Civilinė byla Nr. e2A-2550-392/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07891-2022-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tatjanos Žukauskienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolyno vaistinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ąžuolyno vaistinė“, N. L. G., S. M. ir R. M. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovų 3 366,40 Eur sumą, ją paskirstant tokiomis dalimis: iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ąžuolyno vaistinė“ priteisti 2 848,65 Eur, iš atsakovės N. L. G. priteisti 414,35 Eur, iš atsakovų S. M. ir R. M. priteisti 103,46 Eur, iš atsakovės UAB „Ąžuolyno vaistinė“ priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, o iš atsakovų N. L. G., S. M. ir R. M. – 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. spalio 27 d. ieškovė draudėjai L. R. išdavė Transporto priemonių draudimo liudijimą TAI Nr. 660033920, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d. buvo apdrausta draudėjos transporto priemonė – automobilis Nissan Leaf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiam automobiliui, 2021 m. vasario 23 d., adresu (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala – jį apgadino nuo minėtu adresu esančio pastato nukritusi sniego lavina. Įvykį pripažinus draudžiamuoju, draudėjai buvo išmokėta 5 374,33 Eur suma. Proporcingai padalinus sumas, namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiams buvo išsiųstos pretenzijos, nes jie turi pareigą periodiškai pašalinti sniegą nuo pastato. Dalis bendraturčių žalą atlygino. Atsakovai S. M. ir R. M. sumokėjo 103,72 Eur, o atsakovai UAB „Ąžuolyno vaistinė“ ir N. L. G. žalos neatlygino, todėl reiškiamas ieškinys dėl likusios žalos atlyginimo sumos priteisimo iš atsakovų. 2022 m. balandžio 14 d. pateiktas pareiškimas dėl atsisakymo nuo ieškinio dalies dėl 103,46 Eur priteisimo iš atsakovų S. M. ir R. M., nes jie šią sumą apmokėjo.
2. Atsakovė UAB „Ąžuolyno vaistinė“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad stogas yra laikomas bendrąja daline gyvenamojo namo savininkų nuosavybe, todėl nesuprantama ieškovės pozicija daugiabučio namo stogą laikyti paskutinio pastato aukšto patalpos savininkų nuosavybe. Be to, pastate yra nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas 2009 m. rugsėjo 15 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Atsakovė nuosavybės teise valdo 566,41 kv. m (iš 1 142,58 kv. m) pastato ploto, todėl proporcingai jos turimai turto daliai reikėtų atlyginti 2 567,38 Eur sumą. Dalis pastato bendraturčių būstą yra apdraudę civiliniu draudimu pas ieškovę, todėl ji turėjo atlikti įskaitymus. Atsakovė nesutinka, kad jai kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, nes griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų, o draudėjos automobilį apgadino ledo (sniego) gabalas, susiformavęs ir nukritęs ne dėl namo ar jo konstrukcijų trūkumų, o dėl gamtinių atmosferos sąlygų ir tai negali būti laikoma statinio (stogo) trūkumu. Šiuo atveju turi būti nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Atsakovė pažymėjo, kad automobilis buvo pastatytas draudžiamoje vietoje, kurioje yra iškabos su užrašu, draudžiančiu automobilių statymą, o apgadinto automobilio savininkė atsakovės įmonėje dirba nuo 2004 m., taigi jai buvo žinoma apie iškabą ir draudimą toje vietoje statyti automobilį. Tačiau, draudėja nepaisydama tokio draudimo, prisiėmė iš to kylančią riziką bei galimas pasekmes. Atsakovė teigia buvusi atidi ir rūpestinga, ėmėsi visų veiksmų, kad kitiems asmenims nebūtų padaryta žala, tačiau automobilio savininkė, automobilį pastačiusi draudžiamoje vietoje, žalą patyrė dėl savo nerūpestingumo ir neatsargumo. Taigi, šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos, o tai, kad ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą.
3. Atsakovai N. L. G., S. M. ir R. M. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės UAB „Ąžuolyno vaistinė“ 2 848,65 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 848,65 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 315,88 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės N. L. G. 414,35 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 414,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 315,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas priėmė ieškovės ieškinio dalies dėl 103,46 Eur priteisimo atsisakymą ir civilinės bylos Nr. e2-12344-808/2022 dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovų S. M. ir R. M. 103,46 Eur žalos atlyginimo nutraukė. Grąžino ieškovei 75 proc. žyminio mokesčio nuo atsisakytos ieškinio dalies, t. y. 14,25 Eur. Priteisė valstybei lygiomis dalimis iš atsakovės UAB „Ąžuolyno vaistinė“ ir N. L. G. 40,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 20,16 Eur iš kiekvienos atsakovės.
