Civilinė byla Nr. e2A-1457-480/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11282-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno butų ūkio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2489-475/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Kauno butų ūkiui dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – E. M. E..

Teismas 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Kauno butų ūkio 1 260,77 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. kovo 12 d. įvykio metu buvo padaryta žala butui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė, vadovaudamasi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. gegužės 17 d. redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 1 d.) (toliau – Taisyklės), pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 1 300,77 Eur ir kompensavo atsiradusią žalą, išmokėdama 1 260,77 Eur dydžio draudimo išmoką (1 300,77 Eur nuostolio suma – 40 Eur besąlyginė išskaita). Ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas trūkus bendro naudojimo stovui. Pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrąją inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą. Atsakovė yra atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala nėra atlyginta.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB Kauno butų ūkis nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė, vykdydamas nuolatinius namo stebėjimus bei atlikdama 2019 m. gegužės 6 d. statinio apžiūrą Nr. KA-983-2019 nenustatė jokių vamzdynų defektų, galėjusių įtakoti avarijos kilimą. 2020 m. sausio 30 d. atsakovė gavo gyventojų prašymą dėl stovų keitimo, tačiau nuvykus apžiūrai 2020 m. vasario 21 d., buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventoja nesutiko, kad jos bute būtų griaunama siena. Stovus keičiant tarp aukštų yra būtina patekti į gyventojų butus. 2020 m. kovo 12 d. į atsakovės avarinę tarnybą pasikreipė buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), gyventojas. Buvo nustatyta, kad buto koridoriuje šlampa siena ir lubos. Įtariama, kad nesandarus lietvamzdis, kuris vizualiai nematomas. Atsakovė tik 2020 m. rugsėjį gavo buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojos sutikimą leisti atlikti stovų keitimo darbus. 2020 m. rugsėjo 16 d. atsakovė pakeitė lietaus nuotekų stovus per butus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė ir turi pareigą organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, tačiau vizualiai nematomų vamzdžių, esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, keitimo administratorė savo iniciatyva nevykdo, o vykdo tik gavusi butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus. Šiuo atveju atsakovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės iki avarijos nustatyti vamzdžio, uždengto sienine spinta, pažeidimų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė neatliko savo pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai.

4.       Trečiasis asmuo E. M. E. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 1 260,77 Eur žalą, 63 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 323,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 100,08 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei iš atsakovės 15,23 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

6.       Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), administratorė, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog šiame name esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) apliejimas įvyko dėl bendrojo naudojimo lietvamzdžio avarijos, atsakovė įrodymų, jog vandens išsiliejimo šaltinis buvo kitur, neteikė, šios aplinkybės neginčijo.

7.       Teismas pažymėjo, kad 2020 m. vasario 26 d. atsakovės rašte dėl darbų nevykdymo nurodyta, jog ne tik trečiasis asmuo E. M. E. (buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė) nesutinka dėl darbų vykdymo, bet taip pat nurodyta, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nerastas, ir sprendė, kad atsakovė, žinodama apie tokią situaciją, privalėjo imtis veiksmų, įpareigoti buto savininką atidengti stovus, jog būtų tinkamai pašalinti stovo defektai, imtis priemonių susisiekti su buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininku.

8.       Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog gavusi gyventojų prašymą dėl stovų keitimo ėmėsi veiksmų užkirsti kelią žalos atsiradimui, ir nurodė, kad vien tai, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė nesutiko atidengti stovų, negali būti pagrindas konstatuoti kaip atsakovės atsakomybę šalinančią aplinkybę.

9.       Teismas priėmė išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė savo kaip administratorės pareigą tinkamai organizuoti namo techninę priežiūrą, ir sprendė, jog yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai.

