Civilinė byla Nr. 2A-1123-450/2016

                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07361-2015-4

    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21.;

2.5.1.3.6; 2.5.8.9; 2.5.8.10; 2.5.16.1; 2.5.16.5;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Viešosios įstaigos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Respublikinio centro (toliau – VšĮ LASS) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės Viešosios įstaigos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Respublikinio centro ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Viešoji įstaiga Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Respublikinis centras kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. B. 1147,20 Eur skolos už negyvenamųjų patalpų nuomą ir komunalines paslaugas, 364,39 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį grindė tuo, kad šalys 2012 m. balandžio 13 d. pasirašė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 16/128N-01, kurios pagrindu atsakovas už atlygį naudojosi 23,55 kv. m ploto patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini). Nutraukus Sutartį 2015 m. sausio 31 d. patalpos pagal priėmimo - perdavimo aktą buvo grąžintos ieškovei. Atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, neatsiskaitė už komunalines paslaugas, pilnai  nemokėjo nuomos mokesčio, dėl ko atsirado skola. Ieškovės paskaičiavimu atsakovo skola už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2015 m. vasario 1 d. sudaro 1147,20 Eur. Sąskaitos už patalpų nuomą atsakovui buvo įteiktos asmeniškai. Mokesčiai už komunalines paslaugas sudaro vandens, šildymo, bendrų patalpų apšvietimo ir atsakovo nuomojamuose patalpose sunaudotos elektros išlaidos bei teritorijos valymo išlaidos. Pastate, kuriame įrengta daug nuomojamų biurų, yra įrengtas vienas elektros skaitiklis, atskirų poskaitiklių kiekvienai nuomojamai patalpai nėra, todėl sunaudotos elektros energijos išlaidos skaičiuojamos pagal nustatytą koeficientą vienam nuomojamo ploto vienetui. Pastatas, (duomenys neskelbtini), yra dviejų aukštų su palėpe, dalis patalpų yra šildomos,  dalis – nešildoma.

Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad tarp šalių ne kartą kilo nesutarimų dėl komunalinių mokesčių pagrįstumo, tačiau ieškovė nepateikdavo informacijos dėl mokesčių paskaičiavimo, todėl jis nesutikdavo apmokėti sąskaitų. Išėjus kitiems nuomininkams, jam ženkliai padidėjo sąskaitos už komunalines paslaugas, todėl mano, kad laisvų patalpų išlaikymo išlaidas ieškovė nepagrįstai paskirstydavo kitiems nuomininkams, tame tarpe ir jam. Pažymėjo, jog skaičiuojant mokesčius už vandenį, šildymą ir elektrą, ieškovė sąskaitose nurodydavo skirtingus plotus, kas prieštarauja sudarytai. Be to, patalpų nuomos eigoje atsakovas savo sąskaita pagerino patalpas, tačiau ieškovė nesutiko šių pagerinimų kompensuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei VšĮ Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Respublikiniam centrui iš atsakovo A. B. 842,24 Eur skolos už nuomą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 842,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. kovo 18 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 381,59 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1263,25 kv. m. bendro ploto pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). 2012 m. balandžio 13 d. ieškovė su atsakovu sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 16/128N-01, kurios pagrindu ieškovė išnuomojo  atsakovui 23,55 kv. m ploto patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), advokato biurui, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais už jas mokėti 450,00 Lt nuomos mokestį bei mokėti už komunalinius patarnavimus (Sutarties 5.1, 6.1 p.). Sutarties terminas buvo nustatytas iki 2014 m. kovo 31 d., tačiau faktiškai prasitęsus nuomos santykiams, patalpos buvo grąžintos nuomotojai tik 2015 m. sausio 31 d. pagal priėmimo - perdavimo aktą, dėl to ginčo tarp šalių nėra. Per laikotarpį nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2015 m. sausio 31 d. ieškovė išrašė atsakovui už nuomą septynias PVM sąskaitas - faktūras 912,31 Eur sumai; už 2014 m. spalio mėn. PVM sąskaita - faktūra už nuomą išrašyta nebuvo, ieškovė už nurodytą mėnesį nuomos mokesčio neprašo. Ginčo laikotarpiu atsakovas 2014 m. rugsėjo 22 d. sumokėjo ieškovei 70,07 Eur (241,95  Lt) sumą, kurį buvo įskaityta į 2014 m. birželio mėn. nuomos mokestį, dėl to tarp šalių ginčo nėra.