5. Teismas nustatė, kad 2020 m. spalio 27 d. Transporto priemonių draudimo liudijimo Nr. 660033920 pagrindu buvo apdrausta draudėjos L. R. transporto priemonė Nissan Leaf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d. Minėtas automobilis 2021 m. vasario 23 d. buvo apgadintas, nukritus sniego luitui nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir, vadovaudamasi UAB „Ivuana“ 2021 m. kovo 12 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija IVUA Nr. 12101240, sumokėjo servisui, remontavusiam automobilį (atskaičius 130 Eur dydžio išskaitą) 5 354,36 Eur. Draudėja L. R. taip pat pasinaudojo pakaitiniu automobiliu, tai patvirtina UAB „Euro Asista“ 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija EUA Nr. 22516 - 19,97 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo (2021 m. balandžio 19 d. pavedimas), todėl bendra žalos suma - 5 504,33 Eur. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (kartu su kitais asmenimis) yra atsakovai: N. L. G. – jai priklauso 8/100 dalys negyvenamosios patalpos – palėpės, S. M. ir R. M. – jiems priklauso 4/100 dalys ir UAB „Ąžuolyno vaistinė“ – jai priklauso 55/100 dalys. Ieškovė, atskaičiavusi 6,07 proc. dydžio nusidėvėjimą, atskiromis pretenzijomis kreipėsi į atsakovus dėl žalos atlyginimo. Atsakovai S. M. ir R. M. reikalaujamą sumą apmokėjo, todėl ieškovė atsisakė ieškinio šioje dalyje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės UAB „Ąžuolyno vaistinė“ ir N. L. G. būtų atsiskaičiusios su ieškove. Kiti pastato bendraturčiai, proporcingai savo turimai turto daliai, su ieškove atsiskaitė, todėl jiems nereiškiami reikalavimai.
6. Byloje nėra duomenų, kad sniego lavinos kritimą nuo stogo nulėmė pastato konstrukcijos sugriuvimas ar kitokie pastato trūkumai. Todėl, teismo vertinimu, taikytina bendroji deliktinė civilinė atsakomybė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis). Teismas sistemiškai įvertinęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 nuostatas kartu su CK 4.76 straipsnio bei 4.83 straipsnio 3 dalies reikalavimais, padarė išvadą, kad būtent pastato bendraturčiams (šiuo atveju – atsakovams) kyla pareiga prižiūrėti turtą taip, kad nebūtų daroma žala tretiesiems asmenims.
7. Teismo vertinimu, ženklas “Nestatyti prie pastato automobilių. Krenta sniegas!“ (informacinio pobūdžio) iš esmės neeliminuoja atsakovės atsakomybės ir pareigos prižiūrėti statinį taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Be to, kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pranešimo, minėto pastato vidiniame kieme iškabinti informaciniai pranešimai nėra kelio ženklai, taigi juose nurodytų reikalavimų nesilaikymas transporto priemonių vairuotojams neužtraukia atsakomybės dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo.
8. Konstatavus, kad automobilis buvo apgadintas dėl sniego lavinos, nukritusios nuo atsakovių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo pastato, dėl ko buvo patirti nuostoliai, teismas padarė išvadą, kad būtent atsakovės yra atsakingos už šios žalos atsiradimą ir joms tenka prievolė atlyginti žalą (CK 6.266 straipsnio 1 dalis), nes atsakovių veiksmų neteisėtumas pasireiškė nevykdymu bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai ir užtikrinti, kad iš joms nuosavybės teise priklausančio pastato nebūtų padaryta žalos.
9. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos atsakovių civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė pateikė įrodymus kaip buvo apskaičiuota 5 179,31 Eur dydžio žala (turto remonto sąmata ir išlaidos už pakaitinio automobilio nuomą). Apskaičiuotos atlygintinos sumos dydį paskirsčiusi tarp minėto pastato bendrasavininkų, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustačiusi kiekvieno bendrasavininko turto dalį, reikalaujamą atlyginti sumą padalino proporcingai, atsižvelgdama į bendrasavininkams nuosavybės teise priklausančias turto dalis. Teismas konstatavęs, kad neturi pagrindo nesutikti su tokiu sumos padalinimu, laikė nepagrįstu atsakovės UAB „Ąžuolyno vaistinė“ argumentą, jog ji turėtų atlyginti 2 567,38 Eur sumą, nes nuosavybės teise valdo tik dalį - 566,41 kv. m. pastato ploto, nurodė, jog savo teiginiams pagrįsti atsakovė nepateikė leistinų įrodymų. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog ieškovė ieškinį įrodė ir iš atsakovės UAB „Ąžuolyno vaistinė“ priteisė 2 848,65 Eur, o iš atsakovės N. L. G. – 414,35 Eur.
10. Teismas įvertinęs ieškovės 2022 m. balandžio 15 d. teismui pateiktą pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, sprendė, jog jis neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir ieškinio dalies atsisakymas atsakovų S. M. ir R. M. atžvilgiu priėmė ir bylos dalį - dėl 103,46 Eur žalos atlyginimo iš šių atsakovų – nutraukė, ieškovei grąžino 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio nuo atsisakytos ieškinio dalies.
11. Teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Ąžuolyno vaistinė“ 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 848,65 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovės N. L. G. priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 414,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas, teismas ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovių priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė (apeliantė) UAB „Ąžuolyno vaistinė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės priimant naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ginčo teisiniams santykiams taikytinos teisės normos reglamentuojančios subrogaciją. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ir nustatė, jog yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė.
