Civilinė byla Nr. e2-461-450/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00007-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.1

                                                                                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrinio transporto sistemos“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Elektrinio transporto sistemos“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektrinio transporto sistemos“ dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, pareiškėjos pusėje – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“ valdomas uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas, į paskolas investuojantis, investicinis fondas „NuCapital“, atsakovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Diamond Hands Inv“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI; pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Elektrinio transporto sistemos“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė, apeliantė) nemokumo (bankroto) bylą.

2.       Pareiškėja nurodė, kad atsakovės nepriemoka, nesumokėjus privalomų mokėti mokesčių, 2025 m. sausio 10 d. duomenimis sudarė 164 463,76 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024 m. balandžio 3 d. Nepriemokos išieškoti nepavyko. Bendrovės nekilnojamajam turtui, transporto priemonėms yra taikyta sutartinė hipoteka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis bendrovės įsiskolinimas yra 23 939,29 Eur; antstolių informacinės sistemos duomenimis bendrovės atžvilgiu vykdoma 16 vykdomųjų bylų, iš jų 2 vykdomosios bylos dėl 159 021,01 Eur išieškojimo VMI naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartimi iškėlė UAB „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ (toliau – nemokumo administratorė).

4.       Teismas nustatė, kad atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentus valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registrui yra pateikusi už 2023 m. Kadangi teismas turi dėl bendrovės mokumo spręsti, remiantis aktualiais finansinės atskaitomybės dokumentais, todėl teismas vertino paskutinius pačios atsakovės pateiktus teismui 2025 m. sausio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus ir nustatė, jog atsakovės turtas, nurodytas 2025 m. sausio 31 d. balanse, sudarė 8 056 018 Eur, iš kurio materialusis turtas sudarė 2 352 733 Eur (pastatai ir statiniai, mašinos bei įranga, transporto priemonės, kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai), nematerialusis turtas – 5 111 335 Eur, trumpalaikis turtas – 583 332 Eur, kurį sudarė atsargos – 580 998 Eur, susidedančios iš žaliavų, medžiagų ir komplektavimo detalių – 57 614 Eur, nebaigta produkcija ir vykdomi darbai – 504 900 Eur, sumokėti avansai – 18 484 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 2 346 Eur. Balanso duomenimis, piniginių lėšų atsakovė neturi (–12). 2025 m. sausio 31 d. balanse nurodyta, kad atsakovė turi 2 562 189 Eur mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų.

5.       Teismas, remdamasis akcinės bendrovės (toliau – AB) „Regitra“ duomenimis, nustatė, kad atsakovės vardu įregistruotos 2 transporto priemonės, kurios yra įkeistos; VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovės vardu registruota 12 vienetų nekilnojamojo turto objektų, kurie yra įkeisti arba jiems taikytas areštas.

6.       Pasak teismo, atsakovė savalaikiai neatsiskaito su kreditoriais. Iš atsakovės pateiktų duomenų teismas nustatė, kad jos įsipareigojimai kreditoriams sudaro 347 451,18 Eur; beveik visiems kreditoriams su nedidelėmis išimtimis įsiskolinimai yra susidaręs jau ilgą laiką, virš 180 dienų. Atsakovė neturi galimybės daugiau nei 180 dienų apmokėti kreditoriams net nedidelių sumų, kaip pavyzdžiui: VĮ Registrų centrui – 4,61 Eur, D. K. reklamos įmonei „Vakarų reklama“ – 8,23 Eur, UAB „Techvitas“ – 29,24 Eur.

7.       Pagal atsakovės pateiktus duomenis apie jos atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, teismas nustatė, kad faktiškai jos pradelstos skolos yra didesnės, nes į atsakovės pradelstų skolų sąrašą nėra įtraukti įsiskolinimai, dėl kurių yra vykdomi (nėra sustabdyti) išieškojimai, arba jie yra didesni (UAB „Hansa Flex Hidraulika“ sąraše – 3 714,27 Eur, vykdomas – 4 916,87 Eur). Į pradelstų kreditorių įsiskolinimų sąrašą neįtrauktas 35 736,46 Eur įsiskolinimas VSDFV Klaipėdos skyriui. Todėl, teismo vertinimu, papildomai atsakovė turi dar 1 801 663,30 Eur pradelstų įsipareigojimų, iš viso 2 149 114,40 Eur (1 801 663,30 Eur + 347 451,18 Eur). Teismas įvertino ir atsakovės atstovo paaiškinimus, kad darbuotojams atlyginimas nėra mokamas, tik apskaičiuojamas, tai jam leido daryti išvadą, jog faktiškai atsakovės pradelsti įsipareigojimai šiuo metu yra dar didesni.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovė savalaikiai nemoka privalomų mokėti mokesčių valstybei. Įsiskolinimas VMI 2025 m. sausio 10 d. duomenimis sudarė 164 463,76 Eur; įsiskolinimas susidarė nuo 2024 m. balandžio mėn.; priverstinio išieškojimo veiksmai taikyti nuo 2024 m. gegužės 20 d. iki 2024 m. lapkričio 13 d., tačiau įsiskolinimo išieškoti nepavyko. VSDFV Klaipėdos skyriui 2025 m. sausio 27 d. duomenimis atsakovės įsiskolinimas sudarė 35 736,46 Eur; atsakovė nėra sumokėjusi valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus, priskaičiuotų už 2024 m. spalio–gruodžio mėn., nuo 2024 m. lapkričio 4 d.; per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą pateikti nurašymo nurodymai neįvykdyti.

