Civilinė byla Nr. e2-57-805/2023

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00318-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.1.1; 2.6.1.4; 2.6.8; 2.6.10; 2.6.10.5.1;

2.6.18.3; 2.6.18.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S p r e n d i m a s

Lietuvos Respublikos vardu

2023 m. kovo 13 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė, 

sekretoriaujant Astai Vaitkevičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovei – advokatei K. S.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovams – advokatui Osvaldui Raščiukevičiui, D. Š.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui T. V.,

trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovui – advokato padėjėjui Nerijui Žvingilai,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) ir uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą 2022 m. balandžio 27 d. patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) ištaisyti darbų, atliktų (duomenys neskelbtini), trūkumus t. y. įrengti 2 a. terasos laikančiosios g/b perdangos ritininę hidroizoliaciją, nuolydį formuojant su termoizoliacijos sluoksniu; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 straipsnio 3 dalies pagrindu, atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) neįvykdžius įpareigojimo per du mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos skirti 50,00 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 27 d. pateikė patikslintą ieškinį atsakovėms UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo prašė teismo:

įpareigoti UAB (duomenys neskelbtini) naujai įrengti hidroizoliaciją vandens įvado ir elektros skydinės patalpose bei atlikti šių patalpų remontą, šalinant prasiskverbusio vandens padarytus šių patalpų lubų ir sienų apgadinimus esančius pastate, adresu (duomenys neskelbtini);

įpareigoti UAB (duomenys neskelbtini) naujai įrengti hidroizoliaciją vandens įvado ir elektros skydinės patalpose bei atlikti šių patalpų remontą, šalinant prasiskverbusio vandens padarytus šių patalpų lubų ir sienų apgadinimus esančius pastate, adresu (duomenys neskelbtini);

įpareigoti UAB (duomenys neskelbtini) naujai įrengti hidroizoliaciją vandens įvado ir elektros skydinės patalpose bei atlikti šių patalpų remontą, šalinant prasiskverbusio vandens padarytus šių patalpų lubų ir sienų apgadinimus esančius pastate, adresu (duomenys neskelbtini);

įpareigoti UAB (duomenys neskelbtini) naujai įrengti hidroizoliaciją vandens įvado ir elektros skydinės patalpose bei atlikti šių patalpų remontą, šalinant prasiskverbusio vandens padarytus šių patalpų lubų ir sienų apgadinimus esančius pastate, adresu (duomenys neskelbtini);

įpareigoti UAB (duomenys neskelbtini) naujai įrengti hidroizoliaciją vandens įvado ir elektros skydinės patalpose bei atlikti šių patalpų remontą, šalinant prasiskverbusio vandens padarytus šių patalpų lubų ir sienų apgadinimus esančius pastate, adresu (duomenys neskelbtini);

įpareigoti UAB (duomenys neskelbtini) naujai įrengti hidroizoliaciją vandens įvado ir elektros skydinės patalpose bei atlikti šių patalpų remontą, šalinant prasiskverbusio vandens padarytus šių patalpų lubų ir sienų apgadinimus esančius pastate, adresu (duomenys neskelbtini);

CPK 273 straipsnio 3 dalies pagrindu, atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) neįvykdžius įpareigojimo per du mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos skirti 50,00 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną;

CPK 273 straipsnio 3 dalies pagrindu, atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) neįvykdžius įpareigojimo per du mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos skirti 50,00 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Atsakovė I) sudarė šias sutartis: 2017 m. liepos 24 d. Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 10 d. Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 1 d. Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 1 d. Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis atsakovė įsipareigojo atlikti pastatų šiltinimo darbus pastate, esančiame (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ir atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Atsakovė II) sudarė šias sutartis: 2017 m. kovo 28 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. sausio 10 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis atsakovė įsipareigojo atlikti pamatų šiltinimo, fasado apšiltinimo ir apdailos darbus bei parapetų skardinimo darbus pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Teigia, kad Atsakovė I ir Atsakovė II minėtuose objektuose įsipareigojo sudėti viso ploto balkonų hidroizoliaciją. Atsakovių darbų apimtys apėmė pastatų šiltinimo darbus, t. y. visų paviršių ir balkonų šiltinimo darbai. Pažymėtina, kad darbų kokybės trūkumai buvo nustatyti tik balkonų (terasų) apimtyje, t. y. netinkamai sudėtas hidroizoliacijos sluoksnis balkonuose, būtent šiuos trūkumus ir reikalaujama ištaisyti teikiamu ieškiniu. Pagal paskutinę sudarytą statybų rangos sutartį (Statybų rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), Atsakovė I paskutinius darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), turėjo atlikti iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad pagal sutarčių 7.1 punktą darbai buvo perduodami darbų perdavimo aktais bei baigiamaisiais aktais. Pagal paskutinę sudarytą statybų rangos sutartį (2017 m. kovo 28 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) Atsakovė II paskutinius darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), turėjo atlikti iki 2017 m. birželio 30 d. Pagal sutarčių 7.1 punktus darbai buvo perduodami darbų perdavimo aktais bei baigiamaisiais aktais. Ieškovė, priimdama darbus, trūkumų nenustatė, kadangi neturėjo galimybės nustatyti balkonų hidroizoliacijos trūkumų. Pažymėjo, kad buvo atliktos dvi objektų ekspertizės, kurios patvirtino, kad atsakovės darbus atliko netinkamai. 2020 m. lapkričio 27 d. Namų elektros skydinių apžiūros akte nurodyti tokie trūkumai: visose elektros skydinių patalpose vandens bėgimo žymės ant lubų ir sienų; drėgnos sienos ir lubos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) 1 laiptinėje, vandens lašai ant lubų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) 2 laiptinėje; dėl nesandarių terasų, esančių virš elektros skydinių patalpų, drėksta patalpų sienos ir lubos, vanduo patenka ant elektros apskaitos spintų. Norint nustatyti vandens prabėgimo per konstrukcijas priežastį, buvo atliktas terasos techninės būklės įvertinimas ir nustatyta, kad: esama 2 a. terasoje grindų laikančios perdangų plokštės tenkina Reglamente (ES) Nr. 305/2011 [5, 17] nustatytą esminį statinio reikalavimą – mechaninis patvarumas ir atsparumas, tačiau visa konstrukcija nėra apsaugota nuo vandens poveikio; 2 a. terasa naudojama pagal paskirtį; atlikus ardomuosius darbus nustatyta, kad ant 2 a. terasos grindų konstrukcijoje hidroizoliacija neįrengta ir išorės atitvara yra laidi vandeniui. Siekiant užtikrinti 2 a. terasos grindų konstrukcijos sandarumą vandeniui privalu įrengti ant laikančiosios g/b perdangos ritininę hidroizoliaciją, nuolydį formuoti su termoizoliacijos sluoksniu, vietoje akmens masės plytelių taikyti terasinių dailylenčių dangą. Aktą sudarė objektų administratoriaus pasamdytas nepriklausomas ekspertas. Akte nurodyta, jog buvo sudėtas nepakankamas hidroizoliacijos sluoksnis, o tam tikrose balkono vietose jo iš vis nebuvo. Be to, 2020 m. rugpjūčio 24 d. buvo atliktas statinio naudojamų stogų/terasų techninės būklės įvertinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtino, jog objektuose atsakovių darbai atlikti su trūkumais. Defektai atsirado atsakovių darytų darbų apimtyje, t. y. atsakovės turėjo atlikti terasų grindų konstrukcijas objektuose, į kurias patenka ir tinkamo hidroizoliacijos sluoksnio sudėjimas. Tačiau atsiradę defektai, t. y. vandens prabėgimai pro terasų grindis įrodo, kad šis darbas nebuvo atliktas tinkamai. Ieškovė 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė Atsakovei I pretenziją dėl netinkamai atliktų darbų, kuria reikalavo, kad Atsakovė I susidariusius darbų trūkumus ištaisytų. 2021 m. gruodžio 14 d. Atsakovė I pateikė atsakymą į pretenziją, kurioje nurodo, kad ji nėra kalta dėl atsiradusių trūkumų ir teigia, kad tai neva kito rangovo kaltė (UAB „(duomenys neskelbtini)). 2022 m. birželio 29 d. ieškovė pateikė raštą Atsakovei II dėl jos atliktų darbų trūkumų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), ir Atsakovės II pareigos juos ištaisyti. Ieškovė numatė terminą iki 2022 m. liepos 10 d. Atsakovei II informuoti ieškovę apie trūkumų pašalinimo darbų eigą. Atsakovė II į šį raštą neatsakė ir apie trūkumų šalinimą neinformavo. Atsakovės netinkamai sudėjo hidroizoliaciją (tam tikrose vietose jos nebuvo). Grindų prijungimų prie sienų, kolonų, pamatų po įrenginiais, vamzdynų ir kitų konstrukcijų, išsikišančių virš grindų, vietose hidroizoliaciją reikia nepertraukiamai pratęsti į viršų ne mažiau kaip 300 mm virš grindų dangos lygio. Atsakovės nesilaikė šio STR numatyto įpareigojimo ir sudėjo arba dvigubai mažesnį hidroizoliacijos sluoksnį, arba kai kuriose vietose jo nesudėjo iš viso. Atsižvelgiant į šį įstatyminį bei sutartinį pagrindą, laikytina, kad atsakovės privalėjo darbus objektuose atlikti pagal sutarčių bei teisės aktų reikalavimus, tačiau atsakovės darbus atliko netinkamai, t. y. nesilaikė nei sutartyse, nei įstatymuose numatytų kokybės reikalavimų. Ieškovė negalėjo sužinoti anksčiau apie atliktų darbų trūkumus, nors, priimdama darbus, atliko įprastinę apžiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad darbų trūkumai nebuvo akivaizdūs – netinkamai sudėtas hidroizoliacijos sluoksnis – laikytina, kad ieškovė neturėjo galimybės šių trūkumų pastebėti priimdama darbus. Atsakovių darbų trūkumai nebuvo akivaizdūs, todėl faktas, kad ieškovė darbus priėmė ir pasirašė baigiamuosius darbų aktus nereiškia, kad atsakovės tinkamai įgyvendino sutartyse numatytas pareigas ir, kad ieškovė netenka teisės remtis trūkumų faktu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės netinkamai atliko darbus objektuose, atsakovės privalo šiuos trūkumus ištaisyti. Kadangi už darbus yra jau sumokėta, dėl šios priežasties ieškovė reikalauja, kad atsakovės neatlygintinai pašalintų darbų trūkumus. Atsižvelgiant į tai, kad hidroizoliacijos netinkamas sudėjimas yra paslėptas trūkumas (toks, kurio negalėjo nustatyti normaliai priimant darbus), laikytina, kad šiam galioja garantinis terminas ne trumpesnis nei 10 metų. Atsakovės darbus objekte baigė 2017 m., garantinis terminas vis dar galioja ir atsakovės yra atsakingos už nekokybiškai atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų, ieškovė prašo skirti baudą atsakovėms už teismo sprendimo neįvykdymą: neįvykdžius įpareigojimo per du mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos skirti 50,00 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) per teismo nustatytą terminą pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytomis aplinkybėmis, kadangi baigiamųjų aktų pasirašymo metu nebuvo įmanoma patikrinti, ar buvo sudėtas hidroizoliacijos sluoksnis, nes tai laikoma paslėptais darbais. Be to, būtent atsakovė netinkamai sudėjo hidroizoliacijos sluoksnį (nepakankamai bei su hidroizoliacijos sluoksnio pažeidimais), todėl atsakovė ir yra laikytina atsakinga už egzistuojančius trūkumus.

Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus į patikslintą ieškinį, tripliką, kuriuose nurodė, jog kategoriškai nesutinka su ieškovės patikslintu ieškiniu ir prašo jį atmesti.

Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutinka visiškai, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pirminiame atsiliepime nurodė, kad ieškovės nurodomu adresu buvo statomi iš viso 6 daugiabučiai namai: (duomenys neskelbtini). Ieškovė nedetalizuoja, dėl kurių daugiabučių namų tariamų trūkumų ištaisymo ji kreipėsi į teismą. Pati ieškovė pateikia sutartis su atsakove, kur atsakovė įsipareigojo atlikti darbus namuose (duomenys neskelbtini). Atsakovė niekada neatliko jokių hidroizoliacijos įrengimo darbų daugiabučiuose namuose (duomenys neskelbtini), šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2411-713/2020 pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo. Minėtoje civilinėje byloje buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 1 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti ir perduoti UAB (duomenys neskelbtini) fasado apdailos darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini), o UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos atsiskaityti. UAB (duomenys neskelbtini) šiuo atveju buvo subrangovė, UAB (duomenys neskelbtini) – rangovė, o UAB (duomenys neskelbtini) – generalinė rangovė. 2017 m. birželio 1 d. sutartimi šalys susitarė dėl šių konkrečių darbų atlikimo: išorinių sienų apdaila armuojant sintetiniais tinkleliais ir cementiniu armavimo skiediniu įrengiant struktūrinį tinką – 12 Eur/m2 (sienų armavimas tinkuojant – 5 Eur/m2; struktūrinio tinko uždėjimas – 7 Eur/m2); palangių nuolajų įrengimas (skardinimas) – 4 Eur/m. Jokių kitų darbų atsakovė name (duomenys neskelbtini) niekada neatliko. UAB (duomenys neskelbtini) atliko darbus ir surašė atliktų darbų aktą Nr. 1, kuriame išdėstė atliktus darbus: paviršių armavimas naudojant vieną sluoksnį tinklelio (kaina 3 047,50 Eur); struktūrinio tinko užnešimas (kaina 2 512,75 Eur); palangių montavimas (236,00 Eur). Tuo tarpu UAB (duomenys neskelbtini) su ieškiniu nesutiko ir teigė, jog neva UAB (duomenys neskelbtini) darbus atliko netinkamai ir su trūkumais. UAB (duomenys neskelbtini) rėmėsi UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 4 d. defektiniu aktu, kurį UAB (duomenys neskelbtini) siuntė UAB (duomenys neskelbtini), taip pat protokolais dėl darbų defektų šalinimo apimčių ir grafiko suderinimo objektuose (duomenys neskelbtini). Susitikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuoti tokie darbų trūkumai daugiabučiame name (duomenys neskelbtini): ašių „E-H“ ir „5-7“ sankirtoje prilydomosios dangos krašto skardinės prieglaudos; ašių „A-B“ ir „3-5“ dėl netinkamai atliktos hidroizoliacijos ir skardinimo darbų bei sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) numatyto lietaus nuvedimo sistemos įrengimo elektros įvado patalpoje įdrėkusios sienos nuo lubų varva vanduo, matyti pelėsio židiniai, lietaus nuvedimo sistema neįrengta ir ašių „A-B“ ir „7-9“ zonoje; suklijavus balkonuose plyteles uždengta dalies balkonų durų blokų drenažinių ertmių; fasado „1-1“ pirmo aukšto vertikaliame paviršiuje dėl neįrengtų kompensacinių siūlių matomi tarpų tarp plytelių trūkimai; neatliktas balkonų grindų siūlių impregnavimas; dėl netinkamai atliktų langų ir langų rėmų uždengimo plėvele subraižyti paketai, kurie bus keičiami naujais, gavus sąskaitą iš UAB (duomenys neskelbtini) bus pateikta apmokėjimui; dėl ne laiku atliktų parapetų ties ketvirto aukšto balkonais skardinimo ašyse „5“, „7“ pastebimi struktūrinio tinko atšokimai ties šiltinimo plokščių sandūromis. Tuo tarpu susitikimo protokole Nr. 2/2 buvo užfiksuoti tokie darbų trūkumai daugiabučiame name (duomenys neskelbtini): ašių „E-H“ ir „8-9“ sankirtoje neįrengta prilydomosios dangos krašto skardinė prieglauda; ašių „A-B“ ir „3-7“ zonoje dėl netinkamai atliktos hidroizoliacijos ir skardinimo darbų elektros įvado patalpoje įdrėkusios sienos nuo lubų varva vanduo, matyti pelėsio židiniai; ašyje „7“ tarp ašių „A-C“ trūkusi fasado apdaila; fasado „1-1“ pirmo aukšto vertikaliame paviršiuje dėl neįrengtų kompensacinių siūlių matomi tarpų tarp plytelių trūkimai; netinkamai atlikta arba neatlikta dalies balkonų grindų dangos sandūros su vertikaliu paviršium ir krašto skardinimu silikonavimo darbai. Nors minėtoje civilinėje byloje ginčas kilo tik dėl atsiskaitymo už darbus, atliktus daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), tačiau iš bylos duomenų buvo nustatyta, kad hidroizoliacijos darbus namuose (duomenys neskelbtini) atliko ne UAB (duomenys neskelbtini), o UAB (duomenys neskelbtini), kuriai ir buvo reiškiamos pretenzijos. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sutarusios dėl šių defektų šalinimo, t. y. kad UAB (duomenys neskelbtini) pašalins šiuos trūkumus, o šią faktinę aplinkybę patvirtina tiek susitikimo protokolai 1/2 ir 2/2, tiek šalių sudaryta ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3004-560/2018 patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią būtent UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo pašalinti aukščiau minėtus trūkumus, tame tarpe ir dėl netinkamai atliktos hidroizoliacijos darbų. Tenkindamas UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį ir atmesdamas UAB (duomenys neskelbtini) argumentus dėl trūkumų, Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2411-713/2020 nurodė: „apibendrinus aukščiau nustatytas aplinkybes, galima spręsti, jog nekokybiškai darbus, nurodytus 2018 m. birželio 8 d. Susitikimo protokole Nr.1/2 dėl 2017-03-28 Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir Susitikimo protokole Nr. 1/1 dėl 2017-01-10 Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdytų darbų šalinimo apimčių ir grafiko suderinimo objekto (duomenys neskelbtini), atliko atsakovė“. Nustačius, kad darbų brokas atsirado ne dėl ieškovės atliktų darbų, atmestini atsakovės argumentai, jog ji teisėtai neatsiskaitė su ieškove, kadangi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3004-560/2018 buvo sudaryta taikos sutartis, kurioje atsakovė įsipareigojo ištaisyti trūkumus. Šioje taikos sutartyje nėra duomenų, jog darbus nekokybiškai atliko ieškovė. Dėl tos pačios priežasties atmestini ir kiti atsakovės argumentai dėl netinkamai atliktų darbų, kuriuos atsakovei reiškia tretieji asmenys UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) apskundė minėtą Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2411-713/2020, tačiau Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-491-259/2021 atmetė UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą bei konstatavo: „pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai įvertino tas nustatytas aplinkybes, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2017-12-04 defektiniame rašte „Dėl 2017 m kovo 28 d. Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)“ nurodomi statybos darbų trūkumai yra susiję su stogo darbų, hidroizoliacijos ir lietaus nuvedimo, plytelių klojimo ir klijavimo, impregnavimo, parapetų įrenginėjimo, konstrukcijų kompensacinių siūlių įrengimo darbais. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės ir atsakovės sudarytos 2017 m. kovo 28 d. Statybos rangos sutarties dalykas buvo išorinių sienų apdaila armuojant sintetiniais tinkleliais ir cementiniu armavimo skiediniu įrengiant struktūrinį tinką, struktūrinio tinko uždėjimas, palangių nuolajų įrengimas, todėl sprendė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 4 d. defektiniame rašte „Dėl 2017-03-28 Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)“ nurodomi visai kiti pastato statybos darbai ir jų trūkumai, tokių darbų pagal sutartį ir faktiškai ieškovė ginčo objekte neatliko“. Taigi, tiek pateikiami įrodymai, tiek procesiniais teismų sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad hidroizoliacijos darbus daugiabučiuose namuose (duomenys neskelbtini), atliko ne UAB (duomenys neskelbtini), o UAB (duomenys neskelbtini).

Dėl darbų trūkumų objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) specialistas I. M. atliko daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), techninės būklės vertinimą, tačiau jis nėra nepriklausomas ekspertas kaip tai savo ieškinyje įvardija ieškovė, o UAB (duomenys neskelbtini), t. y. su administratoriumi UAB (duomenys neskelbtini) susijusios įmonės darbuotojas. Todėl jo išvadų negalima laikyti nepriklausomomis. Be to, tai buvo ne ekspertizė, o paprasčiausia apžiūra, į kurią netgi nebuvo kviečiama atsakovė. Ieškovė ir Atsakovė 2017 m. liepos 24 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), fasado šiltinimo ir apdailos darbus. Detalios darbų apimtys numatytos sutarties priede Nr. 1 „Sąmata“ ir kituose darbų dokumentuose. Sutarties priedo Nr. 1 „Sąmata“ 13 punkte numatyti balkonų plokščių šiltinimo 150 mm EPS, smėlbetonio 50 mm, viso ploto ir sandūrų hidroizoliacijos, plytelių apdailos ir vandens nuvedimo darbai. Analogiški darbai buvo sulygti atlikti ir daugiabučiuose namuose (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą 2018 m. kovo 1 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 10 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. balandžio 1 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš baigiamųjų darbų priėmimo-perdavimo aktų matyti, kad visi darbai pagal visas aukščiau paminėtas sutartis buvo perduoti ieškovei ir ieškovė nenustatė jokių atliktų darbų trūkumų, ar kad darbai būtų atlikti nepilnai. Tai patvirtina, kad atsakovė pilnai atliko darbus, tame tarpe ir įrengė balkonų hidroizoliaciją. Ieškovė argumentuoja, kad šie darbai buvo paslėpti, todėl ji negalėjo perdavimo-priėmimo metu nustatyti jų trūkumų, tačiau pačios ieškovės pateikiamuose atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktuose nurodyta: „šis atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas įsigalioja, kai aktą vizavo: objekto techninis prižiūrėtojas, užsakovo projektų inžinierius, užsakovo statybos darbų vadovas ir užsakovo projekto vadovas, o pasirašė užsakovo statybos direktorius bei tinkamai įsigaliotas rangovo atstovas“. Taigi darbai buvo perduoti ne tik juos apžiūrėjus, bet ir vizavus eilei statybų srities specialistų, dėl ko tokie tariami trūkumai negalėjo būti nepastebėti. Be to, kartu su baigiamaisiais darbų perdavimo-priėmimo aktais buvo pridėti tokie dokumentai kaip atliktų bandymų rezultatus patvirtinantys dokumentai, panaudotų medžiagų, įrengimų sertifikatai ir atitikties deklaracijos ar pažyma, kad defektų nėra. Iš baigiamųjų darbų priėmimo-perdavimo aktų matyti, kad prieš atsakovei priimant darbus buvo atlikti bandymai, todėl atsakovė neabejotinai būtų nustačiusi, kad darbai atlikti nepilnai, t. y. neįrengta balkonų hidroizoliacija ar netinkamai, ir tokių darbų nebūtų priėmusi. Todėl darytina išvada, jog baigiamųjų darbų priėmimo-perdavimo aktai patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) įrengė daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) hidroizoliaciją ir tai padarė tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus pasirašė tame tarpe ir statinių statybos techninis prižiūrėtojas, kuris turėjo pareigą tikrinti, kad statybos būtų atliekamos laikantis statinio projekto ir teisės aktų reikalavimų, ieškovė ir/arba techninis prižiūrėtojas neabejotinai būtų pastebėję, kad daugiabučiuose namuose (duomenys neskelbtini), nėra įrengti hidroizoliacijos sluoksniai. Negana to, ieškovė turėjo profesionalų darbų vadovą, darbus, kaip jau minėta, prižiūrėjo techninis darbų prižiūrėtojas, dėl darbų atlikimo nuolatos buvo tariamasi ir bendraujama, todėl bet kokius trūkumus ieškovė galėjo ir turėjo pastebėti, tačiau atsakovė darbus atliko tinkamai. Pridedamame 2021 m. rugsėjo 15 d. statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo surašytas siekiant atlikti daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) elektros skydinių ir vandens įvadų apžiūrą, nustatyti defektus, ties kiekvieno daugiabučio namo defektais nurodyta, kad vanduo skverbiasi ir „patenka per perdangoje pažeistą hidroizoliaciją“. Taip pat pažymima, kad vanduo patenka per terasų perdangas. Taigi viename ieškovės apžiūros akte nurodoma, kad vanduo patenka, nes hidroizoliacija neįrengta, o kitame apžiūros akte jau nurodoma, kad vanduo patenka, nes hidroizoliacija yra pažeista. Todėl atsakovė netgi pati nežino kokio pobūdžio tariami trūkumai (ne)egzistuoja, todėl nesuprantama, kokius tariamus trūkumus atsakovė turėtų ištaisyti – sudėti hidroizoliacijos sluoksnius ar esamus sluoksnius sutvarkyti. Atsakovės atstovai buvo susitikę su apžiūrą atlikusiu inžinieriumi ir vietoje parodė jam, kad hidroizoliacija terasose yra įrengta, ką inžinierius galiausiai pripažino. Būtent dėl šios priežasties 2021 m. rugsėjo 15 d. buvo atlikta pakartotinė apžiūra ir nustatyta, kad vanduo bėga ne dėl to, kad hidroizoliacija būtų neįrengta, o dėl to, kad hidroizoliacija yra pažeista. Tai, kad atsakovė dėjo minėtuose daugiabučiuose hidroizoliacijos pasluoksnius patvirtina ir susirašinėjimas su hidroizoliacijos tiekėju, kuris pateikė vieną sąskaitą dėl įsigytų hidroizoliacijos pasluoksnių. Tai patvirtina, kad aktualiu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo hidroizoliacinės medžiagos ir ją naudojo darbams minėtuose daugiabučiuose namuose atlikti.

Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) mano, kad dėl pažeistų hidroizoliacijos pasluoksnių atsakinga yra kita rangovė UAB (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovė darbus ieškovei perdavė 2018 m. rugsėjo 24 d. (pagal sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bei 2018 m. gruodžio 3 d. (pagal sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbus atliko po to, kai darbus atliko UAB (duomenys neskelbtini). Priešingas darbų atlikimo eiliškumas būtų nelogiškas, kadangi sumontavus terasų tvoreles, hidroizoliacijos paklojimas taptų neįmanomas. Iš ieškovės bei UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos sutarties matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti šiuos darbus: „nerūdijančio plieno balkonų turėklai; juodo metalo dažyti vidaus turėklai su grūdintu stiklu; nerūdijančio plieno „prancūziško“ tipo turėklai su grūdintu stiklu; visi kiti darbai, kurie nors ir atskirai neaptarti, tačiau yra būtini aptartiems darbams galutinai ir tinkamai atlikti“. 2020 m. rugpjūčio 24 d. statinio dalies konstrukcijų techninės būklės įvertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ardomųjų darbų metu nustatyta: „nerūdijančio plieno tvorelės statramsčių tvirtinimo vietose atviri plyšiai, nelikę hermetiko“ <...> „buto Nr. 6 terasos nerūdijančio plieno tvorelės statramstis įleistas/įtvirtintas 50 mm į smulkiagrūdžio betono sluoksnį“. Tame pačiame akte buvo padaryta išvada, kad „išorės atitvara yra laidi vandeniui“. Visa tai patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) naudodami deimantinę karūną gręžė angas kiaurai hidroizoliaciniu pasluoksniu, kad galėtų įleisti tvorelių statramsčius bei paliko plyšius, pro kuriuos ir teka vanduo. Tai, kad nėra likę hermetiko (montažinio betono) rodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) arba panaudojo prastą (ar netinkamai užmaišytą) montažinį betoną, arba kad užhermetinimas buvo atliktas ne laiku, o galbūt pats pasirinktas hermetinimo būdas buvo netinkamas, t. y. montažinis betonas nesusijungė su hidroizoliacija. Pažymėjo, kad ir pats mazgas nebuvo įtrauktas į statybos projektą, todėl tokį sprendimo būdą parinko arba atsakovė, arba UAB (duomenys neskelbtini). Be to, ir patys statramsčiai su hermetiku reikalauja nuolatinės priežiūros, kadangi visa tai dėvisi, o atsakomybė už šių mazgų priežiūrą po darbų užbaigimo pereina užsakovui. Atsakovės darbuotojai buvo nuvykę apžiūrėti daugiabučius namus ir jų terasose įrengtus hidroizoliacijos pasluoksnius. Atsakovės vadovas D. Š. prie statramsčio pagramdė montažinį betoną, kuris visas ištrupėjęs ir jo būklė yra labai prasta. Taip pat buvo patikrinta ir įsitikinta, kad būtent per šiuos nesandariai užhermetintus plyšius prabėga lietaus vanduo – per 1 minutę šiais plyšiais prabėga apie 5 mililitrai vandens. Vanduo akivaizdžiai sėda žemyn. Negana to, hermetiką dengiančios kvadratinės turėklų lėkštutės nusiėmė be jokių pastangų, o esant tinkamam hermetinimui to neturėtų būti. Atsakovės žiniomis, po maždaug 6-12 mėnesių nuo turėklų įrengimo ėmus bėgti vandeniui pro plyšius, UAB „(duomenys neskelbtini) mėgino turėklus iš naujo hermetinti, tačiau nesėkmingai, galimai dėl to, kad montažinis betonas buvo įmirkęs, dėl ko aplink turėklus atšoko po eilę plytelių į abi puses. Dėl šios priežasties vanduo galimai pradėjo bėgti ir pro plyteles. Pažymėjo, kad plytelės, esančios ne prie turėklų, neatšoko, kas rodo, jog atsakovės darbai buvo atlikti tinkamai, o būtent dėl UAB (duomenys neskelbtini) blogai atliktų darbų vanduo bėga tiek pro plyšius aplink turėklus, tiek pro aplinkui atšokusias plyteles. Prie atsiliepimo pateikė gilzės (gilzė – tai išgręžtas gabalas terasoje, siekiant padaryti ertmę balkonų tvorelių statramsčiams įleisti) fotonuotrauką. Apžiūros metu tokių gilzių buvo rasta ir laukuose aplink daugiabučius namus. Iš gilzės struktūros matyti, kad ją sudaro klinkerinė plytelė (pateikta užsakovo), plytelių klijų sluoksnis, smėlbetonis, o tarp jų matyti hidroizoliacijos pasluoksnis, kas patvirtina, jog Atsakovė įrengė hidroizoliacijos pasluoksnius balkonuose. 2020 metais ieškovės atstovas D. K. jau buvo kreipęsis į atsakovę dėl šios problemos, tačiau atsakovė įrodė ieškovei, kad hidroizoliacijos pasluoksniai yra įrengti. Dėl šios priežasties ieškovė į atsakovę daugiau nesikreipė ir nemanė, kad dėl pratekančio lietaus vandens būtų atsakinga atsakovė. Ieškovė į teismą su ieškiniu šioje civilinėje byloje kreipėsi tik iškėlus civilinę bylą Nr. e2-1497-994/2022, nagrinėjamą Vilniaus miesto apylinkės teisme, kurioje UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi su patikslintu ieškiniu dėl įpareigojimo ištaisyti darbų trūkumus, atsakovę patraukdama ieškove.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė K. S. patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) ir uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus palaiko jame nurodytais motyvais.

Ieškovės atstovė paaiškino, kad statybų valdytojas, t. y. užsakovas, statybų organizavimui buvo pasitelkęs du rangovus. (duomenys neskelbtini) – UAB (duomenys neskelbtini), o kituose objektuose UAB (duomenys neskelbtini). Pagal rangos sutartis sulygti darbai – balkonų plokščių šiltinimas visu plotu ir sandūrų hidroizoliacija. Administratorius nustatė, kad hidroizoliacijos darbai atlikti netinkamai 2020 m. lapkričio 27 d. apžiūros aktu, kurio metu buvo atlikti ardymo darbai ir pateikta I. M. išvada dėl techninės būklės, iš kurios seka, kad nebuvo įrengta terasų hidroizoliacija visu plotu, dėl ko visas plotas pradėjo drėkti. Tai yra statybų darbų trūkumai, ieškinio šalinant trūkumus 6-asis priedas.

Ieškovės atstovė, atsikirsdama į nesutikimą su ieškiniu, pažymėjo, kad pagal STR reikalavimus, techninis prižiūrėtojas privalo būti ir objekte turi pareigą lankytis ne rečiau kas dvi savaites. Jos manymu, pareigas turi ne tik statybų vadovas, bet ir rangovo atestuotas specialistas. Atliktų darbų perdavimo aktas (priedas Nr. 6) rodo, kad už hidroizoliacijos sudėjimą visu plotu sumokėta. Mano, kad rangovas siekė sutaupyti ir praturtėti neįrengęs hidroizoliacijos. Pasak atstovės, kalbant apie įrodinėjimo pareigą, mano, kad rangovo pareiga ne tik nurodyti, bet ir įrodyti, kad už trūkumus jis nėra atsakingas. Byloje iš esmės remiasi specialisto M. išvadomis teigdama, kad nebuvo visu plotu balkonuose ir terasose paklota hidroizoliacija, hidroizoliacija įrengta netinkamai, kas sąlygojo vandens pratekėjimą. Mano, kad kitai įmonei montuojant turėklus, hidroizoliacija nebuvo pažeista. Nurodė, kad kokio pobūdžio hidroizoliaciją kloti: teptinę ar ruloninę, pastebėję galimą neatitiktį kokybės reikalavimams, nepaisant to, kas buvo sulygta sutartiniais pagrindais, atsakovai, kaip rangovai, turėjo pareigą įspėti užsakovą apie pastebėtas projekto klaidas. 2020 m. lapkričio 27 d. akte pažymėta, kad kokybės užtikrinimo prasme reikėjo dėti ritininę izoliacijos dangą, bet, ieškovės atstovės nuomone, tenai ir teptinės hidroizoliacijos nėra tvarkingai sudėtos. Nurodė, kad nebuvo sudėta hidroizoliacinė danga visu plotu, o tik tam tikra juosta ties turėklais (ieškinio 21 p.). Ieškovės atstovė kokiu būdu turėtų būti ištaisyti ieškinyje nurodyti trūkumai (kokia konkrečiai medžiaga/danga) nenurodė, kadangi tai tėra ardomieji darbai, o technologinis sprendinys turėtų būti rangovo vizija. Ieškovės atstovė nurodyti aplinkybių kas pirmiau atliko ir perdavė darbus ar UAB (duomenys neskelbtini), ar UAB „(duomenys neskelbtini) nežino. Ieškovė nerado statybos žurnalo, todėl pateikti jų teismui negali, nes neturi. Dėl kokių priežasčių pradžioje nebuvo kviečiama UAB (duomenys neskelbtini) dėl netinkamos kokybės darbų paaiškinti negali. Tvirtina, kad buvo atliekama techninė priežiūra statybų metu, be to yra I. M. du apžiūros aktai, pagal 6 išvados punktą t. y. turėklų montavimo bėda, o 4 punkte kalbama, kad bėda yra hidroizoliacijos neįrengimas visu plotu. Mano, kad montuojant turėklus hidroizoliacija pažeista nebuvo, nes plytelės yra 2 mm aukščiau. Ar buvo gauti iš gyventojų ir administratoriaus skundai statytojui tiksliai nežino.

Atsakovo atstovas UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas O. R. su ieškiniu nesutinka teismui teiktuose paruošiamuosiuose dokumentuose nurodytais argumentais. Nurodė, kad bylai reikšmingas aplinkybes posėdžio metu atskleis atsakovo įmonės vadovas, kuriam geriau žinoma faktinė situacija. Nurodė, kad ginčas yra dėl statybos darbų trūkumų grindžiamas keliais apžiūros aktais – 2020-08-24, kurio yra dvi versijos (4 ir 6 punktai), ieškinio 8.1-8.6 punktai. Viename jų nurodoma, kad, dedant turėklus, buvo per giliai įleisti statramsčiai, dėl ko buvo pažeistas hidroizoliacijos sluoksnis, kas turėjo įtakos pralaidumui, todėl nesutinka su ieškovės atstovės argumentais dėl minimos išvados kategoriškumo. Rekomendacija pagal 9.1 punktą, kad statramsčių tvirtinimas neturi kirsti hidroizoliacijos sluoksnio. UAB (duomenys neskelbtini) vėliau atliko darbus, kurie neperduoti lig šiol. Nėra jokios logikos pirma suformuoti statramsčius, o paskui kloti plyteles. Pratekėjimų kai atliko darbus UAB (duomenys neskelbtini) 2018 metais nebuvo. Kitas aktas, surašytas Ą., kad tersasos atitvara yra laidi vandeniui, specialistai teigia, kad projektas netinkamas (ieškinio priedas Nr. 5), turėjo būti klojama ritininė, o ne teptinė hidrizoliacija. Projektą rangovai, pagal kurį sutartiniais pagrindais, išpildė tinkamai. Pažymėjo, kad iš karto pirminiuose darbų etapuose UAB (duomenys neskelbtini) sakė užsakovui, kad teptinės izoliacijos nepakaks, bet generalinis rangovas manė taupyti ir į tai neatsižvelgė, tuo tarpu trūkumai ar vadinami pažeidimai atsirado vėliau. Prašo ieškinį atmesti.

Atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas – direktorius D. Š. su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad jų įmonė nėra atsakinga už kitų rangovų UAB (duomenys neskelbtini) nekokybiškai atliktus darbus. Pažymėjo, kad terasos buvo išbetonuotos ir įrengta hidroizoliacija visu plotu. Turėklai buvo įrengiami daug vėliau, po 2 mėnesių po jų darbų atlikimo, nes UAB (duomenys neskelbtini) vėlavo su terminais. Vandens praleidimai prasidėjo 2020 m., t. y. jau po kito rangovo turėklų sudėjimo, bet tai pasimatė iš karto kai stipriau palydavo praėjus dviem mėnesiams po turėklų sumontavimo. UAB (duomenys neskelbtini) nesikreipė į UAB (duomenys neskelbtini), kad sutvarkytų paaiškėjus trūkumams, todėl bėda tik didėjo. Paaiškino, kad tarp jų įmonės ir ieškovės sutarti darbai buvo: grindų betonavimas, hidroizoliacijos dangos dėjimas bei plytelių klijavimas ir glaistymas. Patikslino, kad jų įmonė į objektus atėjo dirbti vėliau, t. y. jau po to kai su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyta sutartis dėl nekokybiškai atliktų darbų kituose objektuose. Darbus prižiūrėjo užsakovo atstovas ir techninis prižiūrėtojas, todėl neįmanoma, kad būtų neįrengtas hidroizoliacinis sluoksnis. Tuo tarpu kito rangovo UAB (duomenys neskelbtini) turėklai buvo įleisti iki pat apšiltinimo medžiagos, o pagal projektą jie turėjo būti visai neįleidžiami, o tiesiog tvirtinami į sieną, kad techniškai nepažeisti jau sutvarkytos dangos. Patikino, kad įrengė visu plotu hidroizoliaciją ir atliko visų kraštinių sandarinimą. Atsakydamas į trečiojo asmens atstovo klausimą, dėl atlikto darbų kokybės tikrinimo, nurodė, kad vaizdo įrašo darymo metu dalyvavo ir atsakovo, ir Būsto administratoriaus atstovai, UAB (duomenys neskelbtini) niekada neatvykdavo, bet pažymėjo, jog ne UAB (duomenys neskelbtini) pareiga buvo jį kviesti. Administratorius ir statytojo atstovas įpareigojo sutvarkyti trūkumus, todėl ieškojo kur vyksta prabėgimai, juos rado ir atlupę parodė UAB (duomenys neskelbtini) dėtą hermetiką, montuojant turėklus rado skyles. Techniškai paaiškino, kad dažniausiai įstatoma įdėtinė detalė (pvz., balkono turėklo stovas), o tik vėliau dedama hidroizoliacija. Mano, kad ieškovė į UAB (duomenys neskelbtini) nesikreipė dėl netinkamai atliktų darbų, nes ši įmonė negavo garantinio draudimo. Jie dirbo sertifikuotomis iš tiekėjų oficialiai pirktomis medžiagomis, atitinkančiomis galiojimo terminus, laikymo ir panaudojimo sąlygas. Sulygtas darbo pobūdis buvo – grindų betonavimas, hidroizoliacijos teptinės patiesimas, plytelių klijavimas ir glaistymas, šiltino iki putų, o po jų atliktų darbų montavo turėklus. Pagal pirminį projektą statramsčiai balkonų turėjo būti tvirtinami į namo sienas, o ne į žemę. Darbus atliko lapkričio mėnesį, o turėklus statė kita firma pavasarį. Dalyvavo darbų atlikime užsakovo atstovas, darbų vadovas ir techninis prižiūrėtojas. Visų kraštinių sandarinimas atliktas CR-64 medžiaga, teptinės izoliacijos pakako lauko sąlygoms, ritinė yra kaip paprastai prilydoma stogo danga. Administratoriui ir statytojo atstovams ieškant prabėgimų, tikrinant 2019 m. rado skyles, kurios neužhermetizuotos. Kad jų hidroizoliacija dėta tinkamai ir reikalingo storio patvirtina ne tik sąskaitos važtaraščiai, techninio prižiūrėtojo paaiškinimai bei išeiga. Kraštus užleido kaip ir priklauso apie 7-8 cm., dėjo skardą, ant jos tepė hidroizoliaciją, terasų nuolydis eina į lauką. Kiekvieną terasą jis asmeniškai apžiūrėjo. Foto nuotraukoje matoma gilzė iš 7E namo terasos, ten tvirtino UAB (duomenys neskelbtini) Kad yra hidroizoliacija sudėta, o ne plėvelė, duomenų pilnai pakanka.

Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimo ir kitų paruošiamųjų dokumentų neteikė, teisminio nagrinėjimo metu apklaustas atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas T. V. teismo posėdyje paaiškino, kad gavo užduotį iš statytojo atlikti darbus, identifikuotus darbų lentelėje. Tai buvo rašytinis susitarimas su ieškove dėl fasado šiltinimo darbų, balkonų/terasų įrengimo plytelėmis, parapetų ir ventiliacinių kaminų, senai sudėtų langų sandarinimo ir pan. Jų firma dirbo dvejuose objektuose, (duomenys neskelbtini) namuose. Jiems buvo paduotos technologinės kortelės ir mazgai kaip juos reikia padaryti, į sutartį nebuvo įtraukta ištisinė hidroizoliacija. Užsakovui per gamybinius pasitarimus sakė, kad blogas hidroizoliacijos mazgas, kuris pagal užduotį apėmė kraštus ant sienos ir balkono konstrukcijos kraštą. Nuolydžiai buvo daromi 15-20 cm pločio, bituminė ritininė juostelės užleidimas ėjo ant betono plokštės, paskui buvo tepama. Paaiškino, kad prie krašto dedama ritininė hidroizoliacija, o tepama buvo visur pagal užsakovo pateiktą detalizaciją. Teptinė izoliacija netinkama, ji neatstoja kokybės kaip ana, bet ieškovė manė, kad ji yra pakankama. Kadangi prie krašto dėjo 20 cm juostą, ieškovė laikė, kad pakaks kitą dalį tik nutepti. Jie pasiūlė dalyvaujant projektuotojui ir techniniam prižiūrėtojui, tiems, kas pasirašė žurnaluose, dėti kitą hidroizoliacijos rūšį per visą plotą, kadangi iš karto numatė, kad ateityje gali prabėgti, tačiau užsakovo, matomai taupymo sumetimais, į nebuvo atsižvelgta. Darbų priėmimas vykdavo etapais, techninis prižiūrėtojas K. ir dar kitas asmuo M. leisdavo vis tolimesnį darbų etapą vykdyti. Po to sekė plytelių klojimas. Aktai turėjo būti pasirašomi techninio prižiūrėtojo, projekto valdytojo ir ieškovo, statybų žurnalai buvo pas užsakovą, jame fiksuojamas kiekvienas atliktas darbas. Po 1-1,5 metų paaiškėjo, kad yra prabėgimai. Mano, kad balkono tvorelė galėjo įtakoti prabėgimą, be to, iš esmės buvo netinkamas pats techninis sprendinys, jie siūlė ištisinę hidroizoliaciją, bet užsakovas pasirinko kitą būdą, sakydamas, kad neturi lėšų. Savo įmonės klaidos nemato ir nepripažįsta, tą paneigia aktai, be to, dalį darbų atliko kiti subrangovai. Nurodė, kad techninis prižiūrėtojas būdavo dažnai, tačiau, kadangi jį ir statytoją siejo draugiški ryšiai, buvo sunku kažką įrodyti ar keisti sprendinius dėti prilydomąją hidroizoliaciją. Dėl taikos sutarties kitoje byloje paaiškino, kad tenai ėjo kalba ne apie hidroizoliaciją, kas reikštų ardyti plyteles ir dėti iš naujo, nuardyti balkonus, o apie tarp plytelių dingusį silikoną, kurį saulė iškaitino. Tai nesietina su šios bylos ginču. Atlygį už atliktus darbus 80,000 Eur sumoje iš ieškovo išsireikalavo tik per teismą, tuo atveju vėlgi buvo ieškovo spaudimas, dėl ko sutiko su taikos sutarties sąlygomis. Prašo ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo UAB duomenys neskelbtini)  pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra įvertinus ginčo pobūdį ir pateiktus rašytinius įrodymus.

Trečiojo asmens UAB duomenys neskelbtini), įtraukto į bylos nagrinėjimą teismo iniciatyva, atstovas advokato padėjėjas Nerijus Žvingila prašo atsižvelgti į pateiktus argumentus ir spręsti teismo nuožiūra bylą. Mano, kad yra nepagrįstai įtraukti į šią bylą, nes UAB duomenys neskelbtini) darbai buvo atlikti nepriekaištingai, niekada nėra gavę jokių priekaištų, pretenzijų, į apžiūras nebuvo kviečiami. Nurodė, kad darbai buvo atlikti 2017 m. III ketvirtį, ir 2018 m., aktai buvo pasirašyti ir perduoti užsakovui, jie jokių priekaištų dėl netinkamai atliktų darbų negavo. 

Liudytojas K. S., techninis prižiūrėtojas, turintis aukštąjį išsilavinimą statybinių medžiagų srityje, nurodė, kad dirbo tuo metu techniniu prižiūrėtoju dirbti pakviestas Būsto sprendimu. Problema yra dėl to, kad atšokusios plytelės ir turėklų kojelių zonoje pažeista hidroizoliacija. Kad turėklų kojytes pragręžė ir tinkamai neizoliavo čia ir yra visa problema. Šiuos darbus darė UAB duomenys neskelbtini). 

Patvirtino matęs, jog UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė technologiją. Nors ant darbų perdavimų akto jo parašo nėra, tačiau dėl to asmeniškai įrašė pastabas darbų žurnale. Jo pastabos buvo pateiktos, kad padaryta nekokybiškai, į kai kurias buvo atsižvelgta, o į kai kurias – ne. Nežino, kas šiuo metu turi tuos žurnalus, tačiau tuo metu jie buvo pas užsakovą. Namuose, kuriuose dirbo UAB (duomenys neskelbtini), hidroizoliacija uždengta per visą plotį. Tokias aplinkybes tvirtina, nes asmeniškai apžiūrėjo kiekvieną terasą. Hidroizoliacija C65 buvo patiesta per visą plotą, pertepdavo ir kita kryptimi. UAB (duomenys neskelbtini) dėl netinkamai atliktų darbų.

Liudytojas R. S., statybos darbų vadovas, paaiškino, kad pirmame statybos etape 2017 m. sausio 23 d. – 2017 m. birželio 20 d. dirbo su UAB (duomenys neskelbtini), pamatė tą problemą, dėl ko siūlė statytojui keisti dangą kita rūšimi. Nuo 2019 m. lapkričio 19 d. dirbta su UAB (duomenys neskelbtini). Kai UAB (duomenys neskelbtini)  sakė, kad bus problemų, vyko gamybiniai pasitarimai, kad atsisakyti cementinės hidroizioliacijos ir keisti į prilydomąją, bet ieškovui tai netiko, sakė ji per brangi. Nesvarbu kaip juostos klijuotos, jei pažeidžiama gręžimo metu, rezultatas tas pats, nes į vertikalius paviršius vanduo bėga iš viršaus. Nebuvo užsakovo pritarimo dėl prilydomos izoliacijos, todėl dirbo su cementine hidroizoliacija. Nurodė, kad tiek UAB (duomenys neskelbtini) , tiek UAB (duomenys neskelbtini) hidroizoliacijos buvo atliktos tinkamai. Vėliau kilo daug klausimų dėl gręžimo ir kokybės užtikrinimo. UAB (duomenys neskelbtini) užtikrino, kad ištaisys trūkumus. Nurodė, kad tuo metu, kai pradėjo dirbti su UAB (duomenys neskelbtini), objektas (duomenys neskelbtini) jau buvo priduotas, 2018 m. buvo baigtas. Statybos darbų žurnale viskas buvo rašoma. Patikino, kad kiekvienoje terasoje hidroizoliacija buvo įrengta per visą plotą, atlikti darbai priimti buvo pasirašant statybos darbų žurnale. Pasak liudytojo, žurnalą ieškovas turėjo perduoti Būsto administratoriui. Tvorelių tvirtinimo zonose buvo nesandarumai, kurie atsirado netinkamai užsandarinus tvorelių tvirtinimus. Nurodė, kad visuose namuose buvo įrengta hidroizoliacija, akivaizdžiai matėsi, kad nesandariai uždėti statramsčių dangteliai, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) atstovus jie išsikvietinėjo dažnai, nuolat kilo probleminiai klausimai. 

Liudytojas I. M., turintis aukštąjį techninės srities inžinerinį išsilavinimą, nurodė, kad jo tyrimo metu atliktas ardomasis tyrimas, tačiau jokia kita dokumentacija jam pateikta nebuvo. Paimtame mėginyje rasta 6-8 mm tankios medžiagos, žemiau jau mažesnio tankio medžiaga, buvo plėvelė ir termoizoliacija. Padarytos keturios išvados, bet po mėnesio, kai paaiškėjo daugiau aplinkybių, jo išvados buvo patikslintos ir detalizuotos. Pagrindinė šio ginčo priežastis – projektinis dalykas, projektuotas turėjo labiau paanalizuoti ir pateikti kitokį sprendimą, kadangi rangovas darbus atlieka pagal pateiktą projektą, ne jo pareiga yra nuspręsti kokias medžiagas naudoti. Liudytojo nuomone, buvo priimtas neteisingas sprendimas tokiu būdu tvirtinti statramsčius. Hidroizoliacija buvo paklota ant skardos nuožulnio ir ties statramsčiu. Jeigu montuojama balkono tvorelė praduriant hidroizoliaciją, jo nuomone, būtina papildomai įvesti dar ritininę hidroizoliaciją, kadangi cementinė hidroizoliacija tėra kaip papildoma. Pagal tyrimo užduotį jis neprivalėjo tirti visu plotu. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad hidroizoliacija yra paklota visu plotu, nes tyrimas atliktas tik vienoje vietoje. Plytelės buvo atšokusios ir toliau. Jei turėklai buvo montuojami po plytelių sudėjimo, tuomet, kad kokybiškai atlikti darbą, turėjo būti išmontuotos jau sudėtos plytelės. Patvirtino, kad jis pats dangą ties statramsčiu ardė, sudėtinga išskirti požymius ar buvo anksčiau kažkas taisyta, ardyta ir uždengta, bet neatmeta tokios galimybės. Tokiai konstrukcijai turėklus reikėjo numatyti tvirtinti į sienas arba nepradurti cementinės hidroizoliacijos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

patikslintas ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla, kurioje ieškovė UAB (duomenys neskelbtini), kaip daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratorė, yra pareiškusi ieškinį atsakovėms UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kaip statytojoms (projekto vystytojoms), tretieji asmenys UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti šiuos trūkumus, kurie nustatyti 2020 m. lapkričio 27 d. apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 15 d. Statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. statinio dalies konstrukcijų techninės būklės įvertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent: Daugiabučių gyvenamųjų namų vandens įvado ir elektros skydinės patalpose naujai įrengti hidroizoliaciją, šalinant prasiskverbusio vandens padarytus šių patalpų lubų ir sienų apgadinimus; suteikti ieškovei teisę atlikti teismo sprendime numatytus veiksmus atsakovės lėšomis, jeigu atsakovė neįvykdytų teismo sprendimo per nustatytą terminą, priteisti procesines palūkanas. Ieškovė reikalavimus kildina iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad atsakovė yra Daugiabučių gyvenamųjų namų statytoja, todėl ji yra atsakinga už pastatų būklę garantiniu laikotarpiu, taigi garantiniu laikotarpiu nustačius Daugiabučių gyvenamųjų namų statybos trūkumus atsakovė privalo juos pašalinti. Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje projekto vystytoja (statytoja) UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė ieškinio reikalavimus rangovėms UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB (duomenys neskelbtini), dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 1 d. ir 2023 m. sausio 23 d. nutartimis nuspręsta nesujungti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-334-994/2023 ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-57-805/2023, todėl šios bylos nagrinėtinos atskirai.

