Baudžiamoji byla Nr. 1-195-175/08
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.2.3.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. spalio 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Vitoldui Guliavičiui, kaltinamajam B. L. , jo gynėjai advokatei Linai Gervelienei, nukentėjusiajai D. L. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus, teistumai išnykę,
- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
kaltinamasis B. L. 2008-03-29 apie 23.30 val. savo gyvenamojo namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ne mažiau kaip penkis kartus smogė R. L. kirvio pentimi į įvairias kūno vietas ir padarė odos nubrozdijimą dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas dešinio dilbio apatiniame trečdalyje delniniame paviršiuje, dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje, dešinio sėdmens vidiniame apatiniame kvadrate, krūtinės ląstos kairėje pusėje pagal priekinę ir vidurinę pažastinę liniją VII-IX šonkaulių projekcijoje, kraujosruvą kairės pusės krūtinės ląstos minkštuose audiniuose, kairio plaučio apatinės skilties žaizdas, dešinės pusės VIII, IX netiesioginius šonkaulių lūžimus pagal vidurinę pažastinę liniją, kairės pusės VII, VIII, IX, X tiesioginius šonkaulių lūžimus pagal priekinę pažastinę liniją, ko pasėkoje R. L. nuo ūmaus nukraujavimo į krūtinės ertmes, kairės pusės tiesioginių VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžimų su kairio plaučio apatinės skilties sužalojimu mirė, t. y. nužudė R. L. .
Kaltinamasis B. L. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad pats nukentėjusysis išprovokavo tokį jo elgesį. Jis paaiškino, kad 2008 m. kovo 29 d. apie 9 val. jo sugyventinė R. J. , su kuria gyveno 8 metus, neblaivi grįžo namo po dviejų parų. Po 10 min. ji vėl ruošėsi kažkur išeiti. Pamatęs, kad ji eina link R. L. namų, liepė jai grįžti, bet ši neklausė. Tada jis apsirengė, paprašė, kad kaimynė nuvežtų jį pas tėvus. Nuvažiavęs į tėvų kaimą, nuėjo pas savo brolį, ten išgėrė apie 2 litrus alaus ir apie 23 val. nuėjo pas tėvus. Tėvas jį parvežė namo apie 23.30 val. ir palikęs prie namų nuvažiavo dar nupirkti alaus. B. L. paaiškino, kad į savo namų duris beldėsi apie 10 min. Duris atidarė jo sugyventinė, kuri buvo pusnuogė (nuoga apatine kūno dalimi). Paklausus, kodėl ji pusnuogė, ši atsakė, kad miegojo. Išgirdęs kambaryje kažką kosint, nuėjo į kambarį ir pamatė nuogą nukentėjusįjį. Nukentėjusysis pasakė, kad jie nieko nedarė. Jis sakė R. L. eiti namo, tačiau šis nėjo, sakė leisti jam pamiegoti. B. L. labai supyko ir nebegalėjo kontroliuoti savo veiksmų, jautėsi pažemintas, įskaudintas. Nubėgęs į virtuvę, kurioje degė šviesa, nežiūrėdamas pasiėmė po ranka pakliuvusį daiktą, galvojo, kad malką, kadangi prie krosnies būdavo sudėtos malkos, o kirvio ten nebūdavo. Kad tai buvo kirvis, suprato tik sudavęs smūgius. Tada grįžo į kambarį ir trenkė sėdinčiam R. L. 4-5 smūgius kirvio pentimi į kairį šoną, daugiau jo nemušė. Nepagalvojo, kad nukentėjusysis nuo suduotų smūgių gali mirti. R. L. trenkė todėl, kad šis lindo į jo šeimą, laiką leido su jo sugyventine, norėjo pamokyti R. L. , kad šis neardytų šeimos. Jis jau buvo vieną kartą anksčiau užtikęs savo sugyventinę su nukentėjusiuoju pusnuogius, tada su R. L. susimušė. Po to, kai sudavė smūgius, jis liepė nukentėjusiajam išeiti. Nukentėjusysis apsimovė apatines kelnaites ir kažkur išėjo. Nusikaltimo padarymui alkoholis įtakos neturėjo, kadangi jis nesijautė apsvaigęs. Vėliau grįžo jo tėvai, mama padavė alų ir išvažiavo. Ryte, apie 9 val., jis išgirdo kieme kalbant nepažįstamus vyrus. Išėjęs į kiemą sužinojo, kad rastas negyvas žmogus. Jis atpažino ant kelio gulintį R. L. ir suprato, kad šis galėjo mirti nuo jo smūgių. Tada jis paslėpė nukentėjusiojo batus, rūbus. Kirvį, kuriuo sudavė smūgius, paslėpė malkinėje. Gailisi, kad sudavė nukentėjusiajam kirviu, atsiprašė nukentėjusiosios. Sutinka atlyginti laidotuvių išlaidas, tačiau nesutinka atlyginti nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos, kadangi suma per didelė, sutiktų sumokėti apie 10000 litų.
Iš esmės analogiškus parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu. (b.l. 64-66, 85-86)
Be kaltinamojo B. L. dalinio prisipažinimo jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji D. L. paaiškino, kad R. L. yra jos sūnus, su juo pragyveno 45 metus, savo šeimos jis neturėjo. R. L. nebuvo konfliktiškas. B. L. su R. J. kaimynystėje gyveno apie 4 metus. Ji žinojo, kad jos sūnaus ir R. J. santykiai ne tik kaimyniški, nors jis nesakė, kad turi romaną su R. J. . Kartą kaltinamasis ją perspėjo, kad jei dar kartą užtiks jos sūnų su R. J. , „iškirs“ abu. B. L. jau buvo sumušęs R. L. , tačiau šis niekam nesiskundė. 2008 m. kovo 29 d. ji girdėjo, kaip B. L. sakė R. J. eiti namo, tačiau ji neklausė, su R. L. gėrė malkinėj. B. L. pasiėmė vaiką ir kažkur nuėjo. Tada R. L. su R. J. nuėjo pas ją į namus. Daugiau namo jis negrįžo. Ryte ji sužinojo, kad sūnus rastas negyvas. Jis buvo rastas be kelnių, su vienu batu, kairiajame šone buvo daug kraujosruvų. R. L. ji palaidojo už savo pinigus, laidojimo išlaidas sudaro 3000 litų. Ji gavo 1040 litų pašalpą, šią sumą iš ieškinio sumos atėmė. Nors sūnus darbo neturėjo, tačiau rūpinosi D. L. , nes jos sveikata silpna. Kadangi ji neteko savo vaiko, patyrė skaudžius išgyvenimus, neteko žmogaus, kuris ja rūpinosi, prašo atlyginti 50000 litų neturtinę žalą.
Liudytojas B. L. paaiškino, kad 2008 m. kovo 29 dieną jo sūnų B. L. kaimynė atvežė pas jį. Iš pradžių sūnus buvo pas savo brolį, o apie 23.30 val. atėjo pas jį ir paprašė parvežti namo. Pas jį namuose sūnus alkoholio nevartojo, galėjo būti, kad gėrė pas savo brolį, tačiau bevežant jį namo, nesimatė, kad jis būtų neblaivus. Važiuojant namo sūnus užsiminė, kad reikėtų alaus nusipirkti. Parduotuvė jau buvo uždaryta, todėl palikęs sūnų prie namų ir palaukęs apie 10 min., kol sūnų į namus įleido sugyventinė, su žmona nuvažiavo iki degalinės. Degalinėje nupirko alaus ir grįžo prie sūnaus namų. Žmona nunešė alų, padavė sūnui ir jie išvažiavo namo. Apie nelaimę sužinojo ryte, nuvažiavęs pas sūnų į namus. Sūnus pasakė, kad rastas negyvas R. L. . Jis nesakė, kad vakare užtiko R. L. su savo sugyventine pusnuogius ir kad sudavė kirviu nukentėjusiajam. Tik vėliau iš tyrėjų sužinojo, kad sūnus rado R. J. namuose su R. L. , kad supyko ir sudavė jam į šoną. B. L. žinojo, kad R. J. susitikinėja su R. L. . Ne kartą buvo R. J. užtikę su R. L. tuo metu, kai sūnaus nebūdavo namuose. Jie būdavo išgėrę, pusnuogiai, tačiau nuo sūnaus tai slėpdavo.
Liudytoja R. J. teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, kadangi B. L. yra jos sugyventinis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti liudytojos R. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra kaltinamojo B. L. sugyventinė, jie kartu gyvena apie 8 metai laiko, kartu su jais gyvena jos sūnus A. J. . 2008 m. kovo 29 d. vakare jos sugyventinis kartu su sūnumi išvažiavo pas savo tėvus. Pas ją į namus atėjo jos pažįstamas R. L. . Tą vakarą ji buvo neblaivi. Prieš vidurnaktį namo sugrįžo jos sugyventinis B. L. . Ji nesitikėjo, kad sugyventinis grįš, o supratusi, kad jis sugrįžo, liepė R. L. eiti į kitą kambarį ir jis nuėjo, kartu nusinešė ir savo kelnes. B. L. išgirdęs, kad kambaryje yra R. L. labai supyko ir pasiėmęs kirvį nuėjo pasižiūrėti. Matė, kaip B. L. kirvio kotu sudavė apie 4 kartus R. L. per šonus ir jį be kelnių ištempė į lauką. Rankomis jo nemušė. Sekančią dieną R. L. buvo rastas negyvas apie 300 metrų atstumu nuo jų namų (b.l. 45-47).
