Civilinė byla Nr. 2A-1368-464/2011

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-03854-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija: 15.3.1.; 15.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Virginijaus Kairevičiaus,

sekretoriaujant V. K., 

dalyvaujant ieškovui P. K., jo atstovui P. G..

atsakovo atstovei adv. V. R.,

vertėjai O. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo P. K. ir atsakovo UAB „VSA Vilnius“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui UAB „VSA Vilnius“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

ieškovas P. K. 2010-04-07 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 1-2) ir prašė pripažinti neteisėtomis bei panaikinti atsakovo UAB „VSA Vilnius“ 2009-12-11 įsakymais Nr. 158 - P ir Nr. 162 - P paskirtas drausmines nuobaudas – papeikimus, kurie jam buvo skirti dėl netinkamo kuro ir automobilio naudojimo bei padarytos darbdaviui materialinės žalos, dėl darbo pareigų pažeidimo - kuro normų viršijimo. Nurodė, kad atsakovo paskirtos drausminės nuobaudos buvo apskųstos darbo ginčų komisijai, tačiau darbo ginčų komisija atmetė ieškovo prašymą panaikinti paskirtas nuobaudas. Dėl kuro pereikvojimo ieškovas nėra kaltas. Atsakovo administracija buvo informuota, kad naudojami seni, dažnai gendantys automobiliai, kurie naudoja daugiau kuro. Automobilį vairavo du vairuotojai, o darbo įstatymai nenumato kolektyvinės ar solidarios drausminės atsakomybės. Ieškovas yra kaltinamas kuro pereikvojimu likus dviem darbo dienoms iki automobilio remonto, tačiau kiek tomis dienomis kuro buvo pereikvota ir kokia materialinė žala padaryta atsakovas net nenustatė.

Atsakovas UAB „VSA Vilnius“ atsiliepimu (b.l. 13-16) prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutiko su ieškovo teiginiais, jog šis buvo informavęs atsakovo administraciją apie tai, kad automobilis yra senas ir naudojantis daug kuro. Automobilio kuro norma buvo nustatyta teisingai ir atitiko realias kuro sunaudojimo sąnaudas, tačiau automobilį vairuojantys asmenys kurą nupildavo. Automobilis buvo sugadintas, kadangi ieškovas netinkamai jį naudojo. Aplinkybę, kad kuro norma buvo viršyta, pripažino ir pats ieškovas. Ieškovas pažeidė pareiginius nuostatus bei visiškos materialinės atsakomybės sutarties sąlygas, o drausminės nuobaudos – papeikimai buvo skirtos laikantis nustatytos tvarkos. Be to, ieškovas galimai praleido ieškinio senaties terminą, nes toks ieškinys turėjo būti paduotas iki 2010-04-05.

Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2010-11-25 sprendimu (b.l. 65-68) ieškinį patenkino iš dalies, pripažino neteisėta ir panaikino 2009-12-11 atsakovo įsakymu Nr.158 - P ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą - papeikimą dėl netinkamo kuro ir automobilio  naudojimo ir padarytos materialinės žalos,  o ieškinio reikalavimo pripažinti neteisėta ir panaikinti ieškovui 2009-12-11 įsakymu Nr.162 - P paskirtą drausminę nuobaudą - papeikimą dėl darbo pareigų pažeidimo - kuro normos viršijimo, netenkino; priteisė iš atsakovo valstybei 130 Lt žyminio mokesčio ir 10,78 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pas atsakovą dirbo klientų aptarnavimo skyriaus vairuotoju. Su ieškovu 2008-10-21 pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, jis supažindintas su pareiginiais nuostatais (b.l. 21 - 26). Drausminė nuobauda – papeikimas paskirta ieškovui 2009-12-11 įsakymu Nr.162 - P, remiantis 2009-12-08 tarnybiniu pranešimu Nr. 120 – T. Atlikus 2009 m. lapkričio mėnesio kelionės lapų suvestinių sutikrinimą buvo nustatyta, jog sunaudota 142 litrų dyzelinio kuro daugiau, negu priklauso pagal nustatytas normas, o mėnesio pabaigoje įrašyti neteisingi duomenys – didesnis, negu turėtų būti, kuro likutis. Darbdavys pateikė darbuotojui reikalavimą pasiaiškinti, tačiau šis atsisakė pasiaiškinti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, pripažino, jog 2009-12-11 įsakymu Nr.162 - P ieškovui pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už kuro normos viršijimą 2009 m. lapkričio mėnesį. Suvartojamo kuro norma buvo ženkliai viršyta per visą 2009 m. lapkričio mėnesį. Tokią aplinkybę teismas vertino kaip ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą, t.y. pareigš netinkamą vykdymą, nustatytų kuro normų nesilaikymą, pareiginių nuostatų 1.5.2 p., 2.6 p.,  2.15 p., 4.1.7 p. reikalavimų nevykdymą. Ši drausminė nuobauda, teismo nuomone, paskirta nepažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą. Dėl antrosios drausminės nuobaudos paskyrimo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad taikant drausminę atsakomybę turi būti nustatyti kiekvieno darbuotojo veiksmai -  padarytas darbo drausmės pažeidimas bei kaltė, o drausminė nuobauda paskirta už konkretų darbo drausmės pažeidimą. Šiuos nuobaudos atveju atsakovas neįrodė, jog automobilis sugedo ir turtinė žala padaryta būtent ieškovo kaltais veiksmais, bei sprendė, kad vien remiantis prielaidomis nustatyti ieškovo kaltę dėl dyzelinio kuro nupylimo ir angos tinkamo neužsandarinimo bei dėl to taikyti jam drausminę atsakomybę negalima. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad po darbo automobiliai paliekami ir saugomi įmonės teritorijoje, todėl, esant nepilnai užplombuotam kuro paėmimo bako korpusui, dyzelinį kurą iš jo galėjo nupilti ir pasisavinti ne vien ieškovas, be to, automobilio sugadinimo priežastis galėjo nustatyti tik ekspertai.

Ieškovas P. K. apeliaciniu skundu (b.l. 70-71) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-11-25 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo reikalavimas panaikinti drausminę nuobaudą – papeikimą, paskirtą 2009-12-11 įsakymu Nr. 162 – P dėl kuro normos viršijimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pripažinti šią drausminę nuobaudą neteisėta ir ją panaikinti, o likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Tvirtina ne kartą informavęs atsakovo administraciją, kad automobilis sunaudoja daugiau kuro, negu nustatyta norma. Nustatant kuro normą ieškovas nedalyvavo, o tokį aktą pasirašęs darbdavio nurodymu. Kuro norma buvo nustatinėjama liepos mėnesį, kuomet važiuojant oro temperatūra siekė 30 laipsnių  šilumos, o kuro normos viršijimas buvo nustatytas žiemą, kai automobilis natūraliai sunaudoja daugiau kuro. Atsakovas nenurodė ieškovui kaip vairuoti automobilį, kada surenkant šiukšles būtina juo manevruoti. Be to, automobilį atsakovas buvo pavedęs vairuoti ir kitam darbuotojui O. S., tačiau, paskirdamas drausminę nuobaudą, nenurodė, kad kuras buvo pereikvotas būtent tomis dienomis, kai automobilį vairavo ieškovas.

