(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. ir jo atstovo advokato Manto Radžiūno (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarties, kuria netenkintas V. N. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato 2020 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.                      Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos B. T. 2020 m. birželio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. gegužės 29 d., laikotarpyje nuo 00.00 val. iki 11.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai nuėmė atitvaro kartį, kuri nuosavybės teise priklauso ne jam, ir jam paskirta 16 Eur bauda. Taip pat V. N. įpareigotas pritvirtinti atitvaro kartį prie atitvaro mechanizmo. Šis nutarimas buvo apskųstas pirmosios instancijos teismui, prašant panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi V. N. veiksmuose nebuvo tyčios.

2.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartimi V. N. skundas netenkintas ir nutarimas paliktas nepakeistas. Nutartyje nurodyta, kad V. N. veiksmuose buvo tyčia pažeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teises, todėl jo veiksmuose yra ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymiai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3.                      V. N. ir jo atstovas advokatas Mantas Radžiūnas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį ir institucijos 2020 m. birželio 18 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant V. N. veikoje ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių, taip pat V. N. naudai priteisti patirtas proceso išlaidas.

3.1.                      Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, nevertinant aplinkybių, kurios turi esminę reikšmę vertinant V. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus ir (ar) neveikimą. Teigiama, kad nutartyje formaliai pasisakoma, jog V. N., žinodamas, jog elektrinis užtvaras yra administruojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdamas patekti į žemės sklypą, nuėmė užtvaro kartį, ir tokiu būdu buvo pažeistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės. Apeliantų vertinimu, teismas nenurodė, kokiu būdu teisių pažeidimas pasireiškė, nes V. N. nepasisavino užtvaro karties, o tik ją nuėmė, nes ja buvo trukdoma patekti į žemės sklypą. Teigiama, kad V. N. užtvaro karties nesugadino, o tvarkingai ją nuėmė, nepradangino, o saugiai padėjo, kad ji nebūtų pasisavinta ar sugadinta, t. y. neatliko jokių kitų negatyvių veiksmų. Nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo, jog užtvaro kartis buvo nuimta, kad netrukdytų patekimui į žemės sklypą, žinojo, kas ją nuėmė, ir kur ji yra padėta, bei galėjo bet kada ją laisvai pasiimti ir toliau naudoti bet kokiais teisėtais būdais. Taip pat nurodoma, kad nutarime buvo nurodytas tik užtvaro karties nuėmimo, o ne pasiėmimo veiksmas, todėl nutartyje teismas išplėtė kaltinimo ribas, nepagrįstai nurodant užtvaro karties pasisavinimą.

3.2.                      Skunde nurodoma, kad V. N. nėra kaltinamas nei kitam asmeniui priklausančio turto pasisavinimu nei sugadinimu. Teigiama, kad byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar į neteisėtai automatiniu užtvaru užtvertą vidinį kiemą (iš kurio patenkama į jame esantį daugiabutį) negalintis patekti asmuo, kelis kartus skirtingų asmenų paprašęs įleisti į šį vidinį kiemą ir įspėjęs, kad jo neįleidus, jis bus priverstas atsukti kelią užkertančios karties tvirtinimo varžtus ir tokiu būdu patekti į kiemą, gali būti laikomas padariusiu administracinį nusižengimą. Apeliantai nurodo, kad nutarime akcentuojama tik užtvaro karties nuosavybė ir tai, kad V. N. ne jam priklausančią užtvaro kartį nuėmė, bet visiškai nevertinama, ar egzistavo pagrindas užtvaro kartį pritvirtinti tokiu būdu, kad būtų ribojamas patekimas į žemės sklypą, bei kokį pažeidimą padarė V. N.. Nurodoma, kad užtvaru buvo ribojama V. N. ir kitų asmenų judėjimo laisvė, galimybė naudotis žemės sklype esančiu nekilnojamuoju turtu, taigi lieka neaišku, kokia teisė buvo pažeista nuėmus neteisėtai įrengtą užtvaro kartį.

3.3.                      Toliau skunde teigiama, kad nors teismas nurodė, kad V. N. įmonė mokėjo tik už pultelius, tačiau tokia pozicija neatitinka tikrovės, kadangi prieš atnaujinant užtvarą buvo susitarta dėl užtvaro funkcionalumų ir susiderinta dėl to, kokiomis dalimis bus prisidedama prie atnaujinimo darbų. Skunde nurodoma, kad užtvaras nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, tačiau jis turi būti laikomas bendrosios dalinės nuosavybės objektu.

