Civilinė byla Nr. e2A-1160-657/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16318-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.6.;
2.6.18.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 25 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Laimos Kriaučiūnaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R., atsakovės pagal priešieškinį A. R. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Korpa“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Korpa“ dėl rangos darbų kainos sumažinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Korpa“ priešieškinį ieškovui D. R. ir A. R. dėl apmokėjimo už darbus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. R. kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti darbų pagal 2020 m. kovo 23 d. subrangos sutartį Nr. 2020/03/23-1 kainą ir priteisti iš atsakovės UAB „Korpa“ ieškovui 1 000 Eur sumą, 1 725,46 Eur dydžio turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas su atsakove UAB „Kopra“ 2020 m. kovo 23 d. sudarė subrangos sutartį Nr. 2020/03/23-1, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti privataus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), klinkerinio fasado valymo nuo druskų ir hidrofobizacijos darbus. Atsakovė darbus atliko netinkamai, visiškai nepašalino druskų nuo gyvenamojo namo, savo darbų trūkumų net nemėgino pašalinti, nekvietė ieškovo priimti darbus, neatlygino ieškovui padarytos turtinės žalos. Pagal UAB „Santesta“ 2020 m. balandžio mėnesį sudarytą lokalinę sąmatą Nr. S001 atsakovės objektui padarytos žalos ištaisymas kainuos 1 725,46 Eur, nes būtinas fasado metalinio dekoro atnaujinimas, fasado plytelių perklijavimas ir siūlių remontas. Atsakovė sumokėto 1 000 Eur avanso negrąžino, į ieškovo pretenzijas neatsakė.
3. Atsakovė UAB „Korpa“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti; pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš D. R. ir A. R. atsakovei UAB „Korpa“ 3 552,63 Eur skolos už atliktus darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad ieškovas D. R. su atsakove 2020 m. kovo 23 d. sudarė subrangos sutartį Nr. 2020/03/23-1, pagal kurią subrangovas UAB „Korpa“ įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), klinkerio fasado valymo nuo druskų ir hidrofobizacijos darbus. Pagal šalių sudarytą sutartį darbų kaina – 4 300 Eur be PVM. Ieškovas 2020 m. balandžio 23 d. subrangos sutartį nutraukė. Nutraukus subrangos sutartį, ieškovui kilo pareiga atsiskaityti už realiai atliktus darbus. Atsakovė 2021 m. vasario 3 d. pateikė ieškovui atliktų darbų aktą, kuriame užfiksuoti realiai objekte atlikti darbai, kuriuos ieškovas priėmė, pradėjęs faktiškai naudotis darbų rezultatu, bei PVM sąskaitą faktūrą. Namo valymo nuo druskų darbai kainavo 3 225 Eur, hidrofobizavimo darbai apie 1 075 Eur. Kadangi atsakovė pilnai atliko namo valymo nuo druskų darbus bei atliko ½ namo hidrofobizavimo darbų, kas sudaro 4 552,63 Eur (su PVM) sumą (3762,50 Eur + 790,13 Eur). Už darbus buvo sumokėtas 1 000 Eur avansas, todėl iš D. ir A. R. solidariai priteistina 3 552,63 Eur suma už atliktus darbus.
5. Ieškovas atsakovės priešieškinį prašė atmesti.
6. Nurodė, kad A. R. niekada neprisiėmė prievolių, kylančių iš sutarties, todėl toks atsakovės reikalavimas A. R. atžvilgiu yra visiškai nepagrįstas. Darbus, kuriuos atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti pagal sutartį, užbaigė kitas rangovas. Ieškovas nuolat turėjo aiškinti, kaip atlikti darbus, jį stebino atsakovės darbuotojų neprofesionalumas. Atsakovė spėjo nuvalyti tik mažą sienos plotelį, kai ieškovas pamatė, kad yra gadinamas gyvenamojo namo fasadas. Atsakovės darbuotojai netinkamai užklijavo plėvelę, dėl ko pro ją tekėjo dažai ant metalinių dalių, buvo sugadintos Corten plieno bei terasos termomedienos dalys. Atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą serija KOR Nr. 00000213 atsakovė surašė tik 2021 m. vasario 3 d., t. y. praėjus 10 mėnesių nuo nekokybiškų darbų vykdymo, kas rodo, kad darbų atsakovė ieškovui taip ir neperdavė.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino – priteisė solidariai iš ieškovo D. R. ir A. R. atsakovės UAB „Korpa“ naudai 3 552,63 Eur skolos už atliktus darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš D. R. atsakovei UAB „Korpa“ 1 552,83 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir valstybei 15,23 Eur pašto išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad atsakovė (atsakovo darbuotojai) nuvalė visas druskas nuo gyvenamojo namo fasado ir pradėjo hidrofobizacijos darbus, ką patvirtina tiek atsakovės, tiek ieškovo pateiktos nuotraukos, darytos prieš pradedant darbus bei po druskos valymo darbų atlikimo, dviejų sienų hidrofobizacijos darbų atlikimo, o taip pat liudytojų V. K. ir A. G. parodymai. Ieškovas atsakovės atliktus darbus apžiūrėjo ir priėmė, nes pats ieškovas nurodęs, kad leido pradėti hirdrofobizacijos darbus ir pateikė savo impregnantą. Pašalinus nuo namo druskas bei pradėjus hidrofobizacijos darbus, ieškovas darbus nutraukė, teigdamas, kad jie atlikti netinkamai.
9. Atsakovė 2020 m. balandžio 8 d. impregnavo dvi pastato fasado sienas, likusias dvi būtų impregnavusi per dvi dienas. Ieškovas duotais paaiškinimais patvirtino minėtus faktus ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad atliekant darbus buvo apgadintos objekto fasado – Corten plieno bei terasos termomedienos dalys, ant objekto fasado liko nenuvalomos dėmės. Atsakovė pateikė terasos termomedienos nuotraukas, iš kurių matyti, kad termomediena su dėmėmis, išbalusi buvo dar iki darbų pradžios. Ieškovas procesiniuose dokumentuose melagingai teigė, kad objekto dalys nebuvo uždengtos apsaugine plėvele, tačiau tai paneigia tiek pateiktos nuotraukos, tiek liudytojų V. K. ir A. G. paaiškinimai teismo posėdyje. Vien aplinkybė, kad ieškovas, elgdamasis nesąžiningai, nutraukė darbus ir jie nebuvo baigti, nereiškia, kad darbai yra su trūkumais.
10. Ieškovas neįrodė nei darbų trūkumų fakto, nei atsakovės neteisėtų veiksmų ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, kurios yra būtinos, siekiant taikyti civilinę atsakomybę. Atsakovė tinkamai nuvalė pastato fasadą nuo druskų, ant pastato nėra likę dėmių, kurios būtų atsiradusios dėl atsakovės kaltės, nebuvo sugadinta Corten plieno plokštė. Atsakovė, atlikdama darbus buvo uždengusi fasado dalis bei naudojo tinkamas, specialias fasadui valyti chemines medžiagas, ką patvirtina byloje pateikta naudoto rūgštinio ploviklio eksploatacinių savybių deklaracija. Ieškovo pateiktos nuotraukos, vaizdo medžiaga nepatvirtina Corten plokštės sugadinimo. Vien aplinkybė, kad hidrofobizuojant minimaliai impregnanto pateko ant Corten metalo plokštės, napatvirtina, kad ji buvo sugadinta, jog ją reiktų išmontuoti ir keisti. Be to, net jeigu ant Corten plokštės ir būtų patekęs minimalus kiekis ieškovo pasirinkto impregnanto, kuris yra labai skvarbus, jis yra lengvai nuvalomas su act-cor oksidacijos aktyvatoriumi, ką patvirtina pateikto aktyvatoriaus aprašymas
11. Pagal šalių sudarytos subrangos sutarties 3.1 punktą darbų kaina buvo 4 300 Eur + PVM, o ne tik sumokėta avanso suma – 1 000 Eur. Ieškovui išreiškus pretenzijas dėl padarytos žalos, atsakovė siūlė savo sąskaita ištaisyti tariamus trūkumus, tačiau ieškovas tokio pasiūlymo atsisakė. Atsakovė UAB „Korpa“ pilnai atliko fasado valymo nuo druskos darbus bei pradėjo hidrofobizacijos darbus, šiuos darbus atliko tinkamai ir laiku. Vien aplinkybė, kad ieškovas be priežasties nutraukė darbus, nesudaro pagrindo mažinti darbų kainos ar reikalauti atlyginti nuostolius.
12. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų neturtinei žalai pagrįsti, o tik nurodė deklaratyvius ir nepagrįstus teiginius. Pats ieškovas, davęs impregnatorių atsakovei impregnavimo darbams atlikti, tokiais veiksmais sukūrė pasekmes dėl impregnatoriaus sudėties ir kokybės, tinkamai nepatikrinęs jo poveikio, nesikreipė į institucijas dėl vartotojų teisių pažeidimo, o jei kreipėsi – teismui nepateikė jokių įrodymų. Be to, nors atsakovė darbų nebaigė atlikti dėl to, kad ieškovas juos baigti neleido, darbus nutraukė, tačiau atlikti darbai buvo kokybiški. Nesant neteisėtų veiksmų ir žalos, negali būti priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovė buvo rūpestinga, veikė tinkamai ir apdairiai, todėl ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas, įvertinęs šalių, trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad atsakovė atliko druskų valymo bei dviejų sienų hidrofobizavimo darbus. Taigi, kokybiškai atliko didžiąją dalį darbų, todėl atsakovė turi sutartimi pagrįstą lūkestį gauti už atliktą darbą sutartą kainą. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti darbų kainos, grąžinti ieškovui sumokėtą avansą bei priteisti tariamus nuostolius.
13. Teismui pasiūlius trečiąjį asmenį A. R. pakeisti ieškove, tokios procesinės padėties pakeitimo byloje tiek ieškovas D. R., tiek trečiasis asmuo A. R. atsisakė.
14. Pagal subrangos sutartį atsakovė atliko namo valymo nuo druskų darbus bei dviejų sienų impregnavimo darbus ir už šiuos atliktus darbus tik 2021 m. vasario 3 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Atlikus fasadinių sienų nuo druskos valymo darbus, ieškovas darbus priėmė ir leido atsakovei impregnuoti sienas t. y. tęsti darbus. Namo valymo nuo druskų darbai kainavo 3 225 Eur, hidrofobizavimo darbai – 1 075 Eur. Nors subrangos sutartyje nebuvo išskirta fasado valymo nuo druskų bei hidrofobizavimo kaina, atsakovė kainas paskaičiavo pagal jos taikomus įkainius, kurie, prieš pasirašant subrangos sutartį, buvo individualiai aptarti su ieškovu. Be to, su priešieškiniu atsakovė pateikė kitų įmonių, atliekančių analogiškus darbus, įkainius, patvirtinančius analogiškų darbų rinkos kainą.
15. Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas abiejų šalių pasirašytas nebuvo. Nors ieškovas sutartį nutraukė atsakovei iki galo nebaigus darbų, tačiau tai nepaneigia ieškovo pareigos atsiskaityti už darbus, atliktus iki subrangos sutarties nutraukimo vieną dieną prieš jai baigiantis. Atsakovė 2021 m. vasario 3 d. pateikė ieškovui atliktų darbų aktą, tačiau ieškovas atsisakė jį pasirašyti ir apmokėti PVM sąskaitą faktūrą. Byloje pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovas, kuris prižiūrėjo atliekamus statybos darbus, leido pradėti hidrofobizacijos darbus, pateikė hidrofobizacijos darbų atlikimui reikalingas medžiagas – impregnatorių. Atsakovė informavo ieškovą, kad impregnatorius, kurį jis pateikė yra labai riebus ir skvarbus, tačiau ieškovas nurodė darbus atlikti su jo turimu impregnantu. Faktą, jog hidrofobizacijos darbai jau nebuvo sudėtingi ir buvo atliekami ant nuvalyto nuo druskų paviršiaus, patvirtina ir pačio ieškovo pateiktas susirašinėjimas su UAB „MM statyba“. Iš minėto susirašinėjimo matyti, kad ieškovas, elgdamasis nesąžiningai, atsakovei dar atliekant druskų valymo darbus, jau kreipėsi į UAB „MM statyba“ dėl hidrofobizacijos darbų atlikimo. Tiek pats ieškovas, tiek atsakovės UAB „Korpa“ vadovas teismo posėdyje nurodė, kad impregnuoti ant nenuvalyto, druskuoto paviršiaus negalima. Aplinkybę, kad fasadas buvo nuvalytas nuo druskų patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Be to, liudytojai nurodė, kad jokių pretenzijų dėl darbų trūkumų, netinkamo jų atlikimo jie niekada negavo, terasos termomedienos nepažeidė.
16. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, liudytojų paaiškinimai, patvirtina, kad atsakovė atliko didžiąją dalį darbų pagal subrangos sutartį, t. y. nuvalė fasadą nuo druskų bei atliko dviejų fasado sienų hidrofobizavimo darbus, darbai buvo perduoti ieškovui, tik nebuvo pateiktas darbų atlikimo aktas, kuris pateiktas tik 2021 m. vasario 3 d., todėl atsakovė teisėtai reikalauja apmokėjimo už atliktus darbus.
17. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso A. R.. Ji patvirtino, kad ji name gyvena, tai yra jos šeimos būstas. A. R. patvirtino, kad būtent ji prašė sutuoktinio surasti asmenis, kurie galėtų atlikti fasado valymo nuo druskų ir impregnavimo darbus. Ieškinyje ieškovas D. R. taip pat teigė, kad tarp šalių kilęs ginčas kvalifikuotinas kaip vartojimo ginčas, kadangi atlikti darbai yra susiję su asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimu. Esant nenutrauktai santuokai, laikytina, kad prievolės, atsiradusios pagal subrangos sutartį, yra ieškovo D. R. ir A. R..
18. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 4 658,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgus į šalių procesinį elgesį, į tai, kad pati atsakovė PVM sąskaitą faktūrą ieškovui apmokėti pateikė po 10 mėnesių, todėl atsakovė nebuvo itin rūpestinga ir atidi, jos patirtos 4 658,50 Eur bylinėjimosi išlaidos mažintinos 2/3 dalimis, priteisiant iš ieškovo 1 552,83 Eur. Atsižvelgus, kad ieškovas nesutiko su A. R. procesinės padėties pakeitimu, todėl teisinės pagalbos išlaidos atsakovei UAB „Korpa“ bei 15,23 Eur pašto išlaidos valstybei priteistinos tik iš ieškovo.
III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Apeliacinius skundus pateikė abi šalys.
20. Ieškovas D. R. ir atsakovė pagal priešieškinį A. R. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; netenkinus šio reikalavimo, klausimą išspręsti iš esmės ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21. Atsakovė UAB „Korpa“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Ieškovas bylą nagrinėjusiai teisėjai buvo pareiškęs nušalinimą iš esmės analogiškais argumentais, tačiau reikalavimas nebuvo patenkintas. Teisėja tiek 2022 m. vasario 23 d. teismo posėdžio metu, tiek viso proceso metu buvo taktiška. Vien tik aplinkybė, kad ieškovui prasitarus, kad jis turi ne vieną statybos įmonę, tarp jo ir kitų rangovų buvo kilusių ginčų dėl kokybės ir anksčiau, teismas išsamiau pasidomėjo jo nurodytomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas buvo šališkas. Visi teismo užduoti klausimai, buvo susiję su nagrinėjama byla. Teisėja sprendimą dėl civilinės bylos Nr. e2YT-702- 429/2022 prijungimo motyvavo.
