Civilinė byla Nr. e2-578-418/2019

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00876-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3.;

2.4.2.2.; 2.4.2.13.; 3.1.7.4.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 30 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė,

sekretoriaujant Vaidai Šukienei,

dalyvaujant ieškovams N. D., Z. K., Leonui V. K., R. Ž., ieškovų N. D., R. J., Leono V. K., R. Ž. atstovui advokatui Raimondui Kalverš,

atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos atstovams advokatui Justui Čobotui, Dovilei Račienei,

atsakovo M. Č. individualios įmonės „Milčija“ (toliau – IĮ „Milčija“) atstovams P. Č., advokatei Onai Klinavičienei.

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. G.-V.,

tretiesiems asmenims M. N., S. K., V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. D., R. J., L. V. K., R. Ž. ieškinį atsakovams Druskininkų savivaldybės administracijai ir IĮ „Milčija“, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Z. K., M. J. (Ž.), S. K., Č. K., V. M., G. B., S. U., A. U., M. N., Š. J. dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir pagal statybos pagal neteisėtai išduotą leidimą padarinių šalinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiu atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos išduotą 2015 m. sausio 20 d. leidimą Nr. LNS-12-150120-00007 statybos darbams, valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovams N. D., R. J., Z. K., L. V. K., N. Ž. ir tretiesiems asmenims M. Ž., S. K., Č. K., V. M., G. B., S. U., A. U., M. N. bei atsakovei IĮ „Milčija“ yra išnuomotas 1,7106 ha valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo nuomininkams išnuomoti atskiri žemės sklypo plotai, kuriuose stovi nuomininkams nuosavybės teise priklausantys poilsio nameliai. Atsakovė IĮ „Milčija“ nuomojamame žemės sklypo plote vykdo statybos darbus – nugriovė buvusį poilsio namelį ir stato kelių aukštų poilsiavietę. Kilus pagrįstiems įtarimams, jog statybos darbai sklype Nr. 3 vykdomi neteisėtai, kadangi vietoje buvusio medinio poilsio namelio ežero pakrantėje statoma kelių aukštų poilsiavietė (komercinis pastatas) – ieškovai 2018 m. kovo 13 d. prašymu kreipėsi į Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos prašydami ištirti šios statybos teisėtumą. Kadangi inspekcija tyrimą atliko netinkamai, ieškovai inspekcijos 2018 m. gegužės 15 d. rašte Nr.(15.2)-2D-6648 išdėstytą sprendimą, nustatyta tvarka apskundė administraciniam teismui. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose ieškovų skundo pagrindu pradėta administracinė byla Nr. eI-5277-422/2018. Minėtoje administracinėje byloje su inspekcijos atsiliepimu buvo pateiktas IĮ „Milčija“ 2015 m. sausio 20 d. išduotas statybos leidimas. Šis statybos leidimas išduotas poilsio namo rekonstravimui. Susipažinus su iš Druskininkų savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 19 d. gautu rekonstravimo projektu, ieškovai galutinai įsitikino, kad vykdomos statybos apimtys iš esmės atitinka projekto sprendinius, tačiau jo sprendiniai numato ne statybos rekonstravimo darbus, o naujo statinio statybą. Šie esminiai projekte deklaruojamos statybos darbų rūšies ir projekto sprendinių skirtumai nebuvo įvertinti išduodant statybos leidimą. Kadangi statybos leidimas išduotas ne tai statybos darbų rūšiai, kuri realiai vykdoma pagal projekto sprendinius – statybos leidimas išduotas neteisėtai. IĮ „Milčija“ vykdomų statybos darbų rezultate išardė visas buvusio medinio / karkasinio namelio, stovėjusio ant medinių stulpų pamatų konstrukcijas, tame tarpe – ištraukė paminėtus stulpus, tarnavusius kaip namelio pamatai. Tik namelio terasa, įrengta vakarinėje pusėje buvo paremta plastikiniais vamzdžiais su į vidų supiltu betono mišiniu. Šie plastikiniai vamzdžiai su betonu taip pat buvo ištraukti. Atestuotas statybos ekspertas J. R. parengė eksperto išvadą Nr.18-02/02 bei išvados papildymus, kuriuose konstatavo, kad vykdoma naujo statinio statyba. Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Kauno apskrities bendrijos statybos inžinerijos specialistas taip pat atliko pareiškėjų turimų vykdomos statybos žemės sklype dokumentų tyrimą, taip pat apžiūrą ir padarė analogiškas išvadas, kaip ir ekspertas J. R.. Nugriovus buvusį poilsio namelį Sklype Nr. 3 jo naudotoja IĮ „Milčija“ prarado teisę nuomoti šį valstybinį žemės plotą pagal sudarytos nuomos sutarties sąlygas (be aukciono, lengvatine tvarka). Vykdoma statyba pažeidžia ieškovų - kitų žemės sklypo nuomininkų, žemės sklype esančių poilsio namelių savininkų teises ir teisėtus interesus. Žemės sklype susiklosčiusi tokia situacija, kad dauguma žemės sklypo viduryje ir šalia ežero pakrantės suformuotų nuomojamų sklypų neturi privažiavimo prie namelių, nemaža dalis savininkų apskritai neturi žemės sklype vietos, kur palikti transporto priemones, todėl priversti jas palikti nenumatytose vietose, miško žemėje. Naujos poilsiavietės, padidinsiančios žemės sklypo naudotojų skaičių, statyba pažeidžia nustatytą teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimą – žemės sklypo naudotojų skaičius viršys planuotą ir tai dar pablogins jau ir šiuo metu prastą situaciją dėl bendrojo naudojimo plotų (ypač – pravažiavimo ir parkavimo vietų) trūkumo. Statybos leidimui esant išduodam neteisėtai, statybos darbai taip pat vykdomi neteisėtai, sudaromos sąlygos neteisėtos statybos įteisinimui. Tokiu būdu pažeidžiamos ne tik pareiškėjų teisės, tačiau ir viešasis interesas. Druskininkų savivaldybės administracijos įgalioti specialistai turėjo nepritarti projektui, kurio sprendiniai neatitinka nurodytos statybos rūšies, savivaldybės administracija privalėjo priimti sprendimą neišduoti statybą leidžiančio dokumento, pateikti dokumentus grąžinant statytojui ir informuojant jį apie neišdavimo priežastis (e. b. 1 t., b. l. 1-8).

Ieškovai bei jų atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus. 

Ieškovė N. D. papildomai paaiškino, kad atsakovės pastatytas pastatas pažeidžia aplinkinių gyventojų interesus. Poilsio namelį ji įsigijo 2000 m. ir tuo metu sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį. Jai prie poilsio namelio išnuomotas 2 arų žemės sklypo plotas, o kita išnuomota žemės dalis yra bendro naudojimo žemės plote. Apie tai, kad yra pažeidžiamos jos teisės ji sužinojo 2017  m. gruodžio mėn., kuomet atvyko su šeima ir pamatė, kad jau nėra pono P. namelio. Namelis buvo visiškai nugriautas, išardytos lentos, išimti plastikiniai langai, nelikę jokių polių, buvo plynas laukas. Visi nameliai išskyrus V. M. priklausančią vilą ir G. B. namelį, buvo pastatyti ant polių. Pamatai buvo išlieti daug didesni nei buvusio namelio, daugiau į V. M. namelio pusę. Pastatytas pastatas pažeidžia jos teises, kadangi neliko vietos pasistatyti automobilį šalia esančioje stovėjimo aikštelėje, ji neturi privažiavimo, neliko vietos įsirengti vandens gręžinio ir valymo įrengimų. IĮ „Milčija“ pasijungė didelę elektros apkrovą, todėl kitiems neliko elektros. Neaišku kokiu būdu IĮ „Milčija“ atmatuotas toks didelis žemės sklypas, todėl reikėjo prieš išduodant leidimą išsiaiškinti. Dar 2008 metais buvo kreipėsi į savivaldybę, kad peržiūrėtų visų sklypų išmatavimus, bet prašymas buvo neišspręstas. Prašo teismo išaiškinti, kad tai yra nauja statyba, o ne pastato rekonstrukcija.

