Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-10924-654/2014

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-10421-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2014 m. spalio 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant D. P., dalyvaujant Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniajai tyrėjai I. G., nukentėjusiesiems L. V., A. Č., nukentėjusiojo atstovei L. A., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-

n u s t a t ė :

A. M. 2014-05-28 apie 17.25 val. Vilniuje, Rinktinės – Žvejų g., vairuodamas automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojęs prie sankryžos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių XVII skyriaus 153 punkto reikalavimus, neįsitikinęs kad atidaryti automobilio dureles yra saugu, jas atidarė ir taip kliudydamas jį, iš kairės ta pačia eismo juosta, apvažinėjusį dviratininką. Nuo smūgio dviratininko vairuojamas dviratis TREK pakeitė judėjimo kryptį ir atsitrenkė į gretimoje eismo juostoje sustojusį automobilį SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sugadintas dviratis TREK ir automobilis SEAT bei nežymiai sutrikdyta dviratininko A. Č. sveikata. Tokiais veiksmais A. M. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d.

A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014-05-28 po 17.00 val. važiavo Rinktinės gatve link Žvejų gatvės. Gatvėje buvo spūstis, jis važiavo gatvės atkarpa tarp A. J. ir Žvejų gatvės. Rinktinės ir Žvejų gatvių sankryžoje degė raudonas šviesoforo signalas, prieš jį buvo 5-6 automobiliai. Sustojus prie sankryžos priešais jį stovėjusio automobilio vairuotojas, išlindęs pro langą jam kažką sakė. Tuo metu jo automobilyje grojo muzika ir jis negirdėjo, ką šis vairuotojas sako. Tada jis išjungė radiją, pravėrė dureles ir stojosi ant automobilio slenksčio, kad išlįstu tarpe tarp pravertų durelių ir automobilio kėbulo, kad išgirstų, ką sako kitas vairuotojas. Tuo metu į jo automobilį atsitrenkė A. Č. vairuojamas dviratis. Prieš praverdamas dureles jis pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir įsitikino, kad duris atidaryti yra saugu. Važiuojančio dviratininko jis nematė.

Apklaustas teisme nukentėjusysis A. Č. paaiškino, kad 2014-05-28 apie 17.25 val. jis važiavo Rinktinės gatve link Karaliaus Mindaugo tilto. Į Rinktinės gatvę jis įsuko iš A. J. gatvės ir norėjo važiuoti arčiau dešinio krašto pirmoje eilėje, tačiau pamatęs, kad automobiliai sustatyti arti krašto ir jam bus sunku pravažiuoti, iš karto pervažiavo į tarpą tarp pirmoje eilėje ir antroje eilėje stovinčių automobilių. Tarpas buvo pakankamai didelis šalia važiuoti dviem dviratininkams. Važiavo Rinktinės gatve apie 20 km/h greičiu ir prieš jį netikėtai atsidarė automobilio BMW durelės, kurios sudarė jam kliūtį ir jis atsitrenkė į jas. Jis negali tiksliai pasakyti, į kurią durelių vietą jis atsitrenkė. Krisdamas jis atsitrenkė į šalia stovėjusio automobilio galą. Jis profesionaliai sportuoja dviračių sporte, sporto mokykloje jam aiškino kelių eismo taisykles ir jis jas žino. Žino, kad Rinktinės gatvėje yra dviračių ir pėsčiųjų takas, tačiau jis juo nevažiavo, nes take būna žmonių, kurie jam trukdo, takas būna nešvarus, jame būna stiklų.

Apklaustas teisme nukentėjusysis L. V. paaiškino, jog 2014-05-28 maždaug 17.15 val. automobiliu SEAT Toledo, valts. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Rinktinės gatve link Karaliaus Mindaugo tilto antra eismo juosta. Olimpiečių – Žvejų gatvių sankryžoje užsidegus raudonam šviesoforo signalui jis sustojo. Iki sankryžos buvo maždaug 10-15 m. atstumas. Sustojęs jis pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė dviratininkas. Tuo metu šalia dviratininko jau stovėjo automobilio BMW X5 vairuotojas. Iš automobilio vairuotojo ir dviratininko pokalbio jis suprato, kad dviratininkas važiavo Rinktinės gatve link Mindaugo tilto, tarp pirmos ir antros eismo juostose stovinčių automobilių. Tuo metu automobilio BMW X5 vairuotojas atidarė vairuotojo dureles ir dviratininkas užkliuvęs už automobilio durelių atsitrenkė į jo automobilį. Automobilis BMW X5 stovėjo pirmoje eismo juostoje maždaug 5 m. atstumu nuo automobilio SEAT Toledo.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio vietos plane nurodyta Rinktinės gatvėje atskirai nuo kelio važiuojamosios dalies įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas, pažymėtas kelio ženklu Nr. 413 („Pėsčiųjų ir dviračių takas").

