Civilinė byla Nr. e2A-292-464/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01435-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.6.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zoloto“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Kim Servise“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Zoloto“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo N. M..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Medicinos bankas“ 2016-07-20 kreipėsi į teismą su Pauliano ieškiniu (lot. actio Pauliana), prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Kim Servise“ ir UAB „Zoloto“ sudarytą sutartį dėl UAB „Kim Servise“ reikalavimo teisių pagal 2010-07-01 preliminariąją apartamentų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2010/07/01/02 perleidimo UAB „Zoloto“, ieškovei solidariai iš atsakovių priteisti 54 742,36 Eur sumą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji ir N. M. 2007-09-06 sudarė kredito sutartį Nr. LOAN_45297 dėl 637 000 Eur kredito, skirto turizmo komplekso (duomenys neskelbtini), statybai ir įrengimui, suteikimo. Papildomu susitarimu Nr. 4, šalių sudarytu 2009-10-12, ieškovė ir N. M. susitarė dėl papildomo 272 555 Eur kredito baigiamiesiems statybos darbams ir įrengimui, inventoriaus pirkimui, suteikimo. Atitinkamai 637 000 Eur kredito sumos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2016-11-16, o naujai suteikto kredito sumos grąžinimo terminas buvo nustatytas iki 2019-10-16. Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo ir ant jo esančių / būsimų pastatų hipoteka ir UAB „VSB“, IĮ „Auskinis drakonas“, N. M. bei jo sutuoktinės N. M. sudarytomis laidavimo sutartimis.

3.       Laiduotojai UAB „VSB“ iškėlus bankroto bylą, N. M. įsipareigojimai buvo užtikrinti ieškovės su UAB „Kim Servise“ 2011-07-20 sudaryta laidavimo sutartimi Nr. LOAN_45297, kuria atsakovė įsipareigojo solidariai ir visu savo turtu atsakyti ieškovei už N. M. pažeistus įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Ieškovė sutiko su UAB „Kim Servise“ laidavimu, įvertinusi UAB „Kim Servise“ turtinę padėtį bei vykdomą nekilnojamojo turto – poilsio apartamentų, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimą pagal jos ir UAB „Baltijos pirkliai“ 2010-07-01 sudarytą preliminariąją apartamentų pirkimo – pardavimo sutartį Nr.2010/07/01/02 už 361 725 Lt (104 762,80 Eur) kainą. Papildomai buvo pažymėta, kad UAB „Kim Servise“ už minėtų apartamentų įsigijimą ir sukūrimą jau buvo sumokėjusi 185 561,63 Lt (53 742,36 Eur) kainos dalį, o preliminariosios sutarties įvykdymas yra uždelstas dėl pardavėjos UAB „Baltijos pirkliai“ restruktūrizavimo bylos.

4.       Trečiajam asmeniui N. M. ilgą laiką sistemingai nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nereaguojant į ieškovės siūlomus kredito sutarties pakeitimus bei raginimus, esant esminiam kredito sutarties pažeidimui, ieškovė 2016-02-23 nutraukė kredito sutartį ir pareikalavo iš trečiojo asmens viso kredito grąžinimo prieš terminą, taip pat kreipėsi į laiduotojus, prašydama per laidavimo sutartyse nustatytą terminą įvykdyti savo solidarius įsipareigojimus, tačiau UAB „Kim Servise“ šios prievolės neįvykdė.

5.       Paaiškėjus, kad trečiojo asmens hipoteka įkeisto turto vertės nepakanka jo įsipareigojimams įvykdyti, o visi laiduotojai nevykdo laidavimo prievolių, ieškovė, siekdama įvertinti UAB „Kim Servise“ turtinę padėtį, nustatė, kad UAB „Kim Servise“ neįgijo apartamentų, esančių (duomenys neskelbtini), už kuriuos buvo sumokėjusi daugiau nei pusę jų vertės, ir jų savininke nuo 2015-09-04 yra UAB „Zoloto“. Netrukus po apartamentų įregistravimo viešame registre UAB „Zoloto“ vardu buvo įregistruotas ir apribojimas disponuoti šiuo turtu bei jo hipoteka. 

6.       Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo N. M., veikdamas per jo kontroliuojamas atsakoves UAB „Kim Servise“ ir UAB „Zoloto“, sudarė UAB „Kim Servise“ reikalavimų į apartamentų įsigijimą perleidimo sandorį, kurio sąlygos atitinka actio Pauliana instituto taikymo sąlygas. Ieškovės teigimu, ji turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į UAB „Kim Servise“, kadangi ginčijamo sandorio metu galiojo laidavimo sutartis. Ieškovė 2015-08-13 pranešimu pareikalavo UAB „Kim Servise“ įvykdyti pradelstus trečiojo asmens įsipareigojimus, o 2016-02-25 – visus trečiojo asmens įsipareigojimus pagal kredito sutartį, tačiau atsakovė šios prievolės neįvykdė. Solidari UAB „Kim Servise“ ir trečiojo asmens N. M. prievolė viršija 1 110 158,80 Eur sumą.

7.       Ieškovė taip pat nurodė, kad ginčijama reikalavimo teisių į apartamentų įsigijimą perleidimo sutartis pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, kadangi UAB „Kim Servise“ neturi jokio turto, iš kurio galėtų būti patenkintas ieškovės reikalavimas. Pažymėjo, kad nors kredito sutartis yra užtikrinta ir kitų asmenų laidavimais bei įkeistu turtu, tačiau jų nepakanka trečiojo asmens pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti. Ieškovė teigia, kad atsakovės perleistas turtas galėjo būti panaudotas UAB „Kim Servise“ įsipareigojimams vykdyti, o kito turto, į kurį galėtų būti nukreipiamas skolos išieškojimas, atsakovė neturi. Ginčo sandorio šalių nesąžiningumą ieškovė grindė aplinkybe, kad UAB „Kim Servise“ akcijos tik formaliai priklauso trečiojo asmens 
N. M. dukrai L. M., kadangi visas atsakovės akcininko teises nuo 2011 m. įgaliojimo pagrindu įgyvendina N. M.. Be to, jis yra UAB „Kim Servise“ bei UAB „Zoloto“ vadovas. Taip pat ieškovė nurodė, kad nėra duomenų apie tai, jog UAB „Kim Servise“ turėjo pareigą perleisti vienintelį ieškovei žinomą ir turimą vertingą turtą.

8.       Ieškovės vertinimu, apartamentų įgijimu galimai buvo sudarytas apsimestinis sandoris (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 str.), trečiajam asmeniui N. M. pasinaudojant savo kontroliuojamų atsakovių atskiru turtu bei siekiant, kad į šį turtą nebūtų nukreiptas skolos ieškovei išieškojimas. Tačiau ieškovė neturi pakankamai duomenų, todėl  nereiškia reikalavimo dėl turto perleidimo apsimestinumo, pridengiant tikrąjį apartamentų įgijėją.

9.       Pripažinus reikalavimo perleidimo sandorį negaliojančiu restitucija pažeistų tikėtinai sąžiningų trečiųjų asmenų, t. y. apartamentų pardavėjo bei atsakovei UAB „Zoloto“ paskolą suteikusio asmens teises, todėl vietoje restitucijos taikymo ieškovės naudai solidariai iš atsakovių priteistina perleistos reikalavimo teisės vertė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Vilniaus apygardos teismas 2018-06-06 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino: pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Kim Servise“ ir UAB „Zoloto“ sutartį dėl UAB „Kim Servise“ reikalavimo teisių pagal 2010-07-01 preliminariąją apartamentų pirkimo – pardavimo sutartį perleidimo UAB „Zoloto“; ieškovei solidariai iš atsakovių priteisė 54 742,36 Eur sumą ir iš kiekvienos atsakovės po 934,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11.       Teismas nustatė, kad UAB „Kim Servise“ ir UAB „Zoloto“ 2015-04-20 susitarimu sulygo, kad UAB „Kim Servise“, turinti UAB „Zoloto“ finansinį reikalavimą 53 742,36 Eur sumai, laisva valia perleidžia savo kreditoriaus reikalavimo teises pagal UAB „Kim Service” ir UAB „Baltijos pirkliai“ 2010-07-01 sudarytą preliminariąją apartamentų pirkimo – pardavimo sutartį dėl poilsio apartamentų, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo. UAB „Baltijos pirkliai“ ir UAB „Zoloto“ 2015-09-02 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 15/09/02/01, kuria šalys sutarė nebesivadovauti preliminariosios sutarties nuostatomis ir pakeisti joje nustatytas vykdymo sąlygas bei sudaryti šią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, susitariant, kad turto pardavimo kaina – 104 763 Eur; patvirtino, kad UAB „Zoloto“ iki šios sutarties pasirašymo dienos yra sumokėjusi UAB „Baltijos pirkliai“ 53 742,36 EUR sumą, kuri užskaitoma kaip dalis turto kainos.