9.       Teismas nurodė, kad atsakovė ilgą laiką neturi galimybių mokėti darbuotojams darbo užmokestį. Atsakovės atstovas paaiškino, kad darbuotojams darbo užmokestis yra nemokamas, tik apskaičiuojamas, šiuo metu dirba 7 darbuotojai, kai pareiškimo pateikimo dieną atsakovė turėjo 29 darbuotojus. Atsakovės pateiktame balanse su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudaro 616 067 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, darbo užmokestis darbuotojams nemokamas nuo 2024 m., nes buvo priimti Darbo ginčų komisijos sprendimai ir pradėti išieškojimai pagal darbuotojų pateiktus vykdomuosius raštus.

10.       Atsakovės atžvilgiu yra vykdoma 16 vykdomųjų bylų, iš jų 2 vykdomosios bylos dėl 159 021,01 Eur išieškojimo pareiškėjai. Išieškojimai vykdomosiose bylose pradėti vykdyti nuo 2024 m. kovo mėn. Šiuo metu dvi vykdomosios bylos Nr. 0172/24/0091O ir Nr. 0172/24/00911 yra sustabdytos. Bendra išieškomų skolų suma pagal atsakovės pateiktus vykdomųjų bylų duomenis – 1 769 641,10 Eur (be sustabdytų bylų).

11.       Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir šis negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas, tęsiasi ilgą laiką. Todėl, vertindamas atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu, nutarė, jog atsakovė yra nemoki (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis).

12.       Teismo vertinimu, atsakovės įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę, todėl atsakovė yra nemoki ir balanso testo aspektu (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

13.       Teismas nurodė, kad atsakovė nepagrįstai įsipareigojimo VSDFV neįtraukė į kreditorių finansinių reikalavimų sumą, nes jis yra ginčijamas. Taip pat atsakovė nėra įtraukusi ir 2 552 189 Eur įsipareigojimo UAB „Diamond Hands Inv“ į bendrą balanse nurodytų įsipareigojimų sumą. Atsakovės atstovas teismo posėdyje papildomų paaiškinimų dėl šių aplinkybių nepateikė.

14.       Teismas nustatė, kad UAB „I asset management“ valdomas uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas, į paskolas investuojantis, investicinis fondas „NuCapital“ (toliau – Fondas) ir restruktūrizuojama UAB (toliau – RUAB) „Vėjo projektai“ 2023 m. sausio 19 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. 2023-01-19/03 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Paskolos sutartis), kuria RUAB „Vėjo projektai“ pasiskolino iš Fondo 1 800 000 Eur 2019 m. balandžio 19 d. kredito sutarties su AB Šiaulių bankas refinansavimui (1 133 517,70 Eur). Šiuo metu RUAB „Vėjo projektai“ įsipareigojimai pagal Paskolos sutartį yra užtikrinti Fondo ir UAB „Elektrinio transporto sistemos“ sudaryta 2023 m. sausio 19 d. Sutartine maksimaliąja hipoteka  ir 2023 m. sausio 19 d. Sutartiniu maksimaliuoju įkeitimu. Kadangi RUAB „Vėjo projektai“ laiku ir tinkamai neįvykdė savo prisiimtų prievolių pagal Paskolos sutartį, dėl to Paskolos sutartis 2024 m. gegužės 10 d. buvo nutraukta. Vilniaus rajono 1–ojo notaro biuro notarė išdavė Fondui 2024 m. gegužės 31 d. vykdomuosius įrašus, kurių pagrindu antstolis inicijavo vykdomąsias bylas Nr. 0172/24/0091O ir Nr. 0172/24/00911 ir pradėjo priverstinį išieškojimą dėl RUAB „Vėjo projektai“ įsiskolinimo iš atsakovės turto, įkeisto trečiajam asmeniui Fondui.

15.       Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1178-1040/2025 pagal atsakovės ieškinį trečiajam asmeniui Fondui, kuriuo atsakovė reiškia reikalavimus uždrausti Fondui išieškoti iš svetimo daikto hipoteka įkeisto UAB „Elektrinio transporto sistemos“ turto, kuris yra įkeistas pagal 2023 m. sausio 19 d. Sutartinės hipotekos lakštą ir svetimo daikto įkeitimu įkeisto UAB „Elektrinio transporto sistemos“ turto, kuris yra įkeistas pagal 2023 m. sausio 19 d. Sutartinio įkeitimo lakštą iki RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo proceso pabaigos; panaikinti Vilniaus rajono 1–ojo notaro biuro notarės 2024 m. gegužės 31 d. išduotus vykdomuosius įrašus.

16.       Esant nurodytoms aplinkybėms, kad atsakovė teisme ginčija tik vykdomuosius įrašus bei prašo uždrausti išieškoti iš jos turto, įkeisto užtikrinant RUAB „Vėjo projektai“ įsipareigojimus, iki RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo proceso pabaigos, tačiau neginčija 2023 m. sausio 19 d. Sutartinės hipotekos lakšto ir 2023 m. sausio 19 d. Sutartinio įkeitimo lakšto, kuriuos sudarius atsakovė įgijo įsipareigojimus Fondui, t. y. neginčija paties įsipareigojimų fakto, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo neįskaičiuoti įsipareigojimo trečiajam asmeniui Fondui į bendrą balanse nurodytų atsakovės 2 552 189 Eur mokėtinų ir kitų įsipareigojimų sumą. Vykdomojoje byloje Nr. 0172/24/00910 nurodytas atsakovės įsiskolinimas yra 1 996 274,92 Eur.

