Civilinė byla Nr. e2-295-763/2020
Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00900-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.3.1; 2.6.1.5; 2.6.29.3; 2.6.10.5.1;
3.1.7.1.5; 3.2.6.1
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 13 d.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas
sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei,
viešame parengiamajame posėdyje teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Gelvora“ ieškinį atsakovui J. S. dėl skolos, palūkanų, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė UAB „Gelvora“ per EPP sistemą kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovo J. S. priteisti pagal Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 07-105617-EG: 318,30 Eur skolą, 447,95 Eur palūkanas, 30,12 Eur delspinigius, viso - 796,37 Eur, sutartines palūkanas - 21 procento dydžio nuo pagrindinės skolos sumos (318,30 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-063855-GV priteisti: 24,57 Eur skolą, 20,10 Eur palūkanas, 9,7 Eur delspinigius, viso - 54,37 Eur, sutartines palūkanas - 12,25 procento dydžio nuo pagrindinės skolos sumos (24,57 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas - 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas: 19 Eur žyminį mokestį ir kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis LR CPK 87 str., prašo grąžinti 1 Eur žyminio mokesčio permoką. Ieškinyje nurodė, kad 2011-11-15 AB „Swedbank“ ir atsakovas J. S. sudarė Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 07-105617-EG bei 2008-06-09 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-063855-GV (toliau abi kartu - Sutartys), pagal kurias AB „Swedbank“ atsakovui suteikė minėtose Sutartyse nurodyto dydžio kreditą, atsakovas įsipareigojo sutartyse nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas sutartyje numatytas sumas AB „Swedbank“ naudai. Tačiau atsakovas netinkamai vykdė minėtas sutartis, todėl AB „Swedbank“ pastarąsias nutraukė, ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2013-02-22 AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ – ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-13-6294/13-20-10, pagal kurią 2013-02-25 bylų priėmimo perdavimo aktu Nr. 1 prie minėtos reikalavimo perleidimo sutarties, perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu, pagal sutartis. Ieškovė LR CK 6.109 str. nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtas sutartis, tačiau atsakovas pastarųjų nėra įvykdęs iki ieškinio parengimo dienos.
Šalys į teismo posėdį neatvyko.
Ieškovė prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Atsakovas J. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kur nurodė, kad su pareikštu ieškiniu iš dalies sutinka, tačiau pažymi, jog Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-791-763/2017 yra konstatuota, kad įsipareigojimas (skola) UAB „GELVORA“ yra tiek jo, tiek R. S. (po santuokos nutraukimo B.) solidari prievolė, tad tikslinga atsakove byloje įtraukti ir R. S., kadangi tai yra ir jos prievolė. Taip pat nurodo, kad jis Vilniaus apygardos teismo 2014-03-07 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-112-648/2014 (nuosprendis pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-30 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-165/2015) nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės laiką skaičiuojant nuo 2012-06-05. Todėl jis ne prieš savo valią nevykdo įsipareigojimo. Pažymi, kad ieškovas žinojo apie laisvės atėmimo bausmę, ir tai patvirtina atsakovo gaunami laiškai į Vilniaus pataisos namus, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų tikslu kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Galimai tai buvo daroma tik tam, kad labiau išaugtų palūkanų suma. Atsakovas negalėjo įvykdyti savo prievolės, kadangi negauna tam pakankamai pajamų. Akivaizdu, jog įvykus (force majeure) situacijai bei atsakovo sunkios finansinės padėties jis turi būti atleistas nuo sutarties nevykdymo pasekmių, o būtent nuo neprotingos palūkanų normos. Vadovaujantis išdėstytų, mano būtų teisinga ir sąžininga neskaičiuoti ir atmesti ieškovo prašymą priteisti 447,95 Eur. palūkanų sumą bei nustatyti 5 procentų metinę palūkanų normą nuo įsipareigojimo nevykdymo momento (CK 6.210 str. 1 d.), kadangi įsipareigojimas buvo nevykdomas ne iš noro išvengti atsakomybes už priimtus įsipareigojimus, o dėl susiklosčiusios situacijos bei sunkios finansinės padėties, dėl kurios tapo nepajėgus mokėti kreditoriui. Atsiliepimu prašė atsakove į bylą įtraukti ir R. S. (buvusią atsakovo sutuoktinę, po santuokos nutraukimo pavardė B.), a. k. (duomenys neskelbtini) kadangi skola yra ir jos prievolė (Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-791-763/2017 dėl santuokos nutraukimo); nustatyti 5 % metinę palūkanų normą nuo įsipareigojimo nevykdymo momento; atmesti ieškovo prašymą priteisti 447,95 Eur. palūkanų sumą. 2020-01-02 prašyme nurodė, jog neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant, sutiktų dalyvauti vaizdo konferencijos būdu.
Šalims neatvykus į posėdį, teismas bylą nagrinėja šalims nedalyvaujant.
