Civilinė byla Nr. e2-638-808/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02332-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.5.1.2.4.; 2.1.5.4.; 2.1.5.6.; 3.1.7.11; 3.2.6.4 (N)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 8 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,
sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei,
dalyvaujant atsakovės atstovui advokatui Vytautui Ptašinskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovei UAB „Vanauto“ dėl netinkamos kokybės motorinės transporto priemonės pardavimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 5000,00 Eur sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. sausio 23 d. iš atsakovės įsigijo automobilį už 5000,00 Eur ir pradėjus juo naudotis, paaiškėjo automobilio trūkumai: buvo sugedusi automobilio greičių dėžė, sunkėsi aušinimo skystis ir variklio tepalai bei neveikė automatiniai automobilio langų atidarymo mygtukai. Kreipėsi į atsakovę, kad išspręsti susidariusią situaciją, nes automobiliu nebuvo galima naudotis. UAB „Sviatasta“ autoservisas išdavė 2019 m. lapkričio 12 d. pažymą apie atliktus ir reikalingus atlikti darbus 2930,00 Eur sumai. 2020 m. gegužės 25 d. Pretenzija iš atsakovės buvo pareikalauta priimti parduotą automobilį ir grąžinti sumokėtus pinigus. 2020 m. birželio 11 d. atsakyme atsakovė nesutiko su Pretenzija ir šalių derybose nepavyko rasti abipusio susitarimo. Kadangi atsakovė yra profesionalus automobilių rinkos dalyvis prekiaujantis automobiliais, todėl jai taikomi griežtesni atsakomybės reikalavimai ir didesnė atsakomybė tinkamai informuoti pirkėją (ieškovą) apie parduodamo automobilio trūkumus ir gedimus. Tačiau atsakovė šios savo pareigos neįvykdė, todėl turi grąžinti jai sumokėtus pinigus ir atsiimti automobilį.
Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, o šalys neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų. Ieškovas Pretenzijoje prašė atlyginti automobilio remonto išlaidas – 1600,00 Eur (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą kainą - 5000,00 Eur. (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinyje stilistiškai išskirtas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, siekiant, kad būtų grąžinta už automobilį sumokėta kaina ir atsisakyta sutarties. Ieškovo reikalavimas priteisti 5000,00 Eur, per se nenutraukia šalis saistančių teisinių santykių ir todėl lieka galioti 2019 m. sausio 23 d. šalių sudaryta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis (toliau - Sutartis). Byloje nesant ieškovo prašymo nutraukti Sutartį, nėra pagrindo taikyti restitucijos ir ginčo automobilį grąžinti pardavėjui (atsakovei), nes ieškovui palankaus sprendimo atveju, jam būtų priteistos ne tik piniginės lėšos, bet ir išliktų nuosavybės teisės į ginčo automobilį. Netiksliai suformuluotu ieškinio dalyku ieškovas siekia, kad byloje būtų taikomas civilinių teisių gynimo būdas, įtvirtintas CK 6.344 straipsnyje, tačiau nepriklausomai nuo to byloje turi būti taikoma ieškinio senatis, nes ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti yra taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Apie tariamus ginčo automobilio trūkumus ieškovui buvo žinoma 2019 m. gegužės 25 d., t.y. kai jis kreipėsi su Pretenzija, kurios nepatenkinus, ieškinys teismui galėjo būti pareikštas per 6 (šešis) mėnesius, t. y. ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio 25 d.. Tačiau jis pareikštas tik 2020 m. gruodžio 25 d., todėl ieškinys turi būti atmestas. Šalių ginčas kilo dėl 2019 metais parduoto lengvojo automobilio (pagaminto 2008 metais) trūkumų. Ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad buvo sugedusi automobilio greičių dėžė, sunkėsi aušinimo skystis ir tepalai bei neveikė automobilio langų atidarymo mygtukai, nes prieš įsigyjant ginčo automobilį ieškovui buvo sudaryta galimybė jį apžiūrėti, išbandyti ir įsitikinti, jog transporto priemonė atitinka jai keliamus reikalavimus, atsižvelgiant į 11 (vienuolikos) metų nusidėvėjimą. Išbandęs automobilį ir įsitikinęs jo tinkamumu naudoti, ieškovas sudarė pirkimo – pardavimo sandorį. Todėl ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad po įsigijimo, automobilis tapo netinkamu naudoti dėl ko iki Pretenzijos pateikimo (2019-05-25) trūkumų šalinimui išleista 1600,00 