Baudžiamoji byla Nr.1-89-397/2018

Teisminio proceso numeris: 1-01-1-53987-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.3.1.2.3.; 1.1.14.; 2.10.11.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Rimo Švirino ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Mizarui, gynėjui advokatui Remigijui Uckui, ekspertui psichiatrui Sigitui Simanauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vedusiam, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, kaltinamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte,

n u s t a t ė :

V. J., kuriam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nužudė savo šeimos narį. Būtent, 2016 m. lapkričio 17 d., laikotarpiu nuo 13:00 val. iki 19:30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su šeimos nare – žmona N. J. metu, V. J. tyčia sudavė jai kietu buku daiktu ne mažiau kaip penkiolika kartų į galvos, krūtinės ir pilvo sritis bei kitas kūno vietas, tuo nukentėjusiajai N. J., padarydamas sunkią galvos smegenų traumą, t. y. kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kraujo išsiliejimą kairėse, smilkininėje ir pakaušinėje srityse bei kairiame šoniniame skilvelyje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, pereinant į žandą, kaktoje, dešiniame žande, minkštųjų audinių kraujosruvas kairės akies vokuose, dešiniame žande, pakaušyje, dešinių VIII ir IX šonkaulių lūžimus bei kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse, poodines kraujosruvas krūtinėje, pilve, kairiame petyje, dešinėje plaštakoje, dėl ko 2016 m. lapkričio 29 d. nukentėjusioji N. J. mirė Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Kauno klinikose dėl sunkios smegenų traumos – kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kraujo išsiliejimo kairėse momeninėje, smilkininėje ir pakaušinėje srityse bei kairiame šoniniame skilvelyje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, koma, pūlingu bronchitu, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Tokiu būdu V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kad šią nusikalstamą veiką padarė V. J., patvirtina liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai.

Liudytojas M. S. parodė, kad V. J. pažinojo kaip kaimyną, su kuriuo bendraudavo, užeidavo vienas pas kitą. 2016 m. lapkričio 17 d. apie antrą – trečią val. dienos jis ėjo iš draugo iš (duomenys neskelbtini) namo, ir dar lauke būdamas išgirdo šauksmą „gelbėkit, gelbėkit“, iš 4 aukšto balkono, kur gyveno J., sklido tas balsas, balkonas buvo atviras. Šauksmas buvo garsus, baisus, kartojosi keletą kartų ir jis atpažino N. J. balsą. Padėti jai nenuėjo, nes pas J. dažnai taip būdavo, žinojo, kad neblaivūs jie konfliktuodavo. Po to apie antrą val. balkone savo trečiame aukšte rūkant, jis dar tą riksmą girdėjo, tuo metu buvo tik barniai, girdėjo V. J. piktą balsą - „jeigu nebus man 100 eurų, mokėsi už viską pati“. Vakare, vakarieniaujant, jis pamatė policijos mašinas, matė, kaip policija nuėjo į J. laiptinę ir iš ten išvedė kaltinamąjį. V. J. tą dieną, prieš riksmą, jis matė apie 11-12 val. dienos, kai jis ėjo į parduotuvę, dar pakėlė ranką ir kažką rodė. N. J. paskutinį kartą iki įvykio jis matė ryte tą pačią dieną apie 11 val., kai ji parėjo iš gretimo namo, iš draugės. Jam žinoma, kad N. J. iš kaltinamojo savaitė prieš įvykį buvo paėmusi 100 eurų, nes ji buvo atėjusi ir sakė, kad jai reikia plaukus nusidažyti, sakė, kad pinigus paėmusi, norėjo išgerti. N. J. jis matė ir lapkričio 16 d. ryte, bet ji tada buvo užrakinta bute ir prašė nupirkti alaus.

Analogiškas aplinkybes M. S. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kurio metu patikslino, kad nukentėjusiosios šauksmą girdėjo apie 16 val. (2 t., b. l. 87-94).