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti dviračio TREK išoriniai sugadinimo požymiai: nubrozdintas vairas, nubrozdinta dešinės pusės stabdžių rankenėle. Padaryti apgadinimai užfiksuoti byloje pateiktoje fotolentelėje. (9-12, 13-14 b.l.)

Automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto apžiūros protokole nurodyta, kad išorinių sugadinimo požymių nerasta. (16 b.l.)

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyti automobilio SEAT Toledo išoriniai sugadinimo požymiai. Nustatyta, jog įlenktas ir nubrozdintas bagažinės dangtis, nubrozdintas galinės dešinės pusės sparnas bei galinis bamperis. Padaryti apgadinimai užfiksuoti Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos byloje pateiktoje Fotolentelėje. (9-12, 17-18 b.l.)

Policijos pareigūnės A. Z. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-05-28 apie 17.25 val. Vilniuje, Rinktinės gatvėje prieš sankryžą su Žvejų ir Olimpiečių gatvėmis, nepilnametis dviračio vairuotojas A. Č., vengdamas atsitrenkimo į atidaromas automobilio BMW X5 dureles, atsitrenkė į antroje eismo juostoje stovėjusio automobilio Seat Toledo valts. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Automobilis BMW X5 degant raudonam šviesoforo signalui, stovėjo pirmoje eismo juostoje. Eismo įvykio metu nukentėjo dviratininkas A. Č.. (3 b.l.)

Byloje esančiame 2014-06-18 specialisto paaiškinime pateikta išvada, kad A. Č. nustatyta odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinio kelio srityje, odos nubrozdinimai dešinio peties srityse, 11 danties vainiko lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai aptariamo eismo įvykio metu. Neatmetama, kūno dešine puse atsitrenkiant į kietus bukus daiktus - paviršius. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (42 b.l)

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. nustatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, o 127 str. 2 d. – už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). A. M. inkriminuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2012-11-28 nutarimo Nr. 1436 redakcija) (toliau – KET) 153 punkto pažeidimas. KET 153 punkte nustatyta, kad draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad A. M., sustojęs Rinktinės gatvės pirmoje eismo juostoje, atidarė priekines kairės pusės dureles, į kurias atsitrenkė nukentėjusysis. Apklaustas teisme A. M. paaiškino, kad prieš atidarant dureles jis pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir įsitikino, kad duris atidaryti bus saugu. Tiek traukiamo atsakomybėn asmens paaiškinime, tiek policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad prieš išlipdamas jis pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, todėl akivaizdu, kad šiuo aspektu A. M. parodymai buvo vienodi viso bylos tyrimo metu, todėl teismo vertinami kaip patikimi. Be to, tokie A. M. parodymai nėra paneigti kitais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad prieš atidarydamas automobilio dureles A. M. įsitikino, kad jas atidaryti yra saugu.