3.4.                      Teigiama, kad V. N. veiksmuose tyčios nebuvo, kadangi po to, kai V. N. negalėjo patekti į kiemą, jis kreipėsi į užtvaro atnaujinimo darbus organizavusį ir eksploatavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu vykdžiusį asmenį, prašė šią problemą išspręsti, tačiau jo prašymai buvo ignoruojami ir jam nebuvo sudarytos sąlygos patekti į bendro naudojimo kiemą. Pažymima, kad V. N. atitvaro varžtus nuėmė ne iš karto, o nesulaukęs atitvarą įrengusio asmens bendradarbiavimo, jo prašymai atidaryti atitvarą visą dieną buvo ignoruojami, jis nebuvo iš anksto įspėtas apie tai, kad bus apribota galimybė pakelti užtvarą ir kiemo naudotojai negalės pateikti į naudojamą kiemą.

3.5.                      Taip pat nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtą žalą, ji nėra pareiškusi reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nes tokia žala neegzistuoja.

3.6.                      Apeliantai nurodo, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikę pareigūnai neatliko išsamaus tyrimo ir nutarimą surašė pasiremdami prielaidomis. Teigiama, kad nebuvo įsigilinta į tai, kad tarp žemės sklypo naudotojų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčas turi būti sprendžiamas civiline tvarka, o ne pasitelkiant policijos pareigūnus. Apeliantų vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas turėjo visas galimybes ištaisyti tyrimą atlikusių pareigūnų klaidas, tačiau to nepadarė, ignoruodamas bylai reikšmingus įrodymus (faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą) ir selektyviai vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, dėl ko buvo priimta neteisėta ir nepagrįsta nutartis.

3.7.                      Teigiama, kad byla negali būti sprendžiama, neatsižvelgiant į užtvaro įrengimo ir eksploatavimo neteisėtumą. Nurodoma, kad G. G. nusprendė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama G. G., gali savo nuožiūra spręsti, kas gali įvažiuoti į žemės sklypą. Teigiama, kad neegzistavo jokie apribojimai, kurie būtų trukdę G. G. įvesti telefonų numerius, tačiau ji nesuvedė sąmoningai, norėdama neleisti patekti į žemės sklypą. Taip pat nurodoma, kad tuo atveju, jeigu V. N. būtų galėjęs į žemės sklypą patekti, jis visą dieną nebūtų to prašęs.

4.                      Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iasis policijos komisariatas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodoma, kad apeliacinis skundas yra vertinamas kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės, todėl turi būti atmetamas.

5.                      Atsiliepime į apeliacinį skundą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Linas Kuprusevičius prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį nepakeistą, priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš V. N. 871,20 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

5.1.                      Atsiliepime nurodyta, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame išdėstytais motyvais naikinti teismo nutarties ir institucijos nutarimo nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas. Nurodoma, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų ar papildomų aplinkybių, kurios būtų nežinomos apylinkės teismui ir kurios būtų neišnagrinėtos bei dėl jų nebūtų pasisakyta nutartyje.

5.2.                      Taip pat nurodoma, kad nors nukentėjusiajam asmeniui nėra privaloma pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde yra keliami teisiniai klausimai, o administraciniu nusižengimu, dėl kurio padarymo nubaustas V. N., buvo pažeistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės ir teisėti interesai, taip pat į tai, kad procesas apygardos teisme yra tik rašytinis ir nėra galimybės nukentėjusiam asmeniui žodžiu pareikšti savo pozicijos, siekiant tinkamai būti atstovaujamam apygardos teisme, nukentėjusiajam buvo būtina naudotis teisine advokato pagalba ir pateikti argumentuotą bei teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika pagrįstą atsiliepimą į apeliacinį skundą, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 871,20 Eur išlaidų.

6.                      Advokatas Mantas Radžiūnas 2021 m. birželio 1 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui raštą, su prie jo pridėtais telefoninių žinučių tekstais, kuriame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimas nepagrįstas, o jame nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės.

                        III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

V. N. ir jo atstovo advokato Manto Radžiūno apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

7.                      Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Susipažinus su skundžiama nutartimi bei bylos duomenimis, nustatyti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, kurie nors apeliaciniame skunde ir nėra aiškiai nenurodyti, tačiau jie turėjo įtakos neteisėto institucijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimui. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo padaryti esminiai ANK pažeidimai, naikina pirmosios instancijos teismo nutartį bei nutarimą ir grąžina administracinio nusižengimo bylą institucijai, surašiusiai nutarimą, konstatuodamas, kad tokiu būdu nebus pabloginta V. N. teisinė padėtis (ANK 652 straipsnio 2 dalis).