12.2. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 (toliau – STR) 13.3. punkte, 18 punkte, įtvirtintą prievolę prižiūrėti, kad nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu. Apeliantės nuomone, byloje nėra nustatyta duomenų, kad atsakovė netinkamai vykdė ar prižiūrėjo bendrąsias namo konstrukcijas, stogą. Nors STR normoje ir įtvirtintas apibrėžimas, kad konstrukcijas prižiūrėti būtina periodiškai, tačiau prievolės prižiūrėti kiekvieną žiemos dieną nėra, tai paneigtų bet kokį protingumo ir proporcingumo principą.
12.3. Apeliantės nuomone, teismas klaidingai vertino, kad pastato vidiniame kieme iškabinti informaciniai pranešimai su užrašu nestatyti automobilio prie pastato yra nereikšmingi, teisiškai neįpareigojantys ir neturi įtakos vertinant draudėjos elgesį ir atsakomybę. Teismas nevertino ar tokiais veiksmais atsakovė stengėsi pasirūpinti įspėjimu apie gręsiančią žalą, nevertino ar toks pranešimas yra tinkamas, atsižvelgiant į grėsmę ir jos pašalinimo galimybes. Minėtų pranešimų tikslas nėra vairuotojams užtraukti administracinę atsakomybę dėl kelio ženklių nesilaikymo. Tai yra įspėjamasis pranešimas, imantis visų įmanomų priemonių ir siekiant užkirsti kelią bet kokiai galimybei sukelti žalą kitiems asmenims. Apeliantės nuomone, atsakovė ėmėsi visų įmanomų veiksmų siekiant išvengti bet kokiai galimai žalos atsiradimo tikimybei. Todėl teismo vertinimas, kad atsakove nesiėmė jokių veiksmų prižiūrėti savo turtą taip, kad jis nedarytų žalos kitiems asmenims prieštarauja esamoms faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems duomenims.
12.4. Apeliantė nurodo, kad byloje nėra pakankamai duomenų apie tariamą eismo įvykį, kurio pagrindu būtų galima įrodyti atsakovės atsakomybę ir teismas šių aplinkybių nevertino. Tralo vairuotojo liudijimas, kuris liudija apie įvykio aplinkybes praėjus vieniems metams po įvykio datos, akivaizdžiai prieštarauja esamoms faktinėms aplinkybėms ir nėra galimybės įsitikinti jo patikimu. Apeliantės nuomone, minėtas liudijimas yra melagingas. Teismas nuspręsdamas, kad atsakovės neteisėtiems veiksmams pripažinti užtenka byloje pateikto sugadinto automobilio savininkės prašymo draudimo bendrovei, foto nuotraukų esančių ne įvykio vietoje, prieštaringo ir faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančio tralo vairuotojo liudijimo, leidžia daryti išvadą, kad teismas priimdamas sprendimą neįsigilino į bylos aplinkybes, jų nenagrinėjo.
12.5. Teismų praktika šios kategorijos bylose rodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, schemomis, matavimais, padarytais įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt. šioje teisės normoje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, kurios leistų padaryti neginčijamą išvadą, jog automobilis buvo apgadintas būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, užkritus ant automobilio sniegui nuo neprižiūrimo pastato stogo.
12.6. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys įrodymai yra nepakankami ieškovės įrodinėjamam faktui įrodyti. Ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė dėl atsakovų neveikimo nukritęs sniegas, būtent nuo atsakovų stogo ir tokio kiekio, dėl kurio buvo padaryti įrodinėjami automobilio apgadinimai, tačiau akivaizdu, kad paminėtai aplinkybei konstatuoti byloje nėra pakankamų įrodymų. Byloje nėra įrodymų, jog būtų užfiksuotas matavimais daiktinis įrodymas - sniego ar ledo luitas, atsakovų pastato stogo būsena. Ieškovės pateiktos nuotraukos neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės įrodinėjamos žalos.
12.7. Vien aplinkybė, kad ieškovė pripažino draudžiamąjį įvykį, neįrodo teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio šioje byloje, nes ieškovę ir draudėją siejo prievoliniai santykiai, o ne deliktas. Nesant pakankamų įrodymų dėl atsakovės stogo apžiūros, iš kurios būtų galima padaryti išvadą apie nuošliaužą, jo nuotraukų, įvykio schemos, užfiksuoto nukritusio sniego kiekio, kitų CPK 177 straipsnyje nurodytų įrodinėjimo priemonių įvykio dieną (2021 m. vasario 23 d.) nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje yra pakankamai įrodymų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygoms įrodyti.
12.8. Apeliantė nuosavybės teise valdo 566,41 kv. m. iš 1 142,58 kv. m. viso pastato ploto, kas sudaro 49,57 proc. viso statinio procentaliai. Tokia apimtimi atsakovė turėtų prisidėti prie pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūros, remonto ir kitų su tuo susijusių išlaidų atlyginimo. Šiuo atveju, pagal ieškovės pateiktą žalos sumą (5 179,31 Eur), proporcingai, atsakovės turimai turto daliai, tektų atlyginti 2 567,38 Eur sumą. Minėtą faktą ir apskaičiavimo teisingumą atspindi nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, kuriuos atsakovė pateikė kartu su atsiliepimu ir atskiru paaiškinimu apie apskaičiavimo teisingumą.