Liudytoja L. Š. parodė, kad 2016 m. lapkričio mėn. dirbant greitojoje medicininėje pagalboje buvo nuvykusi pagal iškvietimą ir ten bute rado ant grindų visiškoje komoje gulinčią moterį, bute taip pat buvo vyras, kuris atrodė neblaivus, sūnus, jauna moteris, tie žmonės minėjo, kad ją rado iškritusią iš lovos ir tokioje būklėje; daugiau nieko neminėjo. Ant nukentėjusios matėsi labai aiškios ir ryškios mėlynės. Veidas buvo labai raudonas, pasirodė, kad riešai deformuoti, būklė buvo kritinė.

Liudytoja I. V. parodė, kad N. J. pažinojo, nes ji užeidavo pas jos mamą D. S.. 2016 m. lapkričio mėnesį gyveno pas mamą ir tą įvykio dieną apie 8 val. vakare telefonu paskambino V. J. ir prašė kviesti greitąją pagalbą. Mama buvo vartojusi alkoholio, todėl greitąją iškvietė ji. Nuėjusi pas kaltinamąjį į butą, ji matė ant žemės kambaryje prie sofos-lovos gulinčią N. J., bute taip pat buvo sūnus P. ir kaltinamasis. Niekas nieko neaiškino, ji nesigilino ir iškvietė greitąją pagalbą, pranešė, kad moteris ant žemės, iš nosies bėga kraujas, kad išgėrusi, nes apie tai pasakė sūnus. Ji pastebėjo, kad V. J. buvo išgėręs. Jai kaltinamasis pasakė, kad nukentėjusioji iškrito iš lovos ir susitrenkė. Anksčiau sumuštą nukentėjusiąją ji matė du kartus, būdavo, kad ji bijodavo eiti namo. Jai mama sakė, kad tą dieną buvo užėjusi pas N. į butą, bet V. ją išvijo, tikslaus laiko ji nežino, bet tai buvo ta pati diena, kai buvo įvykis.

Liudytoja D. S. parodė, kad 2016 m. lapkričio 17 d. apie 11 val., ryte ji telefonu paskambino savo draugei N. J. ir paprašė alaus, kvietė ateiti, pastaroji sutiko, bet neatėjo. Apie 13 val., grįžus dukrai, ji pati nuėjo pas nukentėjusiąją, V. J. atidarė duris,  N. priėjo prie durų, bet V. J. ją išstūmė pro duris ir neįsileido į butą. Vakare V. paskambino telefonu ir paprašė kviesti greitąją pagalbą, nes N. negerai, todėl ji dukrai liepė nubėgti pažiūrėti, davė savo telefoną. Tą dieną ant N. J. jokių sumušimo žymių nepastebėjo, o iš V. J. kalbos, elgesio, kvapo suprato, kad šis neblaivus. Ji kartais matydavo ant nukentėjusios veido mėlynes, taip pat jai žinomas atvejis, kai nukentėjusioji prašėsi pernakvoti pas ją namuose, nes bijo būti sumušta vyro.

Liudytoja D. L. parodė, kad įvykio dieną apie 19-20 val. jai telefonu paskambino brolis – V. J. ir prašė kviesti greitąją pagalbą, nes N. miršta jam ant rankų. Po to ji  paskambino J. sūnui P. ir paprašė nueiti pažiūrėti, kas atsitikę namuose. Paskui dar skambino telefonu – P. jau buvo su mama priėmime, sakė, kad laukia. Jai žinoma, kad nukentėjusioji pastoviai daugumoje būdavo neblaivi, o V., kai dirbdavo, išgerdavo saikingai, progomis. Apie įvykio aplinkybes ji daugiau nežino.

