                      Teismo vertinimas, kad ieškovas gali parduoti iš savo tėvų paveldėtą nedidelį sklypą, yra moraliai neteisingas. Be to, teismo nustatytas terminas pardavimui nėra realus, o gauta pinigų suma už parduotą žemės sklypą, tikėtina, nepadengtų priteistų bylinėjimosi išlaidų.

10.       Atsakovė VšĮ Marijampolės ligoninė atsiliepime prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

10.1.                      Ieškovas K. K., nors ir turėdamas absoliučią teisę į teisminę gynybą, prieš kreipdamasis į teismą ir reikšdamas atsakovei VšĮ Marijampolės ligoninei visiškai nepagrįstus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, t. y. savo procesinėmis teisėmis naudodamasis nesąžiningai, privalėjo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą nesėkmės atveju atlyginti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę riziką ir pasekmes turi tekti būtent ieškovui, todėl jis negali teisėtai remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydamas išdėstyti teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas net 36 mėnesių laikotarpiui.

10.2.                      Tenkinus ieškovo atskirąjį skundą, būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas skolininkui, o išieškotojas, negalėdamas naudotis savo piniginėmis lėšomis, patirtų nepagrįstų nuostolių, būtų pažeista išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra, pažeisti bendrieji teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Šiuo konkrečiu atveju, nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl ieškovo atskirasis skundas, kaip visiškai nepagrįstas, atmestinas.

10.3.                      Ieškovas turi galimybę priteistą sumą padengti ir kitais būdais, pavyzdžiui, parduodamas dalį savo turimo turto, kreipdamasis finansinės paramos į kredito įstaigą, tokiu būdu ir susikuriant galimybę priteistą sumą atsakovui sumokėti iškarto, tuo pačiu jos mokėjimą išdėstant ilgesniam laikotarpiui (netgi ir ilgesniam nei 36 mėnesių laikotarpiui).

10.4.                      Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio aplinkybes, kad, siekdamas padengti priteistas sumas, jis elgėsi pakankamai apdariai ir rūpestingai, kiek tai buvo būtina susidariusioje situacijoje. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad būtų bandęs persikvalifikuoti, ieškoti darbo pagal savo sveikatos būklę, nepateikė duomenų apie jo turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, nepateikė įrodymų, jog būtų kreipęsis į kredito įstaigą ir pan., t. y. nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad bent bandė gauti piniginių lėšų priteistoms sumoms sumokėti.

10.5.                      Tenkinus ieškovo atskirąjį skundą, atsakovė negalės įgyvendinti savo materialiųjų teisių į nuosavybę, t. y. negalės disponuoti jai priklausančiu turtu – piniginėmis lėšomis, dėl to patirs vis didesnę žalą. Jeigu atskirasis skundas bus patenkintas, teisingumas bus įvykdytas tik iš dalies, kadangi atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nebus atlygintos per įmanomai trumpiausią laiką ir bus akivaizdžiai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų nenustatė.

12.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir nutarties, kuria prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

13.       Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas išdėstyti teismų priteistas 4 414,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas 36 mėnesių laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino iš dalies ir išdėstė sprendimo vykdymą per 6 mėnesius nurodydamas, kad ieškovas turi nekilnojamojo turto, kuris gali būti realizuotas, o gautos pajamos – teismų priteistoms sumoms padengti. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu.

14.       CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

15.       Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatų dėl sprendimo vykdymo atidėjimo taikymas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes: į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių; turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą; turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

16.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo. Tai ne kartą yra akcentavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-302/2019; 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020; kt.).

17.       Paprastai prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti pateiktas teisminio nagrinėjimo metu (tokiu atveju dėl jo pagrįstumo pasisakoma teismo sprendimu) arba po teismo sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki priverstinio vykdymo pradžios. Priešingas aiškinimas pažeistų teisinio tikrumo principą ir neužtikrintų teismo sprendimo privalomumo bei neproporcingai ribotų išieškotojo interesus. Skolininko interesai yra pakankamai užtikrinami suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar iš karto po jos, bet iki priverstinio vykdymo pradžios, pateikiant teismui įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. Be to, ir vykdymo procese skolininkas turi teisę prašyti vykdomąjį dokumentą vykdančio antstolio atidėti vykdymo veiksmus ar sudaryti taikos sutartį su išieškotoju. Vien skolininko delsimas pateikti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą gali būti pagrindu tokį prašymą atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020 27 punktas).

