Administracinė byla Nr. A146-1402/2010
Procesinio sprendimo kategorija 21 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės
(pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Alinai
Dokutovičienei,
dalyvaujant atsakovo
atstovei Miglei Einorytei,
trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Dainiui Jasui,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo
K. J. ir atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo
apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio
9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą
atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam
asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijos dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas K. J. (toliau – ir
pareiškėjas) skundu (b. l. 2-12) prašė Vilniaus apygardos administracinį
teismą panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau – ir Likiškių
TI-K, atsakovas) pažymą Nr. 24-850 dėl prašymo suteikti pasimatymą be
pataisos įstaigos atstovo netenkinimo; panaikinti Kalėjimų departamento prie
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas)
2009 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 2S-1953; nustatyti jam pasimatymų grafiką,
galiojusį iki 2009 m. birželio 15 d.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2009 m. birželio 3
d. jis kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių su prašymu suteikti jam trumpalaikį
pasimatymą su sutuoktine G. J. be pataisos įstaigos
atstovo. Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K direktorius nepagrįstai atsisakė patenkinti
jo prašymą. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K administracija jam keršija ir jį
persekioja už tai, kad jis rašo įvairioms institucijoms skundus.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas patikslino, kad
jis skundžia Lukiškių TI-K direktoriaus 2009 m. birželio 15 d. atsisakymą
suteikti jam trumpalaikį pasimatymą su sutuoktine G. J.,
nedalyvaujant pataisos įstaigos atstovui, Departamento 2009 m. liepos 14 d. sprendimą
Nr. 2S-1953 bei prašo užtikrinti, kad jam būtų suteikta galimybė pasimatyti su sutuoktine
pagal grafiką, vietoj 2009 m. birželio 15 d. neįvykusio susitikimo.
Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas su
pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 30-31) paaiškino, kad K. J. buvo nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos ir nuo
2003 m. sausio 14 d/ yra laikomas Lukiškių TI-K. Lietuvos Respublikos bausmių
vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 85 straipsnio 2 dalis
numato, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas trumpalaikis
pasimatymas kalėjimo direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu su
sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą
vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba
neturi sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo. Atsakovo
manymu, ši nuostata neįpareigoja įstaigos administracijos privalomai suteikti
trumpalaikį pasimatymą be įstaigos atstovo. Paaiškino, kad 2009 m. birželio 15
d. buvo priimtas sprendimas netenkinti pareiškėjo K. J. prašymo
suteikti jam trumpalaikį pasimatymą su sutuoktine G. J., nedalyvaujant
pataisos įstaigos atstovui. Apie tai K. J. buvo
informuotas 2009 m. birželio 16 d. raštu Nr. 24-850.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovė pareiškė
mananti, kad Lukiškių TI-K sprendime neprivalėjo išdėstyti motyvų kodėl
netenkina K. J. prašymo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas
prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko,
prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 16-17) paaiškino, kad pareiškėjas
K. J. 2009 m. birželio 3 d. kreipėsi į Kalėjimo
direktorių, prašydamas suteikti pasimatymą su sutuoktine nedalyvaujant pataisos
įstaigos atstovui. Ant minėto K. J. prašymo buvo surinktos
Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos, Apsaugos ir priežiūros bei Vidaus
tyrimų skyrių pareigūnų vizos, iš kurių matyti, jog minėtų skyrių pareigūnai
nurodė, kad K. J. skirti jo pageidaujamą pasimatymą su
sutuoktine yra netikslinga. Atsižvelgdamas į tai Lukiškių TI-K direktorius ant K. J. prašymo teisėtai ir pagrįstai uždėjo rezoliuciją,
nurodančią, jog nesutinka, kad jam būtų suteiktas pasimatymas su sutuoktine nedalyvaujant
pataisos įstaigos atstovui. Apie šį sprendimą K. J. buvo
pranešta 2009 m. birželio 16 d. pažyma Nr. 24-850.