Ieškovas L. V. K. papildomai paaiškino, kad IĮ „Milčija“ jų bendrame kieme pastatė kaimo turizmo sodybą su dviem koncertų salėmis. Ieškovai nebūtų skundę, jeigu būtų statomas pastatas iki 150 kv. m. Ieškovai nori ramybės, poilsio, pastatus nusipirkę, kad ramiai ilsėtųsi. Žemė paskirstyta neteisingai ir tai bus peržiūrėta. Esminis klausimas ar statyba yra legali ar nelegali, t. y. statomas naujas pastatas ar vykdoma rekonstrukcija. Atsakingai pareiškia, kad statomas naujas pastatas, kadangi senas yra visiškai nugriautas. IĮ „Milčija“ pateiktas pastato techninis projektas yra tik pavadintas rekonstrukcija. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad užpilamas senas rūsys, tačiau tą reikia įrodyti. Visi pateikti dokumentai rodo, kad jokio rūsio ten nebuvo. Pastačius pastatą, atsiranda skruzdėlynas, kadangi ir taip yra daug žmonių. Žemės nuomotojams yra bendras elektros kabelis, kuriame numatytas pralaidumas, todėl dabar jie nei vienas negalės pasididinti elektros galingumo. Vienas esminių pažeidimų yra tai, kad žemės sklypo užstatymo intensyvumas yra skaičiuojamas nuo bendro 1,7106 ha ploto, todėl galbūt jau yra užstatymo intensyvumas toks, kad ieškovai norėdami pasididinti savo statinius negalės niekur plėstis. Ieškovai pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prašymą dėl sutikimo leisti naikinti lauko tualetus, tačiau negavo sutikimo dėl to, kad vyksta teismas. Negali kiekvienas namelis statytis valymo įrengimų ar darytis gręžinio, kadangi viduriniai nameliai neturi tokio žemės sklypo ploto, tai turi būti tie įrengimai kažkur bendruose plotuose. Tuo pažeista grupės žmonių interesai. Atsakovės valymo įrengimai yra išvesti į ežerą, nors tai ir galima, tačiau reikia turėti žmoniškumo. Visų pažeidimų išvardinti negali. Prašo panaikinti statybos leidimą.

Ieškovas R. Ž. teismo posėdyje prašė panaikinti statybos leidimą, kadangi pati statyba įvykdyta nelegaliai, statybos leidimas išduotas rekonstrukcijai, tačiau pastatytas visiškai naujas namas. Po atsakovės nameliu nebuvo jokio rūsio.

Ieškovas Z. K. papildomai paaiškino, kad šiuose nameliuose poilsiaudavo nuo 1980 m., t. y. nuo jų pastatymo iki 1992 m. Namelį jis įsigijo 2016 metais, kuomet pirko namelį visomis sąlygomis nesidomėjo. Žemės sklype pastatyta 13 namelių. Du namelius buvo leista statyti Kauno statybos direkcijai ir jie statėsi pagal atskirus projektus, o visi kiti nameliai buvo vieno standarto ir vienodo dydžio, jie neturėjo jokių rūsių, buvo ant medinių polių. 2017 m. buvo labai palankus ruduo, todėl jis tuo metu namelyje gyveno ir matė visą atsakovės namelio statybų eigą. Kada buvo namelis griaunamas, iškasta didelė duobė, jokio rūsio nebuvo. Atsakovė pažeidė jo interesus, kadangi matyti, kad pastatas pritaikytas komercinei veiklai, todėl bus srautas žmonių, triukšmas. Paliktas tik penkių metrų atstumas iki vandens, praėjimas nuo V. M. tvoros paliktas metras, į tualetą jis turi eiti aplinkui apie 200-300 metrų, truks elektros.

Ieškovas Z. K. baigus įrodymų tyrimą, 2019 m. rugsėjo 3 d. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako ieškinio. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo teismui pateiktas prašymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui todėl priimtinas, o ieškovas Z. K. laikytinas byloje trečiuoju asmeniu.

Ieškovų atstovas paaiškino, kad ieškovų nuomone ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo tada, kuomet ieškovai susipažino su projektu. Ieškinys grindžiamas tuo, kad projekto sprendiniai neatitinka statybos rūšies dėl to leidimas yra neteisėtas. Jeigu vis dėl to teismas kitaip skaičiuotų šį terminą, ieškovai prašo jį atnaujinti.

Ieškovė R. J. į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdį informuota tinkamai (e. b. 8 t., b. l. 5, 26, 93, 119).

Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovai nenurodo kokios ieškovų turimos subjektinės teisės ar interesai, saugomi įstatymų, yra pažeidžiami ginčijamu statybos leidimu. Ieškovų įvardijami galimi nepatogumai tokie, kaip, kad dauguma žemės sklypų naudotojų neturi privažiavimo prie namelių, ar, kad nemaža dalis savininkų neturi žemės sklype vietos transporto priemonėms palikti yra deklaratyvūs, preziumuojami. Visiškai neaišku, kokiu būdu ginčo pastatas trikdo ieškovų judėjimą transporto priemonėmis. Žemės sklypu naudojasi 14 nuomininkų, kurie atskirose žemės sklypo dalyse turi nuosavybės teise jiems priklausančius pastatus - poilsio namelius. Mano, kad ieškovai neįrodė, kad atsakovei išdavus statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti poilsio paskirties pastatą, įtakojo jų teises ir teisėtus interesus, todėl žemės sklypo nuomininkai, privatūs asmenys yra netinkami ieškovai. Ieškovai reikalauja teismo pripažinti negaliojančiu statybą leidžiantį dokumentą, tačiau nesuformuluoja reikalavimo dėl statybos pagal neteisėtai išduotą leidimą padarinių šalinimo. Visiškai neaišku kokiu būdu ieškovai gina pažeistas subjektines teises reikalaudami panaikinti statybos leidimą, tačiau nenurodydami kaip tokio reikalavimo pagrindu turėtų būti ginamos pažeistos asmenų teisės. Statybos leidimas išduotas statytojui IĮ „Milčija“ priklausančioje sklypo dalyje, esančio vieno aukšto su mansarda poilsio namo rekonstrukcijai. Išnuomotame sklype nuomininkei suteikta teisė statyti naujus statinius arba įrenginius ir rekonstruoti esamus, tuo atveju, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Laikantis sutartyje nurodytų apribojimų ir sąlygų, nuomininkė pradėjo statinio esančio žemės sklype rekonstrukcijos darbus. Pateiktos faktinės aplinkybės patvirtina, kad statybos darbai - poilsio paskirties statinio rekonstravimas vykdomas statiniui, esančiam žemės sklype, kuris nuomos pagrindais teisėtai valdomas IĮ „Milčija“, rekonstrukcija neprieštarauja Druskininkų savivaldybės bendrajame plane nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Pažymi, kad individualaus teisės akto, šiuo atveju statybą leidžiančio dokumento teisėtumas, turi būti tikrinamas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, informacijos ir pateiktų dokumentų, kurie atsakovui buvo žinomi iki individualaus akto patvirtinimo momento, t. y. iki statybos leidimo išdavimo. Gavus visų institucijų teigiamus pritarimus, bei nustačius, kad parengtas statinio projektas atitinka galiojančių teritorijų planavimo dokumentų nustatytus teritorijos režimus bei reglamentus, 2015 m. sausio 20 d. IĮ „Milčija“ buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas (Nr. LNS-12-150120-00007), rekonstruoti poilsio paskirties pastatą. Atsižvelgiant į teisinį statybą leidžiančių dokumentų išdavimo reglamentavimą bei į faktines aplinkybes, jog atlikti privalomi veiksmai statybos leidimui gauti - atliktos statinio projekto tikrinimo procedūros, gauti pritarimai statinio projektui, IĮ „Milčija“ Atsakovas išdavė statybą leidžiantis dokumentą (Nr. LNS-12-150120-00007) rekonstruoti poilsio paskirties pastatą. Ieškovai į teismą kreipėsi jau pažengusiame ginčijamų statybų darbų procese (statinys beveik baigtas statyti) 2018 m. spalio 18 d., nors apie statybos leidimą ir jo turinį jau žinojo iki 2018 m. vasario 12 d., nenurodydami aiškių priežasčių, kokios aplinkybės jiems trukdė prašyti atsakovo pateikti ginčijamą statybos leidimą ir kreiptis į teismą. Ieškovai yra praleidę Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą administraciniams teisės aktams ginčyti, nepateikė prašymo praleistą terminą atnaujinti, todėl reikalauja teismo taikyti tokio termino praleidimo pasekmes ir pareikštą ieškinį atmesti (e. b. 3 t., b. l. 1-21).