18.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovo turtinė padėtis yra sunki, o ieškovo sveikatos būklė lemia ribotas galimybes ją iš esmės pagerinti. Teismas taip pat teisingai nustatė, kad ieškovas turi nekilnojamojo turto, kurį gali realizuoti, taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovas stengėsi bent iš dalies atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsakovei. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktus, rėmėsi aktualia Lietuvos apeliacinio ir kasacinio teismo praktika, tačiau neatsižvelgė į kitas bylai reikšmingas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą.

19.       Apeliacinės instancijos teismas visų pirma dėmesį atkreipia į tai, kad bylinėjimosi išlaidos priteistos atsakovei – viešąsias funkcijas vykdančiam juridiniam asmeniui, kurio veikla iš esmės yra finansuojama Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, taigi, bet kokie ekonominiai veiksniai turi sąlyginai mažą įtaką jos gaunamoms pajamoms ir teikiamam finansavimui. O bylinėjimosi išlaidos yra priteistos iš ieškovo – fizinio asmens, šiuo metu turinčio rimtų sveikatos sutrikimų, negalinčio dirbti ir gaunančio minimalias pajamas – 384,89 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją. Taigi civilinės bylos šalys yra aiškiai nelygiavertės, o ieškovo, kuris turi prievolę sumokėti atsakovei priteistas sumas, finansinė ir socialinė padėtis yra itin sunki.

20.       Priešingai nei nurodo atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, šiuo konkrečiu atveju ieškinio pareiškimas ir tolesnis civilinės bylos vedimas negali būti vertinamas kaip nesąžiningas, akivaizdžiai nepagrįstas, rizikingas ir neapdairus elgesys, kadangi ieškovas gynė savo teises įstatymo leistinais būdais, savo turimomis teisėmis nepiktnaudžiavo. Ieškovo sunkią finansinę padėtį lėmė ne nenoras persikvalifikuoti, vengimas ieškoti darbo pagal savo sveikatos būklę, o staigus sveikatos padėties pasikeitimas. Aplinkybė, kad ieškovas turi galimybę gydytis ir reabilituotis, jo sunkios finansinės padėties nepaneigia, tik sudaro prielaidas tikėtis finansinės padėties pagerėjimo ateityje. Nors atsakovė teisingai pažymi, kad dėl negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais preziumuojama, jog kreditorius patiria nuostolių, tačiau, kaip jau buvo minėta, dėl atsakovės specifinės padėties ir finansavimo šaltinių, vien atsakovės negalėjimas naudotis pinigais negali būti traktuojamas kaip lemiamas veiksnys sprendžiant dėl atsakovės galimai patiriamų nuostolių ir interesų pusiausvyros pažeidimo.

21.       Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas turi nekilnojamojo turto, kurį gali realizuoti ir gauti pajamų bei atsiskaityti su atsakove, tačiau tinkamai neįvertino kitų reikšmingų aplinkybių. Ieškovui priklauso tik ¼ (viena ketvirtoji) dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, įgyto paveldėjimo būdu, todėl dėl miškų ūkio žemės sklypo dalies pardavimo turi būti derinama su žemės sklypo bendrasavininkais, gauti leidimai ir sutikimai žemės sklypą parduoti. Be to, nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė nustatyta tik 2018 m. masinio vertinimo būdu, taigi nėra duomenų apie galimą (tikėtiną) šio turto realią rinkos vertę, atitinkamai, negali būti daromos išvados dėl šio turto pardavimo ekonominio pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo vertinimas, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovas gali realizuoti jam priklausančią dalį miškų ūkio žemės paskirties sklypo ir taip atsiskaityti su atsakove, yra nesuderinamas su bendraisiais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo – teisės principais.

22.       Civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo gaunamos mėnesinės pajamos siekia 384,89 Eur. Pirmosios instancijos teismas, ieškovo prašymą tenkinęs iš dalies, nusprendė, kad per mėnesį ieškovas turi atsakovei mokėti po 294,28 Eur, taigi iš esmės ieškovui liktų 90 Eur dydžio suma būtiniesiems poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši suma yra aiškiai nepakankama, todėl sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą pakeisti ir ieškovo prašymą tenkinti visiškai, išdėstyti atsakovei priteistas bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovo pateiktą grafiką.

23.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nėra perdavusi antstoliui vykdomojo rašto vykdyti priverstine tvarka, todėl, priėmus procesinį sprendimą dėl priteistų sumų išdėstymo, ieškovui tenka pareiga tinkamai ir laiku vykdyti prievoles – mokėti periodines įmokas – gera valia savo iniciatyva ir taip išvengti papildomų vykdymo išlaidų susidarymo. Priešingu atveju, atsakovė įgis teisę iš ieškovo išsiieškoti visą sumą iš karto priverstine tvarka.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

24.       Ieškovas kartu su prašymu išdėstyti teismo procesiniais sprendimais atsakovei priteistas bylinėjimosi išlaidas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išieškojimo iš ieškovo vykdymą tol, kol bus išnagrinėtas sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimas. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi prašymą atmetė, ieškovas dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą.

