Administracinė byla Nr. eI2-33-320/2021
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00159-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 8 d.
Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas, ir V. K.) skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- ir Utenos AVPK) 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 19-IL-89-00291-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, bei prašė įpareigoti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariatą priimti naują sprendimą - išduoti pareiškėjui V. K. leidimą laikyti (nešiotis) ginklą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas Sprendimu atsisakė patenkinti jo 2019 m. balandžio 10 d. pateiktą prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, remdamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, ir GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu Pareiškėjas nesutinka su Sprendime padaryta išvada, jog jis nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo. Nurodė, kad jis Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 23 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje, bet jo teistumas išnyko 2008 m. rugpjūčio 14 d. ir jis nuo to momento laikomas neteistu, todėl šiuo momentu turėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Taip pat pažymėjo, jog pagal iki 2011 m. kovo 1 d. galiojusį GŠKĮ pareiškėjas atitiko nepriekaištingos reputacijos kriterijus, o po 2011 m. kovo 1 d. vien dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo jis tapo šių kriterijų neatitinkančiu asmeniu. Ir ši aplinkybė užkerta jam kelią bet kada ateityje įgyvendinti savo teises. Pareiškėjui teisingumas jau seniai įvykdytas ir jis negali būti baudžiamas be galo. Pareiškėjas nurodė, kad jis siekia įsigyti ginklą medžioklei, 2013 metais jam išduotas medžiotojų mokymo kursų baigimo pažymėjimas bei medžiotojo bilietas, šie dokumentai išduoti remiantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu, todėl tokia situacija sukelia teisinį netikrumą, sukuriama dviprasmybė: pagal vieną įstatymą asmuo laikomas medžiotoju, o pagal kitą negali įsigyti medžioklinio šautuvo.
Atsakovas Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad Sprendimas priimtas remiantis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris numato, jog ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 23 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Ginčas nagrinėjamojoje byloje kilo dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. 19-IL-89-00291-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendimas grindžiamas GŠKĮ (ginčui aktualiu metu galiojo įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, o pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, remiantis GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nes jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
GŠKĮ reglamentuoja ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo paskirtis - nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (GŠKĮ 1 straipsnio 2 dalis).
GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
Bylos medžiaga patvirtina, kad V. K. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 23 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, t.y. už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tam leidimo, įgijo bei laikė šaunamąjį ginklą bei šaudmenis (b.l.4-6). BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog už šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, t.y. numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Taigi pareiškėjas Sprendimo priėmimo metu formaliai atitiko GŠKĮ (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas.
Teisėjų kolegija nagrinėjamojoje byloje remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau- ir Konstitucinis Teismas) 2020 m. birželio 5 d. priimtu nutarimu Nr. KT103-N7/2020 ,,Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau- ir Konstitucinio Teismo Nutarimas). Konstitucinio Teismo Nutarimu nutarta: 1) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019 m. birželio 28 d., Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas, vertindamas, ar įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves ir teisiniu reguliavimu nustatydamas neterminuotą draudimą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose nurodytus nusikaltimus padariusiems fiziniams asmenims įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, paisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio proporcingumo principo, pažymėjo, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reikalavimu, kad įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, siekiama konstituciškai pagrįsto tikslo, jog leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.
Konstitucinis Teismas Nutarime konstatavo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose įtvirtinus neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją (t. y., atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo)) ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas priėjo prie išvados, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau- ir Konstitucija) atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms. Pažymėtina, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. įstatymų leidėjas nepriėmė ir nepakeitė teisinio reguliavimo, įtvirtinto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose.
Kaip minėta, atsakovas Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalį, teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.
Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovo Sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (ABTĮ 88 str. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 10 sprendimas Nr.19-IL-89-00291-e naikinamas, o Utenos AVPK įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 10 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarime Nr. KT103-N7/2020 pateiktus išaiškinimus ir galbūt pasikeitusias faktines aplinkybes.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 19-IL-89-00291-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“.
Įpareigoti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariatą V. K. 2019 m. balandžio 10 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.
Teisėjos Nijolė Čekanauskienė
Irena Varžinskienė
Dalytė Zlatkuvienė