Liudytoja D. S. parodė, kad J. šeimą pažinojo apie 20 metų, gyveno gretimoje laiptinėje. V. J. visą gyvenimą gėrė kiek jį pažinojo, N. irgi išgerdavo. Jie visą laiką pykdavosi, ji visą laiką būdavo mėlyna (sumušta), verkdavo, dejuodavo. Prieš tą nelaimę ji su nukentėjusiąja gėrė šampaną ir ši skundėsi, kad V. turbūt tikrai ją užmuš. Buvo atvejų, kai būnant pas nukentėjusiąją bute, ji pribėgdavo prie jos, kad J. jos nesumuštų, nelįstų prie jos, nes V. J. pribėgdavo su agresija, bet ji jį sulaikydavo. Nukentėjusioji dažnai ateidavo su mėlynėmis, sakydavo, kad muša V.. Iš vyro pasakojimo ji žino, kad eidamas namo, jis girdėjo riksmą „gelbėkit“. Vakare ji matė policiją, kad V. J. išsiveda. Jos nuomone lapkričio 17 dieną nukentėjusiąją sumušė V. J., nes nukentėjusios niekas daugiau nemušdavo – tik jisai. Nukentėjusioji niekada nesiskundė, kad būtų kada nukentėjusi nuo kitų ar nepažįstamų asmenų, tik pati gal puldama nuo laiptų susimušdavo.

Liudytoja R. Ž. parodė, kad kaltinamąjį ir N. J. pažinojo, nes nuo 1984 metų gyveno už sienos kaimynystėje. Apie 2016 m. lapkričio 17 d. įvykį nieko nežino, nes su dukra grįžo į namus jau po įvykio, N. jau buvo išnešta greitosios. Nukentėjusios neatpažino, nes veidas buvo labai sutinęs. Apie įvykį su kaltinamuoju kalbėjo ir jis sakė, kad nukentėjusioji iškrito iš lovos. Kaltinamasis neigė, kad tikrai ne jis sumušė N., kad rado tokią 4 val. grįžęs iš kaimo, kad buvo girta ir kažkieno sumušta. Ji pažinojo kaltinamojo šeimą nuo seno ir žino, kad nukentėjusioji buvo tvarkinga, visada tvarkydavo laiptinę, jokių išgertuvių nebūdavo, bet, nežiūrint į tai, gaudavo mušti ir tada, tai yra ją J. mušdavo ir tada, kai ji negerdavo. Jai žinomi atvejai, kai kaltinamasis atidarydavo duris ir nustumdavo nukentėjusiąją nuo laiptų.  Jai nukentėjusioji pati skųsdavosi, įvardindavo (ir daug kartų), kad ją mušdavo V. J..

Liudytoja L. B. parodė, kad su kaltinamuoju gyveno apie 10 metų toje pačioje laiptinėje, artimai su jais nebendravo, bet sumuštą N. J. matydavo – mėlynes veido srity, iš kur sumušimai, negirdėjo. 2016 m. lapkričio 17 d. su kaimyne buvo išvykusi apie trečią valandą, o grįžo apie 16-17 val. Tą dieną jokių šauksmų, keiksmų, riksmų, pagalbos šauksmo negirdėjo.

L. R. K. parodė, kad J. pažinojo, bet apie jų gyvenimą ir įvykio aplinkybes nieko nežino, tik girdėjo kalbas iš kitų asmenų.

Liudytojas J. V. parodė, kad M. S. pažinojo ir kai sekančią dieną po įvykio apie 10 val., grįžus iš policijos, kalbėjosi, pastarasis pasakojo, kad V. įvykio dieną 11.15 val. matė pareinantį iš parduotuvės, kad jį šaukė per langą, mojo, bet tas nėjo, nes žmona buvo namuose. Minėjo, kad J. per tas dienas gėrė, kad lyg tai buvo pas kažkokį Kazakevičių, bet kokį, nežino, nes jo nepažinojo.