Atsakovės atstovas advokatas Justas Čobotas teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir visiškai palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Atstovo nuomone visi nesutarimai tarp žemės sklypo nuomininkų yra kilę dėl žemės sklypo valdomų dalių, kadangi kiekvienas ieškovų paminėtas teisių pažeidimas yra susijęs su žeme. Šiuo atveju netgi statybos leidimo panaikinimas neišspręstų jų nurodomų teisių pažeidimų. Nei vienas iš ieškovų šiuo ieškiniu negina savo teisėto intereso ir visi jų nurodomi teisių pažeidimai yra tik pretekstas šio ieškinio pareiškimui.

Atsakovės atstovė Dovilė Račienė teismo posėdyje prašė ieškovų ieškinį atmesti.

Atsakovė IĮ „Milčija“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad IĮ „Milčija“ 1999 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5851 įgijo pastatą - poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 160, sudaryta 2001 m. birželio 20 d. kuri iš dalies pakeista 2014 m. kovo 19 d. susitarimu Nr. 50SŽN-(14.50.46.)-8 dėl 0,1859 ha valstybei priklausančios žemės nuomos. Siekiant sudaryti dirbantiesiems geresnes sąlygas poilsiui, atsakovė 2014 metais kreiptasi į UAB „Kaliforma“ dėl poilsio namelio rekonstrukcijos projekto parengimo. Druskininkų savivaldybės administracija, įvertinusi pateiktą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, pateiktus priedus, atsižvelgusi institucijų pritarimus, 2015 m. sausio 20 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą - leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-12-150120-00007. Statybos darbai buvo pradėti 2017 metais, vadovaujantis minėtu projektu. Ieškovai 2018 m. kovo 13 d. kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą dėl galimai neteisėtai vykdomos statybos. Ieškovų skundas buvo išnagrinėtas ir 2018 m. gegužės 15 d. priimtas administracinis sprendimas, kuriuo skundas pripažintas nepagrįstu. Nesutikdami su priimtu administraciniu sprendimu, ieškovai (pareiškėjai administracinėje byloje) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydami panaikinti 2018 m. gegužės 15 d. administracinį sprendimą ir pakartotinai atlikti administracinę procedūrą. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr.eI-5277-422/2018 atsakovu nurodytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, IĮ „Milčija“ — trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Administracinė byla neišnagrinėta, nepriimtas ir neįsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas. Teisės aktai Statybos inspekcijai deleguoja teisę spręsti, ar statinys atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų ir išduotų statybą leidžiančių dokumentų reikalavimus, 2018 m. gegužės 15 d. raštas ir jame išdėstyta Statybos inspekcijos pozicija bei priimtas administracinis sprendimas grindžiami teisės aktų reikalavimais, įvertinti patikrinimo statybos darbų vietoje rezultatai, t. y., faktiškai susipažinus su vykdomais statybos darbais, visomis reikšmingomis aplinkybėmis. Pažymi, jog Statybos inspekcija priėmė Statinio (-ių) atitikties statinio projektui aktą Nr. SPA-522-(15.54), kuriame nurodė, kad poilsio namas atitinka esminius statinio projekto sprendinius. Priimant administracinį sprendimą, buvo įvertintas ir IĮ „Milčija“ pateiktas firmos „Tyrimai ir projektai" tyrimo aktas Nr. 18-64T. Teisės normos nesuteikia ieškovams teisės spręsti, ar vykdoma statyba atitinka statybos projektus sprendinius. Ieškovams nesuteikta teisė ir spręsti, ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas pagrįstai bei spręsti dėl vykdomų statybos darbų rūšies. Todėl visiškai nepagrįsti ieškinio teiginiai, esą projektas parengtas kaip statinio rekonstravimo projektas, tačiau jo sprendiniai numato naujo statinio statybą. Statybos inspekcijai nepripažinus vykdomų statybos darbų kaip pažeidžiančių statybos projekto sprendinius, iš esmės nėra pagrindo ginčyti statybą leidžiančio dokumento pagrįstumo ir teisėtumo. Ieškovai, nebūdami nei statybos darbų užsakovais, nei vykdytojais nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, susijusias su įmonei priklausančio poilsio namelio rekonstravimu, atlikta darbų eiga, rezultatais. Firmos „Tyrimai ir projektai“ išvados suformuotos po to, kai ekspertas J. M. tiesiogiai statybos objekte atliko tyrimus: atkasė „šurfus“ po poilsio namo juostiniais pamatais ir rado senus polinius pamatus, kurie integruoti į naujai įrengtus juostinius pamatus. Ekspertas J. M. nustatė, kad poilsio pastato statybos rūšis nepasikeitė iš rekonstravimo į naują statybą. Pažymi, jog ginčijamas 2015 m. sausio 20 d. Druskininkų savivaldybės administracijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas - leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-12-150120-00007 išduotas 2015 metais, o IĮ „Milčija“ statybos darbus pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos projektą pradėjo tik 2017 metų gruodžio mėnesį. Pradėjus statybos darbus, buvo atliekami statybos projekte numatyti senojo poilsio namelio išardymo darbai. Druskininkų savivaldybės administracijai išdavus leidimą iškirsti pušis (9 vnt.), sumokėjus nurodytus mokesčius, buvo iškirsti leidime nurodyti medžiai. Tik tada, paruošus statybos aikštelę, pradėti grunto iškasimo darbai. Taip, kaip numatyta statybos projekte, buvo įgilinti pamatų poliai, prijungti prie linijinių pamatų. Statybos darbams vykdyti ir prižiūrėti paskirtas statybos darbų vadovas ir statybos priežiūros vadovas, vedamas Statybos darbų žurnalas. Visiškai nepagrįsti ieškinio teiginiai, esą nugriovus buvusį poilsio namelį, IĮ „Milčija“ prarado teisę nuomoti valstybės žemės plotą pagal nuomos sutarties sąlygas. Visiškai nepagrįsti ieškinio teiginiai, jog įmonės vykdoma statyba pažeidžia kitų žemės sklypo nuomininkų teises ir teisėtus interesus. Poilsio nameliai pastatyti 1980, 1986 metais. Poilsio namelių eksploatacijai, aplinkos priežiūrai buvo suformuoti žemes sklypai, kurių dydis iš esmės nesikeitė (e. b. 2 t., b. l. 125-130).

Atsakovės IĮ „Milčija“ atstovė advokatė Ona Klinavičienė teismo posėdyje nurodė, kad visiškai palaiko atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje nurodytus motyvus. Ieškovai Leonas V. K., Z. K., R. Ž. statybos leidimo išdavimo metu nebuvo pastatų savininkas. IĮ „Milčija“ savininke yra nuo 1999 m., 2001 m. sudaryta žemės nuomos sutartis, kuri iš dalies pakeista 2014 m. kovo 15 d. Byloje esantis žemės sklypo planas yra patvirtintas 1998 metais. Iš šio žemės sklypo plano aiškiai matyti žemės naudotojams suformuoti žemės sklypai. Nei vienas iš ieškovų neįrodė, kad atsakovė gavusi statybą leidžiantį dokumentą, kažkokiu tai būdu pakeitė savo naudojamo žemės sklypo ribas, pakeitė ar intensyviai pradėjo naudoti bendro naudojimo plotus, apsunkindama kitų naudotojų galimybes jai naudotis. Leidimas rekonstrukcijai išduotas gavus visų valstybinių institucijų pritarimus. Ieškinio reikalavimai turi būti suformuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai, kadangi tiek atsakovė IĮ „Milčija“ tiek Druskininkų savivaldybės administracija negali tinkamai gintis nuo pareikšto ieškinio. Ieškinys yra nepagrįstas, ieškovai yra netinkami, pasirinktas netinkamas sprendimo būdas ir turi būti atmestas.