Teismas, remdamasis CK 6.487 str. 1 d., 6.38 str. 1 d., 6.256 str. 1 d., įvertinęs, jog byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas su ieškove už suteiktas nuomos paslaugas pilnai atsiskaitė, ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 842,24 Eur (912,31 – 70,07) nuomos mokesčio. Pažymėjo, jog, nesant priešieškinio, atsakovo pateiktos PVM sąskaitos - faktūros nevertintinos atsakovo nuomotų patalpų pagerinimo prasme ir nesudaro pagrindo mažinti priteistą 842,24 Eur sumą už nuomą.

Ieškovė atsakovo skolos faktą ir dydį grindė PVM sąskaitomis - faktūromis, sąskaitų žiniaraščiais ir atsiskaitymų suvestine, iš kurių matyti, kiek ginčo laikotarpiu atsakovui buvo priskaičiuota mokesčių už komunalines paslaugas ir kiek atsakovas minėtu laikotarpiu ieškovei sumokėjo. Teismas pažymėjo, jog mokesčiai už komunalines paslaugas yra grindžiami faktinėmis nuomojamo ploto ir  bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidomis, tuo tarpu byloje nepateikta įrodymų, koks plotas pastate ginčo laikotarpiu buvo šildomas, kiek yra viso sunaudota šilumos energijos, kiek ginčo laikotarpiu pastate buvo nuomininkų, nėra paskaičiavimo, kokiu būdu buvo paskirstytos išlaidos už šilumos energiją. Teismas taip pat įvertino, jog atsakovo nuomojamose patalpose (kaip ir kitose ieškovės patalpose) nėra įrengto elektros energijos poskaitiklio, todėl tam kad įvertinti skolos už elektros energija pagrįstumą, byloje būtini duomenys apie ginčo laikotarpiu  bendrai sunaudotą (tame tarpe ir kiemo apšvietimui) elektrą, jos paskirstymą, konkretaus tarifo nustatymą bei atitinkamų sumų už elektrą paskaičiavimą atsakovo nuomotoms ir bendrai naudotoms patalpoms, tačiau tokie duomenys nepateikti. Teismui taip pat nepateikti duomenys apie vandens sunaudojimo kiekius, kainą, išlaidų už vandenį paskirstymą ir jų paskaičiavimą. Be to, byloje nepateikta jokių dokumentų, susijusių su šiukšlių išvežimo bei bendro naudojimo patalpų ir lauko teritorijos tvarkymo sąnaudomis, kurias patyrė ieškovė, o byloje pateikta deklaratyvaus pobūdžio neidentifikuota tarifų lentelė atsakovui priskaičiuotų sumų pagrįstumo neįrodo. Pažymėjo, jog ieškovės pateiktos pažymos, žiniaraščiai, sąskaitos apie mokesčių paskaičiavimą yra išvestiniai įrodymai ir savaime nepatvirtina atsakovui priskaičiuotų mokesčių pagrįstumo, nes teismui nepateikti jokie pirminiai dokumentai (atsakingų įmonių sąskaitos, skaitiklių rodmenys ir kt.), mokesčių už komunalines paslaugas paskaičiavimui. Teismas sprendė, jog byloje nepateikta jokių duomenų, kurių pagrindų galima būtų įvertinti atsakovui skaičiuotinos skolos už komunalines paslaugas pagrįstumą. Be to, byloje nepaneigtas atsakovo argumentas, jog ginčo laikotarpiu išlaidos už kitų nuomininkų atlaisvintas patalpas buvo skirstomos likusiems patalpų nuomininkams. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė savo pažymoje nedetalizuoja atsakovui ginčo laikotarpiu apskaičiuotų mokesčių sudėtinių dalių bei nepagrindžia atsakovui priskaičiuotų sumų faktinėmis išlaidomis. Ieškovė, kaip ir bet kuris kitas juridinis asmuo, turi įstatymuose nustatytą pareigą tinkamai ir teisingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, apskaičiuodama mokesčius patalpų nuomininkams vadovautis buhalteriniais dokumentais, taip pat tokius duomenis įstatymų nustatyta tvarka saugoti, o nesilaikydama šių reikalavimų turi prisiimti su tuo susijusią riziką bei neigiamas pasekmes įrodinėjimo prasme. Ieškovei nepateikus objektyvių ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių jos nurodomas aplinkybes, ieškinio dalį dėl 282,35 Eur skolos už komunalines paslaugas priteisimo iš atsakovo teismas atmetė kaip neįrodytą.

