Baudžiamoji byla Nr. 1-250-834/2019

                                                       Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-38518-2018-9

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1.;

                                              2.3.4.3.; 2.3.6.4.2.;     

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 7 d.

Vilnius

                   Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,

Sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, Daivai Šuopienei

dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei,

nukentėjusiajai J. R.,

gynėjui advokatui A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

                 M. S. ( M. S. ), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka bausmę Lukiškių TI-K nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, teistas 3 kartus:

1) 2016-04-26 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 24 str. 6 d., 199 str. 1 d., 24 str. 6 d., 199 (2) str. 1 d. - 116 MGL (4368,56 Eur) dydžio bauda;

2) 2017-08-07 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 199 (2) str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 10 mėn. Vadovaujantis LR BK 64 str. 2 d. bausmė subendrinta su 2016 m. balandžio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirtas 10 mėn. terminuotas laisvės atėmimas bei 116 MGL (4368,56 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 75 str. 2 d. 5, 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams;

3) 2017-11-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 7 d.-laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pritaikius LR BK 64(1) straipsnį, bausmę sumažinta vienu trečdaliu iki vienerių metų laisvės atėmimo. Sumažintą bausmę LR BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalių pagrindu, taikant visišką bausmių sudėjimą, subendrinti su bausme, paskirta 2017-08-07 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, ir nustatyta M. S. galutinė subendrinta vienerių metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 116 MGL (4368,56 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1, 2 ir 3 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant M. S. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, o darbo netekimo atveju nedelsiant registruotis darbo biržoje, taip pat visą nuosprendžio vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, be to, pirmus šešis nuosprendžio vykdymo mėnesius nevartoti alkoholinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. 2018-08-30 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi panaikintas Vilniaus apylinkės teismo 2017-11-30 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir paskirta 1 (vienerių) metų 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo metu atlieka bausmę Lukiškių TI-K, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 140 straipsnio 2 dalį

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, -

n u s t a t ė :

                  M. S. nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2018-08-10 apie 22.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę J. R., o būtent: paguldęs J. R. veidu į pagalvę, griebė už plaukų ir tampė, po to tyčia vieną kartą kumščiu smogė jai į galvos sritį, ranka paėmęs pastarąją už plaukų, kitos rankos kumščiu smogė jai ne mažiau kaip 4 kartus į nugaros viršutinę dalį, bei paėmė už sprando ir spaudė, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai J. R. poodines kraujosruvas nugaros kairėje pusėje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė jai fizinį skausmą.

                  Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. S. savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, jog tą dieną atėjo namo persirengti, susipyko su sugyventine, susistumdė. Yra kaltas , kad pradėjo konfliktą. Nelabai prisimena įvykį. Paėmė už plaukų, nugaros. Nepamena ar kumščiu į galvos sritį sudavė, su kumščiu į nugarą sudavė. Už sprando buvo paėmęs. Įvykio metu buvo išgėręs. Pripažįsta kaltinime nurodytas aplinkybes. Konfliktas kilo dėl to, kad jis buvo pas kaimynus. Po įvykio susitaikė su nukentėjusiąja.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