17.       Teismas nustatė, kad UAB „Diamond Hands Inv“ atsakovės įsipareigojimas yra 1 567 595,90 Eur. 2024 m. kovo 13 d. vykdomasis įrašas dėl viso 1 205 850,86 Eur skolos išieškojimo iš atsakovės trečiojo asmens naudai, 2024 m. kovo 13 d. vykdomasis įrašas dėl viso 221 055,17 Eur skolos išieškojimo iš atsakovės, 2024 m. kovo 13 d. vykdomasis įrašas dėl viso 140 690,08 Eur skolos išieškojimo yra išduoti atsakovei nevykdant įsipareigojimų trečiajam asmeniui UAB „Diamond Hands Inv“ pagal 3 paprastuosius vekselius. Atsakovė 2025 m. sausio 31 d. balanse nenurodė šių įsipareigojimų minėtai kreditorei. Tai teismui leido padaryti išvadą, kad UAB „Diamond Hands Inv“ įsipareigojimas atsakovei, kuris sudaro 1 567 595,90 Eur, taip pat nėra įtrauktas į bendrą balanse nurodytų atsakovės 2 552 189 Eur mokėtinų ir kitų įsipareigojimų sumą.

18.       Teismo įvertinimu, atsakovės pateiktame 2025 m. sausio 31 d. balanse bendra nurodytų atsakovės mokėtinų ir kitų įsipareigojimų suma yra ne 2 552 189 Eur, o mažiausiai 6 116 059,80 Eur (2 552 189 Eur + 1 567 595,90 Eur + 1 996 274,92 Eur).

19.       Pasak teismo, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad balanse nematerialusis turtas sudaro 5 111 335 Eur (apie 63 proc. viso atsakovės turto), t. y. įrodymų, pagrindžiančių šio turto vertės realumą ir tikrąją vertę. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad nematerialųjį turtą sudaro išradimai. Teismo įvertinimu, atsakovės nurodytas nematerialusis turtas, atsižvelgiant į įvardytą jo pobūdį, yra skirtas tik bendrovės veiklai vykdyti ir yra nelikvidus bei negalimas panaudoti jos finansiniams įsipareigojimas vykdyti, tokiu būdu sumažinant skolas kreditoriams.

20.       Atsakovė pateikė duomenis apie turimas atsargas, kurios yra realus turtas, t. y. įrankiai, detalės.

21.       Atsižvelgdamas į išvardytas aplinkybes, teismas įvertino, kad visi įsipareigojimai kreditoriams, kurie turi būti įrašyti į atsakovės balansą, sudaro mažiausiai 6 116 059,80 Eur, o realus atsakovės turtas, kuris galėtų būti panaudojamas skolų mažinimui yra 2 944 683 Eur (8 056 018 Eur – 5 111 335 Eur), tai leido padaryti išvadą, jog atsakovės turto nepakaktų padengti atsakovės įsipareigojimus kreditoriams. Teismo įvertinimu, atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir jos įsipareigojimai viršija valdomą turto vertę, tai sudaro pagrindą konstatuoti atsakovės nemokumą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

22.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ji faktiškai vykdo veiklą. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad šiais metais bendrovė veiklos nevykdė, šiuo metu savarankiškų sutarčių neturi, bet planuoja jas sudaryti, tačiau byloje šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikta. Iš atsakovės pateiktos Pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad jos pardavimo pajamos šiais metais yra 0,00 Eur, o nuostolis per 2025 m. sausio mėn. sudaro – 65 241 Eur. Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę–komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir atsiskaito ar galėtų atsiskaityti su kreditoriais.

23.       Teismas pažymėjo, kad tiek tinkamas mokestinių prievolių vykdymas, tiek darbuotojų skaičiaus mažėjimas pripažįstami reikšmingomis aplinkybėmis, sprendžiant dėl bendrovės mokumo, jos gyvybingumo. Atsakovė savalaikiai nemoka privalomų mokėti mokesčių valstybei, likę tik 7 darbuotojai, jiems atlyginimas nemokamas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šiuo metu turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje, iš kurių būtų galima patenkinti pradelstus kreditorių reikalavimus. 

24.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovės ūkinė–komercinė veikla nevykdoma, bendrovė negeneruoja pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais ir padengti esamus įsipareigojimus. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, objektyviai pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes, jog veiklos apimčių padidinimas priklauso nuo RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo plano tvirtinimo ir susitarimo dėl investicijų pritraukimo. Teismo įvertinimu, sėkmingas RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo procesas yra tik prielaida atsakovės įsipareigojimams padengti, be to, restruktūrizavimo procesas, paprastai, yra ilgas procesas ir ne visada sėkmingas, o esant tokioms aplinkybėms įsipareigojimai kreditoriams per šį laikotarpį žymiai išaugtų. Atsakovė yra savarankiškas juridinis asmuo, vykdantis ūkinę–komercinę veiklą, todėl nesant galimybės generuoti pajamų iš vienos veiklos, ji turėtų imtis priemonių užsiimti kita veikla, leidžiančia jai generuoti pajamas.

25.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė nuo 2019 m. veikia nuostolingai, jos nuostolis sudaro: 2019 m. – 200 445 Eur, 2020 m. – 304 948 Eur, 2021 m. – 457 961 Eur, 2022 m. – 483 021 Eur, 2023 m. – 1 061 830 Eur, 2024 m. – 80 256 Eur, o per 2025 m. sausio mėn. – 65 241 Eur.

26.       Teismas padarė išvadą, kad duomenų apie tai, jog atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, jog atsakovės piniginės prievolės realiai galėtų būti įvykdytos ateityje, nėra. Teismas pastebėjo, kad atsakovė nesiėmė pareigos įrodinėti, jog ji yra pajėgi sugeneruoti pajamas ir atkurti mokumą.

27.       Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir jos įsipareigojimai viršija realią turimo turto vertę bei nėra pagrindo teigti, jog ji yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę–komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta. Teismas nusprendė, kad atsakovei keltina bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).