Liudytoja K. L. parodė, kad buvo kaltinamojo kaimynė – gyveno 4 aukšte, o J. aukštu žemiau – trečiam. Jai žinoma, kad J. nelabai sugyveno, dažnai girdėdavosi buitiniai konfliktai, daug keiksmažodžių; dažniausiai vyriškis – V. J. keikdavosi, moters beveik negirdėdavo. Įvykio dieną pirmiausia girdėjo kaltinamojo balsus, grįžus po darbo apie 19 val., buvo jau tamsu, girdėjosi konfliktas – jis ją vadino visokiais žodžiais, reikalavo 100 eurų, buvo grumtynių garsai ir po kažkiek laiko atvažiavo policija. Pirmiausia girdėjo kaltinamojo balsą, suprato, kad skirta tai moteriai – vadino ją negražiais žodžiais. Paskui girdėjosi puolimo garsas, daužymo garsai, dunksėjimas. Tie garsai buvo kaip užpuolimas – iš virtuvės girdėjosi greitas nubėgimas iki koridoriaus ir koridoriuje girdėjosi trankymo garsai, iš kurių suprato, kad ją muša. Aimanuojant nukentėjusios negirdėjo. Tokių duslių bildesių kaip įvykio dieną, anksčiau ji nebuvo girdėjusi. Dar girdėjo šuns lojimą – ji vedžiodavo šuniuką, o šuo gina šeimininką, todėl susidarė nuomonę, kad jis ją mušą, iš virtuvės į koridorių girdėjosi bėgimas ir tie bildesiai jau girdėjosi koridoriuje – ji tą dunksėjimą būdama savo bute girdėjo 2 metrų atstumu.

Liudytojas E. V. parodė, kad V. J. ir N. J. pažinojo, o apie įvykio aplinkybes jam nieko nežinoma, nes tą dieną buvo išvažiavęs į kaimą, ten prabuvo 3-4 dienas ir tik grįžęs iš kaimo sužinojo iš draugų, kad J.  ligoninėje.

Liudytoja V. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis. 2016 m. lapkričio 17 d. ji pakvietė kaltinamąjį pas save į kaimą prižiūrėti gyvulius, nes turėjo vykti į ligoninę. Taip nuo antradienio V. J. pas ją buvo iki ketvirtadienio – 17 d., kai apie 11 val. brolį atvežė į K., kad šis galėtų grįžti į M.. Vakare, 17 d. V. jai paskambino, paklausė, kaip jos vyro sveikata ir daugiau su juo nekalbėjo. Apie 21 val. jai paskambino sesuo ir pasakė, kad kažkas pas juos atsitikę. Paskambinus kaltinamajam, V. pasakė, kad N. vėl epilepsija, išpuolė iš lovos ir putos iš burnos eina ir išvežė greitoji. Po to su broliu neteko kalbėtis ir nežino kas ten nutiko.

Iš 2016 m. lapkričio 17 d. ir 2016 m. lapkričio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolų seka, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad buto durys šarvuotos, laužimo pėdsakų nerasta, ant lovos užtiesalo matyti rusvos spalvos dėmė, vonioje rasti drabužiai su rusvos spalvos dėmėmis, prie kambaryje esančios lovos rasta ir paimta plaukai, taip iš kitų vietų popieriaus skiaučių su rausvos spalvos dėmėmis (1 t., b. l. 13-24, 25-50).

Iš specialisto išvados Nr. S37/2017(01) seka, kad ant trijų tualetinio popieriaus skiaučių, paimtų įvykio vietos apžiūros metu, rastas N. J. kraujas, ten pat surasti ir tyrimui pateikti plaukai priklauso N. J. (1 t., b. l. 71-80).

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stoties atsakymo matyti, kad pagalbos kvietimo N. J. laikas – 19.32 val., kvietimo priežastis – iškrito iš lovos, atvykimo laikas – 19.34 val., pristatymo į ligoninę – 19.55 val.  (1 t., b. l. 86-88).

Iš policijos informacinės duomenų bazės POLIS matyti, kad apie įvykį policijos tarnyboms 2016 m. lapkričio 17 d., 20.27 val., pranešė sveikatos priežiūros darbuotojas, į įvykio vietą operatyvinė grupė atvyko 2016 m. lapkričio 17 d., 20.53 val. (1 t., b. l. 9).