                  Nukentėjusioji J. R. posėdžio paaiškino, jog tą dieną pasakė nustoti gerti ir jis jai sudavė. Ji nuo smūgio nugriuvo ant pagalvės. Smūgius jai sudavė į nugarą, buvo paėmęs už kaklo. Šiuo metu yra susitaikę, ji jam atleido, prašo griežtai nebausti.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiosios parodymų matyti, jog 2018-08-11 nukentėjusioji J. R. apklausos metu parodė, kad gyvena kartu su sugyventiniu M. S. ir trimis jų vaikais: D. S., gim. 2007 m., D. S., gim. 2009 m., E. S., gim. 2011 m. Sugyventinis turi problemų su alkoholiu, kuomet išgeria, tampa agresyvus. Kelis kartus yra smurtavęs prieš ją. Policija buvo kviesta ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jie susitaikė. 2018-08-10 apie 22.00 valandą su vaikais jau ruošėsi eiti miegoti. M. tuo metu vartojo alkoholį pas kaimyną. Grįžęs namo, jis išlaužė namo duris ir užėjęs namo, pradėjo ją pulti, t.y. kumščiais daužė per galvą, nugarą. Sudavė ne mažiau trijų kartų. Kiek tiksliai, neprisimena. Taip pat tampė už plaukų, paguldęs ant pagalvės, smaugė ją paėmęs už kaklo. Atlikdamas šiuos veiksmus, sugyventinis jai grasino, jog jei iškvies policiją, padegs namus. Tuomet liepė savo vaikams bėgti pas kaimyną kviesti policiją. Jie išbėgo, sugyventinis bėgo jiems iš paskos. Vieną vaiką, D. S.,  jis sulaikė, neleido jam pabėgti. Ji tuo metu išbėgo iš namų. Nuėjo pas kaimynę ir iškvietė policiją. Vaikai tuo metu buvo su ja, išskyrus D. S., kurį sugyventinis galimai mušė. Išoriškai vaikas neatrodė sumuštas. Vaikas sakė, jog M. nuėjo su kažkokia moterimi į kaimą. Pas kaimynę jie laukė policijos. Su atvažiavusiais pareigūnais užėjo namo ir pamatė, jog ten nėra sugyventinio, jis negrįžo iki šiol. Kur jis galėtų būti, nežino. Nori pasakyti, kad bijo savo vyro, todėl prašo ją ir vaikus apsaugoti nuo sugyventinio.  ( 1 tomas, b. l. 17)

         Iš byloje esančio apklausos protokolo matyti, jog 2018-08-14 nukentėjusioji J. R. papildomos apklausos metu parodė, kad su sugyventiniu M. S. gyvena kartu apie 11 metų. Su M. S. turi 3 bendrus sūnūs. Namas, kuriame gyvena nuosavybės teise priklauso M. S. motinai. Pirmoje apklausoje minėjo, kad prieš šį įvykį M. S. buvo prieš ją smurtavęs ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei jei susitaikė. Dėl šito nori patikslinti, kad dėl to, kad M. S. ankščiau prieš ją smurtavo, nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ji nekvietė policijos, jam atleido, galvodama, kad M. S. pasikeis ir daugiau jos nemuš. 2018-08-10 buvo nuėjusi į mišką. Iš miško sugrįžo apie 16.00 val., gal truputį vėliau. Atėjusi namo pamatė, kad M. S. sėdi priešais jų namą ant laiptelių su kažkokia mergina ir geria alkoholinius gėrimus, lygtais alų. Ji priėjusi tai merginai pasakė „ar tu žinai, kad jis vaikų turi“. Ta mergina nieko neatsakė, o M. S. ją pasiuntė necenzūriniais žodžiais. Ji nuėjo namo. Paskui pamatė, kad M. S. nuėjo pas kaimyną A.. Ji ten nuėjusi nebuvo. Kaip minėjo,  apie 22.00 val. ruošėsi su vaikais eiti miegoti, todėl užrakino duris. Tuo metu M. S. grįžo į namus. Jis sakė atrakinti duris, bet ji nenorėjo, kadangi žinojo, kad sugyventinis ją pradės mušti. M. S. stipriai paėmęs už durų, jas išlaužė. Užėjęs į namą pradėjo ją mušti. Iš pradžių M. S. viena ranka griebė už plaukų ir tempė. Po to laikydamas ją viena ranka už plaukų, kita ranka sudavė vieną smūgį į galvos sritį dėl ko liko guzas, jai skaudėjo. Paskui M. S. sudavė jai ne mažiau 4 smūgių į nugaros sritį. Po to M. S. ją paguldė ant pagalvės, kuri gulėjo ant grindų ir pradėjo smaugti. Gulėjo ant pilvo. Jokių žymių neliko. M. S. buvo paėmęs už kaklo iš nugaros pusės, jai oro netrūko, bet labai skaudėjo. Tuo metu M. S. pasakė „jei iškviesi policiją, padegsiu namą“. M. S. tik grasino, kad padegs namą. Vaikams sušaukė, kad bėgtų iš namų pas kaimynę ir kviestų policiją. Ji ir pati paskui vaikus išbėgo pas kaimynę. Du sūnūs buvo su ja pas kaimynę, o D. S. pasiliko namuose. Grįžo namo tik tada, kai M. S. išėjo iš namų. Kad M. S. nėra namuose, pasakė sūnus D. S. , kai atbėgo pas kaimynę F. S.. Grįžęs namo sūnus D. S. pasakė, kad tėvas M. S. jį mušė. D. S. pasakė, kad M. jį spardė, tačiau tiksliai kur spardė ir į kokias vietas, nesakė, bet, kaip suprato, per kojas. Dar D. S. pasakė, jog M. S. pagrasino, kad „sugrįšiu, dar gausi per kepenis“. Sūnus pasakė, kad kai tėvas M. S. puolė jį mušti (spardyti), jis nuo jo pabėgo ir pasislėpė. Tai viską žino iš sūnaus D. S. žodžių. Pati šio fakto nematė, nes buvo nubėgusi pas kaimynę kviesti policiją. D. S. nemeluoja, jei taip sako, vadinasi M. S. jį mušė. Apžiūrėjusi D. S. jokių sumušimo žymių nepastebėjo. Pas gydytojus dėl savo ir D. S. sužalojimų nesikreipė. Kai M. S. ją mušė, jai skaudėjo. Visi tris sūnūs matė, kaip M. S. ją mušė. (1 tomas, b. l. 35-36)