12.       Teismas pripažino, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą. Ginčijamas reikalavimo teisės į apartamentų įsigijimo perleidimo sandoris buvo sudarytas po ieškovės ir atsakovės UAB „Kim Servise“ 2011-07-20 sudarytos laidavimo sutarties, todėl ieškovė, kaip UAB „Kim Servise“ kreditorė, turi teisėtą pagrindą ginčyti savo skolininkės sudarytą reikalavimo teisės į apartamentų įsigijimą perleidimo sandorį. Šis sandoris, teismo vertinimu, pažeidė ieškovės, kaip kreditorės teises, nes UAB „Kim Servise“ perleido tą turtinę teisę, kuri iš esmės sąlygojo trečiojo asmens prievolių užtikrinimą. Apartamentų kaina ir jos dalies sumokėjimas ankstesne
53 742,36 Eur įmoka patvirtina, kad ši suma ir yra tai, ką ginčijama sutartimi perleido UAB „Kim Servise“, žinodama, kad kartu su reikalavimo teise neperduodant ir atitinkamų įsipareigojimų, turimų prieš ieškovę, kreditoriaus teisės bus pažeistos.

13.       Teismas taip pat sprendė, kad atsakovės neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Jų įvardijamas siekis išsaugoti turtą, kai UAB „Kim Servise“ jau neturėjo finansinių galimybių sumokėti likusią nekilnojamojo turto kainą, teismo buvo įvertintas siekiu išvengti turimos prievolės ieškovei vykdymo. Be to, UAB „Kim Servise“, kaip privatus juridinis asmuo, turėjo pareigą turimą reikalavimo teisę į apartamentų įsigijimą perleisti už kuo didesnę kainą, t. y. rinkos sąlygomis. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo teisės į apartamentų įsigijimą už 104 762,80 Eur rinkos vertė susideda ne tik iš sumokėtos 53 742,36 Eur apartamentų kainos dalies, bet taip pat iš galimybės įsigyti (duomenys neskelbtini) mieste esančius apartamentus už bendrą 104 762,80 Eur kainą. Todėl turtą buvo galima išsaugoti, jeigu tokius tikslus sau kėlė ginčijamo susitarimo šalys, neperleidžiant reikalavimo teisės neatlygintinai, o tai padarant už užmokestį, kuris galėjo būti panaudotas prievolės ieškovei įvykdymui. UAB „Kim Servise“ šiuo atveju nepaisė savų turtinių interesų ir akivaizdžiai nuostolingu sau sandoriu sudarė galimybes realią naudą iš ginčijamo sandorio gauti UAB „Zoloto“.

14.       Teismas pripažino, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog UAB „Kim Servise“ ir trečiasis asmuo buvo nesąžiningi. UAB „Kim Servise“ buvo nesąžininga, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis ieškovės teises, UAB „Zoloto“, sudariusi neatlygintinį dvišalį sandorį, taip pat buvo susipažinusi su situacija ir neabejotinai žinojo apie UAB „Kim Servise“ prievolę, jos turtinę padėtį ir suvokė ginčijamo sandorio pasekmes ieškovei. Teismas šalių nesąžiningumą preziumavo (CK 6.67 str.), nes abi atsakovės yra tarpusavyje susijusios.

15.       Teismas padarė išvadą, kad ieškinio senatis reikalavimams pareikšti nebuvo praleista.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Atsakovė UAB „Zoloto“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-06-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, vadovavosi deklaratyviais ieškovės argumentais, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovės ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės, kaip atsakovės UAB „Kim Servise“ kreditorės, teises. Atsakovė  UAB „Kim Servise“ niekuomet nebuvo ginčo turto savininkė ir jokių lėšų už jį ar gautą, o vėliau – perleistą reikalavimo teisę nemokėjo ir neketino mokėti, kadangi jų neturėjo. Turtinės teisės ji niekuomet nebūtų įgyvendinusi, nes nevykdė jokios veiklos. Todėl šis sandoris nepažeidė ieškovės teisių.

16.2.                      Ieškovės reikalavimas N. M. ir jo laiduotojai UAB „Kim Servise“ atsirado tik 2015 m. pabaigoje. Ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė nebuvo pareiškusi jokių reikalavimų, susijusių su kredito sutarties nevykdymu ar ginčijamu sandoriu perleista turtine teise, atsakovės buvo sąžiningos ir kreditorių interesų nepažeidė.   

16.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ginčijamo sandorio neatlygintinumą, jį sudariusių šalių nesąžiningumą. UAB „Zoloto“ apartamentus įsigijo pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu, nesiedama to su ankstesnėmis preliminariosiomis sutartimis / jų sąlygomis. UAB „Zoloto“ apartamentus įsigijo rinkos kaina už 51 020,64 Eur, nors pačioje pirkimo – pardavimo sutartyje yra padaryta klaida, nurodant 104 762,79 Eur kainą.

16.4.                      Ieškovė nepateikė duomenų, kad ji negali išieškoti prašomos priteisti sumos iš jos naudai
trečiojo asmens N. M. hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto – kaimo turizmo komplekso, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, papildomai suteikto 272 555 Eur kredito grąžinimas yra užtikrintas garantija, todėl ieškovė, reikšdama ieškinį actio Pauliana pagrindu, elgiasi nesąžiningai.

17.       Ieškovė UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1.                      Atsakovė apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, kad UAB „Kim Servise“ niekuomet nebuvo apartamentų savininkė ir jokių lėšų už ginčo turtą, gautą, o vėliau – perleistą, reikalavimą nemokėjo. Pirma, apartamentų kaina preliminariojoje sutartyje buvo nurodyta 104 762,79 Eur, kaip ir apartamentų pirkimo – pardavimo sutartyje. Antra, preliminariosios sutarties 6.1, 6.1.1 ir 6.1.2 punktuose nurodoma, kad UAB „Kim Servise“ finansuoja statybą ir yra sumokėjusi 53 742,36 Eur sumą bei papildomai turi sumokėti 51 020,43 Eur.

17.2.                      Atsakovė klaidina teismą teigdama, kad apartamentai buvo verti tik 51 020,64 Eur. Byloje yra duomenys, kad jie buvo įvertinti 104 763 Eur (361 725 Lt).

17.3.                      Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės pripažįsta, kad atsakovės, 2015-04-20 pasirašydamos susitarimą dėl UAB „Kim Servise“ finansinio reikalavimo į 53 742,36 Eur sumą perleidimo UAB „Zoloto“, pažeidė UAB „Kim Servise“ 2011-07-20 pasirašytą laidavimo sutartį.

17.4.                      Atsakovė, sudarydama ginčijamą sandorį, apribojo ieškovės galimybes pasidengti bent dalį skolos iš neatlygintinai perleistos vertingos 53 742,36 Eur reikalavimo teisės. Atsakovė UAB „Kim Servise“ iš atsakovės UAB „Zoloto“ negavo jokio turto ar piniginių lėšų ekvivalento, iš kurių galėtų būti padengtas įsiskolinimas ar bent jo dalis ieškovei, todėl ieškovė dėl sudaryto ginčijamo sandorio prarado galimybę iš atsakovės UAB „Kim Servise“ susigrąžinti bent dalį skolos.