Atsakovės IĮ „Milčija“ atstovas P. Č. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad įmonėje dirba 160 darbuotojų, todėl nutarė priklausantį namelį pritaikyti įmonės poreikiams. Įmonė kreipėsi į UAB „Kaliforma“ prašydama išsiaiškinti kokiu būdu namelį galima rekonstruoti. Nenorėdami praplėsti nuomojamo 15 arų žemės sklypo užstatymo ploto, nutarė praplėsti rūsį, kas buvo ir padaryta gavus leidimą. Ieškovai klaidina teismą dėl elektros kabelio, šiuo metu visa elektros apskaita yra bendra ir eina per M. N.. Jų samdytiems rangovams patikrinus elektros kabelį, nustatyta, kad juo gali būti tiekiama dešimt kartų didesnė elektros galia nei dabar, tik ją reikia išsipirkti. Paskaičiavę kiek jiems reikalinga elektros, jie tą energiją išpirko, taip padidino elektros galią ir kitiems nameliams, tuo pačiu pakeitė elektros pastotę, bet ieškovai turbūt to nei nežino. Jis minėjo ieškovui Leonui V. K., kad planuoja įrengti savo nuomojame žemės sklype valymo įrengimus, minėjo, kad galima pridėjus kažkiek lėšų juos įrengti galingesnius, nes jų nuomojamas žemės sklypo plotas yra palankesnėje vietoje, tačiau jis jam taip ir nieko neatsakė. Netiesa, kad valymo įrengimo vamzdis yra nutiestas į ežerą, kadangi tai yra nuo lietaus vandens nutiestas vamzdis. Kanalizacijos vamzdis yra nutiestas tunelyje, yra siurblys, kuris sukelia ir viskas įsigeria į smėlį. Neteisingi liudytojų parodymai, kad 2017 m. gruodžio 14 - 17 d. jie matė iškastą duobę, kadangi jau gruodžio 11 d. buvo padaryti klojiniai pamatams, užpilti poliai ir jau buvo įbetonuoti. Būtų daug ką galima išspręsti bendru sutarimu, atsakovei ir ieškovams sutarus.

Tretysis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad inspekcija 2018 m. kovo 19 d. gavo ieškovų 2018 m. kovo 13 d. skundą „Dėl galimos neteisėtos (savavališkos) statybos“, kuriuo ieškovai prašė: „1) atlikti valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) IĮ „Milčija“ vykdomos statybos, statytojo veiksmų ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimą; 2) nustačius, jog statyba savavališka, ar statytojas neatitinka kitų privalomų reikalavimų statytojo teisei įgyvendinti (vykdant statybą valstybinėje žemėje) – sustabdyti statybą ir pateikti įstatymo numatytą privalomą nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių ar kitų nustatytų pažeidimų pašalinimo; 3) nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai – kreiptis į teismą dėl jo galiojimo panaikinimo“. Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas 2018 m. balandžio 16 d. atliko patikrinimą valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. balandžio 17 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-450-(15.2). Patikrinime dalyvavo ieškovai (išskyrus Leoną V. K.) ir IĮ „Milčija“ atstovas įmonės direktorius P. Č.. Statytojo atstovas 2018 m. balandžio 16 d. paaiškinime nurodė, kad poilsio namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, rekonstrukcijos darbai vykdomi pagal UAB „Kaliforma“ 2014 m. parengtą techninį projektą „Poilsio namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“, Nr. 29/2014, pagal kurį Druskininkų savivaldybės administracija 2015 m. sausio 20 d. išdavė leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-12-150120-00007. Statybos leidimu statytojai leista statyti / tiesti buitinių nuotekų išvadą – inžinierinius tinklus: nuotekų šalinimo tinklus ir nuotekų surinkimo tinklus, žemės sklype bei rekonstruoti poilsio namą. Inspekcija atlikusi poilsio namo atitikties statinio projektui patikrinimą ir 2018 m. balandžio 24 d. surašė statinio (-ių) atitikties statinio projektui patikrinimo aktą Nr. SPA-522-(15.54), kuriuo konstatuota, kad poilsio namas atitinka esminius statinio projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinius ir 2018 m. gegužės 15 d. raštu informavo ieškovus. Nesutikdami su Inspekcijos 2018 m. gegužės 15 d. raštu, ieškovai dėl jo panaikinimo kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Inspekcijos nuomone, ieškovams reiškiant tik reikalavimą panaikinti statybos leidimą, tačiau nesuformuluojant jokio reikalavimo dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo, tokio reikalavimo patenkinimas ieškovams nesukels jokių teisinių pasekmių ir jų neva pažeidžiamos teisės nebus apgintos, o tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti. Inspekcija 2015 m. birželio 25 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. LDIPA-10-150625-00060 konstatavo, kad statybos leidimas išduotas teisėtai, patikrino poilsio namo atitiktį esminiams statinio projekto sprendiniams ir atliko kitus Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus. Taipogi Inspekcija 2018 m. balandžio 24 d. statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktu Nr. SPA- 522-(15.24) konstatavo, kad poilsio namas atitinka esminius statinio projekto sprendinius. Nagrinėjamu atveju Inspekcijai patikrinus statybos leidimo išdavimo teisėtumą pagal aukščiau išdėstytą statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo patikrinimo eigą ir kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti pareigūnas, atliekantis šią procedūrą, pažeidimų buvo nenustatyta. Ieškovai ieškinį grindžia vienintele aplinkybe, kad statybos leidimas ir jo pagrindu vykdomos statybos žemės sklype pažeidžia jų, t. y. kitų žemės sklypo nuomininkų, žemės sklype esančių poilsio namelių savininkų teises ir teisėtus interesus ir argumentuoja subjektyviais argumentais, kurie Inspekcijos nuomone, nėra ir negali būti pagrindas panaikinti statybos leidimą, dar ir todėl, kad šie argumentai ginčijant išduoto statybos leidimo teisėtumą net nenurodomi, o vienintelis ieškovų nurodomas statybos leidimo išdavimo pažeidimas – neteisingai projekte ir statybos leidime nurodyta statybos rūšis. Nesutinka su ieškovų teiginiais, kad statybos leidimą projekto sprendiniai neatitinka nurodytos statybos rūšies. Statinio projekto sprendiniuose buvo nurodoma, kad griaunamos poilsio namo šiaurinės ir rytinės sienos pamatų dalys, likusios sustiprinamos ir prijungiamos naujos. Naujai projektuojami pamatai – monolitiniai – juostiniai į gruntą įgilinami ne mažiau kaip 1.50 m. Tai patvirtina ir firmos „Tyrimai ir projektai“ 2018 m. gegužės mėn. atliktas tyrimo aktas, kuriame nurodyta, kad, „atkasus šurfus po pastato juostiniais pamatais, rasti seni poliniai pamatai, kurie integruoti į naujai įrengtus juostinius pamatus. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus sklype, <....>, vykdomi darbai atitinka statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ IV skyriuje „Statinio rekonstravimas“ pateiktą statinio rekonstravimo apibrėžimą, t. y. sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomi statinio rekonstravimo darbai“. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovai apie tai, jog statytojas statybas vykdo turėdamas Druskininkų savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą, sužinojo dar iki jiems pateikiant 2018 m. kovo 13 d. skundą Inspekcijai. Ieškovų ieškinys paduotas praleidus ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą ir vien tai yra pagrindas jį atmesti (e. b. 6 t., b. l. 102-117).

Trečiojo asmens atstovė J. G.-V. teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė ieškovų ieškinio netenkinti. Paaiškino, kad institucijos nuomone statybą leidžiančio dokumento apskundimo terminai yra praleisti, ieškovai nenurodo praleidimo objektyvių priežasčių, o tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.

Tretieji asmenys V. M. ir M. N. pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį, kuriuo su ieškovų ieškiniu nesutinka. Pažymi, jog IĮ „Milčija“ statybos darbai vykdomi išimtinai tik įmonės nuomojamame žemės sklype. Trečiojo asmens M. N. žemės sklypas yra šalia, ribojasi su IĮ  „Milčija“ žemės sklypu, tačiau nereiškiamos jokios pretenzijos įmonei, nes vykdomi statybos darbai atliekami labai tvarkingai, nepažeidžiami asmens teisėti interesai. V. M. interesai taip pat dėl vykdomų statybos darbų nebuvo pažeisti. Statinių savininkams sudarytos galimybės parkuoti transporto priemones, ne šalia namelio, tačiau atstumas nuo namelių iki parkavimo aikštelės ir bendrojo naudojimo erdvių yra nedidelis. Nesupranta, kuo vadovaujantis ieškovai teigia, kad IĮ „Milčija“ rekonstruojamas statinys yra nauja poilsiavietė ir dėl to žemės sklypo naudotojų skaičius viršys planuotą. Pirmiausia, rekonstruojamas statinys nėra nauja poilsiavietė, kaip buvo statinys žemės sklype Nr. 3, taip ir yra. Niekada nebuvo jokių planų, kiek asmenų naudosis žemės sklypu, prie statinio suformuotu ir iš valstybės nuomojamu žemės sklypu naudojasi statinio savininkas, jo šeimos nariai, artimieji. Neteko matyti dokumento, kuriame būtų nurodyta, jog konkretaus statinio savininkas nuomojamame žemės sklype gali priimti tam tikrą žmonių skaičių, tai yra savininko teisė, kaip disponuoti jam priklausančiu turtu (e. b. 2 t., b. l. 148-151).

Tretysis asmuo V. M. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad jis yra artimiausias pagal sklypo ribas su IĮ „Milčija“ kaimynas. Jis net neįsivaizduoja, kokios gali būti pažeidžiamos teisės. Kiekvienas bendrasavininkas turi savo atskirą sklypą, todėl mano, kad tik žemės sklype, kuris yra priskirtas bendram naudojimui visi žemės sklypo bendrasavininkai gali spręsti kažką bendrai. Jokių pretenzijų atsakovams neturi.

Tretysis asmuo M. N. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jos namelis yra gal kokie 3 metrai nuo Milčija namo. Ji šioje poilsiavietėje dirbo nuo 1992 m. Atsakovei priklausantis poilsio namelis, anksčiau priklausė Alytaus statybos kombinato, medžio apdirbimo gamyklai. Gamyklai subankrutavus tą namelį perėmė bendrovė „Šilunga“. Tam namelyje visi puikiai žino, kad gyveno sargai. Žiemos tuo metu buvo šaltos, tada trečiojo asmens S. K. tėvas sureguliavo, kad reikia apsišildyti grindis, todėl namelis buvo apšiltintas ir pakeiti mediniai namelio poliai. Neįsivaizduoja kaip yra pažeidžiamos ieškovų teisės. 

Tretysis asmuo S. K. pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad neturi pagrindo abejoti Druskininkų savivaldybės administracijos išduotu statybą leidžiančio dokumento teisėtumu. Kadangi kita institucija - Statybos inspekcija nustatė, jog IĮ „Milčija“ statybos darbus vykdo pagal statybos projekto sprendinius, tai irgi nėra pagrindo abejoti vykdoma statybos rūšimi. Mano, kad išduotas leidimas vykdyti statybos darbus yra teisėtas, pagrįstas ir nėra pagrindo jį naikinti, pripažinti neteisėtu. IĮ „Milčija“ statybos darbus vykdo tinkamai ir teisėtai (e. b. 2 t., b. l. 154-155).

Tretysis asmuo S. K. teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad jis matė kaip buvo keičiami IĮ „Milčija“ priklausančio namelio pamatų mediniai poliai, kadangi tuo metu dirbo jo tėvas. Keičiant medinius namelio polius, buvo išimami seni mediniai poliai ir liejami nauji betoniniai, po nameliu. Vėliau dalį išimtų medinių polių jie su tėvu panaudoju statydami lieptus.

Tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį, kuriuo prašo dėl ieškovų ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra (e. b. 2 t., b. l. 112-117).

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai.

Trečiasis asmuo Š. J. atsiliepimo į ieškovų ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai (e. b. 8 t., b. l. 32, ).

Trečiasis asmuo M. J. (Žemaitytė) atsiliepimo į ieškovų ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai. Pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant (e. b. 8 t., b. l. 50, 122).

Trečiasis asmuo Č. K. atsiliepimo į ieškovų ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai (e. b. 8 t., b. l. 28, 117).

Trečiasis asmuo G. B. atsiliepimo į ieškovų ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai. Telefoniniu pranešimu informavo, kad į teismo posėdį neatvyks (e. b. 8 t., b. l. 24, 126).

Trečiasis asmuo S. U. atsiliepimo į ieškovų ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai. Pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė dėl ieškovų ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra, trečiajam asmeniui nedalyvaujant (e. b. 8 t., b. l. 41, 128).

Trečiasis asmuo A. U. atsiliepimo į ieškovų ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai. Pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė dėl ieškovų ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra, trečiajam asmeniui nedalyvaujant (e. b. 8 t., b. l. 39, 126).

Ieškinys atmestinas.

Šalių, jų atstovų, bei trečiųjų asmenų paaiškinimais, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams N. D., R. J., Leonui V. K., R. Ž. M. Č. individualiai įmonei „Milčija“, tretiesiems asmenims M. J. (Ž.), S. K., Č. K., V. M., G. B., S. U., A. U., M. N., Š. J., Z. K. išnuomotas 1.7106 ha ploto valstybinis Rekreacinės paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype yra ieškovams, atsakovei IĮ „Milčija“ bei pirmiau minėtiems tretiesiems asmenims priklausantys pastatai –poilsio nameliai. Valstybinis Rekreacinės paskirties 1,7106 ha ploto žemės sklypas išnuomotas tokiomis dalimis: Valstybinės žemės sklypo 2000 m. lapkričio 21 d. nuomos sutarties Nr. 131 pagrindu ieškovei N. D. – 0,0558 ha; Valstybinės žemės sklypo 2000 m. lapkričio 21 d. nuomos sutarties Nr. 127 pagrindu R. J. – 0,0658 ha; Valstybinės žemės sklypo 2001 m. birželio 15 d. nuomos sutarties Nr. 158 pagrindu Leonui V. K. – 0,084 ha; Valstybinės žemės sklypo 2000 m. lapkričio 21 d. nuomos sutarties Nr. 126 pagrindu R. Ž. ir M. J. (Ž.) – 0,0958 ha; žemės sklypo 2001 m. birželio 20 d. nuomos sutarties Nr. 160 pagrindu M. Č. individualiai įmonei „Milčija“ – 0,1859 ha; žemės sklypo 2001 m. lapkričio 21 d. nuomos sutarties Nr. 134 pagrindu S. K. – 0,2746 ha; žemės sklypo 2001 m. lapkričio 21 d. nuomos sutarties Nr. 134 pagrindu Č. K. – 0,0757 ha; žemės sklypo 2000 m. lapkričio 21 d. nuomos sutarties Nr. 125 pagrindu V. M. – 0,3604 ha; Valstybinės žemės sklypo 2007 m. birželio 5 d. nuomos sutarties Nr. N15/07-1431 pagrindu G. B. – 0,1333 ha; žemės sklypo 2001 m. balandžio 3 d. nuomos sutarties Nr. 148 pagrindu S. U. – 0,0479 ha; žemės sklypo 2001 m. balandžio 3 d. nuomos sutarties Nr. 148 A. U. – 0,0479 ha; M. N. – 0,1058 ha; žemės sklypo 2000 m. lapkričio 21 d. nuomos sutarties Nr. 135 pagrindu AB „OSLO HOUSES“ (Š. J.) – 0,0657 ha; Valstybinės žemės sklypo 2000 m. lapkričio 21 d. nuomos sutarties Nr. 128 pagrindu Z. K. – 0,112 ha. Žemės sklypo dalys žemės nuomotojams išnuomotos atskiromis dalimis prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir bendram naudojimui, naudojimosi tvarka pažymėta žemės sklypo plane (e. b. 1 t., b. l. 56). 

Iš šio žemės sklypo plano matyti, kad prie ieškovės N. D. priklausančio poilsio namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priskirta atskiram naudojimui 0,02 ha žemės sklypo plotas, žemės sklypo plane pažymėtas Nr. 4, prie ieškovės R. J. priklausančio poilsio namelio, unikalus Nr. 5998-0007-1058, priskirta atskiram naudojimui 0,03 ha žemės sklypo plotas, žemės sklypo plane pažymėtas Nr. 10, prie ieškovo Leono V. K. priklausančio poilsio namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priskirta atskiram naudojimui 0,0484 ha žemės sklypo plotas, žemės sklypo plane pažymėtas Nr. 13, prie ieškovo R. Ž. ir trečiojo asmens M. J. (Žemaitytės) priklausančio poilsio namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priskirta atskiram naudojimui 0,05 ha žemės sklypo plotas, žemės sklypo plane pažymėtas Nr. 5. Prie atsakovei IĮ „Milčija“ priklausančio poilsio namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtas atskiram naudojimui 0,1501 ha žemės sklypo plotas, žemės sklypo plane pažymėtas Nr. 3. Taip pat žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra numatyti bendro naudojimo žemės sklypo plotai, kuriais visi valstybinės žemės nuomininkai naudojasi bendrai ir šiam naudojimui priskirtas kiekvieno iš jų nuomojamos dalies po 0,0312 ha (L. V. K. ir Z. K. po 0,0311 ha). Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovams ir atsakovei valstybinės žemės sklypo dalys yra išnuomotos prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų, taip pat prie bendrai naudojamuose žemės sklypo plotuose.

Atsakovei IĮ „Milčija“, atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija 2015 m. sausio 20  d. išdavė leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-12-150120-00007, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojo UAB „Kaliforma“ 2014 metais parengtą poilsio namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą Nr. 29/2014. Šiuo projektu atsakovei IĮ „Milčija“ leidžiama“ pirmiau minėtame žemės sklype įrengti nuotekų šalinimo tinklus ir nuotekų surinkimo tinklus, ir rekonstruoti poilsio namą.