                  Iš byloje esančio apklausos protokolo matyti, jog  2018-10-31 apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji J. R. parodė, kad pasilieka prie savo pirminių duotų parodymų. Nori tik patikslinti, kad įvykio metu M. S. paguldęs ją veidu į pagalvę, kuri gulėjo ant grindų, griebė iš pradžių už plaukų ir tampė. Paskui vieną kartą sudavė kumščiu jai į galvos sritį, po ko viena ranka paėmė ją už plaukų, laikė, o kita ranka sudavė jai į nugaros viršutinę dalį ne mažiau 4 smūgių. Paskui dar paėmęs už sprando pradėjo spausti. Nori patikslinti, kad pirminės apklausos metu suklydo pasakydama už kaklo. M. S. ją buvo paėmęs už sprando. Į klausimą,  kaip ji suprato išsakytus grasinimus padegti namą, atsakė, kad mano, jog tai buvo tiesiog girto žmogaus žodžiai. Šitie grasinimai buvo nerealūs, nes M. S. nepadegtų namo,  kur gyvena vaikai. (b. l. 54-55)

         Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog 2018-09-13 liudytojas M. M. apklausos metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus aps. VPK) Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2018-08-10 nuo 15.30 val. (arba nuo 13.30 val.), tiksliai nepamena jau, pagal patvirtiną grafiką pradėjo darbą. Patruliuojant kartu su M. S. apie 22.00 val. iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus vyras muša pranešėją, išlaužė duris, namuose yra mažamečiai vaikai. Atvykus į įvykio vietą nurodytu adresu, prie jų tarnybinio automobilio pribėgo pareiškėja J. R., jos vaikai, ir jų kaimynė (moteriškė). Kartu su pranešėja užėjo į namo vidų, kur pastaroji paaiškino, kad jos girtas vyras išdaužė duris, mušė ją, puolė vaikus bei grasino sudeginti namą. Tada ji pabėgo pas kaimynę kviesti policijos. Tiksliai negali nurodyti, bet jam rodos, kad vizualiai jokių sužalojimų ant moters kūno nesimatė nei ant pareiškėjos, nei ant vaikų. Matėsi, kad pareiškėja buvo išsigandusi, susijaudinusi ir verkė. Pabendravus su pareiškėja surašė tarnybinį pranešimą dėl įvykio. Taip pat pareiškėja Julija savo ranka parašė pareiškimą. Pranešėjos vyro namuose nebuvo, nes iki jiems atvykstant jis pasišalino. Pabendravus su pareiškėja ir viską surašius, ieškojo smurtautojo bet nesurado. Nori pasakyti, kad pareiškėja detaliau nieko neaiškino dėl įvykio, tiesiog trumpai papasakojo, kas įvyko, o būtent, jog girtas vyras ją mušė, grasino sudeginti namus ir puolė vaikus. Gali būti, kad dėl to, kad pareiškėja buvo susijaudinusi ir apsiverkusi, detalesnių faktų ir nepaaiškino. Daugiau dėl šio fakto nieko pasakyti neturi. (1 tomas, b. l. 91-92)

                Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog 2018-10-31 liudytoja F. S. apklausos metu parodė, kad J. R. ir M. S. yra jos kaimynai. 2018 metais rugpjūčio mėnesį, tiksliai datos jau nepamena, bet gali būti 10 d., jai būnant namuose vėlai vakare, gali būti apie 22.00-22.10 val., atbėgo kaimynė J. R.. Paskui J. R. atbėgo ir jos vaikai. J. R. ir vaikus įleido į namus. Taip pat paskui juos buvo atbėgęs ir M. S., tačiau jo neįleido. Kai J. R. atbėgo pas ją,  buvo labai susijaudinusi, apsiverkusi, nes M. S. , kai ji paskui papasakojo, ją sumušė. Kadangi tai jau ne pirmas kartas, kai M. S. mušė J. R. (tai žino iš J. R. žodžių), J. R. iškvietė policiją ir laukė pas ją, kol jie atvažiuos. Kaip minėjo, J. R. pasakė, kad M. S. ją sumušė bei smaugė. J. R. plaukai buvo pasišiaušę, drabužiai suplėšyti. J. R. buvo streso būsenoje, išsigandusi. Kitą dieną J. R. jai rodė ant rankos, nugaros srityje mėlynes. Nori pasakyti, kad kai policija atvyko, M. S. namuose jau nebuvo, nes jis pabėgo, nes suprato, jog jos iškvietė policiją. M. S. įvykio dieną buvo tikrai išgėręs, nes matė, kaip gėrė alkoholinius gėrimus su kaimynu ir kažkokia moterimi, kurios nepažįsta. (1 tomas, b. l. 94-96)

         Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, jog 2018-10-05 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaip liudytojas D. S. parodė, kad žino, dėl ko čia atvyko. Tėtis atėjo namo. Jis pamatė, kad tėtis pyksta ir nubėgo į lauką. Paskui tėtis išėjo irgi. Paskui mama į lauką atėjo pas juos. Jie nuėjo pas mamos draugę. Paskui ten sėdėjo ir mama paskambino policijai. Tėčio jau namie nebuvo. Paskui jie nuėjo namo, o mama kalbėjosi su policija. Jie nuėjo miegoti. Paskui mama atėjo, pažiūrėjo televizorių ir ėjo miegoti. Tėtis atėjo ir barėsi, trenkė mamai į petį. Sėdėjo su broliais, o tėtis su mama buvo už sienos. Paskui nubėgo į lauką. Paskui tėtis apsirengė ir išėjo. Jie nuėjo pas mamos draugę. Mama paskambino policijai ir nuėjo namo. Mama kalbėjo su policija. Girdėjo, kaip mama verkė už sienos. Mama sakė, kad jai trenkė. Mama kitą dieną pasakė, kad jai trenkė. Daugiau nieko negirdėjo, tik kad mama verkė. Paskui jie nubėgo į lauką. Matė, kaip mama sėdėjo ant lovos ir verkė. Tėtis apsirengė ir nuėjo. Paskui mama atėjo pas juos į lauką ir ėjo pas draugę. Jie patys nusprendė išbėgti į lauką. Mama sakė, kad jie bėgtų į lauką ir nematytų, kaip jie barasi. Paskui tėtis apsirengė ir išėjo, o jie buvo pasislėpę. Paskui mama išėjo į lauką ir nuėjo pas draugę. Mama paskambino policijai. Daugiau nieko negirdėjo. Tėtis apsirengė ir ėjo pas draugą. Nežino, ką jis anksčiau veikė, jis grįžo namo ir jie barėsi. Suprato, kad jie barasi, nes rėkė. Tėtis rėkė žodžius, kurių klausytis vaikams negalima. Į teisėjo klausimą atsakė, kad mama pasakė, kad bėgtų į lauką, dėl to, kad nematytų ir negirdėtų, kaip jie barasi. Jam mamos buvo gaila dėl to, kad ji verkė. Mama verkė dėl to, kad tėtis jai trenkė. Į prokurorės klausimą atsakė, kad nematė pas mamą jokių sužalojimų. Negirdėjo, ką mama kalbėjo. Kai buvo pas draugę, jis buvo kitame kambaryje. Mama pasakė kaimynei, kad jie barėsi ir jai trenkė. Tada mama paskambino policijai. Negirdėjo, ką mama kalbėjo su policija, nes nuėjo su broliais miegoti. Jo niekas nemušė, brolių taip pat niekas nemušė. Nežino, dėl ko tėvai konfliktuoja. Pirmą kartą matė, kad tėvai taip barasi. Tėtis jau bijo. Į teisėjo klausimą atsakė, kad nežino, kas būtų nutikę, jei nebūtų išbėgę iš namų.  (1 tomas, b. l. 81-82)

         Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, jog 2018-10-05 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaip liudytojas D. S. parodė, kad tėtis su mama konfliktavo truputį. Tėvai susimušė. Po to tėtis persirengė ir nuėjo kažkur, o toliau - nežino. Tai įvyko jo kambaryje. Jis tuo metu buvo mamos kambaryje, žiūrėjo televizorių. Mama tuo metu irgi buvo savo kambaryje. Mamos kambarys yra -  kaip užeini iš dešinės pusės. Jie jame su mama žiūrėjo televizorių. Kas toliau įvyko, nežino. Tėtis buvo įėjęs į šį kambarį. Nelabai atsimena, kas įvyko. Nori pas mamą. Į prokurorės klausimus atsakė, kad nežino, ką mama darė, kai tėtis apsirengė ir išėjo. Jo niekas nėra mušęs. Brolių taip pat niekas nemušė. (1 tomas, b. l.87-88)

         Iš byloje esančio 2018-08-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2785/2018 (01) matyti, kad J. R. padarytos poodinės kraujosruvos nugaros kairėje pusėje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-08-10), paveikus kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo susidaryti užduotyje nurodytomis minėtomis aplinkybėmis. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 tomas, b. l. 52)

                  Iš byloje esančio  2018-08-10 J. R. pareiškimo   matyti, kad 2018-08-10 apie 22.00 val. jos sugyventinis M. S. atėjo namo, išlaužė duris, pradėjo tampyti ją už plaukų, pradėjo ją daužyti kumščiais į galvą, nugarą, norėjo sudaužyt vaikus – D., D. ir E. S.. Žadėjo sudeginti namus. (1 tomas, b. l. 6)

Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusioji J. R.2018-08-14 parodymų patikrinimo vietoje metu  parodė, kokiomis aplinkybėmis ji 2018-08-10 buvo sumušta.  ( 1 tomas, b. l. 39-47)

Iš byloje esančio 2018-08-10 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M. M. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį pranešė nukentėjęs asmuo J. R., gim. 1991 m. Smurto patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Smurtu įtariamas asmuo – M. S., gim. 1988 m. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu – sugyventinis. Šeimoje yra nepilnamečiai vaikai: D. S., gim. 2007 m., D. S., gim. 2009 m., E. S., gim. 2011 m., kurie buvo smurto artimoje aplinkoje liudininkai. Nustatyta, kad 2018-08-10 apie 22.00 val. minėtu adresu pranešėjos sugyventinis M. S. išlaužė namuose duris, mušė pranešėją, puolė mušti nepilnamečius vaikus, grasino, kad padegs namą. Iki policijos atvykimo sugyventinis pasišalino. ( 1 tomas, b. l. 4-5)

         Iš byloje esančio 2018-08-11 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo matyti, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. Pareiškėja J. R. pareiškė, kad 2018-08-10 apie 22.00 valandą, adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis M. S. tampė  ją už plaukų, ne mažiau kaip  tris kartus trenkė į galvos sritį, smaugė už kaklo. Tokiais veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. ( 1 tomas, b. l. 16)