17.5.                      Nei trečiojo asmens hipoteka įkeisto turto, nei kitų laiduotojų turto taip pat nepakanka trečiojo asmens pradelstiems įsipareigojimams ieškovei įvykdyti. Įkeisto turto vertė siekia 692 192 Eur, antstoliui nepavykus jo parduoti net ir antrosiose varžytynėse už 415 315 Eur pradinę kainą, taigi turtą už šią kainą perėmėm išieškotoja (ieškovė).

17.6.                      Atsakovės argumentai, kad garantija užtikrina skolos ieškovei grąžinimą, nėra teisingi. Garantuojama tik 60 proc. negrąžinto kredito, o tai ne daugiau kaip 163 533 Eur suma, ir nėra garantuojama už kredito gavėjo nesumokėtas palūkanas, netesybas ar kitus mokėjimus, be to, garantija gali būti išmokėta tik po hipoteka įkeisto turto pardavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

18.       Apeliantė UAB „Zoloto“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – UAB „Baltijos pirkliai“ ir UAB „VSB“ 2007-08-17 sudarytą preliminariąją apartamentų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2007/08/17/08 su priedais, kuria siekia įrodyti savo teiginius, kad UAB „Baltijos pirkliai“, negalėdami atsiskaityti už UAB „VSB“ atliktus statybos rangos darbus, įskaitė darbų atlikimo kainą kaip avansinį mokėjimą už apartamentus. Apeliantės teigimu, faktiškai avanso už šiuos apartamentus nemokėjo nei UAB „VSB“, nei UAB „Kim Servise“, perėmusi iš UAB „VSB“ teisę ateityje įsigyti apartamentus. Taip pat pateikė šiuo metu bankrutavusios UAB „Baltijos pirkliai“ ir UAB „Zoloto“ 2018-06-04 taikos sutartį dėl 2015-09-02 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 15/09/02-01 pakeitimo, sudarytą Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-498-513/2019 (buvęs Nr. e2-1192-513/2018). 

19.       Ieškovė UAB „Medicinos bankas“ taip pat teikia naujus rašytinius įrodymus – Klaipėdos apygardos teismo 2018-07-25 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-498-513/2019 (buvęs Nr. e2-1192-513/2018), kuria atsisakyta tvirtinti BUAB „Baltijos pirkliai“ ir UAB „Zoloto“ pateiktą taikos sutartį, UAB „Medicinos bankas“ prašymą teismui netvirtinti minėtos taikos sutarties ir atsiliepimą civilinėje byloje Nr. e2-498-513/2019 (buvęs Nr. e2-1192-513/2018). Ieškovė teikia ir antstolio
R. V. 2016-09-26 patvarkymą pasiūlyti perimti iš varžytynių neparduotą turtą, antstolio R. V. 2016-10-25 patvarkymą dėl termino pareikšti valią dėl neparduoto turto perėmimo pratęsimo, ieškovės 2018-07-26 pranešimą antstoliui R. V. dėl sutikimo perimti iš antrųjų varžytynių neparduotą įkeistą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už pradinę įkeisto turto pardavimo iš varžytynių kainą – 415 315 Eur, 2019-08-17 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0179/16/00523 ir skolos pagal 2007-09-06 kredito sutartį Nr. LOAN_45297 apskaičiavimą. Ieškovė, motyvuodama naujų įrodymų prijungimo būtinumą, nurodo, kad šie dokumentai gauti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ir todėl jų pateikimo būtinybė atsirado po pateikto apeliacinio skundo. Aptartais įrodymais ieškovė siekia paneigti apeliantės teiginius apie taikos sutarties sudarymą ir galimą šios taikos sutarties reikšmę nagrinėjamai bylai, taip pat įrodinėja, kad įkeisto trečiojo asmens N. M. turto nepakako padengti jo skolą ieškovei.

20.       Siekiant, kad procesas vyktų sąžiningai, šalys jo nevilkintų ir nepiktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, visi įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme. Byloje dalyvaujantys asmenys turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, būti aktyvūs tiek rinkdami įrodymus, tiek teikdami teismui prašymus, tiek ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Taip yra skatinamas šalių sąžiningas bylinėjimasis ir kiekvieno proceso dalyvio pareigą rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į juos.

21.       Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis:
1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 str.). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas įstatymo leidėjo yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

22.       Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat  atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014).

23.       Nagrinėjami atveju šalys neginčija, kad apie apeliantės prašomą apeliacinės instancijos teismo priimti 2007-08-17 preliminariąją apartamentų pirkimo – pardavimo sutartį bei apie šios sutarties sąlygas joms buvo žinoma bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, dar daugiau, į bylą yra pateikti šios sutarties priedai. Taigi apeliantės prašoma priimti 2007-08-17 preliminarioji apartamentų pirkimo – pardavimo sutartis šios civilinės bylos aplinkybių kontekste laikytina tarpine sutartimi, dėl kurios egzistavimo šalių ginčo nėra. Šalims taip pat žinoma / turėjo būti žinoma, kad ieškovės prašomu pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu susitarimu buvo perleista turtinė teisė, atsiradusi iš UAB „Baltijos pirkliai“ skolos UAB „VSB“ už šios bendrovės atliktus rangos darbus, kurių kaina buvo įskaityta kaip avansinis mokėjimas už apartamentus. 

24.       Įvertinant nurodytus faktus bei atsižvelgiant į prašomos priimti sutarties sudarymo datą, konstatuotina, kad šis dokumentas neabejotinai galėjo ir turėjo būti pateiktas į bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad 2007-08-17 sutarties pateikimo būtinybė iškilo tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas, apeliantės teikiamą apeliacinės instancijos teismui naują įrodymą priimti atsisako.

25.       Ieškovė  taip pat pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, siekdama pagrįsti savo teiginius apie pagrindinio skolininko, trečiojo asmens N. M., įkeisto turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nepakankamumą šio trečiojo asmens turimų bankui prievolių visiškam įvykdymui. Naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme būtinybę ji grindžia šių dokumentų nebuvimu iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Tačiau, kaip ir pirmiau aptartu atveju, teisėjų kolegija sąlygų CPK 314 straipsnyje nustatytos išimties taikymui neįžvelgia.

26.       Viena vertus, dalis pateiktų antstolio patvarkymų buvo surašyti iki skundžiamo sprendimo priėmimo, t. y. 2016 metais, ir tik turto perdavimo išieškotojui aktas bei skolos apskaičiavimas buvo surašyti jau po šio sprendimo. Kita vertus, naujų duomenų pateikimo į bylą tikslas – apeliacinio skundo argumentų paneigimas, esą ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad visos trečiojo asmens skolos negalima išieškoti iš hipoteka įkeisto turto.

27.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad tokios aplinkybės, kaip pagrindinio skolininko, trečiojo asmens 
N. M., prievolių ieškovei užtikrinimas hipoteka ar iki šios bylos išnagrinėjimo nebaigtas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto savaime nepaneigia kreditoriaus reikalavimo teisės kaip savarankiškos actio Pauliana sąlygos, kylančios iš galiojančios (nenuginčytos) ir neįvykdytos laidavimo sutarties. Ieškovė, būdama kreditore, turėjo teisę laisvai rinktis savo teisių gynimo būdus, spręsti dėl jų naudojimo laiko bei eiliškumo, jeigu šios jos laisvės neriboja įstatymai ar sutartis, atitinkamai, kreiptis į teismą įrodinėjant, kad solidarios skolininkės UAB „Kim Servise“ sudarytas sandoris pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus.

