Civilinė byla Nr. e2VP-1979-470/2018 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01905-2016 Procesinio sprendimo kategorija:

3.2.3.1.; 3.2.6.10.; 3.2.7.1.

(S)

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS

2018 m. birželio 5 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,

sekretoriaujant R. N.,

dalyvaujant pareiškėjui V. S., jo atstovui advokatui G. D.,

suinteresuoto asmens atstovui advokatui E. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu UAB „D.“ dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo.

Teismas

nustatė:

pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašo atidėti vienerių metų laikotarpiui 2017-03-15 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-373-835/2017, vykdymą. Pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2017-03-15 sprendimu jis buvo įpareigotas savo lėšomis per vieną mėnesį po sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti 0,2500 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto kadastrinėje vietovėje, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį laikiną statinį - piceriją „P.“, kuris 2013-03-12 UAB „G.“ parengtame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtas indeksais „G“ bei 2G. Kauno apygardos teismo nutartimi netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo ieškinio reikalavimų dalyje sprendimas įsiteisėjo 2017-09-28. Teismo sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2017-10-29, tačiau sprendimas nėra įvykdytas dėl svarbių priežasčių. Visų pirma, statinį ilgą laiką nuomojasi UAB „Š.“, įmonėje dirba apie 30 žmonių, todėl vykdant teismo sprendimą dėl pastato nugriovimo iš anksto turėtų būti inicijuojamas nuomos sutarties, sudarytos tarp jo ir UAB „Š.“, nutraukimas teismo tvarka, darbuotojai turėtų būti įspėti apie darbo sutarčių nutraukimą darbdavio iniciatyva, įmonė turėtų nutraukti su kitomis įmonėmis sudarytas pirkimo - pardavimo ir bei paslaugų teikimo sutartis. Pareiškime teismui pareiškėjas nurodė antrą priežastį, dėl kurio sprendimo įvykdymas turėtų būti atidėtas, o būtent teigė, kad statinio nugriovimo organizavimui reikia atlikti administracinę procedūrą - gauti visus administracinius aktus, projektus, leidimus dėl griovimo darbų atlikimo, tačiau teismo posėdžio metu šio savo argumento pareiškėjas atsisakė kaip nepagrįsto, kadangi iki bylos nagrinėjimo dienos tapo aišku, kad jokių leidimų ir papildomų derinimų statinio griovimui nereikia. Trečiasis argumentas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, kurio pareiškėjas nenurodė pirminiame pareiškime teismui, bet pateikė bylos eigoje - jis nusprendė UAB „Š.“, kurios vienintelis akcininkas jis yra, verslą iš griautino pastato perkelti į UAB „Š.“ patalpas (duomenys neskelbtini), bet kadangi patalpos nėra pritaikytos jokiam verslui, reikalingas terminas patalpoms suprojektuoti ir įruošti taip, kad jos būtų tinkamos kavinės veiklai, tokiems darbams atlikti reikalingas laikotarpis iki 2019 m. balandžio mėnesio. Sprendimo vykdymo atidėjimas neturės neigiamų pasekmių suinteresuoto asmens „D.“ teisėms, o neatidėjimas padarys neproporcingai didelę žalą pareiškėjui kaip UAB „Š.“ vienašmeniam akcininkui, nes dėl privalomai atleidžiamų darbuotojų ir išeitinių išmokų jiems mokėjimas įmonei reikštų neišvengiamą bankrotą.