25.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktika, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis, teikiant CPK 284 straipsnyje numatytus prašymus, siekiama sustabdyti vykdymo veiksmus, pradėtus pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, nebuvo vieninga. Vienais atvejais, pasisakant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte taikymo, prašant išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, sprendžiama, kad pateikto prašymo pobūdis nesudaro pagrindo išplėsti įstatyme nustatytų išimtinių atvejų (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 510 straipsnio 8 dalis, 363 straipsnis, 372 straipsnio 2 dalis), kuriems esant gali būti sustabdytas įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas, sąrašo, todėl šioje proceso stadijoje prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-223-464/2018; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1117-516/2020 ); kitais atvejais tokio prašymo (dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis siekiama sustabdyti vykdymo veiksmus) nagrinėjimo galimybę teismas pripažįsta (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-328-1120/2020).

26.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020, apibendrindama ir suvienodindama Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, išaiškino, kad, sprendžiant prašymus dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo, jokie materialiniai teisiniai reikalavimai negali būti keliami, kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsiteisėjus. Prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis negali būti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu. Tai yra procesinė šalies teisė, tačiau tokios procesinės teisės įgyvendinimas negali paneigti teismo sprendimo dėl priteisimo privalomumo ir vykdytinumo savybių. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių pagalba gali būti užtikrinami ne tik ieškinio materialiniai teisiniai reikalavimai, bet ir išimtiniais atvejais procesiniai reikalavimai (pavyzdžiui, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), tačiau ir tokiu atveju negalima teigti, kad bet kokio procesinio prašymo pateikimas teismui sudaro sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių pagalba stabdyti išieškojimą vykdymo procese. Tokio teismo vertinimo nepaneigia ir aplinkybės, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali susidaryti situacija, jog, teismui išnagrinėjus prašymą ir išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, jis jau būtų įgyvendintas priverstinai pardavus turtą. Teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento įvykdymas per įmanomai trumpiausią terminą ir yra priverstinio vykdymo tikslas. Šis tikslas negali būti laikomas neteisėtu ar kaip nors pažeidžiančiu skolininko interesus. Kaip minėta, teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo modifikavimas, net ir tenkinus tokį prašymą, skolininko prievolių apimtis pagal tokį teismo sprendimą liks nepakitusi. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, sprendžiant prašymus, pateiktus CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka, negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, numatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

27.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad anksčiau aptartos civilinės bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi – nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo kitaip aiškinti ir spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje civilinėje byloje, kai teikiamas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka.

28.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas bendruosius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, yra pažymėjęs, kad be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas papildomai gali taikyti tik tokias priemones, kurios yra nustatytos kituose įstatymuose (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad išimtiniais atvejais byloje prireikus laikinai sureguliuoti itin specifinę ginčo situaciją, kuriai įstatymuose neįtvirtintos tinkamos laikinosios apsaugos priemonės, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) bei specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais, gali ad hoc (esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju) pritaikyti originalaus pobūdžio apsaugos priemonę. Tokiu atveju teismas turi tinkamai motyvuoti ir konstitucinių vertybių apsaugos požiūriu pagrįsti, kodėl buvo būtina taikyti įstatyme aiškiai neįtvirtintą laikinąją apsaugos priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).

29.       Ieškovas, turintis pareigą pagrįsti ir įrodyti prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, jokių išskirtinių, specifinių aplinkybių nenurodė, jų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsisakė pagrįstai.

30.       Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šia, galutine ir neskundžiama nutartimi, išsprendus ieškovo pareikštą sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, nebėra teisinio pagrindo spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi toks procesinis sprendimas nebesukels jokių teisinių pasekmių.

Dėl procesinės bylos baigties

31.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, kuria atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nenukrypo nuo formuojamos teismo praktikos, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32.       Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, kuria ieškovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkino iš dalies, iš esmės tinkamai taikė procesines teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismo praktikos, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau jų tinkamai neįvertino, todėl yra pagrindas procesinį sprendimą pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškovo K. K. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti.

Išdėstyti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu atsakovei viešajai įstaigai Marijampolės ligoninei (juridinio asmens kodas 165803154) iš ieškovo K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteistų 3 446,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsakovei viešajai įstaigai Marijampolės ligoninei iš ieškovo K. K. priteistų 968 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą trisdešimt šešių mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, pirmus trisdešimt penkis mėnesius mokant po 122,62 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 62 euro centus), o trisdešimt šeštąjį mėnesį – 122,50 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 50 euro centų).“

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis