Baudžiamoji byla Nr.1-230-367/2025

Teisminio proceso Nr.1-01-1-39540-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

4.6.1.; 1.1.7.2.3.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 29 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Raimonda Pauparienė,

sekretoriaujant L. M., 

dalyvaujant prokurorei L. M.,

nukentėjusiajam D. U.,

kaltinamajam R. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 4 (keturis) kartus, paskutinį kartą Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 242 straipsnį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas - 7 mėn. 19 d.Bausmę atliko (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, el. paštas: (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

R. R., 2024 m. spalio 7 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, žodinio konflikto metu su D. U., tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam D. U. į kairiąją akį, po to, D. U. išėjus į gatvę, pribėgo prie D. U. ir pargriovęs jį ant žemės, ne mažiau keturis kartus spyrė į galvos sritį ir nenustatytą kiekį kartų spyrė į juosmenį, tokiais savo veiksmais padarė D. U. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame skruoste, vokų išoriniame kampe muštinę paviršinę žaizdą, gilius odos nubrozdinimus kairiame pažandyje, kairės alkūnės sąnaryje, muštines žaizdas ir poodines kraujosruvas lūpose, odos nubrozdinimus viršugalvyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

R. R. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2024 m. spalio 7 d., apie 20.00 val. vakaro kažkas pasibeldė į duris. Atidaręs duris, pamatė girtą nepažįstamą vyriškį. Jis paprašė paskolinti 3 Eur. Jam liepė išeiti, po pusvalandžio vėl skambino į duris ir vėl prašė pinigų. Pasakęs, kad „eik iš čia“ vyriškį pastūmė ir jis nukrito nuo laiptų. Vėl užlipo, su pakeltomis rankomis ėjo link jo, buvo bandoma paimti jam už drabužių ir jie susikibę abu nusirito nuo laiptų. Po to išsiskyrė, vyriškis pakilo ir nežinojo į kurią pusę eiti, todėl jis liepė jam eiti namo ir parodė kur varteliai. Pats sugrįžo namo. Kad įeiti į namą ir pasibelsti į duris, reikia palipti 5-6 laiptelius. Tada nedidelė aikštelė ir durys.. Jis ėjo į kitą pusę, tai parodė kur reikia eiti. Nepastebėjo nubrozdinimų nukentėjusiojo veide. Čia tik jo fantazijos. Jis (R.) iš savo teritorijos nebuvo išėjęs. Nukentėjusysis D. galėjo apsibraižyti krisdamas nuo laiptų. Sugyventinė stovėjo koridoriuje. Matė kaip nukrito nuo laiptų. Pripažįsta, kad nustūmė D. nuo laiptų.  Daugiau nebuvo atėjęs. Iš dalies pripažįsta kaltu. Jo mamos pavardė yra D. Tuo metu jo mama buvo parvažiavusi iš atostogų. D. nieko nesakė apie jo mamą. D. iš karto prašė pinigų. Jo mama (duomenys neskelbtini) gyvena 30 metų. Gal kaime ir matė grįžusią iš atostogų mamą, bet D. nieko apie mamą nesakė. Kai nusirito nuo laiptų, jis buvo nežymiai nusibrozdinęs petį, kaklą. D. nori, kad jis sumokėtų pinigus, todėl ir teigia, kad jį suspardė. Iki tol, D. nepažinojo ir konfliktų neturėjo. Sužalojimų ant nukentėjusiojo veido nepastebėjo. Nežino iš kur tokie sužalojimai. Tą vakarą prie sodybos policijos nematė. Neteisinga, kad nustūmus nuo laiptų, nukentėjusysis prašo 1 000 Eur. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka. Pusę metų yra nedirbantis. Prieš tai buvo oficialus savo močiutės slaugytojas. Dirbo (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai pas jį buvo atėjęs nukentėjusysis, jo mama buvo pas kaimynę. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Netekus darbo gauna 500 Eur pašalpą, kurią moka Sodra. Turi dukrą, kuriai yra (duomenys neskelbtini) metų, ji yra (duomenys neskelbtini). Draugė slaugo savo mamą. Jos atvažiuoja savaitgaliais. Mergaitė gyvena su mama. Moka 100 – 120 Eur išlaikymą.

Nors kaltinamasis R. R. kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis D. U. parodė, kad 2024 m. spalio 7 d. norėjo nusipirkti cigarečių, tačiau pritrūko centų. Pažinojo R. mamą, todėl nusprendė užeiti pas pažįstamą ir paprašyti keletą centų. Buvo neblaivus. Nuėjo pas S. D. Pasibeldė į duris. Duris atidarė R. R. ir išpuolęs trenkė jam į kairę akį. Jis nieko neprašė, tik klausė ar S. yra namuose. Išbėgo už teritorijos ir už vartelių jį suspardė. Tai labai gerai atsimena. Jo (R.) tikrai neprašė pinigų. Nesakė kur yra mama. Kai sudavė į akį, pasakė, kad išsikvies policijos pareigūnus. Išbėgęs iš teritorijos suspardė jį ant pievelės. Telefoną buvo praradęs. Norėjo paprašyti, kad į jo numerį paskambintų, kad galėtų susirasti telefoną. Buvo grįžęs antrą kartą. Pripažįsta, jog buvo atėjęs du kartus. Pirmą kartą trenkė į akį ir išėjo pro vartelius. Telefonas iškrito, tačiau po kurio laiko kaimynės vaikai telefoną rado. Po muštynių pastebėjo, kad nėra telefono. Po pirmo karto muštynių, laiptais nulipo pats. Nelabai atsimena kiek paėjo, kol galiausiai pastebėjo, kad telefono neturi. Jei būtų pasakęs telefono numerį, tokiu atveju jam į telefoną būtų paskambinę ir taip būtų telefoną radęs. Tuomet jis (R.) jį sumušė ant pievutės. Pro vartelius iš teritorijos išėjus, jį sumušė. Laiptais nesirito, tą puikiai prisimena. Buvo neblaivus. Kaip ir minėjo anksčiau, pirmą kartą R. jam trenkė į akį, tada pasigedo telefono, o antrą kartą pasibeldus į duris, norėjo, kad jis (R.) jam paskambintų į jo telefoną, o jis nesupratęs, kadangi pasakė, kad kvies pareigūnus, sumušė ant pievutės. Prie namų nemušė. Pievutę rodė policijos pareigūnams. Jį sumušė už vartelių. Ten pasivijo, parsivertė ant žemės. Suspardytas juosmuo, siuvo lūpą, po kaire akimi turėjo mėlynę. Smūgiai buvo suduoti gulint. Iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Ėjo prašyti pagalbos ir sutiko žmogų. Tuomet negalėjo išsikviesti pareigūnų. Pas seserį grįžo grąžinti dviračio ir paprašė kviesti pagalbos, nes blogai pasijuto. Ką R. šneka yra melas. Ilgą laiką net pajudėti negalėjo. Nedirba, registruotas virš dviejų metų Užimtumo tarnyboje. Nori dirbti pagalbiniu darbininku. Taikytis dėl tokio poelgio tikrai neketina. S. D. daugiau nematė, sutikęs nebuvo. Pirmą kartą, kai atėjo ir ant laiptų būdamas užklausė ar yra S. Į vidų nebuvo įėjęs ir nieko daugiau nematė. Antrą kartą, kai atėjo, sumušė jį už vartelių. Nematė, kad kas nors būtų buvę namuose. Tarpdurį nieko nematė. Iš sesers namų išvežė į ligoninę. Siuvo lūpą dviejose vietose. Pats pirko vaistus. Telefoną rado kaimynės vaikai, rado pamestą ant kelio. Nežino kur ir kada pametė telefoną. Tą patį vakarą su pareigūnais važiavo parodyti kur konkrečiai buvo sumuštas. Praėjus savaitei po įvykio buvo iškviestas policijos pareigūnų ir surašė pareiškimą. Apklausė jį kaip nukentėjusįjį. Iš Užimtumo tarnybos kiekvieną mėnesį gauna po 200 Eur pašalpą. Gyvena iš pašalpų. Neturi šeimos. Gyvena vienas.

Nukentėjusysis D. U. analogiškus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu. (b.l. 8-15).

Liudytoja E. P. parodė, kad R. R. yra jos draugas. Įvykio metu buvo atvykusi pas jį. Turi bendrą dukrą. 2024 m. spalio 7 d. D. pasibeldė į duris, o R. nuėjo jas atidaryti, paskui jis išėjo. Vėliau D. atėjo antrą kartą. Jai R. sakė, kad D. prašė 3 Eur, tačiau jis jam jų nedavė. Jie turi du taksus, kurie laksto palaidi kieme. Šunys pradėjo pulti D. Ji išėjo į lauką ir šunis parsivedė, laukė koridoriuje. Jie abu (R. ir D.) ant laiptų pradėjo ginčytis. Ji buvo pačiame koridoriuje ir girdėjo, kaip jiedu tarpusavyje ginčijosi. Susiginčijus, R. D. pastūmė ir jis nuo tų laiptų nukrito. R. uždarė duris ir jis išėjo. Antrą kartą neatėjo. Buvo atėjęs tik vieną kartą ir paprašė 3 Eur, tad R. uždarė duris. Paskui atėjo antrą kartą, tad R. išėjo toliau ant laiptų, jie susistumdė ir jis nukrito nuo laiptų. D. buvo girtas, vos pastovėjo ant kojų. Nematė, kad R. būtų išėjęs už vartelių ant pievos. Jis iš karto parėjo į kambarį. Uždarė ir užrakino duris, nes šunys tuoj puolą į lauką. Matė, kad D. nukrito nuo laiptų. R. nuo laiptų nenukrito. D. nebuvo atėjęs antrą kartą. R. nesakė, kad kartu su D. būtų nusiritęs laiptais. ???

Liudytojas A. M. parodė, kad R. R. nepažįsta. Pažįsta D. U. Atėjo D. U., kuris buvo kruvinas (ar susimušė, ar nuvirto) ir prašė pagalbos. Paėmęs skudurą, apiplovė D. rankas, veidą, po to, jį išleido. D. U. nieko neklausė, o jis ir nepasakojo. Buvo neblaivus. Pinigų pats neturėjo ir D. U. nieko neprašė. Apiprausė, galvą aprišo ir paleido. Jis neturi telefono ir niekam neskambinėja.

Liudytoja N. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. spalio 7 d., apie 18.00 val., pas ją į namus (duomenys neskelbtini), atėjo brolis D. U. ir paprašė jos paskolinti savo dviratį, nes norėjo nuvažiuoti apsipirkti maisto į parduotuvę. Ji jam paskolino dviratį ir jis išvažiavo. Apie 20.00 val. vakaro, pas ją vėl atvažiavo brolis D. U. Jo veidas buvo kruvinas, iš kur tiksliai kraujavo pasakyti negali, gal iš lūpos. Jis grįžo į namus su dviračiu. Jis pasakė, kad jį gelbėtų, kad pametė savo telefoną ir neturi kaip išsikviesti greitosios medicinos pagalbos. Tuomet ji iš savo telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė greitąją. Brolis jai sakė, kad jį sumušė, tačiau negalėjo pasakyti kas, gal to asmens nepažinojo. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba ir jį išsivežė į ligoninę (b.l. 119-122).

Iš 2024 m. spalio 9 d. D. U. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad 2024 m. spalio 7 d., apie 20 val. 00 min., einant (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), S. D. sūnus, kurio vardo ir pavardės nežino, pargriovė jį ant žemės ir pradėjo spardyti. S. D. sūnus kojomis jam sudavė apie 4 smūgius į veidą ir nežinia kiek smūgių į juosmenį. Dėl suduotų smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas, prašo asmenį nubausti įstatymų numatyta tvarka (b.l. 7-9).

