(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Kristina Lysionok,
sekretoriaujant Francui Rutkovskiui (Franc Rutkovskij),
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Tomui Rymeikiui,
atsakovės atstovei G. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litrental“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“ dėl nuostolių priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Litrental“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 48 460,24 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ieškinio reikalavimus pripažino, tačiau nurodė, jog dėl prastos finansinės padėties negali iš karto atsiskaityti su ieškove. Dėl nurodytos priežasties pareiškė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, tačiau nesutiko su atsakovės prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Nurodė, jog ieškovė nesijaučia privilegijuota, tačiau ir nenori būti skriaudžiama. Paaiškino, jog tam tikriems atsakovės užsakytiems darbams atlikti ieškovė buvo pasamdžiusi subrangovus, su kuriais teko atsiskaityti, tuo tarpu ieškovė, gavusi atsiskaitymą iš viešo konkurso rengėjo, su ieškove neatsiskaitė. Dėl minėto mano, jog sprendimo vykdymo išdėstymas sudarys didžiulį disbalansą tarp šalių. Pažymėjo, jog nuo pat ieškinio pateikimo dienos atsakovė nėra sumokėjusi nė vieno cento skolai padengti, iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų spręstina, jog kitų kreditorių reikalavimai yra tenkinami ieškovės sąskaita. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė siūlė sudaryti taikos sutartį ir pati parengė taikos sutarties sąlygas, tačiau po kelių dienų pranešė, jog pateiktos sutarties sąlygos jau nebetinkamos, nes reikia ilgesnio laikotarpio skolai padengti. Mano, jog aplinkybės, kad atsakovė nesugeba vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal pasirašytas taikos sutartis, tik patvirtina, kad su bendrove kažkas yra negerai.
4. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovė pripažįsta ieškinio reikalavimus, taip pat sutinka atlyginti ieškovės atstovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau ne iš karto, o dalimis, prašo teismo sprendimą atidėti iki 2023 metų ir išdėstyti 11 mokėjimų. Paaiškino, jog 2020 metais prasidėjusi Covid pandemija, vėliau logistinė krizė ir karas Ukrainoje sustabdė visas statybinių medžiagų grandines, kainos pakilo, tačiau pradėti projektai turėjo būti baigti pagal 2020 metų kainas, nes užsakovai – valstybinės institucijos atsisakė kainas indeksuoti. Dėl nurodytų priežasčių 5 projektai buvo baigti nuostolingai, šiuo metu bendrovė balansuoja, kad galėtų išgyventi ir tęsti veiklą. Pažymėjo, jog tam tikslui būtina ne tik atsiskaitinėti su kreditoriais, bet ir realiai vykdyti veiklą ir gauti pajamų, o kartu ir mokėti mokesčius, pirkti medžiagas ir pan. Atsakydama į klausimus atstovė nurodė, jog šiuo metu priverstine tvarka yra vykdomi du išieškojimai iš pasirašytų taikos sutarčių, su kitais kreditoriais bandoma atsiskaitinėti ir tartis. Taip pat paaiškino, jog derybos dėl taikaus ginčo išsprendimo su ieškove nutruko dėl paskelbtos neigiamos informacijos apie bendrovę ir tokio veiksmo sukeltų pasekmių (klientai pradėjo reikalauti garantijų, kad prievolės bus įvykdytos ir pan.).
Ieškinys tenkintinas
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pareikštų ieškinio reikalavimų tenkinimo
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovę UAB „Litrental“ ir atsakovę UAB „Losrita“ siejo statybų rangos santykiai, šalys buvo sudariusios Statybos subrangos sutartį Nr. SUB210825/02 dėl kraštovaizdžio sutvarkymo darbų Pikeliškių dvaro teritorijoje atlikimo. Sutarties pagrindu ieškovė atliko sulygtus darbus, parengė 3 atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašė 3 PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui: 2021 m. gruodžio 6 d. Nr. LIT 2021223 (23 771,65 Eur), 2022 m. gegužės 6 d. Nr. LIT 2022035 (74 491,24 Eur) ir 2022 m. liepos 29 d. Nr. LIT 2022071. Atsakovė jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras apmokėjo iš dalies, liko skolinga 47 706,53 Eur. Dėl nustatytų faktinių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra.
6. Sutarties 10.1. punkte šalys sulygo dėl 0,02 procento dydžio delspinigių mokėjimo nuo laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną vėluojama atsiskaityti dieną. Remdamasi minėta sutartine nuostata ieškovė paskaičiavo atsakovei sutartines netesybas ir prašo iš atsakovės priteisti 753,71 Eur delspinigius. Dėl delspinigių paskaičiavimo ir dydžio tarp šalių ginčo nėra.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.655 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.
8. Nagrinėjamu atveju atsakovė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ar apimties byloje nepareiškė, su jai pareikštais reikalavimais sutiko, pripažindama ieškinį (tiek atsiliepime į ieškinį, tiek bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdžio metu), todėl ieškovės reikalavimai dėl skolos ir sutartinių netesybų priteisimo tenkinti pilnai(Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau CPK, 268 straipsnio 5 dalis).
9. Patenkinus ieškinį, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis minėtu reglamentavimu ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 48 460,24 0 Eur sumą (47 706,53 + 753,71) nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugsėjo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
10. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ir advokato pagalbos išlaidos.
11. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 3 238,90 Eur bylinėjimosi išlaidas (952 Eur žyminio mokesčio ir 2 286,90 Eur advokato atstovavimo išlaidų).
12. Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
13. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl, vertindamas byloje šalių patirtų advokato pagalbos išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85.
14. Kita vertus, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 98 straipsnio 2 dalis turi būti taikoma sistemiškai su Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) nuostatomis. Advokatūros įstatyme nustatyta, kad advokato honoraro dydis nustatomas teisinių paslaugų sutartyje. Jei teismui pateikiami įrodymai, kad advokatui yra sumokėtas honoraras, CPK 98 straipsnio 2 dalis taikytina tada, kai priešinga šalis pateikia įrodymų, jog šis honoraras yra neprotingai didelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovo išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, atsakovė dėl prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo jokių pretenzijų nereiškė, todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo jų mažinti.
16. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos, kai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi redakcija) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Nagrinėjamu atveju ieškinį patenkinus, byloje patirtos 5,41 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir atidėjimo
17. Sutikdama su ieškiniu atsakovė pareiškė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo leidžiant mokėti 4 405,45 Eur mėnesines įmokas. Paaiškino, jog šiuo metu patiria apyvartinių lėšų stygių ir negali atsiskaityti su visais kreditoriais, išmokant jiems iš karto visą sumą. Pažymėjo, jog šiai dienai dengia 2021 m. skolas kreditoriams. Atkreipė dėmesį, jog nuosavybės teise valdomas žemės sklypas negali būti parduotas, nes yra įkeistas, dėl skolų į valstybės biudžetą, Valstybinė mokesčių inspekcija yra priėmusi sprendimą dėl skolų nurašymo ne ginčo tvarka. Su kitais kreditoriais bandoma susitarti, pasirašomos taikos sutartys dėl skolų mokėjimo dalimis.
18. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas.
19. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką.
20. Teismų praktikoje teismo teisė išdėstyti teismo sprendimą vertinama kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl teismo sprendimo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
21. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo vykdymo išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2004). Teismas taip pat turi nustatyti, ar, atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).