28.       Ir nors tokio pobūdžio duomenų nebuvimas nekliudė pareikšti ieškinio reikalavimo teisme, atitinkamų duomenų nebuvimas galėjo turėti įtakos nustatant reikalavimo patenkinimo galimybę (neįvykdytų skolininko įsipareigojimų dydį). Vis tik šalis turi prisiimti pasirinktos įrodinėjimo strategijos, įrodymų pateikimo / nepateikimo riziką, juolab toks bylinėjimosi subjektas, kaip bankas, neabejotinai turintis atitinkamą vidinę struktūrą bei gebantis suprasti teisinių veiksmų savalaikio atlikimo svarbą net ir nesinaudojant apmokamų advokatų paslaugomis. Šalis, siekianti įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, tą iš esmės turi daryti būtent pirmosios instancijos teisme, o ne tada, kai vertinamas dėl šio reikalavimo priimto teismo sprendimo pagrįstumas bei teisėtumas. Todėl ir ieškovei, kaip ir atsakovei (CPK 17 str.), netaikytina išimtis ir nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme nepriimami.        

29.       Kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai ar procese dalyvaujančių asmenų kitose bylose teikti procesiniai dokumentai nėra įrodinėjimo priemonės (CPK 177 str.), todėl jų, kaip naujų įrodymų, prijungimo prie bylos klausimas nėra aktualus. Teismai, esant poreikiui, su kitų bylų dokumentais gali susipažinti ir iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO saugomų duomenų (CPK 179 str. 3 d.). Tiek apeliantės, tiek ieškovės byloje pateiktų procesinių dokumentų, esančių Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-498-513/2019, priėmimo klausimas nespręstinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei teisiškai reikšmingų įvykių chronologijos

30.       Iš bylos medžiagos, joje esančių šalių procesinių dokumentų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad UAB „Baltijos pirkliai“ (užsakovę) ir UAB „VSB“ (rangovę) siejo rangos teisiniai santykiai pagal 2007-08-17 pasirašytą statybos rangos sutartį Nr.2007/08/17/01, kurios priedai yra pateikti į nagrinėjamą bylą. Kaip nurodo apeliantė, vykdant šią sutartį rangovės UAB „VSB“ atliktų statybos darbų viešbučių apartamentų komplekse su komercinėmis patalpomis „Elija“, (duomenys neskelbtini) (toks sutarties objektas įvardijamas 2007-12-12 priede prie sutarties Nr.2007/08/17/01) užsakovė neapmokėjo, bet įskaitė į dalį apartamentų tame pačiame komplekse kainos, įsipareigojusi ateityje juos perleisti už papildomą kainos dalį rangovei. Būtent dėl nuosavybės teisių į minėtus apartamentus įgijimo sąlygų ir reikalavimo teisių į už rangos darbus įskaitytą jų vertę – 53 742,36 Eur sumą vėliau sudaryta ne viena preliminarioji sutartis, įskaitytinai ir reikalavimo teisių perleidimo sutartis, dėl kurios nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas, t. y. atsakovių UAB „Kims Servise“ ir UAB „Zoloto“ 2015-04-20 susitarimas.         

31.       Ieškovė UAB „Medicinos bankas“ ir trečiasis asmuo N. M. 2007-09-06 sudarė kredito sutartį dėl 637 000 Eur kredito, skirto turizmo komplekso (duomenys neskelbtini) statybai ir įrengimui, suteikimo. Kredito grąžinimo terminas – 2012-08-16. Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas trečiojo asmens visų sąskaitų, esančių UAB „Medicinos bankas“, jose esančių ir būsimų piniginių lėšų bei turtinių teisių į jas įkeitimu UAB „Medicinos bankas“, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir būsimų jame statinių hipoteka, UAB „VSB“ laidavimu pagal 2007-09-06 laidavimo sutartį Nr. LS-J-07-66, trečiojo asmens ir jo sutuoktinės N. M. laidavimu pagal 2007-09-06 laidavimo sutartį Nr. LS-F-07-65. Ieškovė ir trečiasis asmuo papildomu susitarimu Nr. 1 prie kredito sutarties 2007-11-05 pakeitė kredito sutarties sąlygą dėl turto įkeitimo papildomam kreditui užtikrinti. Papildomu susitarimu Nr. 2 kredito sutarties šalys 2009-01-19 pakeitė ir papildė kredito sutarties nuostatas dėl nepanaudotos kredito dalies išdavimo, metinės palūkanų normos, kredito grąžinimo dalimis grafiko, taip pat atidėjo baudos už kredito sutarties sąlygų nevykdymą ir paskaičiuotų delspinigių mokėjimą.

32.       Kaip matyti iš apeliantės pateiktų įrodymų, Vilniaus apygardos teismo 2009-06-09 nutartimi laiduotojai UAB „VSB“ buvo iškelta bankroto byla, o iš  Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad 2011-06-22 priimtas teismo sprendimas dėl šios įmonės pabaigos (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-3410-431/2011). Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „VSB“ iki bankroto bylos iškėlimo perleido visas jai, kaip pirkėjai, priklausančias teises ir pareigas pagal preliminariąją apartamentų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2007/08/17/01 UAB „Baumesta.“ Nors tarp UAB „VSB“ ir UAB „Baumesta“ nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas, tačiau aplinkybes, kad UAB “VSB” perleido UAB “Baumesta” reikalavimo teisę į apartamentų patalpas, patvirtina tuo metu restruktūrizuojamos UAB „Baltijos pirkliai“, UAB „Baumesta“ ir UAB „Kim Servise“ pasirašytas 2010-03-25 preliminarus susitarimas. 

33.       Papildomu susitarimu Nr. 3 kredito sutarties šalys 2009-06-19 pakeitė ir papildė kredito sutarties nuostatas dėl metinės palūkanų normos, kredito grąžinimo dalimis grafiko, dėl kredito dalies (ir esamo įsiskolinimo) dengimo gautos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos subsidijos suma. Papildomu susitarimu Nr. 4 kredito sutarties šalys 2009-10-12 susitarė dėl 272 555 Eur papildomo kredito trečiajam asmeniui suteikimo iki 2016-11-16; pagrindinio kredito grąžinimo terminą nustatė iki 2019-10-16. Papildomai suteikto kredito grąžinimas buvo užtikrintas IĮ „Auksinis drakonas“ laidavimu pagal 2009-10-12 laidavimo sutartį Nr. LOAN_45297. Papildomu susitarimu Nr. 5 kredito sutarties šalys 2010-03-02 susitarė dėl papildomai suteikto kredito dalių išmokėjimo tvarkos.

34.       Kaip nurodyta pirmiau, restruktūrizuojama UAB „Baltijos pirkliai“, UAB „Baumesta“ ir UAB „Kim Servise“ 2010-03-25 sudarė susitarimą dėl preliminarios apartamentų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2007/08/17/01, kuria UAB „Baumesta“ visas jai priklausančias teises ir pareigas pagal preliminariąją apartamentų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2007/07/17/01 perleido UAB „Kim Servise“. Šio susitarimo 5 punkte nurodoma, kad pagal preliminariąją apartamentų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2007/07/17/01 avansiniai mokėjimai lygūs 185 561,63 Lt (53 742,36 Eur). 

35.       Papildomu susitarimu Nr. 6 kredito sutarties šalys 2010-03-31 pakeitė ir papildė kredito sutarties nuostatas dėl papildomai suteikto kredito dalių išmokėjimo tvarkos, palūkanų normos, kredito grąžinimo terminų ir grafiko, palūkanų bei delspinigių sumokėjimo termino.

36.       Atsakovė UAB „Kim Servise“ 2010-05-03 pateikė RUAB „Baltijos pirkliai“ prašymą leisti pakeisti rezervuotus apartamentus, už kuriuos yra sumokėta 185 561,63 Lt. RUAB „Baltijos pirkliai“ ir UAB „Kim Servise“ 2010-07-01 sudarė preliminariąją apartamentų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2010/07/01/02, kuria pardavėja RUAB „Baltijos pirkliai“, pasitelkdama kitus asmenis, įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą pastatyti ir priduoti šios sutarties 1.1. punkte nurodytus apartamentus, esančius (duomenys neskelbtini), o pirkėja UAB „Kim Servise“ įsipareigojo finansuoti statybą taip: 185 561,63 Lt (53 742,36 Eur) suma yra sumokėta iki šios sutarties pasirašymo (sutarties 6.1.1 p.), likusią 176 163,37 Lt (51 020,43 Eur) sumą pirkėja sumoka pardavėjai iki apartamentų pirkėjai perdavimo dienos, bet ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų po apartamentų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo arba ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo apartamentų perdavimo pirkėjai ir pagrindinės jų pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dienos, jei jų įsigijimą finansuoja bankas ir apartamentai įkeisti finansuojančiam bankui (sutarties 6.1.2 p.).  