2008 m. kovo 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Pazapsių kaime, Kučiūnų seniūnijoje, Lazdijų rajone, 4,2 km nuo Kučiūnų gyvenvietės, kelio Kučiūnai - Veisiejai dešinėje kelio pusėje esančioje pievoje, kurioje rastas R. L. lavonas. R. L. buvo apsirengęs išvirkščiomis kelnaitėmis, be kelnių, apsiavęs kojinėmis ir dešinę koją guminiu batu. Krūtinės ląstos kairėje pusėje ties priekine pažastine linija, ties šonkaulių lanku rasta 8x3 cm dydžio melsvos spalvos, netaisyklingos formos kraujosrūva. Dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje 1x1,5 cm paviršinis epidermio nubrozdinimas (b.l. 4-8).
2008 m. balandžio 1 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas Pazapsių kaime, Kučiūnų seniūnijoje, Lazdijų rajone esantis B. L. gyvenamasis namas (b.l. 9-16 ).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 159/08(06) konstatuota, kad R. L. mirtis įvyko nuo ūmaus nukraujavimo į krūtinės ertmes, kairės pusės tiesioginių VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžimų su kairiojo plaučio apatinės skilties sužalojimu. R. L. lavone rasti šie sužalojimai: kairės pusės VII, VIII, IX, X tiesioginiai šonkaulių lūžimai pagal priekinę pažastine liniją, dešinės pusės VIII, IX netiesioginiai šonkaulių lūžimai pagal vidurinę pažastinę liniją, kraujosrūva kairės pusės krūtinės ląstos minkštuose audiniuose, kairio plaučio apatinės skilties žaizdos, poodinė kraujosrūva krūtinės ląstos kairėje pusėje pagal priekinę ir vidurinę pažastinę liniją VII-IX šonkaulių projekcijoje padaryta kieto, turinčio ribotą paviršių daikto poveikyje, kuo galėjo būti ir kirvio pentis. R. L. kūne taip pat rasta poodinės kraujosruvos dešinio dilbio apatiniame trečdalyje delniniame paviršiuje, dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje, dešinio sėdmens vidiniame apatiniame kvadrante, odos nubrozdijimas dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje padaryta kieto buko daikto poveikyje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti prie užduotyje nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimai padaryti ne mažiau 5 poveikių pasėkoje. R. L. lavono kraujyje rasta 1.59 promilės etilo alkoholio (b.l. 20-24 ).
Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad B. L. savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje parodė vietą prie krosnies, iš kurios pasiėmė kirvį. Kambaryje parodė vietą, kurioje ant žemės rado sėdintį R. L. , kuriam kirvio pentimi sudavė smūgius į šonus. Taip pat parodė palėpėje paslėptus R. L. kelnes ir guminį batą, o ūkiniame pastate po malkomis paslėptą kirvį (b.l. 68-77).
2008 m. birželio 25 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje rastos ir paimtos R. L. žalsvai rusvos kelnės, vienas juodos spalvos guminis batas. Taip pat apžiūrėtas kirvis, kurio bendras ilgis 51 cm, kotas raudonos spalvos, medinis, geležtė 14 cm (b.l. 78-81 ).
Teismo psichiatrijos ekspertizės, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 79TPK-26 konstatuota, kad B. L. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. Šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu. Savo veiksmų esmę suprato ir dabar supranta. B. L. byloje nagrinėjamo įvykio metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje ar tokioje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai (b.l. 120-122 ).
Išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad 2008 m. kovo 29 d. apie 23.30 val. savo gyvenamojo namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), kaltinamajam B. L. sudavus ne mažiau kaip penkis smūgius kirvio pentimi nukentėjusiajam R. L. į įvairias kūno vietas, pastarajam buvo padaryti sužalojimai, sukėlę ūmų nukraujavimą į krūtinės ertmes, kairės pusės tiesioginiai VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžimai su kairio plaučio apatinės skilties sužalojimu, sukėlę R. L. mirtį. Savo veiksmų, suduodant R. L. smūgius, neneigia pats kaltinamasis B. L. , jis papasakojo aplinkybes, kurioms esant jis sudavė R. L. kirvio pentimi. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti liudytojos R. J. parodymai, patvirtina B. L. parodymus apie smūgių R. L. sudavimą kirvio pentimi. Specialisto išvadoje išdėstyti duomenys apie R. L. padaryto sužalojimo pobūdį ir mechanizmą taip pat atitinka kaltinamojo parodymus apie jo vartoto smurto pobūdį. Specialisto išvadoje nustatyta R. L. mirties priežastis – ūmus nukraujavimas į krūtinės ertmes, kairės pusės tiesioginiai VII-X šonkaulių lūžimai su kairio plaučio apatinės skilties sužalojimu - patvirtina priežastinį ryšį tarp B. L. veiksmų ir R. L. mirties. B. L. kaltė pasireiškia netiesioginės tyčios forma. Įvertinant kaltinamojo B. L. padarytus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, suduotų smūgių skaičių, panaudotą įrankį, sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, darytina išvada, kad B. L. suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę ir nors R. L. mirties nesiekė, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. B. L. kaltė nužudžius R. L. , įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nuteistasis neneigia, kad vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau teigia, kad ši aplinkybė neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Ta aplinkybė, kad darydamas nusikalstamą veiką B. L. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nustatyta pačio kaltinamojo parodymais, kad jis buvo išgėręs 2 litrus alaus, bei teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 79TPK-26 duomenimis, kur atsispindi, kad B. L. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo paprasto girtumo būsenos (b. l. 120-122). Be to, B. L. ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu parodė, kad smūgius R. L. sudavė todėl, kad buvo girtas ir labai supykęs (b. l. 64-66).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kadangi kaltinamasis pripažino esmines teismo nustatytas aplinkybes, pareiškė, kad gailisi padaręs nusikaltimą, nukentėjusiosios atsiprašė tik teisminio nagrinėjimo metu, kadangi iki tol neturėjo galimybės, buvo suimtas.