Ieškinys tenkinamas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008-06-09 „Swedbank“, AB, ir atsakovas J. S. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. Nr. 08-063855-GV (toliau – 1 Sutartis), kurios pagrindu bankas suteikė atsakovui vartojimo kreditą 2027,34 Eur (7000 Lt) sumai terminui iki 2012-05-12. Atsakovas įsipareigojo mokėti 12,25 proc. dydžio metines palūkanas bei 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Atsakovas netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal 1 Sutartį, nemokėjo mėnesinių mokėjimų, palūkanų ir delspinigių. 2012-08-01 Swedbank, AB, informavo atsakovą apie susidariusį įsiskolinimą, paragino geranoriškai įvykdyti prievolę. Atsakovas bankui įsiskolinimo nesumokėjo.
Be to, 2011 m. lapkričio 15 d. pradinis kreditorius „Swedbank“, AB ir atsakovas sudarė Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 07-105617-EG (toliau – 2 Sutartis), pagal kurią „Swedbank“, AB atsakovui suteikė minėtoje sutartyje nurodyto dydžio kreditą (289,62 Eur (1000 Lt)), atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas (sutarties terminas iki 2014-09-30). Nustatyta, kad atsakovas įsipareigojimų pagal aukščiau minėtą 2 Sutartį tinkamai nevykdė, todėl „Swedbank“, AB 2012 m. spalio 9 d. sutartį nutraukė.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). 2013-02-22 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. ST-13-6294/13-20-10 „Swedbank“, AB perleido ieškovei UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovė 2013-03-07 informavo atsakovą apie reikalavimų perleidimą bei paragino per tris dienas nuo pranešimo gavimo sumokėti skolą. Ieškovė nurodo, kad, vadovaudamasis LR CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą.
Byloje darytina išvada, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartines prievoles, kadangi visiškai neatsikaitė su ieškove, ieškovė savo reikalavimus pagrindė tinkamais įrodymais, byloje įrodymų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą, nėra. Atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, negauna pakankamai pajamų, todėl negali sumokėti skolos, nepagrįstos įrodymais apie pajamas. Be to, atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad kreditiniai įsiskolinimai bankui atsirado 2008 m. ir 2011 m., ir nuo to laiko atsakovas turėjo galimybę bent iš dalies mokėti sutartinius įsipareigojimus iki laisvės atlikimo bausmės pradžios, tačiau to nedarė.
Kaip jau minėta, atsakovas atsiliepime nurodė, kad būtų tikslinga įtraukti byloje atsakove jo buvusią sutuoktinę R. S., kaip solidariai atsakingą už susidariusį įsiskolinimą bankui.
Bylos nagrinėjimo metu iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo (Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų) 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-791-763/2017 tarp atsakovo J. S. ir R. S. nutraukta, 2010-09-11 įregistruota, santuoka. Be to, sprendimu pripažinta, kad sprendimo motyvuojančioje dalyje nurodyti skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, suinteresuotam asmeniui, sumokėjusiam dalį sutuoktinių skolų, teismų sprendimais/nuosprendžiais priteista turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiesiems: tame tarpe ir UAB „Gelvora“, yra J. S. ir R. S. solidarios prievolės. Sprendimo motyvuojančioje dalyje nurodyta, kad sutuoktiniai turi skolinių išsipareigojimų be kitų kreditorių ir UAB „Gelvora“ 1204.33 Eur sumoje. Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-13 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-482/2008). Bendros sutuoktinių prievolės gali būti dalinės arba solidarios ir tokia klasifikacija yra teisiškai reikšminga šeimos išoriniuose (kreditoriaus ir sutuoktinių) bei vidiniuose (sutuoktinių tarpusavio) teisiniuose santykiuose. Nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas, civilinė byla Nr. 3K-P-186/2010). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu nuo 2010-09-11 faktiškai-iki 2012-06-05 sudarė kredito sutartis, pagal kurias abu kredito gavėjai (Šalys) įsipareigojo atsakyti solidariai iki to laiko, kol bus įvykdytos visos prievolės. Pareiškėjas prašo santuokos nutraukimo byloje tai patvirtinti teismo sprendimu. Šioje vietoje pažymėtina, kad santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį - pareigai atsakyti kreditoriams. Kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidariosios prievolės subjektai) CK 3.109, 6.6, 6.8 straipsnių prasme, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas arba prievolė būtų padalyta tarp skolininkų (CK 6.5, 6.116 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), todėl bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygos gali būti keičiamos tik įstatymo nustatyta tvarka – raštišku visų sutarties šalių susitarimu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Šalių kreditoriai (atsiliepimus į ieškinį pateikę kreditoriai, t.1, b.l.173-196, t.2,b.l.3-6) nepareiškė, kad solidarioji prievolė pagal kredito sutartis ar kitus skolinius įsipareigojimus/įpareigojimus būtų padalyta ar pakeista, todėl ir nutraukus santuoką sutuoktinių solidariųjų prievolių pobūdis nesikeičia, buvę sutuoktiniai išlieka solidariųjų prievolių subjektais, jų atsakomybė pagal šias prievoles nekeičiama.