8.                      Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, t. y. už savavaldžiavimą, atsakomybė asmeniui kyla už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi šis administracinis nusižengimas yra padaromas tik tyčia, be kita ko, nustačius, kad asmuo vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, ir kad ją ginčija kitas asmuo, taip pat nustačius, kad toks tikros ar tariamos savo teisės vykdymas nepadarė esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

9.                      ANK 609 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turi būti nurodoma administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, ir administracinio nusižengimo esmė, ir ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną.

10.                      ANK 518 straipsnio norma yra blanketinė, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose įstatymuose, tačiau administracinio nusižengimo protokole nenurodytas nei įstatymas, nei juo labiau jame nenurodyta tvarka, kurios nesilaikė V. N.. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė šį pažeidimą, tačiau nutarties aprašomoje dalyje tik paminėjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnį, pažymėdamas, kad administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Visgi apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad turi būti konstatuota, jog asmens elgesys ne apskritai pažeidžia įstatymų nustatytą tvarką, tačiau yra neteisėtas, konkrečiai nurodant, kokie įstatymai, nustatantys konkrečią tvarką, yra pažeisti. Traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

11.                      Nagrinėjamu atveju V. N. pagal ANK 518 straipsnį nubaustas už tai, kad jis savavališkai nuėmė atitvaro kartį, kuri nuosavybės teise priklauso ne jam. Nagrinėjamu atveju būtų galima konstatuoti asmens kaltę, pasireiškusią tyčia, taip pat veikimą, pasireiškusį atitvaro karties, kuri nuosavybės teise priklauso ne jam, nuėmimu, tačiau nėra nurodyti kiti būtinieji šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai, o būtent, nenurodyta, ar V. N. vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, ar ta teisė yra ginčijama kito asmens ir kas ją ginčija, be to, nenurodyta, kad toks teisės vykdymas nepadarė esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Nagrinėjamoje situacijoje nėra identifikuotas ginčas tarp asmenų, nėra aišku, ar yra ginčijama ir kokia teisė, tuo tarpu tokio pobūdžio ginčo nustatymas yra būtinas siekiant tinkamai inkriminuoti ANK 518 straipsnį. Taigi administracinio nusižengimo protokole neatskleista administracinio nusižengimo sudėtis, kaip tai numatyta ANK 518 straipsnyje. Atitinkamai tai rodo, kad nebuvo atliktas išsamus aplinkybių tyrimas, ką skunde teisingai nurodo ir apeliantai. Taigi išdėstytos aplinkybės laikytinos esminiu materialiosios teisės pažeidimu, turėjusiu įtakos neteisėto nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimui.

12.                      Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-628/2020).

13.                      Tuo pačiu pažymėtina, kad ANK 635 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinės galimybės nustatyti, kokį įstatymą ir jame numatytą tvarką pažeidė V. N., juo labiau jam inkriminuoti tokio įstatymo pažeidimą. Tokios teisės taip pat neturi ir apeliacinės instancijos teismas, kadangi įstatymo nenurodymas negali būti laikomas nei rašymo apsirikimu, nei juo labiau netikslumu, kurį būtų galima ištaisyti. Keisti administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, keisti ar tikslinti administracinio nusižengimo sudėties požymius, inkriminuoti įstatymų pažeidimus gali tik institucija, surašiusi nutarimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės keisti administracinio nusižengimo protokole ir nutarime suformuluoto kaltinimo turinį, nes tokiu būdu būtų pažeista V. N. įstatymo garantuojama procesinė teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir nuo tokio kaltinimo gintis.

14.                      Papildomai pastebėtina, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime, tiek pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad V. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje. Visgi ANK 518 straipsnis dalių neturi, tokį rašymo apsirikimą galėtų ištaisyti ir teismas, tačiau, kadangi nutarimas yra naikinamas, atkreiptinas dėmesys ir į šį įstatymo neatitikimą, kuris turėtų būti ištaisytas.

15.                      Be kita ko, tuo pačiu tikslinga patikslinti ir laiko aplinkybę, kadangi nors nurodyta, kad V. N. atitvaro kartį nuėmė 2020 m. gegužės 29 d., nuo 00.00 val. iki 11.00 val., tačiau jis nurodė, kad kartį nuėmė 2020 m. gegužės 28 d., t. y. tą dieną, kurią ir įvyko ginčas su UAB „(duomenys neskelbtini)" direktore.

16.                      Tuo pačiu pastebėtina, kad administracinio nusižengimo protokole nėra administracinio nurodymo, taip pat nenurodyta, kad V. N. būtų prašęs nerašyti administracinio nurodymo, kaip tai numatyta ANK atitinkamuose straipsniuose. Administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą (ANK 610 straipsnio 1 dalis). ANK 610 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kad administracinis nurodymas negali būti surašomas.