Iš tarnybinio pranešimo dėl įvykio patikslinimo matyti, kad 2024 m. spalio 7 d. (duomenys neskelbtini) AVPK pareigūnai (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje bendravo su D. U. D. U. nurodė, kad 2024 m. spalio 7 d., apie 20.00 val., išėjus iš namo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g., jį sumušė, spardydamas į kūną ir galvą, iš matymo žinomas asmuo (vardo, pavardės nežino). Ligoninės priėmimo skyriuje D. U. nustatyti lupų sumušimai ir žaizdos (b.l. 16-18).

Iš tarnybinio pranešimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad apklausos metu, pareiškėjas D. U. nurodė, kad buvo atėjęs (duomenys neskelbtini), pas S. D. Jį užpuolęs asmuo, kurio vardo ir pavardės nežino, yra S. D. sūnus. Nustatyta, kad S. D. turi sūnų R. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurio gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (b.l. 19-20).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro ROIK: (duomenys neskelbtini) (b.l. 26) matyti, kad 2024 m. spalio 7 d., 20 val. 58 min., registruotas N. U. pranešimas, jog į namus grįžo sumuštas brolis D. U., sumuštas (duomenys neskelbtini). 

Iš 2024 m. spalio 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. U. iš pateiktų 5 asmenų nuotraukų, atpažino R. R. ir nurodė, kad tai tas pats asmuo, kuris jam sukėlė fizinį skausmą. Jį atpažįsta iš veido ir jam nekyla abejonių, kad tai tas pats asmuo (b.l. 21-25).

Iš 2024 m. spalio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini) kaime, prie (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžos esantis kelkraštis. Šalia sankryžos yra (duomenys neskelbtini) g. namas Nr. (duomenys neskelbtini). Kelkraštyje išminta žolė. Ant asfalto rasta raudonos spalvos, galimai kraujo dėmė. Paimta rasto biologinio pėdsako nuoplova  (b.l. 27-29, 30-33).

Iš 2025 m. sausio 30 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), kiemas aptvertas tvora. Įėjus pro vartelius yra takas, kuris veda prie gyvenamojo namo. Patekimas į namo vidų, užlipus betoniniais laiptais, kurių aukštis 0,90 m. Laiptų apačioje betoninė aikštelė (b.l. 37-39, 40-48).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo (b.l. 49-51) matyti, kad atlikta 2024 m. spalio 7 d. įvykio vietos apžiūrą atlikusios policijos pareigūnės G. Č. nešiojama kūno kamera fiksuoto vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įraše fiksuota, kad pareigūnams atvykus su D. U. į (duomenys neskelbtini) kaimą, D. U., (duomenys neskelbtini) g. parodė vietą, šalia kelio žolėje, kurioje buvo sumuštas, nurodė, jog ,,po to kraujas man pasipylė, sumuštas buvo kai išėjo pro vartelius pareidinėjau, mane čia erelis užpuolė iškarto pradėjo dubasinti, nieko nesakęs iš karto pradėjo baladoti“.

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu ant D. U. kūno matomi smurto požymiai: aplink kairę akį yra patinę ir pamėlę, šalia kairės akies matomi nubrozdinimai. Nedidelės žaizdelės matomos prie kairės akies ir skruosto šone. Viršutinės lūpos kairėje pusėje ir apatinės lūpos dešiniajame kampe susiūtos žaizdos. Ant smakro, dešinėje pusėje, matoma mėlynė (b.l. 52-55, 56-61).

Iš VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus teismo medicinos eksperto specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. U. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame skruoste, vokų išoriniame kampe muštinė paviršinė žaizda, gilūs odos nubrozdinimai kairiame pažandyje, kairės alkūnės sąnaryje, muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos lūpose, odos nubrozdinimai viršugalvyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Sužalojimai padaryti šešių smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 76-77).