Atsakovas UAB „VSA Vilnius“ apeliaciniu skundu (b.l. 80-83) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-11-25 sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo reikalavimas pripažinti drausminę nuobaudą, paskirtą įsakymu Nr. 158 – P, neteisėta ir šią ieškinio dalį atmesti, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad drausminė nuobauda įsakymu Nr. 158-P ieškovui buvo paskirta dėl netinkamo atsakovo turto naudojimo bei jo sugadinimo, automobilį neabejotinai  sugadino ieškovas, nors ir nebūdinai šiam pasisavinant kurą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino darbo drausmės pažeidimą. Ieškovas savo neteisėtais veiksmais pažeidė pareigas, nustatytas pareiginiuose nuostatuose, su kuriais jis buvo pasirašytinai supažindintas, bei visiškos materialinės atsakomybės sutarties sąlygas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas. Viena vertus, buvo pripažinta, jog ženklai viršyta suvartoto kuro norma. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nenustatė netinkamo automobilio naudojimo, kas sąlygojo jo sugedimą. Buvo sugadinta būtent kuro sistema, taigi darytina išvada, kad buvo netinkamai ir neišsamiai įvertintos nagrinėjamos bylos aplinkybės. Be to, byloje nebuvo nagrinėjamas materialinės atsakomybės klausimas, o buvo sprendžiamas drausminės atsakomybės sąlygos. Drausminės atsakomybės sąlyga – darbo drausmės pažeidimas, kuris buvo visiškai įrodytas. Darbuotojas nepaneigė savo kaltės dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo prezumpcijos ir savo nekaltumo neįrodė, taigi pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškuose bylose. Buvo pažeistas laisvo įrodymų vertinimo taisyklės, įrodymai įvertinti nevisapusiškai, neobjektyviai, pažeidžiant procesines teises normas, taip pat teisingumo ir protingumo principus, pažeista ir įrodymų tikėtinumo taisyklė. Antai 2009-12-11 ieškovas sutiko, kad buvo viršyta kuro norma bei pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Tačiau vėliau, siekdamas išvengti drausminės atsakomybės, pakeitė savo poziciją. Be to, ieškinį patenkinus tik iš dalies, bylinėjimosi išlaidos nebuvo paskirstytos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Atsakovas UAB „VSA Vilnius“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (b.l. 74-76) prašo ieškovo skundžiamą Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-11-25 sprendimo dalį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, paaiškinimai, liudytojų parodymai. Ieškovas nepagrindė nurodytos aplinkybės, kad informavo atsakovą, jog automobilis naudoja daugiau kuro, tokių pranešimų atsakovas nėra gavęs. Atsakovas 2005 metais pirko naują automobilį, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad automobilis yra senas. Kuro limitai vasaros ir žiemos metu yra skirtingi, šie limitai nustatomi praktiniu būdu – vykstant į reisus, todėl kuro normos yra realios. Pats ieškovas pripažino aplinkybę, jog 2009 metų lapkričio mėnesį kuro sunaudojo ženkliai daugiau. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad nebuvo jo kaltės dėl to, kad kuro buvo sunaudojama daugiau. Tiek ieškovo, tiek vairuotojo O. S. automobilio vairavimo dienomis kuro buvo pereikvota panašiu mastu.

Ieškovas P. K. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b.l. 91-93) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o ieškovo apeliacinį skundą patenkinti. Liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas informavo atsakovo administraciją, jog automobilis sunaudoja daugiau kuro, nei nustatyta norma. Dar iki automobilio gedimo darbdavys buvo informuotas, kad automobilis sunkiai užsiveda, todėl į automobilio baką buvo pilami cheminiai priedai, kurie vėliau galėjo sukalkėti ir sąlygoti automobilio gedimą. Nebuvo pateikta ekspertų išvada, kad sugedo automobilio variklis, o atsakovas reikalauja, kad gedimo priežastį nurodytų ieškovas ir taiko ieškovo kaltumo prezumpciją. Nesant tiesioginių įrodymų ieškovui negali būti taikoma drausminė atsakomybė.

Ieškovo P. K. apeliacinis skundas tenkintinas.

Atsakovo UAB „VSA Vilnius“ apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniuose skunduose išdėstytus nesutikimo su atitinkama teismo sprendimo dalimi argumentus (CPK 320 str. 1 d.), patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais. Šioje byloje kilo teisinis ginčas dėl darbuotojo drausminės atsakomybės sąlygų ir faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovo darbinių pareigų atlikimu, traktavimo kaip darbuotojo kaltų veiksmų, dėl to kolegija ir pasisako. Šios bylos kontekste aktualu dar ir tai, kad dėl tų pačių pažeidimų, kuriais atsakovas kaltino kitą savo darbuotoją – O. S., jau yra įsiteisėjęs Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011-02-21 sprendimas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Vilniaus apygardos teismo 2011-10-28 nutartis c.b. Nr. 2A-1905-302/2011), taigi šio teisminio precedento ir jame nustatytų faktų taip pat privalu yra paisyti.