Kaltinamasis B. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad jo nusikalstamus veiksmus išprovokavo pats nukentėjusysis. B. L. nurodo, kad buvo labai susijaudinęs grižęs į namus radęs juose savo sugyventinę ir R. L. pusnuogius. Iš kaltinamojo B. L. parodymų matyti, kad jis iš esmės įvykio aplinkybes prisimena, nurodo jas panašiai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tai rodo, kad jis nebuvo praradęs orientacijos situacijoje ir kontroliavo savo veiksmus. Įvykio metu susidariusi situacija nebuvo kaltinamajam netikėta ar neįprasta. Teismas pripažįsta, kad dėl nukentėjusiojo R. L. veiksmų B. L. buvo įžeistas, tačiau jo susijaudinimo laipsnis nevertintinas kaip emocinė būsena, turėjusi esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. Specialisto išvadoje Nr. 79TPK-26 konstatuota, jog tiriamojo teiginiai apie jo sutrikusią būseną (būtent, įvykio momento užmiršimas, nuovokos praradimas) įvykio metu vertintini kritiškai. B. L. veikloje byloje nagrinėjamo įvykio metu nenustatyta tokių vienareikšmiškų stipraus emocinio susijaudinimo būsenos požymių, kurie leistų teigti, kad B. L. įvykio metu buvo fiziologinio afekto būsenoje ar kitoje emocinėje būsenoje, kuri turėjo esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. B. L. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu visiškai orientavosi situacijoje, suvokė realybę, elgėsi sąmoningai, tikslingai ir kryptingai. Įvykio metu jis buvo paprasto girtumo būsenoje. (b.l. 120-122).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio pasekmės yra negrįžtamos. B. L. darbovietės charakterizuojamas teigiamai, nors praeityje teistas, tačiau teistumai išnykę. Jis taip pat rūpinasi sugyventinės vaiku, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Kučiūnų seniūnija dėl B. L. elgesio šeimoje ir visuomenėje nėra gavusi nusiskundimų. Atsižvelgiant į paminėtas ir kitas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti B. L. paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra šiek tiek mažesnis, negu BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės vidurkis.
Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas suėmime.
Nukentėjusiosios D. L. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas. Nukentėjusioji nurodė, kad ryšium su nužudyto sūnaus laidotuvėmis ji patyrė 3000 Lt išlaidų. Šį ieškinį kaltinamasis B. L. pripažino, jo dydžio ir pagrįstumo neginčijo. Kadangi žala nukentėjusiajai padaryta nusikalstamais B. L. veiksmais, todėl jis privalo ją atlyginti.
Nukentėjusioji D. L. taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kadangi sūnaus mirtis sukėlė skaudžius išgyvenimus, ji neteko artimo žmogaus, kuris ja rūpinosi. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y., į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą. Nors nukentėjusioji gyveno kartu su sūnumi, motiną ir suaugusį sūnų siejo artimi santykiai, stiprus emocinis ryšys, sūnaus mirtis D. L. sukėlė dvasinius išgyvenimus, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nusistovėjusią teismų praktiką, į B. L. turtinę padėtį (neturi jokio turto), į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, sprendžia, kad nukentėjusiosios D. L. pareikštas 50000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra per didelis, todėl mažintinas iki 25000 Lt.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ė :
B. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2008 m. spalio 17 d. Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008-04-01 iki 2008-10-17.
Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Priteisti iš B. L. nukentėjusiajai D. L. 3000 Lt (tris tūkstančius litų) turtinei žalai atlyginti ir 25000 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – kirvį, guminį batą, vyriškas kelnes, saugomus Lazdijų rajono PK, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Algerdas Urbšys