Ieškovai prašo pripažinti negaliojančiu atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos išduotą 2015 m. sausio 20 d. leidimą Nr. LNS-12-150120-00007, kuriuo leista UAB „Milčija“ rekonstruoti jai priklausantį pastatą – poilsio namelį, motyvuodami, kad vykdoma ne pastato rekonstrukcija, o nauja statyba. Parengto pastato rekonstrukcijos sprendiniai neatitinka jame nurodyto statybos rūšies. Vykdant naujo pastato statybą yra pažeidžiami ieškovų interesai, kadangi pastačius tokio dydžio pastatą ieškovams neliks galimybės įsirengti valymo įrengimus, nebus galimybės pasididinti tiekiamos elektros galią, padaugės poilsiavietėje žmonių skaičius dėl ko bus didesnis ir triukšmo lygis, neliks vietos bendruose naudojamuose žemės sklypo plotą pasistatyti automobiliams. Atsakovai ir tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nesutinka, kad išduotas statybos leidimas neatitinka jame nurodytos statybos rūšies, argumentuoja, kad pastato darbai vykdomi pagal parengtą projektą, o išduotas statybos leidimas ieškovų interesų nepažeidžia. Ieškovai yra praleidę Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą administraciniams teisės aktams ginčyti, nepateikė prašymo praleistą terminą atnaujinti, todėl reikalauja teismo taikyti tokio termino praleidimo pasekmes. 

I. Dėl procesinio termino kreiptis į teismą

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

CK 1.125 straipsnio 2 dalis nustato, jog atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009). 

Įvertinus, tai, kad ieškovai prašo pripažinti negaliojančiu atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos išduotą 2015 m. sausio 20 d. leidimą Nr. LNS-12-150120-00007, t. y. ginčija individualaus pobūdžio administracinį teisės aktą, statybą leidžiančiam dokumentui apskųsti teismine tvarka taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-268/2008, 2008 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-339/2008, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-169/2010). Kitoks aptariamo termino eigos skaičiavimas (asmens nuomone, papildomas vėlesnis sužinojimas apie pažeistas teises) sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS143-699-09). 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinėje byloje Nr. eA-206-556/2017 dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, pažymėjo, jog „Infostatyba“ duomenų bazėje paskelbta viešai prieinama informacija buvo visiškai pakankama pasinaudoti teise į teisminę gynybą, nes buvo nurodyti esminiai skundžiamo teisės akto turinį sudarantys elementai, t. y. aktą priėmusi institucija, priėmimo diena, taip pat suprantamos kylančios pasekmės – nauja statyba greta pareiškėjo sklypo.

Atsakovai ir tretysis asmuo prašydami taikyti ieškinio senatį argumentuoja tuo, kad ieškovams apie išduotą statybos leidimą buvo žinoma 2018 m. vasario 12 d. (atsakovo nuomone) ir 2018 m. kovo 13 d. (trečiojo asmens nuomone), todėl ieškovai yra praleidę Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.

Ieškovai ieškinyje nurodo, kad jiems apie tai, jog išduotas leidimas būtent statinio rekonstrukcijai tapo žinoma atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai su atsiliepimu pateikus statybos leidimą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-176-422/2019 (dabartinis bylos Nr.). Pastato rekonstravimo projektą ieškovai iš Druskininkų savivaldybės administracijos gavo 2018 m. rugsėjo 19 d., tada galutinai įsitikino, kad statybos leidimas išduotas ne tai statybos rūšiai, todėl mano, kad nėra praleidę įstatymo nustatyto vieno mėnesio termino administraciniam aktui skųsti.

Sprendžiant ar ieškovai nepraleido įstatymo nustatyto vieno mėnesio termino, šiuo atveju svarbu nustatyti, kada ieškovai suvokė apie galimus savo teisės pažeidimus. Pažymėtina, kad apie statybą leidžiantį dokumentą šiuo atveju yra paskelbta informacija „Infostatyba“ duomenų bazėje, tačiau iš paskelbtos informacijos negalima įsitikinti, kad būtent atsakovei IĮ „Milčija“ 2015 m. sausio 20 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kadangi nurodyta, jog leidimas Nr. LNS-12-150120-00007 rekonstruoti statinį išduotas (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas įvertinęs byloje esančius duomenis daro išvadą, kad priešingai nei ieškinyje nurodo ieškovai, apie išduotą statybos leidimą jiems buvo žinoma daug anksčiau. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovai 2018 m. kovo 13 d. kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl galimai neteisėtos (savavališkos) statybos, nurodydami, kad atsakovė IĮ „Milčija“ nuomojame žemės sklype Nr. 3, vykdo statybos darbus – nugriovė poilsio namelį ir stato naują poilsiavietę. Ieškovų nepatvirtintomis žiniomis atsakovei išduotas statybos leidimas tik pastato rekonstrukcijos darbams, tačiau atsakovė vykdo naujo pastato statybas (e. b. 1 t., b. l. 9-12). Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gegužės 15  d. rašto Nr. (15.2)-2D-6648 ieškovams matyti, kad jame aiškiai išdėstyta, kokios institucijos ir kokio išduoto dokumento pagrindu atsakovė IĮ „Milčija“ vykdo statybos darbus, tai, kad vykdomi statinio rekonstravimo darbai, o ne naujos statybos. Šiame rašte nurodyta, kad šis sprendimas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (e. b. 1 t., b. l. 63-65). Byloje nėra duomenų kada šis trečiojo asmens sprendimas įteiktas ieškovams, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovai skundą dėl šio sprendimo Regionų apygardos administraciniam teismui pateikė 2018 m. birželio 12 d. (administracinė byla Nr. eI-176-422/2019). Todėl teismas įvertinęs, kad atsakymas ieškovams parengtas 2018 m. gegužės 15 d. ir tai, jog galėjo būti šis atsakymas ieškovams įteiktas paštu per protingą 7 dienų terminą, laiko, kad vėliausiai ieškovams apie atsakovei IĮ „Milčija“ 2015 m. sausio 20 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-150120-00007, buvo žinoma 2018 m. gegužės 22 d. Tai reiškia, kad nuo šio rašto gavimo dienos ieškovams tapo žinoma apie jų pažeistas teises, išduodant atsakovei IĮ „Milčija“ statybos leidimą. Ieškovų atstovas nurodo, kad tik 2018 m. rugsėjo 19 d. gavus iš atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos projekto sprendinius buvo įsitikinta, kad projekto sprendiniai neatitinka statybos rūšies ir tik tokiu pagrindu galėjo teikti teismui ieškinį. Teismas su tokiais argumentais nesutinka. Visų pirma ieškovai jau teikdami skundą trečiajam asmeniui nurodo, kad vietoje rekonstrukcijos vykdomos naujos statybos, atsakovei IĮ „Milčija“ priklausantis pastatas buvo visiškai nugriautas ir statomas naujas. Analogiškus argumentus jie dėsto ir teismui pateiktame ieškinyje. Iš Lietuvos inžinierių statybos sąjungos Kauno apskrities bendrijos atsiliepimo apie statomo statinio statybos rūšį matyti, kad ieškovai kreipėsi išaiškinimo dėl buvusio namelio pamatų, t. y. dėl jų tinkamumo rekonstruojant pastatą (e. b. 1 t., b. l. 61-62). Taigi teismas įvertinęs ieškovų ieškinio pagrindą daro išvadą, kad ieškovams 2018 m. rugsėjo 19 d. projektinių sprendinių pateikimas, nėra šiuo atveju lemiamas veiksnys savo teises realizuoti įstatymo nustatytu terminu, nes po šių projekto sprendinių gavimo, apart įgyvendinat rekonstrukcijos projektą atkasant rūsį po atsakovės nameliu, naujų aplinkybių nedėstoma, nei teikiant ieškovams skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Kita vertus ieškovai nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl žinodami apie išduotą statybos leidimą rekonstrukcijai su šiais sprendiniais negalėjo susipažinti anksčiau. Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu prašė, kad jeigu teismas manys, kad yra praleistas vieno mėnesio terminas jį atnaujinti, tačiau teismas neturi duomenų, kurių pagrindu galėtų spręsti termino atnaujinimo klausimą – kokios objektyvios priežastys ieškovams sutrukdė teisę gauti informaciją ir teismui pateikti ieškinį laiku, sužinojus apie galimą savo teisių pažeidimą.