22. Nagrinėjamu atveju abi šalys yra juridiniai asmenys, iš savo veiklos siekiantys pelno. Ieškovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindė sudėtinga finansine padėtimi. Susipažinęs su atsakovės pateiktas rašytiniais įrodymais teismas sprendžia, jog yra labiau tikėtina, kad dėl esamos turtinės padėties atsakovė šiuo metu yra finansiškai nepajėgi iš karto atsiskaityti su atsakove, nes, kaip matyti iš atsakovės finansinių dokumentų (kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo), laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d. atsakovė patyrė 90 952 Eur nuostolį, atsakovei priklausantys žemės sklypai: Pakalniškių k. Sodžiaus g. 35 ir Sodžiaus g. 37 sutartinės hipotekos pagrindu yra įkeisti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl negali būti parduoti tikslu atsiskaityti su ieškove. Duomenų apie kitą finansinį turtą, iš kurio atsakovė galėtų atsiskaityti su ieškove, byloje nėra. Esant tokiai situacijai konstatuotina, jog yra viena iš būtinų sąlygų taikyti CPK 284 straipsnyje numatytą institutą.
23. Kita vertus, kaip jau minėta, atidedant ar išdėstant teismo sprendimo vykdymą būtina nustatyti, jog šio instituto pritaikymas užtikrins realų teismo sprendimo įvykdymą ir nesumenkins paties teismo sprendimo. Šiuo atveju teismo sprendimu iš atsakovės ieškovei bendrai priteista 48 460,24 Eur įsiskolinimo ir 3 238,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pripažino, jog šiuo metu yra vykdomas įsiskolinimo į valstybės biudžetą išieškojimas ne ginčo tvarka, iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog įsiskolinimą sudaro 69 304,60 Eur. Iš Antstolių informacinės sistemos matyti, jog atsakovės atžvilgiu yra vykdomos dvi vykdomosios bylos, išieškojimo sumos siekia apie 30 000 Eur. Iš atsakovės pateiktų taikos sutarčių matyti, jog vien kitą mėnesį - 2023 m. sausio mėnesį atsiskaitymui su kreditoriais (MB „Arbora“, UAB Paradis liftai, UAB „Synergy Solutions“, UAB „Sakura“ ir MB „Obenių medelynas“) atsakovė privalėtų skirti 12 275,55 Eur.
24. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų iš kokių išteklių ketina atsiskaitinėti su minėtais kreditoriais, darbuotojais ir toliau vykdyti veiklą. Nors atsakovė pateikė į bylą kelias vykdomas rangos sutartis, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kokias pajamas iš jų atsakovė generuoja, taip pat ar jų lieka po skolų nurašymo priverstine tvarka. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovės įsiskolinimas susidarė 2022 m. gegužį ir liepą, atsakovė skolą pripažino, tačiau jokių mokėjimų skolai sumažinti iki šiol neatliko, įsiskolinimo sumos net iš dalies nesumažino, todėl teismo vertinimu nėra jokių teisinių prielaidų tikėtis, jog atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimą, jis bus realiai vykdomas ir įvykdytas savanoriškai.
25. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas 12 mėnesių iš esmės sumenkintų patį teismo sprendimą, nes įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas būtų atidėtas nepagrįstai ilgam laikui, kas yra netoleruotina, nes prieštarauja pamatiniam teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principui, įtvirtintam CPK 18 straipsnyje. Be to, įvertinus tai, jog ieškovė jau pusę metų negauna atlyginimo už atliktus rangos darbus, sprendimo vykdymo išdėstymas dar vieneriems metams neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų, būtų iškraipyta šalių pusiausvyra, nes ieškovė iš esmės neatlygintinai kredituotų atsakovę.
26. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog nėra įstatyme nustatytų pagrindų sprendimo vykdymo išdėstymui, todėl prašymas atmestinas.
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei UAB „Litrental“, juridinio asmens kodas 302742544, iš atsakovės UAB „Losrita“, juridinio asmens kodas 303255361, 47 706,53 Eur (keturiasdešimt septynis tūkstančius septynis šimtus šešis eurus ir 53 euro centus) skolos, 753,71 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 71 euro centą delspinigių), 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos - 48 460,24 Eur - nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. rugsėjo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 238,90 Eur (tris tūkstančius du šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 90 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Losrita“, juridinio asmens kodas 303255361, valstybės naudai 5,41 Eur (penkis eurus ir 41 euro centą) bylinėjimosi išlaidų. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pateikti į bylą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Kristina Lysionok