Suinteresuotas asmuo UAB „D.“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo prašymu atidėti teismo sprendimo vykdymą nesutinka. Atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas yra sudaręs ne nuomos, bet panaudos sutartį su UAB „Š.“, sutartis nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre, ją pareiškėjas gali nutraukti bet kuriuo metu vienašališkai nesikreipdamas į teismą. Pareiškėjas yra UAB „Š.“ vienintelis akcininkas, todėl apie pareigą nugriauti pastatą dar 2006-12-31 pagal sutartį jam buvo žinoma, nepaisydamas to, pareiškėjas nesiėmė ir dabar nesiima jokių veiksmų, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas. Priešingai, jis iniciavo ir atliko naujus laikino statinio statybos darbus, UAB „Š.“ priima naujus darbuotojus. Pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jam turėtų būti skiriama 5000,00 Eur bauda, 50 procentų baudos sumos pervedant suinteresuoto asmens naudai.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Kadangi nurodyto CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima išdėstyti ar atidėti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017-03-15 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-373-835/2017 atsakovas V. S. įpareigotas savo lėšomis nugriauti 0,2500 ha dydžio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį laikiną statinį - piceriją „P.“, kuris 2013-03-12 UAB „G.“ parengtame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtas indeksais „G“ bei „2G“, nustatant jam vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nurodytiems veiksmams atlikti. Neįvykdžius šio nurodymo per nustatytą terminą tai leista atlikti uždarajai akcinei bendrovei „D.“ V. S. lėšomis. Minėtas 2017-03-15 teismo sprendimas įsiteisėjo 2017-09-28 Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2A-1542-555/2017 išnagrinėjus atsakovo apeliacinį skundą ir pirmos instancijos teismo sprendimą ieškinio reikalavimo dalyje palikus nepakeistą. Kasacinės instancijos teismas 2018-04-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-l74-421/2018 paliko galioti Kauno apygardos teismo nutartį. V. S. pareiga nugriauti statinį atsirado nuo 2017-09-28, terminas teismo įpareigojimui įvykdyti suėjo 2017-10-29. V. S. 2017-10-16 Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą vienerių metų laikotarpiui teikdamas, kad tam yra svarbių priežasčių.

Kaip jau buvo nurodyta, pagal formuojamą teismų praktiką teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, kai susidaro itin nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą. Asmuo prašantis teismo sprendimo įvykdymo termino atidėjimo (pratęsimo), turi įrodyti ir pagrįsti savo prašymą, pagrįsti savo aktyvumą siekiant nustatytu terminu įvykdyti teismo sprendimą, pagrįsti išimtinai susidariusias aplinkybes bei pagrįsti savo prašymą dėl nurodomo termino, t. y. jog iki prašyme nurodomo termino tikrai bus įvykdytas teismo sprendimas, nes prašomas terminas turi būti nustatomas realus ir protingas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą iš esmės grindė aplinkybėmis, kad teismo sprendimo įvykdyti per sprendime nustatytą vieno mėnesio terminą negali dėl sutartinių santykių su trečiuoju asmeniu UAB „Š.“ buvimo, t. y. dėl to, kad ši bendrovė neterminuotai naudojasi jo patalpomis, vykdydama maitinimo paslaugų verslą, bendrovėje įdarbinta apie 30 žmonių ir pastato griovimas bendrovei reikštų ne ką kita kaip tik bankrotą, nes perkelti verslo į kitą vietą šiuo metu esą nėra realios galimybės. Jis, būdamas UAB „Š.“ vienašmenis akcininkas, atsakingas už įmonės normalų funkcionavimą, ruošia perkelti bendrovės maitinimo paslaugų verslą į kitą pastatą, to pastato dalis priklauso taip pat jo valdomai įmonei UAB „Š.“, kurios vienašmenis akcininkas jis yra, tačiau iš karto perkelti įmonės negalima, nes patalpos dar nėra įrengtos, neparuoštos naudojimui, nepritaikytos darbui. Anot pareiškėjo šiuo metu vyksta patalpų projektavimas pritaikant jas kavinei, realiai perkelti įrangą ir atlikti kitus būtinus darbus patalpoms įrengti bei atidaryti kavinę bus galima apie 2019 m. balandžio mėnesį. Šiam tikslui būtina atidėti teismo sprendimo vykdymą. Teismo vertinimu tokie pareiškėjo argumentai, nors neturėję aktualumo priimant sprendimą dėl pastato nugriovimo civilinėje byloje, vykdymo procese įpareigoja teismą vertinti ir spręsti dėl nurodytos aplinkybės dėl juridinio asmens UAB „Š.“ teisinio statuso, jo teisių bei pareigų pasikeitimo sprendimo įvykdymo atveju, vertinant tai, kad būtent pareiškėjas V. S. yra šio juridinio asmens vienintelis akcininkas ir tokiu būdu jo verslas tiesiogiai yra susijęs su teismo sprendimo vykdymu.