      III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

28.       Atsakovė UAB „Elektrinio transporto sistemos“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

28.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepakankamai išanalizavo faktinę situaciją ir nepagrįstai konstatavo atsakovės nemokumą. Nors pagrindinis balanso elemento – turto vertės – pagrindimas buvo pateiktas, tačiau teismas jo objektyviai nevertino. Nematerialusis turtas (intelektinės nuosavybės teisės, know–how, technologiniai sprendimai), kurio vertė viršija 5 mln. Eur, buvo įvertintas kaip nelikvidus be ekspertinio vertinimo, neįvertinus realaus technologijų rinkos potencialo, licencijų ir patentų komercializavimo galimybės ir jų finansinės vertės rinkoje, potencialių investuotojų susidomėjimo turimomis technologijomis bei jų pasirengimo už jas mokėti rinkos kainą. Kylant klausimui dėl galimo balanse įrašyto nematerialaus turto vertės, teismas turėjo paskirti technologinę ir finansinę ekspertizę, kurios metu būtų nustatyta reali šio turto rinkos vertė ir komercinis potencialas, ir tik tuomet priimti sprendimą dėl bendrovės (ne)mokumo pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį.

28.2.                      Atsakovės kuriami išradimai yra unikalūs ir nauji pasaulyje. Patentai ir technologinis know–how yra reikšmingi tiek dėl tiesioginio jų panaudojimo gamyboje, tiek dėl galimybės juos komercializuoti rinkoje per licencijas, bendradarbiavimo susitarimus ar franšizes. Toks nematerialusis turtas gali turėti tiesioginę komercinę vertę. Atsakovės turimas nematerialusis turtas gali generuoti reikšmingas pajamas ir tiesiogiai paveikti bendrovės mokumo situaciją: licencijuojant technologiją tretiesiems asmenims gaunamos periodinės licencinės pajamos (royalty mokesčiai); technologijų perleidimo ar bendrų įmonių steigimo sandoriai, kur technologinė nuosavybė yra įnašas į bendrą kapitalą, gali padėti pritraukti strategines investicijas; turint pažangių technologijų, atsakovei atsiranda reali galimybė pritraukti Europos Sąjungos ar nacionalinio lygio dotacijas, subsidijas bei įvairias paramas, skirtas žaliųjų technologijų plėtrai ir elektromobilių pramonės vystymui.

28.3.                      Teismas netinkamai įvertino ir atsakovės įsipareigojimus, nepagrįstai į juos įtraukdamas ir tuos įsipareigojimus, dėl kurių tarp šalių yra kilęs ginčas. Tokiu būdu, teismas nepagrįstai iškreipė realų skolos dydį. Ginčijami reikalavimai, kuriais grindžiamas atsakovės nemokumas, neturi res judicata (įsiteisėjęs teismo sprendimas) galios. Todėl tokie reikalavimai neturėtų būti įtraukiami į balanso duomenis bankroto bylos iškėlimo stadijoje.

28.4.                      Atsakovė yra gyvybinga, nes turi gamybinę bazę, intelektinį kapitalą, kvalifikuotus specialistus, kurie net atsakovei patiriant laikinus sunkumus, nenutraukė darbo sutarčių ir tiki bendrove bei jos ateitimi, įgyvendina pilotinius projektus. Tai sudaro realų pagrindą veiklai atnaujinti ir generuoti pajamas.

28.5.                      Trečiojo asmens Fondo reikalavimai yra kilę iš sutartinės hipotekos, sudarytos dėl kitos įmonės RUAB „Vėjo projektai“ prievolių. Taigi, žymi įsipareigojimų dalis yra atsiradusi ne dėl atsakovės veiklos, bet dėl kitos įmonės (motininės kompanijos) prievolių užtikrinimo.

29.       Pareiškėja VMI atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:

29.1.                      Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024 m. balandžio 3 d., priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš bendrovės vykdomas nuo 2024 m. gegužės 20 d. Bendrovė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienai (2025 m. sausio 10 d.) turėjo 164 463,76 Eur mokestinę nepriemoką. Antstolių kontorose vykdomi išieškojimai 16 vykdomųjų bylų, iš jų 2 vykdomosios bylos dėl 159 021,01 Eur išieškojimo VMI naudai. Bendrovė vėliausias finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui yra pateikusi už 2023 m. Pagal 2023 m. balansą, bendrovės viso turto vertė buvo 7 960 708 Eur; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 2 311 531 Eur. Tai įrodo, kad bendrovės įsipareigojimai nėra laikini, o jie egzistuoja jau ilgą laiką.

29.2.                      AB „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu įregistruotos transporto priemonės, kurios yra įkeistos pagal sutartinę hipoteką ne VMI naudai. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas, kuris taip pat yra įkeistas pagal sutartinę hipoteką ne VMI naudai arba taikytas areštas, tai reiškia, kad šis turtas nėra likvidus, nes jį pardavus pirmiausia būtų tenkinami sutartinės hipotekos kreditoriaus finansinis reikalavimas, o tik po to, likus piniginių lėšų, būtų proporcingai tenkinami kitų atsakovės kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų ir VMI reikalavimas.

29.3.                      Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad bendrovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę–komercinę veiklą ir gauna iš jos pajamas (pelną), iš kurių bent iš dalies dengia kreditorių įsiskolinimus arba per protingą terminą turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

29.4.                      Nors apeliantė nurodė, kad jos veiklos apimčių padidinimas priklauso nuo RUAB „Vėjo projektai“ (bendrovės akcininkė) restruktūrizavimo plano tvirtinimo ir susitarimo dėl investicijų pritraukimo, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-172-777/2025 nutarė atsisakyti tvirtinti restruktūrizavimo planą ir nutraukė RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo bylą, konstatavęs, jog RUAB „Vėjo projektai“ yra nemoki; nutartis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 1 d.

30.       Trečiasis asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:

30.1.                      Apeliantė nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jos 2025 m. sausio 31 d. balanse nurodyto nematerialaus turto tikrąją vertę. Atsakovė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti teismui įrodymus, jog ji turi daugiau turto nei įsipareigojimų ar yra realių finansinių galimybių per protingą laiką atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais, tačiau atsakovė teismui nepateikė duomenų – ekspertinio (nematerialaus) turto vertinimo ir neteikė prašymo dėl šio turto vertinimo inicijavimo.