Eur suma, juolab, kad nepateikti nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškovo pateiktoje 2019 m. lapkričio 12 d. pažymoje nurodyti 2019 m. vasario 7 d. techninio aptarnavimo metu atlikti darbai - kelių dylančių automobilio dalių pakeitimas ir kiti būtini eksploatavimo darbai (variklio alyvos, filtrų, apšvietimo lemputės pakeitimas ir t.t.) iš esmės yra susiję su natūraliu transporto priemonės nusidėvėjimu, todėl negali būti laikomi automobilio trūkumais. Teigia, kad minėto techninio aptarnavimo metu nenustatytas variklio alyvos nuotėkis, todėl 2019 m. kovo 28 d. atlikti darbai buvo dėl paties ieškovo eksploatavimo, o 2019 m. balandžio 15 d. atlikti darbai yra išimtinai susiję su dylančiomis važiuoklės dalimis, ir tai, atsižvelgiant į transporto priemonės amžių, nepatvirtina automobilio trūkumų pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo metu. Ieškovas nepateikė sugedusią automobilio greičių dėžę patvirtinančių įrodymų, nors remonto sąmatoje įrašyta, kad ji defektuota, tačiau to nepakanka sprendžiant dėl automobilio trūkumų. Automobiliu ieškovas naudojasi daugiau nei 1,5 metų, todėl kyla abejonių, ar nurodyti tariami trūkumai nebuvo dėl paties ieškovo veiksmų. Ieškovui neįrodžius ieškinio pagrįstumo, ieškinys turi būti atmestas. Ieškovui pačiam įvardinus defektų šalinimo kainą, nėra pagrindo taikyti ultima ratio priemonės ir nutraukti pirkimo – pardavimo teisinių santykių. Juolab, kad visos už daiktą sumokėtos kainos grąžinimas pirkėjui būtų neproporcinga priemonė, neatsižvelgus į pirkėjo naudojimąsi ginčo daiktu pagal jo paskirtį, susidėvėjimą ir gautą naudą. Nurodo, kad ieškovas turėjo galimybę naudotis alternatyviais savo teisių gynimo būdais, tačiau siekdamas nutraukti pirkimo – pardavimo santykius, byloje nekonstatavus esminio pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo, tokių santykių nutraukimas ir daugiau nei 1,5 metų naudoto automobilio grąžinimas atsakovei yra neproporcingas teisių gynimo būdas, todėl ieškinys turi būti atmestinas.
Teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.
Ieškovas teismo nustatytu terminu dubliko nepateikė.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Vytautas Ptašinskis iš esmės palaikydamas atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir argumentus prašė ieškinį atmesti.
Ieškovas ir jo atstovas neatvyko į teismo posėdį. Teismui pateiktas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Ieškinys netenkinamas.
Byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 23 d. ieškovas iš atsakovo įsigijo automobilį už 5000,00 Eur (POVM sąskaita-faktūra serija VN Nr.85). Ieškovo teigimu, pradėjus naudotis automobilu, paaiškėjo jo trūkumai: sugedusi automobilio greičių dėžė, besisunkiantys aušinimo skystis ir variklio tepalai bei neveikiantys automobilio langų atidarymo mygtukai. Ieškovo pasirinkto autoserviso UAB „Sviatasta“ 2019 m. lapkričio 12 d. pažymoje nurodyta, kad: 2019-02-07 atlikti remonto darbai už 531,00 Eur; 2019-03-28 remonto darbų (tepalų keitimas) kaina 379,00 Eur; 2019-04-15 remonto kaina - 360,00 Eur ir nurodyta defektuotos automatinės pavarų dėžės remonto sąmata – 1660,00 Eur. Pažymoje nurodyta bendra suma - 2930,00 Eur. 2019 m. gegužės 25 d. Pretenzija ieškovas pareikalavo, kad atsakovė priimtų atgal automobilį AUDI A4 ir grąžintų už remontą sumokėtus pinigus – 1600,00 Eur. Atsakovas nesutiko su pateikta Pretenzija ir 2019 m. birželio 11 d. atsakyme nurodė, kad pardavė techniškai tvarkingą, važiuojantį automobilį, be minėtų gedimų, kurį, prieš pirkdamas, ieškovas išbandė ir naudojosi daugiau kaip 4 mėnesius. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad negali garantuoti automobilio, pagaminto 2008 metais, komplektuojančių dalių veikimo, kai pačiam automobiliui garantija nebetaikoma. VĮ "Regitra" Vilniaus filialo 2022 m. sausio 4 d. rašte nurodyta, kad transporto priemonė AUDI A4, Lietuvoje pirmą kartą registruota 2019 m. sausio 23 d. fizinio asmens N. M. vardu, kuris 2021 m. balandžio 27 d. deklaravo minėto automobilio pardavimą kitam fiziniam asmeniu; 2021 m. liepos 7 d. pasikeitus savininkui, perregistruota dar kito fizinio asmens vardu.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie) (CPK 176, 185 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 45 punktas).