17.                      Nagrinėjamu atveju V. N. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 518 straipsnį, kurio dispozicijoje yra nurodoma, kad šis administracinis nusižengimas yra padaromas tuo atveju, kai nepadaroma esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Aptariamu atveju protokole nurodyta, kad asmuo nuėmė atitvaro kartį, o nutarime jis įpareigotas pritvirtinti atitvaro kartį prie atitvaro mechanizmo, tačiau nekonstatuota jokia UAB „(duomenys neskelbtini)" ar kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė žala, dėl kurios nebūtų galimas administracinio nurodymo surašymas. ANK 518 straipsnio sankcijoje numatyta bauda fiziniam asmeniui yra nuo 16 iki 60 Eur, taigi ANK 518 straipsnio sankcijoje numatyta maksimali bauda neviršija 1 500 Eur (ANK 610 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nenustatyta, kad asmuo per metus padarė pakartotinį administracinį nusižengimą (ANK 610 straipsnio 2 dalis 2 punktas), administracinis nusižengimas nesukėlė nežymaus sveikatos sutrikdymo, taip pat nebuvo padaryta turtinė žala, kuri nėra visiškai atlyginta (ANK 610 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo inkriminuota vagystė, turto pasisavinimas (ANK 108 straipsnis) ar tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas (ANK 115 straipsnis), todėl ir turtinės žalos konstatuoti negalima. Be to, ANK nėra pateikiamas turtinės žalos apibrėžimas, tačiau iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies matyti, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nustačius, kad savavaliaujant buvo įvykdyta vagystė, sunaikintas ar sugadintas turtas, kartu turėtų būti inkriminuotas kitas ANK straipsnis. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nebuvo nustatyta turtinė žala. Be kita ko, nenustatyta ir kitų aplinkybių, numatytų ANK 610 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių į administracinio nusižengimo protokolą negalėjo būti įrašytas administracinis nurodymas. Taip pat pastebėtina, kad administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad V. N. būtų nurodęs prašymą nerašyti administracinio nurodymo. Taigi administracinio nusižengimo byloje buvo nustatytos visos sąlygos, būtinos administraciniam nurodymui įrašyti į administracinio nusižengimo protokolą. ANK 609 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma yra imperatyvi, todėl joje nustatytų reikalavimų nevykdymas reiškia esminį proceso teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtiems nutarimui ir nutarčiai priimti. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo protokolo surašymo metu nesutinka su pareikštu kaltinimu, nėra sąlyga, paneigianti ANK 609 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą, jog tais atvejais, kai nėra ANK 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, pareigūnas į administracinio nusižengimo protokolą įrašo administracinį nurodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-59-689/2019).

18.                      ANK 566 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais. Teismas pastebi, kad, laikantis minėto non reformatio in peius principo, įvertinus tai, kad apeliacinį skundą padavė V. N. ir jo atstovas, grąžinus administracinio nusižengimo bylą nutarimą šioje byloje priėmusiai institucijai, iš naujo administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama tik neperžengiant 2020 m. birželio 18 d. administracinio nusižengimo protokolo ribų. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (atnaujinta administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-11-628/2020).

19.                      Tik ištaisius išdėstytus administracinio nusižengimo protokolo trūkumus ir iš naujo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, gali būti vertinami apeliantų skunde keliami klausimai, susiję su galimai padarytu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 518 straipsnyje, įskaitant ir tai, ar V. N. padarė šiame straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Be kita ko, ir apeliantai atkreipė dėmesį, kad tyrimas nebuvo atliktas išsamiai, todėl išdėstytų trūkumų negali ištaisyti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartis yra naikinama, o administracinio nusižengimo byla grąžinama institucijai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti apeliaciniame skunde keliamais klausimais.

20.                      Kadangi administracinio nusižengimo byla grąžinama institucijai, teismas, vadovaudamasis ANK 666 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalimi ir 106 straipsniu bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą, neturi pagrindo priteisti V. N. jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kadangi administracinio nusižengimo byla grąžinama institucijai, teismas, vadovaudamasis ANK 666 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalimi ir 105 straipsniu, neturi pagrindo UAB „(duomenys neskelbtini)" priteisti patirtų išlaidų advokato darbo apmokėjimui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 654 straipsniu,

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos B. T. 2020 m. birželio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 14-ANR_N-1058-2020 ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Netenkinti V. N. ir jo atstovo advokato Manto Radžiūno prašymo priteisti V. N. jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Netenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)" prašymo priteisti iš V. N. UAB „(duomenys neskelbtini)" patirtas išlaidas advokato darbo apmokėjimui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.