12.9. Apeliantės nuomone, ieškovė tinkamai neištirdama įvykio aplinkybių, aplaidžiai išmokėjo draudimo išmoką. Nei vienoje atsakovei pateiktoje pretenzijoje, procesiniame ar kitame pateiktame dokumente nenurodyta, kuriuo iš Draudimo liudijime nurodytų pagrindų vadovaujantis, 2021 m. vasario 23 d. automobilio apgadinimas buvo pripažintas draudiminiu. Nagrinėjamam ginčui ir ieškovės išduotam Draudimo liudijimui yra aktualios Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021, kurių 23 punkte numatyti atvejai kada draudimo išmokos gali būti mažinamos ar neišmokamos, t. y. jeigu draudėjas nevykdė taisyklių 108.5.1 ir 108.5.2 punktuose nurodytų reikalavimų. Įvykus draudžiamajam įvykiui apie jį nedelsiant reikia pranešti kompetentingoms institucijoms. Tais atvejais, kai pagal Kelių eismo taisykles policijos kviesti nereikalaujama, eismo įvykio dalyviai privalo užpildyti eismo įvykio deklaraciją, kurią privalo pateikti draudikui.
12.10. Draudėja 2021 m. vasario 23 d. prašyme ieškovei nurodė, kad eismo įvykio deklaracijos nepildė. Ieškovė 2022 m. birželio 15 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji eismo įvykio deklaracijos neprašė, nes, jos manymu, jos nereikėjo, visos automobilio apgadinimo aplinkybės jai buvo aiškios sprendimams priimti dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir išmokos išmokėjimo. Taigi, ieškovė žinodama, kad nėra įgyvendinta Taisyklėse nustatyta tvarka, nesiimdama iniciatyvos nustatyti įvykio aplinkybių, įsitikinti ar įvykis gali būti laikomas draudiminiu, ar nėra priežasčių mažinti draudimo išmokos, nerūpestingai ir neapdairiai išmokėjo draudimo išmoką.
12.11. Vadovaujantis Draudimo įstatymo nuostatomis, draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių ex gratia išmokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius, taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės išsiieškoti be teisėto pagrindo išmokėtą draudimo išmokos dalį iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Vadovaujantis Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies 1 punktu ieškovė neturėjo teisės išmokėti draudimo išmoką neįsitikinusi, kad draudžiamasis įvykis buvo.
13. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės UAB „Ąžuolyno vaistinė“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
13.1. Ieškovė nurodo, kad apeliantė visiškai nepagrįstai interpretuoja STR 1.07.03:2017 ir nepagrįstai teigia, jog atsakovė neva tinkamai prižiūrėjo namo konstrukcijas, stogą. Vien faktas, jog nuo namo stogo nukrito sniego lavina ir padarė žalos draudėjos automobiliui, patvirtina, kad apeliantė netinkamai prižiūrėjo namo konstrukcijas, stogą, nevalė sniego, kaip to reikalauja STR 1.07.03:2017. Būtent atsakovė, teigdama, jog tinkamai prižiūrėjo namo konstrukcijas, stogą (valė sniegą), privalėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu apeliantė nepateikė apie tai visiškai jokių įrodymų.
13.2. Namo stogas yra bendrojo naudojimo objektas, todėl dėl atsiradusios žalos yra atsakingi butų ir kitų patalpų savininkai pagal CK 6.266 straipsnį, kuriame įtvirtinta, jog už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Todėl pagal NTR išrašą ir buvo padalinta žala butų ir kitų patalpų savininkams. Kasacinis teismas išaiškino, kad pastato (ar pastato dalies) bendraturčiai atsakingi už žalą be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).
13.3. Ieškovės nuomone, atsakovai, kaip bendraturčiai, buvo neatsargūs, nerūpestingi ir neatidūs, nesilaikė STR 1.07.03:2017 reikalavimų, kadangi nenuvalė sniego nuo stogo, todėl nuo stogo nukrito sniego lavina ir padarė žalos draudėjos elektriniam automobiliui. Atsakovai nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išvengta žalos, t. y. jog nuo stogo būtų pašalintas sniegas, kaip to reikalauja teisės aktai. Taigi, atsakovai pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), todėl buvo padaryta žala ieškovės draustam turtui. Visi, išskyrus apeliantę atlygino žalą, tad ir ši aplinkybė patvirtina, jog būtent pastato butų ir kitų patalpų savininkai yra atsakingi už žalą.
13.4. Apeliantės teiginiai dėl informacinių pranešimų niekaip nepašalina jos, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkės pareigos tinkamai prižiūrėti namo konstrukcijas, stogą (valyti susikaupusį sniegą). Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad įvykio dieną informaciniai pranešimai buvo iškabinti. Tačiau vien tik informaciniai pranešimai nepaneigia atsakovės pareigos prižiūrėti namo konstrukcijas, stogą (valyti nuo jų sniegą) pagal STR 1.07.03:2017. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog toks ženklas (informacinio pobūdžio) iš esmės neeliminuoja atsakovės atsakomybės ir pareigos prižiūrėti statinį taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims.