Dėl senaties.
Atsakovė prašo taikyti 6 (šešių) mėnesių sutrumpintą ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti.
Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1-2 dalys).
Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti yra taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Sprendžiant ar ieškinys nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų) pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar terminas nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ieškinio pareiškiamo dėl parduoto daikto trūkumų senaties termino pradžia nustatoma atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013). Taigi, konkrečiu atveju yra pagrindas išvadai, kad pirkėjui pateikus pardavėjui pretenziją, ieškinio dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti senaties terminas prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas automobilį iš atsakovės įsigijo 2019 m. sausio 23 d., ir nurodo, kad iš karto paaiškėjo automobilio trūkumai. Teismas atkreipia dėmesį, kad Pretenziją atsakovui ieškovas pteikė 2019 m. gegužės 25 d., kuria pareikalavo priimti automobilį atgal ir grąžinti jam (ieškovui) pinigus. Atsakovė 2019 m. birželio 11 d. atsakyme nurodė nesutinkanti su Pretenzija. Taigi, konkrečiu atveju ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2019 m. birželio 11 d., t.y. kai ieškovas gavo atsakymą į savo Pretenziją. Vadinasi ieškinys dėl parduoto daikto trūkumų turėjo būti pateiktas iki 2019 m. gruodžio 11 d., o teisme ieškinys gautas 2021 m. sausio 26 d., - praėjus daugiau nei 6 mėnesiams.
Pagal galiojančio CK 1.126 straipsnio 1 dalies reikalavimą, apginti pažeistą teisę teismas ieškinį priima nagrinėti nepaisant, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Tačiau pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko senatį, jeigu to reikalauja ginčo šalis, o tokiu atveju pasibaigęs ieškinio senaties terminas yra pagrindas ieškinį atmesti, nepriklausomai nuo to ar asmens subjektinė teisė yra pažeista, nes pasibaigus senaties terminas asmuo praranda teisę į pažeistos subjektinės teisės gynimą (CK 1.131 straipsnio 1 dalies). Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas nei ieškinio pateikimo metu, nei gavęs atsakovės atsiliepimą, kuriame pareikštas prašymas dėl ieškinio senaties taikymo, nei bylos nagrinėjimo metu, neprašė teismo atnaujinti ieškinio senaties termino ir nenurodė priežasčių dėl kurių praleido minėtą terminą. Taigi, ieškovui nebuvo kliudoma tinkamai naudotis procesinėmis teisėmis bei vykdyti savo pareigų ir inicijuoti savo pažeistų teisių gynybą teisme. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas nesiėmė visų priemonių apginti savo galimai pažeistas teises.
Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, konstatavus, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių praleistą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, byloje nenustačius aplinkybių, galėjusių sustabdyti ieškinio senatį (ieškovas nebuvo aktyvus gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, neatvyko į teismo posėdį, nepateikė dubliko), taigi, esant akivaizdžiai praleistam ieškinio senaties terminui (dėl paties ieškovo neveikimo), atsižvelgiant į CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, ieškovo ieškinys yra atmetamas kaip pareikštas praleidus įstatymo numatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ir nenustačius svarbių ieškinio termino praleidimo priežasčių.
Teismas nepasisako dėl kitų kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų bei aplinkybių, kurios teisiškai nereikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88–92, 97–99 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
Atmetus ieškinį, ieškovui neatlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 ir 98 straipsniai). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos 1180,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,44 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistina 5,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Vanauto“, į. k. 304851866, naudai 1180,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,44 Eur (penkis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, į.k. 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Gražina Žukauskienė