Grįsdama savo reikalavimus, ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovės buvo sudariusios statybos rangos sutartis, kurių pagrindu atsakovės įsipareigojo atlikti sutartyse nurodytus statybos darbus. Ieškovė nurodė, kad atsakovės atliko darbus su trūkumais, nesilaikydamos nustatytų kokybės reikalavimų. Kadangi ieškovė, priimdama darbus, atlikusi įprastinę apžiūrą trūkumų nenustatė, nes darbų trūkumai – netinkamai sudėtas hidroizoliacijos sluoksnis nebuvo akivaizdūs, todėl prašo juos ištaisyti.

Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti pareigos priimti darbą bei už jį apmokėti ir priešingai. Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai (CK 6.684 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Pažymėtina, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009).

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad šalys ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) sudarė sutartis: 2017 m. liepos 24 d. Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 10 d. Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 1 d. Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 1 d. Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis už kainą pagal techninį projektą bei kitus lydimuosius darbų dokumentus, detalias darbų apimtis numačius sutarties prieduose Nr. 1 sąmatose ir kituose darbų dokumentuose, atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti pastatų fasado šiltinimo ir apdailos darbus objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (I objektas). Lokalinėse sąmatose išdėstytas darbų ir išlaidų aprašymas, kurių 13 punktas numato – balkonų plokščių šiltinimas, smėlbetonis, viso ploto ir sandūrų hidroizoliacija, plytelių apdaila, plytelių vandens nuvedimas. 2017 m. gruodžio 27 d., 2018 m. rugsėjo 25 d. šalių atstovų pasirašytais atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais buvo priimti etapais atlikti darbai, tarp kurių – balkonų nuolydžių formavimas, cementinės hidroizoliacijos įrengimas visu plotu ir kt. Tokias aplinkybes patvirtina ir 2017 m. gruodžio 27 d., 2018 m. rugsėjo 25 d. pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę ir PVM sąskaitos-faktūros. Baigiamuoju darbų priėmimo-perdavimo aktu 2018 m. rugsėjo 24 d., pasirašytu prie statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 3 d., pasirašytu prie statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užsakovui buvo perduoti rangovo sutarčių pagrindu sulygti ir atlikti darbai.

Ieškovė ir atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) sudarė 2017 m. kovo 28 d. Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. sausio 10 d. Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. balandžio 24 d. papildomą susitarimą dėl pamatų izoliacijos darbų, kuriais atsakovė įsipareigojo atlikti pamatų šiltinimo, fasado apšiltinimo ir apdailos darbus bei parapetų skardinimą pastate (duomenys neskelbtini) (II objektas). Sutartiniais pagrindais atsakovės įsipareigojo etapais atlikti minėtų sutarčių 2.1 ir 2.5 punktuose ir 2.1 ir 2.2.14 punktuose aptarus konkrečius darbus. Detalios darbų apimtys buvo sulygtos pagal sutarčių priedus, taip pat techniniais projektais, tarp kurių Fasado apdailos darbai 11 ir 14 punktuose numatyta – balkonų nuolydžių formavimas, cementinės hidroizoliacijos įrengimas visu plotu, hidroizoliuojant balkono plokštes ir fasado sandūras ir kt., papildomu susitarimu teptinės hidroizoliacijos įrengimas 190 m2 (duomenys neskelbtini) objekte, numatant sutartyse, kad atlikti tarpiniai darbai užsakovui priduodami atliktų darbų aktais, o galutiniai darbai – baigiamuoju darbų priėmimo-perdavimo aktu, įteikiamu užsakovo statybos vadovui, kaip, kad numato sutarčių 7.1 punktas. Darbų priėmimo aktas pagal Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) rangovo ir užsakovo atstovų pasirašytas 2017 m. sausio 11 d. 2022 m. birželio 29 d. pretenzija ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, būtent buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkono apskardinimo darbų, nusilupusių dažų.

UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 27 d. apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini), kurio atlikimo tikslas vandens prabėgimas elektros skydinėse, atlikta daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), elektros skydinių patalpų apžiūra.

2020 m. rugpjūčio 24 d. užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) užsakymu rangovo UAB (duomenys neskelbtini) vadovo I. M. atliktas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), II aukšto lauko terasos techninės būklės įvertinimas, kuris aprašytas statinio naudojamų stogų/terasų techninės būklės įvertinimo akte, kurio išvados aprašytos 8.1 – 8.6 punktuose, o rekomendacijos pateiktos 9 punkte.

Ieškovė faktą, jog ieškinyje nurodomi darbai yra neatlikti ar netinkamai atlikti, įrodinėja pateikiamais pirmiau paminėtais aktais. Teismų praktikoje nustatyta, kad šalių kaip įrodymas pateikta teismo eksperto išvada, gauta ne CPK 212 straipsnio nustatyta tvarka, o sutartiniais pagrindais pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, negali būti ekspertizės aktu, tačiau jeigu teismo eksperto išvadoje yra su byla susijusių faktinių duomenų, ji kaip rašytinis įrodymas yra tinkama įrodinėjimo priemonė byloje (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 180 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovų pateiktos ekspertinės išvados laikytinos rašytiniais įrodymais, turinčiais tą pačią įrodomąją reikšmę kaip ir kiti bylos duomenys.

Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia iš esmės dviem jos iniciatyva pateiktais duomenimis: 2020 m. lapkričio 27 d. elektros skydinių apžiūros akte nurodomais trūkumais, kad visose elektros skydinių patalpose vandens bėgimo žymės ant lubų ir sienų; drėgnos sienos ir lubos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) 1 laiptinėje, vandens lašai ant lubų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) 2 laiptinėje; dėl nesandarių terasų, esančių virš elektros skydinių patalpų, drėksta patalpų sienos ir lubos, vanduo patenka ant elektros apskaitos spintų. Tikslu nustatyti vandens prabėgimo per konstrukcijas priežastį atliktas terasos techninės būklės įvertinimas ir jame nustatyta, kad: esama 2 a. terasoje grindų laikančios perdangų plokštės tenkina Reglamente (ES) Nr. 305/2011 [5, 17] nustatytą esminį statinio reikalavimą – mechaninis patvarumas ir atsparumas, tačiau visa konstrukcija nėra apsaugota nuo vandens poveikio; 2 a. terasa naudojama pagal paskirtį; atlikus ardomuosius darbus nustatyta, kad ant 2 a. terasos grindų konstrukcijoje hidroizoliacija neįrengta ir išorės atitvara yra laidi vandeniui. Siekiant užtikrinti 2 a. terasos grindų konstrukcijos sandarumą vandeniui privalu įrengti ant laikančiosios gelžbetoninės perdangos ritininę hidroizoliaciją, nuolydį formuoti su termoizoliacijos sluoksniu, vietoje akmens masės plytelių taikyti terasinių dailylenčių dangą. Šio akto pagrindu ieškovė įrodinėja, jog buvo sudėtas nepakankamas hidroizoliacijos sluoksnis, o tam tikrose balkono vietose jo iš viso nebuvo. Be paminėto, ieškovė grindžia ieškinį 2020 m. rugpjūčio 24 d. statinio naudojamų stogų/terasų techninės būklės įvertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu teigia, jog atlikti darbai yra su trūkumais, defektai atsirado atsakovių darytų darbų apimtyje, t. y. atsakovės turėjo atlikti terasų grindų konstrukcijas, į kurias patenka ir tinkamo hidroizoliacijos sluoksnio sudėjimas. Atsiradę defektai, t. y. vandens prabėgimai pro terasų grindis rodo, kad šis darbas nebuvo atliktas tinkamai. Ieškovė 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl netinkamai atliktų darbų, kuria reikalavo, kad atsakovė susidarius darbų trūkumus ištaisytų. 2021 m. gruodžio 14 d. atsakovė pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad atsakovė nėra kalta dėl atsiradusių trūkumų ir teigia, kad tai neva kito rangovo kaltė.

Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo – priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Pagal bendrą taisyklę užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Visgi kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo – tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Nors ieškovė teigia, kad hidroizoliacijos sluoksnio netinkamas sudėjimas yra laikytinas neakivaizdžiu trūkumu (paslėptais darbais), kadangi paslėptų darbų (elementų) esminis požymis yra tai, kad toks darbas (elementas) būna uždengtas kitais darbais (elementais), dėl šios priežasties jis negali būti apžiūrėtas, jo defektus pašalinti yra sunkiau – norint apžiūrėti ir ištaisyti trūkumus, reikia išardyti juos dengiantį darbo rezultatą (elementą, todėl ieškovė neturėjo pareigos darbų trūkumų paieškai naudoti specialias priemones/metodus ir, todėl apie tokius hidroizoliacijos sluoksnio trūkumus nežinojo ir negalėjo žinoti priimdama darbus, teismas, nesant pateiktų objektyvių duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad atliktų darbų trūkumai atsirado kaip atsakovių – rangovių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sutartiniais pagrindais nekokybiškai atlikto darbo rezultatas, su tokiais ieškovės argumentais nesutinka. Tokias aplinkybes kategoriškai neigia ir atsakovai. Taigi, rodinėjimo našta šio pobūdžio bylose, teismo vertinimu, paskirstant įrodinėjimo pareigą tenka ieškovei, kuri turi pareigą ne tik nurodyti, bet ir įrodyti aplinkybes, kad sutartinais pagrindais sulygti darbai buvo atlikti nekokybiškai dėl atsakovų kaltės, t .y., kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis ir to pasekoje atsirado trūkumai, sąlygoję vandens pratekėjimą kaip nekokybiškai atlikto darbo dėl netinkamai sudėto hidroizoliacijos sluoksnio visuose ginčo objektuose rezultatas, nepermesdama įrodinėjimo naštos vien tik atsakovėms. Tuo tarpu sprendžiant dėl žalos (nuostolių) atlyginimo deliktinės atsakomybės pagrindu, ieškovė tokių aplinkybių iš vis neįrodinėjo ir nepateikė jokių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių aplinkybes, kad žala atsirado dėl atsakovių kaltų veiksmų ar neveikimo rezultato, kurie yra priežastiniame ryšyje su nurodomomis atsiradusiomis pasekmėmis. Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, duotus teismo posėdyje, bei jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes pagrindo daryti tokiai išvadai, teismo vertinimu, nėra. Kaip nustatyta bylos duomenimis tarp šalių rašytinio susitarimo dėl ritininės hidroizoliacijos patiesimo ginčo objektuose nebuvo, hidroizoliacija, apibrėžta sutartyse, įvardijama cementinės, teptinės pavadinimais, kurios ilgaamžiškumas ir poveikis išoriniams veiksniams, kaip nustatyta bylos duomenimis, neprilygsta papildomam hidroizoliacijos sluoksniui, dėl kurio paklojimo visu plotu sutartiniais pagrindais tarp šalių iš viso susitarta nebuvo. Dėl siūlymo dar darbų eigos pradžioje kloti papildomą hidroizoliacijos sluoksnį kaip, kad patvirtino visi be išimties teismo posėdyje apklausti liudytojai tikslu išvengti ateityje neigiamų padarinių, ieškovė nesutiko ir nurodė rangovams – atsakovams toliau vykdyti sutartinais pagrindais ir sutartyse bei jos prieduose nurodytomis medžiagomis sulygtus darbus, kas rodo, kad, būdama šios srities profesionalė ir verslininkė ieškovė pati prisiėmė riziką dėl ateityje galimai kilsiančių darbų trūkumų. Ieškovės užsakymu atliktas tyrimas, kaip patvirtino teismo posėdyje liudytojas I. M., neįgalina spręsti, kad hidroizoliacija nebuvo sudėta visu plotu visuose ieškovės nurodomuose objektuose ne tik pirmiau paminėtų aplinkybių kontekste, bet ir dėl to, kad tokią prielaidą, kaip nustatyta bylos duomenimis, suponavo tik vieno balkono/terasos segmento, esančio (duomenys neskelbtini), II aukšto lauko terasos ardinys, atliktas praėjus kuriam tai laiko tarpui, nedideliu plotu projektinėse ašyse A-C/3-7, o taip pat ir ta aplinkybė, kad iš statytojo tyrimo atlikimui nebuvo pateikta jokia projektinė ir ją išpildančioji dokumentacija, kurį įgalintų spręsti ir daryti kategorišką išvadą dėl tinkamai/netinkamai sudėto hidroizoliacijos sluoksnio, atsižvelgiant į sutarčių pagrindu užsakovo faktiškai pasirinktą hidroizoliacijos rūšį (cementinė), o taip pat atsižvelgiant ir į jos atsparumą išorės veiksniams, klimatinėms sąlygoms ir kt. Jokia dokumentacija, iš kurios būtų galima spręsti ne tik pagal sutartiniais pagrindais atlikto užsakymo atitikmenį kokybės reikalavimams, bet ir paties užsakymo detalų aprašymą, naudotas medžiagas, kad tinkamai atlikti užsakovo pavestus darbus, galiausiai įrodymai, kokio tipo hidroizoliacija turėjo būti klojama balkonų/terasų paviršiuje, kaip domuo, turintis esminės reikšmės užsakytam tyrimui atlikti ir nedviprasmiškai išvadai padaryti, I. M. nebuvo pateikta. Kita vertus, ši specialisto išvada buvo padaryta atlikus tik vieno segmento terasos konstrukcijos sandaros tyrimą, pasirinkus vieną vietą, kuria daromas spėjimas ir ieškovės prielaida apie galimai netinkamai atliktus darbus visuose objektuose, juolab, darbus pagal atskirus objektus atlikus skirtingu laiku ir skirtingiems rangovams UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), o užsakovui UAB (duomenys neskelbtini) juos priėmus ir per protingą laiką ir nepareiškus jokių pretenzijų dėl nekokybiškai atliktų darbų. Kita vertus, be paminėto, jokių kitų tyrimų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, jog būta paslėptų hidroizoliacijos trūkumų, ieškovės atlikta ir pateikta nebuvo, o viso teisminio bylos nagrinėjimo metu šalys ekspertizės skirti neprašė. 

Vien ta aplinkybė, kad statybos inžinierius I. M. kategoriškai neidentifikavo teptinės hidroizoliacijos, kurią galimai supainiojo su betonu, kuris yra panašios spalvos, ką patvirtina pateiktos segmento aprašytos fotonuotraukos, ką ieškovė klaidingai interpretuoja ir dėl ko liudytojas plačiai pasisakė ir paaiškino teisminio bylos nagrinėjimo metu, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo ieškiniui pagrindimui. Kita vertus, akto minėto akto 7 punkte nurodyta, kad ardomųjų darbų metu nustatyta nerūdijančio plieno tvorelės statramsčių tvirtinimo vietose atviri plyšiai, nelikę hermetiko, tuo tarpu akto 8.5 punkte nurodyta, kad tvorelės statramsčių įleidimas į smulkiagrūdžio betono sluoksnį pažeidė polimerinio sluoksnio vientisumą, o teptinė hidroizoliacija neužtikrino sandarumo vandeniui. Taigi, tokios aplinkybės tik patvirtina priešingai nei, kad įrodinėja ieškovė, kad įleidinėjant statramsčius galimai buvo pažeista teptinė hidroizoliacija, dėl ko prateka vanduo. Tuo tarpu, jeigu specialistas turėjo omenyje skiriamosios plėvelės (tarp betono ir termoizoliacijos) trūkumus ar pažeidimus, jis nenurodė, kokią reikšmę ji turėtų vandens pratekėjimui, kadangi ji savaime neapsaugo nuo vandens pratekėjimo, nes tinkamą apsaugą gali suteikti tik papildomai uždėta kita hidroizoliacijos rūšis.

Analogiškas aplinkybes patvirtino visi teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, kurie turi specialų išsilavinimą, patirties ir kompetencijos statybos darbų organizavimo, vykdymo ir priežiūros srityje, ir kurių visų parodymai iš esmės sutapo detalėse, atitiko vieni kitus ir tarpusavyje neprieštaravo ir, kurie iš esmės paneigė ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsiradusių trūkumų, jų kilmės ir priežasties. Visi apklausti liudytojais asmenys vienareikšmiškai pažymėjo, kad darbų priežiūra buvo vykdoma tinkamai, jokių neatitikimų sutarties reikalavimams stebėta nebuvo. Priešingai, po pirmojo darbų etapo UAB (duomenys neskelbtini) nurodžius ieškovui, kad būtų tikslinga keisti sutartyje įvardijamą cementine hidroizoliacija hidroizoliacijos rūšį kita rūšimi – ritinine, tikslu užtikrinti balkonų ir terasų kokybę ir ilgaamžiškumą, apsaugoti nuo klimatinio poveikio, ieškovės priimtas sprendimas tęsti rangovams darbus sutartyse ir jų prieduose aptartomis sąlygomis, medžiagomis ir pan., liko nepakeistas, kas rodo, jog ieškovė, būdama šios srities verslo subjektas, o taip pat informuota apie galimas pasekmes, siekdama nedidinti darbų kaštų, pati prisiėmė riziką tęsdama darbus apspręstomis pigesnėmis, techniškai netinkamomis išorės darbams medžiagomis, nekeisdama jų atsakovų pasiūlytomis bei nemačiusi poreikio dėti papildomo hidroizoliacijos sluoksnio. Tokias aplinkybes patvirtina ir UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 5 d. pranešimas, adresuotas draudimo įstaigai dėl užregistruotų bylų, iš kurio akivaizdu, kad pateikus užsakovui pastabas, kad reikalinga atlikti prilydomą ruloninę hidroizoliaciją į tai atsižvelgta nebuvo, pats užsakovas patvirtino, kad darbus privalu atlikti be ruloninės hidroizoliacijos, ir, kad užsakovas buvo įspėtas, kad, nenaudojat tinkamos hidroizoliacijos gali prabėgti vanduo. Be to, kaip matyti bylos duomenimis po atsakovų atliktų darbų ieškovės užsakymu su kitu rangovu UAB (duomenys neskelbtini) sutartinais pagrindais (2017 m. spalio 16 d. Statybos rangos sutartis dėl (duomenys neskelbtini)) pagrindu sekė, kaip nustatyta bylos duomenimis, turėklų bei statramsčių tvirtinimo darbai, pasak liudytojų, būdu, neatitinkančiu techninių sąlygų. Kita vertus pažymėtina ir tai, kad ieškovė statybos rangos sutarčių pagrindu priimant darbus hidroizoliacijos trūkumų nenustatinėjo, ar sudėtas tinkamas sluoksnis ji netikrino, jokių papildomų bandymų ar ardymo darbų ji neatlikinėjo, nes tam pagrindo nematė, nors, teismo vertinimu, turėjo objektyvias galimybes ir pareigą priimdama darbus, ką beje patvirtina etapais atliktų darbų aktai, pasitikrinti dėl hidroizoliacijos kokybės. Rangovės atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus.

