Administracinė byla Nr. A-470-858/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03929-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1.; 11.6.1.4.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. K. ir D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir D. A. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. K. dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjos V. K. ir D. A. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1-7), prašydamos:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2013 m rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.8)-1874 dalis, kuriomis atsisakyta įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Vilniaus rajono skyrius) vedėją administracine tvarka:
a) panaikinti Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 28 d. įsakymų Nr. 48VĮ-(14.48.2)-212 ir Nr. 48VĮ-(14.48.2)-267 dalis, kuriose pasisakoma dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suteikimo pilietei J. K.;
b) nedelsiant patikslinti V. A. (V. A.) 2008 m. balandžio 10 d. išvadą Nr. 41-2.12-1376 sumažinant išperkamos žemės plotą 0,1788 ha dydžiu;
c) V. A. atkurti nuosavybės teises natūra į jo turėtos namų valdos (duomenys neskelbtini) neišpirktos žemės sklypo dalį – 0,1788 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini);
2) įpareigoti Vilniaus rajono skyrių nedelsiant patikslinti V. A. 2008 m. balandžio 10 d. išvadą Nr. 41-2.12-1378 sumažinant išperkamos 8-tos eiliškumo žemės plotą 0,1788 ha ploto dydžiu;
3) panaikinti Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-212 2.4 punktu patvirtinto Siūlytinų piliečiams neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo (4 priedas) 15 eilutę, kurioje įrašytas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), sklypo plotas – 0,1788 ha, sklypo vertė – 2 688 Lt;
4) panaikinti Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-212 2.10 punktu patvirtinto Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo (10 priedas) 4 eilutę, kurioje įrašyta J. K. (prašymo padavimo data 2012 m. rugpjūčio 28 d.);
5) panaikinti Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 48Vį-(14.48.2)-267 patvirtinto Piliečių pasirinktų naujų žemės sklypų individualiai statybai, esančių (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) rajone, sąrašo (2 priedas) 4 eilutę, kurioje įrašyta J. K., pasirinkusi sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
6) atkurti V. A. nedelsiant nuosavybės teises natūra į jo turėtos namų valdos (duomenys neskelbtini), neišpirktos žemės dalį – 0,1788 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos skunde paaiškino, jog yra V. A., mirusio 2000 m. lapkričio 8 d., teisių perėmėjos. V. A. turėjo teisę į 1,70 ha žemės atkūrimą: į 0,43 ha turėtos žemės nuosavybės teisės jau atkurtos, dėl 0,1610 ha ploto žemės grąžinimo natūra procedūros dar vyksta, o į likusio išperkamo 1,1090 ha žemės ploto yra paruošta išvada 2008 m. balandžio 15 d. Nr. 216 lygiaverčiui žemės plotui gauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Šis išperkamas žemės plotas susideda iš 0,1342 ha 5-tos eiliškumo žemės (116 sąrašo eilutė) ir 0,9748 ha 8-to eiliškumo žemės (sąrašo 354 eilutė).
Nurodo, kad iki šiol naudojasi 0,50 ha ploto žemės sklypu tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, kuris iki 1940 m. nacionalizacijos buvo V. A. tėvo K. A. turėtame žemės rėžyje. V. A. 0,3 ha ploto namų valdos dalį įsigijo pagal Valstybinę žemės pirkimo-pardavimo 1995 m. rugpjūčio 28 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o likusioje apie 0,2 ha V. A. (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypo dalyje (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus apskrities valdytojo administracija (toliau – ir VAVA) 1995 m. lapkričio 28 d. išdavė leidimą statyti gyvenamąjį namą. Tačiau nuosavybės teisės iki šiol pareiškėjoms nėra atkurtos. Pasak pareiškėjų, (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektas prieš kelis metus buvo patvirtintas ir (duomenys neskelbtini) prieškario savininkai buvo padavę prašymus į 146,10 ha turėtos žemės susigrąžinimą natūra. Pareiškėjos V. A. vardu taip pat gavo 2008 m. balandžio 15 d. išvadą Nr. 216 žemės plotui 1,1090 ha, tačiau turėta žemė natūra negrąžinama.
Teigė, kad V. A. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nurodoma, kad žemės sklypo ribas ženklino UAB „Arlitanus“ matininkė S. V., vadovaudamasi Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-212 ir 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 48Vį-(14.48.2)-267, kurie dalyse, kuriose sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) įteikiamas pagal išvadą pil. J. K., pareiškėjų manymu, yra neteisėti. Dėl to jos ne kartą kreipėsi su skundais į Tarnybos Vilniaus rajono skyrių (2013 m. balandžio 2 d.; pakartotinai 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. liepos 25 d.). Iš Tarnybos buvo gautas 2013 m. rusgėjo 30 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-1874, iš kurio turinio, anot pareiškėjų, matyti, kad Tarnyba neišsprendė pareiškėjų skundų iš esmės, o tik informavo, kad, tik atlikus pavedimus, galimi tolimesni veiksmai sprendžiant klausimus dėl VAV 2008 m. balandžio 10 d. patvirtintos V. A. vardu parengtos išvados Nr. 41-2.12-1378 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn patikslinimo ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, grąžinant žemę natūra (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, galimybių.
Pareiškėjų teigimu, ginčo žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra V. A. turėtos 0,5 ha ploto namų valdos žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalis, kurioje viena iš pareiškėjų ir V. A. rengėsi statyti gyvenamąjį namą. Dabar šioje apie 0,2 ha buvusios 0,5 ha ploto namų valdos dalyje yra pareiškėjų sodas, kiti namų valdos želdiniai ir nuolat daržui naudojamas žemės plotas, o 0,3 ha ploto turėtos 0,5 ha namų valdos žemės sklypo V. A. įsigijo ne atkurdamas nuosavybės teises, bet išpirkdamas ją iš valstybės. Todėl pareiškėjos nesutinka su NŽT direktoriaus pavaduotojo pavedimu Vilniaus rajono skyriaus vedėjui, kad atskiru sklypu suprojektuotas 0,1788 ha ploto kitos paskirties individualiai statybai žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), turėto 0,5 ha ploto namų valdos (duomenys neskelbtini) dalis, būtų įtraukiamas į laisvos valstybinės žemės fondą ir siūlomas kitiems piliečiams, kurie pageidavo atkurti nuosavybės teises į žemę, grąžinant ją natūra (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini). Pagal galiojančių teisės aktų nuostatas kitos paskirties (ne žemės ūkio paskirties) namų valdų žemė grąžinama natūra tik ją naudojantiems piliečiams.