Pažymėjo, kad K. J. pateikus skundą
Departamentui dėl Lukiškių TI-K sprendimo, kuriuo atsisakyti leisti pasimatyti
su sutuoktine nedalyvaujant pataisos įstaigos atstovui, Departamentas priėmė 2009
m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 2S-1953. Pabrėžė, kad nenustatė aplinkybių, iš
kurių būtų galima spręsti, jog Lukiškių TI-K direktorius priėmė neteisėtą ar
nepagrįstą sprendimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m.
lapkričio 9 d. sprendimu (b. l. 60-63) iš dalies patenkino pareiškėjo K. J. skundą. Teismas panaikino Lukiškių TI-K direktoriaus
2009 m. birželio 15 d. sprendimą netenkinti pareiškėjo K. J. prašymo
suteikti jam trumpalaikį pasimatymą su sutuoktine G. J.,
nedalyvaujant pataisos įstaigos atstovui; panaikino Kalėjimų departamento prie
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 14 d. sprendimą Nr.
2S-1953 ir grąžino Lukiškių TI-K iš naujo nagrinėti pareiškėjo K.
J. 2009 m. birželio 3 d. prašymą dėl trumpalaikio pasimatymo su
sutuoktine G. J. suteikimo, nedalyvaujant pataisos
įstaigos atstovui. Teismas taip pat priteisė iš Lukiškių TI-K į valstybės
biudžetą 120 (vieną šimtą dvidešimt) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teismas nustatė, kad 2009 m. birželio 3 d. pareiškėjas
K. J. su prašymu – pareiškimu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių,
prašydamas suteikti jam trumpalaikį pasimatymą su sutuoktine G.
J., nedalyvaujant pataisos įstaigos atstovui (b. l. 32). 2009 m. birželio 15
d. Lukiškių TI-K direktorius priėmė sprendimą netenkinti šio prašymo,
užrašydamas ant K. J. 2009 m. birželio 3 d. prašymo žodį
„Nesuteikti“ bei pasirašydamas (b. l. 32). Atsakovas 2009 m. birželio 16 d.
pažyma Nr. 24-850 „Dėl nuteistojo K. J. prašymo“ K. J. informavo, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2009 m.
birželio 15 d. sprendimu jo prašymas dėl pasimatymo be pataisos įstaigos
atstovo netenkinamas. 2009 m. liepos 8 d. K. J. kreipėsi
su skundu į Departamentą, prašydamas panaikinti Lukiškių TI-K sprendimą ir
suteikti jo prašomą pasimatymą (b. l. 18). Departamentas dėl šio skundo priėmė
2009 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 2S-1953, kuriame paaiškino, kad jo prašymas
dėl pasimatymo, nedalyvaujant pataisos įstaigos atstovui, Lukiškių TI-K sprendimu
nebuvo tenkintas ir apie tai K. J. buvo informuotas raštu
(b. l. 26).
Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K 2009 m. birželio 16
d. pažyma Nr. 24-850 „Dėl nuteistojo K. J. prašymo“, kuria
atsakovas K. J. informavo apie jo prašymo skirti pasimatymą
be pataisos įstaigos atstovo netenkinamą, nėra individualus administracinis
aktas, o tik informacinis raštas, todėl priėjo prie išvados, kad naikinti šią
pažymą nėra teisinio pagrindo.
Teismas konstatavo, kad byloje yra kilęs ginčas dėl 2009
m. birželio 15 d. Lukiškių TI-K direktoriaus sprendimo netenkinti K. J. prašymo suteikti jam trumpalaikį pasimatymą su
sutuoktine G. J., nedalyvaujant pataisos įstaigos atstovui,
bei Departamento 2009 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 2S-1953 dėl pareiškėjo
skundo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas rėmėsi Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1
dalies 3 punkto nuostata, kad nuteistasis, atliekantis bausmę kalėjime, turi
teisę per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą šio Kodekso 94 straipsnyje
ir Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, XVI skyriuje nustatyta
tvarka. Trumpalaikį pasimatymą, kuris vyksta be pataisos įstaigos atstovo
uždarose specialiai įrengtose patalpose, leidžia kalėjimo direktorius arba jį
pavaduojantis pareigūnas.
