Civilinė byla Nr. e2A-907-1051/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09307-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos : 2.6.8.10;

2.6.10.5.1; 2.6.16.3; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Valiuškienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Racionalus sprendimas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „APS grupė“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:        

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Racionalus sprendimas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „APS grupė“ 326,70 Eur skolą, 51,10 Eur palūkanas, 11,15 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl savivarčio sunkvežimio su vairuotoju paslaugų. Šalys susitarė dėl preliminarios darbų apimties ir kainos. Ieškovė išrašė atsakovei išankstinę sąskaitą už 217,80 Eur sumą, kurią atsakovė apmokėjo. Atsakovei savivarčio sunkvežimio paslaugų reikėjo daugiau nei šalys buvo sutarę iš pradžių, todėl už visas paslaugas 2023 m. rugpjūčio 9 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) už 544,50 Eur sumą. Sąskaita buvo pateikta atsakovės vadovui elektroniniu paštu, elektroniniame laiške nurodžius nesumokėtą likusią sumą už atliktas paslaugas – 326,70 Eur, ir nurodytas pamokėjimo terminas – 2023 m. rugpjūčio 16 d. Atsakovė nurodytu terminu ir tvarka sąskaitos neapmokėjo. 2024 m. sausio 10 d. atsakovės vadovas ir buhalterė pasirašė 2023 m. lapkričio 21 d. skolų suderinimo aktą, kuriuo atsakovė pripažino, kad yra skolinga ieškovei 326,70 Eur sumą, tačiau skolos nesumokėjo. Ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus – suteikė atsakovei savivarčio sunkvežimio paslaugas 2023 m. rugpjūčio 3-4 dienomis, o atsakovė tinkamai neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 326,70 Eur dydžio skolą, 51,10 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. iki 2025 m. gegužės 14 d, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – MAPKSVPĮ).

3.       Atsakovė UAB „APS grupė“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė pagal 2023 m. rugpjūčio 3 d. sudarytą šalių susitarimą teikė atsakovei savivarčio sunkvežimio su vairuotoju paslaugas. Ieškovė reikalauja apmokėti už paslaugas, tačiau nėra pateikusi atsakovei paslaugas lydinčių dokumentų, todėl atsakovė ir neturi pareigos vykdyti galutinio atsiskaitymo pagal šalių susitarimą. 

4.       Atsakovė prašyme bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant paaiškino, kad ieškovė su PVM sąskaita faktūra nepateikė paslaugų perdavimo-priėmimo akto, kuris reikalingas norint atlikti galutinį atsiskaitymą už paslaugas.

5.       Ieškovė papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovė vengdama sumokėti skolą atsiliepime formaliai nurodė, kad nebuvo pateiktas rašytinis paslaugų perdavimo-priėmimo aktas už 2023 m. rugpjūčio mėnesį suteiktas paslaugas. Pažymėjo, kad tarp šalių neatsirado rangos ar statybos rangos santykiai, kuriuose atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu. Šalys nebuvo sutarę, kad atlikus savivarčio sunkvežimio su vairuotoju paslaugas bus pasirašomas darbų priėmimo-perdavimo aktas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 24 d. sprendimu teismas ieškinį tenkino visiškai; priteisė iš atsakovės UAB „APS grupė“ ieškovės UAB „Racionalus sprendimas“ naudai 326,70 Eur skolą, 51,10 Eur palūkanas, 11,15 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. gegužės 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 679,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčijo išrašytos sąskaitos faktūros, tačiau deklaratyviai pažymėjo, jog ji neturi pareigos atlikti ieškovei galutinį skolos mokėjimą, nes kartu su PVM sąskaita faktūra nebuvo pateiktas paslaugų perdavimo-priėmimo aktas. Nurodė, kad šalių sutartimi nebuvo sulygta dėl atliktų darbų aktų surašymo. Pastebėjo, kad tarp šalių jokių ginčų dėl susitarimu nustatytos apmokėjimo tvarkos, darbų baigtumo (darbų perdavimo tvarkos) ir / ar sąskaitų apmokėjimo nebuvo kilę. Teismas sprendė, kad ieškovei atlikus savivarčio sunkvežimio su vairuotoju paslaugas, atsakovei atsirado pareiga vykdyti priešpriešinę sutartinę prievolę ir sumokėti užmokestį PVM sąskaitoje faktūroje numatytais terminais ir tvarka. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes ieškovei iš atsakovės priteisė 326,70 Eur skolą.