3.2. Sprendime yra panaudoti ne tik atsakovės baigiamųjų kalbų motyvai, bet ir ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, taip pat ir pačio teismo motyvai, kurių nebuvo atsakovės baigiamojoje kalboje. Motyvai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas, sutampa su byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose pateiktais argumentais, kas nėra proceso teisės pažeidimas ar teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
3.3. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad druskos buvo nuvalytos. Atsakovas atliekant darbus naudojo tinkamas, specialiai fasadui valyti chemines medžiagas, ką patvirtina byloje pateikta naudoto rūgštinio ploviklio eksploatacinių savybių deklaracija. Tuo tarpu ieškovo pateiktas impregnantas nėra valiklis ir jis nenuvalo druskų, impregnantas tepamas tik tada, kai sienos jau yra švarios. Ieškovas teikė nuotraukas, iš kurių nematyti jų padarymo data. Byloje apklaustų liudytojų V. K. ir A. G. parodymai yra nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus. Ieškovas neįrodė jokių realių defektų, o savo argumentams, kad atliekant darbus buvo pažeistos kitos pastato dalys, patvirtinti jokių įrodymų nepateikė. Pateiktas susirašinėjimas nepatvirtina jokių pretenzijų dėl darbų. Atsakovė fasadą nuo druskų valė tiek kartų, kiek reikėjo, kad jis būtų išvalytas. Faktą, jog hidrofobizacijos darbai jau nebuvo sudėtingi ir buvo atliekami ant nuvalyto nuo druskų paviršiaus, patvirtina ir ieškovo pateiktas susirašinėjimas su UAB „MM statyba“. Ieškovas nereiškė jokių pretenzijų dėl darbų nesavalaikiškumo. Atsakovės pateiktos nuotraukos patvirtina, kad corten plokštė buvo uždengta, atsakovei atliekant darbus, ir, išvykus iš objekto, ji nebuvo pažeista. Ieškovo pateiktos nuotraukos, vaizdo medžiaga nepatvirtina Corten plokštės sugadinimo. Ieškovas tiesiog siekia praturtėti atsakovės sąskaita. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad terasa jau buvo tokia, kai UAB „Korpa“ atvyko į objektą. UAB „Santesta“ lokalinė sąmata nėra tinkamas įrodymas žalai priteisti, kadangi nepateikti jokie darbų trūkumus ar defektus patvirtinantys dokumentai, nepateiktais UAB „Santesta“ kvalifikacijas atestatas, suteikiantis teisę apskaičiuoti sąmatą, nėra aišku, kokie darbai / trūkumai ar defektai turėtų būti taisomi. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad pagal sąmatą būtų atlikti kokie nors darbai ar ieškovas už kokius nors darbus būtų sumokėjęs. Teismui nenustačius, kad atsakovas būtų kaip nors sugadinęs pastato fasado dalis, nebuvo pagrindo vertinti pateiktą sąmatą. Teismas pagrįstai sprendė, kad neturtinė žala neįrodyta. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Korpa“ tinkamai atliko savo pareigas pagal sutartį.
3.4. Teismas pagrįstai tenkino priešieškinį. Atsakovė pagrįstai reikalauja apmokėjimo už atliktus darbus. Vien aplinkybė, kad atsakovas išrašė PVM sąskaitą faktūrą tik po to, kai buvo inicijuota civilinė byla, neatima iš atsakovo teisės reikalauti apmokėjimo už darbus. Ieškovas ir jo sutuoktinė darbus priėmė, faktiškai pradėję naudotis darbų rezultatu. Ieškovas bei jo sutuoktinė atsisakė pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktą, kuriame buvo pateikta detalizacija. Nors subrangos sutartyje nebuvo išskirta fasado valymo nuo druskų bei hidrofobizavimo kaina, atsakovė kainas paskaičiavo pagal jos taikomus įkainius, kurie, prieš pasirašant subrangos sutartį, buvo individualiai aptarti su ieškovu. Teikiami įrodymai patvirtina, kad atsakovės prašoma priteisti suma yra ženkliai mažesnė už kitų, analogiškas paslaugas teikiančių įmonių kainą. Ieškovo argumentai, susiję su kaina, nebuvo nuoseklūs. Darbai pagal subrangos sutartį nebuvo atlikti iki galo dėl ieškovo veiksmų – dėl sutarties nutraukimo. Apeliantai akivaizdžiai piktnaudžiauja, siekdami išvengti atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, teikia nepagrįstas pretenzijas dėl žalos padarymo.
3.5. Teismas pagrįstai nustatė, kad abu sutuoktiniai yra solidariai skolingi UAB „Korpa“ už atliktus darbus. Pats ieškovas ieškinyje teigė, kad subrangos sutartis laikytina vartojimo sutartimi. Teismas išreikalavo nekilnojamojo turto nuosavybės teises pagrindžiančius dokumentus, iš kurių matyti, kad namas, kuriame buvo atlikti darbai, nuosavybės teise priklauso ieškovo sutuoktinei A. R.. Ieškovas ir A. R. paties ieškovo pateikta informacija gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad namas yra šeimos būstas.
22. Atsakovė UAB „Korpa“ apeliaciniame skunde prašė Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo D. R. priteisimo ir priteisti atsakovei iš ieškovo D. R. ir atsakovės pagal priešieškinį A. R. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas: iš D. R. priteisti 2 934,25 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 40 Eur žyminio mokesčio, iš A. R. priteisti 1 724,25 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 40 Eur žyminio mokesčio.
23. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino atsakovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai išlaidų, susijusių su priešieškinio pareiškimu, atstovavimu teisme po priešieškinio pateikimo, nepriteisė ir iš atsakovės A. R.. UAB „Korpa“ patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos, neviršija nustatyto maksimalaus dydžio, atitinka sąžiningumo principą bei advokato lūkesčius dėl teisės į tinkamą atlyginimą. Byla buvo pakankamai sudėtinga, ji buvo nagrinėjama tiek pagal pareikštą ieškinį, tiek pagal priešieškinį, nustatinėjama daug faktinių aplinkybių. Be to, teismas UAB „Korpa“ priteisė tik advokato teisinės pagalbos išlaidas, tačiau nepriteisė žyminio mokesčio. Bylinėjimosi išlaidos sumažintos neproporcingai. Visiškai patenkinus UAB „Korpa“ priešieškinį ir atmetus ieškinį, UAB „Korpa“ įgijo procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, rengiant procesinius dokumentus atlyginimą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Korpa“ nebuvo pakankamai atididi ir rūpestinga, reikalavimą ir sąskaitą pateikdama po 10 mėnesių. UAB „Korpa“ siekė ginčą išspręsti taikiai, pasitelkiant tarpininką, kuris ieškovui atsakovę rekomendavo darbų atlikimui. UAB „Korpa“ procesinis elgesys buvo tinkamas, ji nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, dalyvavo teismo posėdžiuose bei davė paaiškinimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl ieškovės apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
25. Byloje nustatyta, kad atsakovei pagal priešieškinį A. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0818 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovas D. R. ir atsakovė UAB „Korpa“ 2020 m. kovo 23 d. sudarė subrangos sutartį Nr. 2020/03/23-1, pagal kurią atsakovė (subrangovė) įsipareigojo atlikti privataus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) klinkerio fasado valymo nuo druskų ir hidrofobizacijos darbus bei juos perduoti užsakovui, o užsakovas įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje nustatytą kainą – 4 300 Eur be PVM. Sutartyje numatytus darbus atsakovė turėjo atlikti nuo 2020 m. kovo 24 d. iki 2020 m. balandžio 7 d. Pasibaigus nurodytam terminui sutartyje numatyti darbai užsakovui (ieškovui) turėjo būti perduoti pagal atliktų darbų aktą (forma F2) (subrangos sutarties 7.4 p.), tačiau toks aktas nebuvo šalių pasirašytas. Pasirašydamas sutartį ieškovas atsakovei sumokėjo 1 000 Eur avansą (sutarties 8.5 p.). Ieškovas 2020 m. balandžio 23 d. pareiškė atsakovei pretenziją dėl nekokybiškai atliktų darbų, ir pranešė apie rangos sutarties nutraukimą, pareikalaudamas grąžinti sumokėtą avansą.