30.2.                      Atsakovės skunde nurodyti argumentai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių dėl bendros atsakovės mokėtinų ir kitų įsipareigojimų sumos (mažiausiai 6 116 059,80 Eur).

30.3.                      Atsakovė teismui nepateikė objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad bendrovė vykdo ūkinę–komercinę veiklą, leisiančią jai generuoti pelną bei įvykdyti prievoles ateityje.

30.4.                      Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-172-777/2025 nutarė atsisakyti tvirtinti restruktūrizavimo planą ir nutraukė RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo bylą, konstatavęs, kad RUAB „Vėjo projektai“ yra nemoki; nutartis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 1 d.

31.       Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą trečiasis asmuo Fondas prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais: 

31.1.                      Bendrovė ilgą laiką ir sistemingai nevykdo bei negalės vykdyti turtinių prievolių visiems kreditoriams bei valstybės biudžetui ir darbuotojams, todėl yra nemoki. Bendrovės atžvilgiu inicijuota net 17 vykdomųjų bylų, kuriose išieškoma suma siekia net 3 811 907,68 Eur. Be to, bendrovė negeba padengti net mažų skolų.

31.2.                      Bendrovė nuo 2019 m., t. y. net penkerius metus, veikia nuostolingai ir kasmet jos patiriami nuostoliai tik didėja. Paskutinius dvejus metus bendrovė iš esmės neturėjo jokios apyvartos ir generavo tik nuostolius. Be to, 2025 m. sausio mėn. turėjusi 34 darbuotojus, šiuo metu turi tik 9 darbuotojus, tai tik patvirtina, jog bendrovė nevykdo veiklos ir negeneruoja pajamų.

31.3.                      Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusia 2025 m. kovo 21 d. nutartimi nutraukė atsakovės RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo procesą, tai savaime patvirtina ir atsakovės nemokumą.

31.4.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę, nes jos pateikti 2024–2025 m. finansinės atskaitomybės duomenys neatspindi tikrojo bendrovės turto ir įsipareigojimų santykio. Bendrovė neįrodė jos nematerialaus turto, kuris sudarytų net 64 proc. viso turto, buvimo fakto, dėl to šis turtas pagrįstai nebuvo įtrauktas į bendrą turto masę. Būtent atsakovė, o ne teismas turi pagrįsti tokio turto buvimo faktą bei jo vertę. Atsakovė nepateikė duomenų apie šio turto egzistavimą, todėl neaišku, kokią ekspertizę teismas turėjo skirti. Juo labiau kad atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, prašymo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti teismo posėdyje nereiškė.

31.5.                      Bendrovė neįrodė, kad jos materialusis turtas sudaro 2 666 479 Eur. Fondo inicijuotose vykdomosiose bylose atliktos ekspertizės duomenimis, atsakovės nekilnojamasis turtas įvertintas 1 880 000 Eur. Be to, neįrodyta, kad atsakovė realiai turi atsargų už 540 945 Eur. Bendrovė neturi piniginių lėšų.

31.6.                      Bendrovės balanse nenurodyti įsiskolinimai Fondui ir UAB „Diamond Hands Inv“, kitiems kreditoriams, vien vykdomosiose bylose iš atsakovės išieškoma virš 3,8 milijono Eur skolų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

   IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

33.       Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas bankroto bylos iškėlimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos

34.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. gegužės 6 d. gauti Fondo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose Fondas prašo priimti į bylą kartu su priedais – 2025 m. balandžio 11 d. pareiškimu, kuriuo jis kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) dėl galimo bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų klastojimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, ir 2025 m. gegužės 5 d. FNTT pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą priimti ir laikyti juos Fondo atsiliepimo į atskirąjį skundą dalimi. Fondas teikiamais naujais įrodymais ir rašytiniais paaiškinimais grindžia aplinkybę, kad bendrovės vadovas tyčia suklastojo teismui pateiktus bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus.

35.       CPK 42

36.       CPK 323

37.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nagrinėjamam klausimui taikytinu teisiniu reguliavimu (žr. šios nutarties 35 punktą), jo aiškinimo ir taikymo klausimais suformuota teismų praktika (žr. šios nutarties 36 punktą), atsižvelgdamas į tai, kad rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų turiniu Fondas iš esmės siekia išplėsti ir pagrįsti savo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus dėl atsakovės pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų neteisingumo, atsisako priimti Fondo pateiktus rašytinius paaiškinimus.

38.       Minėta, kad kartu su rašytiniais paaiškinimais Fondas pateikė naujus įrodymus – 2025 m. balandžio 11 d. pareiškimą, kuriuo Fondas kreipėsi į FNTT dėl galimo bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų klastojimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, ir 2025 m. gegužės 5 d. FNTT pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.

39.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

40.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: (1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; (2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; (3) ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; (4) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024 21–22 punktai).

41.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nagrinėjamam klausimui taikytinu teisiniu reguliavimu (žr. šios nutarties 39 punktą), jo aiškinimo ir taikymo klausimais suformuota teismų praktika (žr. šios nutarties 40 punktą), atsižvelgdamas į tai, kad Fondo pateikti įrodymai apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nėra vertinami kaip galintys patvirtinti ar paneigti byloje analizuojamas aplinkybes, nes byloje iš esmės sprendžiamas klausimas dėl bendrovės mokumo ir gyvybingumo, o ne dėl bendrovės buhalterinės apskaitos tinkamo tvarkymo, dėl to pats ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas nelaikytinas turintis tokią bylai svarią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, atsisako pateiktus Fondo įrodymus pridėti prie bylos (CPK 314 straipsnis).