8.       Teismas įvertinęs, kad šalys nesusitarė dėl kompensacinių palūkanų normos, taikė MAPKSVPĮ nustatytą palūkanų normą ir ieškovei iš atsakovės priteisė 51,10 Eur kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų ir 11,15 procentų metinės procesines palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „APS grupė“ prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo 2025 m. liepos 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6112-558/2025 ir priimti naują sprendimą, t. y. ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Teismas visiškai neatsižvelgė į faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovavosi išimtinai ieškovės nuomone ir deklaratyviais ieškovės teiginiais, visiškai nesivadovavo suformuluota teismine praktika dėl įrodymų vertinimo bei paviršutiniškai išanalizavo faktinę situaciją,  nepatikrindamas faktinių bylos duomenų visumos kontekste. Mano, kad teismas, padarė esminį įrodymų ir vertinimo taisyklių pažeidimą, turėjusį lemiamos įtakos neteisingam bylos išsprendimui.

9.2.                      Pažymi, kad teismas neįvertino, jog ieškovė nepateikė visos būtinos dokumentacijos, kuri reikalinga norint atlikti galutinius atsiskaitymus už prekes. Ieškovė nepateikė atsakovei paslaugas lydinčių dokumentų, todėl mano, kad atsakovė neturi pareigos vykdyti galutinio atsiskaitymų pagal susitarimą. Mano, kad tik ieškovei įvykdžius šias pareigas, atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su ieškove. Akcentuoja, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dalies prievolių atsakovei nevykdė, remiantis CK 6.38 straipsniu, nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį.

9.3.                      Vertina, kad teismas, nuspręsdamas tenkinti ieškinį, padarė esminį įrodymų ir vertinimo taisyklių pažeidimą, turėjusį lemiamos įtakos neteisingam bylos išsprendimui. Teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnio 1 dalį, reikalaujančią, kad priimtas teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas.

10.       Ieškovė UAB „Racionalus sprendimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Alytaus apylinkės teismo 2025 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apeliantės UAB „APS grupė” ieškovės UAB „Racionalus sprendimas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Atsakovė nepateikė jokių argumentų, kodėl vengia sumokėti už ieškovei už suteiktas paslaugas. Pretenzijų dėl suteiktų paslaugų kokybės ar apimties ar prieštaravimų dėl pateiktos 2023 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitos faktūros ieškovei atsakovė nepareiškė. Skolą atsakovė pripažino, pasirašydama skolų suderinimo aktą.

10.2.                      Pažymi, kad šalys nebuvo sutarę, kad, atlikus savivarčio sunkvežimio su vairuotoju paslaugas, bus pasirašomas darbų priėmimo-perdavimo aktas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) Šeštosios knygos IV dalies XXVIII skyriaus normos, reglamentuojančios nuomos teisinius santykius, nenumato, kad nuomotojas turi pateikti nuomininkui atskirą priėmimo-perdavimo aktą, pateikdamas PVM sąskaitą faktūrą už nuomą. Akcentuoja, kad tarp šalių neatsirado rangos santykiai, kuriuose atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu. Atkreipia dėmesį, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos atliktos paslaugos, jų kiekis, kaina, taip pat nurodytas sąskaitos apmokėjimo terminas – 2023 m. rugpjūčio 16 d.

10.3.                      Atkreipia dėmesį, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių pretenzijų dėl suteiktų paslaugų kokybės ar paslaugų apimties, nenurodė argumentų, kodėl nepateikė prieštaravimų dėl 2023 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitos faktūros, kodėl UAB „APS grupė“ vadovas ir buhalterė pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriuo atsakovė pripažino, kad yra skolinga ieškovei 326,70 Eur. Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino tarp šalių susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių sąlygas ir aplinkybes. Vertina, kad teismas priėmė sprendimą išsiaiškinęs visas bylos aplinkybes bei vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

        Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas atmestinas

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

        Dėl faktinių bylos aplinkybių

12.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Racionalus sprendimas“ ir atsakovė UAB „APS grupė“ žodžiu susitarė dėl savivarčio sunkvežimio paslaugų su vairuotoju. 2023 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė išrašė atsakovei išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) už 217,80 Eur sumą už 4 val. darbus triašiu savivarčiu. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo nurodymu apmokėjo minėtą PVM sąskaitą faktūrą. Pagal šalių žodinį susitarimą ieškovė papildomai 2023 m. rugpjūčio 4 d. suteikė atsakovei savivarčio sunkvežimio paslaugas – darbus triašiu savivarčiu 6 valandas. Ieškovė, atlikusi minėtus darbus, 2023 m. rugpjūčio 9 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) už 2023 m. rugpjūčio 3 d. (4 valandos) ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. (6 valandos) atliktus darbus triašiu sunkvežimiu (iš viso 10 valandų), už bendrą 544,50 Eur sumą. Minėtoje sąskaitoje nurodytas apmokėjimo terminas iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. Likusi nesumokėta suma – 326,40 Eur. Iš šalių pasirašyto 2023 m. lapkričio 13 d. tarpusavio skolų derinimo – užskaitymo akto, susirašinėjimo elektroniniu paštu nustatyta, kad atsakovės direktorius ir buhalterė pasirašė tarpusavio skolų derinimo – užskaitymo aktą, kuriame nurodyta, kad 2023 m. spalio 31 d. skolos likutis – 326,40 Eur, ir 2023 m. gruodžio 12 d. pateikė ieškovei. Atsakovei nesumokėjus skolos, ieškovė 2025 m. vasario 24 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei pretenziją dėl nesumokėtos skolos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi skolą arba pateikusi ieškovei pretenzijas dėl suteiktų savivarčio sunkvežimio su vairuotoju paslaugų.