Nors tai ir neturi lemiamos reikšmės teismo išvadoms, teismas atkreipia dėmesį, kad nedidelį laiko tarpą prieš įvykį automobilio durelės jau buvo atidarytos ir nukentėjusysis atsitrenkė į atidarytas dureles, o ne A. M., atidarydamas dureles, jomis nustūmė nukentėjusįjį. Tai įrodo traukiamo atsakomybėn asmens parodymai, kad tuo metu, kai nukentėjusysis atsitrenkė į jo automobilio dureles, jos jau buvo pravertos, o jis buvo iškišęs galvą iš automobilio tarp durų rėmo ir automobilio rėmo. Be to, nukentėjusysis ir nukentėjusiojo atstovė teismo posėdyje labai akcentavo, kad traukiamas atsakomybėn asmuo buvo išlindęs iš automobilio ir mojavo kumščiu priešais važiavusio automobilio vairuotojui. Apklaustas teisme nukentėjusysis negalėjo tiksliai nurodyti, ar jis buvo pastumtas durelėmis, ar atsitrenkė į vidinę durelių pusę. Durelių atidarymas ir išlindimas iš automobilio užima tam tikrą laiką ir tai rodo, kad kontakto metu durelės jau buvo atidarytos, o nukentėjusysis atsitrenkė į jau atidarytas dureles, kurių jis nepamatė. Tai rodo ir smūginis automobilio SEAT sugadinimas. Nukentėjusysis, paskutinę akimirką pamatęs kliūtį ir siekdamas su ją nesusidurti, tiesiog atsitrenkė į automobilį ir liko toje pačioje vietoje. Teismo nuomone, jei judantis dviratininkas būtų nustumtas atidaromų durelių, jo kontaktas su automobiliu būtų labiau slystamojo pobūdžio. Be to, judantis dviratininkas, dėl pagreičio jėgos būtų atsidūręs už automobilio BMW priekinių durelių (žiūrint nuo automobilio galo).

Teismas pažymi, kad vien tik pasekmėmis negalima grįsti pareigos nesilaikymo, t.y. vien tai, kad dviratininkas atsitrenkė į atidarytas automobilio dureles nereiškia, kad vairuotojas neįsitikino durelių atidarymo saugumu ir pažeidė KET. Atvirkščiai, reikia įrodyti, kad vairuotojas pažeidė KET ir jo pažeidimas sąlygojo kilusias pasekmes.

Teismas akcentuoja tai, kad automobilių spūstyje stovintis vairuotojas, tikįs, kad ir kiti eismo dalyviai laikosi KET, žinantis, kad šalia kelio yra dviračių takas, be to, gatvės viduriu dviratininkams važiuoti draudžiama, pažiūrėjęs į galinio vaizdo veidrodėlį elgėsi tinkamai ir įsitikino, kad duris atidaryti yra saugu.

Be to, svarbu ir tai, kad kiekvienas eismo dalyvis turi laikytis kelių eismo taisyklių bei gali pagrįstai tikėtis, kad jų laikysis ir kiti eismo dalyviai. KET 65 punktas nustato, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus šių taisyklių 111 punkte numatytus atvejus. KET 71 punkte nustatyta, kad dviračių vairuotojams draudžiama važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai. Įvykio vietoje yra dviračių takas, tačiau nukentėjusysis nesilaikė KET įpareigojimo važiuoti juo ir tuo pačiu pažeidė draudimą važiuoti važiuojamąją dalimi, jei yra įrengtas dviračių takas. Net jei nukentėjusysis ir nusprendė važiuoti ne dviračiu taku, o važiuojamąja kelio dalimi, jis turėjo laikytis KET 65 p. reikalavimų ir važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Tačiau jaunam dviračių sporto profesionalui ne prestižas laikytis KET, todėl nei dviračiu taku, nei dešine važiuojamosios kelio dalies puse jis nusprendė nevažiuoti, o važiuoti taip, kaip jam patogiau – kelio viduriu tarp pirmoje ir antroje eilėje stovėjusių automobilių. Teismo nuomone, tokiu atveju eismo dalyvis prisiima visas tokio savo elgesio pasekmes.

Taigi, byloje nustatyta, kad A. M., stovėdamas automobilių spūstyje pirmoje eismo juostoje, įsitikinęs, kad tai daryti saugu, atidarė priekines kairės pusės dureles ir tokie jo veiksmai nepažeidė KET 153 punkto reikalavimų. Atidarius dureles į jas atsitrenkė A. Č.. Atsitrenkimo pasekoje buvo nežymiai sutrikdyta A. Č. sveikata, sugadintas dviratis „Trek“ ir sugadintas automobilis „Seat“, tačiau šios pasekmės teisiniu požiūriu nėra A. M. veiksmų pasekmės. Atsižvelgiant į šiuos motyvus teismas daro išvadą, kad A. M. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų sudėties.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p. ir 286-287 straipsniais, teismas, -

n u t a r i a:

Bylą, kurioje A. M. surašytas protokolas už pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 1 d. ir ATPK 127 str. 2 d. nutraukti nesant jo veiksmuose šių pažeidimų sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 3022 – 3025 str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas                                       (parašas)                                                Alenas Piesliakas

Nuorašas tikras:

Teisėjas A. Piesliakas