         Iš byloje esančio 2018-08-11 įvykio vietos apžiūros  protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta  adresu  (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas yra gyvenamasis namas, kurio teritorija yra aptverta medine tvora. Patekus į namo kiemą, matomas gyvenamasis namas, šalia jo yra keli ūkinės paskirties pastatai, šulinys. Gyvenamojo namo durys atidarytos, durų vyriai išlaužti. Užėjus į namo vidų, matomas kelių kvadratinių metrų prieškambaris. Iš šio prieškambario yra medinės durys, pro kurias patenkama į kitą prieškambarį. Dešinėje pusėje yra praėjimas į miegamojo kambarį, kuriame dešinėje pusėje yra lova, toliau kambaryje yra stalas, kėdė, televizorius. Kambaryje yra spinta, kuri perskiria kambarį į dvi dalis. Tarp spintos yra praėjimas į kitą kambario dalį, kuriame yra virtuvė, taip pat, lova. Bendra daiktų tvarka nepažeista. Pėdsakų, reikšmingų tyrimui, nerasta. (1 tomas, b. l. 17-18)

Iš byloje esančio 2018-08-22 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašte nurodyta, kad 2018-08-10 Centro informacinėje sistemoje yra užregistruoti du skambučiai iš Nr. (duomenys neskelbtini). Garso įrašas buvo išanalizuotas ir surašyta įrašo suvestinė. Išanalizavus garso įrašus nustatyta, kad pranešėja J. R. kvietė policiją dėl to, kad ją vyras muša, buvo paėmęs už plaukų, per inkstus mušė. (1 tomas, b. l. 99. 102-104)

Dėl veikos kvalifikavimo

                   Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010 ). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

                 Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo M. S. kaltė, jog jis smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sutrikdė ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui sugyventinei, visiškai įrodyta. Kaltinamasis savo kaltė pripažino pilnai. Iš esmės kaltinime nurodytas aplinkybes pripažino.  Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusios parodymai liudytojų apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys bei kiti įrodymai, ištirti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad M. S. 2018-08-10 apie 22.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, paguldęs J. R. veidu į pagalvę, griebė už plaukų ir tampė, po to tyčia vieną kartą kumščiu smogė jai į galvos sritį, ranka paėmęs pastarąją už plaukų, kitos rankos kumščiu smogė jai ne mažiau kaip 4 kartus į nugaros viršutinę dalį, bei paėmė už sprando ir spaudė, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai J. R. poodines kraujosruvas nugaros kairėje pusėje, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis kartu su nukentėjusiąją gyvena apie 11 metu, tarp jų yra susiklostę šeimyniniai santykiai, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

                 M. S. padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, jog prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str.1d.2p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recydyvistu  ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( BK 60 str. 1 d. 9 p. 13 p. ). Praeityje ne kartą teistas, (1 tomas, b. l. 160-190). Administracine tvarka baustas ( 1 tomas, b.l. 154-159 ). Nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas leidžia teismui pagrįstai manyti, jog jis nėra linkęs laikytis visiems priimtinų taisyklių, išvadų nepadarė, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes tik taip bus įgyvendinti bausmės tikslai. Įvertinus  atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad kaltinamasis prisipažino nusikaltęs, gailisi, nukentėjusiosios poziciją, jog kaltinamajam atleido,  bausmės trukmė nustatytina žemesnė nei sankcijos vidurkis. 

                 LR BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina 1/3 trečdaliu.

                 Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi; paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir neatlikta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes sudedant, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

                 Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas ir atlikta bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-30 nuosprendį

                Atsižvelgiant į tai, jog M. S. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti su paskirtais įpareigojimais panaikintinas paskelbus nuosprendį. (LR BPK 139 str.).

                Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : CD -R laikmena, kurioje įrašytas garso įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro ir CD -R laikmenos su liudytojų apklausomis saugomus byloje paliktinos saugojimui prie bylos.

             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

n u s p r e n d ž i a :

                 M. S. ( M. S. ) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį  ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

                Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

                  Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir neatlikta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, šiuo nuosprendžiu paskirtos dalį bausmės pridedant prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 ( dvejiems ) metams ir 1 ( vienam ) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

                 Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2019 m. vasario 7 dienos.

                 Iš bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016-11-02  iki 2016-11-03 ir 2017-05-16 bei nuo 2018-08-13 07.11 val. iki 2018-08-14 13.38 val. ir atliktos bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-30 nuosprendį.

                 Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti paskelbus nuosprendį.

                 Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : CD -R laikmeną, kurioje įrašytas garso įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro ir CD -R laikmenas su liudytojų apklausomis saugomus byloje  palikti saugojimui prie bylos.

                 Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, o  suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.

Teisėja                                         Vaida Sinkevičienė