10.       Teismas, nustatęs, kad užliejimas įvyko dėl bendro naudojimo objektų avarijos, atsakovė nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą bendrojo naudojimo objekto – lietvamzdžio stovo – priežiūrą, savalaikį keitimą, jog nekiltų žalą galintis padaryti įvykis, elgėsi nerūpestingai, konstatavo, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

11.       Teismas nurodė, kad atsakovė, ginčydama būtinybę tiesti dvigubą plėvelę, nepateikė įrodymų, jog tokios būtinybės nėra, taip pat atmetė atsakovės argumentą, kad galima buvo pakeisti tik dalį grindų dangos, tai yra tik tą, kuri realiai buvo sugadinta.

12.       Teismas konstatavo, kad įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitokio žalos dydžio apskaičiavimo atsakovė nepateikė, o ekspertizės žalos dydžiui nustatyti neprašė skirti, ir sprendė, jog žalos dydis, kuris yra įrodytas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, o atsakovės leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenuginčytas, turi būti priteisiamas iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB Kauno butų ūkis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.       Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip administratorės, pareigą tinkamai organizuoti namo techninę priežiūrą, neva todėl įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai. Nagrinėjamu atveju avarija įvyko vamzdynui trūkus perdangoje, ko administratorė objektyviai negalėjo vizualiai pastebėti ar patikrinti, nes vamzdynas matosi tik išgriovus perdangas arba sienas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą statybos reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“ administratorė vizualiai tikrina tik pagrindines statinio konstrukcijas, o ne inžinerines sistemas, kurioms yra priskiriami ir lietaus nuotekų vamzdynai. Atsakovei atlikti reikiamus darbus kliudė trečiasis asmuo, kuriai ir turi kilti atsakomybė už kilusią žalą.

13.2.       Teismas nepagrįstai nurodė, jog „2020 m. vasario 26 d. atsakovės rašte dėl darbų nevykdymo nurodyta, kad ne tik E. M. E. (buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė) nesutinka dėl darbų vykdymo, bet taip pat nurodyta, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nerastas. Teismo vertinimu, atsakovė, žinodama tokią situaciją, privalėjo imtis veiksmų, įpareigoti buto savininką atidengti stovus, kad būtų tinkamai pašalinti stovo defektai, imtis priemonių susisiekti su buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininku“. 2020 m. vasario 26 d. rašte nurodyta tik tai, kad E. M. E. atsisako atlikti darbus, o jokių kitų įrašų apie butą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino įrodymus. Įrašas „(duomenys neskelbtini) buto nėra“ nurodytas 2020 m. vasario 21 d. paskyroje-akte ir jis nepatvirtina, jog vėliau šis buto savininkas neleido atlikti remonto darbų, jis tik nebuvo 2020 m. vasario 21 d., o ne neleido atlikti darbų.

13.3.       Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, neva „byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė buvo pakankamai aktyvi, atidi ir rūpestinga vykdydama savo kaip namo administratorės pareigas. <...> todėl esant visų minėtų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog byloje įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai“. Civilinėje byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė buvo pakankamai aktyvi, atidi ir rūpestinga, vykdydama namo administratorės pareigas, o atlikti remonto darbus jai nepagrįstai kliudė buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė trečiasis asmuo.

13.4.       Teismas visiškai netyrė ir nevertino liudytojo G. B. parodymų, duotų 2022 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu, ir net nepasisakė, kodėl atmeta šio liudytojo parodymus, jų neanalizavo sprendime. Šio liudytojo parodymai patvirtina ginčui teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog atsakovė savo pareigas vykdė, ginčo gedimas įvyko nematomoje ir sunkiai prieinamoje vietoje (už sienos), buvo trukdžių atlikti darbus ir dėl to imtasi priemonių.

13.5.       Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad „kadangi byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad užliejimas įvyko dėl bendro naudojimo objektų avarijos, atsakovė nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą bendrojo naudojimo objekto – lietvamzdžio stovo priežiūrą, savalaikį keitimą, kad nekiltų žalą galintis padaryti įvykis, elgėsi nerūpestingai, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos“. Gedimas atsirado netikėtai, nematomoje inžinerinėje sistemoje, uždengtoje siena, todėl atsakovė objektyviai negalėjo tokio pobūdžio gedimo iš anksto numatyti ar vizualiai nustatyti. Ieškovė ir pirmosios instancijos teismas visiškai nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokios teisės aktais privalomos priemonės turėjo būti priimtos administratorės, kai ji vykdė privalomą namo stebėseną, darė reikiamus remontus, o namo būklė nebuvo pripažinta avarine.