Nors ieškovė nesutinka, kad už ieškinyje nurodytus hidroizoliacijos defektus yra atsakingas kitas rangovas UAB (duomenys neskelbtini), kuris įsipareigojo įmontuoti nerūdijančio plieno balkonų turėklus, juodo metalo dažytus visus turėklus su nerūdijančio plieno porankiu, nerūdijančio plieno „prancūziško“ tipo turėklus su grūdintu stiklu, tačiau bylos duomenų visetu yra pagrindo manyti, kad ieškovės nurodomi trūkumai, sąlygoję vandens pratekėjimą ir pan., galimai atsidaro ne dėl atsakovių, o būtent trečiojo asmens su ieškovu sutartiniais pagrindais sulygtų ir atliktų paskesnių darbų apimties ir pasirinkto netinkamo atlikimo būdo, tačiau teismas dėl to plačiau nepasisako, kadangi ieškinio reikalavimai nagrinėjamu atveju nėra nukreipti į UAB (duomenys neskelbtini). Be to, nors, pasak ieškovės, 2020 m. rugpjūčio 24 d. statinio naudojamų stogų/terasų techninės būklės įvertinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) 7 punkte nurodyta, kad 15 cm pločio hidroizoliacijos juosta yra 5,5-6 cm gylyje, o turėklas įleistas/įtvirtintas 5 cm, t. y. turėklas 0,5-1 cm nesiekia hidroizoliacijos, o tai reiškia, kad atsakovės svarstymai, ar buvo pažeista hidroizoliacija kito rangovo (UAB (duomenys neskelbtini)) liudija priešingai, sutikti su tokia ieškovės pozicija pagrindo nėra, kadangi šiame punkte pažymėta, kad, nuvalius plytelių klijų sluoksnį aptikta 15 cm pločio hidroizoliacinė juosta, kuri 7 cm. priklijuota ant plieno nuolajos ir 8 cm. ant smulkiagrūdžio betono, panaudojant panašią hermetizavimui melsvos spalvos teptinę hidroizoliaciją, kas rodo, kad cementinė hidroizoliacija buvo sudėta, juolab, kad kitokios rūšies hidroizoliacijos sluoksnis, kaip nustatyta rašytiniais įrodymais, dėti nebuvo sulygtas tarp šalių sudarytomis sutartimis. Imant domėn ir liudytojo statybos inžinieriaus I. M., kurį samdė užsakovas, atlikusio ardymo darbus viename segmente paaiškinimus teismo posėdžio metu, daryti priešingos išvados teismui neleidžia. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, verslininkė, turinti patirties statybų veikloje, kuriai taikomi aukštesni atidumo standartai, todėl spręstina, kad ji turėjo pareigą ne tik kontroliuoti atliekamus darbus, bet ir parinkti techniškai pagrįstus sprendinius bei medžiagas, būtinas kokybiškam darbų atlikimui. Juolab, kad iš pridedamo viešai prieinamo atestato spręstina, kad ieškovė turi teisę būti ypatingo statinio, tame tarpe ir daugiabučio namo, statybos rangovu. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė yra ir generalinė rangovė, kadangi tiek atsakoves, tiek kitas įmones samdė subrangos pagrindais, todėl spręstina, kad ji turėjo pareigą ne tik koordinuoti, bet ir kontroliuoti užsakovų atliekamus darbus, o tuo pačiu užtikrinti atliekamų darbų kokybę ir atitiktį pagal sutartinius įsipareigojimus. Pažymėtina ir tai, kad statybos darbų praktikoje paslėpti darbai taip pat yra priimami, o statybos darbų žurnale yra paslėptų darbų priėmimo forma, kuri skirta tam, kad būtų apžiūrėtas ir patikrintas tarpinis darbų etapas bei duotas leidimas pereiti prie kito darbų etapo, ką beje patvirtino ne tik rašytiniai bylos duomenys, bet vienareikšmiškai patvirtino ir visi teismo posėdyje apklausti liudytojai, kad toks žurnalas privalėjo būti pas ieškovę, kad atliekami darbai buvo priimami etapais ir, kad tik pasirašytinai priėmus vieną atliktų darbų etapą, buvo leidžiama pereiti prie kito darbų etapo. Nors tokiu statybų žurnalu disponuoja ieškovė, nei į atsakovų prašymą pateikti šį įrodymą ir teismo nurodymą jį pateikti teisminio nagrinėjimo metu atsižvelgta nebuvo, ieškovės atstovei nurodžius, kad toks žurnalas nerandamas, dėl ko pateikti galimybės teismui jo nėra, kas taip pat suponuoja išvadą, kad ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo ir nepagrindė aplinkybių, kad darbų eigoje buvo fiksuojami trūkumai.

Atsakovių atliekamus darbus prižiūrėjo statybų techninis prižiūrėtojas K. S. ir ieškovės darbų vadovas R. S., kurie buvo atsakingi už tai, kad darbai būtų atliekami tinkamai, o jų neatlikus ar atlikus netinkamai, jie nebūtų tęsiami, kol nebus ištaisyti trūkumai, tačiau jokių neatitikimų ar trūkumų, pasak liudytojų, taip pat fiksuota nebuvo. Tokios aplinkybės nebuvo pastebėtos ir statybų techninio prižiūrėtojo K. S., to nepatvirtino ir apklaustas teisme statybos darbų vadovas R. S.. 

Be to, iš pridedamų fotonuotraukų ir paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad atsakovams UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) užbaigus sutartinius darbus, trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) užsakymu atliko statramsčių ir turėklų įrengimo darbus minėtuose objektuose, t. y. balkonuose gręždavo gilzę, į tarpą įleisdavo turėklus, kur pirmiausia eina klinkerinė plytelė, po to plytelių klijai ir tuomet hidroizoliacija. Taigi visos šios aplinkybės labiau patvirtina nei paneigia, kad ieškovė klaidingai interpretuoja 2020 m. rugpjūčio 24 d. statinio naudojamų stogų/terasų techninės būklės įvertinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi plyšiai nustatyti būtent statramsčių tvirtinimo vietose, už ką bylos duomenimis turėtų būti atsakinga UAB (duomenys neskelbtini). 

UAB (duomenys neskelbtini) apžiūros aktai, atlikti 2018 m. gruodžio 12 d. dėl (duomenys neskelbtini) parapetų apžiūros, kuriuos siūloma sutvirtinti, 2019 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) balkono apžiūros, dėl nusilupusių vietomis apskardinimo dažų kraštų, skardos, pažeistos korozijos, 2019 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) vandens prabėgimo per lubas, buto Nr. (duomenys neskelbtini) terasos, nurodant, kad viena iš priežasčių vandens prabėgimo per lubas, gali būti nesandari terasos grindų izoliacija, 2021 m. rugsėjo 15 d. dėl (duomenys neskelbtini) neeilinės apžiūros, iš kurios seka, kad vanduo patenka per perdangoje pažeistą hidroizoliaciją, kad rekomenduojama įrengti ant terasos perdangos hidroizoliaciją, tarp šalių buvęs susirašinėjimas ir pan., niekaip nepatvirtina ir neįrodo, kad hidroizoliacija atsakovų ginčo objektuose nebuvo tinkamai įrengta pagal ieškovo pateiktą darbų užsakymą atsakovams jame aptartu būdu ir priemonėmis ir, kad minėti defektai ar trūkumai atsirado kaip atsakovų nekokybiškai atlikto darbo rezultatas, kuris yra priežastiniame ryšyje tarp gautos užduoties ir atlikto darbo atitikties sutarties sąlygoms. Ieškovės ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) susitikimo protokolai pagal 2017 m. sausio 10 d. ir 2017 m. kovo 28 statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įvykę 2017 m. kovo 28 d. ir 2018 m. birželio 8 d. 1/1 ir ½ dėl objekto (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad buvo atliko darbo eigoje fiksuoti tam tikri darbų trūkumai, kurių šalinimo terminai šalių sutarti iki 2018 m. liepos 1 d. Dėl kitų ieškovės nurodytų argumentų, 2018 m. liepos 17 d. taikos sutarties, patvirtintos Vilniaus apygardos teismo tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. e2-3004-560/2018, 2020 m. lapkričio 30 d. Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2411-713/2020, kaip duomenų, turinčių esminės įrodomosios reikšmės, teismas, pirmiau aptartų aplinkybių kontekste plačiau nepasisako, kadangi dėl nurodytų ieškovės atstovės argumentų teismo posėdžio metu pasisakė ir atsikirto atsakovų atstovai. Kita vertus, įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai ir juose nustatytos faktinės aplinkybės nėra vienareikšmiškai sietinos su nagrinėjama byla (atliktais darbais ir jų rezultatu) ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl esminės įrodomosios reikšmės ginčo išsprendimui neturi, tuo tarpu kitoje civilinėje byloje teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų įgyvendinimas patenka į vykdymo proceso turinį, dėl ko irgi negali būti dingstimi šio ieškinio tenkinimui. 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis); sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes; aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu; kai ginčo šalys siejamos sutartinių santykių, kilusių iš kelių skirtingų sutarčių, pastarosios, vadovaujantis sisteminiu sutarčių aiškinimo principu, analizuojamos kartu; turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus; pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2018).

Pasitvirtinus, kad darbų priėmimo metu nebuvo šių trūkumų spręstina, jog atsakovės darbus atliko tinkamai, t. y. daugiabučių namų terasose sudėjo cementinės hidroizoliacijos sluoksnį, tačiau vėliau fiksuoti trūkumai atsirado dėl užsakovo pasirinkto techninio projekto, nekeičiant jo sprendinių, užsakovo pasirinktų nekokybiškų medžiagų ar kitų rangovų atliktų darbų, kurie buvo atlikti vėliau nei, kad atsakovų užbaigti ir ieškovės priimti darbai, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, dėl ko teismas plačiau nepasisako ir neanalizuoja. Ir nors statybos darbams yra taikoma garantija, tačiau paaiškėjus aplinkybei, kad darbų rezultatas ieškovei buvo perduotas be trūkumų, darytina išvada, kad ieškovės ginčo objektuose abstrakčiai nurodomi darbų trūkumai atsirado ne dėl atsakovių, atlikusių darbus, sutartinais pagrindais netinkamo sutarčių vykdymo ar nevykdymo, todėl atsakomybė, teismo vertinimu, pagal ieškinio reikalavimus atsakovėms kilti negali. Deliktinės atsakomybės pagrindų ieškovė neįrodinėjo, teismas jų taip pat nenustatė. Ieškinys, pareikštas atsakovams naujai įrengti hidroizoliaciją vandens įvado ir elektros skydinės patalpose bei atlikti šių patalpų remontą, šalinant prasiskverbusio vandens padarytus šių patalpų lubų ir sienų apgadinimus ginčo objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atmestinas kaip neįrodytas Statybos rangos sutarčių bei jas išpildančių pirmiau aptartų dokumentų visetu, nenustačius pagrindų, kad už atliktų darbų apimtis kaip rangovai yra atsakingi atsakovai (CPK 178 straipsnis).

Atmetus ieškinį atsakovių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, paskesni ieškovės reiškiami reikalavimai taip pat netenkintini, kadangi, atmetus pirmąjį ieškinio reikalavimą, pasekmės pagal paskesnius ieškinio reikalavimus skirti atsakovėms UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) baudas po 50,00 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną CPK 273 straipsnio pagrindu kilti negali. Minėti reikalavimai kaip išvestiniai atsakovių atžvilgiu taip pat atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo

Ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovė pateikė prašymą dėl 5868,50 Eur pagal pridedamas PVM sąskaitas faktūras atlyginimo iš atsakovių. UAB (duomenys neskelbtini) iš ieškovės prašo priteisti 1140,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal pateikiamas sąskaitas už teisines paslaugas nagrinėjant civilinę bylą advokato teisinei pagalbai apmokėti. Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) pateiktu prašymu prašo 1500,00 Eur turėtų atstovavimo išlaidų, prideda ataskaitą ir mokėjimų pavedimus. Ieškinį atmetus, atsakovės ir trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas, kadangi išlaidos pagrįstos rašytiniais duomenimis, rekomendacijų neviršija, be to, atsižvelgiant į bylos trukmę, apimtį ir sudėtingumą, nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos iš ieškovės pilnoje apimtyje (CPK 98 straipsnis).

Valstybė šioje byloje patyrė 40,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) ir uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1140,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 40,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Loreta Radzevičienė