Dėl atsiskaitymo už suteiktas savivarčio sunkvežimio su vairuotoju paslaugas

13.       Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovė pagal šalių susitarimą suteikė savivarčio sunkvežimio su vairuotoju paslaugas, atsakovė neginčijo paslaugų atlikimo fakto, nereiškė pretenzijų dėl darbų kokybės, sutiko su išrašyta PVM sąskaita faktūra ir nėra duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl atliktų darbų akto surašymo, sprendė, kad atsakovei kilo pareiga apmokėti PVM sąskaitą faktūrą joje nurodytu terminu, bei atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, nes nepateikė atsakovei darbų atlikimo akto.

14.       Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir teigia, kad teismas neįvertino, jog ieškovė nepateikė visos būtinos dokumentacijos, kuri reikalinga norint atlikti galutinius atsiskaitymus už prekes, t. y. ieškovė nepateikė paslaugas lydinčių dokumentų, todėl mano, kad neturi pareigos galutinai atsiskaityti pagal susitarimą.

15.       Byloje nėra ginčo, ir tą patvirtina ieškovės išrašytos 2023 m. rugpjūčio 3 d. išankstinė PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl savivarčio sunkvežimio su vairuotoju paslaugų suteikimo. Rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Taip pat byloje yra nustatyta ir šios aplinkybės apeliantė neginčija, jog tarp šalių nebuvo sudarytas atskiras susitarimas, kad ieškovei pagal suteiktą paslaugą atlikus darbus, jų perdavimas bus fiksuojamas dokumentuose, t. y. pasirašant darbų perdavimo-priėmimo aktą. 

16.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224-1075/2021, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

17.       Sutarčių aiškinimo instituto paskirtis – nustatyti sutarties turinį, iš sutarties kylančių šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl sudarytos sutarties galiojimo ir (ar) vykdymo. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

18.       Pagal transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę ir suteikti tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.512 straipsnio 1 dalis).

19.       CK 6.716 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina paslaugų sutarties samprata, pagal kurią paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Nors Paslaugų sutarties dalykas yra nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, tačiau galimybė susitarti ir dėl tam tikro rezultato nustatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje.

20.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad šalys būtų susitarusios dėl tam tikro paslaugų rezultato ir šio rezultato perdavimo paslaugos gavėjai (apeliantei) sąlygų. Šalys susitarė tik dėl savivarčio sunkvežimio su vairuotoju paslaugų, t. y. darbų su triašiu savivarčiu atlikimo.

21.       Kaip minėta, paslaugų sutartimi viena šalis įsipareigoja pagal kitos šalies užsakymą teikti tam tikras paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Apeliantė neneigia, kad ieškovė paslaugas suteikė, t. y. darbus su savivarčiu atliko, ir neginčija, jog darbų atlikimas bendrai apėmė 10 valandų. Tačiau apeliantė nesutinka pilnai atsiskaityti su ieškove už sutartas ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas paslaugas, motyvuodama tuo, kad ieškovė nepateikė visos būtinos dokumentacijos (paslaugas lydinčių dokumentų), kuri reikalinga norint atlikti galutinius atsiskaitymus už prekes. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė pateiktame pirmosios instancijos teismui 2025 m. liepos 22 d. prašyme bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodė, kad ieškovė kartu su sąskaita nepateikė paslaugų perdavimo-priėmimo akto, tačiau apeliaciniame skunde apeliantė nenurodė, kokius konkrečiai paslaugas lydinčius dokumentus ieškovė, suteikusi paslaugas, turėjo pateikti paslaugas gavusiai apeliantei, ir į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, jog šalys būtų susitarusios, kad ieškovė, suteikusi sutartas paslaugas, turi apeliantei (paslaugos gavėjai) pateikti paslaugas lydinčius dokumentus, o apeliantė, tik gavusi tokius dokumentus turi pareigą sumokėti už suteiktas paslaugas.

22.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020, 32 punktas).

