Civilinė byla Nr. e2-732-943/2020

                Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00573-2019-4

        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

        3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Erdvės valdymas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Dalena“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarties, kuria ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bridaira“ patikslintą ieškinį nurodytoms atsakovėms dėl skolos už atliktus darbus priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bridaira“ kreipėsi į teismą prašydama:

1.1.                                            priteisti iš atsakovės UAB „Erdvės valdymas“ 82 422,85 Eur skolą ir 8 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.2.                                             pripažinti negaliojančia tarp UAB „Erdvės valdymas“ ir UAB „Dalena“ 2020 m. vasario 3 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 671 ir taikyti restituciją – nukreipti UAB „Bridaira“ naudai iš atsakovės UAB „Erdvės valdymas“ priteistų sumų išieškojimą į 2020 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 671 perleistą turtą: (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas).

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir areštuoti ginčo turtą.

3.       Nurodė, kad ieškinio argumentai ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė vykdė stogo remonto darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė UAB „Erdvės valdymas“ už juos neatsiskaitė bei perleido turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas UAB „Dalena“. Tai, ieškovės teigimu, patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei atsakovių nesąžiningumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 2 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre, draudžiantį atsakovei UAB „Dalena“ perleisti nuosavybės teise valdomą ginčo turtą.

5.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimus, juos pagrindžiančius argumentus bei įrodymus, nusprendė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, o byloje reiškiami reikalavimai ir bylos ginčo objekto statusas lemia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių kiltų šio turto perleidimo kitiems asmenims grėsmė.

6.       Nusprendęs, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė (turto areštas) nėra proporcinga bei ekonomiška ieškovės siekiamiems tikslams pasiekti, teismas pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atskiruoju skundu atsakovės UAB „Erdvės valdymas“ ir UAB „Dalena“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį.

8.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.       Ieškinys prima facie nepagrįstas, kadangi ieškovė, reikšdama reikalavimus, grindžiamus CK 6.66 straipsnio pagrindu, neįrodė visų actio Pauliana taikymo sąlygų egzistavimo.

8.2.       Ieškinio, kurio reikalavimai sudaro 82 422,85 Eur, įvykdymo užtikrinimui teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones turtui, kurio vertė daugiau nei dvidešimt kartų viršija pareikštų reikalavimų sumą.

9.       Ieškovė UAB „Bridaira“ atsiliepime į atsakovių atskirąjį skundą, prašo jį atmesti.

10.       Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.       Ieškovės pareikšto ieškinio argumentai ir kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina ieškinio tikėtiną pagrįstumą bei ieškovės teisės pareikšti actio Pauliana ieškinį egzistavimą.

10.2.       Teismas įvertinęs, kad atsakovė savo aktyviais veiksmais imasi priemonių ginčo turtui perleisti, pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis užtikrintas reikalavimas dėl restitucijos taikymo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, siekiant užtikrinti ieškovės ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymą, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015, ir joje nurodytą praktiką).

13.       Nagrinėjamu atveju atsakovės kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė ir papildomą, pirmosios instancijos teisme nevertintą įrodymą – ginčo turto vertės nustatymo pažymą. Šiuo dokumentu atsakovės siekia įrodyti, kad ieškovės pareikštų reikalavimų užtikrinimui yra pritaikyti disponavimo ribojimai turtui, kurio vertė žymiai didesnė, nei ieškiniu pareikštų reikalavimų suma.

14.       Teismą, vertinantį prašymo priimti teikiamus įrodymus, pagrįstumą, saisto įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri reiškia tai, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Šiuo atveju apeliančių pateiktas įrodymas neturi įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme nagrinėtiną klausimą, kadangi šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sąlygojo ne ieškinio reikalavimo suma, o byloje pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pobūdis ir siekis užtikrinti galimą restitucijos taikymą, todėl bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bus vertinamas šiuo aspektu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovių pateiktą įrodymą ir grąžina jį padavusiems asmenims.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

15.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodytą praktiką).