13.6.       Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą taip pat nepagrįstai nesivadovavo nuosekliai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, jog administratorius pagal sutartį gali būti atsakingas už bendraturčiui padarytą žalą dėl netinkamo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, bet tik tuo atveju, jeigu bus nustatyta ir įrodyta, kad jis nevykdė įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-491-219/2016).

14.       Atsakovė UAB Kauno butų ūkis ir trečiasis asmuo E. M. E. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

15.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

17.       Apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) ieškinys atsakovei UAB Kauno butų ūkiui (toliau – apeliantė arba atsakovė) dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 12 d. įvykio metu buvo padaryta žala butui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 1 300,77 Eur ir kompensavo atsiradusią žalą išmokėdama 1 260,77 Eur dydžio draudimo išmoką (1 300,77 Eur nuostolio suma – 40 Eur besąlyginė išskaita). Išmokėjusi draudimo išmoką, atsakovė išmokėtos sumos pareikalavo iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės.

19.       Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas trūkus bendro naudojimo stovui. Pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė. 2020 m. sausio 30 d. atsakovė gavo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), butų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų prašymą pakeisti kanalizacijos, šalto ir karšto vandens stovus. 2020 m. vasario 26 d. atsakovės rašte dėl darbų nevykdymo nurodyta, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventoja E. M. E. nesutinka dėl darbų vykdymo. Atsakovės 2020 m. kovo 12 d. užduotyje-paskyroje nurodyta, kad gautas pranešimas, jog „(duomenys neskelbtini) bute Nr. (duomenys neskelbtini) šlampa siena ir lubos. Įtariama, kad nesandarus lietvamzdis. (duomenys neskelbtini) bute virš jų sausa siena. Rūsyje lietvamzdis keistas neužkištas“. 2020 m. rugsėjį atsakovė gavo buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojos sutikimą leisti atlikti stovų keitimo darbus, kurie buvo reikalingi per 5 aukštus. 2020 m. rugsėjo 16 d. atsakovė pakeitė lietaus nuotekų stovus.

20.       Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas, o ne pakartotinas bylos nagrinėjimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013).

21.       Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovė, kuri yra gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), administratorė, yra atsakinga už žalos atlyginimą ieškovei. Apeliantė laikosi pozicijos, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog žalą sukėlė būtent atsakovės neteisėti veiksmai. Apeliantė nurodo, kad gedimas atsirado netikėtai, nematomoje inžinerinėje sistemoje, uždengtoje siena, todėl atsakovė tokio pobūdžio gedimo iš anksto numatyti ir nustatyti galimybės neturėjo. Gedimas atsirado inžinerinėje sistemoje, prie kurios priėjimas galimas tik iš privačių butų, todėl atsakovė jau sužinojusi apie galimą gedimą privalėjo gauti butų savininkų leidimus patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius butus bei gauti leidimus atlikti stovo remonto darbus, tačiau tokio leidimo savalaikiai nepagrįstai nesuteikė buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventoja ir savininkė. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos neteisėtus veiksmus kildino iš tariamo neveikimo raginant buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventoją sutikti atlikti remonto darbus jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

22.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

23.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 12 d. buvo užlietas dėl šiame name trūkusio lietaus kanalizacijos vamzdžio, kuris yra šio namo bendrojo naudojimo inžinerinių įrenginių dalis, o įvykio metu atsakovė buvo minėto namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorė. Nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo teikti daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas.

24.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius (nagrinėjamu atveju – atsakovė) šiuos objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (ginčui aktuali 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuolatiniai gyvenamojo namo, kuriame įvyko draudiminis įvykis, inžinerinės įrangos priežiūros darbai turėjo būti atliekami pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.