23.       Kaip minėta, nustatyta, kad ieškovė suteikusi sutartas paslaugas išrašė apeliantei PVM sąskaitą faktūrą ir pateikė apmokėti apeliantei. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė iki ieškovei kreipiantis į teismą dėl skolos už pilnai neapmokėtą sąskaitą priteisimo, būtų reiškusi ieškovei kokias nors pretenzijas dėl suteiktų paslaugų kokybės, sąskaitoje nurodytų paslaugų teikimo valandų skaičiaus ar sąskaitoje nurodytos sumos pagrįstumo. Be to, apeliantei laiku nepamokėjus ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros, jos atstovai pasirašė ieškovės pateiktą tarpusavio skolų suderinimo aktą dėl likusios nesumokėtos 326,70 Eur skolos.

24.       Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje tarpusavio skolų suderinimo aktai vertinami ne kaip buhalterinės apskaitos dokumentai, o įrodymai, patvirtinantys, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio. Nustačius, kad tarpusavio atsiskaitymų akte nurodytas klaidingas skolos dydis, tokie aktai neturi galios ir negali sukelti šalims teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008).

25.       Nagrinėjamu atveju apeliantė jos pačios atstovų pasirašyto skolų suderinimo akto neginčijo, taip pat neginčijo buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriais remiantis aktas buvo surašytas, o tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina ieškovės reikalavimų apeliantei pagrįstumą. Šio akto sudarymas ir jo patvirtinimas šalių atstovų parašais patvirtina, kad šalys buvo susitarusios dėl skolos dydžio ir apeliantei buvo aišku, kokias paslaugas ir kokia apimtimi jas ieškovė suteikė.

26.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagrindas paslaugos teikėjui (ieškovei) reikalauti atsakovės vykdyti priešpriešinę pareigą – sumokėti už suteiktas paslaugas, yra sutartinės pareigos įvykdymas – sutartos paslaugos suteikimo faktas, todėl net jei šalys būtų susitarusios dėl paslaugos įvykdymo fiksavimo konkrečiame dokumente, toks dokumentas būtų tik paslaugos suteikimo faktą patvirtinantis dokumentas, ir vien tokio dokumento nepateikimas negalėtų paneigti ieškovės teisės gauti atlyginimą iš apeliantės už suteiktas paslaugas, jei paslaugų suteikimą būtų galima nustatyti kitais įrodymais.

27.       Nagrinėja atveju ieškovės pateiktas į bylą šalių pasirašytas skolų suderinimo aktas, aplinkybė, jog pati apeliantė neginčija ieškovės suteiktų paslaugų fakto, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė įrodė, kad ieškovė suteikė apeliantei šalių sutartą paslaugą – savivarčio sunkvežimio su vairuotoju paslaugą, todėl, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė privalo atsiskaityti su ieškove pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, ją apmokėdama sąskaitoje nurodytu terminu, sumokėdama likusią 326,70 Eur skolą (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

        Dėl įrodymų vertinimo

28.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas byloje priimdamas sprendimą, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą.

29.       Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

30.       Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą). Vien tai, kad apeliantė nesutinka su įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei vertino teismas, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023 54 punktą).

31.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaudamasis, teismas tenkino ieškovės ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, jog surinktų įrodymų visuma pagrindžia ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, kad ieškovė tinkamai įvykdė sudarytos paslaugų sutarties sąlygas, suteikė apeliantei paslaugas, ir kad už suteiktas paslaugas apeliantė tinkamai neatsiskaitė su ieškove (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Teigdama, kad byloje netinkamai ištirti ir įvertinti įrodymai, apeliantė apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie tai, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai tik ieškovės paaiškinimais ir ignoravo kitus byloje esančius įrodymus. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kokius kitus byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas neįvertino. Pažymėtina, kad apeliantės dėstomų aplinkybių, apie būtinybę ieškovei pateikti paslaugos suteikimą lydinčius dokumentus atsakovei, nepatvirtina tiek byloje esantys įrodymai, tiek tokios pareigos nenustato CK nuostatos, reglamentuojančios paslaugų santykius.

32.       Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir nusprendęs, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė turi pareigą pilnai atsiskaityti su ieškove pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir nenukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

        Dėl bylos procesinės baigties

33.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

35.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 288 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

36.       Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

37.       Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ir įvertinus bylos pobūdį, ieškovės atstovo darbo laiko sąnaudas, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato teikta teisine pagalba, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), ieškovei UAB „Racionalus sprendimas“ iš atsakovės UAB „APS grupė“ priteistinos 288 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio
1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Racionalus sprendimas“, juridinio asmens kodas 303320065, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“, juridinio asmens kodas 302498905, 288 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. 

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja        Irma Valiuškienė