37.       Papildomu susitarimu Nr. 7 kredito sutarties šalys 2011-07-20 pakeitė ir papildė kredito sutarties nuostatas dėl papildomai suteikto kredito dalies išdavimo, metinės palūkanų normos, kredito grąžinimo grafiko. Taip pat šiame susitarime buvo atsisakyta bankrutavusios UAB „VSB“ laidavimo bei susitarta dėl UAB „Kim Servise“ laidavimo (2.7.8 p.) ir papildomų statinių įkeitimo bankui. Atitinkamai, ieškovė ir atsakovė UAB „Kim Servise“ 2011-07-20 sudarė laidavimo sutartį, o joje, be kita ko, atsakovė įsipareigojo be banko sutikimo raštu neįkeisti savo nekilnojamojo ir ilgalaikio turto, nemažinti laiduotojos aktyvų vertės ir nebloginti jų būklės, neteikti paramos, viršijančios 1/20 jos įstatinio kapitalo, tiek turimo, tiek įsigyto šios laidavimo sutarties galiojimo metu turto neparduoti, nedovanoti, nemainyti ar kitaip neperleisti (5.4.1 p.), nemažinti įstatinio kapitalo, neskolinti ir nesiskolinti, neprisiimti jokių skolinių įsipareigojimų sau ir / ar už trečiuosius asmenis (lizingas, finansinė nuoma, turto įgijimas išsimokėtinai, laidavimas, garantija, įkeitimas, kt.), nesteigti kitų juridinių asmenų ir nedaryti į juos jokių investicijų, neperleisti savo įmonės, jos dalies ar savo verslo, nenutraukti įprastinės veiklos (5.4.2 –5.4.6 p.).        

38.       Papildomu susitarimu Nr. 8 kredito sutarties šalys 2013-06-28 pakeitė ir papildė kredito sutarties nuostatas dėl nepanaudotos kredito dalies išdavimo bei palūkanų mokėjimo, kredito grąžinimo grafiko. Papildomu susitarimu Nr. 9 kredito sutarties šalys 2013-11-11 pakeitė kredito grąžinimo valiutą į eurus. Papildomu susitarimu Nr. 10 kredito sutarties šalys 2014-10-15 pakeitė ir papildė kredito sutarties nuostatas dėl kredito ir palūkanų grąžinimo / mokėjimo.

39.       Atsakovės UAB „Kim Servise“ ir UAB „Zoloto“ 2015-04-20 susitarimu (toliau – ir ginčijamas susitarimas, ginčijamas sandoris) susitarė, kad UAB „Kim Servise“, turinti kreditorinį reikalavimą į 53 742,36 Eur sumą, laisva valia perleidžia savo kreditoriaus reikalavimo teises pagal UAB „Kim Servise” ir RUAB „Baltijos pirkliai“ 2010-07-01 sudarytą preliminariąją apartamentų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2010/07/01/02 dėl poilsio apartamentų, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat pažymi, kad yra susipažinusi su reikalavimo teisių atsisakymo pasekmėmis, neturi naujai kreditorei UAB „Zoloto“ jokių pretenzijų ir jų nereikš ateityje.

40.       Ieškovė UAB „Medicinos bankas“ trečiajam asmeniui N. M. ir jo laiduotojams išsiuntė 2015-08-13 pranešimą dėl kredito sutarties nevykdymo, kuriame nurodė, kad N. M. yra pradelsęs 4 785,54 Eur kredito dalies grąžinimą ir 506,45 Eur palūkanų mokėjimą bei pareikalavo šias sumas sumokėti. Ieškovė trečiajam asmeniui ir jo laiduotojui 2015-10-08 pakartotinai išsiuntė pranešimą, kad N. M. pradelsė 14 785,54 Eur kredito dalies grąžinimą bei 1 446,33 Eur palūkanų mokėjimą, pareikalavusi šias sumas sumokėti. 2016-01-06 pranešimu ieškovė informavo trečiąjį asmenį, kad šis yra pradelsęs 29 785,54 Eur dalies kredito ir 2 922,59 Eur palūkanų ir 145,94 Eur delspinigių mokėjimą, pareikalavo šias sumas sumokėti iki 2016-01-20 bei informavo, kad, nesumokėjus iki pranešime nurodytos datos, ieškovė įgyja teisę pritaikyti kredito sutartyje nurodytas sankcijas ir / ar nutraukti kredito sutartį prieš terminą.

41.       Ieškovė UAB „Medicinos bankas“ kredito sutartį nutraukė nuo 2016-02-23 ir pareikalavo viso kredito grąžinimo prieš terminą. Ieškovė 2016-02-25 pranešimu pareikalavo ir iš trečiojo asmens laiduotojų sumokėti 1 108 970,23 Eur įsiskolinimą, t. y. įvykdyti savo solidarius įsipareigojimus. Trečiasis asmuo N. M., taip pat jo laiduotojai, įskaitant atsakovę UAB „Kim Servise“, ieškovės reikalavimų neįvykdė, nurodytu papildomu terminu negrąžino viso kredito, nesumokėjo palūkanų ir netesybų. Ieškovė pradėjo minėtos skolos išieškojimo iš įkeisto jai turto procedūras, o vienai iš laiduotojų – UAB „Kim Servise“ pareiškė nagrinėjamoje byloje Pauliano ieškinį dėl jos ir atsakovės UAB „Zoloto“ 2015-04-20 sudaryto susitarimo.     

Dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų ir apeliacijos ribų

42.       Šioje byloje kyla klausimai, susiję su actio Pauliana instituto taikymo ypatumais, ginčijant skolininko, pažeidusio kreditavimo sutartį, dėl ko ši buvo nutraukta, laiduotojos dar iki kreditavimo sutarties pažeidimo ir jos nutraukimo sudarytą sandorį.

43.       Kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, kartu įgyja ir teises, susijusias su tokio reikalavimo apsauga ir gynimu. Lietuvos civilinėje teisėje numatyta įvairių kreditorių teisių gynimo būdų. Vieni jų bendrieji, pavyzdžiui, reikalavimas įvykdyti prievolę natūra ar atlyginti žalą, kiti – specialieji. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas kreditoriaus teisių gynimo būdas – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius – actio Pauliana. Tai specialusis kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, kai dėl tokių veiksmų sumažėja kreditoriui galimybė gauti jo reikalavimų patenkinimą.

44.       Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. CK
6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana ieškiniui patenkinti būtinosios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 
2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-502-313/2018).

45.       Actio Pauliana padeda užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą ir yra sutarčių laisvės principą ribojantis kreditorių teisių gynimo būdas, kurio taikymą nulemia siekis užkirsti kelią skolininkui sudarant sandorius su trečiaisiais asmenimis elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu, piktnaudžiauti teise ar laisvai spręsti su kuo sudaryti sandorius siekiant išvengti anksčiau prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Tačiau, siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visumai, kitaip tariant, nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų buvimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Dėl to ieškovas, teikdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų aptartų sąlygų, išskyrus preziumuojamų pagal įstatymą, buvimą. Tokioms prezumpcijoms egzistuojant, jas paneigti pareiga jau kyla kitai šaliai – atsakovui.

46.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja visos sąlygos  Pauliano ieškiniui patenkinti. Teisėjų kolegija iš naujo įvertina tas sąlygas, kurių netinkamu nustatymu yra grindžiamas apeliacinis skundas (CPK 320 str.), t. y. pasisako dėl ieškovės (kreditorės) teisės ginčyti turtinės teisės perleidimo sandorį turėjimo, kreditorės teisių pažeidimo bei dėl atsakovių ir trečiojo asmens (ne)sąžiningumo, sudarant ginčijamą sandorį.