13.5. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą buvo iškviestas tralas iš UAB „Euro Asista“. Tralo vairuotojas A. J. pateikė 2022 m. vasario 10 d. paaiškinimą, kuriuo patvirtino, jog ant draudėjos automobilio nukrito sniego lavina nuo pastato, adresu (duomenys neskelbtini) bei nurodė, kokia yra padaryta žala automobiliui. Iš fotolentelės matyti, kokia žala padaryta automobiliui. Taip pat ieškovės draudėja iškarto po įvykio paskambino ieškovei ir pranešė apie įvykusį įvykį (kaip to reikalauja Kasko draudimo taisyklės) bei nurodė, jog įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) (toje vietoje, kur ji įvykio metu dirbo).
13.6. Ieškovė įrodė, kad būtent atsakovė (tame tarpe ir kiti daugiabučio namo gyventojai) yra atsakingi dėl atsiradusios žalos. Atsakovė į bylą taip ir nepateikė visiškai jokių įrodymų, jog neva tinkamai prižiūrėjo namo konstrukcijas, stogą (valė sniegą nuo jų). Vien jau faktas, jog sniegas nukrito nuo stogo ir padarė žalos ieškovės draudėjos turtui akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovė nevalė sniego nuo stogo.
13.7. Apeliantė skunde kelia nepagrįstas hipotezes bei samprotavimus apie sniego ar ledo luito dydį bei jų matavimus. Pažymi, kad sniego ar ledo luito matavimai yra visiškai nereikšmingi, kadangi teisės aktai nenumato jokio sniego ar leido luito dydžio, dėl kurio būtų pripažinta, jog tai draudžiamasis įvykis.
13.8. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog ieškovė nepagrįstai apskaičiavo žalos dydį. Pažymėjo, jog žalos suma buvo paskirstyta remiantis CK 4.82 straipsnio 7 dalies pagrindu. Ieškovė teismui pateikė pastato dalių apskaičiavimo tvarką, kurioje aiškiai matyti, jog palėpėje esančios dalys yra proporcingai paskirstytos pagal savininkų turimas nuosavybės teisės dalis. Todėl laikytina, kad ieškovė pagrįstai padalino žalos dydį pagal palėpės dalis. Tiek iš 2011 m. kovo 25 d. pastato dalių apskaičiavimo, tiek iš naujo NTR išrašo matyti, jog bendras palėpės plotas – 129,92 kv. m. Apeliantės teiginiai dėl duomenų senumo yra visiškai nepagrįsti ir yra tik klaidinantys teismą. NTR išraše nėra nurodyta, jog būtų atlikta palėpės rekonstrukcija ir pan., dėl kurio būtų sumažėjęs/padidėjęs palėpės plotas.
13.9. Atsakovės 2022 m. birželio 14 d. pateikti NTR išrašai niekaip nekeičia fakto, jog pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį buvo padalinta palėpė proporcingai pagal savininkų nuosavybės teise turimą plotą. Ši pastato dalių apskaičiavimo tvarka paskaičiuotos dalys yra matomos ir palėpės NTR išraše.
13.10. 2021 m. vasario 23 d. įvykis yra draudžiamasis. Draudimo taisyklėse nurodyta, kad draudimo polisas turi didesnę galią nei Kasko draudimo taisyklės, t. y. jog draudimo polise yra nustatytos konkrečios draudimo sąlygos konkrečiam draudėjui. Šiuo atveju, draudimo polise nurodyta, jog draudimas galioja ir dėl gamtos jėgų. Taisyklių 18.3.4 punkte detalizuota, jog gamtos jėga yra „sniego slėgis – kai sniegas savo svoriu sulaužo arba apgadina apdraustą transporto priemonę, joje esančią papildomą įrangą ir (ar) asmeninius daiktus“. Taigi, tiek draudimo polisas, tiek kasko draudimo taisyklės aiškiai ir neginčijamai patvirtina, jog nuo stogo nukritusi sniego lavina yra draudžiamasis įvykis (gamtos jėga dėl sniego).