26. Iš bylos duomenų matyti, jog atliktų darbų aktas Nr. 1 (forma F2) pagal 2020 m. kovo 23 d. subrangos sutartį surašytas 2021 m. vasario 3 d. ir pasirašytas tik atsakovės (subrangovės) UAB „Korpa“ atstovo. Tą pačią dieną ieškovui išrašyta PVM sąskaita faktūra KOR Nr. 00000213 apmokėjimui už atliktus darbus. Mokėtina suma – 3 552,63 Eur. Atliktų darbų aktas ir sąskaita 2021 m. vasario 25 d. išsiųsti ieškovui registruotu paštu.
27. Civilinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl nuostolių, padarytų nekokybiškai pagal subrangos sutartį atliktų darbų, atlyginimo ir ieškovo prievolės apmokėti už darbus.
Dėl ieškovo ir atsakovės pagal priešieškinį apeliacinio skundo
28. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, jog ieškovas neįrodė nei darbų trūkumo fakto nei kokių nors atsakovo neteisėtų veiksmų ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, kurios yra būtinos siekiant taikyti civilinę atsakomybę.
29. Apeliantų D. R. ir A. R. teigimu, teismas šališkai išnagrinėjo bylą, netinkamai nustatė bylos aplinkybes ir vertino byloje surinktus įrodymus, priėmė nepagrįstą sprendimą, remdamasis tik atsakovės dėstomais argumentais.
Dėl teismo (ne)šališkumo
30. Apeliantų teigimu, šią civilinę bylą išnagrinėjo šališkas teismas, ir nors ieškovas nagrinėjamoje byloje reiškė nušalinimą teisėjai, tačiau jis be pagrindo nebuvo patenkintas.
31. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas – tai esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga, kuri yra įtvirtinta nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d.). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).
32. CPK 64straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje.
33. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo, turi būti įvertinta, kaip susidariusi situacija ir aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (EŽTT 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje C. ir kt. v. Belgija, peticijos Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje S. v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008).
34. Nagrinėjamu atveju apeliantas D. R. pasinaudojo savo teise pirmosios instancijos teisme pareikšti nušalinimą teismui ir teismas klausimą dėl nušalinimo išsprendė apelianto nenaudai. Teismo šališkumą apeliantai iš esmės grindė vien tik teisėjos bylos nagrinėjimo metu užduodamų klausimų (ne)tinkamumu ir nesutikimu su teismo priimtu procesiniu sprendimu, kas pagal teismų praktiką, nepatvirtina teisėjo šališkumo ir atitinkamai absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, teigdamas, jog byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, šią aplinkybę turi pagrįsti, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą, ir nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).
35. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, reikalaujantį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tokia pareiga tenka būtent apeliantams (CPK 12 str., 178 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantų argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo yra pagrįsti tik prielaidomis. Tai, kad teismas priėmė apeliantams nepalankų sprendimą, kitų procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Atsakovas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad bylą išnagrinėjęs teismas (teisėja) galbūt elgėsi tendencingai, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo susidaręs išankstinę nuomonę ir pan., o procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jo nušalinimo pagrindas. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo remiantis vien tik apeliantų subjektyviais teiginiais konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar pažeidė civilinio proceso teisės normas.
Dėl teismo sprendimo pagrįstumo
36. Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad instancijos teismas, pažeidė CPK įtvirtintą pareigą motyvuoti savo priimamą sprendimą, o išvadas pagrįsti išsamiai įvertinus byloje esančius įrodymus.
37. CPK 263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, nepaisant, keliuose ar keliolikoje procesinių dokumentų tie reikalavimai yra išdėstomi ir kartojami (CPK 265 str.).
38. Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintuose teismų procesinių sprendimų kokybės standartuose yra pateiktos rekomendacijos, susijusios su teismų sprendimų forma, turiniu ir struktūra. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) yra su trūkumais ir nevisiškai atitinka kokybės standartus – jame per plačiai pateikiamas šalių procesinių dokumentų ir atsakovės baigiamosios kalbos turinys, sprendimo kalba ir stilius yra sudėtingi, jame yra gramatinių klaidų, nesuderintų linksnių, tačiau jame nurodyta ginčo esmė, teismo nustatytos faktinės aplinkybės, pateiktas įrodymų vertinimas ir taikomos šalių santykius reglamentuojančios teisės normos, pateikti teismo argumentai (motyvai) dėl ginčo esmės.
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šie reikalavimai susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga bylą nagrinėti nepažeidžiant procesinės tvarkos bei tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Teisiniai teismo procesinio sprendimo argumentai reiškia, kad teismas turi nustatyti, kokie įstatymai taikytini sprendžiant šalių ginčą, ir įvertinti šalių reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą jų atžvilgiu. Faktiniai argumentai reiškia šalių reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą aktualių bylos aplinkybių, bylą nagrinėjančio teismo konstatuotų laikantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, atžvilgiu. Teismo sprendimo pagrįstumo reikalavimas detalizuotas CPK normose dėl teismo sprendimo turinio; teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus: įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (CPK 270 str. 4 d., 331 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-469/2018; 2022 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-781/2022).
40. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pažymima, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas savaime negali būti prilyginamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintam absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).
41. Nors pirmosios instancijos teismas procesinio dokumento įžanginėje nurodė, jog tai „nutartis“ ir neįrašė žodžių „Lietuvos Respublikos vardu“, tačiau iš dokumento turinio ir rezoliucinės dalies matyti kad tai yra sprendimas, kuriuo galutinai išspręstas šalių ginčas. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo stilius, išdėstymo tvarka, rašymo apsirikimai neturi teisinės reikšmės šios bylos išnagrinėjimui ir nėra pagrindas naikinti teismo sprendimą.
Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo
42. Apeliantai D. R. ir A. R. apeliaciniame skunde teigia, kad įrodymų visuma patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl, sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, teismas turėjo vadovautis vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis.
43. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019). Teismas, įgyvendindamas šią savo pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 str. 1 d.).
44. Tam, kad šioje byloje būtų nustatytas bylos šalis siejęs teisinis santykis, turi būti įvertinta rangos ir paslaugų sutarčių samprata, sąlygos, kartu atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus dėl šalių atliktų veiksmų, nustatant jų prisiimtų įsipareigojimų apimtį.
45. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 str. 1 d.). Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pagal užsakovo užduotį pastatyti statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.).
46. Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties apibrėžimas yra pateiktas CK 6.716 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Šio straipsnio trečiojoje dalyje yra pateiktas pavyzdinis paslaugų, kurioms teikti gali būti sudaromos tokios sutartys, sąrašas (audito, konsultavimo, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo paslaugos).
47. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad patys statybos rangos sutarties ir atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių apibrėžimai rodo, kad šiems teisiniams santykiams būdingi tam tikri panašumai (atitinkamų aktyvių veiksmų pagal kitos šalies užsakymą (užduotį) vykdymas ir kt.). Be to, CK 6.724 straipsnio prasme pripažįstamas subsidiarus materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrąsias rangos sutarties nuostatas, taikymas atlygintinų paslaugų teikimo teisiniams santykiams, o šis aspektas taip pat patvirtina, kad aptariami materialieji teisiniai santykiai yra savaip panašūs (giminingi). Vis dėlto, nepaisant tam tikrų panašumų, (statybos) ranga ir atlygintinos paslaugos yra savarankiški ir skirtingi materialieji teisiniai santykiai, besiskiriantys savo dalyku, t. y. prievolėmis, sudarančiomis šių santykių turinį, teisių, kildinamų iš vieno ar kito teisinio santykio, gynimo būdais, jų taikymo sąlygomis ir kitais teisiškai reikšmingais aspektais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangos ir paslaugų sutartys būtent ir atribotinos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012).
48. Kasacinis teismas rangos ir atlygintinų paslaugų teisinių santykių atribojimo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tas, jog pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Atribojant rangos ir paslaugų sutartis, svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2014, 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-127-219/2020). Paslaugų teikimo atveju šalys gali susitarti dėl paslaugų teikėjo pareigos pasiekti tam tikrą rezultatą, taip pat nustatyti šios pareigos apimtį ir išimtis (CK 6.178 str. 5 d.).
49. Nagrinėjamu atveju atsakovė su ieškovu sudarė sutartį, įvardintą kaip subrangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo kokybiškai atlikti privataus gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) klinkerinio fasado valymo nuo druskų ir hidrofobizavimo darbus (sutarties 2.1 p.; 5.2.1 p.). Kaip minėta, vienas esminių požymių, leidžiančių atriboti rangos santykius nuo paslaugų, yra sutarties dalykas, t. y. įvertintina, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos įrodymų visuma, šalių paaiškinimais, įvertinusi sutarties dalyką, sprendžia, kad šalys nesusitarė dėl konkretaus darbų rezultato sukūrimo, o susitarė dėl konkretaus veiksmo atlikimo – valymo ir hidrofobizavimo darbų pagal ieškovo nurodomus poreikius, ir, remdamasi šiais argumentais ir pirmiau išdėstyta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad ginčo materialusis teisinis santykis pagal savo dalyką atitinka paslaugų teisinius santykius, kas reiškia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo materialųjį teisinį santykį.
50. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, nenurodė, ar šalių santykiams taikytinos vartojimo rangos teisės normos. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalių teisė įrodinėti arba neigti šį faktą nebuvo varžoma, šalys šia procesine teise aktyviai naudojosi – byloje buvo teikiami susirašinėjimai tarp šalių, ginčo objekto, darbams naudotų medžiagų nuotraukos, apklausiami liudytojai buvę objekte. Nors apeliantų pozicija dėl vartojimo santykių nėra nuosekli (teigiama, jog sutartį sudarė ieškovas D. R. ir ji nebuvo sudaryta šeimos poreikiams tenkinti, tačiau kartu nurodoma, jog teismas neatsižvelgė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai), teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčas tarp šalių yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi ieškovas ir atsakovė pagal priešieškinį yra fiziniai asmenys, sudarė sutartį su atsakove UAB „Korpa“ su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams), o atsakovė yra verslininkė, vykdanti komercinę veiklą ir atlikusi darbus atsakovei pagal priešieškinį A. R. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini).
Dėl įrodymų vertinimo
51. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).
52. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo našta, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, tik kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-248/2019; 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-701/2020).
53. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-35/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014).
54. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas taip pat yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Kilus ginčui dėl suteiktų paslaugų kokybės, paslaugų gavėjas (klientas) turi įrodyti, kad suteiktos paslaugos (jų rezultatas) neatitinka taikytinų kokybės reikalavimų. Nustačius suteiktų paslaugų kokybės trūkumus, aplinkybes, šalinančias paslaugų teikėjo atsakomybę už juos, turi įrodyti paslaugų teikėjas.
Dėl suteiktų paslaugų kokybės
55. Apeliaciniame skunde apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su gyvenamojo namo fasado valymu. Apeliantų įsitikinimu, šalys buvo sutarusios ne dėl tiesiog valymo paslaugų suteikimo, bet dėl konkretaus rezultato – namo fasado išvalymo nuo druskų.
56. Nagrinėjamu atveju ieškovas jo teisių gynimo būdu pasirinko reikalavimus: sumažinti darbų kainą, grąžinti sumokėtą avansą (1 000 Eur), atlyginti turtinę (1 725,46 Eur) ir neturtinę žalą (100 Eur). Taigi šioje byloje ieškovas, remdamasis tuo, kad atsakovės atlikti namo fasado valymo darbai yra netinkamos kokybės, naudojasi dviem savo teisių gynimo būdais – teise atsisakyti apmokėti už netinkamai atliktus darbus ir teise reikalauti nuostolių, kuriuos sudaro netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo išlaidos, atlyginimo.
57. CK 6.724 straipsnyje nustatyta, kad šios knygos normos, nustatančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas (6.644–6.671 str.) bei reglamentuojančios vartojimo rangą (6.672–6.680 str.), paslaugų sutartims taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja šio kodekso 6.716 – 6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams.
58. Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmesti ieškovo reikalavimai, pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad tarp nagrinėjamo ginčo šalių susiklosčius prievoliniams teisiniams santykiams pagal sutartį, jos šalims yra keliami reikalavimai laikytis esminių prievolių vykdymo principų, vienas iš kurių yra reikalavimas jas vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais.
59. Rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas savo teises gali ginti vienu šių būdų: pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų: reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 str.); savo pasirinkimu pasinaudoti vienu iš CK 6.665 straipsnyje įtvirtintų alternatyvių jo teisių gynimo būdų. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.
60. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 1.137 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę gynybą, nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (CK 6.665 str.). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).
61. Pažymėtina, kad ieškovas (užsakovas) savo pažeistai teisei apginti reiškė reikalavimą dėl darbų kainos sumažinimo arba jos nemokėjimo, t. y. šį reikalavimą grindė netinkama atsakovo atliktų darbų kokybe.
62. Pažymėtina, kad paslaugų sutartimi įsipareigojama rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (veiksmus), tačiau paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą. Kaip matyti iš CK 6.718 straipsnio 5 dalies nuostatų, paslaugų sutarties šalys gali susitarti ir dėl tam tikro rezultato. Įsipareigojimas ar neįsipareigojimas pasiekti tam tikrą rezultatą atitinkamai lemia prievolės šalies atsakomybės (plačiąja prasme), susijusios su prievolės vykdymu, atsiradimą arba neatsiradimą: jeigu įsipareigojama dėti pastangas vykdant tam tikrą veiklą, tai tokios prievolės skolininkas atsako už netinkamas pastangas (nerūpestingą veiklą), bet neatsako dėl to, kad nebuvo sukurtas konkretus rezultatas, nes tokios pareigos jis neturėjo. Jeigu įsipareigojama pasiekti tam tikrą rezultatą, tai atsakomybė taikoma būtent už rezultato nepasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-543/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K3-110/2013; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2020).
63. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė iš tiesų atliko sutartus valymo darbus, tačiau apeliantai nesutinka, kad suteiktų valymo paslaugų dalis dėl pavienių dėmių plovimo buvo atlikta kokybiškai, nes fasado dėmės vėl išryškėjo namo fasadui išdžiūvus. Apeliantų nuomone, šalys buvo sutarusios ne dėl pastato fasado valymo, bet dėl darbų rezultato – fasado dėmių išvalymo, šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas pateikė fotonuotraukas, susirašinėjimo tarp ieškovo ir atsakovės medžiagą, pretenziją dėl sutarties nutraukimo.
64. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Korpa“ pagal 2020 m. kovo 23 d. su ieškovu D. R. sudarytą subrangos sutartį įsipareigojo atlikti privataus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) klinkerio fasado valymo nuo druskų ir hidrofobizacijos darbus bei juos perduoti užsakovui (sutarties 2.1 p.). Atsakovė, sutartimi, be kita ko, įsipareigojo: (1) nustatytu laiku pradėti, kokybiškai atlikti ir perduoti užsakovui visus sutartyje numatytus darbus, ištaisyti nustatytus defektus (jeigu jie padaryti) sutarties vykdymo laikotarpiu; už vėlavimą atlikti darbus, užsakovui pareikalavus, mokėti nustatyto dydžio delspinigius; (2) užtikrinti, kad visi darbai būtų atliekami pagal šią sutartį, bei statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus; (3) garantuoti saugų darbą, priešgaisrinę ir aplinkos apsaugą bei darbo higieną, gretimos aplinkos apsaugą ir greta statybos aikštelės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo dažymo darbų sukeliamų pavojų; (4) visus objekto darbų procesus vykdyti taip, kad esami statiniai, atlikti darbai bei statybos aikštelėje esančios statybinės medžiagos, gaminiai, įranga ar kitas turtas, nepriklausomai nuo to, ar jis priklauso užsakovui, ar trečiajam asmeniui nebūtų be reikalo arba nederamai naudojami ar sugadinami; (5) darbų atlikimo laikotarpiu savo lėšomis šalinti savo statybines šiukšles iš objekto aikštelės. Užbaigus darbus, per 1 darbo dieną sutvarkyti objekto aikštelę, pašalinti atliekas; (6) per užsakovo nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip viena savaitė, ir į kurį būtina atsižvelgti priklausomai nuo oro sąlygų, šalinti defektus, susijusius su netinkamu darbų atlikimu (sutarties 5.2.1 – 5.2.6 p.).
65. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad šalys sutartimi būtų susitarusios dėl konkrečių reikalavimų, kuriuos turi atitikti atliekami fasado valymo nuo druskų bei hidrofobizavimo darbai, ar dėl kokių nors aukštesnių, nei įprasta, reikalavimų. Taigi, atsakovė UAB „Korpa“ sutartimi buvo įsipareigojusi ieškovui pagal teisės aktų reikalavimus savo rizika ir atsakomybe atlikti gyvenamojo namo fasado valymo nuo druskų ir hidrofobizacijos darbus, tačiau nesusitarė sukurti ar pasiekti kokį nors rezultatą.
66. Byloje nėra galimybės nustatyti, kada buvo darytos ieškovo pateiktos nuotraukos. Priešingai atsakovės pateiktos fotonuotraukos leidžia daryti išvadą, jog ieškovo nurodoma druskų dėmė ant gyvenamojo namo fasado buvo užfiksuotos 2020 m. kovo 26 d., 2020 m. kovo 31 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. nuotraukose, t. y. prieš pradedant atsakovei darbus. Fasadas nuo druskų, tame tarpe ir ieškovo nurodoma dėmė, buvo nuvalyti, sienos paruoštos impregnavimui, ką patvirtina 2020 m. balandžio 8 d. nuotraukos ir fotonuotraukos pateiktos su priešieškiniu, darytos darbų atlikimo metu. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadoms, jog aplinkybę, kad druskos buvo nuvalytos atsakovo bei pradėtas kitas darbų etapas – hidrofobizacija, patvirtino byloje apklausti liudytojai V. K. ir A. G., pateiktų sms žinučių turinys, iš kurių matyti, kad ieškovas duoda leidimą ir nurodymus impregnavimo darbų atlikimui, o taip pat faktas, kad pats ieškovas pateikė savo pasirinktą impregnantą. Nors, kaip jau minėta, kilus ginčui dėl suteiktų paslaugų kokybės, paslaugų gavėjas turi įrodyti, kad suteiktos paslaugos (jų rezultatas) neatitinka taikytinų kokybės reikalavimų, tačiau ieškovas jokių įrodymų (ekspertų, specialistų išvadų dėl paslaugų kokybės, defektų nustatymo ir pan.), paneigiančių liudytojų parodymus, atsakovės pateiktus įrodymus, išskyrus savo deklaratyvius samprotavimus apie netinkamai suteiktas paslaugas, byloje nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovė nekokybiškai suteikė valymo ir impregnavimo paslaugas, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti sumažinti darbų kainą iki nulio ir grąžinti sumokėtą avansą.
Dėl nuostolių atlyginimo
67. Greta reikalavimo grąžinti rangovui sumokėtas sumas subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013).
68. Apeliaciniame skunde, taip pat teigiama, jog teismas netinkamai vertino įrodymus padarytų nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo, t. y. dėl Corten plieno plokščių ir termomedienos terasos lentų, namo plytelių apgadinimo, nors atsakovė nesugebėjo tinkamai apdengti fasado objektų.
69. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Pažymėtina, kad bylos šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 str. 2 d.). Juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis nustatant įrodinėjamą aplinkybę, teismo turi būti kruopščiai pasverta – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Vienas iš paaiškinimų ir parodymų patikimumo kriterijų yra tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalių paaiškinimais ar liudytojų parodymais. Jų įrodomąją vertę teismas turi nustatyti juos įvertinęs kartu su byloje surinktų įrodymų visetu (CPK 185 str.).
70. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo našta, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, tik kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-248/2019, 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-701/2020).
71. CPK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje tiesioginiai nuostoliai yra suprantami kaip realiai patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011).
72. Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju apeliantai, siekdami atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ir nuostolių atlyginimo, turėjo įrodyti, kokiais neteisėtais atsakovės veiksmai buvo padaryta žala turtui. Kaip iš esmės pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantai tokios aplinkybės byloje neįrodė. Tuo tarpu atsakovė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą įvykdė ir pateikė pakankamai įrodymų, kad atlikdama darbus buvo uždengusi fasado dalis bei naudojo tinkamas, specialiai fasadui valyti chemines medžiagas, ką patvirtina į bylą pateikta naudoto rūgštinio ploviklio eksploatacinių savybių deklaracija. Ieškovo pateiktos nuotraukos, vaizdo medžiaga nepatvirtina Corten plokštės sugadinimo, nes vien ta aplinkybė, kad hidrofobizuojant (impregnuojant) minimaliai impregnanto pateko ant Corten metalo plokštės, nereiškia, kad ji buvo tiek sugadinta, kad ją reiktų išmontuoti ir keisti. Be to, kad net ir nustačius, kad ant Corten plokštės ir būtų patekęs minimalus kiekis ieškovo pasirinkto impregnanto, kuris yra labai skvarbus, jis yra lengvai nuvalomas su act-cor oksidacijos aktyvatoriumi (ką patvirtina pateikto aktyvatoriaus aprašymas). Be to, atsakovas į bylą pateikė nuotraukas, patvirtinančias, kad po darbų atlikimo Corten metalo plokštė nebuvo pažeista. Kitaip tariant, atsakovė įrodė, kad teikiant fasado valymo ir impregnavimo paslaugas turtui nebuvo padaryta žalos.
73. Apeliantai, nesutikdami su tokiomis išvadomis, kurių priėjo ir pirmosios instancijos teismas, nenurodė jokių kitų įtikinamų ir priešingų atsakovės nurodytoms priežasčių, dėl galimai atsirado dėmės ant plieno plokštės, terasos lentų, nepateikė ir jokių įrodymų (ekspertų išvadų ir pan.), kurie leistų pagrįstai suabejoti atsakovės atsikirtimais į ieškinio reikalavimus ir (ar) jos teikiamų įrodymų patikimumu. Apeliantai tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde savo poziciją iš esmės grindžia vien teiginiais, kad valymo paslaugos buvo atliktos nekokybiškai, netinkamai uždengta terasa ir plieno plokštės, tačiau pagal minėtą bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę tokiems teiginiams įrodyti į bylą nėra pateikusi jokių objektyvių duomenų, o UAB „Santesta“ lokalinė sąmata nėra tinkamas įrodymas žalai pagrįsti, kadangi nepateikti jokie darbų trūkumų, defektų ar sugadinimą patvirtinantys dokumentai (CPK 178 str.).