25.       Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir konstatavus, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto avarijos, būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji pagal kompetenciją ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta tokios žalos.

26.       Pagal jau minėtą įvykio metu galiojusią Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) redakciją, privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai ir nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (Reglamento 84 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo būti užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (Reglamento 86.1 punktas). Vamzdyno būklę vieną kartą per metus, vykdydamas pastato profilaktinę techninę priežiūrą, tikrina namo administratorius.

27.       Taigi, atsakovė, būdama namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytoja, yra saistoma pareigos organizuoti daugiabučio namo techninę vamzdynų priežiūrą ir už ją atsakyti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. gegužės 6 d. buvo atlikta namo kasmetinė apžiūra pagrindinių konstrukcijų, bendrųjų inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų ir gretimos aplinkos būklės pažiūra. 2019 m. gegužės 6 d. statinio apžiūros akte Nr. KA-983-2019 be kita ko nurodyta, kad lietaus nuotekų vamzdynų defektų nepastebėta. Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad 2020 m. sausio 30 d. atsakovė gavo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), butų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų prašymą pakeisti kanalizacijos, šalto ir karšto vandens stovus. Kaip nurodo ir pati atsakovė, 2020 m. vasario mėn. (paskyroje-akte nurodyta, kad darbas pradėtas 2020 m. vasario 26 d., darbas baigtas 2020 m. vasario 26 d. (nurodant dieną, antras skaičius taisytas iš 1 į 0 ar 6) jos darbuotojai buvo nuvykę į vietą apžiūrai, tačiau buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventoja nesutiko, kad jos bute būtų griaunama siena, o buto Nr. (duomenys neskelbtini) nėra (taip nurodyta akte, o pagal bylos medžiaga galimai – gyventojo nerasta). Taigi, atsakovė žinojo ir suprato, kad namo lietaus nuotekų vamzdynas yra netinkamos būklės ir suvokė poreikį jį remontuoti, tačiau tai padarė tik jau įvykus aptariamam įvykiui – 2020 m. rugsėjo 16 d.

28.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė buvo pakankamai aktyvi, atidi ir rūpestinga, vykdydama namo administratorės pareigas, o atlikti remonto darbus jai nepagrįstai kliudė buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė – trečiasis asmuo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad nuvykus apžiūrai buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė nesutiko atidengti stovus ir toliau atsakovė jokių veiksmų neatliko, tokie atsakovės veiksmai, žinant, kad lietaus nuotekų vamzdynas turėtų būti remontuojamas, yra nepakankami. Akivaizdu, jog neatlikus jokių remonto darbų, atsakovei turėjo būti žinoma, kad vamzdyno būklė kokybiškai nepakito ir būtina jį remontuoti. Todėl nepaisydama to, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė nesutiko atidengti stovus, atsakovė privalėjo veikti pagal jau aptartus Nuostatų reikalavimus, organizuoti namo lietaus nuotekų vamzdyno apžiūras ir imtis atitinkamų darbų. Atsakovė, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytoja, sužinojusi apie netinkamą lietaus nuotekų vamzdyno būklę, turėjo imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir gyvenamąjį namą nuo galimų pasekmių (grėsmės). Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų pakartotinai kreipusi į buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkę (pastaba: dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) argumentų nepateikiama) dėl sutikimo gavimo, organizavusi namo butų savininkų susirinkimus, balsavimus raštu, atlikusi periodinius lietaus nuotekų vamzdyno būklės stebėjimus, pati informavusi gyventojus apie poreikį remontuoti vamzdyną. Kaip jau minėta, remonto darbai buvo atlikti tik po 2020 m. kovo 12 d. įvykio. Priešingai nei mano atsakovė, tokį ilgą laikotarpį užtrukęs jos neveikimas aptariamu atveju negali būti pateisinamas vien tuo, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė nesutiko atidengti stovus.