Teismo vertinimu pareiškėjo išsakyti argumentai dėl UAB „Š.“ verslo perkėlimo į kitas patalpas nėra pakankami įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl pastato griovimo vykdymo atidėjimui vienerių metų laikotarpiui. Visų pirma, analizuojant bylos duomenis matyti, kad pareiškėjas, būdamas griautino statinio savininkas ir jame įsikūrusios UAB „Š.“ vienintelis akcininkas, nėra pakankamai aktyvus, siekdamas įvykdyti teismo sprendimą. 2017-10-16 kreipdamasis į teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, jis nepateikė visiškai jokių įrodymų, kad per skirtą laikotarpį nuo minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ėmėsi kokių nors realių veiksmų ar priemonių, jog įvykdytų teismo sprendime nurodytus įpareigojimus. Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat patvirtino, kad ir dabar, t. y. nuo jo kreipimosi į teismą dienos praėjus daugiau nei pusei metų, jis nėra numatęs, kokiu būdu griaus pastatą - ar jį parduos kitai įmonei nugriovimui, ar pats imsis šių veiksmų, jei pats - kur perkels įrangą, kur sandėliuos nugriauto pastato statybines medžiagas ir pan. Vertinant jo argumentus dėl negalėjimo griauti pastato dėl jame įsikūrusios ūkinę veiklą vykdančios bendrovės „Š.“ bei jos darbuotojų atleidimo ryšium su pastato nugriovimu, o taip pat neišvengiamai kilsiančio įmonės bankroto ryšium su pastato griovimu, sprendžiama, kad teiginys nėra pagrįstas. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs pareiškėjo paaiškinimą, kad jis svarstė galimybę apie verslo perkėlimą į kitas jo kontroliuojamoje UAB „A.“ esančias patalpas (duomenys neskelbtini), tačiau priėjo išvados, kad kavinės veiklai vieta yra netinkama, kadangi nepriimtina verslo pažangos prasme. Šie pareiškėjo argumentai teismo posėdžio metu nebuvo grindžiami jokiais įrodymais ar paaiškinimais, pareiškėjas nepateikė įtikinamų argumentų dėl netinkamų verslo sąlygų patalpose (duomenys neskelbtini), neįvertino aplinkybės, kad verslas būtų perkeliamas tik laikinai, nes anot pareiškėjo pagrindinės patalpos, į kurias bus perkelta UAB „Š.“ veikla, yra pastatas (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad patalpos (duomenys neskelbtini), taip pat priklauso V. S. kontroliuojamai įmonei „Š.“, jis yra vienintelis bendrovės akcininkas. Taigi, esant galimybei bendrovės veiklą laikinai perkelti į kavinei pritaikytas patalpas (duomenys neskelbtini), ir sprendžiant, kad tai pagal pareiškėjo planus truktų tik kol bus įruoštos nuolatiniam verslui pritaikytos patalpos (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo teigti, kad bendrovę reikėtų likviduoti dėl bankroto.

Taip pat svarbu įvertinti, kad įmonės vadovui įvairūs teisės aktai nustato pareigas, kurių jis privalo laikytis bei kuriomis privalo vadovautis savo veikloje. Tai pareiga veikti sąžiningai ir protingai. Sąžiningumo pareiga reikalauja, kad būtų veikiama juridinio asmens naudai tokiu būdu, kad sprendimas neatneštų žalos. Taigi, V. S. dar civilinės bylos nagrinėjimo metu turėjo pagrindą tikėtis nepalankaus jam teismo sprendimo ir vykdyti sutartimi prisiimtą prievolę nugriauti pastatą (duomenys neskelbtini), taigi privalėjo iš anksto numatyti ir pasirūpinti, kaip bus perkeliamas jo verslas iš griautinų patalpų į kitą vietą.