74. Nagrinėjamu atveju pirmiau nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, akivaizdu, kad apeliantai tokio pobūdžio nuostolių byloje neįrodė. Atitinkamai, kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (ne)nustatymas neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Tai, kad teismo padarytos išvados nesutampa su apeliantų pateiktu aplinkybių vertinimu, nėra pakankamas pagrindas pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.
Dėl priešieškinio
75. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą ir priteisė solidariai iš D. R. ir A. 3 552,63 Eur skolos už atliktus darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, motyvuodamas tuo, jog atsakovė atliko didžiąją dalį darbų pagal subrangos sutartį, t. y. nuvalė fasadą nuo druskų bei atliko dviejų fasado sienų hidrofobizavimo darbus, darbai buvo perduoti ieškovui.
76. Apeliantai, nesutikdami su šia teismo išvada teigė, kad atsakovė atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą serija už atliktus darbus išrašė tik 2021 m. vasario 3 d. Atsakovė nekvietė ieškovo priimti darbus, nepateikė atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto, kuriame ieškovas būtų galėjęs pareikšti savo pretenzijas dėl trūkumų, nepateikė atliktų darbų detalizacijos, o tik nurodė, jog darbų kainą paskaičiavo pagal savo įkainius. Atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį, todėl nebuvo pagrindo priteisti iš ieškovo už atliktus darbus 3 552,63 Eur sumą.
77. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo – priėmimo akto, aktualaus tiek rangos darbų atlikimo, tiek atlygintinių paslaugų teisimo teisiniuose santykiuose, reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Atliktų darbų priėmimo aktas yra sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Pagal kasacinio teismo praktiką pasirašyto priėmimo – perdavimo akto nebuvimas neatleidžia užsakovo nuo pareigos sumokėti už atliktą darbą, t. y. pareiga atsiskaityti už darbą gali atsirasti ir jam nepasirašius darbų priėmimo akto, jeigu jis faktiškai darbų rezultatą priėmė ir juo naudojasi savo poreikių tenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009).
78. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-684/25017). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).
79. Taigi, byloje esant UAB „Korpa“ vienašališkai pasirašytam atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktui, ieškovas ir atsakovė pagal priešieškinį, nesutikdami su juo turėjo teisę jį ginčyti ir įrodyti, kad pagrįstai atsisakyta aktą pasirašyti. Svarbu ir tai, kad apeliantai byloje tokia teise nesinaudojo, reikalavimo pripažinti atliktų darbų aktą negaliojančiu byloje nereiškė, taigi, atliktų darbų aktas yra galiojantis.
80. Nors nagrinėjamu atveju ieškovas vienašališkai sutartį nutraukė, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau buvo pradėjęs ją vykdyti, tačiau pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatas kliento pasinaudojimas šia teise sukelia specifinius padarinius, t. y. tokiu atveju visiškai ginamas paslaugų teikėjo tikrumo interesas pagal sutartį. Tai reiškia, kad klientas turi atlyginti paslaugų teikėjo protingas išlaidas, kurias pastarasis patyrė vykdydamas sutartį iki sutarties nutraukimo. Klientas taip pat turi sumokėti kainos dalį, kuri turėjo būti mokama už suteiktas paslaugas iki sutarties nutraukimo momento. Tokiais atvejais ši kainos dalis įprastai padengia tam tikrą dalį paslaugų teikėjo išlaidų arba visas jo išlaidas, kurias jis patyrė vykdydamas sutartį. Kita vertus, klientui nutraukus sutartį šiuo pagrindu paslaugos teikėjo lūkesčio interesas yra ginamas ribotai, t. y. negautas paslaugų teikėjo pelnas yra atlyginamas ribotai, mokėtinos kainos už suteiktas paslaugas iki sutarties nutraukimo apimtimi.
81. Kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus tai, kad apeliantai naudojasi statybos rangos darbų rezultatu, esant duomenims, kad ieškovas buvo gavęs atliktų darbų aktą, kuris jam kartu su PVM sąskaita faktūra buvo išsiųsti 2021 m. vasario 25 d., konstatuoja, kad atsakovė tinkamai perdavė statybos darbus ieškovui.
82. Likusią kainą ieškovas įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip PVM sąskaitos faktūros pasirašymo dieną (sutarties 8.5. p.). Teismui netenkinus ieškovo reikalavimų dėl sutarties kainos sumažinimo, sumokėto avanso grąžinimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, apeliantams nenurodžius atsakovės suteiktų paslaugų apimties (atliktų darbų kiekio), jeigu ne visos paslaugos pagal sutartį buvo suteiktos (darbai atlikti), pripažintina, kad apeliantams išlieka pareiga pagal sutartį atsiskaityti už atsakovės atliktus darbus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas priteisti atsakovės prašomą sumą 3 552,63 Eur ir priešieškinį tenkino.
Dėl skolininkų daugeto
83. Apeliantai nesutikdami su teismo išvada, jog ši suma priteistina solidariai iš D. ir A. R., motyvo tuo, kad pagal sutuoktinių sudarytą vedybų (povedybinę) sutartį santuokos metu šalių įgyti įsipareigojimai yra atskirti; šalys bendro gyvenimo neveda, teisme nagrinėjama civilinė byla dėl jų santuokos nutraukimo; sutartį su UAB „Korpa“ sudarė D. R.; atliekami darbai nebuvo skirti šeimos poreikiams tenkinti, o namas priklauso A. R. asmeninės nuosavybės teise.
84. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl D. ir A. R. netaikytinos solidariosios atsakomybės.
85. Jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 str.). CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Taigi, pagal bendrąją civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju jų prievolė yra dalinė (CK 6.5 str.).
86. CK 3.114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sutuoktiniai vedybų sutartyje numatė, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos įregistravimo, tiek ir susituokus, yra vieno ir kito asmeninė nuosavybė, jie pagal savo prievoles atsako tik savo asmeniniu turtu. Pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais sutuoktiniai tokiais atvejais atsako solidariai. Analogiška nuostata įtvirtinta vedybinės sutarties 1.8 punkte. Taigi, tiek įstatymu, tiek ir šalių susitarimu nustatyta solidari atsakomybė pagal prievoles šeimos interesais.
87. Kaip jau minėta, nebaigtas statyti gyvenamasis namas asmeninės nuosavybės teise priklauso A. R.. Byloje nustačius, jog subrangos sutartis tarp D. R. ir UAB „Korpa“ dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), klinkerio fasado valymo nuo druskų ir hidrofobizacijos darbų buvo sudaryta 2020 m. kovo 23 d., kad teismų informacinės Liteko duomenimis (CPK 179 str.) pareiškimas dėl santuokos nutraukimo teisme gautas 2021 m. spalio 18 d., ir pripažinus, kad namo fasado tvarkymo darbai buvo skirti šeimos interesais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl apeliantų solidariosios atsakomybės.
V. Dėl atsakovės apeliacinio skundo
88. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė PVM sąskaitą faktūrą ieškovui apmokėti pateikė po gautos pretenzijos po 10 mėnesių, sprendė, jog pati atsakovė nebuvo itin rūpestinga ir atidi, todėl yra pagrindas iš dalies atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jas sumažinant 2/3 iki 1 552,83 Eur. Atsakovė UAB „Korpa“ ginčija tokį sprendimą teigdama, kad dėl bylos sudėtingumo, Rekomendacijose numatytų priteistinų maksimalių atlyginimo dydžių jai turi būti atlygintos visos teisinės pagalbos išlaidos, o PVM sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas pateikimo ieškovui terminas niekaip nėra susijęs su atsakovės procesiniu elgesiu. Be to, teismas nepagrįstai tenkindamas priešieškinį nepriteisė už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio.
89. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnio 1 – 3 dalyse. Pagal šio straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingas patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinys tenkinamas iš dalies; straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šios taisyklės taikomos ir paduodant apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Rekomendacijos).
90. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Tai, be kita ko, reiškia, kad procesą laimėjusiai šaliai nebūtinai kiekvienu atveju turi būti priteisiamos visos advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių – tai priklauso nuo bylos sudėtingumo ir kitų Rekomendacijose nurodytų kriterijų. Kadangi advokato pagalbos išlaidų dydžio atitikties proporcingumo ir pagrįstumo kriterijams vertinimas iš esmės paliktas teismo diskrecijai, šalis, nesutikdama su teismo procesiniu sprendimu, kuriuo priteistinos bylinėjimosi išlaidos sumažintos, turi argumentuotai pagrįsti, kodėl toks teismo procesinis sprendimas laikytinas neatitinkančiu sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principų.
91. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, priteisęs iš ieškovo D. R. 1 552,83 Eur, detalizavo atsakovės patirtas išlaidas, nurodydamas, kad atsakovė UAB „Korpa“ patyrė 4 658,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų: 968 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 181,50 Eur už prašymą dėl procesinio termino pratęsimą, 242 Eur už susipažinimą su ieškiniu ir teisines konsultacijas susijusias su ieškiniu, reikalingais dokumentais, 242 Eur už teisines konsultacijas susijusias su priešieškinio parengimu ir reikalingų dokumentų priešieškiniui pareikšti pateikimu, 1 936 Eur už priešieškinio parengimą, susipažinimą su atsiliepimu į priešieškinį, kitus smulkius prašymus procese, 1 089 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose ir pasirengimą teismo posėdžiams, įskaitant baigiamosios kalbos raštu parengimą. Atsakovė taip pat sumokėjo 80 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį, tačiau teismas žyminio mokesčio į atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą neįskaitė.
92. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad už priešieškinį sumokėta žyminio mokesčio turėjo būti įskaičiuota į bendrą bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 79 str. 1 d., 98 str.)., todėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turėjo būti nagrinėjamas sprendžiant dėl visų kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taigi, iš viso atsakovė yra patyrusi 4 738,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
93. Sprendžiant dėl teisinės pagalbos išlaidų, kurias pirmosios instancijos teismas sumažino, teisėjų kolegija, patikrinusi jų pobūdį ir apskaičiavimo tvarką, pripažįsta atsakovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas 4 658,50 Eur realiomis ir pagrįstomis.
94. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad jos procesinis elgesys buvo tinkamas, todėl teismas nepagrįstai sumažinti priteisiamas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į jos procesinį elgesį, nes PVM sąskaita faktūra apmokėjimui buvo pateikta po 10 mėnesių. Apeliantės teigimu, sąskaitos už suteiktas paslaugas pateikimo apmokėti terminas neturi įtakos sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, atsakovės patirtų bylą nagrinėjant teisme, priteisimo. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantės pozicija.
95. Pirmiausia pažymėtina, jog byloje nėra nustatytas netinkamas atsakovės elgesys bylos nagrinėjimo metu, bylos vilkinimo ar kitų piktnaudžiavimo procesu faktų. Antra, PVM sąskaita apmokėjimui buvo pateikta 2021 m. vasario 3 d., priešieškinis teismui pateiktas 2021 m. birželio 8 d., todėl sąskaitos pateikimo terminas neturėjo įtakos bylos eigai.
96. Atlyginant prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas turi būti atsižvelgiama ne tik į tokių išlaidų patyrimo faktą, bet ir šių išlaidų racionalumą, būtinumą ir sumos pagrįstumą.
97. Nors nagrinėjamu atveju atsakovės atstovė išskyrė išlaidas patirtas rengiant atsiliepimą į ieškinį, tačiau be susipažinimo su ieškiniu nėra įmanomas atsiliepimo parengimas, taigi darytina išvada, jog už atsiliepimo parengimą atsakovė yra sumokėjusi 1 391,50 Eur (968 + 242 + 181,50). Atsiliepimas į ieškinį pateiktas 2020 m. lapkričio 25 d. Pagal Rekomendacijų 8 punktą atsiliepimo į ieškinį parengimo maksimali suma 2020 m. lapkričio 25 d. buvo 3 496,25 Eur. Už priešieškinio parengimą atsakovė sumokėjo 2 178 Eur (242 + 1 936), kai pagal Rekomendacijų 8 punktą atsiliepimo į ieškinį parengimo maksimali suma 2021 m. birželio 8 d. buvo 3 810,50 Eur. Už dalyvavimą teismo posėdžiuose (2021 m. birželio 21 d., 2021 m. rugsėjo 13 d., 2021 m. spalio 27 d., 2022 m. sausio 12 d., 2022 m. vasario 23 d., 2022 m. kovo 16 d.) buvo sumokėta 1 089 Eur. Įvertinus teisme vykusių posėdžių trukmę bei juose nagrinėjamų klausimų pobūdį, nustatyta, kad kai kurie iš jų truko iki 30 min. (2021 m. birželio 21 d., 2021 m. spalio 27.) ir juose buvo sprendžiami procesiniai klausimai, nereikalaujantys specialaus pasiruošimo, tačiau kiti posėdžiai truko nuo 1 iki 6 val. Pagal paslaugų suteikimo laiką advokato teisinių paslaugų teikimo teisme laiką, maksimali suma už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose sudarytų 2 058,90 Eur.
98. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad atsakovės patirtos išlaidos neviršijo maksimalių dydžių, yra racionalios ir pagrįstos, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias bylinėjimosi išlaidas sumažino. Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei keistina ir atsakovei priteistina visa prašoma bylinėjimosi išlaidų suma 4 738,50 Eur, iš jų: 80 Eur už priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 4 658,5 Eur teisinės pagalbos išlaidų suma
99. Kadangi ieškinys buvo atmestas, o priešieškinis tenkintas, iš ieškovo D. R. atsakovei priteistina 2 934,25 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 40 Eur žyminio, mokesčio, iš viso 2 974,25 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Iš atsakovės pagal priešieškinį A. R. atsakovei UAB ,,Korpa“ priteistina 1 764,25 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, iš jų: 40 Eur žyminio mokesčio ir 1 724,25 advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Dėl bylos baigties
100. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliantų D. R. ir A. R. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės UAB „Korpa“ apeliacinis skundas tenkintinas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
101. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
102. Atsakovė UAB „Korpa“ už atsiliepimo į apeliantų D. R. ir A. R. apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 331 Eur advokato pagalbos išlaidų, taip pat už UAB „Korpa“ apeliacinio skundo parengimą patyrė 484 Eur advokato pagalbos išlaidų, iš viso patyrė 1 815 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas, o apeliantų D. R. ir A. R. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės patirtos 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantų D. R. ir A. R. lygiomis dalimis, po 907,50 Eur iš kiekvieno.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Korpa“ priteisimo, padidinat priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 4 738,50 Eur, ir rezoliucinės dalies pastraipą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išdėstyti taip:
„Priteisti iš ieškovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Korpa“, juridinio asmens kodas 302775131, 2 974,25 Eur (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 25 ct) teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 15,23 Eur (penkiolika eurų 23ct) dokumentų siuntimo išlaidų – valstybei.
Priteisti iš atsakovės pagal priešieškinį A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Korpa“, juridinio asmens kodas 302775131, 1 764,25 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 25 ct) teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme.“
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės pagal priešieškinį A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Korpa“, juridinio asmens kodas 302775131, 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, po 907,50 Eur (po devynis šimtus septynis eurus 50 ct) iš kiekvieno.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Evaldas Burzdikas
Laima Kriaučiūnaitė