Iš akistatos protokolo (b.l. 157-161) matyti, kad akistatoje su R. R. D. U. patvirtino savo parodymus, kad jį sumušė R. R. išėjusį iš kiemo, už vartelių, suspardė pievoje. Tą vietą rodė pareigūnams.

Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje.  Kaltinamasis R. R. tyčia nukentėjusiajam D. U. kumščiu sudavė į kairiąją akį, po to, ne mažiau kaip keturis kartus spyrė į galvos sritį ir nenustatytą kiekį kartų spyrė į juosmenį, tokiais savo veiksmais padarė D. U. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame skruoste, vokų išoriniame kampe muštinę paviršinę žaizdą, gilius odos nubrozdinimus kairiame pažandyje, kairės alkūnės sąnaryje, muštines žaizdas ir poodines kraujosruvas lūpose, odos nubrozdinimus viršugalvyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tą patvirtina ir byloje esantis asmens apžiūros protokolas bei VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus teismo medicinos eksperto specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato kokios pasekmės gali kilti), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (kėsinimųsi į nukentėjusiojo sveikatą) ir tokių padarinių (nežymaus sveikatos sutrikdymo) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, jog būtent nori nukentėjusiajam padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą:Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamojo R. R. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą. R. R. padarė vieną tyčinį (tiesioginė tyčia) baigtą nusikaltimą, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), susijusį su asmens sveikata. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (b.l. 163-168), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 169-170), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b.l. 171-173).

Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes (tarnybinį pranešimą, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, asmens apžiūros protokolą, specialisto išvadą ir kita) daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekti kaltinamajam R. R. už įvykdytą nusikaltimą paskyrus pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis). Taigi, už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą R. R. skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnis, 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 3 dalis). Teismo vertinimu, pagal R. R. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

R. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 151-153), paliktinas iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti (Baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalis).

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma iš kaltinamojo R. R. priteisti 53,06 Eur už nukentėjusiajam D. U. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis D. U. dėl sveikatos sutrikdymo buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, dėl nukentėjusiojo gydymo civilinės ieškovės patirtos žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentais (b. l. 95-96), todėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo R. R. priteistinas 53,06 Eur turtinės žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Nukentėjusysis D. U. pareiškė civilinį ieškinį 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, jog kaltinamasis R. R. jam turi atlyginti 1000 Eur neturtinę žalą (b. l. 87).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos sumos svyruoja nuo kelių šimtų eurų.

Pateiktame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė ne tik padarytos neturtinės žalos sumą, bet nurodė ir konkretesnių detalių ar savo išgyvenimų po įvykio, kurie pagrįstų civilinį ieškinį. D. U. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl sumušimų patyrė didelį stresą, įtampą, baimę ir išgąstį (b. l. 87). Kadangi, kaltinamasis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra pripažintas kaltu, bei įvertinus padarytus D. U. sužalojimus, nurodytus VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus teismo medicinos eksperto specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 76-77), teismo įsitikinimu, iš kaltinamojo R. R. prašoma priteisti 1000 Eur suma, yra nepagrįsta nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, tokia suma neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tinkamą kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų balansą, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiojo D. U. civilinys ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo R. R. priteistina 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250, 6.263, 6.279 straipsniai, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - Biologinio pėdsako nuoplova, paimta įvykio vietos apžiūros metu, perduota saugojimui į (duomenys neskelbtini) skyrių (PADIS ID: (duomenys neskelbtini)) ( b.l. 34, 36), sunaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

(Duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. R. 53,06 Eur (penkiasdešimt tris eurus 06 ct) turtinės žalos atlyginimui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri turi būti sumokėta į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „(duomenys neskelbtini)“, AB, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą.

        Nukentėjusiojo D. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti D. U. iš R. R. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

        Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

        R. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

        Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - Biologinio pėdsako nuoplovą, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, perduotą saugojimui į (duomenys neskelbtini) skyrių (PADIS ID: (duomenys neskelbtini)), sunaikinti.

        Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja                                                Raimonda Pauparienė