13.11. Apeliaciniame skunde apeliantė nepagrįstai teigia, jog draudimo išmoka turėjo būti mažinama. Pagal Kasko draudimo taisyklių 24 punktą draudikas turi teisę, bet ne pareigą mažinti draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju, draudikas (ieškovė), ištyręs draudiminį įvykį, pripažino jį draudžiamuoju, kadangi nekilo jokių abejonių dėl įvykusio įvykio. Įvykus įvykiui, draudėja iškart pranešė apie įvykį draudikui (ieškovei), todėl eismo įvykio deklaracijos pildymas nebuvo reikalingas. Draudimo polise yra nurodyta, jog draudėjas turi per 3 dienas pranešti apie įvykį, tad šią sąlygą draudėja išpildė. Šių aplinkybių visuma leido draudikui (ieškovei) nuspręsti, jog tai draudžiamasis įvykis ir nemažinti draudimo išmokos. Be to, eismo įvykio deklaracija draudikui pateikiama tik jam pareikalavus. Kadangi šiuo atveju ieškovei nekilo jokių abejonių, kad įvykis įvyko, todėl deklaracijos iš draudėjos nereikalavo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
15. Nustatyta, kad 2020 m. spalio 27 d. Transporto priemonių draudimo liudijimo Nr. 660033920 pagrindu buvo apdrausta draudėjos L. R. transporto priemonė Nissan Leaf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d. Minėtas automobilis 2021 m. vasario 23 d. buvo apgadintas, nukritus sniego luitui nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir, vadovaudamasi UAB „Ivuana“ 2021 m. kovo 12 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija IVUA Nr. 12101240, sumokėjo servisui, remontavusiam automobilį (atskaičius 130 Eur dydžio išskaitą) 5 354,36 Eur. Draudėja L. R. taip pat pasinaudojo pakaitiniu automobiliu. UAB „Euro Asista“ 2021 m. kovo 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija EUA Nr. 22516 - 19,97 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo (2021 m. balandžio 19 d. pavedimas), todėl bendra žalos suma - 5 504,33 Eur. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (kartu su kitais asmenimis) yra atsakovai, į kuriuos ieškovė atskiromis pretenzijomis kreipėsi dėl žalos atlyginimo. Pastato bendraturčiai, išskyrus UAB „Ąžuolyno vaistinė“ ir N. L. G., su ieškove atsiskaitė.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
17. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, kitais atvejais (kaip ir yra nagrinėjamu atveju) pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
18. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodama tuo, kad teismas neteisingai įvertino ir nustatė, kad yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, jų visumą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog nustatytos visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai, t. y. atsakovai, turėdami pareigą prižiūrėti savo turtą taip, kad jis nedarytų žalos kitiems asmenims, nesiėmė pakankamų veiksmų jo priežiūrai; 2) žala, t. y. buvo apgadintas automobilis, už kurį ieškovė išmokėjo draudimo išmoką; 3) priežastinis atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys; 4) nustačius, kad atsakovės atliko neteisėtą veiką (neveikimą), lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
19. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 (toliau – STR) 13.3. punkte, 18 punkte, įtvirtintą prievolę prižiūrėti, kad nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu. Pasak apeliantės, byloje nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai prižiūrėjo bendrąsias namo konstrukcijas, stogą. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.
20. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 nuostatas kartu su CK 4.76 straipsnio ir 4.83 straipsnio 3 dalies reikalavimais padarė pagrįstą išvadą, jog pastato bendraturčiams kyla pareiga prižiūrėti turtą taip, kad nebūtų daroma žala tretiesiems asmenims. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo apeliantės bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato stogo nukritusi sniego lavina apgadino automobilį. Byloje nėra duomenų, kad pastato savininkai tinkamai prižiūrėjo pastato stogą, valė susikaupusį sniegą. Tokių įrodymų nepateikė ir apeliantė. Be to, vien tai, kad nuo namo stogo nukrito sniego lavina ir automobiliui padarė žalą, leidžia daryti išvadą, jog atsakovė namo stogą prižiūrėjo netinkamai, nes nevalė sniego, nors ir žinojo, kad jis krenta, apsiribojo tik informaciniu užrašu apie krentantį sniegą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai, kaip bendraturčiai, buvo neatsargūs ir nerūpestingi, nesilaikė Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 reikalavimų ir neužtikrino, kad iš jiems nuosavybės teise priklausančio pastato nebūtų padaryta žala.
21. Apeliantė teigia, kad byloje nėra pakankamai duomenų apie tariamą eismo įvykį, kurio pagrindu būtų galima įrodyti atsakovės atsakomybę. Pasak apeliantės, įvykio vietoje nebuvo atlikta jokių foto nuotraukų, vaizdo įrašų, nebuvo kviesti policijos pareigūnai, nebuvo pildomos įvykio deklaracijos ir kt., renkami įrodymai, patvirtinantys, jog minėtas automobilis apgadintas būtent nukritus sniego lavinai nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2021 m. vasario 23 d. į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo iškviestas tralas iš UAB „Euro Asista“. UAB „Euro Asista“ darbuotojas A. J. 2022 m. vasario 10 d. paaiškinime nurodė, kad gavo iškvietimą iš (duomenys neskelbtini), išvežti automobilį, kuris buvo apgadintas nuo pastato nukritus sniegui, į autoservisą. Nors apeliantė nurodo, jog minėtas liudijimas yra melagingas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojo paaiškinimai neprieštarauja byloje esančių įrodymų visumai. Ieškovė nurodė, kad draudėja iš karto po įvykio paskambino jai ir pranešė apie įvykusį įvykį, kaip to reikalauja Kasko draudimo taisyklės, nurodė, kad įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė atsiliepime į ieškinį neneigė fakto, jog sniegas nukrito būtent nuo pastato stogo, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau savo poziciją keitė, nurodydama, jog automobilis stovėjo galimai kitoje vietoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog automobilis buvo apgadintas nukritus sniego lavinai nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą.