29.       Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objekto (lietaus nuotekų vamzdyno) būklė draudžiamojo įvykio dieną buvo netinkama (prasta), tai turėjo tiesioginę įtaką kilti draudėjo buto užliejimui, o atsakovė apie šią būklę žinojo ir, kaip namo administratorė, turėjo pareigą imtis veiksmų, administruojamąjį namą nuolat stebėti, atlikti patikrinimus ir užtikrinti, kad namo bendro naudojimo objektai atitiktų privalomuosius reikalavimus, tačiau išskyrus savo subjektyvią nuomonę įrodymų, kad šias pareigas atliko tinkamai, nepateikė. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė nesutiko atidengti stovus, negali būti pagrindas konstatuoti kaip atsakovės atsakomybę šalinanti aplinkybė. Todėl esant visų minėtų aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismas padarė teisingai išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė savo kaip administratorės pareigą tinkamai organizuoti namo techninę priežiūrą, ir pagrįstai sprendė, jog byloje įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai (CPK 12, 178 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis).

30.       Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; kt.). Apeliaciniame skunde minimos bylos su pateiktais išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2475-275/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-11504-155/2016). Pažymėtina, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos aplinkybės nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių skiriasi tuo, kad joje aptariamoje situacijoje trūko ne lietaus kanalizacijos nuotekų vamzdynas, o karšto vandens tiekimo vamzdžiai ir byloje nebuvo jokių duomenų apie tai, kad namo administratorė būtų žinojusi ar galėjusi žinoti apie šio vamzdyno defektus ir būtinybę atlikti remontą, Todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017 pateiktais išaiškinimais. Kaip ir kasacinio teismo nutartyje iš esmės tokia pati situacija buvo nagrinėjama ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-2475-275/2016. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-11504-155/2016 buvo nagrinėjamos aplinkybės dėl įvykusios vandentiekio avarijos (sugedusio cirkuliacinio siurblio) ir duomenų apie tai, kad namo administratorė būtų žinojusi apie būtinybę atlikti remontą, nėra. Bylų, kurių faktinės aplinkybės būtų tapačios ar labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, atsakovė nenurodė.

31.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės, kaip namo administratorės, tinkamas pareigų nevykdymas (neteisėti veiksmai), žalos butui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo, kaltė. Apeliantė teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta dar viena civilinės atsakomybės sąlyga – žalos dydis (CK 6.249 straipsnis).

32.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, neturi pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl žalos dydžio ir todėl priėmė neteisingą sprendimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad turto remonto sąmatoje, sudarytoje pagal 2019 m. spalio kainas, ieškovė detaliai apskaičiavo ir nurodė, kokio kiekio, kokių medžiagų reikės nustatytiems nuostoliams pašalinti, kokie darbai turi būti atlikti. Turto remonto sąmatoje yra išskaičiuotas nusidėvėjimas. Bendra remonto kaina, pritaikius nusidėvėjimo koeficientą, yra 1 300,77 Eur. Lokalinė sąmata sudaryta „Sistela“ programa. Išskaičiuota besąlyginė 40 Eur iškaita, todėl draudėją pasiekė 1 260,77 Eur suma. Iš fotofiksacijų matyti, kad bute buvo išklota vientisa grindų danga. Įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus ar kitokį žalos dydžio apskaičiavimą nėra pateikta, ekspertizės žalos dydžiui nustatyti atsakovė neprašė skirti (CPK 178 straipsnis). Apeliantė iš esmės atkartodama pirmosios instancijos teisme išdėstytas aplinkybes, kurias išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, ir apeliaciniame skunde nurodo, kad nebuvimo būtinybės tiesti dvigubą plėvelę, siekiant apsaugoti paviršių remonto metu, reikėjo pakeisti tik dalį vientisos grindų dangos – t. y. tik tą, kuri realiai buvo sugadinta, tačiau tokių savo subjektyvaus pobūdžio argumentų objektyviais duomenimis, įrodymais nepagrindžia. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prieš tai minėtus atsakovės argumentus. 

33.       Kiti atsakovės skundo argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

34.       Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

35.       Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei neatlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                             Albina Rimdeikaitė