Dėl atsakovės (ne)mokumo ir (ne)gyvybingumo

42.       JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

43.       Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: (1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; (2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas).

44.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

45.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

46.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

47.       Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungimosi principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

48.       Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).

49.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir šis negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas, tęsiasi pakankamai ilgą laiką, taip pat nustatęs, jog atsakovės įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, kad teismas neteisingai nustatė jos turto ir įsipareigojimų santykį, iš bendros turto masės nepagrįstai eliminuodamas nematerialųjį turtą ir į įsipareigojimų masę įtraukdamas įsipareigojimus, dėl kurių tarp šalių yra kilę ginčai. Taip pat apeliantė teigia, kad nors ji yra susidūrė su laikinais sunkumais, tačiau turi realias galimybes atnaujinti įprastą bendrovės veiklą ir generuoti pajamas, nes turi gamybinę bazę, intelektinį kapitalą, kvalifikuotus specialistus, įgyvendintus pilotinius projektus.

50.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija suteikia pagrindą nuspręsti, kad apeliantė atitinka pirmąją ir antrąją sąlygas, kurias nustačius tiek atskirai, tiek kartu, juridinis asmuo pripažintinas nemokiu ir tai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovė yra nemoki.

51.       Visų pirma, vertinant atsakovės nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę) aspektu, atsižvelgtina į šios nutarties 48 punkte nurodytą išaiškinimą, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.

52.       Iš atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikto 2025 m. sausio 31 d. balanso matyti, kad atsakovės turtas siekė 8 056 018 Eur, kurį sudarė materialusis turtas – 2 352 733 Eur, nematerialusis turtas – 5 111 335 Eur, trumpalaikis turtas – 583 332 Eur, kai mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 2 562 189 Eur. Nors pagal minėtus finansinės atskaitomybės duomenis, bendrovės turto ir įsipareigojimų santykis buvo teigiamas, tačiau šie duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankami konstatuoti, kad atsakovės 2025 m. sausio 31 d. balanse apskaitytas turtas realiai egzistuotų visa apimtimi.

53.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė ir būtent atsakovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, tenka pareiga pagrįsti tokias aplinkybes, jog balanse nurodytas turtas yra realus ir tokio turto vertę (žr. šios nutarties 47 punktą). Sutiktina su atsakove, kad intelektinės nuosavybės teisės, know–how, technologiniai sprendimai ir pan. tiek pačiai bendrovei, tiek ir rinkoje gali turėti ekonominę vertę, tačiau, kaip jau minėta, tokio nematerialaus turto egzistavimo bei jo vertės pagrindimo pareiga šiuo atveju teko pačiai atsakovei, kuri jos tinkamai neįvykdė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovės vadovas teismo posėdyje nurodė, kad bendrovės nematerialųjį turtą sudaro išradimai. Atskirajame skunde atsakovė teigia, kad bendrovei priklauso intelektinės nuosavybės teisės, know–how, technologiniai sprendimai, patentai. Tačiau atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos nematerialaus turto realų buvimą, jo realią sudėtį bei vertę, pvz., patentavimo, licencijų dokumentus ir pan. Pažymėtina ir tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nereiškė prašymo skirti technologinę ir finansinę ekspertizę, siekiant nustatyti nematerialaus turto rinkos vertę ir komercinį jo potencialą. Tokio prašymo pareiškėja nereiškia ir atskirajame skunde, apsiribodama deklaratyviais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nustatydamas jos turto masę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei buvo suteiktos visos procesinės galimybės pateikti duomenis, patvirtinančius jos nematerialaus turto egzistavimą, jo sudėtį bei vertę, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir kartu su atskiruoju skundu, o už tai, kad tokia informacija byloje nebuvo pateikta nagrinėjamu atveju yra atsakinga būtent atsakovė, o ne teismas, išnagrinėjęs atsakovės nemokumo bylą.

54.       Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad jos turimas nematerialusis turtas gali generuoti reikšmingas pajamas ir taip tiesiogiai paveikti bendrovės mokumo situaciją. Atsakovė paaiškino, kad licencijuojant technologiją tretiesiems asmenims gaunamos periodinės licencinės pajamos (royalty mokesčiai); technologijų perleidimo ar bendrų įmonių steigimo sandoriai, kur technologinė nuosavybė yra įnašas į bendrą kapitalą, gali padėti pritraukti strategines investicijas; turint pažangių technologijų, atsakovei atsiranda reali galimybė pritraukti Europos Sąjungos ar nacionalinio lygio dotacijas, subsidijas bei įvairias paramas, skirtas žaliųjų technologijų plėtrai ir elektromobilių pramonės vystymui. Tačiau šios atsakovės nurodytos aplinkybės dėl nematerialaus turto galimybių generuoti reikšmingas pajamas neturi objektyvaus pagrindimo, todėl nesudaro pagrindo daryti patikimą išvadą, kad bendrovės nurodomas nematerialus turtas gali būti panaudojamas pajamų generavimui bei atitinkamai įsipareigojimų padengimui (CPK 176 straipsnio 1 dalis). 

55.       Pažymėtina, kad pagal naujausią kasacinio teismo praktiką civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Šiuo atveju patikimų duomenų, kurie leistų pagrįstam įsitikinimui apie nematerialaus turto buvimo faktą bei jo įtaką reikšmingų bendrovės pajamų generavimui bei mokumo situacijos pagerėjimui, nepateikta.

56.       Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad bendrovės vardu registruotam nekilnojamajam turtui ir transporto priemonėms yra taikomas areštas arba atsakovės turtas yra įkeistas.

57.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų nematerialaus jos turto realų buvimą ir jo vertę, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš bendros atsakovės turto masės eliminavo nematerialųjį turtą.