Teismas atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas ir nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog ieškovai praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą, o tai yra pagrindas ieškinį atmesti.

II. Dėl ieškovų teisių ir teisėtų interesų ginčijant statybos leidimą

CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pabrėžtina, kad CPK 5 straipsnyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Taigi, asmenys, besikreipiantys į teismą, turi įrodyti, kad padaryta tam tikra žala, pažeisti tam tikri įstatymo saugomi interesai, ir kad žala padaryta būtent jiems, o ne bet kam.

CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalimi, kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba į teismą.

Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).

Privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018).

Jau pirmiau šiame sprendime minėta, kad ieškovai reikalaudami išduotą statybos leidimą pripažinti negaliojančiu nurodo, jog atsakovei vykdant rekonstrukciją ir pastačius tokio dydžio pastatą, ieškovams neliks galimybės įsirengti valymo įrengimus, nebus galimybės pasididinti tiekiamos elektros galią, padaugės poilsiavietėje žmonių skaičius dėl ko bus didesnis ir triukšmo lygis, neliks vietos bendruose naudojamuose žemės sklypo plotą pasistatyti automobiliams bei didėja žemės sklypo teritorijos užstatymo intensyvumas.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju ieškovai neįrodė, kad pagal išduotą statybos leidimą atsakovei IĮ „Milčija“ rekonstravus poilsio pastatą, kokiu nors būdu yra pažeisti jų interesai. Kita vertus pripažintina, kad savo teisių pažeidimų ieškovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, išskyrus teiginius ir neįrodinėjo, nors atsakovai ir tretieji asmenys kvestionavo jų teisę ginčyti statybos leidimą.

Ieškovai nurodo, kad atsakovei IĮ „Milčija“ rekonstravus savo poilsio pastatą jie negalės įsirengti nuotekų valymo įrenginių, tačiau įrodymų teismui dėl to nepateikė. Šiame sprendime jau nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos pagrindu, ieškovams ir atsakovei išnuomotos skirtingo dydžio žemės sklypo plotai. Nuomos sutartys nėra nuginčytos ir kaip matyti tokia naudojimosi tvarka nustatyta ir tęsiasi beveik dvidešimt metų. Be to, vertinant ieškovams priskirtų žemės sklypų dislokacijos vietą, argumentus, kad atsakovei IĮ „Milčija“ priskirto žemės sklypo dalyje jiems patogiausia įsirengti valymo įrengimus, galima vadinti tik kaip deklaratyvaus pobūdžio, ieškant argumentų dėl savo teisių pažeidimų. Teismui nepateikti jokie duomenys, kad valymo įrengimų ieškovams negalima įrengti kitoje žemės sklypo dalyje.

Ieškovai taip pat nurodo, kad atsakovei rekonstravus savo poilsio pastatą į tokio dydžio jiems neužteks elektros galios, tačiau teismas pažymi, kad atsakovės atstovui P. Č. teismo posėdžio metu nurodžius, jog jų lėšomis jau pastatyta nauja elektros pastotė ir padidinta elektros galia ir kitiems nameliams, ieškovai to neginčijo. Tai reiškia, kad šiuo atveju yra paneigta, kad ieškovams nėra galimybės gauti didesnę elektros galią ar tai, kad nusprendus ją pasididinti jie neturės tokios galimybės ateityje. Kaip argumentą dėl ko ieškovų teisės yra pažeidžiamos, nurodoma, kad pastačius tokio dydžio pastatą padaugės poilsiautojų, nebus vietos automobiliams statyti, didės triukšmas. Pasisakant dėl tokių ieškovų argumentų visų pirma teismas atkreipia ieškovų dėmesį į tai, kad žemės sklypas, kuris išnuomotas šalims yra rekreacinės teritorijos, jame yra poilsiui skirti nameliai. Niekur nėra numatyta koks skaičius poilsiautojų gali lankytis žemės sklype, be to prie ežero pakrantės gali lankytis ne tik turintys šiame žemės sklype poilsio namelius, tačiau ir kiti asmenys. Namas buvo rekonstruotas atsakovei priskirtoje žemės sklypo dalyje, ginčo dėl to nėra, rekonstruotas pastatas atitinka rekreacinės teritorijos pastatą. Negali būti vertinama kaip teisių pažeidimas tai, kas yra tik – spėjama ar numanoma – lankysis daug žmonių, bus didelis triukšmas. Kaip matyti pastatas priklauso individualiai įmonei, o atsakovės atstovų paaiškinimais įmonėje dirba apie 160 darbuotojų. Kas reiškia, kad jeigu įmonės vadovai suteikia galimybes savo darbuotojams lankytis įmonei priklausančioje poilsiavietėje, jie gali ir galėjo atvykti ir nesant tokio ploto (dydžio) pastatui, apsistoti poilsiavietėje laikinose poilsiui skirtose palapinėse ir pan., taip pat ir kelti triukšmą, ar statyti automobilius bendro naudojimo plotuose. Ieškovai teismo posėdžio metu kaip vieną iš savo teisių pažeidimų nurodė teritorijos užstatymo intensyvumą, t. y. atsakovei rekonstravus savo poilsio pastatą į tokio dydžio, ieškovams gali būti apribota galimybė pasididinti (rekonstruoti) savo poilsio statinius. Tačiau ieškovai ir šiuos argumentus teismui išdėstė ne pateikiant konkrečius įrodymus, tačiau kaip galimus. Iš UAB „Kaliforma“ rekonstravimo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad po atsakovės pastato rekonstrukcijos viso žemės sklypo užstatymo intensyvumas yra 18 procentų, o tankumas 23 procentai, kai žemės sklypo tankis gali būti 30 procentų (e. b. 1 t., b. l. 83-88). Kas leidžia teismui daryti išvadą, kad žemės sklypo užstatymo tankumas nėra viršytas ir ieškovams nėra apribotos galimybės ateityje vykdyti savo poilsio namelių rekonstrukcijas.

Pažymėtina, kad asmenys turi teisę savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, patys spręsti visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus, įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Teismas kiekvienu atveju privalo įvertinti visumą įrodymų ir padaryti pagrįstas išvadas. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad ieškovai neįrodė, kad atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai išdavus atsakovei IĮ „Milčija“ statybos leidimą rekonstrukcijai yra pažeidžiamos ieškovų teisės ar jų teisėti interesai.

III. Dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu

Nors šioje byloje konstatuota, jog ieškovai praleido kreiptis į teismą terminą ir neįrodė savo teisių pažeidimo, vis dėlto teismas pasisako ir dėl statybos leidimo teisėtumo.

Ieškovai ieškinyje prašydami pripažinti negaliojančiu atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos išduotą 2015 m. sausio 20 d. leidimą Nr. LNS-12-150120-00007 statybos darbams, valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), iš esmės argumentuoja tuo, kad projektas parengtas kaip rekonstravimo projektas, tačiau jo sprendiniai numato ne statinio rekonstravimą, o naujo statinio statybą, todėl atsakovės Druskininkų savivaldybės administracija turėjo nepritarti atsakovės IĮ „Milčija“ pateiktam projektui ir neišduoti leidimo. Teismas su tokiais ieškovų argumentais nesutinka.

Vadovaujantis Statybos įstatymu, teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys (Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje nustatyta, kad neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas – statybą leidžiantis dokumentas, kompetentingų institucijų išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punkte (galiojusio statybos leidimo išdavimo metu) buvo nustatyta, kad statinio rekonstravimas yra statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Atitinkamai galiojusio statybos leidimo išdavimo metu, Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 (toliau – reglamentas STR 1.01.08:2002), 9 punkte nustatyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 9.1. pastatomi nauji aukštai; 9.2. įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 9.4. nugriaunama dalis esamų aukštų; 9.5. prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 9.6. pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

STR 1.01.08:2002 8.5 papunkčio nuostatas statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju - kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų).