Taip pat būtina įvertinti, ar pagal pareiškėjo skaičiavimus įrengti patalpoms kavinei (duomenys neskelbtini), kur jis turi tikslą nuolatinai perkelti UAB „Š.“ veiklą, reikia termino iki 2019 m. balandžio mėnesio, ar toks terminas pakankamas, o galbūt per ilgas. Kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimo, UAB „Š.“ persikraustymas iš griautino pastato į įrenginėjamas patalpas (duomenys neskelbtini) galės įvykti ne anksčiau nei 2019 m. balandžio mėnesį. Tačiau kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, patalpoms taikoma gamybos, pramonės paskirtis, kuri šiuo metu nėra pakeista, iš kitų pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad patalpos nepritaikytos kavinei, šiuo metu vyksta tik patalpų projektavimo darbai, dar nėra gauti statybos leidimai, byloje nėra jokių garantijų, kad dėl patalpų naudojimosi ar paskirties pakeitimo nėra ginčų tarp pareiškėjo ir kitų statinio savininkų, ar kad tokie ginčai neiškils ateityje.

Taip pat pastebėtina, kad teikdamas pareiškimą teismui dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo vienerių metų laikotarpiui, pareiškėjas pareiškime nenurodė aplinkybių, susijusių su būtinumu UAB „Š.“ veiklą perkelti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir šiuo motyvu savo reikalavimą pagrindė tik teismo posėdžio 2018-05-29 metu, kai po sustabdymo buvo atnaujintas šios civilinės bylos nagrinėjimas. Tai sudaro pagrindą manyti, kad 2017-10-16 teikdamas pareiškimą teismui dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, pareiškėjas kavinės veikos perkėlimo į (duomenys neskelbtini) galimybės nė nesvarstė ir ji kaip argumentas iškilo tik tuomet, kai buvo atmestas pareiškėjo kasacinis skundas Lietuvos Respublikos Aukščiausiajame Teisme. Spręstina, kad pareiškėjas po teismo sprendimo įsiteisėjimo momento neketino vykdyti sprendimo, bet laukė palankaus jam sprendimo kasacinės instancijos teisme, net nepradėdamas paruošiamųjų veiksmų statinio griovimo darbams, o tai vertintina kaip nepateisinamas delsimas vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Pareiškėjo nepakankamą aktyvumą ir nepakankamai aktyviai rodomą siekį kaip galima greičiau vykdyti teismo sprendimą ir tuo reikalu verslą perkelti į patalpas (duomenys neskelbtini) patvirtina tai, kad pagal projektavimo paslaugų sutarties sąlygas projektavimo darbai pradedami architektui gavus avansinį mokėjimą, o kaip matyti iš bylos duomenų avansinis mokėjimas architektui sumokėtas tik 2018 balandžio mėnesį, kai pati sutartis sudaryta 2017-11-27, taigi, akivaizdu, kad daugiau nei keturis mėnesius dėl avansinio mokėjimo ne sumokėjimo ji nebuvo vykdoma ir projektavimo darbai nebuvo pradedami. Tai rodo pareiškėjo nepateisinamą delsimą rūpintis jo verslo perkėlimu iš griautino pastato, tokio neveikimo išdavoje projektavimo darbų pradžia buvo nukelta dar mažiausiai keturiem mėnesiams į priekį.