Aptarto teisinio reguliavimo pagrindu teismas priėjo
prie išvados, kad Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 3 punkto
nuostatos suteikia Lukiškių TI-K direktoriui diskrecijos teisę suteikti ar
nesuteikti trumpalaikį pasimatymą nuteistajam, kuris vyktų be pataisos įstaigos
atstovo dalyvavimo.
Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatymo 8 straipsnio 1-3 dalyse numatytu teisiniu reguliavimu,
nustatančiu, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas
objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio
priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti
aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta
akto apskundimo tvarka; individualus administracinis aktas turi būti
pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo
administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir
patvirtintas antspaudu.
Pažymėjo, kad tiek Lukiškių TI-K, tiek Departamentas
yra institucijos, turinčios ne tik įstatymų suteiktas viešojo administravimo
teises, bet ir viešojo administravimo pareigas. Todėl priėjo prie išvados, kad
minėtos institucijos, priimdamos ginčo sprendimus, nesilaikė Viešojo
administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tuo pažeisdami
viešojo administravimo taisykles bei nuteistojo K. J. teises.
Teismo vertinimu, 2009 m. birželio 15 d. Lukiškių TI-K direktoriaus priimtas
sprendimas netenkinti pareiškėjo K. J. prašymo suteikti
jam trumpalaikį pasimatymą su sutuoktine G. J.,
nedalyvaujant pataisos įstaigos atstovui, Lukiškių TI-K direktoriui tik
užrašant ant K. J. 2009 m. birželio 3 d. prašymo žodį
„Nesuteikti“ bei pasirašant, neatitinka individualaus administracinio akto
reikalavimų, yra visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas jokiais objektyviais
duomenimis ir teisės aktų normomis, jame nenurodyta sprendimo apskundimo
tvarka.
Teismas taip pat konstatavo, jog Departamento 2009 m.
liepos 14 d. sprendimas Nr. 2S-1953, atsakant į pareiškėjo K.
J. skundą, kuriame pareiškėjui K. J. tik paaiškinta, kad
jo prašymas dėl pasimatymo tenkintas ir apie tai K. J. buvo
informuotas raštu, taip pat neatitinka individualaus administracinio akto
reikalavimų, yra be motyvų, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.
Remdamasis išdėstytais argumentais teismas panaikino
minėtus Lukiškių TI-K ir Departamento sprendimus, perduodamas Lukiškių TI-K pareiškėjo
prašymą nagrinėti iš naujo, kad būtų priimtas individualus administracinis
aktas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
III.
Pareiškėjas K. J. pateikė
apeliacinį skundą (b. l. 76-78), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimą ir priimti naują – jo skundą patenkinti visiškai.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad po jam
palankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo Lukiškių TI-K administracija
ir toliau ignoruoja jo prašymus bei neleidžia jam pasimatyti su jo sutuoktine be
pataisos įstaigos atstovo dalyvavimo. Pažymi, kad 2009 m. lapkričio 18 d.
sprendimu Lukiškių TI-K direktorius pakartotinai išnagrinėjęs jo prašymą ir
nesutiko jam suteikti pasimatymo. Prašo teismo sprendimu įpareigoti Lukiškių
TI-K administraciją suteikti jam pasimatymą su sutuoktine be pataisos įstaigos
atstovo dalyvavimo.
Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas
atsiliepime į K. J. skundą (b. l. 85) prašo pirmosios
instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą
atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas
prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į K.
J. skundą (b. l. 86-87) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą
palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas
pateikė apeliacinį skundą (b. l. 69-70), kuriuo prašo panaikinti pirmosios
instancijos teismo sprendimą ir K. J. skundą atmesti kaip
nepagrįstą.
