Baudžiamoji byla Nr. 1A-227-300/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37447-2020-2

 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5;

 (S)

1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 

1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.1.14; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.4.9

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,

dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei,

nuteistojo A. G. gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta 1 (vienų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta sumažinta 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo A. G. (duomenys neskelbtini), vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštas 116,51 (vieno šimto šešiolikos eurų ir penkiasdešimt vieno euro cento) eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš A. G., A. G. ir L. Z. priteista solidariai 116,51 (vienas šimtas šešiolika eurų ir penkiasdešimt vienas euro centas) eurų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Paliktas galioti (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroro (duomenys neskelbtini) nutarimas dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo, apribojant A. G. nuosavybės teises į dalį 116,51 (vieną šimtą šešiolika eurų ir penkiasdešimt vieną euro centą) eurų, esančių ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti šia pinigų suma, bet leidžiant kiekvieną mėnesį disponuoti iki 300 (trijų šimtų) eurų suma, laikiną nuosavybės teisių apribojimą taikant iki visiško civilinio ieškinio patenkinimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. G. ir L. Z. nuteisti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jų nėra paduota apeliacinių skundų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       A. G., A. G. ir L. Z. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupėje, 2020 m. rugsėjo 17 d., apie 19:00 val., ties namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam A. B., t. y. A. G. iš nugaros mediniu pagaliu tyčia trenkė A. B. vieną kartą į galvos sritį, dėl ko jis nugriuvo, A. G. su A. G. kartu bendrai spyrė gulinčiam A. B. nemažiau kaip keturis kartus į dešinę koją, į kairę ranką, į veidą, A. G. mediniu pagaliu A. B. trenkė vieną kartą į kaktos sritį, bei po vieną kartą į dešinį šoną ir į kairę ranką, A. B. atsistojus ir paėjus link (duomenys neskelbtini) namo, A. G. trenkė kumščiu jam vieną kartą į veidą, po ko A. B. nugriuvo į griovį, jam atsistojus, L. Z. kumščiu trenkė A. B. nemažiau kaip du kartus į veidą, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas kaktos kairėje, nosies – dešinės akies apatinio voko srityje – kairės akies vokų srityje, kairėje ausyje, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus nosies srityje, kairio smilkinio srityje, kairėje ausyje, muštinę žaizdą galvos plaukuotosios dalies kairėje, muštinę žaizdą apatinės lūpos raudonio kairėje, bei padarydami nukentėjusiajam A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – kaktikaulio lūžį, nes kaktikaulio lūžis sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ilgesniam negu 10 (dešimties) dienų laikotarpiui.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

2.1.                      Skunde nuteistasis nurodo, kad jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra per didelė. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad jis prisipažino dėl jam pareikšto kaltinimo, savo veiksmais parodė nuoširdų gailestį ir norą ištaisyti savo klaidą. Pažymi, kad norėjo atsiprašyti nukentėjusiojo, tačiau neturėjo galimybės, nes iki nusikalstamos veikos padarymo jis nebuvo su juo pažįstamas. Teigia, kad teisiamajame posėdyje jis atsiprašė nukentėjusiojo. Nurodo, kad sutinka su civiliniu ieškiniu, yra (duomenys neskelbtini), kad galėtų susirasti darbą ir atlyginti civilinį ieškinį. Dėl savo padarytų veiksmų jis pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi.

3.       Atsiliepimų į nuteistojo A. G. apeliacinį skundą byloje nebuvo gauta.

4.       Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

III.       Apeliacinės instancijos teismo išvados

5.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. G. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.

6.       Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

7.       Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas galutinę bausmę nuteistajam A. G., įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (baigta nusikalstama veika) bei kaltininko asmenybę: (duomenys neskelbtini) amžiaus (2 t., b. l. 184-185), (duomenys neskelbtini) kartus teistas (2019 m. kovo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje (3 t., b. l. 78-82)), naują nusikalstamą veiką padarė po (duomenys neskelbtini) dienų jį paleidus iš pataisos įstaigos atlikus laisvės atėmimo bausmę (paleistas (duomenys neskelbtini)),  teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 194-200; 3 t., b. l. 1-4, 169-178; 4 t., b. l. 8-17), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 187-193; 4 t., b. l. 18-25), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 186; 4 t., b. l. 7). Pažymėtina, kad A. G. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams (nuosprendis neįsiteisėjęs, byla nagrinėjama apeliacine tvarka). Visa tai rodo, kad A. G. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. G. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatė tris nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ? kaltininkas nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai).

8.       Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas A. G. skyrė straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, jo terminą numatydamas didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Atsižvelgęs į tai, kad byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, apylinkės teismas vadovaudamasis BK 641 straipsniu, nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę bausmės rūšį, trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

9.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdus gailestis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, ši aplinkybė buvo įvertinta taikant BK 641 straipsnio nuostatas bei jų pagrindu sumažinant nuteistajam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, todėl nėra teisinio pagrindo dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį vien dėl to, kad jis pripažino savo kaltę, gailėjosi padaręs nusikaltimą. Be to, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y., kad jis apylinkės teismo teisiamajame posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo, sutinka su civiliniu ieškiniu, yra (duomenys neskelbtini), kad galėtų susirasti darbą ir atlyginti civilinį ieškinį, nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo ir nėra pagrindas švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

10.       Teisėjų kolegija pažymi, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimus, prisiima ir galimas pasekmes, įskaitant ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

11.       Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant A. G. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę sumažintą 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. A. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsnis), todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

1.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs asmenį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltininko turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1-788/2021, 8 punktas). BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi (4 t., b. l. 72) nuteistajam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktas gynėjas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, jog A. G. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 121,50 (vieno šimto dvidešimt vieno euro ir penkiasdešimties euro centų) eurų sumą (4 t., b. l. 73-75). Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kad teismo posėdyje dalyvavo nuteistojo gynėjas, kad nuteistojo skundas atmetamas, teisėjų kolegija nutaria iš nuteistojo priteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo A. G. apeliacinį skundą.

Priteisti iš nuteistojo A. G. valstybės naudai 121,50 (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą ir penkiasdešimt euro centų) eurų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Teisėjai Boleslovas Kalainis

                                                                                                                              Zigmas Kavaliauskas

                                                                                                                                     Vidmantas Mylė