Sutarties 7.1 p. nustato, kad jeigu nuomininkas laiku nesumoka pagal Sutartį priklausančių mokėti sumų, jis už kiekvieną uždelstą  dieną nuomotojui moka 0,2 proc. dydžio palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos, todėl teismas sprendė, jog Sutartyje iš esmės susitarta dėl delspinigių už pavėluotą sumų mokėjimą, todėl prašomas priteisti 228,46 Eur palūkanas teismas laikė delspinigiais. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas iš dalies, o delspinigių reikalavimas yra išvestinis (sumos priskaičiuotos nuo bendrų sumų, kurios nėra pilnai priteistos), teismas reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, remdamasis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovei iš atsakovo priteisė 5 proc. metines palūkanas, o remdamasis CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str., ieškovės naudai iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė 381,59 Eur bylinėjimosi išlaidų (613,00 Eur x 0,6225).

                                        III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė VšĮ Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Respublikiniam centras prašo pirmos instancijos teismo sprendimą pakeisti ir iš atsakovo A. B. papildomai priteisti 282,35 Eur už komunalines paslaugas, 364,39 Eur palūkanų, 231,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmos instancijos teisme, bei bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo pateikimą.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Atsakovas pačio fakto, kad apeliantė patiria komunalines išlaidas, neginčijo, o tik formaliai motyvavo, kad jam atrodo, jog apeliantė per brangiai skaičiuoja už patalpų šildymą, nors dar 2015 m. gegužės mėn. jam buvo detaliai paaiškinta kaip ir už ką yra skaičiuojama. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad tarp šalių nuomos santykiai yra susiklostę nuo 2012 m. ir mokesčiai už komunalines paslaugas buvo skaičiuojami tokia pat metodika. Atsakovas PVM sąskaitas - faktūras iš apeliantės gavo, gavimo faktą patvirtino ir teismo posėdžio metu, sąskaitų atgal negrąžino, todėl remiantis tarp šalių pasirašytos Sutarties 6.2.1. p., privalėjo sumokėti už komunalines paslaugas iki einamo mėnesio 15 d.

2) Pirmos instancijos teismas modifikavo šalių susitarimą ir laikė, kad šalys susitarė dėl delspinigių, o ne dėl palūkanų. Toks teisės normų aiškinimas yra niekuo nepagrįstas, nes šalys yra laisvos susitarti tiek dėl delspinigių, tiek dėl palūkanų bei jų paskaičiavimo metodikos. Priteisiant mažesnę sumą, palūkanos turėjo būti proporcingai sumažintos, o ne atmestos visiškai, nes toks teismo sprendimas tik skatina skolininkus elgtis nesąžiningai, nemokėti privalomų sumų ir tikėtis nebaudžiamumo teismo pagalba. Be to, teismas visiškai nepagrįstai motyvuojamoje dalyje nurodo palūkanų dydį 228,46 Eur, nors apeliantė ieškiniu prašė 364,36 Eur ir teismas aprašomoje dalyje taip pat buvo nurodęs šią sumą.

3) Pagal tarp šalių pasirašytos sutarties 7.2. p. atsakovas buvo įsipareigojęs padengti skolos išieškojimo išlaidas. Ši norma, lyginant su CPK 98 str. ir 88 str., yra specialioji, t. y., šalys sutartimi susitarė kaip bus padengiamos skolos išieškojimo išlaidos, todėl esant konkurencijai tarp specialiosios teisės normos ir bendrosios teisės normos, taikoma specialioji teisės norma. Minėtos išlaidos nelaikytinos akivaizdžiai per didelės ar neprotingos, todėl visos bylinėjimosi išlaidos, nepriklausomai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, turėjo būti priteistos iš atsakovo.

Atsakovas A. B. atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.             

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Ieškovė VšĮ LASS pateikė naujus įrodymus -  2009 m. liepos 1 d. Šilumos pirkimo -pardavimo sutartį su priedu, 2014 m. balandžio 18 d. Valymo paslaugų teikimo sutartį, 2011 m. lapkričio 14 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų aktą, 2009 m. balandžio 15 d. Šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį su priedais, kuriuos prašo priimti, teigdama, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes apeliantė savo reikalavimus grindė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi ir išrašytomis, pateiktomis atsakovui bei neapmokėtomis PVM sąskaitomis - faktūromis. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini prie bylos.

Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl nuomininko (atsakovo) mokėtinų sumų už komunalines paslaugas bei jų apskaičiavimo.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1263,25 kv. m bendro ploto pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). 2012 m. balandžio 13 d. ieškovė su atsakovu sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 16/128N-01, kurios pagrindu ieškovė išnuomojo  atsakovui 23,55 kv. m ploto patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), advokato biurui, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais už jas mokėti 450,00 Lt nuomos mokestį bei mokėti už komunalinius patarnavimus (Sutarties 5.1, 6.1 p.). Sutarties terminas buvo nustatytas iki 2014 m. kovo 31 d., tačiau faktiškai prasitęsus nuomos santykiams, patalpos buvo grąžintos nuomotojai tik 2015 m. sausio 31 d. pagal priėmimo - perdavimo aktą. Per laikotarpį nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2015 m. sausio 31 d. ieškovė išrašė atsakovui už nuomą septynias PVM sąskaitas - faktūras 912,31 Eur sumai.

Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti atsakovui skaičiuotinos skolos už komunalines paslaugas pagrįstumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia išvada. Pažymėtina, kad šalys Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 16/128N-01 6.4. p. susitarė, kad be nuomos mokesčio, nuomininkas papildomai, kas mėnesį nuomotojui sumoka už faktines nuomojamoms patalpoms tenkančias komunalinių paslaugų ir eksploatavimo išlaidas (šalto vandens tiekimą ir kanalizaciją, karšto vandens tiekimą, apšildymą, šiukšlių išvežimą, bendro naudojimo vidaus ir lauko teritorijos priežiūrą, elektrą). Mokesčiai už suvartotą elektros energiją ir vandenį apskaičiuojami pagal atitinkamų institucijų nustatytus tarifus bei vidaus apskaitos prietaisų parodymus, paskaičiuotus proporcingai nuomojamų patalpų plotui (Sutarties 6.4.1. p.); mokesčiai už apšildymą apskaičiuojami pagal atitinkamų institucijų nustatytus tarifus ir proporcingai pagal nuomojamą patalpų plotą (Sutarties 6.4.2. p.); mokesčiai už bendro naudojimo lauko ir vidaus teritorijos priežiūrą apskaičiuojami pagal faktines išlaidas, proporcingai nuomojamų patalpų plotui (Sutarties 6.4.3. p.). CK 6.154 str. 1 d. nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Apeliantės pateiktos Šilumos pirkimo -pardavimo sutartis, Valymo paslaugų teikimo sutartis, Šalto vandens pirkimo - pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartis patvirtina, kad apeliantė patiria išlaidas už komunalines paslaugas, tenkančias pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju šalims Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi sutarus dėl komunalinių paslaugų reglamentavimo bei atsakovui neneigiant pačio fakto, kad apeliantė patiria išlaidas už komunalines paslaugas, pirmos instancijos teismas nepriteisdamas skolos už komunalines paslaugas paneigė atsakovo pareigą mokėti už suteiktas paslaugas pagal Sutarties 5.1. p. ir 6.4 p. Kaip teisingai nurodo apeliantė, tarp šalių nuomos santykiai yra susiklostę nuo 2012 m. ir mokesčiai už komunalines paslaugas buvo skaičiuojami tokia pat metodika, tačiau pretenzijas dėl komunalinių paslaugų apskaičiavimo metodikos atsakovas pareiškė tik 2015 m. sausio 15 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas nuo 2012 m. atlikdavo mokėjimus už komunalinius mokesčius pagal apeliantės pateiktas PVM sąskaitas - faktūras, patvirtina, kad jis faktiniais veiksmais sutikdavo su komunalinių išlaidų apskaičiavimu, kaip jau minėta, pretenzijų ieškovei iki 2015 m. sausio 15 d. nereiškė. Taigi, tokie atsakovo veiksmai patvirtina buvusį susitarimą dėl mokesčių už komunalines paslaugas skaičiavimo tvarkos nustatymo ir atsakovo pareigą apmokėti pateiktas PVM sąskaitas - faktūras. Be to, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais, tarp šalių susiklosčiusi mokėjimo už komunalines paslaugas praktika pagal ieškovės pateiktas sąskaitas atitinka nuomos sutarties 5.1. p. ir 6.4 p. nuostatas (CK 6.193 str. 1 d.).