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo
priimtam sprendimui taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnyje numatyti reikalavimai, keliami individualiam
administraciniame aktui. Apelianto manymu, įstaigos pateiktas atsakymas į
asmens prašymą nėra individualus administracinis aktas.
2. K. J. elgesys įkalinimo
įstaigoje charakterizuojamas neigiamai, jis yra įrašytas į linkusių užpulti
asmenų įskaitą. Ant K. J. 2009 m. birželio 3 d. prašymo
yra Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos, Apsaugos ir priežiūros bei Vidaus
tyrimų skyrių pareigūnų vizos, kad tenkinti pareiškėjo prašymą yra
netikslinga. Atsižvelgęs į šias aplinkybes ir tiesiogiai su K.
J. dirbančių asmenų rekomendacijas Lukiškų TI-K direktorius priėmė
sprendimą netekinti jo prašymo.
3. Įstatymas neįpareigoja įstaigos administracijos
privalomai suteikti trumpalaikį pasimatymą, kuris vyktų be pataisos įstaigos
atstovo dalyvavimo. Šį faktą skundžiamame sprendime pripažino ir pirmosios
instancijos teismas.
Teisėjų kolegija
k
o n s t a t u o j a:
IV.
Pareiškėjo K. J. apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 130
straipsnio 5 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie
nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m.
lapkričio 9 d. sprendimu Lukiškių TI-K buvo įpareigotas iš naujo nagrinėti pareiškėjo
K. J. 2009 m. birželio 3 d. prašymą dėl trumpalaikio
pasimatymo su sutuoktine suteikimo, nedalyvaujant kalėjimo atstovui. Kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo, jo netenkina
atsakovo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. 22-1198, kuris buvo priimtas vykdant Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimą, ir kuriuo atsisakyta
suteikti pareiškėjui pasimatymą su sutuoktine be kalėjimo atstovo.
Taigi
pareiškėjas, prašydamas panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus 2009 m. lapkričio
18 d. sprendimą, apeliacinės instancijos teisme kelia reikalavimą, kuris šioje
byloje nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 130
straipsnio 5 dalimi apeliacinė instancijos teismo negali būti nagrinėjamas. Dėl minėtos priežasties pareiškėjo apeliacinis skundas
atmestinas.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K
direktoriaus 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu, dėl jo apskundimo turėjo
laikytis bendrųjų įstatymais nustatytų taisyklių, t.y. dėl Lukiškių TI-K
direktoriaus sprendimo skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka paduoti
Kalėjimų departamento direktoriui, o nesutikdamas su jo priimtu sprendimu,
paduoti skundą pirmosios instancijos administraciniam teismui Administracinių
bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka (BVK 183 str.2,3 d., ABTĮ 22,23,24,25,33
str.).
Apeliacinis procesas dalyje pagal atsakovo Lukiškių
tardymo izoliatorius – kalėjimo apeliacinį skundą nutrauktinas (ABTĮ 132 str.
2 d. ).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio
1 dalis nustato, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo
turi teisę skundo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų. Šio straipsnio 1 dalyje
numatytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, teismas
nutartimi apeliacinį procesą nutraukia (ABTĮ 132 str.2 d.).
Atsakovas 2009 m. gruodžio 12
d. pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinį atsisakymą savo apeliacinio
skundo (b.l.84). Teismo posėdyje atsakovas savo pozicijos nepakeitė. Pareiškėjo
pateiktas apeliacinis skundas išnagrinėtas ir išspręstas pirmiau minėtu būdu.
Apeliacinis procesas dalyje pagal atsakovo Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimo apeliacinį
skundą nutrauktinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų
teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinį procesą dalyje pagal atsakovo Lukiškių tardymo
izoliatoriaus - kalėjimo apeliacinį skundą nutraukti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio
9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Audrius
Bakaveckas
Laimė
Baltrūnaitė
Arūnas Sutkevičius