Tos pačios dienos - 2009-12-11 - atsakovo UAB „VSA Vilnius“ administracijos vadovės įsakymais Nr. 158 - P ir Nr. 162 - P ieškovui buvo paskirtos dvi atskiros drausmines nuobaudos – papeikimai dėl netinkamo kuro ir automobilio naudojimo bei padarytos darbdaviui materialinės žalos ir dėl kuro normų viršijimo. Pirmiausiai būtina  pastebėti, kad netinkamas kuro panaudojimas ir kuro normų viršijimas iš esmės yra tapačios sąvokos ir reiškia tą patį. Kitaip jas traktuoti leistų nebent darbdavio įsakymuose konkrečiai įvardintos tokio darbo drausmės pažeidimo padarymo aplinkybės – kada, kokius būtent veiksmus darbuotojas atliko ir kokias  pasekmės kiekvienu konkrečius atveju jie darbdaviui sukėlė. Tik toks individualizuotas darbo drausmės pažeidimo įvardijimas, o ne tęstinių veiksmų apibrėžimas įsakymuose dėl drausminių nuobaudų skyrimo, galėtų būti pripažintas atskiru darbo drausmės pažeidimu, už kurį darbuotojui jau gali būti taikoma atsakomybė. Šią išvadą kolegija daro atsižvelgdama į drausminių nuobaudų skyrimo tikslus. Įstatymo įtvirtinta darbuotojo drausminė atsakomybė yra viena iš priemonių, padedančių užtikrinti tinkamą darbo pareigų vykdymą. Todėl tuo pačiu metu paaiškėjus galimai netinkamam darbuotojo elgesiui darbe (b.l. 31-33, 36-37, 39-40), nėra teisėto darbdavio intereso ar, juo labiau, teisinio pagrindo darbuotojo veiksmus traktuoti kaip atskirus darbo drausmės pažeidimus ar taikyti jam už tuos pačius veiksmus dvigubą drausminę atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje darbo pareigų netinkamu atlikimu darbdavys pripažino netinkamą kuro bei paties automobilio panaudojimą tam tikru apibrėžtu kalendoriniu laikotarpiu – 2009 m. lapkričio mėnesį (b.l. 18-19, 20), kuris ir nulėmė didesnes, nei nustayta norma (b.l. 30), kuro sąnaudas tą patį mėnesį. Taigi skirdamas tą pačią dieną iš karto dvi drausmines nuobaudas, darbdavys atskirai nubaudė darbuotoją ir už pasekmes (kuro vnormos viršijimą), ir už jas, darbdavio požiūriu, sąlygojusias priežastis (netinkamą transporto priemonės eksploatavimą ar kuro nupylinėjimą, kaip tai nurodoma atsakovo procesinuose dokumentuose). Tokiu atveju akivaizdžiai paneigiami drausiminių nuobaudų skyrimo tikslai – suteikti galimybę darbuotojui pasitaisyti, skatinti darbuotoją savo darbines pareigas atlikti kuo tinkamiau, nepažeidžiant darbdavio nustaytų taisyklių ar įstatymo reikalavimų, nedaryti darbaviui žalos. Identifikuojant nuobaudų paskyrino eiliškumą pagal įsakymų numerius darytina išvada, kad pirmoji jų buvo paskirta įsakymu Nr. 158 - P (b.l.3). Taigi antroji, įsakymu Nr. 162- P paskirta drausminė nuobauda (b.l. 4) jau yra perteklinė, akivaizdžiai pažeidžianti DK 239 str. nustaytą draudimą, todėl pripažintina negaliojančia vien dėl šios priežasties.

Tačiau minėtos nuobaudos paskyrimo pagrįstumas yra ginčijamas ieškovo apeliaciniame skunde ir kitais motyvais, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovo apeliacinio skundo bei atsakovo atsiliepimo į jį argumentus, pasisako dėl  įsakymu Nr. 162 - P paskirtos nuobaudos pagrįstumo ir kitais aspektais. Darbdavys grindžia savo teisę nubausti ieškovą už netinkamą aurtomobilio bei kuro panaudojimą, kurio pasekmė - kuro normų viršijimas - ieškovo visiškos materialinės atsakomybės sutartimi (b.l. 21-22), jo pareiginių nuostatų 1.5..2. p., 2.6. p., 2.15 p. (b.l. 23-26), kuro sunaudojimo normų automobiliui (duomenys neskelbtini) kurį ieškovas vairavo pakaitomis su O. S., nustaymo aktu (b.l. 30), 2009 m. lapkričo mėnesio kelionės lapu ( b.l. 20)  ir suvestinėmis apie kiekviueno iš vairuotojo viršytą kuro kiekį (b.l. 18-19), ieškovo pasiaiškinimu, kuriame šis pripažino 142 l kuro trūkumą (b.l. 29) bei įsipareigojimu drauge su O. S. atlyginti darbdaviui žalą (b.l. 28), savo darbuotojų tarnybiniais pranešimais (b.l. 31-33, 39), automobilį remnontavusios bendrovės prierašu sąskaitoje apie jo sugadinimo priežastis (b.l. 34-35). Kolegija negali nesutikti su apelianto skundo argumentais, kad taikyti jam drausminę atsakomybę, ieškovo veiksmų neatribojant nuo kito darbuotojo (O. S.) atliktų veiksmų, t.y. neindividualizuojant kiekvieno iš šių asmenų atliktų veiksmų, kuriuos darbdavys laiko kaltais, negalima. Viena vertus, teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą tenka būtent darbdaviui, tą lemia įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės tokios kategorijos bylose, patvirtinamos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-79/2009; 2009-10-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-448/2009), ir rungimosi bylos procese principas (CPK 12 str., 178 str.), ir darbuotojo, kaip tokioje situacijoje nelygiavertės darbo sutarties šalies, padėtis. Atsakovas nepagrįstai precedento reikšmę suteikia Vilniaus apygardos teismo bylai Nr. 2A-814-464/2008, kurioje ir faktinės aplinkybės, ir pats ginčo pobūdis (reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kuomet įrodinėjimo našta paskirstoma šalims kitaip) (b.l. 82). Nagrinėjamo ginčo atveju darbuotojo kaltės prezumpcija dėl darbo drausmės pažeidimo netaikoma ir pareigos ją paneigti darbuotojas neturi.   