Kaip minėta, svarbi aplinkybė (kriterijus) vertinant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą, yra prašyme nurodomas (prašomas nustatyti) teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo terminas. Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme prašė teismo sprendimo įvykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, prašymas pateiktas teismui 2017-10-16. Taigi, pagal prašymo pateikimo datą sprendžiama, kad buvo prašoma atidėti vykdymą iki 2018 m. spalio mėnesio antrosios pusės. Pareiškėjas šį nurodomą (prašomą nustatyti) terminą turėjo tikėtinai teismui pagrįsti, jog jis yra realus ir protingas, jog teismo sprendimas iki minėto termino tikrai bus įvykdytas. Kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimo teismo posėdžio metu, iki tokio termino pareiškėjas problemos dėl verslo perkėlimo į naujas patalpas neišspręs, nes patalpos, reikalingos UAB „Š.“ maitinimo paslaugų verslui, bus įrengtos anksčiausiai 2019 m. balandžio mėnesį, kas jau savaime yra pusmečiu vėliau nei pareiškėjas prašė pirminiame savo pareiškime teismui. Vertinant šią aplinkybę, pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomas terminas nėra jo paties atsakingai įvertintas ir nėra jokių garantijų, kad 2019 m. balandžio mėnesį patalpos (duomenys neskelbtini) kavinei bus įrengtos. Tai rodo, kad pareiškėjo išvardintos aplinkybės neleidžia daryti išvadų, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog iki jo nurodyto termino teismo sprendimas bus įvykdytas. Taigi, akcentuotina tai, kad pareiškėjas nepagrindė jo nurodomo termino pagrįstumo (vieno iš esminių tokio prašymo kriterijų), ir prašomo termino suteikimas iš esmės reikštų įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo toleravimą, kai tokio vykdymo reikalauja kita ginčo šalis, jos teisėtų interesų ir lūkesčių pažeidimą, neturint tikėtinų garantijų, jog teismo sprendimo įvykdymo termino pratęsimas tikrai pateisinamas.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertina, kad susiklosčiusios nepalankios aplinkybės negali būti laikomos išimtinėmis, kurios pateisintų teismo sprendimo vykdymo atidėjimo termino pratęsimą vienerių metų laikotarpiui. Tačiau būtina atsižvelgti, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas tiesiogiai susijęs su UAB „Š.“ veiklos perkėlimu iš griautino pastato į kitas patalpas ir šio juridinio asmens padėtis privalo būti įvertinta kaip socialiai reikšminga šioje civilinėje byloje aplinkybė. Teismo vertinimu protingam ir atsakingam įmonės veiklos perkėlimo organizavimui, įrangos perkėlimui, darbuotojų darbo vietų įrengimui ir kt. reikalingas tam tikras terminas, kuris yra ilgesnis, nei teismo sprendimu paskirtas vieno mėnesio terminas pastato nugriovimui. Toks terminas, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad šiuo metu yra galimybė perkelti kavinės įrangą ir verslą į kitas pareiškėjo kontrolėje esančias patalpas A., galėtų būti vienas mėnuo. Vertinant, kad suinteresuotas asmuo „D.“ neturi jokių konkrečių planų dėl bendrai su V. S. valdomo sklypo panaudojimo nugriovus jame esamą ginčo pastatą, tokio termino nustatymas atitiktų ginčo šalių interesų derinimo ir proporcingumo principą bei nepažeistų teismo sprendimo privalomumo principo.

Dėl prašymo skirti piniginę sankciją pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį - užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Konstitucijos 28 str., CPK 7 str.). Aiškiai nepagrįsto ieškinio (kito procesinio dokumento) pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais toks elgesys gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik nustačius aplinkybes, įrodančias, kad jomis piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens UAB „D.“ atstovas E. Š. teikia prašymą CPK 95 straipsnio 2dalies pagrindu skirti pareiškėjui V. S. maksimalią penkių tūkstančių eurų baudą, pusę šios sumos skiriant UAB „D.“. Atstovas nurodė jo vertinimu piktnaudžiavimą atitinkančius V. S. veiksmų požymius: 1) pareiškimas yra nepagrįstas ir atmestinas, 2) pareiškėjas pateikė teismui informaciją, neatitinkančią tiesos kriterijų nurodydamas, kad UAB „Š.“ naudojasi V. S. griautinomis patalpomis nuomos pagrindais, nors bylos eigoje paaiškėjo, kad yra sudaryta ne nuomos, bet panaudos sutartis; 3) pareiškėjas prašymą grindžia nesusijusio su civiline byla asmens UAB „Š.“ teisėmis ir teisėtais interesas; 4) pareiškime pareiškėjas nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pastato nugriovimui reikalingi statybos leidimai ir kitos administracinės procedūros.