Atkreipė dėmesį, jog Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punktu nustatyta, kad kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose parduodami ne didesni kaip 2 hektarų namų valdos žemės sklypai. Jeigu namų valdos naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti pagal įstatymus ir nėra parengtų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų, parduodama namų valdos žemė, kurią užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Parduodamas žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje, atitikti namų valdos eksploatavimo reikalavimus, jo ribos turi būti nustatytos teritorijų planavimo dokumente.
Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepimu (I t., b. .l. 85–97) į pareiškėjų skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjų tėvas V. A. turi teisę atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią dalį – 1,70 ha buvusio savininko K. A. pagal dabartinį teritorinį-administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini) 6,79 ha valdytos žemės. NŽT 2012 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 48S-233 V. A. atkurtos nuosavybės teisės į 0,43 ha grąžinant ją natūra (duomenys neskelbtini). V. A. liko atkurti nuosavybės teises į 1,27 ha (1,70 ha – 0,43 ha) žemės. Pareiškėjų tėvas V. A. 1995 m. rugpjūčio 28 d. sudarė valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P41/95-5457, pagal kurią iš valstybės privačion nuosavybėn įsigijo 0,3000 ha ploto kitos paskirties (būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas V. A. vardu Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) buvo įregistruotas nuo 1995 m. rugpjūčio 28 d. iki 2001 m. rugpjūčio 10 d. Šio žemės sklypo dalis pagal NTR centrinio duomenų banko 2013 m. spalio 23 d. išrašą nuosavybės teise valdo: D. A., P. K. ir V. K.. Kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypo privatizavimo byloje, saugomoje Vilniaus rajono skyriaus archyve, yra V. A. 1995 m. kovo 14 d. prašymas dėl 0,30 ha ploto namų valdos žemės sklypo pirkimo. Taip pat šioje byloje yra Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) viršaičio 1995 m. kovo 14 d. pažymėjimas Nr. 85, kuriame nurodyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės ūkinių knygų asmeninę sąskaitą Nr. 41 (duomenys neskelbtini), V. A. priklauso gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas 3 000 kv. m žemės plote. Kitų dokumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėjų tėvas naudojosi didesnio ploto namų valdos žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Todėl nesutiko su pareiškėjų teiginiu, jog V. A. nusprendė 0,50 ha namų valdos žemės sklypo 0,3 ha dalį pirkti iš valstybės, o likusią apie 0,20 ha namų valdos dalį, kurioje jo duktė V. K. ir jis ruošėsi statyti individualų namą, atkurti nuosavybės teises, nes tokio turinio prašymo VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui V. A. nebuvo pateikęs. Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (0,1788 ha), esantis (duomenys neskelbtini), kuris skunde yra minimas kaip V. A. naudojamos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), dalis yra pažymėtas (duomenys neskelbtini) generaliniame plane. Šis žemės sklypas V. A., o po jo mirties pareiškėjoms, nebuvo išnuomotas ar kitais teisiniais pagrindais suteiktas, todėl V. A., o po jo mirties ir pareiškėjos, neturi teisinio pagrindo naudotis 0,1788 ha žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini).
Atkreipė dėmesį, jog VAVA Vilniaus rajono valstybinė statinių inspekcija 1995 m. lapkričio 28 d. leidimu leido statyti gyvenamąjį namą privačios žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kurio plotas 0,3000 ha, V. A. vardu NTR įregistruotas nuo 1995 m. rugpjūčio 28 d. Ši aplinkybė patvirtina, kad leidimas statyti gyvenamąjį namą yra išduotas V. A. nuo 1995 m. rugpjūčio 28 d. nuosavybės teise priklausančiame 0,3000 ha ploto žemės sklype, o ne greta esančiame 0,1788 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl reikalavimas V. A. (miręs) atkurti nedelsiant nuosavybės teises natūra į jo turėtos namų valdos (duomenys neskelbtini) neišpirktos žemės dalį – 0,1788 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas.
Nurodė, jog NŽT 2013 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 1SS-(7.5.)-1100 informavo pareiškėjas, kad į TNŽT direktoriaus 2013 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-124 (pakeistas 2013 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-148 ir 2013 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-163)) patvirtintus sąrašus yra įrašyta ir J. K., o NŽT 2013 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 1SS-(7.5.)-1874 pareiškėjoms buvo pateikta informacija apie tai, kad NŽT direktoriaus įsakymu sudaryta Darbo grupė, įvertinusi Vilniaus rajono skyriaus pateiktą medžiagą, nustatė kad, sprendžiant piliečiams Vilniaus rajono teritorijoje nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajai naujus žemės sklypus individualiai statybai, klausimą buvo pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 4 dalies, 21 straipsnio 4, 5 dalių, 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies nuostatos. Taip pat pareiškėjos buvo informuotos apie tai, kad NŽT direktoriaus pavaduotojas 2013 m. rugpjūčio 28 d. pavedimu Nr. 1PAV-(1.8.)-547 Vilniaus rajono skyriaus vedėjui pavedė priimti sprendimus neatkurti nuosavybės teisių piliečiams, nurodytiems Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakyme Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 „Dėl piliečių pasirinktų naujų žemės sklypų individualiai statybai tvirtinimo“, kurie pasirinko jiems siūlomus naujus žemės sklypus (jų dalis) individualiai statybai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėse. Šį pavedimą Vilniaus rajono skyriaus vedėjas įvykdė ir J. K. atžvilgiu priėmė 2013 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2985 neatkurti nuosavybės teisių J. K. į jos pirmiau minėtu Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 patvirtintą jos pasirinktą naują žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) individuliai statybai, esantį (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjų reikalaujami panaikinti individualūs administraciniai aktai nėra įgyvendinami, nes yra priimtas naujas Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 3 d. įsakymas (sprendimas) Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2985 neatkurti nuosavybės teisių J. K. į jos pasirinktą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad šiuos aktus naikinti netikslinga.
Pabrėžė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 1994 m. gegužės 27 d. nutarime pateiktu išaiškinimu, žemės sklypai, kurie nėra suteikti individualių gyvenamųjų namų statybai, negali būti priskiriami valstybės išperkamai žemei, o turi būti grąžinami pretendentams, nustatyta tvarka pateikusiems prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų iki visuotinio žemės nacionalizavimo (1940 m. liepos 22 d.) valdytą žemę. Taigi Vilniaus rajono skyriui įvykdžius NŽT direktoriaus pavaduotojo 2013 m. rugpjūčio 28 d. pavedimą Nr. 1PAV-(1.8.)-547 ir Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu (sprendimu) 0,1788 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) priskyrus laisvos žemės fondo žemės plotui, Vilniaus rajono skyrius raštu informuos visus pretendentus, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo ir kurių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėja ir kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam, apie galimybę tokį išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra (duomenys neskelbtini).