22. Apeliantė nurodo, jog ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, turėjo įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, kad tai lėmė dėl atsakovų neveikimo nukritęs sniegas, būtent nuo atsakovų stogo ir tokio kiekio, dėl kurio buvo padaryti įrodinėjami automobilio apgadinimai, tačiau apeliantės nuomone, paminėtai aplinkybei konstatuoti byloje nėra pakankamų įrodymų. Apeliantė teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog būtų užfiksuotas matavimais daiktinis įrodymas - sniego ar ledo luitas, atsakovų pastato stogo būsena, užfiksuotas matavimais nukritusio sniego kiekis. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.
23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad draudėjos L. R. automobilis 2021 m. vasario 23 d. buvo apgadintas, nukritus sniego lavinai nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog ant draudėjos automobilio nukrito sniego lavina ir padarė žalą automobiliui. Visą žalą, padarytą dėl nuo stogo nukritusios sniego lavinos patvirtina ieškovės pateikta UAB „Ivuana“ 2021 m. kovo 12 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija IVUA Nr. 12101240 už atliktus automobilio remonto darbus ir UAB „Euro Asista“ 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija EUA Nr. 22516 už pakaitinio automobilio nuomą, taip pat Swedbank banko sąskaitos išrašai patvirtinantis, kad draudėjai buvo išmokėta 5 374,33 Eur suma. Įvertinus tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė neįrodė kokio dydžio žalą patyrė draudėja. Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti atlikti nukritusio sniego kiekio ar ledo luito matavimai, nes tokie matavimai neturi reikšmės sprendžiant ar įvykis yra draudiminis.
24. Apeliantė nurodo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų patvirtinančių priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės įrodinėjamos žalos. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta. Nustatyta, jog automobilis buvo apgadintas dėl sniego lavinos, nukritusios nuo atsakovių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo pastato. Nors apeliantė teigė, jog buvo atidi ir rūpestinga, ėmėsi visų veiksmų, kad kitiems asmenims nebūtų padaryta žala, tačiau kaip minėta, tai nepaneigia nustatytos aplinkybės, jog atsakovė turėdama pareigą prižiūrėti turtą taip, kad nebūtų daroma žala tretiesiems asmenims, šios pareigos nevykdė. Taigi, jeigu pastato bendraturčiai būtų tinkamai prižiūrėję namo stogą, nuvalę susikaupusį sniegą nuo stogo, tai sniegas nebūtų nukritęs ir nebūtų apgadintas automobilis. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovai yra atsakingi už žalos atsiradimą ir jiems tenka prievolė žalą atlyginti.
25. Apeliantės argumentai, kad ieškovė neištyrusi įvykio aplinkybių, neįsitikinusi ar įvykis gali būti laikomas draudiminiu, nesigilinusi ir neišanalizavusi situacijos, aplaidžiai išmokėjo draudimo išmoką, atmestini. Kasko draudimo taisyklių 18 punkte nurodyta, jog draudžiamasis įvykis yra apdraustos transporto priemonės sugadinimas, sunaikinimas ar praradimas dėl bet kokių atsitikimų, staiga ir netikėtai kilusių dėl eismo įvykio, ugnies, gamtos jėgų, kitų asmenų piktavališkos veiklos, vagystės ar bet kokių kitų įvykių, išskyrus įvykius, kurie Taisyklėse įvardyti kaip nedraudžiamieji. Gamtos jėgos yra sniego slėgis – kai sniegas savo svoriu sulaužo arba apgadina apdraustą transporto priemonę, joje esančią papildomą įrangą ir (ar) asmeninius daiktus (Taisyklių 18.3.4 punktas). Kaip matyti, Kasko draudimo taisyklėse aiškiai nurodyta, jog įvykis, kai sniego lavina nukritusi ant automobilio, jį sugadina yra draudžiamasis įvykis. Kadangi nagrinėjamu atveju, būtent taip ir buvo apgadintas draudėjos automobilis, tai ieškovė pagrįstai šį įvykį pripažino draudžiamuoju įvykiu. Ieškovė nurodo, jog draudėja įvykus įvykiui iš karto apie jį pranešė ieškovei (draudikui), abejonių ieškovei dėl įvykusio įvykio nekilo, todėl eismo įvykio deklaracijos pildymas nebuvo reikalingas. Pažymėtina, kad Kasko draudimo taisyklių 108.5.2 punkte nurodyta, jog <...> eismo dalyviai privalo užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Ją draudėjas privalo pateikti draudikui pareikalavus. Ieškovė nurodė, kad jai nekilo jokių abejonių dėl įvykusio įvykio ir deklaracijos iš draudėjos nereikalavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog 2021 m. vasario 23 d. ant automobilio nuo pastato esančio adresu (duomenys neskelbtini), nukrito sniego lavina ir jį apgadino, taip buvo padaryta žala, todėl ieškovė pagrįstai šį įvykį pripažino draudžiamuoju įvykiu ir draudėjai išmokėjo draudimo išmoką. Tuo tarpu apeliantės deklaratyvūs teiginiai, jog ieškovė neištyrė įvykio aplinkybių, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių apie įvykusį eismo įvykį ir neleidžia daryti išvados, kad ieškovė aplaidžiai išmokėjo draudimo išmoką.
26. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu žalos dydžiu, motyvuodama tuo, kad ji nuosavybės teise valdo 566,41 kv. m. iš 1 142,58 kv. m viso pastato ploto, tai sudaro 49,57 proc. viso statinio, todėl tokia apimtimi atsakovė turėtų prisidėti prie pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūros, remonto ir kitų su tuo susijusių išlaidų atlyginimo. Apeliantės nuomone, pagal ieškovės pateiktą žalos sumą (5 179,31 Eur), proporcingai, atsakovės turimai turto daliai, tektų atlyginti 2 567,38 Eur sumą.
27. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučiuose namuose esančių butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.
28. Iš atsakovės pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog apeliantei priklauso ne tik pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 55/100 dalys negyvenamosios patalpos – palėpės, bet ir 318,66 kv. m. negyvenamosios patalpos – vaistinė, esančios (duomenys neskelbtini), 176,29 kv. m negyvenamosios patalpos – gydymo įstaigos, esančios (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovė nuosavybės teise valdo 566,41 kv. m. iš 1 142,58 kv. m. viso pastato ploto, tai sudaro 49,57 proc. viso statinio. Kadangi apeliantė nuosavybės teise valdo 49,57 proc. viso statinio, esančio (duomenys neskelbtini), tai atitinkamai perskaičiuotina žalos suma ir nustatyta, kad apeliantė visiško žalos atlyginimo atveju turėtų atlyginti 2 567,38 Eur sumą (5 179,31 Eur × 49,57 proc.).
29. Apeliantė nurodo, jog teismas klaidingai vertino, kad pastato vidiniame kieme iškabinti informaciniai pranešimai su užrašu nestatyti automobilio prie pastato yra nereikšmingi, teisiškai neįpareigojantys ir neturi įtakos vertinant draudėjos elgesį ir atsakomybę. Pasak apeliantės, tai įspėjamasis pranešimas, kuriuo buvo siekiama užkirsti kelią bet kokiai galimybei sukelti žalą kitiems asmenims ir atsakovė ėmėsi visų įmanomų veiksmų siekiant išvengti žalos atsiradimo. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutinka iš dalies. Iš byloje esančių nuotraukų (taip pat ir pateiktų ieškovo) matyti, kad pastato vidiniame kieme ant langų buvo iškabinti pranešimai su užrašu nestatyti automobilio prie pastato, krenta sniegas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog tokie užrašai yra informacinio pobūdžio ir jie neeliminuoja atsakovės atsakomybės ir pareigos prižiūrėti statinį, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. prižiūrėti stogą, jog nesikauptų sniegas, o jam susikaupus pašalinti jį. Sniego lavinai sugadinus draudėjos automobilį, akivaizdu, jog tik informacinių pranešimų iškabinimas nėra pakankama ir tinkama priemonė išvengti žalos ir nešalina atsakovės pareigos numatytos Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 valyti sniegą nuo namo konstrukcijų ir stogo. Tačiau CK 6.282 str. pasakyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
30. Nagrinėjamu atveju automobilis buvo pastatytas vietoje, kurioje yra užrašai, informuojantys apie krentantį sniegą ir draudžiantys automobilių statymą. Apgadinto automobilio savininkė įvykio metu dirbo atsakovės įmonėje, taigi jai neabejotinai buvo žinoma apie iškabą informuojančią apie krentantį sniegą. Atsižvelgiant į tokį automobilio savininkės neatsargumą laikytina, kad ji dėl atsiradusios žalos yra kalta tiek pat, kiek ir pastato savininkai.
31. Taigi, atitinkamai keistina skundžiamo sprendimo dalis dėl žalos priteisimo iš atsakovės UAB „Ąžuolyno vaistinė“ ir atlygintinos žalos suma mažintina iki 1 283,69 Eur sumos (2 567,38 /2).
32. Pripažinus, kad dėl įvykio draudėja yra kalta tiek pat, kiek ir pastato savininkai bei ieškinį apelianto atžvilgiu tenkinant apie 50 proc., šalių patirtos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti, viena kitai nepriteistinos. Proporcingai patenkintai ieškinio daliai ieškovui iš atsakovo priteistina 29 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
33. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Priteistą sumą sumažinus 1564,96 Eur, atsakovei priteistina 29 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.
35. Atsakovė UAB „Ąžuolyno vaistinė“ prašė priteisti 1 476,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti 280 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Kadangi apeliacinis skundas, kaip ir ieškinys tenkinami apie 50 proc., byloje nėra laimėjusios šalies, bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme šalims taipogi nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
atsakovės UAB „Ąžuolyno vaistinė“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. sprendimą dalyje pakeisti.
Ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolyno vaistinė“ priteistą sumą sumažinti iki 1 283,69 Eur, priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 29 Eur.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ąžuolyno vaistinė“ iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) 29 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.
Teisėjai Loreta Braždienė
Virginijus Kairevičius
Tatjana Žukauskienė