Kolegijos nuomone, atsakovo pateikti duomenys nebuvo pakankami konstatuoti, kad ieškovas padarė jam priskiriamą darbo drausmės pažeidimą, kadangi jo atsakomybės, kaip minėta, neatribojo nuo kito darbuotojo, neįvardijo konkretaus būtent ieškovo padaryto darbo pareigų pažeidimo, dėl kurio padarymo jam skiriama ši drausminė nuobauda, t.y. kokį kuro kiekį, kokiomis aplinkybėmis ir kada kaltina jį sunaudojus viršijant nustatytus normatyvus. Pripažintina, kad  darbdavys iš esmės neišdėstė jokių konkrečių šio pažeidimo padarymo aplinkybių, nenurodė, kada ir kokie ieškovo kalti veiksmai buvo atlikti. Pastebėtina, kad pats darbdavys pripažįsta kuro sąnaudų tą mėnesį padidėjimą ne tik ieškovo, bet ir kito šio automobilio vairuotojo O. S. darbo dienomis bei pats pateikia tokius duomenis teismui (b.l. 18-19), tačiau O, S. drausminė atsakomybė už šiuos veiksmus netaikoma. Tai gali reikšti, kad visa atsakomybė už nustatytą  kuro normų viršijimą perkeliama tik vienam ieškovui, o tai neatitinka DK 35 str., 38 str., 236 str., 238 str. nuostatų.

Kita vertus, negalima paneigti ir ieškovo nurodytų bei liudytojų V. G., R. J. ( b.l. 61-62) patvirtintų kitų galimų automobilio gedimo priežasčių, dėl ko atitinkamai ir kuro sąnaudos galėjusios būti didesnės. Kaip matyti iš bylos, vairuotojai mėgino inicijuoti kuro normų, taikomų būtent šiam automobiliui, patikrinimą (bl. 54), vairuotojo O. S. anksčiau buvusį pranešimą darbdaviui apie šio automobilio gedimus pripažino ir darbdavio sudaryta Darbo ginčų komisija, kuri šį faktą traktavo jam nepalankia linkme (b.l. 7). Todėl kategoriškai tvirtinti, kad dėl išaugusių tą mėnesį kuro sąnaudų yra kaltas tik ieškovas, nevykdęs pareiginių nuostatų 2.15 p. ar kitų jų punktų reikalavimų, nebūtų nei teisinga, nei pagrįsta. DK 234 str. darbo drausmės pažeidimu įvardija darbo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, kuomet dėl to yra darbuotojo kaltė. Tokios jo asmeninės kaltės nepatvirtina ir fakto, jog tam tikro kiekio degalų (142 l) pagal dokumentus trūksta, pripažinimas pasiaiškinime (b.l. 29).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje ginčo dalyje pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į situaciją,  nevisiškai tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir bylos duomenis, dėl ko padarė klaidingą išvadą apie ieškovo reikalavimo nepagrįstumą, palikdamas nuobaudą galioti (CPK  329 str. 1 d., 330 str.). Tokiu atveju ši skundžiama teismo sprendimo dalis panaikintina ir priimtinas naujas sprendimas - 2009-12-11 įsakymu Nr.162 - P ieškovui paskirtą antroji drausminė nuobauda -  papeikimas panaikintina.