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepimu (III t., b. l. 147) į pareiškėjų skundą su skundu nesutiko.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 10 d. sprendimu (III t., b. l. 152-162) pareiškėjų V. K. ir D. A. skundą tenkino iš dalies – panaikino Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-212 2.4 punktu patvirtinto Siūlytinų piliečiams neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje, (duomenys neskelbtini) vietovėje, sąrašo (4 priedas) 15 eilutę, kurioje įrašytas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), sklypo plotas – 0,1788 ha, sklypo vertė – 2 688 Lt; panaikino Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr.48VĮ-(14.48.2)-212 2.10 punktu patvirtinto Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje, (duomenys neskelbtini) vietovėje, sąrašo (10 priedas) 4 eilutę, kurioje įrašyta J. K. (prašymo padavimo data 2012 m. rugpjūčio 28 d.); panaikino Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 48Vį-(14.48.2)-267 patvirtinto Piliečių pasirinktų naujų žemės sklypų individualiai statybai, esančių (duomenys neskelbtini), sąrašo (2 priedas) 4 eilutę, kurioje įrašyta J. K., pasirinkusi sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje iš esmės ginčas kilo dėl atsakovų atsisakymo pareiškėjoms atkurti nuosavybės teises į 0,1788 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šalys skirtingai traktuoja šio žemės sklypo teisinį statusą – pareiškėjos mano jį esant namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), naudojamo žemės sklypo dalimi, nes pareiškėjų senelis naudojosi 0,5 ha ploto namų valdos žemės sklypu, o pareiškėjų tėvas išsipirko tik dalį šios namų valdos – 0,3 ha; atsakovas mano, jog pareiškėjų tėvas ir pareiškėjas faktiškai naudojosi 0.3 ha ploto namų valdos žemės sklypu, pretenduojamas žemės sklypas buvo rėžiniame kaime, todėl jo grąžinimui taikytinos kitos taisyklės.
Nustatė, jog ginčo žemės sklypas yra kaimo vietovėje. Tarp šalių nėra ginčo, kad buvusio savininko K. A. žemė buvo rėžiniame kaime.
Teismas, remdamasis Atkūrimo įstatymo 4 straipsniu, Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcijos) 21 straipsnio 1-2 ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, darė išvadas, kad: 1) (duomenys neskelbtini) apylinkės taryba nėra suteikusi, kaip kad teigia pareiškėjos ir jų atstovė, V. K. (kuri tuo metu netgi nebuvo (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyventoja) gyvenamojo namo statybai atskirą žemės sklypą, kuris būtų šalia jos tėvui (duomenys neskelbtini), priklausančios namų valdos; (duomenys neskelbtini) taryba 1994 m. gegužės 11 d. sprendimu leido V. K. statyti individualų gyvenamą namą (duomenys neskelbtini), tėvo V. A. namų valdos žemės sklype; 2) pagal galiojusį ir galiojantį reglamentavimą „naudojamais“ žemės sklypais laikomi ne bet kokie, asmenų supratimu, jų naudojami prie namų valdų esantys žemės sklypai, o tik tokie, kokie yra nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose; 3) ginčo atveju toks teritorijų planavimo dokumentas yra V. A. namų valdos žemės sklypo (plotas 3 000 kv. m), esančio (duomenys neskelbtini), ribų planas, sudarytas 1994 m. rugpjūčio mėn. (I t., b. l. 57). Būtent šis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) V. A. vardu NTR buvo įregistruotas nuo 1995 m. rugpjūčio 28 d.; 4) Iš Vilniaus apskrities archyvo gauta asmens ūkio sąskaita Nr. 502, kurios 4 skyriuje „Asmeniškai ūkio valdoma žemė“ nurodyta, jog V. A. nuo 1986 m. sausio 1 d. iki 1990 m. birželio 1 d. valdė 0,50 ha žemės (I t., b. l. 48–53), pagal teisės aktus, kuriais teismas remiasi, nėra prilyginama teritorijų planavimo dokumentui, iš kurio būtų galima spręsti apie naudojamą namų valdai žemės sklypą.
Įvertinęs šias išvadas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovus atkurti V. A. nedelsiant nuosavybės teises natūra į jo turėtos namų valdos (duomenys neskelbtini), neišpirktos žemės dalį – 0,1788 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nėra teisinio pagrindo įpareigoti Vilniaus rajono skyrių nedelsiant patikslinti V. A. 2008 m. balandžio 10 d. išvadą Nr. 41-2.12-1378 sumažinant išperkamos 8-tos eilės žemės plotą 0,1788 ha ploto dydžiu. Dėl tų pačių priežasčių teisėtomis pripažino skundžiamo NŽT 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.8)-1874 dalys, kuriomis buvo atsisakyta įpareigoti Vilniaus rajono skyriaus vedėją nedelsiant patikslinti V. A. (V. A.) 2008 m. balandžio 10 d. išvadą Nr. 41-2.12-1376 sumažinant išperkamos žemės plotą 0,1788 ha dydžiu bei V. A. atkurti nuosavybės teises natūra į jo turėtos namų valdos (duomenys neskelbtini) neišpirktos žemės sklypo dalį – 0,1788 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Akcentavo, jog įvertinus tai, kad ginčo žemė buvo rėžiniame kaime, ji visiems pretendentams, įskaitant pareiškėjas, turi būti grąžinama laikantis procedūrų, numatytų Atkūrimo įstatymo 4 straipsnyje, bei jį detalizuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose.