Teismo vertinimu iš nurodytų suinteresuoto asmens atstovo advokato E. Š. aplinkybių, susijusių su pareiškėjo V. S. veiksmais, t. y. kad jis pareiškime nurodė tiesos kriterijų neatitinkančią informaciją, kad pareiškimą grindė nesusijusio su šia civiline byla juridinio asmens interesais ir teisėmis, nesuteikia teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, teikdamas pareiškimą teismui dėl vykdymo veiksmų atidėjimo vienerių metų laikotarpiui, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, t. y. visais nurodytais veiksmais akivaizdžiai siekė be pagrindo atitolinti pastato griovimo darbus (CPK 185 str.). Visi paminėti veiksmai negali būti vertinami kaip akivaizdžiai netoleruojami. Visų pirma, pareiškėjas realizavo savo teisę siekti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, grindė pareiškimą tomis aplinkybėmis, kurios jam atrodė svarbiausios esamoje situacijoje, pareiškimu realizavo teisę į įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimą, kas neprieštarauja teisei, nes yra įtvirtinta CPK normose, reglamentuojančios vykdymo procesą. Jo nurodyta aplinkybė dėl nuomos sutarties, kai tikrovėje sudaryta pastato panaudos sutartis, nesudaro esminio skirtumo faktinių aplinkybių vertinimui, nes byloje yra reikšmingas pats faktas, jog griautiname pastate veiklą vykdo UAB „Š.“, toks faktas yra įrodytas, juo savo poziciją rėmė pareiškėjas, o vertinant nuomos ir panaudos teisinių santykių panašumą ir labai artimą teisinį šių santykių reglamentavimą, įtvirtintą CK IV dalyje, galima spręsti, kad tiek vienos, tiek kitos rūšies sutarties buvimas teisine prasme ir nurodytoje faktinėje situacijoje esminio skirtumo nesudaro. Tai, kad pareiškėjas rėmėsi esą nesusijusio su šia civiline byla juridinio asmens UAB „Š.“ teisėmis ir teisėtais interesais, suinteresuoto asmens atstovo yra grindžiama kasacinės instancijos teismo išvadomis, padarytomis 2018-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. e 3K-3-174-421/2018. Tačiau pastebėtina, kad tokią išvadą darydamas kasacinės instancijos teismas nagrinėjo klausimą dėl sutartinės prievolės nugriauti pastatą įvykdymo natūra ir sprendė, kad UAB „Š.“ nėra tarp ginčo šalių susiklosčiusių sutartinių teisnių santykių dalyvė. Tuo tarpu nagrinėjant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar neatidėjimo akivaizdu, kad panaudos pagrindais griautiname pastate verslą vykdančio juridinio asmens interesai yra tiesiogiai liečiami ir įtakojami sprendimo, įpareigojančio nugriauti pastatą, vykdymo. Pareiškėjo V. S. pareiškime nurodytas vienas iš argumentų sprendimo vykdymo atidėjimui, kad pastato griovimui reikalingos administracinės procedūros (leidimai, derinimai ir pan.) teismo posėdžio metu pareiškėjo nebuvo palaikomos, jis atsisakė pastarojo argumento, šis atsisakymas visiškai pagrįstas tuo, kad iki šios bylos nagrinėjimo datos paaiškėjo, kad tokios procedūros nėra reikalingos. Tai, kad kreipdamasis į teismą pareiškimu V. S. dar nežinojo, ar nurodytos procedūros bus reikalingos, negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas procesu. Taigi, darytina išvada, kad byloje nenustatyti požymiai, jog pareiškėjas V. S., kreipdamasis į teismą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, piktnaudžiavo procesine prasme ar veikė teise pasinaudodamas ne pagal paskirtį, todėl prašymas dėl baudos jam skyrimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Pareiškėjas V. S. pateikė pareiškimą teismui 2017-10-16, įvertinus civilinės bylos sustabdymo periodą jis faktiškai išnagrinėtas daugiau nei po pusės metų, kas savaime pratęsė įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą, todėl teismo vertinimu tai atitinka 50 procentų pareiškėjo reikalavimų patenkinimą, kas sudaro pagrindą bylinėjimosi išlaidas paskirstyti pusiau. Pareiškėjas neteikė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, suinteresuoto asmens UAB „D.“ patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti sudaro 4573,80 Eur, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl yra teisinis pagrindas prašymą dėl išlaidų priteisimo tenkinti, atsižvelgiant į patenkinto reikalavimo dydį. Pašto išlaidos valstybei sudaro 20,15 Eur.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 284 straipsniu, 290 - 291 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo V. S. prašymą tenkinti iš dalies.

Atidėti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017-03-15 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-373-835-2017, vykdymą vieno mėnesio terminui, skaičiuojant jį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš pareiškėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „D.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2286,90 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo V. S., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „D.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 10,70 Eur (dešimt eurų 70 et) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, lėšas nurodant sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                                      Snaigė Juknevičienė