Dėl galiojančios ir neabejotinos kreditorės reikalavimo teisės

47.       Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti savo  neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Šis institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-969/2017).

48.       Sprendžiant dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės į UAB „Kim Servise“, kurios sudarytą turtinių teisių perleidimo sandorį ieškovė siekė nuginčyti, visų pirma atsižvelgtina į actio Pauliana instituto pagrindinį tikslą – atkurti kreditoriaus ginčijamu sandoriu pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų sugrąžinto skolininkui turto sąskaita patenkinti konkretaus dydžio šiam skolininkui nukreiptą savo reikalavimą.

49.       Kaip pirmiau jau aptarta, atsakovė UAB „Kim Servise“, būdama įsipareigojusi 2011-07-20 laidavimo sutartimi ieškovei už kitą asmenį, taip pat joje įsipareigojusi nesiimti jokių teisinių ir faktinių veiksmų savo turtinei padėčiai apsunkinti, ginčijamu 2015-04-20 susitarimu perleido atsakovei UAB „Zoloto“ kreditorinį reikalavimą į 53 742,36 Eur sumą bei iš jo kylančią turtinę teisę ateityje įsigyti nekilnojamąjį turtą už papildomą priemoką pagal UAB „Kim Servise” ir RUAB „Baltijos pirkliai“ 2010-07-01 sudarytą preliminariąją apartamentų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2010/07/01/02, kurioje kalbama apie pirkėjos (UAB „Kim Servise”) finansuojamą apartamentų statybą bei nuosavybės teisių įgijimą, sumokėjus visą šioje sutartyje nurodytą apartamentų kainą (1.1 p.), kurios dalis – 185 561,63 Lt sumokėta iki šios sutarties pasirašymo
(4.2 p., 6.1.1 p.), o likusi 176 163,37 Lt suma sumokama 6.1.2 punkte nustatyta tvarka.  

50.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė įrodinėja savo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę iš kreditavimo sutarties Nr. LOAN_45297 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais keliamais reikalavimais, jų pagrindu išduotais vykdomaisiais dokumentais, pripažinęs, kad neįvykdytos kreditavimo sutarties pakeitimais yra pakankamas pagrindas pirmajai actio Pauliana sąlygai – neabejotinai ir galiojančiai kreditoriais reikalavimo teisei patvirtinti. Savo poziciją, kad ieškovė turi teisėtą pagrindą ginčyti savo skolininko laiduotojos sudarytus sandorius, teismas iš esmės grindė vieninteliu argumentu – atsakovių susitarimas dėl turtinės teisės perleidimo sudarytas po 2011-07-20 laidavimo sutarties sudarymo, kuria UAB „Kim Servise“ laidavo už trečiojo asmens prievolių įvykdymą bankui. 

51.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors tokia pirmosios instancijos teismo pozicija aiškiai stokoja motyvavimo – negalima vien sulyginti sandorių (iš kurio kildinama skola ir kuriuo yra perleistas turtas ar turtinė teisė) sudarymo momentų ir tuo pagrindu nuspręsti apie kreditoriaus interesus pažeidžiančio sandorio sudarymą, šią sprendimo motyvavimo spragą ištaiso apeliacinės instancijos teismas.

52.       Paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Nėra ginčo, kad ieškovė šiuo metu yra atsakovės UAB „Kim Servise“ kreditore pagal šalių 2011-07-20 sudarytą laidavimo sutartį. Laidavimas, nors kitoje civilinėje byloje yra keliamas jo pabaigos klausimas (Vilniaus apygardos teismo 2019-04-01 dėl to taip pat priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1362-661/2019 dar neįsiteisėjęs, apeliacinis skundas paduotas ir dėl laidavimo sutarties galiojimo; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) nėra nuginčytas, todėl šioje sutartyje nustatytos šalims teisės bei pareigos yra galiojančios. Kadangi kreditorius pareikšti actio Pauliana ieškinį kaip savo teisių gynimo būdą gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai konkretus asmuo tampa jo skolininku, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. 

53.       Neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso nuo prievolės, kurios pagrindu reiškiamas reikalavimas, pobūdžio. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 str.), atitinkamai, ir laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį (CK 6.77 str. 1 d.). Laidavimas – tai asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, pagal kurį laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d., 6.77 str. 1 d.). Laiduotojo prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymą ji užtikrina, ir laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdo visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Vadinasi, laiduotojo prievolei esant priklausomai nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymą ji užtikrina, paprastai kreditoriaus reikalavimo teisė tokios prievolės pagrindu į laiduotoją atsiranda, kai pagrindinė prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai (CK 6.78 str.). Tačiau tais atvejais, kai, nevykdant pagrindinės prievolės, laiduotojo ir pagrindinio skolininko atsakomybė solidari, o atsakovė UAB „Kim Servise“ pagal sutarties sąlygas turi solidarią prievolę, kreditoriaus reikalavimo teisės į laiduotoją atsiradimo momentas sutampa su reikalavimo teisės atsiradimu į pagrindinį skolininką (CK 6.81 str., 6.82 str.), taip buvo išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, kurioje analizuotas laiduotojo sudaryto sandorio, ginčijamo Pauliano ieškiniu, teisėtumo klausimas  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012).

54.       Vėlesnėje plenarinės sesijos priimtoje kasacinio teismo nutartyje pateikti tokie išaiškinimai: neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė actio Pauliana taikymo aspektu yra savarankiška; kiekvieną kartą būtina nustatyti šią actio Pauliana sąlygą, išreiškiančią nuo tam tikro momento galiojančią kreditoriaus teisę reikalauti skolininko įvykdyti tam tikrą prievolę; pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą; galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu; neįvykdytos kreditavimo sutarties pateikimas iš esmės yra pakankamas pagrindas pirmajai actio Pauliana sąlygai – kreditoriaus reikalavimo teisei – patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

55.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „Kim Servise“ laidavimo sutartį sudarė 2011-07-20, t. y. UAB „Kim Servise“ laidavo už trečiojo asmens N. M. kredito grąžinimą ir nuo tos dienos UAB „Kim Servise“ atsirado solidarioji pareiga atsakyti už laidavimo sutartimi prisiimtą prievolę, jeigu N. M. negrąžintų gautos paskolos (laidavimo sutarties 3.1 p.).

56.       Tokiu atveju, atsižvelgiant ir į pirmiau nurodytus išaiškinimus dėl solidarios laidavimo prievolės atsiradimo momento sutapties su reikalavimo teisės atsiradimu į pagrindinį skolininką, pripažintina, kad ieškovės galiojanti reikalavimo teisė į atsakovę UAB „Kim Servise“, kaip į solidarųjį atsakomybės subjektą, atsirado sudarius laidavimo sutartį, nepaisant aplinkybės, kad realizuoti šią teisę (ja pasinaudoti) ieškovė įgijo galimybę tik nuo to momento, kai pagrindinis skolininkas N. M. nebevykdė įsipareigojimų ir nebeatsiskaitė pagal kredito sutartį. Pastaroji aplinkybė aktuali vertinant, ar ginčijamu susitarimu buvo pažeistos ieškovės teisės.

57.       Atsakovės ginčijamą sandorį sudarė 2015-04-20, o pirmasis pranešimas trečiajam asmeniui ir jo laiduotojams dėl kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo išsiųstas tik po 4 mėnesių – 2015-08-13. Pranešime nurodoma, kad N. M. yra pradelsęs 4 785,54 Eur kredito dalies grąžinimą ir 506,45 Eur palūkanų mokėjimą, pareikalavus šias sumas sumokėti. Iš paskutinio kredito sutarties pakeitimo (papildomas susitarimas Nr. 10) matyti, kad trečiasis asmuo iki 2015-07-16 turėjo sumokėti 5 000 Eur dydžio kredito įmoką. Atsižvelgiant į tai, labiau tikėtina, kad buvo pradelstas tik vieno mėnesio mokėtinos įmokos mokėjimo terminas.