Taigi, susipažinus su teismo priimtu sprendimu matyti, kad sprendime pasisakyta dėl sutuoktinių prisiimtų solidarių prievolių, už kurias abu sutuoktiniai ir atsako, būtent UAB „Gelvora“ – 1204.33 Eur sumoje. Nagrinėjamojoje byloje UAB „Gelvora“ reiškia ieškinio reikalavimą 850,74 Eur sumoje, ir tik atsakovui. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J. S. 2008-06-09 Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-063855-GV sudarė iki santuokos 2010-09-11 sudarymo, o 2011-11-15 Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 07-105617-EG sudarė, nors ir santuokos su R. S. metu, tačiau iš sutarties turinio matyti, kad sutartis sudaryta asmeniškai J. S., ir nėra jokių duomenų, kad apie ją informacija pateikta sutuoktinei R. S.. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad R. S. įtraukimas į šią bylą butų perteklinis, o atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad šios bylos skola yra susijusi su minėtame 2017-11-13 sprendime aptartais įsiskolinimais.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2 straipsnio nuostatas prievolės, kylančios iš sutarties turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Ieškovui, perėmus reikalavimo teisę į atsakovo skolą, atsakovas jai pagal sutartį tekusios prievolės grąžinti kreditą neįvykdė (CK 6.881 straipsnio 1 dalis), o ieškovei paraginus sumokėti skolą – nepadengė įsiskolinimo (CK 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis), tuo padarė ieškovei nuostolius, todėl atsakovo atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), atsakovas privalo grąžinti kreditą bei mokėti ir sutartimi sulygtas palūkanas bei delspinigius, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 24,57 Eur skolą, 20,10 Eur palūkanos, 9,7 Eur delspinigiai (1 Sutarties 5.1 p., 7.3 p.). Nes netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
CK 6.261 straipsnis nustato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, todėl ieškovui pagal 1 Sutartį už 24,57 Eur negrąžintą kredito sumą priteistinos 12,25 procentų dydžio sutartyje numatytos palūkanos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo 2019-11-11 iki visiško kredito grąžinimo (CK 6.261 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). sutartinės palūkanos - 12,25 procento dydžio nuo pagrindinės skolos sumos (24,57 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimai tenkintini ieškovei iš atsakovo pagal 2 Sutartį priteisiant 318,30 Eur skolą ir 447,95 Eur palūkanas (CK 6.38, 6.200, 6.886 straipsniai).
Nustatyta, jog pradinis kreditorius ir atsakovė 2 Sutartyje susitarė dėl 0,05 procento dydžio delspinigių normos nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius pagal 2 Sutartį tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistini 30,12 Eur delspinigiai (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis, 6.260 straipsnio 1, 2 dalys).
CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Pagal su pradiniu kreditoriumi sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 21 procentų dydžio metines palūkanas. Minėtoje sutartyje nurodytos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 17,50 procentų dydžio metines palūkanas už pagrindinę skolos sumą (318,30 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-11) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 850,74 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-11-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareikšdama ieškinį teisme ieškovė sumokėjo 19 Eur žyminį mokestį (CPK 79 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Ieškovė ieškinį šioje elektroninėje byloje (ieškinio suma 850,74 Eur) apmokėjo 20 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (2019-10-11 mokėjimo nurodymas Nr. AA-55). Nustatyta, kad ieškinys šioje byloje turėjo būti apmokėtas 19 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, todėl UAB „Gelvora“ grąžinama 1 Eur sumokėto žyminio mokesčio, tai yra grąžinama sumokėta didesnė mokesčio dalis, nei numato įstatymai (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 str. 1 d. 1 p., 259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (pagal sutartį Nr. 07-105617-EG) 318,30 Eur skolą, 447,95 Eur palūkanas, 30,12 Eur delspinigius, viso – 796,37 Eur, sutartines palūkanas - 21 procento dydžio nuo pagrindinės skolos sumos (318,30 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme 2019-11-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; (pagal sutartį Nr. 08-063855-GV) priteisti 24,57 Eur skolą, 20,10 Eur palūkanas, 9,70 Eur delspinigius, viso – 54,37 Eur, sutartines palūkanas - 12,25 procento dydžio nuo pagrindinės skolos sumos (24,57 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme 2019-11-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 850,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-11-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas – 19 Eur žyminį mokestį, UAB „Gelvora“ (įmonės kodas 125164834, buveinė A. Juozapavičiaus g. 7, Vilniaus m., atsiskaitomoji sąskaita LT027044060000310074, AB SEB bankas), naudai.
Grąžinti iš valstybės biudžeto UAB UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, 1 Eur (vieną Eur) žyminio mokesčio, sumokėto 2019-10-11 mokėjimo nurodymu Nr. AA-55, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.
Teisėjas Rimvydas Petrauskas