Pabrėžė, kad NŽT 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-1874 iš esmės pati pripažino, kad J. K. į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, sąrašą buvo įtraukta neteisėtai; pripažino, jog NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 dalis, kuriuo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovių teritorijose 98 piliečių sąrašas, kurie pasirinko jiems siūlomus žemės sklypus individualiai statybai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėse, ir kuriuo J. K. pasirinko žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) individualiai statybai (duomenys neskelbtini), taip pat neteisėta. Atliktu patikrinimu konstatuota, kad Vilniaus rajono skyrius, sužinojęs (nustatęs), kad (duomenys neskelbtini), <...> kadastro vietovių (duomenys neskelbtini) <...> (duomenys neskelbtini), <...> (duomenys neskelbtini) <...> yra nauji žemės sklypai, kurie suprojektuoti individualiai statybai kaimo gyvenviečių patvirtintais generaliniais planais, tačiau nėra suteikti piliečiams ir nėra įsigyti nuosavybėn, negalėjo šių žemės sklypų priskirti valstybės išperkamai žemei, o patvirtinęs patikslintus šių kadastro vietovių valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planus ir valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių plotų sąrašus, per mėnesį turėjo informuoti pretendentus apie galimybę susigrąžinti turėtą žemę natūra. Nustatyta, kad pretendentai žemės sklypus individualiai statybai rinkosi nesilaikant Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyto eiliškumo. Buvo padaryta išvada, kad Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-204 (patikslintas 2013 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-212), kuriuo patvirtinti siūlytini piliečiams neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai inter alia Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini), yra priimtas pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, 21 straipsnio 4, 5 dalių, 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Metodikos 24.1 ir 26 punktų reikalavimus ir kad nėra teisinio pagrindo J. K. priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, perduodant neatlygintinai nuosavybėn pasirinktą lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai, t. y. žemės sklypą, kuris ribojasi su pareiškėjų namų valdos žemės sklypu. Pastebėjo, jog Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 3 d. įsakymu (sprendimu) Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2985 „Dėl atsisakymo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pilietei J. K.“ nuspręsta nepriimti sprendimo atkurti nuosavybės teises pilietei J. K., nurodytai Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 „Dėl piliečių pasirinktų naujų žemės sklypų individualiai statybai tvirtinimo“ 2 priede, suteikiant pasirinktą naują žemės sklypą individualiai statybai.
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, sprendė, jog tenkintini skundo reikalavimai: 1) panaikinti Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-212 2.4 punktu patvirtinto Siūlytinų piliečiams neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo (4 priedas) 15 eilutę, kurioje įrašytas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), sklypo plotas – 0,1788 ha, sklypo vertė – 2 688 Lt; 2) panaikinti Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr.48VĮ-(14.48.2)-212 2.10 punktu patvirtinto Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo (10 priedas) 4 eilutę, kurioje įrašyta J. K. (prašymo padavimo data 2012 m. rugpjūčio 28 d.); 3) panaikinti Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 48Vį-(14.48.2)-267 patvirtinto Piliečių, pasirinktų naujų žemės sklypų individualiai statybai, esančių (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini), sąrašo (2 priedas) 4 eilutę, kurioje įrašyta J. K., pasirinkusi sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Dėl pareiškėjų skundo reikalavimo panaikinti NŽT 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.8)-1874 dalį, kuria NŽT atsisakė administracine tvarka panaikinti Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 28 d. įsakymų Nr. 48VĮ-(14.48.2)-212 ir Nr. 48VĮ-(14.48.2)-267 dalis, kuriose pasisakoma dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suteikimo pilietei J. K. teismas sprendė, kad jis atmestinas. Nurodė, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose. Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad institucija pati negali panaikinti savo priimto administracinio sprendimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 4 d. nutartis adm. byloje Nr. A2-161/2005, 2010 m. vasario 1 d. sprendimas adm. byloje Nr. A756-35/2010).
Pažymėjo, kad pripažinus, jog NŽT nepriėmė jokio sprendimo dėl pareiškėjų 2013 m. liepos 25 d. skundo reikalavimo įpareigoti Vilniaus skyriaus vedėją administracine tvarka panaikinti Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-212 dalį, kurioje pasisakoma dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) skyrimo pil. J. K., bei administracine tvarka panaikinti Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-267 dalį, kurioje pasisakoma dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suteikimo pil. J. K., darytina išvada, jog NŽT tokio prašymo negalėjo tenkinti. Todėl sprendė, kad iš esmės nėra pagrindo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.8)-1874 dalį, kuria NŽT atsisakė administracine tvarka panaikinti Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 28 d. įsakymų Nr. 48VĮ-(14.48.2)-212 ir Nr. 48VĮ-(14.48.2)-267 dalis, kuriose pasisakoma dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suteikimo pilietei J. K..
III.
Pareiškėjos V. K. ir D. A. apeliaciniu skundu (III t., b. l. 168-176) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti jų reikalavimus dėl atsakovo įpareigojimo patikslinti V. A. 2008 m. balandžio 10 d. išvadą Nr. 41-2.12-1378 sumažinant išperkamos 8-tos eiliškumo žemės plotą 0,1788 ha ploto dydžiu, atsakovo įpareigojimo atkurti V. A. nedelsiant nuosavybės teises natūra į jo turėtos namų valdos (duomenys neskelbtini), neišpirktos žemės dalį – 0,1788 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), ir šioje dalyje dalyje priimti naują sprendimą – skundo reikalavimus tenkinti. Pareiškėjos taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas objektyviai neištyrė (duomenys neskelbtini) tarybos 1994 m. gegužės 11 d. sprendimo „Dėl pil. V. K. sklypo individualiai statybai skyrimo“, todėl nepagrįstai sprendė, jog (duomenys neskelbtini) taryba nėra suteikusi V. K. gyvenamojo namo statybai atskiro žemės sklypo, kuris būtų šalia jos tėvui (duomenys neskelbtini), priklausančios namų valdos. Iš (duomenys neskelbtini) tarybos 1994 m. gegužės 11d. sprendimo „Dėl pil. V. K. sklypo individualiai statybai skyrimo“ aiškiai matyti, kad pareiškėjai V. K. skirtas atskiras žemės sklypas individualiai statybai, kitokia teismo išvada nėra pagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Pažymi, jog nors šiame sprendime nurodoma, kad NŽT nusprendė leisti pil. V. K. statytis individualų gyvenamą namą (duomenys neskelbtini) tėvo pil. V. A. namų valdos žemės sklype, teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, jog V. K. leista statytis gyvenamąjį namą V. A. 1995 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įgytame 0,3 ha ploto žemės sklype. Priešingai, nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina aplinkybę, kad V. A. 1995 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įgytas 0,3 ha ploto žemės sklypas yra pilnai užstatytas (nuo 1957 m. jau yra pastatytas mūrinis namas), todėl jame objektyviai nėra jokių galimybių pastatyti naują gyvenamąjį namą. Taigi rengiant 1995 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi V. A. įgyto žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentus, buvo atsižvelgta į tai, jog likusi jo namų valdai priskirtina žemės sklypo dalis (0,1788 ha ploto ginčo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) prieš tai paskirta V. K. individualiai statybai.