58.       Ieškovė trečiajam asmeniui ir jo laiduotojui 2015-10-08 pakartotinai išsiuntė pranešimą, kad
N. M. yra pradelsęs 14 785,54 Eur kredito dalies grąžinimą bei 1 446,33 Eur palūkanų mokėjimą, pareikalavusi  šias sumas sumokėti. Atsižvelgiant į kredito sutarties įmokų mokėjimų grafiką (papildomas susitarimas Nr. 10) darytina išvada, kad trečiasis asmuo tuo metu buvo pradelsęs trijų įmokų, kurių terminai suėjo atitinkamai 2015-07-16, 2015-08-16 ir 2015-09-16, mokėjimą. 2016-01-06 pranešimu ieškovė informavo trečiąjį asmenį, kad jis yra pradelsęs 29 785,54 Eur dalies kredito, 2 922,59 Eur palūkanų ir 145,94 Eur delspinigių mokėjimą, pareikalavo šias sumas sumokėti iki 2016-01-20. Tai reiškia, kad trečiasis asmuo ir toliau nebevykdė prievolės mokėti įmokas pagal kredito sutartį ieškovei ir buvo pradelsęs šešių įmokų mokėjimo terminus, kurie suėjo atitinkamai 2015-07-16, 2015-08-16, 2015-09-16, 2015-10-16, 2015-11-16, 2015-12-16. Ieškovė UAB „Medicinos bankas“ kredito sutartį nuo 2016-02-23 nutraukė bei pareikalavo viso kredito grąžinimo prieš terminą, 2016-02-25 ieškovė pranešimu trečiojo asmens laiduotojų pareikalavo sumokėti 1 108 970,23 Eur įsiskolinimą.

59.       Tokiu atveju atsakovei UAB „Kim Servise“, kaip solidariajai skolininkei (laiduotojai), pareiga atsakyti ieškovei už trečiojo asmens pirmąjį neįvykdytą vieno mėnesio mokėjimą iš tiesų atsirado jau po ginčo perleidimo sutarties sudarymo – 2015-08-13 (pareikalavus įvykdyti prievolę), o visą kreditą grąžinti – 2016-02-25, t. y. po dešimties mėnesių.

60.       Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2019-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-469/2019). Taigi apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovės reikalavimas trečiajam asmeniui N. M. ir jo laiduotojai atsakovei UAB „Kim Servise“ atsirado tik 2015 m. pabaigoje, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė nebuvo pareiškusi jokių reikalavimų, susijusių su kredito sutarties nevykdymu ar ginčijamu sandoriu perleista turtine teise, atsakovės buvo sąžiningos ir kreditorių interesų nepažeidė, nėra teisiškai aktualūs ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo kaip sąlygos actio Pauliana ieškiniui pareikšti savaime nepaneigia.

61.       Tačiau dar viena aplinkybė, kurios teismas neaptarė, yra kreditorės turimo galiojančio reikalavimo neabejotinumas. Šis aspektas siejamas su aiškiai apibrėžto dydžio reikalavimo teise į skolininkę. Ieškovė ieškinyje susiejo šią sąlygą su reikalavimo, nutraukus kreditavimo sutartį, dydžiu. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1362-661/2019, kurioje 2019-04-01 priimtas teismo sprendimas dar neįsiteisėjo, bankas reiškė reikalavimą, o teismas jį patenkino, dėl 700 000 Eur skolos iš laiduotojos išieškojimo. Taip pat nagrinėjamoje byloje esama duomenų bei šalių paaiškinimų ir apie skolininko įkeisto ieškovei turto pardavimo faktą, ir apie ieškovės galimybę gauti skolos (arba jos dalies) patenkinimą iš garantijos. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė neįrodinėjo trečiojo asmens negrąžintos skolos dydžio, įkeisto jai turto vertės ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo metu ar garantijos galimo įskaitymo, įvardijusi, kad šia garantija ketina pasinaudoti tik po hipoteka įkeisto turto pardavimo. Skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu dar nebuvo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, patvirtinančio  konkretų atsakovės UAB „Kim Servise“ prievolės ieškovei dydį.

62.       Taikant actio Pauliana institutą sandoriai gali būti nuginčyti tik toje apimtyje, kiek tai objektyviai reikalinga skolininko mokumui atkurti ir skolos išieškoti. Todėl kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turi nurodyti konkretų savo reikalavimo dydį. Tais atvejais, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ar šio dydį, šis ginčas turėtų būti išnagrinėtas iki priimant sprendimą dėl skolininko sudaryto sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-469/2019, 38 p.). Taigi dėl tokios actio Pauliana sąlygos, kaip pagrįstai teismo pripažintos galiojančia kreditorės reikalavimo teisės antrosios privalomos dalies – jos neabejotinumo teisėjų kolegija pagal šiuo metu byloje esančius duomenis negali pasisakyti (nėra žinoma, kokia trečiojo asmens skolos dalis liko ar liks nesumokėta, taip pat dėl pačios ieškovės pasirinktos taktikos laiduotojos skolą įrodinėti kitoje byloje, kurioje jau priimtas, bet dar neįsiteisėjęs teismo sprendimas, ir dėl toje pačioje byloje keliamo klausimo, susijusio su laidavimo termino pasibaigimu). Neabejotinumas šioje situacijoje reiškia, kad arba pats teismas actio Pauliana pagrindu pradėtoje byloje turi nustatyti skolininko prievolės kreditoriui dydį, arba tai turi būti padaryta kitais atitinkamą teisinę galią turinčiais duomenimis / teismų procesiniais sprendimais.     

Dėl kreditorės teisių pažeidimo

63.       Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti ir tokius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie tiesiogiai neišvardinti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, o taip pat tai, kad šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio; šiuo aspektu pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-611/2018, 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012,). Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

64.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sukelia realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-611/2017). Vadinasi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės būtent tam skolininkui atsiskaityti su savo kreditoriumi ir įvykdyti jam prievolę.

65.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės, kaip kreditorės, teises, nes atsakovė UAB „Kim Servise“ turėtą turtinę teisę apeliantei UAB „Zoloto“ perleido neatlygintinai. Apeliantė, ginčydama kreditorės teisių pažeidimą kaip actio Pauliana sąlygą, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdama, kad UAB „Kim Servise“ niekuomet nebuvo ginčo turto savininke ir už gautą bei vėliau perleistą reikalavimo teisę į apartamentus nemokėjo ir neketino mokėti.

66.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė UAB „Kim Servise“, būdama laiduotoja ir sudarydama iš esmės vienintelio jai priklausančio vertingo turto perleidimo sandorį pažeidė ieškovės, kaip kreditorės teise, pirmosios instancijos teismo nustatyta teisingai. Pati atsakovė nagrinėjamoje byloje yra pripažinusi faktą, kad jokios veiklos faktiškai nevykdė ir objektyviai neturėjo jokių finansinių galimybių realizuoti įgytą iš kitų juridinių asmenų turtinę teisę – už atitinkamo, preliminarioje sutartyje nurodyto dydžio priemoką įgyti nekilnojamojo turto objektą. Apie šį kreditorinio reikalavimo ir turtinės teisės perleidimą ji laidavimo sutarties kontrahento (banko)  neinformavo ir jo rašytinio sutikimo negavo, nors pagal laidavimo sutarties 5.4.1 punktą be banko sutikimo raštu net negalėjo tokio pobūdžio sandorio sudaryti.

67.       Ir nors pretenzijų dėl nevykdomos kreditavimo sutarties ieškovė trečiajam asmeniui ir jo laiduotojai dar nebuvo pareiškusi, atsakovė UAB „Kim Servise“, sudariusi tokio turinio laidavimo sandorį, negalėjo nesuprasti, kad ginčijamu susitarimu ir, juo labiau, neatlygintinai perleisdama vienintelį turimą turtą (turtinę teisę į 53 742,36 Eur pingines lėšas) ji gali pažeisti kreditorės teises bei interesus. Teiginiai, kad realiai ši suma už būsimą įgyjamą turtą niekuomet nebuvo mokėta, nereiškia, kad tokia turtinė teisė negali būti įgyvendinta. Pažymėtina, kad sąlyga laiduotojai nekeisti ir nebloginti turtinės padėties laidavimo sutartyje yra visiškai aiškiai ir detaliai aptarta. Įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu laiduotoja turėjo kito turto ar piniginių lėšų, kurių sąskaita galėjo, esant poreikiui, vykdyti solidarią sutartinę prievolę, į bylą nepateikta.    