Iš UAB „Kaliforma“ pateikto Poilsio namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto matyti, kad planuojama rekonstruoti statytojui priklausančioje sklypo dalyje esantį vieno aukšto su mansarda poilsio namą. Rekonstrukciją sudaro: esamo užpilto rūsio iškasimas, naujų pamatų prijungimas, rūsio praplėtimas; esamos antžeminės dalies nugriovimas, pirmo aukšto ir mansardos projektavimas. Iš pamatų plano matyti, kad dalis pamatų lieka seno pastato (e. b. 2 t., b. l. 30), lieka dalis seno pastato sienų (e. b. 1 t., b. l. 145). Taigi vertinant pateiktą projektą, negalima sutikti su ieškovų argumentais, kad parengtas projektas, pagal kurį išduotas ginčijamas statybos dokumentas, neatitinka statinio rekonstrukcijos sąvokos, todėl pripažintina, kad atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija 2015 m. sausio 20 d. pagrįstai išdavė leidimą Nr. LNS-12-150120-00007, pastato rekonstrukcijai. Pažymėtina tai, kad šiam projektui pritarė visos reikalingos institucijos (e. b. 3 t., b. l. 33-34, 35, 39, 40).

Taigi šiuo atveju gali būti keliamas tik klausimas ar atsakovė IĮ „Milčija“ statinio rekonstravimo darbus atliko tinkamai, t. y. pagal parengtą projektą, ką ieškovai ir įrodinėja byloje vykdomos naujos statybos darbus. Kaip matyti kompetentingai institucijai – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nagrinėjant ieškovų skundą dėl galimų naujų statybų pažeidimų nenustatyta (e. b. 1 t., b. l. 63-65). Ieškovai, remiasi eksperto J. R. parengta išvada Nr.18-02/02 bei išvados papildymais, kuriose nurodoma, kad vykdoma naujo statinio statyba, todėl eksperto nuomone statybos leidimas naikintinas. Pažymėtina, kad ši eksperto išvada, gali būti vertinama tik kaip ieškovų pateiktas įrodymas, kitų įrodymų visumoje. Tai, kad ieškovų pateikta eksperto išvada ir joje išdėstyta nuomonė, nesutampa su valstybinės institucijos nuomone ir atlikto tyrimo rezultatais, nepaneigia fakto, kad statybos darbai buvo vykdomi pagal parengtą rekonstravimo projektą. Teismo įsitikinimu byloje ieškovai neįrodė, kad dalis seno pastato pamatų, kaip nurodyta pastato rekonstrukcijos projekte, buvo integruoti į rekonstruojamo pastato pamatus. Teismui išklausius trečiųjų asmenų M. N. ir S. K. paaiškinimus, nėra pagrindo manyti, kad jų nurodytu laikotarpiu nebuvo tvirtinami atsakovės namelio pamatai (liejami poliniai iš betono), taip pat neįrodytos aplinkybės, kad atsakovės namas neturėjo rūsio. Tačiau nors ieškovai ir įrodytų tokias aplinkybes šiuo atveju svarbu įvertinti jų ieškinio reikalavimą ir jeigu šis jų reikalavimas būtų tenkintas, kokias tai pasekmes sukeltų ieškovams. Minėta, kad ieškovai reiškia vienintelį reikalavimą pripažinti statybos leidžiantį dokumentą negaliojančiu. Taigi, iš esmės ieškovai palieka teismui spręsti, tenkinus ieškinio reikalavimą, parinkti statybos padarinių šalinimo būdą. Šie būdai yra numatyti Statybos įstatymo 33 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu: 1) įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas; 3) leidžia šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus; 4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų.

Šiuo konkrečiu atveju ieškovai nenurodo nei vieno imperatyvaus teisės akto, kurio reikalavimams prieštarauja, Druskininkų savivaldybės administracijos išduotas 2015 m. sausio  20 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-12-150120-00007, tokių nenustatė ir teismas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad rekonstruojamas pastato paskirtis – poilsio, pastatas rekonstruojamas rekreacinėje teritorijoje, statinio statyba neprieštarauja Druskininkų savivaldybės bendrajame plane nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, tokiems darbams atsakovė turi valstybinės žemės patikėtinės leidimą. Todėl esant tokiai situacijai iš esmės sutiktina su atsakovų argumentais, kad šio statybos leidimo panaikinimas ieškovams nesukeltų jokių pasekmių, nes kaip minėta šioje teritorijoje, net ir visiškai nauja statyba yra galima, ir ieškovų ieškinio reikalavimo tenkinimu, nebūtų pagrindas nugriauti atsakovės IĮ „Milčija“ rekonstruojamą pastatą, o pasikeistų tik atsakovei IĮ „Milčija“ leidimo forma. Teismas nepasisako dėl ieškovų nurodomo viešo intereso pažeidimo, kadangi teismas šiuo atveju nenustatė, kad išdavus statybą leidžiantį dokumentą, kokiu nors būdu būtų pažeistas viešasis interesas, be to ieškovams nesuteikta įstatymo galimybė, ginti viešąjį interesą.

Įvertinus pirmiau išdėstytus motyvus ir argumentus ieškovams neįrodžius jų teisių pažeidimų, ieškovų ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas pažymi, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

Ieškovų ieškinys atmestinas, todėl ieškovai privalėtų lygiomis dalimis atlyginti atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo Z. K. baigus įrodymų tyrimą pateikė teismui prašymą, kuriuo nurodė, kad atsisako nuo ieškinio reikalavimų. Tačiau teismas įvertinęs tai, jog tokį prašymą ieškovas (trečiasis asmuo) teismui pateikė jau baigus įrodymų tyrimą, teismo vertinimu jis privalo su kitais ieškovais atlyginti atsakovams ir trečiajam asmeniui jų patirtas bylinėjimosi išlaidas bei valstybei išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovės IĮ „Milčija“ atstovė pateikė prašymą atlyginti 2 850 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas įvertinęs atsakovės patirtas išlaidas sprendžia, kad jos yra pagrįstos, atsižvelgiant į bylos apimtį, nagrinėjamo trukmę, procesinių dokumentų kiekį. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas ,,Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, į bylos apimtį, pateiktų procesinių dokumentų kiekį, teismas sprendžia, kad atsakovės advokatės pateiktos išlaidos neviršija nustatytų teikiamų paslaugų maksimalių dydžių, todėl iš ieškovų bei iš trečiojo asmens Z. K. lygiomis dalimis atsakovės IĮ „Milčija“ naudai priteistinos 2 850 Eur išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos atstovas advokatas Justas Čobotas pateikė prašymą atlyginti 2 195,55 Eur bylinėjimosi išlaidas už dalyvavimą 2019 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdyje, 2019 m. birželio 4 d. už dalyvavimą teismo posėdyje ir 2019 m. gegužės 3 d. dalyvavimą teismo posėdyje. Tačiau teismas įvertinęs atsakovės advokato pateiktas išlaidas ir tai, kad 2019 m. gegužės 3 d. teismo posėdis vyko 2 val., 2019 m. birželio 4 d. teismo posėdis vyko 34 min., 2019 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdis vyko 5 val., sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos per didelės, todėl jos yra mažintinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas ,,Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.19 punktą, todėl iš ieškovų bei iš trečiojo asmens Z. K. lygiomis dalimis atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos naudai priteistinos 1 031,20 Eur išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atlyginti 32,11 Eur kelionės išlaidas. Kadangi šiuo atveju ieškovų ir trečiojo asmens interesai byloje buvo priešingi, iš ieškovų ir trečiojo asmens Z. K. lygiomis dalimis, trečiojo asmens naudai priteistinos patirtos 32,11 Eur bylinėjimosi išlaidos už keliones į teismo posėdžius bei 267,86 Eur išlaidos valstybei susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Leono V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis atsakovės IĮ „Milčija“, įmonės kodas 153657617, naudai 2 850 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų), t. y. iš kiekvieno po 570 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Leono V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188776264, naudai 1 031,20 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt vieną eurą 20 ct), t. y. iš kiekvieno po 206,25 Eur (du šimtus šešis eurus 24 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Leono V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A. Vienuolio g. 8, LT-01104 Vilnius, įmonės kodas 288600210, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT47 7300 0101 2622 8899, 32,11 Eur (trisdešimt du eurus 11 ct), t. y. iš kiekvieno po 6,42 Eur (šešis eurus 42 ct) trečiojo asmens patirtų kelionės išlaidų.

Priteisti iš N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Leono V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai po 53,57 Eur (penkiasdešimt tris eurus 57 ct) išlaidas iš kiekvieno, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AB „Citadele“ banke Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, „Swedbank”, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti gavėjo pavadinimą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752), surenkamosios sąskaitos numerį, mokėtojo identifikacinį numerį (Lietuvos juridinio asmens – Juridinio asmenų registro kodą, Lietuvos gyventojo – asmens kodą, užsienio juridinio asmens ar organizacijos – registro tvarkytojo suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį); mokėtojo pavadinimą ar vardą, pavardę; įmokos kodą – 5660, sumą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja                                                                     Leonora Jakubauskienė