Atkreipia dėmesį, kad 0,1788 ha ploto ginčo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) teisinis statutas yra išspręstas dar 1994 m. gegužės 11 d. (duomenys neskelbtini) tarybos sprendimu, kuriuo jis skirtas pareiškėjai V. K. individualiai statybai. Paminėtas administracinis aktas yra teisėtas galiojantis, jis niekada nebuvo ginčijamas ar panaikintas. Tai reiškia, jog šis administracinis aktas sukuria teisines pasekmes. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė priešingas išvadas.
Nurodo, kad nustačius, jog 0,1788 ha ploto ginčo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tarybos 1994 m. gegužės 11 d. sprendimu suteiktas V. K. individualiai statybai, darytina išvada, jog ši žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei (Atkūrimo įstatymo 12 str. 2 p.), o jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, jog 0,1788 ha ploto ginčo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo skirtas individualiai statybai, nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina tai, kad šis žemės sklypas yra pareiškėjų tėvo V. A. namų valdos žemės sklypo dalimi, dėl ko ši žemė taip pat priskirtina valstybės išperkamai žemei (Atkūrimo įstatymo 12 str. 2 p.).
Pabrėžia, jog tiek pareiškėjų tėvas V. A., tiek ir pačios pareiškėjos po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir toliau naudojosi visa jo namų valdai priskirta 0,5 ha ploto žeme (įskaitant 0,1788 ha ploto ginčo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini)).
Atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą teisė reikalauti padidinti jam priklausančios namų valdos dydį ir tokiu būdu išspręsti nuosavybės teisių į žemę grąžinimo klausimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis adm. byloje A756-222/2009). Taigi tuo atveju, jei 0,1788 ha ploto ginčo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu nebūtų suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, pareiškėjos kreiptųsi į teismą su reikalavimu padidinti joms priklausančios namų valdos dydį, juo labiau, kad ši žemė yra istorinėse V. A. namų valdos sklypo ribose, o pareiškėjos ja nuo seno naudojasi. Atsižvelgdamos į tai, jog ši žemė yra suformuota kaip atskiras žemės sklypas, pareiškėjos prašė teismo įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises į jį natūra.
Pabrėžia, jog atsisakydamas tenkinti pareiškėjų reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo patikslinti V. A. 2008 m. balandžio 10 d. išvadą, sumažinant išperkamos 8-tos eiliškumo žemės plotą 0,1788 ha ploto dydžiu, pirmosios instancijos teismas iš esmės paneigė apeliančių teisę reikalauti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra ir tokiu būdu pažeidė nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančias teisės normas. Akcentuoja, jog byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjos (prieš tai jų tėvas) visada nuosekliai siekė nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra (V. K. ir D. A. tėvas V. A. (miręs 2000 m. lapkričio 8 d.) dar 1991 m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. A. iki 1940 m. liepos 22 d. visuotinio žemės nacionalizavimo (duomenys neskelbtini) valdytą, pagal dabartinį teritorinį – administracinį suskirstymą esančią (duomenys neskelbtini), žemę).
Akcentuoja, jog (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projektas užbaigtas 2010 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 2s-2643-/41/. Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog po žemėtvarkos projekto patvirtinimo laisvos žemės (duomenys neskelbtini) nebuvo. Dėl šios priežasties pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą (įskaitant pareiškėjas) buvo verčiami imti išvadas dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo kitose (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad laisvos žemės (duomenys neskelbtini) buvo, paaiškėjo tik po žemėtvarkos projekto patvirtinimo, į ką neatsižvelgė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą.
Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje teismas neatskleidė bylos esmės – neišsiaiškino, kada ir kokio dokumento pagrindu suformuotas 0,1788 ha ploto ginčo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kas sudaro pagrindą skundžiamam teismo sprendimui dalyje, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų reikalavimus, panaikinti.
Atkreipia dėmesį į tai, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje visiškai neatsižvelgė į tai, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina nagrinėjamu atveju nėra jokių kliūčių priimti sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra pareiškėjoms. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ne dėl pareiškėjų kaltės yra užsitęsusios pernelyg ilgą laiką, todėl teismas neturėjo pagrindo atmesti pareiškėjų reikalavimo V. A. atkurti nedelsiant nuosavybės teises natūra į jo turėtos namų valdos (duomenys neskelbtini) neišpirktos žemės dalį — 0,1788 ha ploto ginčo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (IV t., b. l. 1-14) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, visapusiškai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Dėl žemės sklypo suteikimo individualaus gyvenamojo namo statybai V. K. papildomai nurodo, kad apeliančių tėvas V. A. 1995 m. rugpjūčio 28 d. sudarė valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P41/95-5457, pagal kurią iš valstybės privačion nuosavybėn įsigijo 0,3000 ha ploto kitos paskirties (būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo ribos pažymėtos V. A. namų valdos žemės sklypo (plotas 0,3000 ha) plane, sudarytame 1994 m., kuris, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostata, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1788 ha, esantis (duomenys neskelbtini), kuris, apeliančių nuomone, yra V. A. naudojamos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), dalis, buvo pažymėtas (duomenys neskelbtini) 1986-1993 metais patvirtintame (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generaliniame plane, t. y. šis žemės sklypas tuo metu teritorijų planavimo dokumentu buvo suprojektuotas kaip atskiras naujas žemės sklypas individualiai statybai, jam suteiktas numeris bei nustatytas jo plotas, todėl darytina išvada, kad 1994 m. formuojant V. A. privatizuojamos naudojamos namų valdos žemės sklypą, šis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo būti priskirtas naudojamos namų valdos žemės plotui. V. A. buvo parduotas jo naudojamas namų valdos žemės sklypas, suformuotas pagal žemės sklypo planą, prilygintą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Pagal nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, kaimo (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai buvo priskiriami teritorijos bendrojo planavimo dokumentams, tačiau po 2004 m. gegužės 1 d. iki dabar visos 60 savivaldybių, iš jų ir Vilniaus rajono savivaldybė (teritorijos bendrasis planas patvirtintas 2009 m. spalį) patvirtinusios savo savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Naujai patvirtinti bendrieji planai pakeitė prieš tai galiojančių teritorijų planavimo dokumentus, kuriems iki 2004 m. gegužės 1 d. buvo priskiriami ir kaimo gyvenviečių generaliniai planai, sprendinius. Todėl šiuo metu projektuojant žemės sklypus specialiuose ar detaliuose teritorijų planavimo dokumentuose vadovautis 1986 -1993 metais patvirtintų kaimų (kaimo gyvenviečių) generalinių planų sprendiniais negalima ir šiuose planuose suplanuoti žemės sklypai nelaikomi suformuotais (išskyrus atvejus, kai jų ribos buvo pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje dar iki įsigaliojant tos savivaldybės teritorijos bendrajam planui). Taigi šiuo metu nuosavybės teisių į žemę procedūros, grąžinant piliečiams 1986-993 metais patvirtintuose kaimų (kaimų gyvenviečių) generaliniuose planuose suplanuotus žemės sklypus natūra ar juos perduodant neatlygintinai nuosavybėn, negali būti vykdomos. Kadangi 1986-1993 metais parengto laikytino galiojančiu (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinio plano, kuriame suplanuotas 0,1788 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), sprendiniai buvo pakeisti 2009 spalio mėnesį patvirtinus (duomenys neskelbtini) teritorijos bendrąjį planą, o šio sklypo kadastro duomenys nei iki 2009 metų spalio mėnesį patvirtinto (duomenys neskelbtini) bendrojo plano įsigaliojimo, nei iki šiol į Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį nėra įrašyti, daro išvadą, kad 1986-1993 m. parengtame (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generaliniame plane suplanuotas 0,1788 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo būti suformuotas.