68.       Pirmosios instancijos teismas ginčo perleidimo sutarties neįvertino jos įtakos atsakovės UAB „Kim Servise“ mokumui (mokumo pokyčiams) aspektu, tačiau šiuo konkrečiu atveju pati atsakovė pripažįsta aplinkybę, kad neturėjo jokios finansinės galimybės įgyvendinti net ir savo turimą reikalavimo teisę, už papildomą įmoką įgyjant atitinkamą turtą. Akivaizdu, kad vykdyti laidavimu prisiimtą prievolę po neatlygintino turtinės teisės perleidimo ji objektyviai nebūtų galėjusi, priešingų argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

69.       Apeliantės teiginiai, kad UAB „Kim Servise“ ginčo turto savininke niekuomet nebuvo (netapo), nėra aktualūs. Po UAB „Baumesta“, UAB „Kim Servise“ ir UAB „Baltijos pirkliai“ 2010-03-25 sudaryto susitarimo, kuriuo UAB „Baumesta“ visas jai priklausančias teises ir pareigas pagal preliminariąją apartamentų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2007/07/17/01 perleido UAB „Kim Servise“, pastaroji ėmėsi teisinių veiksmų – teikė prašymą RUAB „Baltijos pirkliai“ leisti pakeisti rezervuotus apartamentus, už kuriuos yra sumokėjusi 185 561,63 Lt. Ši aplinkybė pagrindžia, kad UAB „Kim Servise“ siekį įgyvendinti savo teises, kylančias iš minėto susitarimo, taip pat  pripažino sumokėjusi dalį apartamentų kainos. 

Dėl šalių (ne)sąžiningumo sudarant ginčijamą sandorį

70.       Pirmosios instancijos teismas  padarė išvadą, kad ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos, jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis ieškovės teises, suvokė ginčijamo sandorio pasekmes ieškovei, be to, UAB „Kim Servise“, UAB „Zoloto“ ir N. M. yra tarpusavyje susiję asmenys, o sandoris yra neatlygintinis. Su tokia teismo pozicija teisėjų kolegija visiškai sutinka, apeliacinio skundo argumentai kitokio sandorio šalių sąžiningumo vertinimo nesuponuoja.

71.       Pažymėtina, kad tokios juridinių asmenų ir fizinio asmens sąsajos yra akivaizdžios iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų. L. M. 2011-08-26 įgaliojimu įgaliojo trečiąjį asmenį N. M. nupirkti jai bet kokios klasės atsakovės UAB „Kim Servise“ akcijas, savo nuožiūra jas naudoti, valdyti ir jomis disponuoti, jai atstovauti tiek šios bendrovės valdyme, tiek ir kitose institucijose. N. M. nuo 2012-01-04 yra ir atsakovės UAB „Zoloto“ vadovas (Valstybės įmonės Registrų centras duomenys). Ginčijamas 2015-04-20 susitarimas dėl 53 742,36 Eur kreditorinio reikalavimo perleidimo pasirašytas UAB „Kim Servise“ direktorės L. M. ir UAB „Zoloto“ direktoriaus N. M..  

72.       Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumą, tačiau neginčija aplinkybių, susijusių su ginčo šalių tarpusavio ryšiais ir neneigia CK 6.67 straipsnyje numatytos ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcijos, t. y. nenurodo argumentų, kurie koreliuotų su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šalių (ne)sąžiningumo. Taigi ši actio Pauliana instituto taikymui svarbi sąlyga nėra paneigta.

Dėl restitucijos taikymo

73.       Pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikoma restitucija. Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Restitucija yra taikoma kaip teisinė negaliojančio sandorio pasekmė, grąžinant tokio sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo momento; ji atliekam natūra, išskyrus atvejus, kai tai yra neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 1.138 str. 2 p., 6.145 str. 1 d., 6.146 str.).

74.       Actio Pauliana atveju tai reiškia, kad per restituciją atstatomas skolininko mokumas, grąžinant jam ginčo objektu tapusį turtą (turtinę teisę), iš kurios gali būti išieškomos skolos tokį ieškinį pareiškusio kreditoriaus naudai. Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis teisių gynimo būdas, todėl sandorio šalių grąžinimas į pirmykštę padėtį vykdomas pagal prievolių teisės taisykles ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-394/2011).

75.       Restitucija taikoma atsižvelgiant į įstatyme numatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi actio Pauliana suteikia kreditoriui galimybę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, tai taikant šį institutą kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, būtina užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-06 nutartis c. b. Nr. 3K-7-130/2013).  Sandorio pripažinimas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sukelia teisines tik tiek, kiek yra būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 str.4 d.).

76.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje nurodė neprašanti restitucijos taikymo. Teigė, kad po apartamentų įsigijimo atsakovės UAB „Zoloto“ vardu šiam turtui buvo įregistruotas draudimas disponuoti bei nustatyta hipoteka, taigi pripažinus reikalavimo perleidimo sandorį negaliojančiu, restitucija pažeistų tikėtinai sąžiningų trečiųjų asmenų, t. y. apartamentų pardavėjos bei UAB „Zoloto“ paskolą suteikusio asmens teises. Vietoje restitucijos taikymo prašė jai iš atsakovių solidariai priteisti perleisto reikalavimo teisės vertę, t. y. 54 742,36 Eur. 

77.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia forma pareikšto reikalavimo patenkinimas neatitinka actio Pauliana instituto paskirties – atkurti skolininko mokumą, būtent jam grąžinant ginčo objektu tapusį turtą, turtines teise ar jų piniginį ekvivalentą (CK 6.147 str., 6.148 str. 2 d., 6.149 str.). Restitucijos taikymas ar, priešingai, netaikymas negali dar labiau pabloginti jau nemokaus, negalinčio atsiskaityti pagal sutartį skolininko turtinę padėtį, nustatant jam naują prievolę teismo sprendimo pagrindu. Laiduotojos UAB „Kim Servise“ atsakomybės ieškovei dydį, jos taikymo sąlygas apibrėžia laidavimo sutartis. Perleistas ir actio Pauliana pagrindu ieškovės siekiamas sugrąžinti laiduotojai turtas / turtinė teisė gali būti tik priemonė sumažinti jos įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį mastą, bet negali tapti priemonė juos padidinti, kas šiuo atveju ir įvyko.

78.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad jokių kliūčių vienašalei restitucijai taikyti net ir neginčijant faktiškai jau realizuotos turtinės teisės (t. y. apeliantės sudarytos pirkimo–pardavimo 2015-09-02 sutarties, įgijus nuosavybėn poilsio patalpas), kai ginčijamas sandoris yra neatlygintinis, teisėjų kolegija neįžvelgia, juo labiau kad apeliantei perleista turtinė teisė (kreditorinis reikalavimas) yra visiškai aiški.

79.       Nors dėl restitucijos teismas, pripažinęs sandorį negaliojančiu, turi pasisakyti ir nepareiškus tokio reikalavimo, teisėjų kolegija dėl apeliacijos ypatumų šiuo konkrečiu atveju pati negali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų ir kitų šioje nutartyje pirmiau aptartų trūkumų, nustatant Pauliano ieškinio tenkinimo sąlygas. CPK 313 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Šiuo konkrečiu atveju skundą pateikusios apeliantės, kuriai teismo sprendimu buvo nustatyta solidari (bendra su atsakove UAB „Kim Servise“) prievolė sumokėti atitinkamą sumą ieškovei, padėtis pablogėtų, jeigu restitucijos klausimas būtų išspręstas taip, kaip tai reikalinga taikant ją actio Pauliana tikslams pasiekti. Kitos šalys sprendimo neskundė.

80.       Tai konstatavus, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).                       

81.       Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas nesprendžiamas.     

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.