Apeliantė atsakovo skolos faktą ir dydį be kita ko grindė PVM sąskaitomis - faktūromis, sąskaitų žiniaraščiais ir atsiskaitymų suvestine. Per laikotarpį nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2015 m. sausio 31 d. apeliantė išrašė atsakovui už nuomą ir komunalines paslaugas septynias PVM sąskaitas - faktūras 912,31 Eur sumai. Iš minėtų PVM sąskaitų-faktūrų turinio matyti, kad apeliantė juose nurodė suteiktas faktines paslaugas (elektros energija, galios dedamoji, kiemo apšvietimas, šilumos energija, vanduo, šiukšlių išvežimas, bendro naudojimo patalpų ir lauko teritorijos tvarkymas), suteiktų paslaugų kiekį, jų įkainius ir mokėtiną sumą. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011). Viena vertus, vien sąskaitos pateikimas asmeniui nepagrindžia pareigos ją apmokėti, o savo reikalavimo pagrindą turi įrodyti šalis, kuri reikalauja atitinkamą sumą priteisti. Kita vertus, kaip jau minėta, iš PVM sąskaitų - faktūrų turinio matyti, kad juose atsispindi faktinių paslaugų suteikimas ir faktiniai įkainiai už šias paslaugas, o atsakovas, neigdamas skolą už komunalines paslaugas, savo teiginių jokiais įrodymais nepagrindė ir nesukėlė pagrįstos abejonės, kad atitinkamos paslaugos, už kurias reikalaujama sumokėti, iš tiesų nebuvo suteiktos ar kad jam buvo priskirtos išlaidos už kitų nuomininkų atlaisvintas patalpas. Atsakovas PVM sąskaitas - faktūras gavo, jų negrąžino, tačiau mokesčių už komunalines paslaugas neapmokėjo.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 282,35 Eur skolos už komunalines paslaugas pagal PVM sąskaitas - faktūras, išrašytas laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2015 m. sausio 30 d., nepriteisimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.), todėl pirmos instancijos teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimas keistinas, ieškovės ieškinį tenkinant ir priteisiant iš atsakovo 282,35 Eur skolos už komunalines paslaugas.

Sutarties 7.1 p. šalys susitarė, kad jeigu nuomininkas laiku nesumoka pagal Sutartį priklausančių mokėti sumų, jis už kiekvieną uždelstą dieną nuomotojui moka 0,2 proc. dydžio palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos. Pirmos instancijos teismas šalių susitarimą dėl palūkanų kvalifikavo kaip susitarimą dėl delspinigių už pavėluotą sumų mokėjimą, todėl prašomas priteisti palūkanas laikė delspinigiais, tačiau nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliante, kad pirmos instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių susitarimą. Šalys yra laisvos pasirinkti savo pažeistos subjektinės teisės gynimo būdus ir formas, t. y. šalys gali susitarti ir sutartimi numatyti atsakomybės formą ir dydį (nustatyti netesybas, kompensuojamąsias palūkanas ir (ar) teisę reikalauti nuostolių atlyginimo arba nustatyti tik netesybas ir atsisakyti teisės reikalauti nuostolių), sutartimi šalys gali iš viso neaptarti atsakomybės už piniginės prievolės pažeidimą, bet tokiu atveju taikomos įstatymuose įtvirtintos civilinės atsakomybės formos (įstatyme nustatytos palūkanos kaip kreditoriaus minimalūs nuostoliai). Be to, apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai motyvuojamoje dalyje palūkanų dydį nurodė 228,46 Eur, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškiniu buvo prašoma priteisti 364,36 Eur palūkanų, tačiau iš 2015 m. birželio 9 d. ieškovės paaiškinimo, pateikto vykdant teismo 2015 m. gegužės 28 d. protokolinę nutartį, matyti, kad apeliantė nurodė, jog palūkanos už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2015 m. sausio 30 d. sudaro 228,46 Eur. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi ieškovės pateiktu paaiškinimu, vykdant pirmos instancijos teismo 2015 m. gegužės 28 d. protokolinę nutartį, ir iš atsakovo apeliantės naudai priteisia 228,46 Eur palūkanų už laikotarpį 2014 m. birželio 30 d. iki 2015 m. sausio 30 d.

Apeliacinės instancijos teisme iš dalies pakeitus ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.), todėl tenkinus ieškovės ieškinį, jos naudai iš atsakovo priteisina 613 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmos instancijos teisme.

Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, jai iš atsakovo priteisiama 20 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą pakeisti, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei VšĮ Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Respublikiniam centrui (į. k. 123816871) iš atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 842,24 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt du eurus 24 ct) skolos už nuomą, 282,35 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus 35 ct) skolos už komunalines paslaugas, 228,46 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 46 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 613 Eur (šešis šimtus trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės VšĮ Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Respublikinio centro (į. k. 123816871) naudai 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                      Asta Radzevičienė