Atkreipia dėmesį į tai, jog (duomenys neskelbtini) taryba 1994 m. gegužės 11 d. sprendimu „Dėl pil. V. K. sklypo individualiai statybai skyrimo“ nusprendė leisti pil. V. K., gyv. (duomenys neskelbtini), statytis individualų gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tėvo V. A. namų valdos žemės sklype. Pabrėžia, kad šiame sprendime nėra nurodyta, jog V. K. individuliam gyvenamajam namui statytis būtų suteiktas konkretus žemės sklypas, nėra nurodytas jo plotas ar numeris, tačiau aiškiai įvardinta, kad (duomenys neskelbtini) taryba nusprendė leisti V. K. statyti tėvo V. A. namų valdos žemės sklype. Todėl apeliančių teiginys, jog minėtu sprendimu V. K. yra suteiktas atskiras 0,1788 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) individualiai statybai, yra nepagrįstas.
Remiasi Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimu ir nurodo, jog žemės sklypai, kurie nėra suteikti individualių gyvenamųjų namų statybai, negali būti priskiriami valstybės išperkamai žemei, o turi būti grąžinami pretendentams, nustatyta tvarka pateikusiems prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų iki visuotinio žemės nacionalizavimo (1940 m. liepos 22 d.) valdytą žemę.
Pabrėžia, kad pareiškėjų nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylų faktinės aplinkybės skiriasi, todėl jomis vadovautis nėra teisinio pagrindo.
Atkreipia dėmesį, kad NŽT neginčijo ir neginčija apeliančių tėvo V. A. teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko K. A. iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos valdytą žemę, taip pat ir teisės į 1,109 ha žemės, dėl kurios nėra pradėtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros.
Dėl pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodo, kad apeliantės teismui pateikė 2014 m. birželio 25 d. kvitą dėl 50 Lt žyminio mokesčio sumos apmokėjimo, 2014 m. birželio 23 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 758885 dėl 600 Lt sumos už dokumento surašymą, 2014 m. balandžio 29 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 758873 dėl 900 Lt sumos už atstovavimą ir 2014 m. balandžio 28 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 758871 dėl 1 100 Lt sumos už atstovavimą, tačiau nei apeliaciniame skunde, nei prie jo pridėtuose prieduose pareiškėjos nepateikė bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo pagrindimo, taip pažeisdamos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatą. Mano, kad ši administracinė byla nelaikytina sudėtinga, joje nagrinėtos aplinkybės yra aiškios ir nereikalaujančios didelių laiko ir pastangų sąnaudų jas analizuojant, nėra didelė byloje pateiktų dokumentų apimtis, ruošiantis bylai nereikėjo specialių žinių ir pan., todėl prašomos už atstovavimą priteisti išlaidos yra nepagrįstai didelės. Atkreipia dėmesį, jog atsižvelgiant į 2014 m. balandžio 28 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 758871 ir 2014 m. balandžio 29 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 758873 išrašymo datas, šie kvitai yra surašyti už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, todėl pareiškėjos neturi pagrindo prašyti teismo priteisti joms bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą pirmosios instancijos teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsisakymo pareiškėjoms V. K. ir D. A. atkurti nuosavybės teises į 0,1788 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjų pateiktą skundą ir panaikino Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-212 2.4 punktu patvirtinto Siūlytinų piliečiams neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo (4 priedas) 15 eilutę, Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr.48VĮ-(14.48.2)-212 2.10 punktu patvirtinto Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo (10 priedas) 4 eilutę, Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 48Vį-(14.48.2)-267 patvirtinto Piliečių pasirinktų naujų žemės sklypų individualiai statybai, esančių (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini), sąrašo (2 priedas) 4 eilutę.
Pareiškėjos pateiktu apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino jų skundo reikalavimų įpareigoti Vilniaus rajono skyrių nedelsiant patikslinti V. A. 2008 m. balandžio 10 d. išvadą Nr. 41-2.12-1378, sumažinant išperkamos 8 eiliškumo žemės plotą 0,1788 ha ploto dydžiu, bei atkurti V. A. nedelsiant nuosavybės teises natūra į jo turėtos namų valdos (duomenys neskelbtini), neišpirktos žemės dalį – 0,1788 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliacinio skundo turinį, vertina priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) yra apibrėžti žemės reformos tikslai – įgyvendinti teisę į žemės nuosavybę, įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant nusavintą žemę ir perduodant ar išnuomojant valstybinę žemę (2 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 1995 m. kovo 8 d. nutarime konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimas ir žemės reforma yra neatskiriami procesai, kurie reiškėsi per bendrą objektą – žemę. Jų reglamentavimą nustatė, be kita ko, Žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas).
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog ginčas tarp proceso šalių nekyla dėl pareiškėjų tėvo V. A. teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko K. A. iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos valdytą žemę, taip pat dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,109 ha žemės, dėl kurios nėra pradėtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros. Proceso šalys iš esmės nesutaria dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,1788 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Proceso šalys skirtingai traktuoja ginčo žemės sklypo teisinį statusą. Pareiškėjų vertinimu, žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra naudojamo žemės sklypo (namų valdos) dalis, nes dar pareiškėjų senelis naudojosi 0,5 ha ploto namų valdos žemės sklypu, o pareiškėjų tėvas išsipirko tik dalį šios namų valdos – 0,3 ha (taigi liko neatkurta 0,2 ha žemės namų valda), be to, šio žemės sklypo dalis buvo suteikta individualiai statybai. Tuo tarpu atsakovas su tokia pareiškėjų pozicija nesutinka, be kita ko, teigdamas, kad negalima daryti išvados, kad visas 0,5 ha žemės sklypas priklausė namų valdai ir taikyti su tuo susijusį teisinį režimą. Taigi pirmiausiai kyla klausimas, ar žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti priskirtas naudojamos namų valdos žemės plotui, ar jis buvo suteiktas individualiai statybai.