58.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad vertinant bendrovės pradelstus įsipareigojimus, į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę įskaičiuotini ir atsakovės įsipareigojimai Fondui bei UAB „Diamond Hands Inv“. Pagal teismų formuojamą praktiką sprendžiant juridinio asmens (ne) mokumo klausimą ir vertinant jo turimo turto santykį su pradelstais įsipareigojimais, ginčijami tokio asmens įsipareigojimai paprastai nėra įskaičiuojami į bendrą jo pradelstų įsipareigojimų sumą, tačiau ši taisyklė negali būti suabsoliutinama ir teismo taikoma visiškai neatsižvelgiant į teisminių ginčų dėl kreditorinių reikalavimų pobūdį bei atsiradimo aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-823/2018). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1178-1040/2025 ginčija tik vykdomuosius įrašus bei prašo uždrausti išieškoti iš jos turto, įkeisto užtikrinant RUAB „Vėjo projektai“ įsipareigojimus, iki RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo proceso pabaigos, o ne pačių įsipareigojimų Fondui egzistavimą, t. y. atsakovė neginčija sutartinės hipotekos lakštų, kuriais atsakovė įgijo įsipareigojimus Fondui. Sprendžiant dėl bendros atsakovės įsipareigojimų masės, apeliacinės instancijos teismas laiko reikšminga ir aplinkybę, kad Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusia 2025 m. kovo 21 d. nutartimi nutraukė atsakovės akcininkės RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo procesą.

59.       Apeliantės atskirojo skundo teiginiai, kad Fondo reikalavimai yra kilę iš sutartinės hipotekos, sudarytos dėl RUAB „Vėjo projektai“ prievolių, todėl ginčai tarp investuotojos ir skolininkės turėtų būti sprendžiami civilinėje byloje, o ne naudojant bankroto institutą kaip galimą spaudimo priemonę, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą, ar atsakovė yra nemoki. Juo labiau kad dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi pareiškėja VMI, o ne Fondas.

60.       Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei nevykdant įsipareigojimų trečiajam asmeniui UAB „Diamond Hands Inv“ pagal tris paprastuosius vekselius, yra išduoti vykdomieji įrašai dėl 1 567 595,90 Eur skolos išieškojimo iš atsakovės trečiojo asmens naudai, tačiau atsakovė į 2025 m. sausio 31 d. balansą šio įsipareigojimo taip pat nėra įtraukusi.

61.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodyti įsipareigojimai kreditoriams turi būti įskaityti į atsakovės bendrą pradelstų įsipareigojimų masę.

62.       Taigi, į bendrą atsakovės turto masę neįtraukiant jos nematerialaus turto, o į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę įtraukiant įsipareigojimus tretiesiems asmenims, spręstina, kad atsakovės įsipareigojimai žymiai viršija turimo turto vertę, dėl to pirmosios instancijos teismas atsakovę pagal balanso testą pagrįstai pripažino nemokia.

63.       Antra, vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių), matyti, kad atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė galimai yra skolinga ne tik pareiškėjai ir tretiesiems asmenims, bet ir kitiems asmenims. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės atžvilgiu nuo 2024 m. kovo mėn. yra vykdoma 16 vykdomųjų bylų, kurių bendra išieškomų skolų suma sudaro 1 769 641,10 Eur, neįtraukiant 2 sustabdytų vykdomųjų bylų.

64.       Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nuo 2024 m. nemoka darbo užmokesčio darbuotojams. Atsakovės darbuotojai pagal Darbo ginčų komisijos priimtus sprendimus ir jiems išduotus vykdomuosius dokumentus atsakovės atžvilgiu yra iniciavę vykdomąsias bylas, kuriuose išieškotojai yra: V. A. su 7 344,86 Eur išieškojimu, vykdymas pradėtas 2024 m. birželio 10 d.; D. C. su 9 282,24 Eur išieškojimu, vykdymas pradėtas 2024 m. gegužės 9 d.; E. K. su 3 296,32 Eur išieškojimu, vykdymas pradėtas 2024 m. gegužės 6 d.; K. M. su 2 922,37 Eur išieškojimu, vykdymas pradėtas 2024 m. birželio 14 d.; S. L. su 964,07 Eur išieškojimu, vykdymas pradėtas 2024 m. spalio 2 d.; V. E. su 3 158,66 Eur išieškojimu, vykdymas pradėtas 2024 m. rugsėjo 30 d.

65.       Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovės įsiskolinimas VSDF biudžetui 2025 m. sausio 27 d. siekė 35 736,46 Eur ir vėliau tik didėjo, nes 2025 m. gegužės 8 d. duomenimis – jau 66 166,59Eur(https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/;jsessionid=93F78003BC478BB0B78490BF8E54A3D0). Įsiskolinimas VMI 2025 m. sausio 10 d. duomenimis buvo 164 463,76 Eur ir vėliau tik didėjo, nes 2025 m. gegužės 8 d. duomenimis jau siekė 234 757,55 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis; https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine-nepriemoka). Pažymėtina, kad tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo, todėl aplinkybės, kad atsakovės skolos valstybės biudžetui nuolat auga ir jų nepavyksta išieškoti priverstine tvarka ilgą laiką, patvirtina apeliantės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir bendrovės nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-401-567/2022 34 punktas).

66.       Nagrinėjamoje byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad mokestinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymas nėra laikinas, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, beveik visiems kreditoriams su nedidelėmis išimtimis įsiskolinimai yra susidaręs jau ilgą laiką, virš 180 dienų, atsakovė nepadengia kreditoriams net mažų skolų, tokių kaip VĮ Registrų centrui – 4,61 Eur, D. K. reklamos įmonei „Vakarų reklama“ – 8,23 Eur, UAB „Techvitas“ – 29,24 Eur, todėl bendrovei keliama bankroto byla nelaikytina ultima ratio (paskutinė priemonė), reabilitaciniai tikslai konkrečioje situacijoje mažai tikėtini.