Pirmosios nuobaudos, t.y. 2009-12-11 atsakovo įsakymu Nr.158 - P paskirto papeikimo, atveju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir vertina, kad ši nuobauda jam buvo panaikinta pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šios nuobaudos paskyrimo aplinkybes, pasisakydamas apie jos neteisėtumą ir neadekvatumą, sprendime išanalizavo kodėl darbuotojui šiuo atveju nekyla drausminė atsakomybė, juolab, automobilis nekliudomai pasiekiamas ir pašaliniams asmenims, o jo techninio gedimo priežastis tos srities ekspertų nebuvo patvirtinta.  Kolegija sutinka su teismo motyvais, jų nekartodama. Pažymėtina ir tai, kad sudaryta su darbuotoju visiškos materialinės atsakomybės sutartis, priešingai nei teigiama atsakovo apeliaciniame skunde, dar nesudaro prielaidų besąlygiškai taikyti vairuotojui drausminę atsakomybę už bet kokį automobilio gedimą ar reikalauti žalos atlyginimo, nenustačius darbuotojo kaltės ir veiksmų neteisėtumo, priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Tačiau šioje byloje materialinės žalos atlyginimo klausimas nesprendžiamas, todėl dėl to kolegija daugiau nepasisako.

Aptariant atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl teismo sprendimo prieštaringumo, pastebėtina, kad tokia aplinkybė yra jau eliminuota, panaikinus ir antrąją ieškovui skirtą drausminę nuobaudą. Dėl darbuotojo kaltės prezumpcijos netaikymo tokio ieškinio reikalavimo atveju, dėl nebuvimo darbuotojui pareigos ją paneigti, apeliacinės instancijos teismas savo argumentus taip pat jau išdėstė. Argumentas dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims, visiškai patenkinus ieškovo reikalavimus, tampa teisiškai neaktualus, todėl nepasisakytina ir dėl to. Kolegija dar kartą akcentuoja precedentinę įsiteisėjusio Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011-02-21 sprendimo reikšmę. Teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į savo pačių kuriamus precedentus, o minėtos ir nagrinėjamos bylos atveju faktinės aplinkybės visiškai sutampa, yra analogiškos. Vilniaus apygardos teismas, tikrindamas Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011-02-21 sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, konstatavo, kad darbuotojų (O. S. ir P. K.) kaltės dėl  kuro paėmimo korpuso neužfiksavimo, galimai sąlygojusio automobilio kuro sistemos gedima, nenustatyta, o priešinga darbdavio padaryta išvada paremta tik jo ir jo darbuotojų prielaida. Nesutiko apeliacinis teismas ir su darbdavio vertinimu, jog O. S. pranešimas apie automobilio ankstesnius gedimus reiškia nesirūpinimą jam perduota darbui atlikti darbo priemone. Taip pat minimoje byloje teisėjų kolegija, remdamasi apklaustų joje liudytojais asmenų paaiškinimais, sprendė, jog prieš išvažiuojant į reisą automobilis buvo patikrinamas, kurą į automobilį užpildavo kuro darbuotojas, atliekantis šį darbą, o ne patys automobilio vairuotojai, todėl ne vairuotojams ir teko pareiga tikrinti automobilį prieš išvažiuojant į reisą, o automobilis, pasak liudytojų, gesdavo ir anksčiau.

Išdėstytų aplinkybių kontekste kolegija pripažįsta, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai skundžiamos teismo sprendimo dalies neteisėtumo neapsprendžia ir šios sprendimo dalies panaikinimo nesąlygoja.  

Iš atsakovo UAB „VSA Vilnius“ priteistina 8,90 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).              

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2  p., kolegija

n u s p r e n d ė:

Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą iš dalies panaikinti.

P. K. ieškinį patenkinti visiškai. Panaikinti P. K. 2009-12-11  įsakymu Nr.162 - P paskirtą drausminę nuobaudą -  papeikimą,

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „VSA Vilnius“ 8 (aštuonis) litus 90 centų procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybės naudai

Kolegijos pirmininkė                                                                                    Dalia Kačinskienė

Teisėjai                                                                                                  Henrichas Jaglinskis

                                                                                                                Virginijus Kairevičius