Kiek tai susiję su nurodyto aspekto vertinimu, pažymėtina, jog administracinėje byloje yra pateiktas V. A. 1995 m. kovo 14 d. prašymas parduoti jam 0,30 ha privačią namų valdą (t. I, b. l. 104). Ginčui aktualiu metu (teisinis reguliavimas, galiojęs nurodyto prašymo pateikimo, žemės pirkimo–pardavimo santykių metu) Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 punkte buvo nustatyta, kad piliečiams kitai žemės ūkio veiklai (asmeniniam ūkiui) žemės reformos metu galima parduoti tiek valstybinės žemės, kad vienai šeimai nuosavybės teise priklausančios žemėnaudos ribose būtų ne daugiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų, įskaitant šeimos narių susigrąžintą ir pirktą lengvatinėmis sąlygomis arba pagal tuo metu galiojančias kainas žemę. Pagal to paties straipsnio 4 dalį atskirai sodybai (namų valdai) parduodama žemė, užimta statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais, kiemas ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamos žemės sklypas. Kaip taisyklė, sodybai parduodamas žemės plotas faktiškai yra sodybos užimamose ribose. Šiuo atveju, kaip matyti, pats pareiškėjų tėvas pageidavo įsigyti tik 0,3 ha namų valdą ir nėra administracinėje byloje pagrįstų įrodymų, kad jis namų valdą vertino kaip 0,5 ha žemės sklypą, vėliau siekė likusią dalį įsigyti ar į ją atkurti nuosavybės teises.
Toliau vertinant nurodytą situaciją pažymėtina, jog iš V. A. 1995 m. rugpjūčio 28 d. sudarytos valstybinės žemės (miško) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal pateiktą 1995 m. kovo 14 d. prašymą ja iš valstybės privačion nuosavybėn buvo įsigyjama tik 0,3000 ha ploto kitos paskirties (būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 58-59). Šio žemės sklypo ribos buvo pažymėtos V. A. namų valdos žemės sklypo (plotas 0,3000 ha) plane, sudarytame 1994 m., kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 21 straipsnio 2 dalies nuostata, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (t. I, b. l. 57).
Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog iš šio žemės plano matyti, kad įvardinto žemės sklypo pietinėje dalyje yra pareiškėjų nurodomas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 57). Tačiau šis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1788 ha, esantis (duomenys neskelbtini), kuris, pareiškėjų nuomone, yra V. A. naudojamos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), dalis, buvo pažymėtas jau (duomenys neskelbtini) 1986–1993 metais patvirtintame (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generaliniame plane, t. y. šis žemės sklypas tuo metu teritorijų planavimo dokumentu buvo pažymėtas kaip atskiras žemės sklypas, jam buvo suteiktas numeris (t. III, b. l. 8), todėl darytina išvada, kad 1994 m. formuojant V. A. privatizuojamos naudojamos namų valdos žemės sklypą, šis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo būti priskirtas jo naudojamos namų valdos žemės plotui. Šis žemės sklypas nurodytame plane buvo pažymėtas dar iki 0,3000 ha žemės įsigijimo 1995 m. rugpjūčio 28 d. valstybinės žemės (miško) pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (t. III, b. l. 8, t. I, b. l. 57).
Priešingai vertinti nurodytos situacijos neleidžia ir pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė (duomenys neskelbtini) tarybos 1994 m. gegužės 11 d. sprendimo „Dėl pil. V. K. sklypo individualiai statybai skyrimo“, todėl nepagrįstai sprendė, jog (duomenys neskelbtini) taryba nėra suteikusi V. K. gyvenamojo namo statybai atskiro žemės sklypo, kuris būtų būtent šalia jos tėvui (duomenys neskelbtini), priklausančios namų valdos, ar nurodytos namų valdos dalis (t. III, b. l. 168-176).
Šiuo aspektu pažymėtina jog tai, kad (duomenys neskelbtini) taryba 1994 m. gegužės 11 d. sprendimu „Dėl pil. V. K. sklypo individualiai statybai skyrimo“ nusprendė leisti V. K. statytis individualų gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tėvo V. A. namų valdos žemės sklype, savaime neleidžia traktuoti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kaip namų valdos ar kaip žemės sklypo, suteikto individualiai statybai. Pabrėžtina, kad šiame sprendime nėra nurodyta, jog V. K. individualiam gyvenamajam namui statytis būtų suteiktas konkretus žemės sklypas, nėra nurodytas jo plotas ar numeris, tačiau aiškiai įvardinta, kad (duomenys neskelbtini) taryba nusprendė leisti V. K. statyti namą tėvo V. A. namų valdos žemės sklype (t. I, b. l. 56). Atitinkamai, negalima teigti, kad tokiu sprendimu buvo suteiktas nurodytas žemės sklypas pareiškėjai V. K. individualiai statybai. Taigi nesutiktina su pareiškėjų apeliacinio skundo argumentais, kad 0,1788 ha ploto ginčo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) teisinis statusas jau yra išspręstas 1994 m. gegužės 11 d. (duomenys neskelbtini) tarybos sprendimu, kuriuo jis skirtas pareiškėjai V. K., kadangi įvardinto akto turinys neleidžia daryti tokių išvadų (t. I, b. l. 56). Be to, pareiškėja V. K. taip pat nenurodė, dėl kokių priežasčių niekada nebuvo įgyvendinta (duomenys neskelbtini) apylinkės taryba 1994 m. gegužės 11 d. sprendimu „Dėl pil. V. K. sklypo individualiai statybai skyrimo“ suteikta teisė.
Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat negalima teigti, kad (duomenys neskelbtini) tarybos 1994 m. gegužės 11 d. sprendimas „Dėl pil. V. K. sklypo individualiai statybai skyrimo“ patvirtina pareiškėjų teiginius dėl namų valdos buvimo, t. y. kad namų valda turi būti vertinama ne tik 0,3 ha, bet ir žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju nurodytu sprendimu buvo nutarta tik leisti V. K. statyti namą tėvo V. A. namų valdos žemės sklype ir šis sprendimas neleidžia daryti pagrįstų išvadų dėl iš viso 0,5 ha namų valdos buvimo. Pareiškėjų argumentai, kad V. A. 1995 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgytas 0,3 ha ploto žemės sklypas buvo visiškai užstatytas, nes jame nuo 1957 m. jau pastatytas namas ir nebuvo galimybės statyti naują namą ir tai leidžia spręsti apie didesnės nei buvo įsigyta namų valdos buvimą, taip pat vertintini kritiškai (t. III, b. l. 168-176). Akcentuotina, jog pačiam V. A. 1995 m lapkričio 28 d. buvo išduotas leidimas statyti gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), t. y. pirktos namų valdos žemės sklype (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. I, b. l. 58-59, 60). Be to, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) valdybos žemėtvarkos tarybos 1995 m. kovo 14 d. pažymėjime Nr. 85, išduotame iki V. A. 1995 m. rugpjūčio 28 d. valstybinės žemės (miško) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo, taip pat yra nurodyta pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės ūkinių knygų asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), V. A. priklauso gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas 3 000 kv. m. žemės plote (t. I, b. l. 109).
Atsižvelgusi į nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos nepagrindė ir administracinėje byloje nėra nustatyta pagrįstų įrodymų, leidžiančių vertinti, jog pareiškėjų nurodomas 0,1788 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas jų tėvo V. A. namų valdai ar skirtas individualiai statybai ir turėtų būti taikomas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas reguliavimas, įtvirtinantis, jog žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta, be kita ko, namų valdų (sodybų) sklypų, yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Visų nurodytų ir pateiktų įrodymų kontekste išrašai iš ūkio knygų laikytini nepakankamais daryti priešingas išvadas (t. I, b. l. 47-54).
Kiek tai susiję su pareiškėjų skundo reikalavimu įpareigoti atsakovą atkurti V. A. nedelsiant nuosavybės teises natūra į jo turėtos namų valdos (duomenys neskelbtini), neišpirktos žemės dalį – 0,1788 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad šiuo atveju buvo nustatyta, kad nėra pagrindo vertinti, jog nurodytas žemės sklypas priskirtinas namų valdai, individualiai statybai ir taikyti su tuo susijusį teisinį reguliavimą, o ginčas tarp proceso šalių nekyla, kad įvardintas žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) vietovėje, rėžiniame kaime, sprendžia, kad atkuriant nuosavybės teises turi būti taikomos nuosavybės teisių atkūrimo rėžiniame kaime taisyklės.
Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio, reglamentuojančio nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką, 4 dalis šiuo atveju numato, kad toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nuosavybės teisių atkūrimo specifiką kiek tai susiję su nuosavybės teisių atkūrimu rėžiniame kaime, tai, kad ginčo žemės sklypas yra rėžinio kaimo teritorijoje ir pats atsakovas nurodo, jog žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra paimtas į laisvos žemės fondą ir teisės aktų nustatyta tvarka bus vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas (t. IV, b. l. 1-14), sprendžia, kad žemė visiems pretendentams, įskaitant pareiškėjas, turi būti grąžinama laikantis procedūrų, numatytų Atkūrimo įstatymo 4 straipsnyje bei jį detalizuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Pastebėtina, jog tokia nuosavybės teisių atkūrimo specifika, jos vykdymo tvarka nėra pažeidžiamos pareiškėjų teisės į nuosavybės teisių atkūrimą ir (ar) jų teisėti interesai, paneigiama jų teisė į nuosavybės teisių atkūrimą. Dėl įvardintų priežasčių taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovą tikslinti 2008 m. balandžio 10 d. išvadą.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog yra sprendžiamas konkretus kilęs ginčas, vertinami konkretūs skundžiami aktai ir su jais susiję reikalavimai, todėl pareiškėjų argumentai, kad tuo atveju, jei 0,1788 ha ploto ginčo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu nebūtų suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, jos kreiptųsi į teismą su reikalavimu padidinti joms priklausančios namų valdos dydį, nėra teisiškai reikšmingi ir dėl jų atskirai nepasisakytina (t. III, b. l. 168-176).
Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino administracinėje byloje pateiktus įrodymus, taikė ginčo teisiniams santykiams aktualų teisinį reguliavimą, todėl priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo keisti ar naikinti. Dėl šių priežasčių pareiškėjų apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėjos apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. III, b. l. 168-176). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjos sumokėjo 50 Lt (atitinkamai 14,48 Eur) žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą, o likusių prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų jos nedetalizuoja, t. y. nenurodo, už kokias konkrečias teisines paslaugas yra prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tik pateikia jų patyrimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose taip pat suteiktos teisinės paslaugos yra nekonkretizuojamos (t. III, b. l. 168-176, 179-181).
Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, kaip jau buvo minėta, jų nenurodė, nedetalizavo, todėl šis prašymas nurodytoje dalyje paliekamas nenagrinėtas. Pareiškėjoms yra išaiškinama teisė detalizuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kiek tai susiję su pateiktais 2014 m. balandžio 28 d., 2014 m. balandžio 29 d., 2014 m. birželio 23 d. pinigų priėmimo kvitais (t. III, b. l. 179-181), pateikti per keturiolika dienų nuo šios teismo nutarties paskelbimo (ABTĮ 45 str. 1 d.). Be to, pastebėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką proceso šalių išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant pirmąja ir apeliacine instancija, priteisimo klausimą atitinkamai sprendžia apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-421/2010, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1245/2012). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus argumentus dėl nekonkretizuotų bylinėjimosi išlaidų, vertina tik pareiškėjų prašymą priteisti sumokėtą 50 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą (t. III, b. l. 178).
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliacinis procesas buvo inicijuotas pareiškėjų iniciatyva, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jų skundas buvo atmestas, vadovaujamasi teisingumo, protingumo principais, sprendžia, jog pareiškėjoms bylinėjimosi išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą nepriteistinos (ABTĮ 44 str. 1 d.). Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad tuo atveju, kai pirmoje instancijoje pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, o padavusių subjektų apeliacinis skundas dėl atitinkamos dalies atmetamas, pareiškėjo patirtos apeliaciniame procese išlaidos atmestų reikalavimų pirmosios instancijos teisme daliai nemažintinos, nes apeliacinės instancijos teismo nutartis laikytina kaip visiškai priimta pareiškėjo naudai. Kitaip tariant, apeliacinio proceso išlaidos turi būti paskirstomos pagal apeliacijos, o ne pirmosios instancijos baigtį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2186/2011).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjų V. K. ir D. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Anatolijus Baranovas
Irmantas Jarukaitis