67.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų iš esmės sumažinusi finansinių įsipareigojimų kreditoriams sumą ar kad antstoliai būtų įvykdę išieškojimus vykdomosiose bylose, nėra pagrindo teigti, jog toks įsipareigojimų nevykdymas yra tik laikinas. Priešingai, minėtos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė sistemingai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams jau ilgą laiką ir jos patiriami įsipareigojimai nuolat auga.

68.       Trečia, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Jau nurodyta, kad šiuo atveju apeliantė turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo poziciją (CPK 12, 178 straipsniai).

69.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023 32 punktas).

70.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė su darbuotojais neatsiskaito nuo 2024 m., darbuotojai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl bendrovės įsipareigojimų mokėti jiems sulygtą darbo užmokestį nevykdymo, dėl to yra užvestos vykdomosios bylos. Be to, bendrovėje darbuotojų skaičius yra sumažėjęs; priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, atsakovė turėjo 7 darbuotojus, šiuo metu dirba 3 darbuotojai (CPK 179 straipsnio 3 dalis; https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/;jsessionid=93F78003BC478BB0B78490BF8E54A3D0). Kaip minėta pirmiau, bendrovės įsiskolinimas VSDFV ir VMI biudžetams taip pat nuolat auga (žr. šios nutarties 65 punktą). Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia spręsti apie tinkamą finansinių įsipareigojimų darbuotojams ir valstybės biudžetui vykdymą.

71.       Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę–komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia kreditorių įsiskolinimus. Atsakovės atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad ji yra gyvybinga, nes turi gamybinę bazę, intelektinį kapitalą, kvalifikuotus specialistus, kurie, net atsakovei patiriant laikinus sunkumus, nenutraukė darbo sutarčių ir tiki bendrove bei jos ateitimi, įgyvendintus pilotinius projektus, tai sudaro realų pagrindą veiklai atnaujinti ir generuoti pajamas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra labiau hipotetiniai ir nesuponuoja išvados, kad bendrovė yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus ir atsiskaityti su kreditoriais. Byloje nenustatyta, kad bendrovė aktyviai vykdytų ūkinę–komercinę veiklą, gautų užsakymus, vykdytų darbus, gautų pelną. Priešingai, iš atsakovės pateiktos 2025 m. sausio 31 d. Pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad atsakovės pardavimo pajamos šiais metais sudaro 0,00 Eur, o nuostolis per 2025 m. sausio mėn. siekia 65 241 Eur. Atsakovė nuo 2019 m. veikia nuostolingai: 2019 m. nuostolis sudarė – 200 445 Eur, 2020 m. – 304 948 Eur, 2021 m. – 457 961 Eur, 2022 m. – 483 021 Eur, 2023 m. – 1 061 830 Eur, 2024 m. – 80 256 Eur, 2025 m. sausio mėn. – 65 241 Eur.

72.       Pažymėtina, kad tiek tinkamas mokestinių prievolių vykdymas, tiek darbuotojų skaičiaus mažėjimas, pripažįstamas reikšmingomis aplinkybėmis, sprendžiant dėl bendrovės mokumo, gyvybingumo. Aplinkybės, kad bendrovė yra įsiskolinusi valstybės biudžetui ir darbuotojams, darbuotojų skaičius itin žymiai sumažėjo, patvirtina bendrovės vykdomos veiklos sustojimą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir bendrovės nemokumą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė ūkinės–komercinės veiklos nevykdo, pajamų negeneruoja ir nėra realių perspektyvų stabilizuoti padėtį. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių bendrovės ūkinės–komercinės veiklos vykdymą, konstatuotina, kad bendrovė negali būti laikoma gyvybinga bendrove, kurios išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą.

73.       Taigi, šiuo atveju apeliantė nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, kad ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar tai, jog atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo kitaip vertinti šios teismo išvados. Taigi, nesant objektyvių duomenų, kad bendrovės turtinė padėtis gerėja ir ji yra pajėgi patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir jos finansinė padėtis artimiausiu metu nepagerės.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

74.       Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

75.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o JANĮ normos nenustato specialių taisyklių, kaip turėtų būti paskirstomos bylinėjimosi išlaidos iš pagrindinės nemokumo bylos išskirtose bylose, kuriose sprendžiama dėl ginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, todėl vadovaujamasi bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, įtvirtintomis CPK (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis).

76.       Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra grindžiamos principu „pralaimėjęs moka“, reiškiančiu, kad paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

77.       Atsižvelgiant į procesinį šios bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą, teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą įgijo pareiškėja ir tretieji asmenys. Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismui pateikė tik trečiasis asmuo Fondas, nurodęs, kad šioje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 867,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios, kaip matyti iš prie atsiliepimo pridėtos 2025 m. balandžio 7 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros Nr. INV-2025-04-07-00238 ir 2025 m. balandžio 8 d. sąskaitos išrašo, susijusios su teisinių paslaugų parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą teikimu.

78.       Remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2024 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) 7 punktu ir 8.16 papunkčiu, maksimali rekomenduojama už atsiliepimą į atskirąjį skundą priteisti suma (atsižvelgiant į tai, kad sąskaita faktūra apmokėta 2025 m. II ketvirtį) sudarytų – 934,36 Eur (2 335,90 Eur x 0,4). Taigi Fondo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose įtvirtintą dydį, dėl to Fondui iš atsakovės priteisiamas 934,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

        Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „I asset management“, juridinio asmens kodas 304405305, valdančiai uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį, investicinį fondą „NuCapital“, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrinio transporto sistemos“, juridinio asmens kodas 304216105, 934,36 Eur (devynių šimtų trisdešimt keturių eurų 36 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėja                                                                                        Asta Radzevičienė