Iš 2016 m. lapkričio 22 d. specialisto Nr. T-A8281/2016(01) išvados matyti, kad N. J. kraujyje, paimtame 2016 m. lapkričio 17 d., 22.35 val., alkoholio nerasta (1 t., b. l. 111-112).

Iš 2016 m. lapkričio 30 d. specialisto Nr. M 1217/2016(02) išvados matyti, kad N. J. mirtis įvyko nuo sunkios galvos smegenų traumos: kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kraujo išsiliejimo kairėse momeninėje, smilkininėje ir pakaušinėje srityse bei kairiame šoniniame skilvelyje. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, koma, pūlingu bronchitu, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. N. J. konstatuoti sužalojimai: sunki galvos smegenų trauma- kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kraujo išsiliejimą kairėse, smilkininėje ir pakaušinėje srityse bei kairiame šoniniame skilvelyje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, pereinanti į žandą, kaktoje, dešiniame žande, minkštųjų audinių kraujosruvas kairės akies vokuose, dešiniame žande, pakaušyje, – šie sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje, galimai neužilgo iki pateikimo į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Neatmetamas traumos mechanizmas – griuvimas aukštielnika, pakaušio sritimi kontaktuojant su kietu buku ribotu ar neribotu daiktų nuo smūgių į veidą, tačiau nuo kurio smūgio pasakyti negalima. Taip pat konstatuoti dešinių VIII ir IX šonkaulių lūžiai bei kraujosruvos tarpšonkauliniuose raumenyse, kurie padaryti kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoj, galimai artimu galvos traumos padarymui laiku. Taip pat konstatuotos poodinės kraujosruvos krūtinėje, pilve, kairiame petyje, dešinėje plaštakoje, padarytos kietais bukais daiktais, ne mažiau dešimties trauminių poveikių pasėkoje, galimai artimu galvos traumos padarymui laikui. Poodinė kraujosruva dešiniojoje plaštakoje galėjo atsirasti ir besiginant. Konstatuoti sužalojimai savęs žalojimuisi nebūdingi.

Specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad N. J. ligos sunkios galvos smegenų traumos išsivystymui įtakos neturėjo (1 t., b. l. 119-124).

Iš 2017 m. balandžio 24 d. papildomos specialisto Nr. pM 5/2017- M 1217/2016(02)  išvados matyti, kad vertinant pirminėje užduotyje nurodytas aplinkybes bei galimą sužalojimo laiką (2016 m. lapkričio 17 d., nuo 18.40 val. iki 19.26 val.), labiausiai tikėtina, kad N. J. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti keleto valandų iki patekimo į Marijampolės ligoninę laikotarpyje. Kiti sužalojimai padaryti artimu galvos traumos padarymui laiku, tačiau valandomis ar minutėmis nustatyti negalima. Autopsijos metu konstatuoti sužalojimai nesiejami su jokia organizme patalogija, jie išsivystė traumavimo pasėkoje. Sunki galvos smegenų trauma galėjo išsivystyti ir griuvimo aukštielninka metu, pakaušio sritimi kontaktuojant su kietu ribotu ar neribotu paviršiumi, nuo trauminių poveikių į veidą, tačiau nuo kurio trauminio poveikio detalizuoti negalima. Esant sužalojimams veido srityje, savaiminio griuvimo tikimybė atmetama. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti rankos, kojos ar kiti buki kieti daiktai, kurių formos ir kitų fizinių dydžių detalizuoti negalima (1 t., b. l. 143-146).

Iš N. J. naudojamo mobiliojo ryšio telefono išklotinių matyti, jog 2016 m. lapkričio 17 d. N. J. bendravo po kartą su D. S. ir V. J., telefonas jungėsi prie bazinės stoties, kurios veikimo zona apima namą, esantį (duomenys neskelbtini)  (1 t., b. l. 162-163).

Iš kratos, apžiūros protokolų matyti, kad 2016 m. lapkričio 17 d. įtariamojo V. J. asmens kratos metu buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas (3 t., b. l. 78-79, 80-85).