16.       Byloje visų pirma keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

17.       Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

18.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės UAB „Erdvės valdymas“ priteisti skolą už ieškovės atliktus statybos rangos darbus bei pripažinti negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu tarp atsakovių 2020 m. vasario 3 d. sudarytą ginčo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuri ieškovės teigimu, pažeidžia jos kaip atsakovės UAB „Erdvės valdymas“ kreditorės teises ir interesus, nes pardavus šį turtą atskovė neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą pagal tikėtina ieškovei palankų teismo sprendimą bei taikyti restituciją. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes.

19.       Teismo vertinimu, šiuo atveju, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

20.       Teismas pažymi, kad atsakovių atskirojo skundo argumentai iš esmės susiję su pareikštų reikalavimų, grindžiamų actio Pauliana taikymu, teisiniu materialiniu įvertinimu, kas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali būti nagrinėjama. Atsakovių nurodomi argumentai dėl neegzistuojančios ieškovės reikalavimo teisės, kaip sąlygos pareikšti ieškinį nurodytu pagrindu, negali būti vertinami sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šie klausimai bus išspręsti galutiniu teismo procesiniu sprendimu, kai yra visapusiškai įvertinami į bylą pateikti įrodymai ir jais pagrindžiamos aplinkybės.

21.       Vertinant kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą.

22.       Šiuo atveju byloje pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti teismas pritaikė laikinąją apsaugos priemonę, t. y. nurodė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje atlikti įrašą viešame registre dėl ginčo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

23.       Sprendžiant dėl skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstumo ir teisėtumo, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju byloje ne tik prašoma priteisti skolą už, ieškovės teigimu, jos atliktus rangos darbus, bet ir pripažinti negaliojančia ginčo turto perleidimo sutartį, bei taikyti restituciją, kurios pagrindu iš atsakovės UAB „Erdvės valdymas“ priteistų sumų išieškojimas būtų nukreiptas į 2020 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 671 perleistą ginčo turtą, kas rodo byloje egzistuojantį siekį užtikrinti, kad ginčo turtas bylos nagrinėjimo metu nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, taip sudarant galimybę užtikrinti ieškovės pareikštų reikalavimų įvykdymą.

24.       Tais atvejais, kai ginčijami arba prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, kad ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Todėl tokiais atvejais grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sudaro pati galimybė nevaržomai disponuoti turtu, kuris yra restitucijos objektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1398-178/2017). Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015 ir joje nurodyta teismų praktika). 

25.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre, uždraudžiantis disponuoti ginčo turtu, yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017; kt.), užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas, kaip jau pasisakyta, apsunkintų ar net padarytų neįmanomu ieškovei palankaus sprendimo įvykdymą.

26.       Atsakovės atskirajame skunde akcentuoja, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcinga siekiamam užtikrinti interesui ir pernelyg varžo atsakovės teises. Teismo vertinimu, nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovams. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į proporcingumo principo reikalavimus (CPK 145 straipsnio 2 dalis), parinko laikinąją apsaugos priemonę, kuri užtikrina būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ir kartu sukelia atsakovei tik minimalius jos, kaip ginčo turto savininkės, suvaržymus, kadangi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė laikinai apriboja tik vieną iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – disponavimą ginčo turtu.

27.       Atmestini kaip nepagrįsti ir atsakovių skundo argumentai, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos turtui, kurio vertė kelis kartus didesnė už pareikštus reikalavimus. Kaip buvo nurodyta, byloje ieškovė reiškia ne tik reikalavimą dėl skolos priteisimo, bet ir prašo pripažinti negaliojančia tarp atsakovių sudarytą ginčo turto perleidimo sutartį, kaip galimai pažeidžiančią ieškovės interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra pagrįstas siekiu užtikrinti galimą restitucijos taikymą, išsaugant ginčijamu sandoriu perleistą turtą, todėl esant pirmiau nustatytoms sąlygoms laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, laikytina, kad jos taikytos pagrįstai, ir atsakovių teisių, daugiau nei būtina ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti, nevaržo.

28.       Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas mano, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre, draudžiantis disponuoti ginčo turtu, yra pritaikyta teisėtai, atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, neapsunkina atsakovės galimybės naudotis nekilnojamuoju turtu, todėl paliktina galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                      Egidija Tamošiūnienė