Iš V. J. naudojamo mobiliojo ryšio telefono išklotinių matyti, jog 2016 m. lapkričio 17 d. V. J. bendravo su N. J., D. S., P. J., D. L. ir kt. asmenimis; nuo 2016 m. lapkričio 16 d., 12.47 val., jo naudojamas mobiliojo ryšio telefonas jungėsi tik prie bazinių stočių, kurių veikimo zona apima įtariamojo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini)  (1 t., b. l. 175-185).

2016 m. lapkričio 17 d., 21.28 val., patikrinus V. J. girtumą, buvo nustatyta 3,29 promilės (3 t., b. l. 76).

Vertinant visus virš aptartus įrodymus, jų visumą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tikėti V. J. iš karto po įvykio pateikta versija, jog nukentėjusios jis nemušė, jog pastaroji susižalojo iškritusi iš lovos. Iš apklaustųjų liudytųjų parodymų matyti, kad V. J. kaip ir jo sutuoktinė N. J. dažnai girtaudavo, ko pasekoje šeimoje kildavo nesutarimai, konfliktai, pasireiškę V. J. smurtiniu elgesiu. Kad V. J. buvo neblaivus ir įvykio dieną, patvirtina ir duomenys apie nustatytą jo neblaivumo laipsnį. Liudytojais apklausti M. S., K. L. patvirtino, kad tiesiogiai, jau V. J. esant sugrįžusiam į namus, girdėjo iš buto sklindantį nukentėjusios N. J. pagalbos šauksmą ir mušimui būdingus garsus, po kurių neužilgo V. J. apie nukentėjusios kritinę sveikatos būklę telefonu pranešė ir savo artimiems giminaičiams bei kaimynei. Be kita ko liudytoja K. L. patvirtino, kad iš buto girdėjo sklindantį tik kaltinamojo ir nukentėjusiojo balsus, kaltinamasis kalbėjo agresyviai, reikalavo pinigų, po ko iš karto sekė nevienkartiniai, grumtynes primenantys garsai. Todėl įvertinant šias aplinkybes ir teismo medicinos specialisto nustatytus nukentėjusiosios kūno sužalojimus, jų skaičių ir pobūdį, teismui nėra pagrindo abejoti, kad šiuos sužalojimus bei dėl jų atsiradusias pasekmes – nukentėjusios mirtį, nukentėjusiajai padarė V. J.. V. J. smurtinius veiksmus prieš savo sutuoktinę (šeimos narį) – nukentėjusiąją panaudojo tyčia, suvokdamas keliamą pavojų ir galimas pasekmes. Tokie V. J. nusikalstami veiksmai atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, kilus abejonėms dėl V. J. psichinės sveikatos būklės, buvo paskirta kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė ir ją atlikus, ekspertizės aktu Nr. 83TPK-218/2018 buvo nustatyta, kad inkriminuojamos veikos padarymo metu V. J. psichikos sutrikimų neturėjo, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, bet šiuo metu dėl eilės susirgimų jam konstatuotas psichikos sutrikimas – kita kraujagyslinė demensija, dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas Sigitas Simanauskas patvirtino ekspertizės išvadas, tame tarpe ir būtinumą taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – gydymą specializuotoje įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis, nes dėl kaltinamojo demensijos sindromo gali kilti pavojus dėl jo veiksmų, galimi agresijos atvejai.

Todėl įvertinus paminėtas aplinkybes ir duomenis, teismas daro išvadą, kad V. J. atžvilgiu negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jo atžvilgiu baudžiamoji byla sustabdytina ir jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė.            

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK XXIX skyriumi, 403 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 4 punktu, 318 straipsniu, Lietuvos Respublikos BK 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas

n u t a r i a :

pripažinti, kad V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimą sustabdyti ir taikyti V. J. priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

V. J. laikymo specialioje įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje terminą pratęsti iki teismo nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjai                                                                      Svetlana Jurgaitienė                                                                                                                 

Rimas Švirinas

Gytis Večerskas